Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-14-549/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
1-14-549/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Nukentėjusysis
A. G.
Kaltinamasis
R. P., B. S.
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Kategorijos
  • 1.2.4.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-14-549/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-51755-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.3. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,

sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, Ginai Mosteikytei, Ingridai Šakickienei, Ievai Gvažiauskienei,

dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei,nukentėjusiosios A. G. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Ričardui Noreikai, Vytautui Sirvydžiui, Ligijai Marcinkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kretingos r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyv. vieta - ten pat, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) specialiste, neteista kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, B. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Voverių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r., deklaruota gyvenantis (duomenys neskelbtini), Voverių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r., išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimą, dirba UAB "E." sandėlininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. kaltinama tuo, kad ji 2016 m. laikotarpiu nuo gegužės 18 d. iki 2016 m. spalio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytu laiku, veikdama bendrininkų grupe su B. S., turėdama priėjimą prie V. M. (ankstesnė pavardė M., 1950 – 2016m.) turto, bendrais veiksmais, iš V. M. tapybos dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje paėmė, išgabeno ir tokiu būdu pagrobė svetimą - A. G. priklausantį, didelės – bendros 39020 (trisdešimt devyni tūkstančiai dvidešimt) Eur vertės turtą:

- 33 paveikslus :

1) „Kauno senamiestis“ - 100 Eur. vertės, 2) „Mirties akivaizdoje“ - 800 Eur. vertės, 3) „Amžinoji tema“ - 1000 Eur vertės, 4) „Feniksas Klaipėdai“ - 500 Eur vertės, 5) „Requem Samulevičiams“ - 1400 Eur. vertės, 6) „Nukryžiuotasis“ - 1000 Eur vertės, 7) „Vienuolės portretas“ - 600 Eur vertės, 8) „Angelas“ - 600 Eur vertės, 9) „Kretinga – 740“ - 1500 Eur vertės, 10) „Jūrų piligrimai“ - 1400 Eur vertės, 11) „Natiurmortas“ - 900 Eur vertės, 12) „Nukryžiuotasis“ - 800 Eur vertės, 13) „Peizažas“ -120 Eur vertės, 14) „Pieta“ - 600 Eur vertės, 15) „In Memoriam“ - 200 Eur vertės, 16) „A. M.“ - 2000 Eur vertės, 17) „Onos bažnyčia“ - 600 Eur vertės, 18) „Kristaus tema“ - 900 Eur vertės, 19) „Architektūrinis paminklas Pažaislis“ - 900 Eur vertės, 20) „Aktas“ - 500 Eur vertės, 21) „Saulėgrąžos“ - 600 Eur vertės, 22) „Angelo tema“ - 700 Eur vertės, 23) „Indų deivė“ - 600 Eur vertės, 24) „Natiurmortas su dūdele“ - 1000 Eur vertės, 25) „Baladė“ - 1200 Eur vertės, 26) „Natiurmortas – daiktai“ - 1000 Eur vertės, 27) „Kristaus kančia“ - 1200 Eur vertės, 28) „Rudens peizažas“ - 700 Eur vertės, 29) „Samulevičienė (S. S. atminimui)“ - 1400 Eur vertės, 30) „Natiurmortas“ - 1000 Eur vertės, 31) „Jūros prieglobstyje“ - 600 Eur vertės, 32) „Tėvų portretas“ - 1700 Eur vertės, 33) „Švč. Mergelė Marija“ - 1200 Eur vertės,

- 5 medines skulptūras:

1) „Jėzus Nazarietis“ - 1000 Eur vertės, 2) „Jėzaus krikštas“ - 3000 Eur vertės, 3) „Šv. Kazimieras“ -1200 Eur vertės, 4) „Pieta“ - 500 Eur vertės, 5) „Šv. J. N.“ - 4000 Eur vertės.

Po to, 7 paveikslus („Kauno senamiestis“, „Mirties akivaizdoje“, „Amžinoji tema“, „Feniksas Klaipėdai“, „Requem Samulevičiams“, „Nukryžiuotasis“, „Vienuolės portretas“) nugabeno ir laikė pas B. S. Mažeikių r., Voverių k., (duomenys neskelbtini), kol 2016-12-07 kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, t.y. 22 vnt. paveikslų („Nukryžiuotasis“, „Peizažas“, „Pieta“, „In Memoriam“, „A. M.“, „Onos bažnyčia“, „Kristaus tema“, „Architektūrinis paminklas Pažaislis“, „Aktas“, „Saulėgrąžos“, „Angelo tema“, „Indų deivė“, „Natiurmortas su dūdele“, „Baladė“, „Natiurmortas - daiktai“, „Kristaus kančia“, „Rudens peizažas“, „Samulevičienė (S. S. atminimui)“, „Natiurmortas“, „Jūros prieglobstyje“, „Tėvų portretas“, „Švč. Mergelė Marija“,) ir vieną skulptūrą („Jėzus Nazarietis“) nugabeno ir laikė pas B. S. Mažeikių r., Voverių k., (duomenys neskelbtini), kol 2016-12-08 kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, 3 paveikslus („Angelas“, „Kretinga - 740“, „Jūrų piligrimai“) ir 2 skulptūras („Jėzaus krikštas“ ir „Šv. Kazimieras“) nugabeno ir laikė pas B. S. į Kretingą, (duomenys neskelbtini), kol 2016-12-09 kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, vieną paveikslą („Natiurmortas“) parsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje ir laikė savo buto sandėliuke, kol 2016-12-09 kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, 2 skulptūras („Pieta“ ir „Šv. J. N.“) laikė nenustatytoje vietoje, kol pradėjus baudžiamąjį persekiojimą 2016-12-22 B. S. savanoriškai jas pateikė.

Tokiu būdu R. P. kaltinama, jog veikdama bendrininkų grupe su B. S. pagrobė svetimą - A. G. priklausantį, didelės - 39 020 Eur (trisdešimt devyni tūkstančiai dvidešimt eurų) vertės turtą.

B. S. kaltinamas tuo, kad nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. spalio mėn. pabaigos, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su R. P., pastarajai turint priėjimą prie V. M. (ankstesnė pavardė M., 1950 – 2016) turto, bendrais su R. P. veiksmais iš V. M. tapybos dirbtuvių, esančių Palangoje, (duomenys neskelbtini) ir iš buto, (duomenys neskelbtini) Palangoje paėmė, išgabeno ir tokiu būdu pagrobė svetimą - A. G. priklausantį, didelės – bendros 39020 (trisdešimt devyni tūkstančiai dvidešimt) Eur vertės turtą:

- 33 paveikslus :

1) „Kauno senamiestis“ - 100 eur vertės, 2) „Mirties akivaizdoje“ - 800 eur. vertės, 3) „Amžinoji tema“ - 1000 Eur vertės, 4) „Feniksas Klaipėdai“ - 500 Eur vertės, 5) „Requem Samulevičiams“ - 1400 Eur vertės, 6) „Nukryžiuotasis“ - 1000 Eur vertės, 7) „Vienuolės portretas“ - 600 Eur vertės, 8) „Angelas“ - 600 Eur vertės, 9) „Kretinga – 740“ - 1500 Eur vertės, 10) „Jūrų piligrimai“ - 1400 Eur vertės, 11) „Natiurmortas“ - 900 Eur vertės, 12) „Nukryžiuotasis“ - 800 Eur vertės, 13) „Peizažas“ -120 Eur vertės, 14) „Pieta“ - 600 Eur vertės, 15) „In Memoriam“ - 200 Eur vertės, 16) „A. M.“ - 2000 Eur vertės, 17) „Onos bažnyčia“ - 600 Eur vertės, 18) „Kristaus tema“ - 900 Eur vertės, 19) „Architektūrinis paminklas Pažaislis“ - 900 Eur vertės, 20) „Aktas“ - 500 Eur vertės, 21) „Saulėgrąžos“ - 600 Eur vertės, 22) „Angelo tema“ - 700 Eur vertės, 23) „Indų deivė“ - 600 Eur vertės, 24) „Natiurmortas su dūdele“ - 1000 Eur vertės, 25) „Baladė“ - 1200 Eur vertės, 26) „Natiurmortas – daiktai“ - 1000 Eur vertės, 27) „Kristaus kančia“ - 1200 Eur vertės, 28) „Rudens peizažas“ - 700 Eur vertės, 29) „Samulevičienė (S. S. atminimui)“ - 1400 Eur vertės, 30) „Natiurmortas“ - 1000 Eur vertės, 31) „Jūros prieglobstyje“ - 600 Eur vertės, 32) „Tėvų portretas“ - 1700 Eur vertės, 33) „Švč. Mergelė Marija“ - 1200 Eur vertės,

- 5 medines skulptūras:

1) „Jėzus Nazarietis“ - 1000 Eur vertės, 2) „Jėzaus krikštas“ - 3000 Eur vertės, 3) „Šv. Kazimieras“ -1200 Eur vertės, 4) „Pieta“ - 500 Eur vertės, 5) „Šv. J. N.“ - 4000 Eur vertės.

Po to, 7 paveikslus („Kauno senamiestis“, „Mirties akivaizdoje“, „Amžinoji tema“, „Feniksas Klaipėdai“, „Requem Samulevičiams“, „Nukryžiuotasis“, „Vienuolės portretas“) nugabeno ir laikė savo (B. S.) namuose, esančiuose Mažeikių r., Voverių k., (duomenys neskelbtini), kol 2016-12-07 kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, 22 paveikslus („Nukryžiuotasis“, „Peizažas“,

„Pieta“, „In Memoriam“, „A. M.“, „Onos bažnyčia“, „Kristaus tema“, „Architektūrinis paminklas Pažaislis“, „Aktas“, „Saulėgrąžos“, „Angelo tema“, „Indų deivė“, „Natiurmortas su dūdele“, „Baladė“, „Natiurmortas -daiktai“, „Kristaus kančia“, „Rudens peizažas“, „Samulevičienė (S. S. atminimui)“, „Natiurmortas“, „Jūros prieglobstyje“, „Tėvų portretas“, „Švč. Mergelė Marija“,) ir vieną skulptūrą („Jėzus Nazarietis“) nugabeno ir laikė jam (B. S.) priklausančiame vasarnamyje, esančiame Mažeikių r., Voverių k., (duomenys neskelbtini), kol 2016-12-08 kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, 3 paveikslus („Angelas“, „Kretinga - 740“, „Jūrų piligrimai“) ir 2 skulptūras („Jėzaus krikštas“ ir „Šv. Kazimieras“) nugabeno ir laikė jam (B. S.) priklausančiame bute esančiame Kretingoje, (duomenys neskelbtini), kol 2016-12-09 kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, vieną paveikslą („Natiurmortas“) nuvežė pas R. P., į Klaipėdą, (duomenys neskelbtini) ir laikė R. P. priklausančio buto sandėliuke kol 2016-12-09 kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, 2 skulptūras („Pieta“ ir „Šv. J. N.“) laikė nenustatytoje vietoje, kol pradėjus baudžiamąjį persekiojimą 2016-12-22 jis (B. S.) savanoriškai jas pateikė.

Tokiu būdu, B. S. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. P. pagrobė svetimą - A. G. - priklausantį didelės - 39 020 (trisdešimt devyni tūkstančiai dvidešimt eurų) vertės turtą.

Apklausta kaltinamaja R. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad už jos rūpestį ir globą brolis V. jai dovanojo 16 paveikslų. Paveikslus dovanojo laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2016 m. Paskutinis paveikslas buvo „Kretingos bažnyčia“, kai jie nusipirko su B. S. butą Kretingoje, tad per gimtadienį jį padovanojo. „Pažaislio vienuolyną“dovanojo už tai, kad ji prižiūrėjo A.ę, tai buvo apie 2011 m., ant paveikslų nieko neužrašė. Kunigas F. jai buvo padovanojęs Marijos skulptūrą. V. pergyveno, kad nėra padovanojęs jokio švento paveikslo, todėl jai dovanojo Šv. M. M. paveikslą. Tai galėjo būti apie 2006 m. Apie dovanojimą žinojo liudininkai, sesuo, jis pats nieko nebuvo užrašęs, apskritai jokių dedikacijų nėrašydavo. “Tėvų portretą“ jai dovanojo kai dalyvavo parodoje Plungėje apie 2009 metus. Paveikslą „Angelas“ V. jai dovanojo už jos rūpestį, priežiūrą. Yra du paveikslai „Angelas“, vienas buvo skirtas A.ei, kitas - jai. 1989 m. į Pasaulio žemaičių dailės parodą atvažiavo ir A. M.. Tada V. nutapė „Mončio portretą“, jį taip pat atidavė jai su ta intencija, kadangi norėjo, jog būtų surengta paroda „Du Mončiai“. A. M. jis buvo dėkingas už tai, kad šis parašė rekomendaciją kai reikėjo įstoti į dailininkų sąjungą. Jis nebuvo pripažintas dailininkas, tik A. M., ketvirtos kartos pusbrolis, jį užtarė ir 1992 m. V. M. buvo priimtas į dailininkų sąjungą. Kai jie veždavo jo paveikslus į parodas, jis visą kelią bijodavo, kad jo paveikslai būtų pakabinti. Parodose buvo komisija, kuri spręsdavo, kuriuos paveikslus kabinti. Ji važiuodavo kartu, kad palaikytų broilį, nes jis buvo vienišas, sakydavo, kad niekam nereikalingas. Parodė, kad V. M. mylėjo dukrą A.ę, bet ji nebuvo paveikslų savininkė. Liudijime yra įvardinta, jog ji paveldėjo butą ir pinigus, bet nematė jokio dokumento, jog ji būtų paveldėjusi paveikslus. Ji nevyko į Lietuvą, nerengė parodų. Per 10 metų kai A. G. išvyko į Ameriką gyventi, nepaskambino jai paklausti kaip tėvas, kaip jam sekasi, nežinojo kokiomis ligomis serga tėvas. Ji pati visuomet domėjosi broliu, juo rūpinosi, žinojo visas jo ligas : alkoholizmą, nes pradėjo vartoti po skyrybų alkoholį, turėjo kitų sveikatos problemų, jo gydytojai buvo Švėkšnoje skyriaus vedėjas M, psichiatras K, šeimos gydytoja Palangoje buvo S. K., prostatos gydytojas buvo V, kardiologė – K. Taip pat eidavo pasitarti pas gydytoją Š. Visa tai žino, nes rūpinosi jo sveikata. Sesuo R, S taip pat rūpinosi, tačiau ne taip dažnai kaip ji, nes abu gyveno Palangoje. Brolis jai sakė, kad duktė A.ė skambindavo. Jai brolis sakė, kad butą padovanos dukrai A.ei, nes ji nesutarė su mama, kad grįžusi iš Amerikos turėtų kur apsistoti, todėl kai A.ė į ją kreipėsi tvarkyti visus reikalus dėl palikimo: tvarkyti butą, sumokėti visas sąskaitas, nuvykti į butų ūkį, į Klaipėdą, į „Balticum“ atjungti televiziją ir pan, jai nekilo klausimų, nes A. G. ir jos mama L. M. nesutarė. A.ė į ją taip pat kreipėsi, nes žinojo, jog ji V. rūpinasi, tai pasakė dukrai pats V.. A. G. turėjo būti žinoma, kad ji laidavo, kai brolis pasiėmė iš banko paskolą, kartais sumokėdavo už broilį įmokas bankui, turi išrašus iš banko. Taip pat parodė, kad jo dukra A.ė kreipėsi į ją organizuoti laidotuves, kurias finansavo B. S., tik vėliau ji kreipėsi į Socialinės rūpybos skyrių, į Sodrą ir jie pervedė po laidotuvių pinigus jai į sąskaitą. Po laidotuvių jo dukra A.ė jai perdavė pinigų už laidotuves. Kodėl duktė neatvyko į laidotuves, nežino, mano, jog ji Amerikoje yra nelegaliai. Parodė, jog apie tai, kad paveikslai ir medinės skulptūros, brolio V-o valia, turėjo pasirūpinti ji, gali paliudyti Š., F., klebonas D. Pagal V. M. valią, butas turėjo atitekti A.ei, o ji turėjo pasirūpinti M. M. paveikslais. Tai žinojo ir visa giminė, nes apie tai ne kartą žodžiu buvo pasakęs brolis V.. Jis kalbėjo apie visus paveikslus. Apie 20 paveikslų religine tema jis norėjo atiduoti Vydmantų bažnyčiai, jis norėjo ją pastatyti ir ten savo paveikslus pakabinti. Portretus norėjo atiduoti savininkams. Skulptūrėles ji su V-u išsaugojo, nes tarybiniais metais jos būtų sunaikintos. A. G. apie tai žinojo, tai yra laiškuose. V. kaip dovaną padarė bažnyčios projektą. Iš 20 paveikslų, inkriminuojamų kaltinime, bažnyčiai skirti: „Onos bažnyčia“, „Mirties akivaizdoje“, „Amžinoji tema“, „Vienuolis“, „Baladė“, „Angelo tema“, „Kristaus kančia“. “Angelas” dovanotas jai, V. jai dovanojo apie 2009 m. už rūpestį, už jo vežimą į Švėkšną. „Kretinga 740“, vienas paskutinių jo atiduotų jai darbų. Jis visada dovanojo paveikslus: gimimo proga, vestuvių. Visi jo darbai buvo laikomi studijoje, dirbtuvėse, taip pat paveikslas „Kristaus tema“ pažadėtas bažnyčiai, kai ją pastatys. V. žadėjo tuos paveikslus ten ir eksponuoti. Buvo nuspręsta bažnyčią statyti pagal V-o projektą, tą žinojo ir A.ė, nes apie tai kalbėjo laiškuose. Mano, jog visi nesusipratimai prasidėjo kai L. M. pasigedo 100 eurų, kuriuos jai davė B. dukra per laidotuves. Jos nuomone, tai yra L. kerštas, nes ji nebuvo priimta jų šeimą, tad nekentė visų. Parodė, jog brolis paveikslus dovanojo žodžiu, jokių dedikacijų, dokumentų nebuvo. Dėl kitų paveikslų parodė, kad „Kauno senamiestis“, „Feniksas Klaipėda“ paveikslų jai nedovanojo, nieko apie juos nežino, „Rekviem Samulevičiams“ skirtas bažnyčiai, „Nukryžiuotasis“ - jai buvo dovanoti du „nukryžiuotieji“. Dėl paveikslo be rankų, parodė, kad jį nutapius, V-ą išvežėį Švėkšną pas psichiatrą, nes buvo nestabilios psichinės būklės, atsipeikėjus, sakė, kad jai padovanos tą paveikslą, tačiau nieko neužrašė. Paveikslus laikė dirbtuvėse, į Klaipėdą buvo parsivežusi tik „Pažaislį“ ir „Sodo obelis“, „Vienuolis“ buvo skirtas bažnyčiai. „Pažaislį“ jis norėjo perdaryti į „P. P. bažnyčią“. „Kretinga 740“ padovanojo jai su B. 2016-03-04, ta proga, jog nusipirko butą Kretingoje. Nieko neužrašė, paveikslas buvo dirbtuvėse, kol bus suremontuotas butas ir tada žadėjo jį pasiimti. Paveikslui „Jūros piligrimai“ (2013 m.) pozavo pati, jį V. jai padovanojo. Paveikslą dovanojo be progos, visi darbai buvo laikomi pas V-ą, nes ji neturėjo kur laikyti, vyko remontai. Be to, V. nuolat paveikslus pasiimdavo atgal. „Natiurmortą“ (saulėgrąžos) norėjo pakabinti Kretingoje,. Buvo padovanotas apie 2015 metus, laikė dirbtuvėse. „Nukryžiuotasis“ - dovana 2014 m. už nuolatinį vežimą į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę, kurį taip pat laikė dirbtuvėse. Paveikslas „Peizažas“ yra ne V. M. darbas, nežino iš kur jis atsirado. „Pieta“ buvo dovanotas L. B.. „In Memorium“ portretą padarė ir prilygino sau, jis liko dirbtuvėse, „A. M.“ paveikslą dovanojo jai su intencija, jog surengs parodą „ Du Mončiai“. Paroda turėjo būti skirta A. M. 95 m. gimimo ir V-o 1 metų mirimo metinių proga. „Pažaislis“ buvo dovanotas už tai, kad prižiūrėjo A.ę (2011 m.), per gimimo dieną. Jis buvo pakabintas Klaipėdoje, bet kai darė remontą, V. jį pasiėmė atgal. Jis norėjo tą paveikslą perdirbti, bet tuo metu neturėjo drobės. „Aktas“ buvo skirtas parodai, metinių proga, Mončio muziejuje, „Indų deivė“ (23) paveikslas skirtas parodai, 23, 24 paveikslai buvo skirti parodai arba „Du Mončiai“, arba dar Mažeikiuose planavo surengti parodą, natiurmortas „Daiktai“ buvo skirtas taip pat parodai.„Rudens peizažas“ne V-o darbas. „Samulevičienė“ skirtas parodai,„Natiurmortas“ (30)- parodai, jis panašus į paveikslą, kurį padovanojo vestuvių proga, paveikslas su saulėgrąžomis - jos, dovanotas vestuvių proga, natiurmortas „Su skėčiu“ buvo dovanotas be progos, „Tėvų portretas“ skirtas jai, šie paveikslai liko dirbtuvėse. „Švenčiausioji Mergelė Marija“ irgi dovanojo V.. F. dovanojo Marijos skulptūrą, o dovanojo paveikslą, sakydamas, jog nėra nei vieno švento paveikslo padovanojęs. Kad namuose turėtų altorių. 5 medines skulptūras ji su V-u išsaugojo. Parodė, kad „Maro“ kapinaitėse buvo medinė koplyčia, kuri supuvo ir visos tos skulptūros mėtėsi ant žemės, tad jie abu jas bandė išsaugoti, nes tarybiniais laikais viską „išdraskė“. V. tas skulptūras planavo atiduoti Varnių katedrai, vėliau - Platelių etnografiniam muziejui, „Pieta“ amatininkas V. S. dovanojo V-ui gimimo dienos proga.

