Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės K. J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. S. ieškinį atsakovui D. B. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pagrįsta teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rangos sutartis, to nenorėjo pati ieškovė, todėl nėra pagrindo priteisti už neatliktą paslaugą. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytų sąlygų. Ieškovė neįrodė atsakovo kaltės, kad ieškovei padaryta žala ir jos dydžio. Apeliantė kompiuterio kainą nustatė pati atsižvelgusi į jo nusidėvėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl teismo sprendimo teisėtumo

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė. Vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, nes byloje nustatyta, kad ieškovė 2012 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į atsakovą dėl kompiuterio „Samsung R60“ remonto, perdavė jam kompiuterį, kad atsakovas galėtų nustatyti gedimą ir remonto kainą, šalys ketino sudaryti rangos sutartį, nes ieškovė perdavė atsakovui kompiuterį tikslu nustatyti, kokia bus rangos darbų kaina, tačiau sutarties nesudarė, nes 350 Lt ieškovės netenkino. Šalims nesusitarus, kompiuteris ieškovei buvo gražintas.

Pažymėtina, kad šiuo aspektu naujų, be apylinkės teismo sprendime išdėstytų esminių aplinkybių, nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinių teisės normų pažeidimų. Teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo netinkamai taikytos ar aiškintos materialinės teisės normos, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo pagrindo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad tarp šalių būtų susiklostę rangos teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju atsakovui galėtų kilti tik deliktinė civilinė atsakomybė.

Teismas pažymi, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai – LR CK 6.246 straipsnis. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei turtinę žalą. Tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl kompiuterio „Samsung R60“ remonto, tikslu nustatyti gedimą ir remonto kainą. Ieškovė teigia, kad rangos sutarties su atsakovu ji nebesudarė, nes atsakovo paslaugos jai buvo per brangios, o atsakovas po kompiuterio apžiūros jį gražino sugadintą, kurio pataisyti nebeįmanoma.

Visų pirma, ieškovė prašydama priteisti žalos atlyginimą privalo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo kaltas yra atsakovas. Apeliantė teigia, kad atsakovas neturėjo teisės perduoti jai priklausančio kompiuterio tretiesiems asmenims, t. y. UAB „Novatech“, kad atsakovas neinformavo ieškovės, kad jis nėra kompetentingas nustatyti gedimą ir remonto kainą. Pažymėtina tai, kad pati apeliantė pripažįsta, su atsakovu kompiuterio remonto rangos sutarties nesudariusi, nes nustačius gedimą ir remonto kainą, atsakovo paslaugos jai buvo per brangios. Taigi, ieškovė sutarties atsisakė ne dėl to, kad atsakovas neturėjo kompetencijos nustatyti kompiuterio gedimo ir remonto kainos, o kad pasiūlytos paslaugos kaina ieškovei buvo per didelė. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB ,,Novatech“, kuri nustatė kompiuterio gedimą, grąžino kompiuterį atsakovui tokios komplektacijos, kokios buvo pateiktas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokios būklės kompiuteris pačios ieškovės buvo perduotas atsakovui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės kompiuteris yra nebepataisomas, o rašytinių įrodymų apie kompiuterio būklę, nepateikta apskritai. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad kompiuteryje po perdavimo atsakovui sudėtos senos detalės ir jas sudėjo būtent atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad ieškovė perduodama atsakovui nustatyti kompiuterio gedimą nesudarė ir nereikalavo sudaryti rašytinės sutarties, taip pat buvo nepakankamai rūpestinga perduodama ir palikdama kompiuterį atsakovui be jokio rašytinio dokumento, sąmoningai rizikavo savo turtu, todėl prisiėmė jai priklausančio turto sugadinimo riziką. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pačios ieškovės elgesys ir veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Byloje nenustatyta jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl ieškovė negali reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

Dėl žalos dydžio vertinimo

Apeliantė kompiuterio kainą nurodė atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, nors pažymi, kad jo vertė yra žymai didesnė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas numatytas CPK 12 straipsnyje lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – CPK 178 straipsnis. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja – CPK 176 straipsnio 1 dalis. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014). Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis civilinio proceso įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai konstatavo kad, įvertinus įrodymus ir byloje esančias reikšmingas aplinkybes, padarytos žalos dydis apeliantės neįrodytas.

Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Nagrinėjamu atveju ieškovė padarytos žalos dydžio nepagrindė. Apeliacinio skundo argumentas, kad prašydama priteisti iš atsakovo 1500 Lt nuostolių atlyginimo, apeliantė įvertino kompiuterio nusidėvėjimą, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių ieškovės kompiuterio vertę, jo įsigijimo dokumentus. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad apeliantė kompiuterį gavo dovanų, nepaneigia galimybės pateikti jo vertę patvirtinančius duomenis. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio, nepateikė duomenų kokia yra naujo kompiuterio vertė, nepateikė įsigijimo dokumentų, neįrodė kokia jo vertė buvo prieš remontą, nėra pateikta jokių įrodymų, kad kompiuteris buvo sugadintas perdavus jį atsakovui.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Ieškovė su apeliaciniu skundu teikia prašymus išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriaus atsakymą į pateiktą 2013-09-23 prašymą ir jį prijungti prie bylos bei pavesti Vartotojų teisių asociacijos Šiaulių skyriui atlikti kompiuterio „Samsung R60“ apžiūrą gedimams nustatyti. Argumentų, jog tokia būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, apeliantė nepateikia.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas prašymus dėl kiekvieno naujai galimo pateikti įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą lemia tai, kad teismo sprendimas yra grindžiamas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje – CPK 263 straipsnis. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas netenkina apeliantės prašymo dėl naujų rašytinių įrodymų išreikalavimo, kadangi toks prašymas galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui atlyginti jo turėtas išlaidas advokatui, kadangi ji pati patyrė nuostolius dėl kompiuterio sugadinimo, kurie liko neatlyginti, ir teismas juos dar padidino, nors ieškovė yra socialiai remtinas asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį, motyvuojamoje dalyje nusprendė priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje jų nepriteisė.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. papildomu sprendimu atnaujino praleistą terminą atsakovui D. B. pateikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisė iš ieškovės K. J. S. atsakovui D. B. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau byloje apeliantė nėra pateikusi apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. papildomo sprendimo, kuriuo priteista iš ieškovės K. J. S. atsakovui D. B. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymi, kad apeliantei pirmosios instancijos teisme buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir atleidžiant ją 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pati inicijavo bylos nagrinėjimą, jos ieškinys atmestas. Atsakovas turėjo teisę pasinaudoti teisine advokato pagalba ir kaip laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės, nepaisant to, kad ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Išlaidos neviršijo Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio numatytų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo 300 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atsakovas pateikė dokumentus patvirtinančius 200 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dydį (65-66 b. l.). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, teismas atsakovui iš ieškovės priteisia 200 Lt jo turėtų išlaidų už teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios teismo nuomone yra protingos ir pagrįstos bei neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.11 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės K. J. S. atsakovui D. B. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.