- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-312-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23467-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- T. K.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Violetai Budžienei,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant ir T. K. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. K. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas T. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., 20.15 val., iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., 12.35 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį bei jame nurodytus laikotarpius.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu M. Ž. ir T. Ž., padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojų A. Ž. ir M. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį, t. y. jis, laikotarpiu tarp 2019 m. birželio 4 d., 22 val., ir 2019 m. birželio 5 d., 12 val., Vilniuje, Laisvės pr., būdamas tarp Lazdynų ir Karoliniškių mikrorajonų, tyčia išdaužė J. D. priklausančio automobilio BMW 725 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių durelių kairės pusės keleivio lango stiklą, kurio vertė 50 Eur, sulaužė užvedimo spynelę ir pagrobė M. D. (M. D.) priklausančius įvairius daiktus: priekinę multimediją, kurios vertė 80 Eur, panelės krosnelę, kurios vertė 200 Eur, galinį automobilinį „Sony“ televizorių, kurio vertė 300 Eur, vaizdajuosčių grotuvą, kurio vertė 200 Eur, automobilinį telefoną „Siemens“, kurio vertė 100 Eur, klimato kontrolę, kurios vertė 40 Eur, panelės mygtukų juostą, kurios vertė 20 Eur, bei puodelio laikiklį, kurio vertė 20 Eur, taip tyčia pagrobė nukentėjusiam M. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 1 010 Eur.
Šiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje
2. Taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, iki kol 2019 m. rugpjūčio 1 d., nuo 17.05 val. iki 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtą medžiagą pardavė T. Ž. už nenustatytą pinigų sumą, po to T. Ž. parduota psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,310 g, rasta šios vairuojamame automobilyje Audi A5 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taigi neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą.
Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje
3. Taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo psichotropinėmis medžiagomis, t. y. jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo ir kelnių dešinėje šoninėje kišenėje esančioje pirštinėje laikė tris polietileninius maišelius su rusvos spalvos milteliais, t. y. psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios bendroji masė yra 0,166 g, iki kol 2019 m. rugpjūčio 2 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, po to tą pačią dieną atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), įvairiose buto vietose, įvairiais kiekiais rasta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios bendra masė yra 0,7823 g, taip pat psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurios bendra masė yra 0,03 g, taigi tyčia neteisėtai savo reikmėms laikė psichotropines medžiagas amfetaminą ir klonazepaną.
Šiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo sušvelninti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir paskirti ją atlikti atvirojoje kolonijoje arba įpareigoti gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms.
3. Nuteistojo teigimu, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis. Jis, atlikdamas bausmę atvirojoje kolonijoje, galėtų dirbti ir atlyginti bent dalį antstolių išieškomų skolų. Pažymi, jog nėra baigęs „12 žingsnių programos“ ir VšĮ „Pusiaukelis“ jį priimtų gydymuisi. Jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi keturias specialybes, tačiau būdamas pataisos namuose degraduoja.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Posėdžio metu nuteistojo T. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. K. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, taip pat paskirti ją atlikti atvirojoje kolonijoje arba įpareigoti gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apeliantui paskirtos bausmės.
7. Skundžiamu nuosprendžiu T. K. yra nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik vieną bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju, negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. K. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, būtų pažeidęs aukščiau nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tuo pačiu nuosprendžiu konstatuotą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas įvertino, jog T. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją -veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų ir vieną baigtą sunkų nusikaltimus, susijusius neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, bei vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas net septyniolika kartus teistas, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo administracine tvarka baustas trisdešimt kartų, o po šio nusikaltimo (vagystės) įvykdymo dar vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkią vagystę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad T. K. yra brandaus amžiaus, vedęs, turi mažametį vaiką, pasak kaltinamojo, dirba ir išlaiko vaiką, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ir Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
10. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus skundžiamo nuosprendžio motyvus, teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs reikšmingų aplinkybių ar tai, kad bausmės parinkimui svarbias aplinkybes būtų vertinęs atsietai (kažkuriai jų suteikdamas nepagrįstai didelę reikšmę). Nepaisant nurodytų iš esmės neigiamų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų padarymą T. K. paskyrė bausmes, kurių dydžiai nustatyti mažesni nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir artimi minimaliam. Bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, o ši bausmė subendrintina su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taikant dalinį bausmių sudėjimą, pridedant minimalią, t. y. 3 mėnesių, bausmės dalį. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Visa tai leidžia spręsti, jog paskirta bausmė nėra pernelyg griežta. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios turimu išsilavinimu ir specialybėmis, noru gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, dirbti ir atlyginti priteistus ieškinius, nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo skirti dar švelnesnę bausmę nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
11. Taigi, aptartų argumentų visuma leidžia konstatuoti, kad apelianto nurodomos aplinkybės nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinus T. K. apeliacinį skundą ir sušvelninus nuteistajam, kuris nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, paskirtą bausmę, tokia bausmė būtų neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatliktų savo funkcijų, nerealizuotų bausmės paskirties ir tikslų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Konstatuotina, kad per švelni bausmė ne tik nenubaus T. K., bet ir neatgrasys (nesulaikys) nuo nusikalstamų veikų darymo. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytą įstatymo pažeidimą – skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
12. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo įpareigoti jį gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 dalimi, teismas asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. Taigi, toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei asmeniui yra paskirta laisvės apribojimo bausmė. Ir nors apeliantas skunde neįvardijo šios rūšies bausmės skyrimo jam galimybės, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs jo skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju skundo ribos nebus peržengtos ir pasisako dėl laisvės apribojimo bausmės su minėtu įpareigojimu skyrimo T. K. galimybės. Kaip jau minėta aukščiau, galimybė skirti laisvės apribojimo bausmę numatyta tik BK 178 straipsnio 2 dalyje (inkriminuota T. K.), tuo tarpu, BK 259 straipsnio 1 dalyje ši bausmės rūšis nėra numatyta, o BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje apskritai numatyta tik viena bausmės rūšis - laisvės atėmimas, todėl nenustačius aplinkybių, dėl kurių T. K. galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis), laisvės apribojimo bausmė ir toks įpareigojimas, t. y. įpareigojimas gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, neteistajam negali būti skirti.
13. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., panaikinta BK 50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią bausmės atlikimo vietą buvo įpareigotas parinkti teismas. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio skundo nagrinėjimo metu teisinis reguliavimas, pagal kurį pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, yra nebegaliojantis. Įsigaliojus BVK pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnis). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti T. K. bausmę atlikti atviroje kolonijoje.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
14. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-3136 dėl nuteistajam T. K. teiktos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad T. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 75,06 Eur ir tokia suma iš nuteistojo priteistina valstybės naudai.
15. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant T. K. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Benediktą Paulauską, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi jis buvo paskirtas T. K. gynėju.
16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam T. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. K. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo T. K. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.