Parodė, kad B. ir ji turėjo V. M. buto raktus, tad keista kodėl pastarasis mirties dieną pasiėmė V-o dokumentus. Pasak Š., buvo testamentas ir vaistų receptas. Teisme B. melavo, jog jai skambino.

Jeigu būtų žinojusi, jog pas jį yra V-o dokumentai, visos seserys nebūtų vertusios dirbtuvių ir jų ieškojusios. Vėliau sugalvojo paskambinti B. ir jis pasakė, jog turi pinginę.

Per V-o laidotuves buvo eksponuoti 8 jo darbai: „Portretas“ (iš jo namų), „Orantas“, „Palaimintoji vizija“, „Angelo tema“, „Pažaislio bažnyčia“, du „Nukryžiuotieji“, „Amžinoji tema“.

Parodė, kad šarvojimo salėje pasakė, kad turi viską išsinešti, tad tuos molbertus išnešė prie sienos ir padėjo. O dėl paveikslų paprašė, kad P. P. duotų autobusiuką (jis buvo su autobusiuku atvažiavęs), sudėjo į jį ir išvežė į Kretingą pas sesę R. Tada, gal po kokių 3-4 dienų, nuvežė atgal į dirbtuves, išskyrus „Orantą“ ir „Palaimintą viziją“, nes tuos paveikslus reikėjo vežti į parodą. Po to pasiėmė savo paveikslus, kurie jai buvo dovanoti. Ji turėjo dirbtuvių raktus. Vėliau vyko namų tvarkymas, A.ė paprašė jos, kad sutvarkytų V. M. namus nuomai poilsiautojams. Kai paskambino L. ir paprašė mirties liudijimo, jo nedavė, nes galvojo, kad ji neturi teisės. Vėliau jai apie tokią L. teisę pasakė A.ė. Raktų nuo dirbtuvių iškart nedavė, sakė, jog buvo sutartis, pagal kurią nebuvo galima perduoti tretiesiems asmenims, kol nėra perrašyta kito vardu. Po V-o laidotuvių reikėjo spręsti, kur dėti paveikslus. Paklausus dėl to A. G., nusprendė, jog reikia bent metus laiko dirbtuves išsinuomoti, nes bažnyčią dar tik buvo ruošiamasi statyti. Ji turėjo nueiti į UAB “Palangos vandenys” ir parašyti prašymą, todėl jos vardu sutartis ir buvo sudaryta. Už nuomos sutartį sumokėjo A.ė. Vėliau, kada paaiškėjo, kad visus reikalus tvarko L-a, ji atsisakė tai tvarkyti, sutartis buvo perrašyta, nuo spalio 1 d. ją nutraukė. Ji su B. buvo pradėję tvarkyti dirbtuves, nes A. prašė. Ji išsivežė savo paveikslus, prašė B. S. gal jis juos gali kur priimti, nes gyveno nuosavame name. 3 jai dovanotus paveikslus išsivežė į Kretingą: “Angelas“, „Jūrų piligrimai“, „Kretingos bažnyčia“, o kitus išvežė pas B., nes nebuvo kur dėti.

Viskas buvo daroma su A.ės žinia. Ji pati skundėsi, kad neturi pinigų už ką mokėti. Paveikslus išvežė per savaitę, dvi. Kai važiavo į parodą Plungėje, įsidėjo kelis paveikslus, po to iš Plungės važiavo į Mažeikius. Medinės skulptūrėles planavo šiek tiek pakoreguoti ir parodoje Mažeikiuose padaryti skulptūrėlių ir paveikslų ekspoziciją, kad jį atskleisti kaip menininką. Skulptūrėlės buvo pas B., vėliau būtų jas sutvarkę ir išvežę į Platelius. B. S. jai padėjo. Ji prižiūrėjo, kad paveikslai parodoms būtų įrėminti, bet tokių buvo mažai, dirbtuvėse rėmų taip pat nebuvo. Rėmai labai brangūs, apie 150 eurų. Buvo nemažai paveikslų, kuriuos reikėjo įrėminti. Parodė, kad tie paveikslai, kurie liko, jų nespėjo išvežti, nes tai dare su tikslu paveikslus eksponuoti parodose. Dalis, kuriuos nurodė, jog jai buvo dovanoti, būtų pasilikusi sau, o dalį, pagal V-o valią, būtų perdavusi bažnyčiai. Parodė, kad dirbtuvėse liko paveikslas „Žydinti obelis“, kuris taip pat jai buvo dovanotas. Jos nuomone, L-a sąmoningai klaidino A. G. dėl paveikslų skaičiaus. Ji dėjo paveikslus ir daiktus į didžiulius šiukšlių maišus, o L. A. pateikė, jog juos laiko kaip „šiukšles“.

Parodė, kad apie testamentą brolis V. M. kalbėjo seniai, jis sakydavo, kad ji žinotų, jog butas - A.ei, o jai liepė pasirūpinti paveikslais, nes ji visus kelius žino ir viską išmano.Ji pati testamento nematė, bet Š. jai paskambino ir pasakė, kad yra parašytas V-o testamentas, sesuo S. B. jai taip pat pasakė, jog yra testamentas.

Kai policijos pareigūnai atvažiavo paveikslų ir skulptūrų, B. S. savo noru juos atidavė, ji atidavė paveikslą “Saulėgrąžos” su skėčiu. Parodė, kad nesutinka su paveikslo vertėmis, pateiktomis kaltinime. Ji sutinka su T. vertinimu, nes ji yra profesorė, parašiusi studijų, etnografijų ir su Stasiulevičiaus įvertinimu, kadangi tai yra žmogus, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu, pačiu aukščiausiu Lietuvoje įvertinimu. Su kitu vertinimu nesutinka, nes įvardintos kainos yra „kosminės“ ir nesuvokiamos. Brolis buvo girtuoklis, jis nebuvo nieko baigęs.

Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra tikslūs, jie duoti dėl patirto šoko, prašo remtis paskitiniaisiais parodymais.

Tai, kad dėl paveikslų turi būti notarinis patvirtinimas, nežnojo, buvo įsitikinusi, kad toks patvirtinimas turi būti dėl buto. Jos manymu, paveikslus reikėjo eksponuoti, kažkam atiduoti.

Pasitarti su teisininkais jai nekilo minčių. Laukė A.ės, kuri žadėjo po metų grįžti. Norėjo surengti metinių proga parodą.

Ji „Youtube“ A. G. parodė įrašą iš parodos Plungėje, teikė A.ei visą informaciją.

Apklaustas kaltinamuoju B. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis iki šiol nesupranta ką galėjo pavogti ir iš ko. V. M., kai būdavo kompanijoje, visuomet sakydavo, kad po jo mirties A.ei atiteks butas, o R. turi tvarkyti visus paveikslus. Jis supranta, kad butui, automobiliui turi būti sprendžiama dėl paveldėjimo , bet kad paveikslams - nepagalvojo. Jis iki V. M. mirties dirbtuvėse nėra buvęs, bet girdėdavo kaip V. M. sakydavo, kad R. tvarkytų visus jo paveikslus po jo mirties, nes L-a jo paveikslus sudegins, tad jam nekilo neaiškumų, kad paveikslai priklausė R. P..

Parodė, kad yra buvęs V. M. namuose, kai važiavo R. jo pažiūrėti. Iki jo mirties, pas V. M. namuose yra buvęs vieną-du kartus, ten buvo kokie 2-3 paveikslai, kurių pavadinimų nežinojo. Viena kartą V. buvo atvažiavęs į Kretingą ir padovanojo jam su R. paveikslą „Kretingos bažnyčia“. Ant paveikslo jis nieko neužrašė.

Apie V. M. mirtį jam pranešė R. P., todėl jis atsiprašė iš darbo, nes nebuvo jo kam laidoti, reikėjo padėti. Jis visur važinėjo už savo pinigus, maitino laidotuvių dalyvius.

Kiek pačiuose laidotuvių namuose buvo paveikslų, neskaičiavo. Kai laidojimo namų prižiūrėtoja pasakė, kad po ceremonijos tuoj pat viską turi surinkti ir išvalyti, jis padėjo nunešti molbertus į laidojimo namų galą. Kai pasibaigė laidotuvės, po kažkiek laiko A.ė pasakė, kad galbūt, reikėtų parduoti V-o butą ir pastatyti galeriją, jo paprašė remontuoti. Jam padėjo ir kažkoks V. M. draugas. Jis kreipėsi į R. ir sakė, jog V. M. padarė projektą bažnyčiai statyti. Jie nuvažiavo ieškoti to projekto, bet jo nerado. Jis dirbo nuo 7 ryto iki 22 val. vakaro remontuodamas M. butą, priemones pirko savo lėšomis ir už tai niekas jam nemokėjo, nes to paprašė R. P., bet jis girdėjo, kai R. kalbėdavo su A.e ir kad ši prašė sutvarkyti. 2016 m. gegužės pabaigoje R. P. jo paprašė pas jį pasidėti savo paveikslus, jis sutiko. Kai atvažiavo tvarkyti buto, į dirbtuves nuveždavo maišus su buitinėm reikmėm, vakare, įsidėdavo paveikslus ir parsiveždavo. Dirbtuves atrakino R., ji turėjo raktus. Nežino, kokius paveikslus ji atrinkinėjo, nes nežiūrėjo. Jis tik sakė, jog Mažeikiuose bibliotekoje yra salė, kur galima būtų paveikslus eksponuoti.

Jis R. patarė dėl 4-5 paveikslų, kuriuos reikėtų atrinkti parodai. Nusprendė imti paveikslus, nes nes V. buvo pasakęs, R., kad jonepamirštų, tvarkytų paveikslus. Niekada nepagalvojo, kad reikia kieno nors atsiklausti. Paveikslus vežė į Mažeikius, perrinko rėmus, nes pagrinde paveikslai buvo be rėmų. Su rėmais gal buvo 6-7. Tuo pačiu pasiūlė paimti medines skulptūrėles, kurios tiko prie paveikslų. Jas reikėjo restauruoti, tad vežė jas pas jį į Mažeikius, į dirbtuves. Buvo nuvykęs į rėmelių parduotuvę, kalbėjo apie rėmų kainas, bet buvo brangu. Po to aš nusprendė pats padaryti rėmus. Atvykus policijai, visus policijai, paveikslus parodė pats.

Parodė, jog matė, kad iki V. M. mirties juo rūpindavosi R., nei dukra, nei buvusi žmona, nesirūpino. Kai matydavosi su V-u, buvo kalbų apie paveikslus ir butą, jis sakė, jog butas po mirties atiteks A.ei, o paveikslai – R.. Paveikslus R. jis paliko, nes ja pasitikėjo. Parodė, kad vagystės nepadarė, o tik padėjo R., paveikslų priklausomumo nesiaiškino. Jam žinoma iš V-o, kad bažnyčiai jis taip pat norėjo skirti paveikslų. Jis pats išpirko V. M. skolos lapelį ir pasakė, kad bus kaip įnašas bažnyčios statybai. Girdėdavo kaip A.ė dėl paveikslų sakydavo R., kad ši žiūrėtų, statytytų, darytų, organizuotų viską dėl jo paveikslų, kad jo neužmirštų. Parodė, kad A.ė nepretendavo į paveikslus, ji su R. kalbėjo, kad paveikslus prižiūrės R.

Iš buto neišvežė nei vieno paveikslo, tik iš dirbtuvės paėmė du jo asmeninius paveikslus, peizažus. Kratos metu visus paveikslus parodė pats, rodė ir tuos, kurie yra jo.

Ikiteisminio tyrimo metu aš tyrėjai sakė, kad du paveikslai yra jo „Romas 92“ ir kitas didesnis peizažas buvo jo. Du paveikslus buvo palikęs Kretingoje.

Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus davė todėl, kad norėjo pasiimti kaltę sau, nes R. reikėjo dirbti ir gyventi, o jam nebuvo taip svarbu. Taip pat parodė, kad policijos pareigūnai išėmė rėmus iš paveikslų ir surašė atskirai, nes jiems jie netilpo, o rėmai buvo kartu su paveikslais. Dėl parodos muziejuje parodė, jog kadangi gegužės mėnesį yra metinės, būtų reikėję eiti vasario mėnesį, kad užsiimti vietą gegužės mėnesiui. R. turėjo tartis dėl parodos pas M.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu M. Š. parodė, jog R. P. iki V. M. mirties nepažinojo, B. S. nepažįsta. V. M. pažinojo nuo 1980 metų, jų santykiai buvo geri, draugiški. Nurodė, kad V. M. jai pasakojo, jog jo buvusi žmona L. M. po skyrybų išvarė jį iš namų, o sesuo R. P. įkeitė savo butą bankui, kad V. M. gautų banko paskolą ir galėtų įsigyti butą. Su buvusia V. M. žmona ji bendravo iki skyrybų. Kadangi V. M. vartojo nemažai alkoholio, už butą dažnai mokėdavo jo sesuo R. P., ji veždavo jį gydytis nuo alkoholizmo į Švėkšną, veždavo ir jo paveikslus į parodas, todėl V. M. sakė, kad lieka R. skolingas. Taip pat jai V. M. prieš mirtį sakė, kad jo dukra A.ė reikalavo, kad jai “užrašytų” butą notariškai. Su savo dukra A.e jis bendravo telefonu, nes ji jau daug metų išvykusi į Ameriką, tačiau susitikę jie apie 10 metų taip ir nebuvo, tėvas jai ne itin rūpėjo, jo darbais ji nesidomėjo. Parodė, kad A. G. V. M. labia mylėjo, būtų jai viską atidavęs, tačiau paveikslai A.ei nerūpėjo, todėl V. M. norėjo, kad jais pasirūpintų sesuo R. P.. Paveikslus jis laikė dirbtuvėse, pakankamai prastose sąlygose, be šildymo, namuose turėjo tik keletą. L. M. jo nekentė, sakė, kad V. M. ją užgožė kaip menininkę.

Parodė, kad prieš mirtį, 13 d., sužinojęs kad ji yra darbe, o ji dirbo “B.” poilisio namuose reabilitacijos centre “V.” psichoterapeute, nuomavosi pataplas ir priiminėjo psichoterapijai ligonius, V. M. pas ją atvažiavo, skundėsi sveikata, tad ji suteikė pirmąją pagalbą, vaistų pagalba atstatė širdies ritmą. Žinojo, kad V-ui buvo ritmo sutrikimas, kad jam paskirtas vaistas karderonas, tad davė vaistų, užpildė receptą – forma Nr. 27. Kad teikė med. pagalbą niekur nefiksavo. Kai jis ėmė piniginę, iškrito lapas, kurį jai parodė. Matė, kad tai yra testamentas. Jis buvo surašytas ranka, data - gegužės mėn. Perskaičius testamento pradžią atsimena, kad testamente buvo punktai. 1. Noriu būti palaidotas tėvų kape, noriu būti kremuotas. 2. Kad butą palieka A.ei, bet dėl jo dar pasitikslins pas R., kai grįš. 3. Kas yra dirbtuvėse, daiktai, paveikslai – R., paveda būti testamento vykdytoja. 3 dalies pirmas punktas - kad 20 religinio turinio paveikslų palieka Vydmantų bažnyčiai. Nurodė, kad sutarė su R. ir A.e, kad reikia paveikslus padovanoti bažnyčiai ir kad reikia nutapyti bažnyčiai dar paveikslų, bet neturėjo drobės. 3 dalies antras punktas: testamente buvo nurodyta, kad liaudies paveldo skulptūras palieka Telšių raj. Varnių katedros muziejui. Skulptūras: „Pieta“ir „Rūpintojėlis“ dovanoja R.. Testamente surašė, ką R. dovanojo - apie 15 paveikslų. Kitoms seserims 12 paveikslų buvo dovanojęs. Daugumą paveikslų R. laikė pas V. M. dirbtuvėse, nes neturėjo kur laikyti. Paveikslai paminėti testamente: du paveikslai su Marija, viena Marija sėdinti su kūdikėliu ant rankų, kita Marija stovinti; dar viena Marija su septyniais ar devyniais kalavijais buvo palikta arba R. arba Vydmantų bažnyčiai. Buvo du paveikslai su angelais – juos nutapė R. ir A.ei. Paveikslas: „Tėvų sodo obelis“ tapytas prieš 2000 m. – R. Tėvų portretą padovanojo R. Taip teigė V. ir jis taip parašė testamente. Testamentas buvo jo pasirašytas, tačiau jis buvo ne galutinis, jis laukė R. , norėjo tartis dėl buto. Jis klausė ar galios toks testamentas, pasirašytas jo ranka, ji paaaiškino, kad tturi būti patvirtintas pas notarą. V. M. tą testament įsidėjo į piniginę. Po mirties paskambinus R. P., piniginės nebuvo, vėliau R. B. atidavė V. M. piniginę, bet joje nieko nebuvo. Nurodo, jog E. B. turėjo V. M. buto raktus. Matė, kad V. M. laidotuvėmis rūpinosi seserys, duktė A.ė laidotuvėse nedalyvavo. Jai žinoma, kad V. M. daniausiai tapydavo niūrius paveikslus, jo dirbtuvėse turėjo būti apie 30-40 paveikslų. V. M. niekada neimdavo už paveikslus pinigų.

Liudytoja G. V. E. parodė, kad V. M. asmeninių parodų nerengė, ar vedė darbų apskaitą, nežino. V. M. paveikslai piešti profesionaliai, tačiau apie jų vertę nebuvo kalbama. Kiek jai žinoma, V. M. su buvusia žmona ir dukra bendravo ne itin daug. Mano, kad joms nelabai rūpėjo V. M. darbai. V. M. galėjo pažinoti Tumėnienę, ją piešti.

Liudytoja R. M. parodė, kad su V. M. bendraudavo dažnai, juos siejo bendras ryšys - architektūra, tapyba, knygos, muzika, parodų aptarimas, tad pas V. M. lankydavosi dažnai. Žinojo, kad pas V. M. namuose dažnai lankosi E. B. – L. M. brolis, kai jis ateidavo, būdavo vartojamas alkoholis. V. M. sakydavo, kad nebenori bendrauti su E. B., bet jis vistiek ateidavo. Be jos, V. M. lankydavo sesuo R. P., kuri atveždavo maisto, skalbdavo, veždavo V. M. į parodas. V. M. turėjo dukrą A.ę, kuri gyveno Amerikoje, su ja bendravo telefonu. Kad dukrai A.ei liktų darbai jis nekalbėjo, juos dovanojo R. (P.), V. M. pasakė, kad R. išsaugos jo darbus, be to ji juo rūpinosi. Darbų parodas rengė pats, paskutinėje parodoje jo paveikslus įrėmino R. P.. Už dirbtuvių nuomą mokėjo pats. Laidotuvėmis rūpinosi R. P., prisidėjo A. G.. Prie V. M. urnos buvo eksponuojami jo 7-9 paveikslai. Paveikslus jis dovanodavo. Iš kalbos išeidavo, kad darbus dovanoja R. Dalis darbų buvo pas R. P., dalis - dirbtuvėse, dalis namuose. V. M. kaip architektas buvo rengęs Vydmantų bažnyčios projektą, o vėliau norėjo prisidėti kaip menininkas. Iš V. M. žinojo, kad su L. M. jo bendravimas buvo nemalonus, kad ji sakydavo, jog V. ją smukdė kaip menininkas. V. M. su N. T. bendravo kaip menininkai, yra minėjęs ir A. S.. Parodė, jog kai V. M. kalbėdavo apie paveikslų dovanojimą R., būdavo blaivus.

D. B. parodė, kad su R. P. yra draugė 33 metus, pažįsta B. S. apie 4 metus. Su L. M. jos santykiai geri. Lankydavosi pas R. P. namuose ir matė V. M. dovanotus paveikslus. Tarp jų buvo “Saulėgrąžos” ir dar du paveikslus. Paskutinį kartą buvo susitikusi su V. M. spektaklyje “Altorių šešėly” ir jis sake, kad tik R. gali pasirūpinti jo darbais. Žino, kad V.m. darbus dovanojo, nes kai j jai patiko jo tapytas paveikslas, kur pavaizduota birbynė ir rugių varpos, jis minėjo, kad jo niekam neparduos. Ji prašė parduoti, bet jis sake, kad tai dukrai A.ei. Iš pokalbio su V. M. suprato, kad jis retai bendrauja su dukra, dėl jos jis jautėsi nelaimingas. Parodė, kad R. rūpinosi jo problemomis dėl alkoholio, veždavo gydyti, veždavo jo paveikslus į parodas, rėmindavo juos. Su L. M. dėl darbų nebendraudavo, nes ji sakydavo, kad sudegins jos paveikslus R. P. turėjo raktus nuo dirbtuvių, ji mokėjo už dirbtuves nuomą. Jai žinoma, kad Vydmantų bažnyčios projektą padarė V. M..

Apklausta liudytoja L. M. parodė, kad kad su V. M. išsiskyrė taikiai. Jis darbui turėjo išsinuomavęs dirbtuves, kur laikė paveikslus, dirbo, kas už jas mokėjo, nežino. Parodė, kad po skyrybų jos ir V. M. santykiai buvo išlikę normalūs, ji juo rūpindavosi, V. M. bendravo su jos broliu E. B.. Į jo kūrybą reagavo normaliai, tačiau jos tapytą paveikslą grąžino V. M.. Parodė, kad jų dukrai A. G. V. M. buvo dovanojęs paveikslų, bet pastarajai išvykus į Ameriką, jų nepasiėmė. Žino, kad paveikslus V. M. dovanodavo, tačiau dalis buvo parduoti bibliotekai. Kam V. M. žadėjo palikti po mirties turtą, nežino, tačiau kai po mirties su dukters įgaliojimu ji kreipėsi į notarę A. B., jai išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame buvo nurodyta, kad A. G. paveldi V. M. turtą – butą ir lėšas, esančias banke. Iki pasibaigė dirbtuvių nuomos sutartis, už ją mokėjo R. P., vėliau sutartį pratęsė ji. Kai V. M. mirė, šermenyse buvo išdėlioti jo tapyti paveikslai, vėliau, kai ji jau gavo raktus iš “Palangos vandenys” juristės ir nuvyko apžiūrėti dirbtuvių, matė, kad patalpose trūksta paveikslų, kurie buvo per laidotuves, dalis rėmų buvo tušti, kiti paveikslai netvarkingai išmėtyti. Kiek dingo paveikslų, nežino, nes dirbtuvėse nesilankydavo, paveikslai buvo išmėtyti. Matė, kad trūksta ir statulėlių. Paveikslai apskaityti nebuvo, dėl to nežino jų skaičiaus. Jos tapytas paveikslas buvo numestas. Pasikvietė M., kuri dalyvavo atrenkant paveikslus prieš laidotuves ir ši patvirtino, jog paveikslų trūko. Patvirtino, jog paveikslus į parodas pristatydavo seserys. Raktus nuo dirbtuvių turėjo R. P., reikėjo atrakinti trejas duris Taip pat parodė, jog V. M. nedalyvavo dukters A.ės vestuvėse, nes buvo neblaivus. Jis turėjo problemų dėl alkoholio.

S. B. – V. M. sesuo, apklausta parodė, kad ji ir R. P. po skyrybų prižiūrėjo V. M.. Jis sakė, kad visus paveikslus paliks R., nes ji jais pasirūpins. Minėjo, kad butą paliks dukrai A.ei. Ji žinojo, kad turtą paveldės dukra, o paveikslais visuomet rūpinosi R.-vežė juos į parodas, rėmino, padėjo juos tvarkyti. V. M. paveikslus ji mate maždaug vieną mėnesį prieš mirtį, gų galėjo būti apie 30. Prieš maždaug 20 metų V. M. yra pardavęs paveikslų, tačiau vėliau juos dovanodavo. Jai dovanojo 5-6 paveikslus, daugiausiai dovanojo jų R., kitai sesei irgi yra padovanojęs 6-7 paveikslus. Buvo žadėjęs visus gimines pasikviesti į “Floros simfoniją” atsisveikinimui, sakė, jog yra surašęs testamentą. Sakė, kad testamentu paveikslus dovanoja R. Apie tai , mirus broliui, pasakė R., tačiau joks testamentas nebuvo surastas. Taip pat žinojo, kad dalį V. M. paveikslų turėjo gauti Vydmantų bažnyčia. Kelis paveikslus po V. M. mirties R. P. buvo nuvežusi į parodą į Plungės Oginskio rūmus į Pasaulio žemaičių parodą, vieną R. P. įrėmino. Nei ji, nei kitos seserys į V. M. palikimą nepretendavo, nes žinojo, kad jis viską palieką R. Taip pat parodė, kad E. B. turėjo nuo V. M. buto raktus, ten lankėsi nuolat, kartu jie vartojo alkoholį.

Apklausta liudytoja R. R. – V. M. sesuo, parodė analogiškai S. B.. Papildomai nurodė, kad laidotuvėmis rūpinosi R. P., finansiškai prisidėjo duktė A. G.. Kad paveikslais rūpinosi ir rūpinsis ateityje R. P. žinojo ir kai brolis buvo gyvas ir darbar. Taip pat parodė, kad A. G. tėvo kūryba nesidomėjo, nei vieno paveikslo neišsivžė.

Apklaustas liudytoju F. Ž. parodė, kad V. M. paveikslus tapydavo Palangoje, dirbtuvėse, taip pat turėjo medinių statulėlių, jam taip pat yra nutapęs paveikslų. Jų nepardavinėdavo. Atvykus į Palangą, susitikdavo su V. M., šis yra sakęs jog kadangi R. (P.) juo rūpinasi, nori paveiksus palikti jai, o dukrai A.ei – butą, dalį paveiksų – Vydmantų bažnyčiai. Sakė, kad R. po mirties turi atiduoti jo paveikslus bažnyčiai. Jis išskyrė, kad R. juo labiausiai rūpinasi iš visų seserų. Kai būdavo neblaivus, sakydavo, kad viską paliks dukrai A.ei, kai blaivus – kad A.ei paliks butą, R. – paveikslus. Jam žinoma, kad V. M. sirgo šidies ir kitomis ligomis, turėjo polinkį vartoti alkoholį, tad esant poreikiui, jis pats yra vežęs V. M. gydymui į Švėkšnos ligoninę. Jis yra siūlęs V. M. surašyti testamentą, ar surašė, nežino. Kai vežė į Švėkšnos ligoninę, už ligoninę nemokėjo, žino, kad jį materialiai paremdavo R. Kad duktė A.ė būtų teikusi materialinę pagalbą, nežino.

Apklaustas V. B. L. parodė, kad iki 2002 m., kol jis vadovavo Palangos vandentiekio įmonei, V. M. buvo išnuomavęs patalpas Žvejų g., kur jis buvo įkūręs savo dirbtuves. Tuo metu patalpos buvo šildomos, turėjo san. mazgus. V. M. už patalpas nemokėjo, už tai atlikdavo projektavimo darbus vandentiekiui. Tai buvo abipusiai naudinga sutartis – kadangi jis buvo nebrangininkas, vandentiekiui jo paslaugos buvo naudingos. Taip pat Palangos vandentiekis yra nupirkęs kelis jo tapytus paveikslus. Tai buvo tarybiniais laikais.

Apklaustas E. B. – L. M. brolis, parodė, kad su V. M. sutarė gerai. Dažnai jį lankydavo jo bute po skyrybų – J. J. g., raktų nuo buto neturėjo, anksčiau yra turėjęs, kai V. M. gydėsi, bet vėliau grąžino. Jam žinoma, kad už dirbtuvių nuomą mokėjo V. M.. L. M. taip pat lankydavosi jo bute, po skyrybų jų santykiai išliko normalūs.

L. M. kaip menininkė nesidomėjo V. M. darbais. V. M. paskutinį kartą lankė dvi dienas iki mirties. Kai lankėsi, V. M. buvo neblaivus, jam neatrodė, kad V. M. reikia vežti į ligoninę. Kad V. M. apsaugoti, paėmė V. M. piniginę su dokumentais. Kada žadėjo grąžinti piniginę su dokumentais, paaiškinti negali. Piniginėje buvo smulkių pinigų, dokumentai, testamento nebuvo. R. P. apie tai nepranešė, nes žinojo, kad ji išvykusi. Po mirties piniginę su dokumentais atidavė. Kai V. M. mirė, paveikslus iš dirbtuvių vežė jis, R. P., P. P., jie paėmė paveikslus iš dirbtuvių, dar iš buto. Dirbtuvėse buvo apie 30 – 40 paveikslų, jie buvo ant sienų. Po laidotuvių dar du kartus į dirbtuves vyko su savo seserims L. M., raktus buvo paėmę iš R. P.. Kai nuvyko, matė, kad paveikslų buvo mažiau, kitų paveikslų buvo tušti rėmai. Kur po laidotuvių dingo paveikslai, nežino. Jam V. M. sake, kad R. palieka dalį žemių, už ką jį R. palaidos.

Apklausta liudytoja A. B. parodė, kad asmeniškai pažinojo V. M. kaip palangiškė palangiškį, todėl prisimena, kad 2012-2013 metais V. M. norėjo surašyti testamentą. Ji paaiškino, kad turint vienintelę dukrą visą turtą po jo mirties duktė paveldės pagal įstatymą, tad testamentas nieko nekeis. Apie paveikslus nieko nekalbėjo. Po trijų mėnesių atėjo A. G. mama L. M. tvarkyti palikimo dokumentų, tačiau dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nebuvo kreiptasi, tad jokie paveikslai neapskaityti. Parodė, kad dabartiniai jos parodymai teisingesni, nes ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai neatsiminė ar V. M. į ją kreipėsi dėl testamento surašymo.

