- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- e2-2665-863/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31498-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Jolanta Voroneckienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl įsiskolinimo priteisimo, su trečiuoju asmeniu byloje Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notare Ž. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 8 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. kovo 1 d. paskolino G. J. 8 000 Eur sumą, kurią jis įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2021 m. liepos 6 d. Pažymėjo, jog 8 000 Eur suma yra negrąžinta iki šios dienos. Paaiškino, kad G. J. mirė 2021 m. liepos 26 d. Nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškimu Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarei Ž. P., kurios žinioje yra G. J. paveldėjimo byla, pranešė apie 8 000 Eur kreditorinį reikalavimą mirusiojo G. J. turto paveldėtojams, tačiau dėl mirusiojo G. J. palikimo priėmimo per 3 mėnesių terminą niekas nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Pažymėjo, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė t. y. jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Atsižvelgiant į tai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš valstybės.
Atsiliepimas
2. Atsakovę atstovaujanti VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl byloje pareikštų reikalavimų nepasisako. Papildomai paaiškino, jog tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro, ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir / ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Pažymėjo, jog jos žiniomis, G. J. žmonos vardu yra registruotas nekilnojamas turtas, kuris buvo įgytas santuokoje, taigi tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.
3. Atsakovę atstovaujanti VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Be to, pažymėjo, jog iš ieškovės į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo yra akivaizdu, jog palikėjas šiuo metu neturi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar kito turto, dėl kurio VĮ Turto bankas, atstovaudama valstybę, galėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir prašyti išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Dėl to neturi jokio pagrindo sutikti su ieškovės reiškiamais reikalavimais Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI ar VĮ Turto bankui.
4. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė.
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė papildomai paaiškino, jog G. J. pažinojo nuo 2001 metų, kurį laiką kartu dirbo draudimo srityje. Kadangi santykiai buvo geri ir juo pasitikėjo, sutiko suteikti paskolą, kurią G. J. žadėjo panaudoti kažkokiam verslui. Pinigų turėjo atsidėjusi statyboms.
4.2. Ieškovės atstovė pažymėjo, jog tik iniciavus bylą teisme VMI ėmėsi veiksmų palikimui priimti ir paveldėjimo liudijimas buvo išduotas bylos nagrinėjimo teisme metu. Mano, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi teisminės gynybos, todėl jai turi būti atlygintos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė tinkamai ir operatyviai teikė į bylą įrodymus, bylos nevilkino, nes siekė, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau.
Atsiliepimas
5. Atsakovę atstovaujančios VMI atstovė bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes pareiškusi kreditorinį reikalavimą notarei, ji jau įgyvendino savo teisę į skolintų lėšų atgavimą iš valstybės, ieškovės kreditorinis reikalavimas jau yra įtrauktas į paveldimą turtą ir su ja bus atsiskaityta. Dėl minėto mano, jog ieškinys yra nepagrįstas, taip pat mano, jog ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes VMI niekaip neprisidėjo prie tokių išlaidų atsiradimo ir reikalavimo dėl palūkanų mokėjimo nepaveldėjo.
6. Atsakovę atstovaujanti VĮ Turto bankas pareiškė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog paveldėjimo procedūrų dėl palikėjo G. J. palikimo perėjimo valstybei nevykdo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė N. L. 2021 m. kovo 1 d. bankiniu pavedimu pervedė G. J. 8 000 Eur sumą, mokėjimo pavedime nurodydama, jog mokėjimo paskirtis – Paskola, o G. J. tą pačią dieną pasirašė skolos raštelį dėl ieškovės paskolintų 8 000 Eur grąžinimo dalimis iki 2021 m. liepos 6 d., t. y. dėl 1 500 Eur sumokėjimo iki 2021 m. birželio 16 d., 1 500 Eur - iki 2021 m. birželio 22 d., 1 500 Eur – iki 2021 m. birželio 27 d., 1 500 Eur – iki 2021 m. liepos 1 d. ir 2 000 Eur iki 2021 m. liepos 6 d.
8. Iš byloje esančio ieškovės ir G. J. susirašinėjimo matyti, jog 2021 m. birželio 11 d. ieškovė priminė apie paskolos grąžinimą, 2021 m. birželio 22 gavo atsakymą, kad klausimas yra sprendžiamas, o 2021 m. liepos 12 d. paskolos gavėjas pranešė, jog iki 20 dienos atsiskaitys.
9. 2021 m. liepos 26 d. G. J. mirė.
10. 2021 m. rugsėjo 15 d. ieškovė Vilniaus miesto 10-ojo notarų biure pareiškė kreditorinį reikalavimą G. J. paveldėtojams dėl 8 000 skolos pagal 2021 m. kovo 1 d. paskolos raštelį.
11. Suėjus palikimo priėmimo terminui ir niekam G. J. palikimo nepriėmus, ieškovė kreipėsi advokato pagalbos. Advokatė nustatė, jog G. J. asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje buvo sukaupęs 14 075,52 Eur lėšų, iš kurių galėtų būti patenkintas ieškovės kreditorinis reikalavimas. Atitinkamai ieškovė kreipėsi į teismą dėl 8 000 Eur priteisimo, kurį pareiškė valstybei.
12. Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu paaiškėjo, jog dėl G. J. palikimo perėjimo valstybei į notarą kreipėsi VMI.
13. 2022 m. vasario 18 d. Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1782, kuriame nurodė, jog paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB, AB Šiaulių banko ir AB SEB banko sąskaitose bei turtas, esantis UAB „INVL Asset Management“ pensijų kaupimo sąskaitoje.
14. Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl paskolintų pinigų priteisimo bei dėl valstybės pareigos atlyginti ieškovei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat dėl procesinių palūkanų priteisimo. VMI mano, jog laiku pareiškusi kreditorinį reikalavimą ieškovė neturėjo jokio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, atitinkamai nepagrįstai buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl byloje pareikštų reikalavimo dėl skolos priteisimo tenkinimo
17. Paskolos sutarties formą reglamentuojančiame CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur, turi būti rašytinė. Šios straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas pateikdamas minėtos teisės normos aiškinimą yra nurodęs, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
19. Kadangi paskolos grąžinimo terminai yra suėję, konstatuotina, jog ieškovė turi teisę į paskolintų lėšų grąžinimą. Kaip jau nustatyta, paskolos gavėjas suėjus paskolos grąžinimo terminui mirė, todėl reikalavimas reiškiamas Lietuvos valstybei, kuriai perėjo palikėjo palikimas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 6.128 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Tokia šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę skolininko prievolė jam mirus nesibaigia, o pereina jo įpėdiniams, išskyrus tuos atvejus, kai ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitaip yra neatsiejamai susijusi su jo asmeniu. Nagrinėjamu atveju, nors paskolos sutartyje prievolė grąžinti paskolą nustatyta palikėjui, tačiau ši prievolė nėra neatsiejamai susijusi su asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).
23. Taigi tiek CK įtvirtintas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad valstybė, priėmusi palikimą, paveldėjo net tik palikėjo turtines teises, tačiau ir palikėjo pareigas (prievoles), konkrečiu atveju – palikėjo prievolę grąžinti jam suteiktą paskolą. Todėl įvertinus tai, jog G. J. 2021 m. liepos 26 d. mirė, o palikimą, atsiradusį po jo mirties, priėmė atsakovė, atsakovei, kaip paskolos gavėjo įpėdinei, tenka pareiga vykdyti pastarojo prievolę ieškovei, t. y. sumokėti 8 000 Eur skolą.
Dėl ieškovės kreipimosi teisminės gynybos pagrįstumo
24. Ieškovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, jog ieškovė nepagrįstai pasinaudojo teisminės gynybos teise, nes jos kreditoriniai reikalavimai galėtų būti patenkinti ne teismo tvarka. Tokią savo poziciją atsakovė grindė byloje nustatyta aplinkybe, jog ieškovė įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu nuo palikimo atsiradimo dienos notarų biure pareiškė kreditorinį reikalavimą. Su tokia atsakovės pozicija nesutiktina.
25. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, savo reikalavimus kreditorius gali reikšti tiesiogiai įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba, jiems kreditoriaus reikalavimų nepripažįstant, reikšti reikalavimus ginčo teisenos tvarka. Kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
27. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino pareikšti teisme reikalavimą dėl paveldimo turto nepraleido. Tačiau pažymėtina, jog kreditorinio reikalavimo pareiškimas nereiškia kreditorinio reikalavimo pripažinimo. Kreditorinio reikalavimo pareiškimas vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų yra grynai informacinio pobūdžio. Kreditoriui pareiškus kreditorinį reikalavimą teismui CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, ar notarui, palikėjo skolos pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas ir nevertinamas, o tik patvirtinamas faktas apie reiškiamą turtinį reikalavimą (pretenziją) palikėjo įpėdiniams (CK 5.63 straipsnis). Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina ar nepripažįsta, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį konkrečiam įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).
28. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kuomet pareiškus kreditorinį reikalavimą, palikėjo įpėdiniai palikimo nepriėmė, o atsakovę atstovaujančios institucijos nesiėmė jokių veiksmų palikimo perėjimo valstybei įforminimui.
29. Pažymėtina, jog ieškovei pareiškus ieškinį teisme, nei VMI nei VĮ Turto bankas atsiliepimuose į ieškinį nepripažino ieškovės teisės į pareikštų reikalavimų patenkinimą.
30. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog prievolė atsiskaityti su ieškove pagal ginčo raštelį nebuvo įtraukta į atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
31. Taigi, įvertinus nustatytų aplinkybių visetą, konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą teisminės gynybos, nes jos teisė į palikėjui suteiktos paskolos grąžinimą iš palikėjo palikimo, nebuvo pripažįstama.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
32. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
33. Kompensacinių palūkanų paskirtis atlyginti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo prievolių vykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas nelaiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017 25 punktas).
35. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų, patvirtinančių jos kaltę dėl prievolės neįvykdymo, konstatuotina, jog ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
36. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio prašymo netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovės interesų pažeidimą (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1810-924/2020 61 punktas). Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, nurodydamas, jog palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovė niekaip neprisidėjo prie tokių išlaidų atsiradimo, tačiau byloje nustatyta, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi teisminė gynybos, taip pat po bylos iškėlimo ieškovės kreditorinis reikalavimas nebuvo pripažintas, todėl darytina išvada, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos buvo būtinos.
38. Kartu pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas yra laikomas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Teismo vertinimu tokia teisė neturėtų būti ribojama nepriklausomai nuo to kas yra byloje atsakovu.
39. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 550 Eur advokato pagalbos išlaidas už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą teismo posėdžių metu ir 180 Eur žyminio mokesčio išlaidas, iš viso 730 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. Vertindamas byloje šalių patirtų atstovavimo išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovės išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra minimalios, todėl teismas visas ieškovės atstovės pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, juridinio asmens kodas 188659752, 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tikrosios vertės.
Priteisti ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, juridinio asmens kodas 188659752, 730 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.