- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-101-334/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00070-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. R.
- Institucija
- Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato veiklos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Ž. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį administracine nuobauda – 500 Eur bauda.
2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 3 d. apie 11.12 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino Ž. R. skundo, kuriuo jis prašė jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį arba šią jo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, ir Institucijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimą paliko galioti. Teismas nurodė, kad Ž. R. padarytas Nutarimo 2.1.5.2 punkto pažeidimas buvo pavojingas ir jis realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, kadangi šį pažeidimą padarė Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu, bendravo su kitais žmonėmis nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog Ž. R. nejautė COVID-19 ligos simptomų, galimai šia liga ir nesirgo, tai nereiškia, jog jis gali nesilaikyti nustatytų ribojimų. Teismas taip pat padarė išvadą, kad byloje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą Ž. R. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. R. prašo jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį arba taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad neserga užkrečiamomis ligomis, tarp jų – COVID-19 liga, todėl nesukėlė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytų padarinių – pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms ligoms. Kadangi jo padarytas pažeidimas yra mažai pavojingas, jam turi būti paskirta ir švelnesnė administracinė nuobauda.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė J. B. prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes.
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas skunde iš esmės neginčija to, kad jis pažeidė Nutarimo 2.1.5.2. punktą, t. y. viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms ligoms. Tuo motyvuodamas, apeliantas prašo: 1) jo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį; 2) jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti administracinę nuobaudą. Apygardos teismas su tokiais reikalavimais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
9. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Taigi, asmeniui administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla įvertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltą realų pavojų išplisti pavojingai ligai. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas Ž. R. ar su juo kartu buvę asmenys būtų sirgę COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina apelianto veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina pastarojo atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Apygardos teismo, kaip ir apylinkės teismo, vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad Ž. R. padarytas pažeidimas buvo itin pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Akcentuotina, kad Ž. R. jam inkriminuojamą Nutarimo pažeidimą padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos teritorijoje metu. Įvertintina ir tai, jog Ž. R. ir su juo buvę asmenys pažeidimo padarymo vietoje tarpusavyje bendravo be svarbių ir pateisinamų priežasčių, t. y. ne tik, kad jis vienas kėlė pavojų ligos plitimui, tačiau dar didesnį pavojų kėlė tai, kad jis buvo ne vienas ir tikimybė ligos plitimui didėjo esant didesniam žmonių skaičiui. Taigi, Ž. R., priešingai nei jis mano, savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atkreipė apelianto dėmesį, kad, jei jis vis dėlto įvykio metu būtų sirgęs COVID-19 liga, nors ir to nežinodamas, jo veiksmai galimai būtų buvę įvertinti ne kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, o kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnyje. Tai vėlgi eliminuoja galimybę apelianto veiką kvalifikuoti kaip švelnesnį administracinį nusižengimą.
10. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu nustatyti draudimai bei reikalavimai, be kita ko, galioję ir Ž. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną, buvo privalomi visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Kaip matyti iš bylos, apeliantas Ž. R. jam inkriminuojamo reikalavimo nesilaikė, kadangi viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Duomenų, kurie patvirtintų, jog Ž. R. nustatytų reikalavimų nesilaikė dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, byloje nėra. Nors apeliantas teigė, jog tuo metu jis sportavo, tačiau apylinkės teismas pagrįstai tokią jo versiją atmetė, kadangi tuo metu jis nesportavo, o, kaip pats paaiškino, bendravo su kitais asmenimis. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Ž. R. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
11. Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmenims numatyta bauda nuo 500 iki 1500 Eur. Už šį administracinį nusižengimą Ž. R. buvo paskirta 500 Eur bauda.
12. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliantui Ž. R. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir jam sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Ž. R. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
Žemesnės instancijos teismas
13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės nusižengimų (pažeidimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės nusižengimų (pažeidimų) bylose Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019).
15. Bylos duomenimis, Ž. R. pažeidė karantino reikalavimus – jis viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, susitiko su kitais žmonėmis ir su jais bendravo. Tokie apelianto veiksmai, esant itin pavojingai epidemiologinei situacijai, laikytini itin pažeidžiančiais kitų visuomenės narių teises ir interesus, todėl negali būti toleruojami. Ž. R. yra jauno amžiaus, jokių duomenų apie jo sveikatos problemas, trukdančias dirbti ir užsidirbti, šioje byloje nėra. Be to, jis be abejonės žinojo įvykio dieną taikomus karantino ribojimus ir reikalavimus, kurių buvo privaloma laikytis, žinojo už tai gresiančią administracinę atsakomybę, tačiau viso to jis nepaisė, dėl ko padarė administracinį nusižengimą, kėlusį pavojų ne tik savo paties, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei. Taigi, negalima sutikti su apeliantu, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažai pavojingas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Institucijos nutarimu Ž. R. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nėra jokio pagrindo.
16. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.