Liudytojas P. P. patvirtino, kad jis per laidotuves vežė apie 9-10 paveikslų į laidojimo namus, dirbtuvėse liko dar panašiai. Patvirtino, kad paveikslus atrinko R. P., nes dizinerė tai buvo patikėjusi jai. Jis kelis kartus buvo padėjęs nuvežti V. M. į gydymo įstaigą kai pastarajam būdavo epilepsija. Po laidotuvių jis automobile patikėjo žentui M. Jis minėjo, kad paveikslus vežė pas R. Parodė, kad jis turi kelis V. M. paveikslus, kurie buvo dovanoti. Jis nežino atvejų, kad V. M. būtų pardavęs paveikslus, jis juos dovanodavo. Taip pat matė, kad V. M. turėjo 7-8 statulėles, jos buvo dirbtuvėse ant lentynų. Jam žinoma, kad V. M. R. P. laikė artimiausiu žmogumi, jam V. M. yra sakęs kad R. P. turėtų rūpintis paveikslais, kurie skirti bažnyčiai. Taip pat nurodė, kad L. M. brolis per laidotuves vežė 2 paveikslus, nes jam netilpo.

Liudytoja V. R. parodė, kad V. M. pažinojo kaip A. G., su kuria kartu mokėsi universitete, tėvą. Iki A.ės tėvų santuokos iširimo, studijų metais, yra buvusi jų bute. A.ė tėvą mylėjo, vertino jo kūrybą, ar domėjosi ja, nežino. Jai paskambino A.ė ir paprašė padėti dekoruoti gėlėmis, apipavidalinti laidotuves. Dieną prieš V. M. laidotuves susitiko su R. P. ir nuvažiavo kartu į studiją-dirbtuves, namus išrinkti paveikslų. Dirbtuvėse ji mate daug paveikslų – dvi patalpas, kurios buvo pripildytos paveikslais. Jos nuomone, jų buvo apie 200. Vieni jų buvo su rėmais, kiti – be. Kur buvo po laidotuvių dedami paveikslai, nežino, po kiek laiko jai paskambino A.ė ir pasakė kad iš dirbtuvių dingo tėčio paveikslai. A.ė jai sake, kad paveikslus paėmė R. P. ir kad tai vagystė. Raktus turėjo R. P.. Nuėjus į dirbtuves su V. M., su policija matėsi, kad kabojusių paveikslų ant sienų nebėra, jie buvo kitose vietose. Paveikslų pasirodė mažiau. Į V. M. namus įleido R. P., namuose buvo paveikslai ant sienų, iš namų atrinko jo paties portretą. Laidotuvėmis, ji mano, kad rūpinosi A.ė, kuri turbūt persiuntė pinigus R. P.. Ji pinigus gavo už dekoravimą ir floristiką iš R. P.. Jai A.ė sake, kad perduos pinigus. Juos gavo vokelyje – apie 400 Eur, Ar A.ė rūpinosi paveikslais, nežino, tačiau yra buvusi A.ės bute Klaipėdoje, kur ant sienų kabėjo paveikslai, iš kurių ji įsiminė “Saulėgrąžas”. Jai A.ė buvo dovanojusi tėvo pieštą paveikslą su saulėgrąžomis. Vėliau, per V. M. gimtadienį, metines, per Vėlines A.ė prašė jos nuvežti ant tėvo kapinių gėlių, už paslaugas A.ė pervesdavo pinigus per Western union.

Liudytoja D. G. parodė, kad V. M. pažinojo, santykiai draugiški, prieš 7-10 yra lankiusi jo dirbtuvėse, V. M. dažniau atvykdavo pas juos į namus. Jos šeima turi V. M. dovanotą paveikslą “Pieta”. Jos vyras norėjo įsigyti minėtą paveikslą, ber V. M. nepardavė, o padovanojo. Vėliau paskambino jos giminaitė L. B. ir paprašė paskolinti parodai jiems padovanotą V. M. paveikslą. Prieš paskolinant paveikslą nusifotografavo . Paveikslą išvežė į Pasaulio žemaičių parodą. L. B. paskambinusi juos informavo, kad V. M. numirė neatsidarius parodai. Tą paveikslą, kiek jai žinoma, V. M. sesuo pakeitė parodoje kitu. Vėliau paveikslas grąžintas. Jai nėra žinoma atvejų kad V. M. paveikslus parduotų Taip pat parodė, kad apie savo dukrą A.ę V. M. kalbėdavo šiltai, ją mylėjo.

Apklaustas liudytoju A. G. parodė, kad V. M. pažįsta nuo 1990 m., prieš 5-7 m yra lankęsis V. M. dirbtuvėse. Jam patiko vienas V. M. paveikslas, norėjo jį nupirkti, bet V. M. nepardavė. Vėliau paveikslą jam padovanojo. Kai lankėsi dirbtuvėse pas V. M. mate apie 20 paveikslų, įrėmintų buvo mažai, dirbtuvėse pas V. M. buvo ir 5-10 skulptūrėlių. Dėl padavonato paveikslo paskolinimo Pasaulio žemaičių parodai parodė analogiškai kaip ir D. G.. Taip pat parodė, kad jam nėra žinomas nei vienas atvejas kai V. M. pardavė paveikslus.

Liudytojas Č. D. – klebonas, parodė, kad pažįstamas su V. M. yra apie 40 metų. Paskutinį kartą su V. M. matėsi maždaug apie metus prieš jo mirtį, jo būklė buvo sunki, jis pats apie tai pasisakė, tai rodė ir jį supanti aplinka. Jie šnekėdavosi apie jo paveikslus, jo šeimą, apie seseris, jis sakydavo, kad labiausiai juo rūpinasi Rūta. Su buvusia žmona santykiai iš pradžių man atrodė normalūs, po to buvo sunkūs. Santykiai su dukra A.e gražūs. Jo parodomis daugiausia rūpinosi R. Juo rūpindavosi visos seserys, bet labiausiai jis pabrėždavo, kad juo rūpinasi R. V. M. šnekėjo, kad dalį paveikslų atiduosiąs R. Jis taip pat turi V. M. darbų, jie dovanoti. Jis ir kitiems dovanodavo. Kad kažkam parduotų, nežino. Jo pragyvenimo šaltinis – architektūra – jis buvo interjero dizaineris, jis buvo šios srities specialistas, bet ne tapyboje. Kad duktė juo rūpintųsi, nežino. Jam žinoma, kad paveikslus jis laikydavo studijoje. V. M. kalbėjo apie ateities planus, rodė projektus, kad jo paveikslai galėtų kabėti Vydmantų bažnyčioje. Jam dar esant gyvam, V. guodėsi, kad kažkas ne taip su tuo jo projektu. Jam taip pat žinoma, kad V. M. turėjo priklausomybę alkoholiui, jis sakė, kad jį gelbėdavo R. Apie testamentą detaliai kalbėjo, sakė atiduosiąs, paliksiąs viską R., tai buvo kalba apie paveikslus. Apie A.ę nekalbėjo. Jis sake, kad jaučiasi skolingas ir atiduosiąs paveikslus R. V. M. nelaikė savęs dideliu menininku, tačiau jis džiaugėsi, kad dar studentų laikais yra bendravęs su žinomu dailininku C. Taip pat V. M. pažinojo A. S., bendravo su juo.

Liudytoja D. S. - V. R. mama, parodė, kad pažįsta A.ę nes ji mokėsi su jos dukra V., o R. P. pirmą kartą mate. Per laidotuves. Jos per V. M. laidotuves buvo paprašyta suteikti floristės paslaugas. Bendraujant su A.e ir R. P. išsiaiškino dėl V. M. šarvojimoo ji pasiūlė, kad taip pat padėtų į sale paveikslų. Kadangi reikėjo paveikslus atrinkiti, jos duktė susiskambino su R. P.. Su ja nuėjo į V. M. butą. Bute paėmė velionio portretą, apžiūrėjo kitus paveikslus, kurių buvo nuo 10 iki 15 ir atrinko kuriuos būtų galima paimti į šarvojimo salę. Vėliau nuvyko į dirbtuvę, kur paveikslų buvo ženkliai daugiau - jais buvo apkabintos dviejų kambarių sienos, prie sienų buvo sustatyti paveikslų rėmai. Atvažiavus į dirbtuves, pirmiausiai į jas nuėjo R. P. su jos dukra, o tada ėjo ir ji. Paveikslų atrinko nemažai. Atrinktus paveikslus sudėjo ir paliko krūvoje. Jie buvo atvežti į gedulo namus. Kol atvežė gėles, paveikslai buvo sudėlioti ant molbertų. Jos manymu, už suteiktas paslaugas A.ė. Po laidotuvių, nuvykus į dirbtuves, mate, kad paveikslų yra per mažai, prieš tai jų buvo ženkliai daugiau.

Liudytoja A. M. - A. G. pusseserė per mamos liniją, parodė, kad V. M. – jos dėdė. Su A. G. jos santykiai geri, bendrauja telefonu, su L. M. ir V. M. palaikė ryšius. Jai žinoma, kad V. M. tapė paveikslus religine tematika, o anksčiau tapydavo saulėgrąžas, jūrą, portretus. Jai žinoma, kad savo paveikslus V. M. demonstravo parodose, juos laikydavo dirbtuvėse. Apie tai, kad savo darbus parduotų, nežino. Ji turi jo tapytą portretą, jai paveikslą padovanojo. Pas jos tėvus yra jo paveikslų su jūra, saulėgrąžomis. V. M. dirbtuvėse paskutinį sykį buvo po V. M. mirties – padėjo L. M. ten nueiti. Iki jo mirties ten lankėsi maždaug prieš 6 metus. Dirbtuvėse dar buvo medinės skulptūros, jos buvo dovanotos, jis skulptūrų pats nekūrė. Iki mirties jis pats rūpinosi savo paveikslais, juos veždavo įrėminti, dalyvaudavo parodose. Ji pati yra buvusi jo parodoje Plungėje. Jai žinoma, kad V. M. vartojo alkoholį ir dėl to jį reikėdavo vežti į ligoninę. Iki išvažiavimo į Ameriką tuo rūpinosi A. G., paskui R. P.. Ji laidotuvėse buvo, kiek žino, viską organizavo R. P.. Šermenyse buvo eksponuoti jo paveikslai, jos tėtis - E. B. - padėjo suvežti paveikslus iš namų ir iš dirbtuvių. Kai paprašius A.ei, po laidotuvių su savo mama nuėjo pažiūrėti į dirbtuvę, paveikslų neberado. Ar L. M. rūpinosi V. M. paveikslais, nežino. Jai V. M. yra sakęs, kad visi paveikslai yra A.ės, tai buvo, kai paskutinį kartą buvau jo dirbtuvėse. A.ė viskuo domėjosi, ką jis darė, jų santykiai buvo labai artimi, jai viskas buvo labai svarbu. E. B. užeidavo pas V. M., santykiai tarp jų buvo draugiški, kaip broliai.

Specialistė M. N. T. paaiškino, kad vertinant paveikslus rėmėsi meno kriterijais, įstatymais, kilnojamųjų ir nekilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymu, kitais įstatymais. Paveikslų vertinimui pinigine išraiška įtakos turi dailininko statusas visuomenėje, jo vardas, jo dalyvavimas pardose užsienyje ir Lietuvoje. Yra rinkos kainos, kurias žino iš patirties, pagal muziejų kainas, kurios skiriasi nuo rinkos kainų, yra meninis lygis: priklauso nuo eksperto patirties ir atlikimo technikos, fizinės būklės, medžiagos. Jeigu medžiagos yra brangios, vertė gali būti irgi didelė. Tokie pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais buvo vadovaujamai. Be profesionalių vertinimo kriterijų, kuriais remiamasi vertinant meno kūrinius, yra įstatymai, nutarimai, dailininko statusas, meninė kūrino vertė, į kurią įeina anksčiau minėti dalykai. Svarbu ir tai ką menininkas yra baigęs, koks profesionalumo lygis, ar turi garbės vardą. Už profesionalumą skiriamos premijos, vyriausybės meno

premijos, nacionalinės meno premijos. Taip pat svarbu yra patirtis: žmogus dėsto aukštojoje mokykloje, turi mokslinį laipsnį arba pedagoginį laipsnį. Parodos skirstomos į: regionines, Lietuvos (dailės muziejaus, dailininkų sąjungos), privačias galerijas. Rinkos kaina sprendžiama pagal aukcionus: yra meno rinkos aukcionas, „Arkadijos“ aukcionas. Muziejų kainas nustato muziejininkai pagal meninę vertę pagal tai ką pirks muziejus ir kiek turi lėšų. Informaciją apie dailininką ir jo darbus renka patys. Apie V. M. rėmėsi informacija, kurią turi dailininkų sąjunga. Išsiaiškino, kad V. M. baigęs Vilniaus dailės akademijos Kauno skyriuje architektūrą, vakarinį skyrių, apie tai, kad premijų V. M. nebuvo gavęs, V. M. kaip tapytojas priskiriamas prie mėgėjų, tą patvirtina ir A. S.. Architektūroje V. M. žinomas kaip profesionalus architektas.

Paaiškino, kad darbų meninis lygis priklauso nuo tapybos ar atitinka šio laiko stilistikos, meno supratimą. V. M. priklauso tradicinių dailininkų kategorijai, kurių šiuolaikinėje epochoje labai mažai, nes visi yra postmodernistai. Meninis lygis taip pat priklauso nuo to koks koloritas, spalvų jautimas. Kultūros paveldo departamente buvo svarstyti visi V. M. paveikslai. Komisijoje buvo vertinama meninė – kultūrinė vertė. Į piniginę paveikslų vertę įeina viskas. Rinkoje paveikslo kaina gali būti didesnė, o pagal meninį lygį gali būti kaina kita nustatyta. M. darbai nebuvo realizuojami rinkoje, nes neatitinka meninio lygio. Ji V. M. paveikslus matė Kultūros paveldo departamente. A. S. V. M. paveikslus matė nuotraukose ir dalyvavo su V. M. Žemaičių dailės parodose Plungėje. Taip pat parodė, kad turi muziejaus atsakymą dėl pirktų paveikslų iš V. M.: vieną paveikslą pirko už 43 eur, kitą - už 58 eur, už kelis paveikslus po 200 eur, už vieną 290 eur, ekspertų buvo įvertinta 1000 eur, bet ekspertai turėjo mažai laiko ir jie negalėjo visko patikrinti, todėl vertinimas taip skiriasi. Geriausiai įvertintas paveikslas „A. M.“ (1989 m.) - 1000 eurų. Paveikslas turi ne tik meninę vertę, bet ir ikonografinę, istorinę vertes. A. M. yra svarbus kaip dailininkas, sukūręs darbų. Meno kūrinys - portretas yra psichologinis, nes jį nelengva nutapyti, portreto kompozicija vieninga, harmoninga, turi prasmę. Šio paveikslo geras koloritas, atspindintis sunkų dramatišką gyvenimą, likimą. Meninę vertę sudaro meninės savybės: koloritas, kompozicija, ritmas, kolorito deriniai. Šiame darbe išreikštas visas A. M. gyvenimas. Apklausta dėl paveikslų vertės, nurodytos 2017-12-09 vertinimo pažymoje (t. 7 b.l.143-146), paaiškino, jog paveikslas „Mirties akivaizdoje“ įvertintas 50 eurų, nes jis neturi kultūrinės vertės. Meną būtina susieti su kultūrine verte. Į kultūrinę vertę įeina: ikonografinė, etnografinė, istorinė ir meninė. Pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą nustatoma ar paveikslas turi kultūrinę – meninę vertę. Jeigu jis neturi vertės, jis kaip daiktas. Nustatant kultūrinę vertę, remiamasi profesionaliais kriterijais ir praktika. Jeigu turi kultūrinę vertę yra taikomi vieni kriterijai, jeigu neturi kultūrinės vertės - kiti kriterijai. Įstaiga, įsigijusi paveikslą iš dailininko neturintį kultūrinės vertės, jį gali traktuoti kaip inventorių ir gali jį nurašyti. Paveikslai „Amžinoji tema“, „Feniksas“ neturi kultūrinės vertės. Paveikslas „Pieta“ įvertintas 100 eurų. Remiasi liaudies meno tradicijomis, atspindi tą laikotarpį, kai mene buvo svarbu mokytis iš lietuvių liaudies meno, ekspresionizmo. Jo koloritas yra emocionalus, nutapyta ekspresyviai, įdomus darbas. Paveikslas „Rekviem Samulevičiams“ įvertintas 800 eur. Paveikslas turi ikonografinę vertę. Ikonografinė vertė reiškia, kad neturi meninės vertės, bet turi ikonografinę vertę. Ikonografinė – svarbus motyvas, svarbi pati Samulevičių giminė. Kas domėsis Samulevičiais ir jų gimine, ieškos šio paveikslo. Paveikslai „Samulevičienė“ įvertintas 500 eur ir paveikslas „Rekviem Samulevičiams“ įvertintas 800 eur skiriasi tuo, kad „Samulevičienė“ nutapyta pakankamai įdomiai - yra koloritas, atspindėta drama. Paveikslo „Rekviem Samulevičiams“ sudėtingesnė kompozicija, sukomponuoti trys portretai viename darbe. Kaina nustatoma pagal darbo vertę. Paveikslas „Nukryžiuotasis“ neturi kultūrinės vertės, tai balsavo komisija. Paveikslas „Vienuolės portretas“ turi ikonografinę vertę už kurią yra pridėti pinigai. Vienuolės apsiaustas yra įdomus, išsiskiriantis ir įdomiai nutapytas, juoda paveikslo spalva ir koloritas yra gražus. Juodą spalvą nutapyti sunku. Paveikslas „Nukryžiuotasis“ yra Kulių bažnyčioje. Nukryžiuotojo interpretacija yra įvairi, ji išreikšta dramatiškai, koloritas šaltų tonų ir gražiai suderintas. Paveikslas turi meninę vertę ir galima sakyti kad turi ikonografinę vertę, nes nukryžiuotasis yra vienas iš svarbiausių liaudies meno motyvų. Paveikslas „In memoriam“ neturi meninės vertės, kadangi kūrinys yra neišbaigtas. Paveikslas „Kristaus tema“ turi meninę, istorinę ir ikonografinę vertes. Ji sukurta po 2000 metų, kai jo kūryba buvo silpnesnė. Paveikslas “Pažaislis“ vaizduoja Pažaislį, dėl to vertingas. Turi istorinę vertę, o meniniu požiūriu vidutiniškas, gerai nutapytas. Paaiškino, jog jai nesuprantama, kad 2 -„Amžinoji tema“, 5 - „Nukryžiuotasis“, 19 – „Baladė“, 30 – „Jūrų piligrimai“, kur komisija pripažino kaip neturinčius kultūrinės vertės, o ekspertų įvertinti 1000 Eur ir 1200 Eur, jo paveikslas „Saulėgrąžos“ neturi meninės vertės. Paveikslus su saulėgrąžomis jis mėgo tapyti, paveikslas „Angelo tema“ neturi kultūrinės vertės, paveikslas „Indų deivė“ neturi kultūrinės vertės. Tai toks darbas, kurį galima įvardinti kaip paruošiamąjį darbą sekančiam paveikslui, paveikslas „Natiurmortas su dūdele“, akademinis, studijinis darbas. Nutapytas sausai, nupieštas, paveikslas „Baladė“ neturi kultūrinės vertės, paveikslas Natiurmortas “daiktai“ neturi kultūrinės vertės, paveikslas „Kristaus kančia“ turi ikonografinę ir meninę vertes, nes nutapytas ekspresyviai, įdomiai sukomponuotas. Nėra spalvos gamų, dėl paveikslas „Rudens peizažas“ abejoja ar tai yra V. M. darbas, nes tai ne jo stilistikos darbas, tiesiai iš gamtos, ko jis netapydavo, paveikslas „Natiurmortas“ įdomesnis paveikslas, jis yra su saulėgrąžomis, paveikslas „Jūros prieglobstyje“ neturi kultūrinės vertės. Jo negali nuvertinti, nes ten yra kompozicija kelių figūrų, jas reikia mokėti sukomponuoti ir suderinti. Paveikslas „Tėvų portretas“ artimas liaudies menui, yra realistinis. 27 paveikslas turi ikonografinę vertę ir motyvą, bet meninė vertė silpna. Paveikslas „Angelas“ neturi kultūrinės vertės. Kaina didelė dėl tapybos, spalvinių ieškojimų, ne visai jam būdingų, lengvesnė tapyba. V. M. sunki tapyba, o šitas iš lengvesnių. Paveikslas „Kretinga“ turi istorinę vertę, gražiai sukomponuotas, dėl įdomesnės kompozicijos jo vertė didesnė. Paveikslas „Jūrų piligrimai“ - nesėkmingas menininko darbas. Galima suprasti ko dailininkas ieškojo, bet nepavyko kompozicine prasme, spalvine prasme, paveikslas „Natiurmortas“ – vidutinis darbas, paveikslai „Kauno senamiestis“,„Peizažas“ neturi kultūrinės vertės. Paveikslas „Pieta“ labai įdomus ir šiuolaikinis liaudies meno kūrinys. Skulptūros - liaudies meno, 19 a. yra vertinamos daugiau pagal meno rinkos aukcioną. Vienos 19 a. skulptūros stovis nekoks, ji yra sutrupėjusi, prarasta polichromija, perdažyta. Skulptūros reikalauja profesionalios restauracijos. Trys skulptūros 20 a. pradžios, jose trūksta atributų, mediena turi būti restauruota. Skulptūros turi meninę – istorinę vertę. Rinkos kaina nustatyta pagal aukcionų rinką. Apie aukcionų rinką yra informacija, leidžiami katalogai. Muziejų kainos žinomos iš muziejaus.

