Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio ir Jurgos Vasiliauskienės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. E. Š. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 4 dalį 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Bausmės pradžia – 1999 m. balandžio 16 d. Jis į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą yra perkeltas nuo 2009 m. birželio 19 d.

2. Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 18 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Š. skundas atmetamas.

5. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, daromą pažangą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius ir kitus duomenis.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

8. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad E. Š. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų, t. y., nuo 1999 m. balandžio 16 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

10. Iš nuteistojo E. Š. asmens byloje esančios 2024 m. lapkričio 25 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-9130 žinoma, jog nuo 2021 m. spalio 20 d. atlikto nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo stebima vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (vertinimai atlikti ir 2022 m. liepos 13 d., 2023 m. birželio 6 d., 2024 m. kovo 15 d. bei 2024 m. lapkričio 25 d.). Nors šiuo metu matomos ilgalaikės, sąmoningos ir nuoseklios asmens pastangos valdyti su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius bei konstruktyviai siekti socialiai priimtinų gyvenimo tikslų, tačiau svarbu pažymėti, kad E. Š. nusikalstamo elgesio rizikos lygis, lyginant su ankstesniu vertinimu, šiuo metu liko nepakitęs. Įvertinus nusikaltimo, už kurio padarymą bausmę atlieka E. Š., pobūdį, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme bei asmens elgesį bausmės atlikimo metu, yra pagrindas manyti, kad nuteistasis, pasikeitus šiuo metu stebimoms aplinkybėms, turi galimybę sukelti žalą. Nuteistajam E. Š. nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2–3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti dinaminiai nuteistojo E. Š. elgesio aspektai gali ir turi būti koreguojami, ir tai pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo požiūrio bei įsiklausymo į specialistų rekomendacijas.

11. Įvertinus tai, kad E. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2021 m. išlieka vidutinė, nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigti, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi savikritiškai vertinti savo elgesį ir įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis bei dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, ženkliai sumažėtų ir leistų teismui daryti išvadą jog ateityje, paleidus nuteistąjį į laisvę, ji bus tokia maža, nekels abejonių dėl nuteistojo asmens pavojingumo visuomenei.

12. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, bausmės atlikimo metu E. Š. įkalinimo įstaigoje įsidarbino. Šiuo metu jis dirba VĮ „Mūsų amatai“ bei vykdo individualią veiklą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Jis pasimatymų metu, laiškais, priklausančiais telefoniniais skambučiais bendrauja su broliais, seserimis, jų vaikais. Taip pat pasimatymų metu nuteistąjį E. Š. lanko jo dukros. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį E. Š. 20 kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą veiklose ir gerą darbą. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Įkalinimo įstaigos specialistai E. Š. charakterizuoja teigiamai, kaip mandagų ir taktišką. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose programose, laisvalaikio užimtumo priemonėse, visuomeninėje veikloje. Šios aptartos aplinkybės neabejotinai rodo nuteistojo E. Š. elgesio pokyčius teigiama linkme.

13. Skunde nuteistasis E. Š. prašo patikrinti bausmės atlikimo vietų archyvus, siekiant surasti duomenis apie jo informatikos mokslus ir gautus paskatinimus bei padėkas, kurie nėra įtraukti į jo asmens bylą. Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijos (toliau – instrukcija), patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-88, 34 punkte numatyta, kad asmens byla yra pagrindinis asmens įskaitos dokumentų rinkinys. Pagal Instrukcijos 39 punktą, antroje asmens bylos dalyje, be kitų dokumentų, saugomos: asmens bylos pažymos, charakteristikos, dokumentai, susiję su paskirtomis nuobaudomis ir paskatinimais. Vadovaujantis Instrukcijos 61 punktu, asmens byla perduodama į įstaigos archyvą ne vėliau kaip praėjus 3 mėnesiams po asmens paleidimo iš įstaigos. Manyti, kad dokumentai, susiję su E. Š. paskatinimais, lankytais užsiėmimais ar kita veikla gali būti laikomi ne nuteistojo asmens byloje, o įstaigų archyvuose, nėra pagrindo.

14. Kita vertus, kaip minėta, nuteistojo didelės žalos rizikos lygis visuomenėje vis dar išlieka vidutinis. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024 m. lapkričio 5 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis 6 kartus nesilaikė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų (vartojo psichotropines medžiagas, laikė draudžiamus daiktus). Nuteistojo E. Š. padaryti pažeidimai fiksuojami nuo pat jo bausmės atlikimo pradžios. Paskutinį kartą jis laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos nesilaikė 2006 m. kovo 29 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. Š., būdamas įkalinimo įstaigose, pakankamai ilgą laiką elgėsi priešingai režimo reikalavimams.

15. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog nuteistasis E. Š. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ir už labai sunkų bei žiaurų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – dviejų asmenų mirtį dėl savanaudiškų paskatų. E. Š. kartu su bendrininkais, turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiesiems priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas susitarė juos nužudyti, t. y. vienas iš bendrininkų įėjęs į nukentėjusiųjų namus, išsitraukęs ginklą-pistoletą-kulkosvaidį „Skorpion“ iššovė nenustatytą kiekį kulkų į nukentėjusįjį, tuo padarydamas jam šautinę krūtinės ląstos žaizdą su dešinės pusės XI šonkaulio ir dešinės pusės XI krūtinkaulio slankstelio skersinės ataugos lūžį, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė, o po to vieną kartą šovė į nukentėjusiajai į pilvo sritį ir ją sužeidė, vėliau gavus nurodymą „pribaigti“ nukentėjusiąją, jis jai perpjovė gerklę ir prismaugė, po to E. Š. atėjo į nužudymo vietą ir sunaikino nusikaltimo pėdsakus, o lavonus vėliau išvežė ir užkasė miške. Praeityje E. Š. buvo teistas 2 kartus. Nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, tačiau vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą taip pat negali būti ignoruojamos. Juolab, kad E. Š. kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta iš dalies, nepripažįsta organizavęs labai sunkaus ir negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. Š. nepakankamai kritiškai vertina padarytus nusikalstamus veiksmus ir dėl jų kilusias pasekmes.

16. Vienas iš BK 51 straipsnio 2 dalies kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti spręsdamas, ar yra pasiekti bausmės tikslai ir ar yra pagrindas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar pašalinimas bei įsipareigojimas ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš nuteistojo E. Š. asmens bylos matyti, kad nuteistojo vardu laivės atėmimo vietų įstaigoje gauti vykdomieji patvarkymai 9 239 Eur sumai, išieškota 1 341 Eur. Nors nuteistasis užsiima darbine veikla, tačiau šiuo metu jis savanoriškai priteistos žalos nedengia ir jokių aktyvių veiksmų mažinti įsiskolinimą neatlieka. Nuteistasis E. Š. skunde tvirtina, kad jis savanoriškai 2009 m. lapkričio 16 d., 2009 m. lapkričio 20 d., 2009 m. lapkričio 25 d. dengė nuosprendžiu priteistą turtinę žalą, tačiau įvertinus iš E. Š. priteistos sumos dydį bei tai, kad jis per ilgą bausmės atlikimo laiką vis dar nėra atlyginęs reikšmingos žalos dalies, darytina išvada, kad nuteistasis linkęs sumenkinti dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusią žalą.

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo E. Š. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, neatlygintos priteistos žalos dydis neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiame kontekste turi būti įvertinta ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens ir apginti nukentėjusiųjų interesus. Nors byloje nustatytos teigiamai nuteistąjį E. Š. charakterizuojančios aplinkybės, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo E. Š. pavojingumas yra sumažėjęs tiek, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė galėtų būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020 ir kt.).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.