Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams (BK 75 straipsnis). Į bausmės laiką D. M. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-07-04, 16.40 val. iki 2016-07-05, 14.36 val. (1 diena)

2) 2019-01-17 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta su 2017-10-3 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikinas sulaikymo laikas nuo 2015-06-16 iki 2015-06-17 (1 diena);

3) 2021-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Pritaikius BK 63 Straipsnio 1, 4, 9 dalis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Alytaus apylinkės teismo 2019-01-17 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti darbą, jeigu iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėjo dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, jeigu prarado darbą ar nepradėjo dirbti; neišvykti už gyvenamosios vietos – Vilniaus miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2021-02-18 teismo nutartimi papildomai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo šios įsiteisėjusios nutarties nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nuosprendžiu į bausmės laiką įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas: nuo 2019 m. gruodžio 13 d., 04.30 val. iki 2019 m. gruodžio 13 d. 12.52 val. (1 diena) ir nuo 2020 m. vasario 22 d., 23.40 val. iki 2020 m. vasario 23 d., 17 val. (1 diena) ir ankstesniais nuosprendžiais, kurių bausmės subendrintos, įskaitytą laiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - brolį, o būtent jis, 2021-02-02 apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.20 promilių girtumas), konflikto metu tyčia rankos kumščiu sudavė savo broliui E. M. vieną kartą į veidą, nukentėjusiajam nukritus ir praradus sąmonę, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia, ne mažiau nei du kartus spyrė į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kas yra vertinama pagal specialisto išvadą Nr. G 321/2021(01) nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat D. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - motinai, o būtent jis, 2021-03-07 apie 22.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.01 promilės girtumas), konflikto metu tyčia du kartus koja spyrė savo motinai R. D. į krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-02-11 Specialisto išvadoje Nr. G 321/2021 nurodyta, kad remiantis E. M. medicinos dokumentų duomenimis, E. M. nustatyta muštinė žaizda apatinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL Žalgirio Klinikas 2021-02-02. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis D. M. su kaltinimu nesutiko ir neigė smurtavęs prieš motiną, sutiko tik su aplinkybe, kad jie, kaltinime nurodytu, konfliktavo.

Nagrinėjamu atveju, aplinkybę, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, patvirtino ir nukentėjusioji. Kad vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktas, patvirto ir liudytojas E. M. bei pareigūnas, liudytojas A. B., kuris atvyko pagal iškvietimą į įvykio vietą. Liudytojas teisme parodė, kad įvykio vietoje nebuvo galima nustatyti visų aplinkybių, nes su žmonėmis nebuvo galima susišnekėti, tarnybiniame pranešime aplinkybes surašė iš to, ką sugebėjo suprasti iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios žodžių. Nukentėjusioji paaiškino, kad su ja ir kaltinamuoju nebuvo galima susikalbėti, nes ji ir D. M. vienu metu aiškino savo versijas.

Ginčydamas savo kaltę, dėl smūgių sudavimo motinai, kaltinamasis vis pabrėždavo, kad byloje nėra jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių smurto faktą. Teismas atkreipia dėmesį, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, kad fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sąvokos, todėl tokių pasekmių pripažinimas nusikaltimu pagal BK 140 straipsnį neturėtų būti formalus. Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį (Kasacinė nutartis Nr. 2K-180-719/2020).

Nors D. M. neigia prieš motiną smurtavęs, bet, teismo nuomone, šią jo versiją paneigia nukentėjusiosios R. D. nuoseklūs parodymai viso proceso metu. Apie patirtą smurtą ji pranešė skambindama bendruoju pagalbos telefonu, nurodė pareigūnams ne tik įvykio dieną, kai dar buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bet ir parodymų patikrinimo vietoje 2021-04-12 metu, parodymus patvirto teisme. Taip pat ji nurodė, kad nuo suduotų smūgių jai skaudėjo. Teismas pažymi, jog vien tai, kad dėl smurto neatsirado pasekmės – sveikatos sutrikdymas, savaime nėra pagrindas netikėti nukentėjusiosios parodymų nuoširdumu ir tikrumu. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šeimoje konfliktai buvo dažni, D. M. smurtauja ne pirmą kartą, jis apsvaigęs nuo alkoholio būna agresyvus. Šie duomenys sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl smurto panaudojimo prieš motiną. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji nelaiko pykčio dėl patirto smurto, sako atleidusi sūnui, šiai dienai šeima susitaikiusi, kaltinamasis vėl gyvena drauge, nukentėjusioji nurodo norinti tik, kad smurtas jų šeimoje nebesikartotų. Taigi, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji norėtų kaltinamąjį apkalbėti, jam pakenkti, priešingai, nukentėjusioji D. M. palaiko, priėmė vėl gyventi kartu, rūpinasi juo. Jokių duomenų, kodėl mama norėtų jį apklabėti, nenurodė ir kaltinamasis. Visa tai rodo, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir vadovaujasi.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis D. M. smurtavo prieš šeimos narį – motiną (tyčia du kartus koja spyrė savo motinai R. D. į krūtinę). Be to, teismas neabejoja, kad dėl suduotų smūgių R. D. patyrė fizinį skausmą, nes nuo suduotų smūgių (jų stiprumo) ji krito. Pirmiau aptartos smūgių sudavimo aplinkybės, leidžia daryti ir pagrįstą išvadą D. M. veikus tiesiogine tyčia, t. y. supratus, kad jo veiksmais sukeliamas skausmas nukentėjusiajai ir norėjus taip veikti. Taigi, kaltinimas dėl smurto prieš motiną pasitvirtino, D. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Alkotesterio kvitai patvirtina, kad abiejų įvykių metu kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (2021-02-02 nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, 2021-03-07 – 2,01 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos veikų padarymui, nes pats kaltinamasis nurodė, kad jei ne girtumas, nebūtų vėlęsis į konfliktą su broliu. Nukentėjusieji taip pat nurodė, kad konfliktuoti ir smurtauti kaltinamasi pradeda tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio lėmė ne tik smurtą prieš brolį, bet ir konflikto su motiną eigą.