Paaiškino, kad komisijos išvados specialistams, kurie atliko vertinimą nėra privalomos, bet sprendimas labai subjektyvus. Ji atlygio už individualų vertinimą negavo. Ji R. P. nepažinojo, į ją kreipėsi A. S., kuris paprašė padėti vertinant paveikslus. Su S. bendrauja kaip menotyrininkė su dailininkais, sieja profesiniai santykiai.

Su V. M. bendravo nuo 1999 m., pažinojo ir V. M. žmoną, su kuria bendraudavome iki jų skyrybų. Po 2000 metų V. M. darbus matė Plungės žemaičių parodoje. Darbai Plungės žemaičių parodoje yra nevienodo meninio lygio.

2017 12 09 R. P. pateikė vertinimo pažymą. Paveikslus vertino kartu su A. S.. Atliekant vertinimą su A. S. susitikdavo tam tikromis dienomis, savaitgaliais. Už vertinimo pažymą materialiai nebuvo atsiskaityta. Kaip komisija neteikė informacijos apie meno kūrinius pinigine išraiška, bet jų medžiaga remiantis klausė ar atitinka piniginė išraiška mūsų vertinimą. Parodė, kad jos patirtis yra didelė, nuo 1990 m. vertina pinigine išraiška meninius kūrinius. Dirbo Seimo kultūros paveldo inspekcijoje, vyr. inspektore. Komisijos narė Kultūros paveldo departamente yra daugiau nei 6 metai. Komisija pinigine išraiška neteikia duomenų. Pažymą su A. S. rašė kelias dienas. Į teismo ekspertų sąrašą nėra įrašyta. Ekspertė yra pagal kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos nuostatus. Vertinimo pažymoje yra pateikti vertinimo kriterijai. Parodė, kad yra baigusi esu Maskovos Lomonosovo universitete menotyrą, disertaciją apsigynė Maskvoje, kultūros ir meno institute. Dirbo iki 1989 m. pedagoginį darbą Vilniaus dailės akademijoje katedros vedėja, 1990 m. kultūros paveldo inspekcijos vyr. specialiste, LRV konsultante kultūros klausimais. Leidžia knygas apie kolekcijas, Lietuvos tapytojus ir skulptorius. Yra gavusi LRV kultūros ir meno premiją. Dirbo Kultūros paveldo komisijose.

Specialistas G. P. parodė, kad yra humanitarinių mokslų daktaras, menotyros istorijos kryptyje, specializacija vargonai, besimokant dailės akademijoje, jo tema siejosi su bažnytine daile, su medžio drožyba. Jis dirba Kultūros paveldo centre prie kultūros departamente, kaip paminklotvarkininkas ir jo tiesioginė funkcija yra tyrinėti bažnytinę, sakralinę dailę, kurioje pasitaiko tokių objketų, kuriuos nagrinėjome komisijos posėdyje. Taip pat buvo kilnojamojo turto įvertnimo komisijoje.

Paaiškino, kad kultūros paveldo objektai, meno vertybės, kurie pagaminti prieš 50 metų, turi istorinę vertę. Meninę vertę arba istorinę vertę gali turėti objektai, kuriems nėra suėjęs 50 metų cenzas, bet autorius yra miręs ir daugiau jo darbų nebus. Kriterijai – kūrinio originalumas, ikonografinė vertė – t.y., kai nėra panašių kūrinių ta tema, kai kūrinys išreiškia to menininko meninį polėkį ir tas kūrinys gali būti svarbus Lietuvos istorijai. Dėl meninės vertės kiekvieno vertintojo nuomonė yra labai subjektyvi. Parodė, kad metodikos kūrinių vertinimui nėra. Komisija yra kolegialus organas ir jie diskutuoja, ar tas kūrinys yra vertintinas. Vertinti paveikslai buvo įvertinti kaip reprezentuojantys jo kūrybą ir sukurti prieš kelioliką metų. Diskutuodami priėjo išvados, kad vieni yra vertingi, kiti nevertingi. Komisijos tikslas yra įvertinti kultūrines vertybes, kurios gali būti įrašomos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Daugiausiai vertina tokias vertybes, kurios jau turi 50 m. cenzą, tad vertinti neseniai mirusio autoriaus kurinius ir tam taikyti kažkokią metodiką, yra sudėtinga. -Apie autorių, kurį vertinome, buvo girdėjęs, bet nebuvo susipažinęs su jo darbais. Didesnė dalis pateiktų kūrinių buvo įvertinti kaip neturintys kultūrinės vertės. Sprendimai buvo priimti bendru sutarimu, buvo rašomas protokolas. Autoriaus darbų menine verte rinkoje nesidomėjo ir jos nežino. Finansinškai juos vertina kiti specialistai. Skulptūros buvo 4-5, keletas buvo sukurtos praeitame amžiuje - turi istorinę-kultūrinę vertę, viena buvo nežinomo autorius ir buvo kelios naujos, kurios niekuo neišskyrė ir nebuvo saugotinos, kaip turinčios kultūrinę vertę. Jų vertinimas turi įtakos finansiniam vertinimui.

Specialistė D. K. – baigusi Dailės institute – menotyrą - paaiškino, jog objektai buvo atvežti policijos, o vertino komisija, kuri yra patvirtinta kultųros ministro. Komisijai buvo pavesta atlikti objektų kultūrinės vertės įvertinimą. Vertino pagal kultūros vertybių vertinimų nuostatus, Vertinimo kriterijai patvirtinti 2009-02-09 kultūros ministro įsakymą. Jų komisijos nuostatai patvirtinti 2015-09-01 Įsakymu Nr. IV-565. Sprendimus priimįjo kolegeliai. Komisiją sudarė mokslų daktarai: N. T., R. S., S. Ž., J. L., G. P.. Rašomas protokolas. Sprendžiama bendru sutarimu. Vertino objektų meninę istorinę vertę. Pagal vertinimo kriterijus yra vertinama istorinė, meninė, ikonografinė vertė, unikalumas, ar asmenybė yra mirusi, ar gyvena Lietuvoje. Įvertinimas dėl kultūrinės vertės reikšmės piniginei išraiškai neturi, tam reikšmės turi tokie kriterijai kaip rinkos kaina, senumas, autoriaus žinomumas ir kt. Jie vertino kūrinius po to kai busvo nustatyta jų piniginė vertė. Kad būtų parduotas nors vienas V. M. paveikslas, nežino. V. M. darbai nebuvo siūlomi įrašyti į meno vertybių registro sąrašą. Taip pat D. K. parodė, kad komisija – kolegialus organas, tad buvo pateikta bendra nuomonė. Buvo surašytas protokolas, kuris yra vienintelis, ar likes garso įrašas, nežino.

Specialistė S. Ž. parodė, kad yra baigusi lietuvių kalbą universitete bei apsigynė dailės akademijoje disertaciją dailėtyros srityje. Jos darbo sritys, interesai susiję su dailės istorija, XX a. paveikslai įeina į jos darbo sritį. Parodė, kad V. M. buvo mažai žinomas, jo parodoje nėra buvusi, mate jo eksponuojamus darbus Palangos bibliotekoje. Kad būtų parduodami V. M. paveikslai, nežino. Vertinant ir teikiant išvadas, rėmėsi kultūros vertybėms nustatyti patvirtintu aprašu, menotyrine analize, savo patirtimi vertinant kūrinius. Sprendimai priimami kolegialiai, balsuojant. Dalis kūrinių pripažinti neturintys vertės. Veretinant kultūrinę vertę atsižvelgia į verčių sumą, tokią kaip istorinė, menotyrinė, etninę, ikonografinę, parenkant tą vertę, pagal kurią kūrinys yra vertingas. Jų komisija apie paveikslų piniginę vertę nežinojo. Ankstesnis vertinimas jų vertinimui įtakos neturėjo. Jų atlygis nuo įvertinimo nepriklauso, kokia buvo paveikslų piniginė išraiška, nežino.

Specialistė R. S. parodė, kad jos išsilavinimo sritys – istorija ir teorija, patirtis – dalėtyros krypties srityje. Dirbo dailės paveldo srityje, tyrinėjo vaizduojamąjį meną, dailę. V. M. parodose nebuvo lankiusi, jo kūryba nesidomėjo. Parodė, kad vertinant darbus vadovaujasi metodika, aprašyta 2009-02-09 Įsakyme “Dėl kilnojamųjų daiktų vertinimo aprašo” . Kreipiantis prokuratūrai dėl kūrinių įvertinimo teikia išvadas dėl kilnojamųjų daiktų ir dailės kūrinių vertės.

Komisijos sprendimai priimami svarstant kiekvieną kūrinį, vertinimo metu pasisako komisijos nariai, jų atskiros nuomonės yra protokoluojamos, o jei nuomonė bendra – užrašoma kaip bendra nuomonė. Paveikslų piniginė vertė nebuvo nustatinėjama, vertinama. Apie paveikslų vertę sužinojo iš masinių informavimo priemonių. Apie V. M. žinojo tai, kad tai yra architektas, užsiimantis daile. Parodė, kad komisijoje ji paskirta dierbti trims metams, per mėnesį vyksta vidutiniškai du posėdžiai. Posėdžio metu visi komisijos nariai pasisako, po ko apibendrinama tam tikra nuomonė ir suformuluojama išvada, kurią formuluoja pirmininkas, kartais – tas, kas pirmas pasisako. Taip pat parodė, kad kultūrinės vertės sąrašas gali nuolat pasipildyti, meniškumo kriterijai - meno vertinimas.

Specialistas A. S. parodė, kad daug kartų įrašytas į vertinimo komisijos narius, priklauso Žemaičių muziejaus dailės tarybai. Dirbant dailinkų sąjungos tapytojų pirmininku, įgijo patirtį, todėl darbus vertinti turi teisę. Dėl V. M. darbų vertinimo į jį kreipėsi menotyrininkė M.N. T., jis pinigų už įvertinimo pažymą negavo. Jam žinoma, kad V. M. baigė architektūrą ir viskas ką darė ant drobės yra megėjo drabas. Jo nuomomne, vertinime kainos be pagrindo padidintos. Taip pat, parodė, kad jis turi įgaliojimus vertinti meno kūrinius. Ilgus metus buvo dailininkų sąjungos pirmininkas, parodų organizatorius, jo paveikslai yra 7 muziejuose.

Parodė, kad jo vertinimas - galutinis, menotyrininkės, pateikusios išvadas dėl paveikslų įvertinimo, t.y. jų nurodytas įkainojimas visiškai neatitinka realios paveikslų vertės. Vertinanat svarbu, kokiuose pasaulio muziejuose yra parodos, kuriuose kabo paveikslai. Vertinimo kriterijai: aukštas meniškumas, sugebėjimas sukurti harmoniją, plastiką. Jis su T. atstovauja Lietuvos meną, jie dirba ir atstovauja Lietuvą. Vertinant paveikslus, atsižvelgė į paveikslo meniškumą, tačiau ne į autoriaus žinomumą . Parodė, kad V. M. darbai – mėgėjo darbai. Kai paveikslas neturi meninės vertės, tuomet vertina 50 eurų: tiek kainuoja drobė, dažai. Mėgėjų darbai į parodas nepriimamai, megėjų darbai į muziejus neperkami. Jis pažinojo asmeniškai V. M., jo nuomone, jis geras žmogus, gabus architektas. Jis buvo parodęs jam savo paveikslus kolegiškai. Atvejų, kad V. M. paveikslus būtų pardavęs rinkoje, nežino, tačiau pagal meninę vertę V. M. darbų negalima rašyti į vieną gretą su kitais meninkais. Vilniaus, Kauno parodose neteko matyti M. darbų. Jo nuomone N. T. – aukščiausio lygio menotyrinkinkė, ji yra aukščiausias autoritetas. Kas liečia skulptūras, tai liaudies menas turi kitą vertę. Tai surišta su mūsų senąja religija. Kiti vertinimo kriterijai. Skulptūrėlės buvo įvairaus lygio. Šiuo atveju laikas labai įtakoja meno vertę. Dažnai įtaką daro pavardė, o ne paveikslo meninė vertė.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu menotyros mokslų darktarė – menotyrininkė L. B.-K. parodė, kad dirba Kultūros paveldo departamente, vertina meno kūrinius, tapybos, grafikos darbus. Nuo 1997 m. dirba dviejuose Nacionaliniuose muziejuose, susiduria su meno kūrinių vertinimu. Yra baigusi V-o Didžiojo Universitetą, menotyros bakalauro specialybę. Taip pat Budapešto Centrinės Europos Universiteto magistrantūrą ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto VDA bendrąją doktorantūrą. Šiuo atveju išvadas pateikė Kultūros paveldo departamento pavedimu. Iki išvados teikimo autorius V. M.-M. jai buvo žinomas, asmeniškai nepažinojo. Jai buvo žinoma, kad autorius buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kiek atsimena, jis savo darbus, eksponavo Palangos bibliotekoje, gal dar kur nors galėjo mtyti jo darbus. Paveikslų vertinimo kriterijai: kūrinio bazinė vertė, kurią sudaro medžiagos (jų kaina), dažai, dailininko indėlis, meninės vertės lygis, vertė istorijai, retumo, unikalumo kriterijai ir panašiai, tačiau kiekvieną darbą žiūrima individualiai. Parodė, kad internetinėje erdvėje galima susipažinti su R. A.-Ž. straipsniu, kuriame pateikta meno darbų vertinimo formulė. Taip pat yra Kultūros ministro 2015 m. įsakymas muziejinėm vertybėm vertinti, kuriame yra nurodyta ta pati vertinimo formulė ir pagrindiniai kriterijai. Ministro įsakyme patvirtinta piniginė išraiška eurais. Ji taikoma visiems meno kūriniams vertinti ir yra išskaidyta. Muziejui perkant darbus ši metodika yra taikoma. V. M. darbus vertino su R. M.. Buvo vertinamas atskirai kiekvienas meno kūrinys. Kiekviena iš jų nurodė kiek verina meno kūrinį, ir dėl vertės beveik visais atvejais nuomonės sutapo, retu atveju nuomonės skirdavosi gal tik 5-10 proc. Vertinant tokį paveikslą kaip „Kauno senamiestis“ atsižvelgta į tai, kad kūrinys pieštas akvarele, jo vertė mažesnė nei tapybos ant drobės. Buvo vertinama meno kūrinio visuma, kaip dailininkas konstruoja kompoziciją, kokia šviesotamsa, koks yra naujumas, originalumas, ar autorius atskleidžia savo stilių, ar siužetas unikalus ir pan. Šis paveikslas neturi labai aukštos meninės vertės, todėl jo kaina ir yra atitinkama, įvertino ir kiek autorius galėjo užtrukti jį piešdamas.

Kūrinys „Mirties akivaizdoje“ - unikalus, tematika būdinga autoriaus kūrybai, autorinio įnašo jame yra daugiau, nei pirmajame, turi ikonografinę vertę, regionine prasme yra vertingas. Regioninis vertingumas yra žemesnio lygio, tarptautiškumo lygio nesiekia.

Paveikslo „Amžinoji tema“ įvertinimą lėmė formato dydis, tai, jog paveikslas turi lituanistinę svarbą, atsiskleidžia autoriaus požiūris, bet jis labai aukštos meninės vertės neturi. Jis gana didelio formato, kas taip pat lemia kainą. Rėmas taip pat sudaro kūrinio vertę.

„Rekviem Samulevičiams“ kūrinys yra portretas, todėl turi aukštesnę kainą. Kūrinys turi ikonografinę ir istorinę vertes.

Paveiksle „Nukryžiuotasis“ vyrauja religinė tematika, liaudies meno objektai, portretiškumas. Religinė tematika traktuojama kaip autoriaus savitumas, paveikslas neblogai anatomiškai atvaizduotas. Kadangi autorius jau miręs ir naujų darbų nebesukurs, tai taip pat sudaro ir pakelia darbų vertę.

„Angelo paveikslo“ būklė bloga, kas sumažino paveikslo kainą, bet jo meninė vertė vis tiek išliekusi, tačiau kūrinį galima restauruoti, nuvalyti pelėsį.

Paveiksle „Kretinga“ - savitas autoriaus braižas, gerai sustatyta kompozicija.

„Jūrų Piligrimai“ paveiksle - autorinis siužetas įdomiai interpretuojamas, gera paveikslo kompozicija, jūrinė tematika, marinistinė tematika - įdomus reiškinys.

Parodė, jog autoriaus žinomumas paveikslų vertei turi įtakos jeigu būtų tarptautinis žinomumas, tuo atveju vertė būtų didesnė. Dėl V. M.-M. darbų tokių duomenų neturėjo. Paveikslų pažeidimai taip pat keičia vertę, vertinama ar galima jį pataisyti, atmetamos darbų restauravimo išlaidos. Kultūros ministro įsakymu bazinė vertė tapyboms darbams yra nuo 100 iki 300 Eur. Nuo tos sumos vertinami visi kiti kriterijai, jų buvimas ar nebuvimas. Be ministro įsakymo, remtasi R. A.-Ž. metodika. Darbus įvertino ji su kolege, taip pat pasirašė išvadą, kurią surašo Kultūros paveldo departamento darbuotojas. Ji nuo 2015 m. teikia vertinimo paslaugas Kultūros paveldo departamentui. Taip pat vertina darbus aukcionuose. Jos vertinimo patirtis nuo 1997 m. Kiek autorius yra surengęs parodų, vertinant paveikslus, labai didelės įtakos neturi. Nustatytos V. M.-M. paveikslų vertės, palyginti, nėra didelės.

Taip pat parodė, kad ji dirba Kultūros paveldo centre, dalyvauja posėdžiuose dėl kūrinių įtraukimo į registrą. Menotyrininkai vertina objektyviai, tuo tarpu kolekcininkai turi savo mėgstamus autorius.

Taip pat L. B.-K. parodė, kad yra apsigynusi disertaciją tema „Šventos Onos kultas ir ikonografija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, yra parašiusi apie šiuolaikinę lietuvių tapybą, yra parašiusi knygų ir surengusi parodų. Taip pat parodė, kad jos nuomone, menininkai (A. S.) neturėtų vertinti kito autoriaus darbų, nes jis kaip tapytojas yra puikus, bet gali vertinti tik asmeniškai.

Apklausta R. M. – menotyrininkė, baigusi Dailės akademiją, meno istoriją ir teoriją, parodė, kad su Kultūros paveldo departamentu bendradarbiauja pagal sutartis nuo 1995 m. Parodė, kad V. M.-M. iki vertinimo nežinojo, nebuvo mačiusi nei parodose, nei kataloguose, be to, jos darbo specifika susijusi su šiuolaikine lietuvių daile. Ji su V. M.-M. biografija susipažino internete, bendradarbiaudama su Kultūros paveldo departamentu gyvai žiūrėjo jo darbus, buvo pastudijavusi aukcionų medžiagą, tuometinę situaciją meno rinkoje. Dėl paveikslų vertinimo į ją kreipėsi Kultūros paveldo departamentas. Vertinimo procesas truko ilgai, ėjo ne vieną kartą, buvo ir atskirai, ir su kolege kartu. Vertino dviese, nes taip nusprendė institucija. Ji buvo kviesta vertinti kaip šiuolaikinės lietuvių tapybos specialistė, o kolegė daugiau vertino regioninį, istoriografinį kontekstą.

Panašias išvadas yra teikusi ir anksčiau, tačiau paprastai dalyvauja vienas vertintojas, o jeigu bylos komplikuotos, būna skiriama daugiau. Šiuo atveju ji negalėjo vertinti istoriniu ir regioniniu kontekstu, nes autorius buvo mažiau matytas. Kiekviena iš jų kūrinius peržiūrėjo individualiai, po ko rado bendrą verdiktą. Parodė, jog ji turi praktikos, susijusios su vertinimais organizuojant parodas. Baziniai vertinimo kriterijai yra Kultūros ministro 2015 m. įsakymas muziejinėm vertybėm

vertinti, taip pat vertinimo materialūs dalykai: drobė, pagrindas, porėmis, gruntas, dažai. Jos nuomone, V. M.-M. yra daugiau profesionalus, negu neprofesionalus. Jis dailininkų sąjungos narys. Veni jo darbai profesionalesni, kiti mažiau profesionalūs. Taip pat vertinant reikia žiūrėti koks yra pagrindas, koks paveikslo dydis. Materialiai skaičiuojame dabartinėmis kainomis. Taip pat vertinama tai, kad autorius yra autentiškas, tokių daug nėra, darbuose vyrauja religinė tema. Taip pat svarbu, kad autorius yra mires - tai svarbu, bendrame meno rinkos kontekste, dėl to kaina gali skirtis ir dvigubai, nes darbai yra vienetiniai, autorius tokio jau nebesukurs. Taip pat vertinant svarbu paveikslo pažeidimai, bet čia lyg nebuvo nepataisomų pažeidimų. Vertinant didelių svyravimų, tarp tarp jo sir kolegės vertinimų, nebuvo (iki 10 proc.). Kolegė daugiau įžvelgė istoriografinį kontekstą. Paveikslai buvo vertiname, savaitę – dvi. Bendrame kontekste nustatytos kainos vidutinės, net į mažesnę pusę. Jos nuomone, 50 Eur paveikslo kaina negali būti, tai nėra reali kaina. Vien bazinė vertė yra 100-300 Eur. Autorius gali parduoti už kiek nori. Už tokią kainą aš sakyčiau, kad ji per pigi. Pardavimo kaina, nustatant kūrinio vertę, jai įtakos neturi, žiūri, kokia tos dienos situacija, kokia rinkos kaina ir pan. Jos žiniomis, N. T., turi žinių vertinti pinigine išraiška, kadangi jį dirbusi vyriausybėje ir pan., ji yra profesorė. A. S. - tapytojas, ne kaip vertintojas, jo darbų vertinusi nėra. Autoriaus mirtis gali pakelti kainą ir iki 30 procentų. Formulės esmė –bazinė kaina, o tuomet vis prisideda vertė. Realioje rinkoje, kad būtų V. M.-M. darbų sandorių, nežino, bet vertinimui tai įtakos neturėjo.

Parodė, kad ne visų kūrinių autorystė buvo patvirtinta kaip V. M.-M.. Vienas darbas buvo tikrai ne jo. Buvo kitas parašas, autorystės nustatymo iš jos nebuvo prašoma. Tai, kad kiti specialistai nustatė kitas kainas, ginčytina, meno rinkoje tai yra svyruojantys dalykai.

Parodė, kad užsiima dailės pedagogika, yra baigusi Dailės institutą, dirbo Lietuvos Edukologijos Universitete, taip pat kaip laisvai samdoma kuratore, pilietininke, yra rengusi parodų ir bendradarbiavusi su Lietuvos dailininkų sąjunga. Ji yra tyrinėjusi tapybą, su dailininkų sąjunga yra parengusi ne vieną katalogą, parašė straipsnių kultūrinėje spaudoje apie ne vieną šių dienų tapytoją.

Nurodė, kad departamentas pateikė paveikslų metrikas: darbo pavadinimas, darbo būklė ir pan. Padavė tik techninį sąrašą, viešai pateiktų duomenų apie V. M.-M.s darbų kainas nerado.

Specialistė M. M.-K. –parodė, kad yra dailės istorikė, baigusi Dailės institutą, meno istorijos ir teorijos katedrą. Nuo 1976 m. dirba Lietuvos dailės muziejuje, liaudies meno skyriuje. Ji vertina tik skulptūras. Parodė, kad pateiktos vertinti skulptūros buvo autentiškos, labai gražios, vertingos, meniškos. Jai dažnai tenka dirbti su vogtomis skulptūromis, jas vertinti. Patirtis – didelė., teigia, kad visos pateiktos skulptūros buvo autentiškos, autorių pavardžių nežino, darbų datos yra 19 a. antra pusė, 20 a. pradžia ir vienas šiuolaikinis dirbinys. Visų liaudies meistrų pavardės nėra žinomos. Ji Vilniuje yra viena tokia vertinimo specialistė, Kultūros paveldo departamentas paprašė jos padėti įvertinti.Vertinimo kriterijai: autentiškumas, laikas, nepažeista perdažymu, meniškumo kriterijumi jos visos buvo gražios. Kriterijai yra nurodyti kultūros ministerijos lentelėje. „Muziejuose saugojamų, kilnojamų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodiką, 10 priedas“. Išvada surašoma, atėjus į posėdį. Išvadas užfiksuoja kompiuteriu skyriaus vedėja Rulienė, ji pasirašo.

Apklausta specialistė J. L. parodė, kad yra Vilniaus D. A. (VDA) Dailėtyros instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, yra baigusi menotyrą ir dailėtyrą VDA. 2002 m. metais apsigynė daktaro disertaciją. Yra grafikos, senosios dailės, grafikos specialistė, dirba komisijose. Verina vertingiausius Lietuvos dailės paminklus. Šiuo atveju, kūrinius, kuriuos vertino, suteikė vertes, žiūrint didžiojo Lietuvos valstybės registro aspektu. Pinigine išraiška nevertina.

Sprendimus priimant, specialistai vertina kūrinio santykį su originalumu, reikėjo nustatyti, kokia šitos kolekcijos vertė valstybės, kultūros aspektu. Buvo žiūrėta ar tai nėra paties aukščiausio lygio kūriniai, kiek nukentėtų valstybė, jeigu jie būtų išvežami. Kilnojamųjų vertybių įstatyme yra tik didelę kultūrinę vertę turintys kūriniai, vertinti kūriniai neturi tos vertės. Neturi meninės vertės saugojimo aspektu. V. M.-M. kaip autoriaus nežinojo, parodose darbų nėra mačiusi. Kad būtų parduodami rinkoje, nežino. Į kaltinamosios R. P. klausimą specialistė J. L.. Tiriamieji autoriaus darbais vertės neturi, kad jie būtų saugojami valstybės vertybių registre.

Kai kuriems kūriniams buvo įvesta ikonografinė vertė, nes atspindėta Lietuvos bažnyčia, gyvenę asmenys, jie turi tam tikrą vertę, kuri laikui bėgant yra naudinga. Tai, kad neturi kūrinys kultūrinės vertės, nereiškia, jog jis nėra vertingas pinigine prasme. Vertinimo metodika yra aprobuota, remiasi Kilnojamų vertybių įstatymu, taip pat remiasi Kultūros ministerijos pateikta metodika 1996-01-23, I1179. Sprendimą priėmė kolegialiai posėdžio metu.

Iš 2017-04-26 UAB "B.“ rašto Nr. 4-98 matyti, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-18 į UAB poilsio namų "B.“ reabilitacijos centrą nesikreipė konsultacijai ar gydymui, jam nebuvo suteiktos jokios medicininės paslaugos ir nėra užregistruotas kaip pacientas. Gydytoja M.,Š. poilsio namų "B.“ reabilitacijos centre dirba nuo 1992-09-15, psichoterapeutės pareigose, 0.5 etato darbo krūviu (t-2 , b.l.127).

UAB "Palangos vandenys“ 2016-11-17 raštu Nr. (11.6) IS-1608 (su priedais) informavo, kad negyvenamų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų nuomos, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, su V. M. buvo sudaryta laikotarpiu nuo 2005-03-01 iki 2016-05-30. 2016-05-30 į UAB "Palangos vandenys“ kreipėsi R. P. dėl negyvenamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos sutarties pasirašymo. R. P. pranešė apie V. M. mirtį, pateikė asmens mirties liudijimą, informavo tvarkanti visus V. M. reikalus. 2016-06-01 pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SŽ63-2016, laikotarpiui nuo 2016-06-01 iki 2017-06-01. 2016-06-06 R. P. įsipareigojo apmokėti patalpų nuomos sąskaitas už 2016 m. birželio bei gegužės mėnesius. 2016-09-15 R. P. pateikė prašymą nutraukti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos sutartį atsižvelgiant į tai, kad mirusio V. M. turto paveldėtoja nuo 2016-08-18 tapo A. G., o patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo reikalingos mirusiojo daiktams sandėliuoti. 2016-08-23 į bendrovę telefonu kreipėsi ir pati A. G. prašydama sudaryti nuomos sutartį jos vardu. 2016-10-01 parengta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos sutartis Nr. SŽ121-2016, pasirašyta lapkričio 14 d. ir galioja iki 2017-10-01. 2016-10-01 perduoti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, raktai L. M., kuri veikia pagal 2015-12-10 įgaliojimą A. G. vardu. Rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2005-03-01 iki 2016-05-18 nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, raktai buvo pas V. M.. Vėliau juos turėjo R. P. (raktai UAB „Palangos vandenys“ po V. M. mirties grąžinti nebuvo). Šiuo metu raktai perduoti L. M., kuri veikia pagal įgaliojimą A. G. vardu. Patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, esantys daiktai UAB "Palangos vandenys“ apskaitomi nebuvo (t-3 ,b.l. 2-38).

Žemaičių dailės muziejaus 2016-11-21 rašte Nr. 1-140 nurodyta, kad „VII Pasaulio žemaičių dailės parodoje“, skirtoje saulės mūšio metams paminėti, eksponuoti du V. M. paveikslai: „Orantas“, 2016 m., drobė, aliejus, 110x90 cm. ir „Palaimintoji vizija“, 2014 m., drobė, aliejus, 125x85 cm.. Pageidavimą dalyvauti parodoje autorius išreiškė telefono skambučiu. Jam Lietuvos paštu buvo nusiųsta parodos dalyvio anketa. Užpildyta muziejui atsiųsta 2016-04-13. Paveikslus parodai pristatė R. P. pagal Eksponatų priėmimo - perdavimo laikinai saugoti aktą Nr. 66, 2016 m. birželio 17d. (t-3 ,b.l. 40-42).

2017-01-11 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja D. E. pateikė paveikslą su rėmu „Orantas“ 1 vnt. ir paveikslą „Palaimintoji vizija“ su rėmu, 1 vnt. (t-3 ,b.l.45-47; 48-50).

2017-01-20 apžiūros protokolu kaip tyrimui reikšmingi daiktai apžiūrėti Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotojos D. E. pateikti paveikslai „Orantas“ ir „Palaimintoji vizija“ (t-3,b.l.51-52, 53-62).

2017-06-23 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paveikslas „Palaimintoji vizija“ grąžinta savininkei - D. G. (t- 3,b.l. 63-65, 66-67, 68-69).

2017-06-27 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paveikslas „Orantas“ perduotas saugojimui į Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo kambarį (t-3,b.l. 70-72).