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

D. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad smurtą prieš brolį jis pripažino ir gailisi dėl savo padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl prieš motiną padarytos veikos, nėra. Taip pat nenustatyta kitų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių. D. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

D. M. veikė tiesiogine tyčia, padarė du baigtus, nesunkius nusikaltimus, veikė prieš šeimos narius; yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl veikos prieš brolį) ir dvi sunkinančios. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. D. M. nusikalto neatlikęs pirmesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės. 2021-01-18 nuosprendžiu jis taip pat nuteistas už smurtą. Tai itin neigiamai charakterizuoja kaltinamą asmenį. Tačiau yra ir teigiamai D. M. charakterizuojančių aplinkybių. Liteko duomenimis jis nėra baustas administracine tvarka. D. M. dirba. Šeima jam atleido, nurodo, kad jis po nusikalstamos veikos padarymo nevartoja alkoholio. D. M. nurodo, kad nuolat bendrauja su probacijos tarnybos darbuotoju. D. M. dirba UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2021-06-16, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad jis atkaklus ir darbštus, patikimas, pozityvus, stengiasi siekti gerų darbo rezultatų (t. 2, b. l. 185). Naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Šeimoje nebuvo naujų konfliktų.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus bausmės individualizavimui reikšmingus duomenis, nusikalstų veikų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas), ankstesnius teistumus ir tai, kad naujos nusikalstamos veikos padarytos neatlikus bausmės, sprendžia, kad D. M. turi būti skiriama griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, tačiau mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Už 2021-02-02 padarytą nusikaltimą (įvertinus ir tai, kad yra nustatyta lengvinanti atsakomybę aplinkybė bei tai, kad sukelti sunkesni padariniai) skirtina 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimą, padarytą 2021-03-07 (įvertinus ir tai, kad dėl šios veikos nėra kaltinamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių) skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, jos iš esmės nesiskiria pavojingumu, yra tos pačios rūšies, padarytos nedideliu laiko tarpu, todėl bausmės, paskirtos už jas, bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, kuri negali būti mažesnė, nei minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis, t. y. 3 mėnesiai (BK 63 straipsnio 4 dalis, 50 straipsnio 2 dalis). Po to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintos bausmės dalis (4 mėnesiai), pridėtina prie pirmesniu 2021-01-18 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 1 mėnesio 26 dienų (atskaičius 4 dienas laikino sulaikymo, žr. įžanginę nuosprendžio dalį) laisvės atėmimo bausmės ir skirtina 1 metų 5 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Kita vertus, teismas sutinka su prokuroro nuomone, jog net ir esant pakankamai daug aplinkybių, neigiamai charakterizuojančių kaltinamą asmenį, nagrinėjamu atveju resocializacijos ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (4 dalis). Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma.

Pirmąją, BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą, įstatymo reikalaujamą sąlygą D. M. paskirta bausmė atitinka. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Kaip minėta, nusikaltimus padarę asmenys turi būti nuteisti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, iš nukentėjusiųjų parodymų, kaltininko elgesio po veikų padarymo, matyti, kad D. M. stengiasi taisyti savo elgesį, nebevartoja alkoholio, naujų konfliktų šeimoje nėra, nėra duomenų, kad būtų daromi nauji teisės pažeidimai. Teismas įvertina ir nukentėjusiųjų poziciją šiuo klausimu, kurie prašo švelnesnės bausmės, kaltininkui atleido, jį vėl priėmė gyventi kartu ir visi gyvena darnoje.

Teismo nuomone, atsižvelgus į aptartų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, kad D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas su įpareigojimais ir draudimais), kartu paskiriant ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, daryti teigiamą ir realų poveikį kaltininko elgesiui, jį taisyti.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Laikinas sulaikymas nuo 2021-02-02, 21.10 val. iki 2021-02-03, 14.20 val. (t. 2, b. l. 70) bei nuo 2021-03-07, 23 val. iki 2021-03-08, 14.32 val. (b. l. 72, 104) – dvi dienos, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisi iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 39,69 Eur žalą dėl nukentėjusiojo E. M. gydymo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad žalą sudaro 2021-02-02 skubios medicinos pagalbos IV paslauga, kurios vertė 39,69 Eur (b. l. 72-78). Bylos nagrinėjime nedalyvavo, bet raštu nurodė, jog ieškinį palaiko (t. 2, b. l. 153).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad E. M. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo D. M. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteiktos medicininės paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš D. M. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 36,69 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Kompaktinis diskas, kuriame yra garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašai, daryti „Body“ kamera (prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje:

už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (E. M. nežymus sveikatos sutrikdymas) paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimą;

už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (R. D. fizinio skausmo sukėlimas) paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti D. M. subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintą bausmę iš dalies pridėti prie neatliktos 2 metų 1 mėnesio 26 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-18 nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį D. M.:

1) įpareigoti tęsti darą, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) įpareigoto neišvykti už gyvenamosios vietos – Vilniaus miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti D. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2021-02-02 21.10 val. iki 2021-02-03 14.20 val. bei nuo 2021-03-07 23 val. iki 2021-03-08 14.32 val. (dvi dienas).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jį įpareigoti šiose programose dalyvauti 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. M. 36,69 Eur (trisdešimt devynis eurus 69 eurų centus) žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kompaktinį diską, kuriame yra garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašai, daryti „Body“ kamera, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.