Iš 2016-12-07 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata pas B. S. jam nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose ir negyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Voverių k., Mažeikių r. Kratos metu rasta ir paimta:

1) akvarelė "Bažnyčios atvaizdas", 1 vnt.;

2) paveikslas ant drobės, religinė tematika, penkios žmogaus figūros, 1 vnt.;

3) paveikslas su rėmu, religinė tematika, 1 vnt.;

4) paveikslas su baltu rėmu, su inicialais V.M., 1992, 1 vnt.;

5) portretas "Reqiem", išmatavimai 110x99, 1 vnt.;

6) paveikslas ant drobės, religinė tematika, su inicialais V.M., 1 vnt.;

7) portretas ant drobės, "Vienuolė", su inicialais V.M. 99, 1 vnt. (t- 3,b.l. 146-147, 148-157).

Iš 2016-12-08 kratos protokolo matyti, kad 2016-12-08 - 2016-12-09 atlikta krata pas B. S. jam nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose ir negyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Voverių k., Mažeikių r. Kratos metu rasta ir paimta:

1) paveikslas ant drobės su rėmu, pavaizduotas Nukryžiuotasis, su inicialais V.M. ir 1998, Kuliai, 1 vnt.;

2) paveikslas ant drobės, be rėmo, "Peizažas", su inicialais "Romas 92", 1 vnt.;

3) paveikslas ant drobės su fanera, "Moteris laiko vaiką ant kelią ir po vaiką iš šonų, 1 vnt.;

4) paveikslas ant drobės be rėmo, portretas su užrašu "Freddie Mercury", su inicialais V.M. 98, 1 vnt.;

5) paveikslas ant drobės su rėmu, su inicialais V.M., 1989, kitoje pusėje priklijuotas lapas su rankraštiniu įrašu "A. M." 1989, 1 vnt.;

6) paveikslas ant kartono su rėmu, kuris dalinai atsiskyręs nuo rėmo, paveiksle pavaizduota bažnyčia, 1 vnt.;

7) paveikslas ant drobės, su rėmu, "Nukryžiuotasis", kitoje pusėje priklijuotas popieriaus lapas su rankraštiniu įrašu "Kristaus tema 2000 m. dydis 101x60 cm. V. M. Palanga", 1 vnt.;

8) paveikslas ant drobės su rėmu - bažnyčia, kitoje pusėje priklijuotas popieriaus lapas su rankraštiniu įrašu - "Pažaislis prieš rekonstrukciją", dydis 83x72 cm. Palanga (duomenys neskelbtini) ", 1 vnt.;

9) paveikslas ant drobės, be rėmo - nuoga moteris be inicialų;

10) paveikslas (natiurmortas) be rėmo - saulėgrąžos, 1 vnt.;

11) paveikslas ant drobės su rėmu - nutapytas angelas, su inicialais V.M. 1995, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu "Angelo tema", dydis 95x60 cm, V. M., 1 vnt.;

12) paveikslas ant drobės, be rėmo, paveikslo apačioje inicialai V.M., pavaizduota moteris, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas popieriaus lapelis su rankraštiniu įrašu "Indų deivė- 2012“, dydis 100x70 cm. V. M. Palanga", 1 vnt.;

13) paveikslas ant drobės su rėmu - pavaizduota vaza ir dūdelė, su inicialais V. M. 1989, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas popieriaus lapelis su rankraštiniu įrašu "Natiurmortas su dūdele" 125x75 dydžio, drb. alieju 1989 m. M. V. Palanga Saulėtekio takas 13-4", 1 vnt.;

14) paveikslas su rėmu ant drobės, kuriame pavaizduoti pusnuogiai vyrai, su inicialais V.M., kitoje pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu "Baladė" - 2012 m. DRB.AL., dydis 120x70 cm., V. M. Palanga", 1 vnt.;

15) paveikslas ant drobės su rėmu, kuriame pavaizduoti daiktai - vaza, žmogaus galva, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu "Natiurmortas Daiktai 1997", dydis 115x75 cm., Vyt. M. P.", 1 vnt.;

16) paveikslas ant drobės su rėmu - pavaizduota Nukryžiuotasis, be inicialų, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu "Kristaus tema", dydis 75x120 cm. "M. V. Jono 1950.04.02, atlikimo metai 1991", 1 vnt.;

17) paveikslas ant drobės be rėmo - peizažas, be inicialų, dydis 99x80,5 cm, 1 vnt.;

18) paveikslas ant drobės be rėmo, pavaizduotos dvi moterys, su inicialais V.M 1990, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu "S. S. Samulevičienės atminimui 1990, dydis 108x86 cm., V. M. P.", 1 vnt.;

19) paveikslas ant drobės su rėmu - pavaizduotos saulėgrąžos vazoje, su inicialais "V. M. 1988", kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu "Natiurmortas", dydis 110x70 cm. M. V. 1988 m., 1 vnt.;

20) paveikslas ant drobės su rėmu - pavaizduotas nuogas vyras iš nugaros, su inicialais V.M., kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu "Jūros prieglobstyje" - 2013, dydis 105x85, V. M. Palanga", 1 vnt.;

21) paveikslas ant drobės be rėmo, kuriame pavaizduota senyvo amžiaus pora, su inicialais V.M. 99, kitoje pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu "Tėvų portretas 1999, dydis 99x119 cm. V. M.", 1 vnt.;

22) paveikslas ant drobės su rėmu, kuriame pavaizduota moteris ir du angelai, be inicialų, 1 vnt.;

23) medinė vyro skulptūra, 39 cm aukščio, 1 vnt.;

24) 7 paveikslų mediniai rėmai, 7 vnt. (t-3 , b.l.164-165, 166-172).

Iš 2016-12-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kaip tyrimui reikšmingi daiktai apžiūrėti pas B. S. paimti 7 vnt. paveikslų rėmai (t-3 ,b.l.179-180, 181-190), kurie 2017-06-21 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu perduoti saugoti į Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo sandėlį (t-4, b.l. 74-75, 76-77).

Iš 2016-12-09 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata pas B. S. jam nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose ir negyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Kratos metu rasta ir paimta:

1) paveikslas ant drobės be rėmo, jame pavaizduotas angelas, kitoje pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu "Angelas"- 2009 m., dydis 114x74 cm, V. M. Palanga, 1 vnt.;

2) paveikslas, tapytas ant drobės, su rėmu, kuriame pavaizduota bažnyčia, be inicialų, kitoje paveikslo pusėje priklijuotas lapelis su rankraštiniu įrašu "Kretingai - 740" 1992, dydis 107x105 cm. M. V. Palanga 57163", 1 vnt.;

3) paveikslas, tapytas ant drobės, su rėmu, kuriame pavaizduoti keturi žmonės su gobtuvais, be inicialų, kitoje pusėje priklijuotas popieriaus lapelis su rankraštiniu įrašu "Jūrų piligrimai" 1985 m, dydis 120x95 cm, V. M.", 1 vnt.;

4) viena medinė liaudies meno skulptūra, susideda iš dviejų vyrų, 1 vnt.;

5) viena medinė liaudies meno skulptūra, pavaizduotas šventasis, 1 vnt. (t-4 ,b.l. 2-3, 4-8).

Iš 2016-12-09 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata pas R. P. jai nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose ir negyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kratos metu rasta ir paimta:

1) paveikslas su baltos spalvos mediniu rėmu, su pavaizduotu bažnyčios motyvu, paveikslo dešiniajame apatiniame kampe yra inicialai "V.M", 1 vnt.;

2) paveikslas rudos spalvos mediniu rėmu, kuriame pavaizduota vaza su saulėgrąžų puokšte, apatiniame dešiniajame kampe pažymėti inicialai "V.M. 1990", 1 vnt.;

3) paveikslas baltos spalvos rėmu, kuriame pavaizduota indiškų motyvų skulptūra, apatiniame kairiajame kampe parašyta "Daiktas iš Indijos", 1 vnt.;

4) paveikslas pilkos spalvos rėmu, apačioje per vidurį inicialai "V.M. 1993", paveiksle pavaizduota saulėgrąžų puokštė, lietsargis, 1 vnt. (paimtas iš sandėliuko) (t- 4,b.l. 16-17, 18-21, 22-25).

Iš 2016-12-12 apžiūros protokolo matyti, kad kaip tyrimui reikšmingi daiktai apžiūrėti pas R. P. namuose (bute) rasti ir paimti 3 vnt. paveikslų (t-4, b.l.31-38), kurie 2017-06-28 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pagal pakvitavimą grąžinti savininkei R. P. (t-4, 39-401, 42).

Iš 2016-12-22 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. S. pateikė dvi iš medžio drožtas skulptūras (t-4 ,b.l. 43-44).

2017-02-14 Klaipėdos apskrities VPK raštu Nr. 30-S-7305(468) Kultūros paveldo departamentui apžiūrai ir tyrimo dėl piniginės ir kultūrinės vertės nustatymo atlikimui, pateiktos kratų metu paimtos 5 medinės skulptūros ir 33 vnt. paveikslų ( t-4, b.l. 45).

Iš 2017-02-24 išvados Nr. 8K-02 dėl skulptūrų įvertinimo matyti, kad:

I. 2016-12-08 kratos metu Mažeikių r., Voverių k., (duomenys neskelbtini), pas B. S., rasta ir paimta skulptūra „Jėzus Nazarietis“ yra l 000 (vienas tūkstantis eurų) vertės,

II. 2016-12-09 kratos metu adresu Kretinga, (duomenys neskelbtini), pas B. S., rastos ir paimtos skulptūros t. y.

1. skulptūrinė grupė „Jėzaus krikštas“ yra 3000 (trys tūkstančiai eurų) vertės,

2. skulptūra „Šv. Kazimieras“ yra l 200 (vienas tūkstantis du šimtai eurų) vertės.

III. 2016-12-22 B. S. savanoriškai pateiktos skulptūros:

1. skulptūra „Pieta“ yra 500 (penki šimtai eurų) vertės.

2. skulptūra „Šv. J. N.“yra 4 000 (keturi tūkstančiai eurų) vertės (t-4,b.l.48-49, 50-51).

Iš 2017-02-24 išvados Nr. 8K-03 dėl paveikslų įvertinimo matyti, kad :

- 2016-12-07 kratos metu Mažeikių r., Voverių k., (duomenys neskelbtini), pas B. S., rasti ir paimti paveikslai:

1. „Kauno senamiestis“ yra 100 (vienas šimtas eurų) vertės,

2. „Mirties akivaizdoje“ yra 800 (aštuoni šimtai eurų) vertės,

3. „Amžinoji tema“ yra 1 000 (vienas tūkstantis eurų) vertės,

4. „Feniksas Klaipėdai“yra 500 (penki šimtai eurų) vertės,

5. „Requiem Samulevičiams“ yra 1 400 (vienas tūkstantis ketur šimtai eurų) vertės,

6. „Nukryžiuotasis“ yra 1 000 (vienas tūkstantis eurų) vertės,

7. „Vienuolės portretas“ yra 600 vertės, (t-4, b.l. 52-56)

- 2016-12-09 kratos metu Kretingoje, (duomenys neskelbtini), pas B. S., rasti ir paimti paveikslai:

1. „Angelas“ yra 600 eur. (šeši šimtai eurų) vertės,

2. „Kretinga – 740“ yra 1 500 eur. (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) vertės,

3. „Jūrų piligrimai“yra 1 400 eur. (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) vertės,

- 2016-12-09 kratos metu adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), pas R. P., rastas ir paimtas paveikslas:

1.„Natiurmortas“ yra 900 eur. (devyni šimtai eurų) vertės (t-4, b.l. 57-61).

Iš 2017-02-27 išvados Nr. 8K-04 dėl paveikslų įvertinimo matyti, kad:

- 2016-12-08 kratos metu Mažeikių r., Voverių k. (duomenys neskelbtini), pas B. S., rasti ir paimti paveikslai:

1. „Nukryžiuotasis“ yra 800 eur (aštuoni šimtai eurų) vertės,

2. „Peizažas“ yra 120 eur (vienas šimtas dvidešimt eurų) vertės,

3. „Pieta“ yra 600 eur (šeši šimtai eurų) vertės,

4. „In Memoriam“ yra 200 eur (du šimtai eurų) vertės,5. „A. M.“ yra 2 000 eur (du tūkstančiai eurų) vertės,6. „Onos bažnyčia“ yra 600 eur (šeši šimtai eurų) vertės,7. „Kristaus tema“ yra 900 eur (devyni šimtai eurų) vertės,

8. „Architektūrinis paminklas Pažaislis“ yra 900 eur. (devyni šimtai eurų) vertės,

9. „Aktas“ yra 500 eur. (penki šimtai eurų) vertės,

10. „Saulėgrąžos“ yra 600 eur (šeši šimtai eurų) vertės,

11. „Angelo tema“ yra 700 eur (septyni šimtai eurų)vertės (t-4, b.l. 57-61).

2016-11-08 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimta nutartis, kuria leista klausytis R. P. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, kontroliuoti kitą elektroninių tyrių tinklais perduodamą informaciją, daryti jų įrašus bei ją fiksuoti ir kaupti (t-3, b.l. 83-85).

Iš 2016-12-07 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir jo priedo (suvestinės) matyti, kad nuo 2016-12-07 d. 13:38 val. iki 2016-12-07 15:20 val. užfiksuoti R. P. priklausančio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išeinančios SMS žinutės bei įeinanti viena SMS žinutė. Susirašinėjimas vyksta su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu pil. B. S., girn. 1953 m. Pirmoji SMS žinutė Nr. 569, kurioje, kaip suprantama, R. P. rašo B. S. ir prašo, jog paslėptų V-o paveikslus, paliktų tik laidotuvių. Antrojoje žinutėje Nr.570 R. P. prašo B., kad jis padarytų tai greitai. Trečiojoje SMS žinutėje Nr. 571, kaip suprantama, R. P. prašo ištrinti žinutes bei laidotuvių paveikslus palikti. Ketvirtojoje žinutėje Nr. 592 R. P. rašo B. S. ir dar kartą prašo palikti tik laidotuvių paveikslus, kitus prašo išnešti pas kažką (iš parašyto teksto neina suprasti pas ką). Toje pačioje žinutėje rašoma, kaip galima suprasti, jog paveikslus laikytų ne pas save, o paliktų penkis ar šešis paveikslus. SMS žinutėje Nr. 593 B. S. rašo R. P., jog ištrink (galimai žinutes) ir sekantis žodis „ok“. Paskutinėje žinutėje Nr. 595 R. P. rašo B. S., kad paliktų 5-6 paveikslus (t-3, b.l. 92-93, 94).

Iš 2017-04-14 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir jo priedo (suvestinės) matyti, kad atliekant R. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę 2016-12-07 14:16 val. užfiksuotas R. P. priklausančio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išeinantis pokalbis Nr. 591 abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam B. S.. Pokalbio metu, kaip eina suprasti, R. P. praneša B. S., jog ji šiuo metu yra policijoje, duoda parodymus dėl paveikslų ir aiškina, kad pareigūnams pasakiusi, jog V-o paveikslai yra pas ją rūsyje, t.y. pamelavusi, nes rūsyje nėra sąlygų laikyti paveikslų, teisinasi nenorėjusi į šiuos reikalus kišti B. S.. Taip pat R. P. praneša, kad pareigūnai nori atlikti kratas pas ją ir B. B. S. atsakė R. P., jog supranta apie pareigūnų ketinimus bei tam neprieštarauja. R. P. pokalbio metu B. S. kalba apie advokato pasisamdymą. B. S. pasisako R. P. dėl gynėjo netikslingumo bei leidžia suprasti R.p., kad sutinka, jog pareigūnai darytų kratą. Tada R. P. pokalbio metu dar kartą patvirtina, kad ji pareigūnams pamelavusi apie paveikslus, nes nenorėjo į šį įvykį įtraukti B. S.. B. S. atsako R. P., jog pas jį nėra jokio paveikslo. Tada R. P. primena, kad tuos paveikslus, kurie buvo eksponuojami per laidotuves, ji (R. P.) yra atvežusi, nurodydama, kad juos dovanojo V.. B. S. patvirtina, kad tuos paveikslus, kuriuos dovanojo V., jis (B. S.) turi. R. P. pokalbio metu B. S. praneša, kad ji tikrai yra policijoje, pareigūnai prašo jo (B. S.) duomenų ir nori atvykti pas jį. B. S. atsako R. P., kad viską supranta (t-3, b.l. 95-96, 97-98).

Iš 2017-06-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir jo priedo (suvestinės) matyti, kad 2016-11-17 05:48 val. užfiksuotas R. P. priklausančio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išeinantis pokalbis Nr. 171 abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam B. S.. Pokalbio metu R. P. pasakoja B. S., kad tarp jos ir sesers S. B. buvo pokalbis, kurio metu S. B. pranešė, kad A. G., šiuo metu gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaltina visas tris seseris savo mirusio tėvo V. M. paveikslų vagyste. Pokalbio metu tarp R. P. ir B. S. yra juokiamasi, pašaipiai kalbama apie tai, kad L. M. paveikslai reikalingi tam, kad juos pardavusi galėtų pasidaryti remontus, kaltinant pastarąją ir tuo, kad ši išmetė buvusį vyrą V-ą. R. P., pokalbio su B. S. metu, keletą kartą užduoda retorinius klausimus: "Kam jai reikia paveikslų?", "Kas jai tas V.?" Taip pat iš pokalbio galima suprasti, kad R. P. ir B. S. turi V. M. paveikslus, nes R. P. sako, jog parodos V. M. metinių proga nebus, nes ji bijo. Po to R. P. ir B. S. tarpusavyje tariasi, kad V. M. paveikslus reikia pasiūlyti kolekcionieriui, juos (paveikslus) reikia afišuoti, kad šie įgytų vertę, demonstruoti juos (paveikslus) salonuose, kur L. M. tikrai neis jų (paveikslų) ieškoti. Taip pat tarpusavyje kalbėdamiesi, vienas kitą papildydami, jie mini įvairias prielaidas: "kas pavogė? iš kur tu gali žinoti; gal brolis yra išdalinęs; ar yra parašytas palikimas; surašyta kokie paveikslai yra paliekami; gal tuos paveikslus padovanojo man; įrodinėk man, kad jų nepadovanojo, kas žino, tas žino, kas nežino, tas nežino". Iš pokalbio matyti, kad tiek B. S., tiek R. P. žino, jog nėra jokio palikimo ir niekas tų paveikslų nesuras. Trap R. P. ir B. S. pokalbis trunka 19.05 min., reikšminga bylai pokalbio dalis trunka nuo 01.08 min. iki 10.30 min. 2016-11-17 08.16 val. užfiksuotas įeinantis skambutis (pokalbis Nr. 174), kurio metu B. S. skambina R. P. ir įspėja R. P., jog gali būti užuominų, skambučių, susijusių su paveikslais, todėl apie tai ji (R. P.) turi tuoj pat informuoti jį (B. S.), o jis (B. S.) tada jau susipras ir žinos, ką reikia daryti ("susisuks") (t-3, b.l. 100-101, 102-106, 107).

Iš 2016-12-07 įtariamosios R. P. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu paimtas įtariamosios R. P. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (t-4, b.l. 147-153), kuris 2016-12-09 grąžintas R. P. (t-4, b.l. 154-155).

Iš 2016-12-08 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad iš sulaikyto įtariamojo B. S. laikinai saugoti paimtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung" (t-6, b.l. 96).

Iš 2016-12-09 specialisto išvados Nr. 30-U-3463-IS1-1087 matyti, kad tirti pateikti MRT "Samsung GSM GT-i5500" paimtas iš B. S.) ir MRT "Samsung SM-J100H" (paimtas iš R. P.), kuriuose esanti informacija nukopijuota ir atkurta (t-4, b.l. 158-159).

Iš 2017-01-16 apžiūros protokolo matyti, kad kaip tyrimui reikšmingas daiktai, dokumentai, apžiūrėti DVD-R laikmenos, su jose esančia informacija, nukopijuota iš MRT "Samsung GSM GT-i5500" (paimtas iš B. S.) ir MRT "Samsung SM-J100H" (paimtas iš R. P.). Rasta tyrimui reikšmingos informacijos, kuri pateikta protokolo prieduose (t-4, b.l. 160-169).

Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra ta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tik nustačius aplinkybes, atitinkančias konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-249-222/2018). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą, būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, tai yra tyčinę kaltės formą. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, tai yra paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015, 2K-517-303/2015). Nenustačius tyčios svetimą turtą užvaldyti negrįžtamai, veika nesudaro visų būtinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais ir aiškinimais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą, kokių padarinių šia veika siekė ar jų nesiekė, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016, 2K-322-511/2017).

Iš byloje ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, jog R. P. – V. M. sesuo buvo tas asmuo, kuris nuolat rūpinosi V. M. sveikata, gerbūviu, jo tapomų paveikslų laikymu, apsauga, siekė paveikslus eksponuoti parodose, kartu su V. M. rūpinosi medinių skulptūrų išsaugojimu, teikė broliui visokeriopą pagalbą įsigijant būstą po skyrybų –laiduodama, padengdama paskolos dalį, kai to prireikdavo. Šios aplinkybės neginčijamai įrodytos be kaltinamųjų parodymų, visų byloje apklaustų liudytojų, išskyrus notarę, A. B., parodymais. Tokiu būdu, neginčytina, jog R. P. ir jos brolį V. M. siejo šilti sesers ir brolio santykiai. Iš aptartų liudytojų parodymų, akivaizdu, jog daugiausia iš visų seserų, būtent R. P. buvo artimiausia V. M. ir siekė padėti broliui tiek iškilus problemoms su sveikata, tiek su būstu, tiek ir rūpinantis V. M. paveikslais, nes būtent jai buvo patikėta sudaryti sutartį su dirbtuvėmis kur buvo laikomi V. M. darbai, ji organizavo brolio laidotuves, rūpinosi paveikslais ir skulptūromis. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų M. Š., R. M., D. B., S. B., F. Ž., P. P., D. G., A. G., Č. D. ir kitų apklaustų teisme parodymais, kurie patvirtino, jog V. M., būdamas gyvas, jiems sakė, kad paveikslus, skulptūras paliks R. P., nes ji vienintelė galės jais pasirūpinti ir jo darbai tokiu būdu turės tęstinumą. Visi iš apklaustų liudytojų, išskyrus L. M., nurodė, kad V. M. paveikslus išskirtinai tik dovanodavo arba ketino dvanoti. Taip pat visi minėti liudytojai patvirtino, kad jokių dedikacijų, užrašų V. M. ant paveikslų neužrašydavo. Tokiu būdu, įvertinus aptartas aplinkybes, V. M. ir R. P. kaip brolio ir sesers santykį, liudytojų parodymus dėl to, jog V,M. paveikslus dovanodavo, teismas daro išvadą, kad R. P. nurodyti paveikslai buvo jai dovanoti brolio V. M., nes ši aplinkybė nenuginčyta jokiais byloje surinktais ir ištirtais neginčijamais įrodymais. Byloje nėra pateiktas notarine tvarka patvirtintas testamentas, teisės paveldėjimo liudijimas dėl paveikslų ir skulptūrų paveldėjimo. Liudytoja M. Š. nurodė, kad toks paties V. M. ranka surašytas testamentas buvo, pagal kurį, anot M. Š., visi paveikslai ir skulptūros turėjo po V. M. mirties atitekti R. P., kuri turėjo jais pasirūpinti. Apie tokią velionio V. M. valią žinojo bei nurodė ir kiti minėti liudytojai, apklausti teisiamojo posėdžio metu. Byloje nustatyta, kad po V. M. mirties iki buvo nustatytas paveikslų trūkumas, jais rūpinosi, A. G. pavedimu, R. P.. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P., siekdama įgyvendinti brolio valią, rūpinosi jo darbais, kaip nurodo, ketino rengti parodas, dalį darbų, pagal V. M. valią, perduoti bažnyčiai, todėl, nors ir neturėdama apie paveldėjimo į V. M. paveikslus ir skulptūras duomenų, ji galėjo turėti pagrindo manyti, jog pasiimdama paveikslus pagal velionio valią tolimesiam jo kūrybos puoselėjimui ir plėtojimui, elgiasi teisingai. Svarbu ir tai, kad esant gyvam V. M., jo paveikslais rūpinosi išskirtinai R. P., tačiau duomenų apie V. M. darbų vertę, R. P. nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nei vienas jo darbas nebuvo parduotas, todėl vagystės tikslas-pagrobti didelės vertės svetimą turtą, jai negalėjo būti ir nebuvo žinomas. Atkreiptina, jog duomenų, įrodymų, kad R. P. minėtų V. M. darbų neketintų grąžinti paaiškėjus teisėtam pretendentui į juos,taip pat nėra. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, tai yra paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015, 2K-517-303/2015). Nenustačius tyčios svetimą turtą užvaldyti negrįžtamai, ir priešingai – nustačius, kad paimdamas svetimą turtą (daiktą) asmuo neturėjo tikslo jo pasisavinti, paversti savu, o tik laikinai norėjo juo pasinaudoti –pvz. rengti parodas ir pan., ir vėliau, atsiradus teisėtam savininkui, grąžinti jį, tokia veika nesudaro visų būtinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016). Pagal teismų praktiką, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais ir aiškinimais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą, kokių padarinių šia veika siekė ar jų nesiekė, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016, 2K-322-511/2017). Byloje buvo apklausti specialistai, idant nustatyti R. P. ir B. S. inkriminuojamos svetimo turto vagystės vertės dydį, tačiau atsižvelgiant į tai, jog R. P. veiksmuose nenustatyta subjektyvusis jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymis – tyčia, turto vertės dydis šioje situacijoje nebevertintinas. Taip pat atkreiptina, kad dalis paveikslų, inkriminuojamų kaip vagystės objektas, R. P. buvo dovanoti V. M.. Įrodžius šias aplinkybes, šie paveikslaslai savaime tampa nebe nusilkaltimo objektas. Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktų ir aptartų įrodymų visumą, visas abejones traktuojant kaltinamosios naudai, nenustačius R. P. veiksmuose tyčios, taip pat nustačius, jog 11 paveikslų buvo jai dovanoti, teismas daro išvadą, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje požymius, todėl išteisintina.

B. S. savo kaltę neigė motyvuodamas tuo, kad iki V. M. mirties juo rūpindavosi R. P., nei dukra, nei buvusi žmona V. M. nesirūpino. Kiek matydavosi su V. M., pastarasis sakydavo, kad butas po jo mirties atiteks A., o paveikslai – R. Įsitikinęs, kad paveikslus R. P. jis paliko po mirties, nes ja pasitikėjo. Nurodo, jog vagystės nepadarė, o tik žmogiškai padėjo R. P., nes buvo įsitikinęs, kad paveikslai teisėtai priklauso jai, kadsngi tokia buvo V. M. valia. Jam tai buvo žinoma iš V. M. daug kartų išsakytų žodžių, kaip ir tai, kad dalį paveikslų V. M. norėjo skirti bažnyčiai. Jis ir pats prie to prisidėjo, nes išpirko V. M. skolos lapelį ir pasakė, kad bus kaip jo įnašas bažnyčios statybai. Girdėdavo kaip telefonu A.ė dėl paveikslų sakydavo R., kad ši žiūrėtų, darytų, organizuotų viską dėl jo paveikslų, kad jo neužmirštų. Jam buvo akivaizdu, kad A. G. nepretendavo į paveikslus, nes ji su R. P. kalbėdavo, kad paveikslus prižiūrės R. P.. Kratos metu visus paveikslus parodė pats, rodė ir tuos, kurie yra jo.

Vertinant jau aptartus liudytojų parodymus, akivaizdu, jog ir B. S. turėjo pagrindo manyti ir manė, jog V. M. darbais ir skulptūromis tiek esant gyvam V. M., tiek ir mirus jam, rūpinosi R. P., todėl, šie teisėtai jai ir priklausė. Atkreiptinas dėmesys, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų ir jų priedų suvestinėse matyti, kad R. P. prašo B. S. paslėpti V-o paveikslus, tačiau tose pačiuose protokoluose atsispindi ir tai, kad dalis paveikslų jai buvo dovanoti V-o, o dėl dalies paveikslų kalbama, kad L. M., kuri bylos duomenimis, nevertino V. M. kūrybos, juos parduos ir pasidarys remontus. Tokie įrodymai leidžia manyti, kad kaip nurodė B. S., siekdamas padėti savo sugyventinei R,P. tvarkyti V. M. paveikslus ir skulptūras, vertino tai, kaip siekį padėti išsaugoti V. M. kūrybą R. P. žinioje, kuri jo nuomone, ir turėjo teisę į V. M. paveikslus ir skulptūras. Atsižvelgiant į tai, kad jis pervežė dalį paveikslų ir skulptūrų pagal R. P. pageidavimą bei padėjo savo namuose, dalį - nuvežė pas R. P., tikslu juos palaikyti iki vėlesnio panaudojimo, nėra neginčijami įrodymai, jog tokiu būdu bendrininkavo tikslu paveikslus bei skulptūras pagrobti, nes nepaneigta versija, jog jis buvo įsitikinęs, kad minėti V. M. paveikslai bei skulptūros teisėtai priklauso R. P.. Taigi, nesant nusikaltimo sudėties elemento– subjektuviojo požymio – tyčios jo veiskmuose, teismas daro išvadą, kad jis taip pat nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje požymių, todėl išteisintinas. Kaip jau minėta, dėl byloje apklaustų specialistų, idant būtų nustatytas R. P. ir B. S. inkriminuojamos svetimo turto vagystės vertės dydis, atsižvelgiant į tai, jog B. S. veiksmuose nenustatytas subjektyvusis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymis – tyčia, turto vertės dydis šioje situacijoje nebevertintina.

Sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas konstatvo, jog nenuginčyta ir netikėti R. P. parodymais teismui nebuvo pagrindo, jog dalis paveikslų buvo dovanoti jai esant V. M. gyvam, šie duomenys nustatyti byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, - paveikslai – „Nukryžiuotasis“, paimtas kratos metu Mažeikių r. Voverių k (duomenys neskelbtini) 11 pas B. S., „Nukryžiuotasis“ – paimtas Mažeikių r. Voverių k. (duomenys neskelbtini) pas B. S., „A. M.“, „Architektūrinis paminklas Pažaislis“ „Saulėgrąžos“, „Tėvų portretas“ , „Švč. Mergelė Marija“ , kurie paimti kratos metu Mažeikių r. Voverių k (duomenys neskelbtini) pas B. S., „Angelas“, „Kretinga -740“, „Jūrų piligrimai“, kurie paimti kratos metu Kretingoje, (duomenys neskelbtini) pas B. S., „Natiurmortas“ paimtas kratos metu Klaipėdoje pas R. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. P., „Peizažas“ su inicialais „Romas 92“ , nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas B. S., paveikslas „Palaimintoji vizija“ grąžintas D. G.. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. yra V. M. turto paveldėtoja, V. M. nepadovanoti ir jam gyvam esant priklausę meno kūriniai – paveikslas „Orantas“, „Kauno senamiestis“, „Mirties akivaizdoje“, „Amžinoji tema“, „Feniksas Klaipėdai“, „Rekviem Samulevičiams“, „Vienuolės portretas“, „In Memoriam“, „Onos bažnyčia“, „Kristaus tema“, „Aktas“, „Saulėgrąžos“, „Angelo tema“, „Indų deivė, „Natiurmortas su dūdele“, „ Baladė“, „Natiurmortas – daiktai“, „Kristaus kančia“, „Rudens peizažas“, „Samulevičienė (S. S. atminimui)“, Natiurmortas“, „Jūros prieglobstyje“, skulptūra „Jėzus Nazarietis“, 7 paveikslų rėmai, 4 skulptūros „Jėzaus krikštas“, „Šv. Kazimieras“, „Pieta“, „Šv. J. N.“, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini A. G..

Civilinis ieškinys, pareikštas A. G. vardu 6000 Eur sumai paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3d. 2p.). Byloje yra pateiktos sąskaitos už advokato H.Mackevičiaus teisinę pagalbą 1500 Eur sumai (t. 8 b.l. 5, 6), 300 Eur sumai (t. 9 b.l. 148,149). Vadovaujantis BPK 104 str. 2d.. proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. ir B. S. veikoje nesant jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties, jie išteisintini, proceso išlaidos už advokato atstovavimą A. G. nepriteistinos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti. B. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomasias priemones panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

nusprendė:

R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

B. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Paveikslą – „Nukryžiuotasis“, paimtą kratos metu Mažeikių r. Voverių k (duomenys neskelbtini) pas B. S., paveikslą „Nukryžiuotasis“ – paimtą Mažeikių r. Voverių k. (duomenys neskelbtini) pas B. S., paveikslus „A. M.“, „Architektūrinis paminklas Pažaislis“ „Saulėgrąžos“, „Tėvų portretas“ , „Švč. Mergelė Marija“ , paimtus kratos metu Mažeikių r. Voverių k (duomenys neskelbtini) pas B. S., paveikslus „Angelas“, „Kretinga -740“, „Jūrų piligrimai“, kurie paimti kratos metu Kretingoje, (duomenys neskelbtini) pas B. S., paveikslą „Natiurmortas“ paimtą kratos metu Klaipėdoje pas R. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. P., paveikslą „Peizažas“ su inicialais „Romas 92“ , nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti B. S.. Paveikslus „Orantas“, „Kauno senamiestis“, „Mirties akivaizdoje“, „Amžinoji tema“, „Feniksas Klaipėdai“, „Rekviem Samulevičiams“, „Vienuolės portretas“, „In Memoriam“, „Onos bažnyčia“, „Kristaus tema“, „Aktas“, „Saulėgrąžos“, „Angelo tema“, „Indų deivė, „Natiurmortas su dūdele“, „ Baladė“, „Natiurmortas – daiktai“, „Kristaus kančia“, „Rudens peizažas“, „Samulevičienė (S. S. atminimui)“, „Natiurmortas“, „Jūros prieglobstyje“, skulptūrą „Jėzus Nazarietis“, 7 paveikslų rėmus, 4 skulptūras - „Jėzaus krikštas“, „Šv. Kazimieras“, „Pieta“, „Šv. J. N.“, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti A. G..

Civilinį ieškinį, pareikštą A. G. vardu 6000 Eur sumai palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3d. 2p.). Nepriteisti iš R. P. ir B. S. proceso išlaidų už advokato H.Mackevičiaus teisinę pagalbą 1500 Eur sumai (t. 8 b.l. 5, 6), 300 Eur sumai (t. 9 b.l. 148,149).

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

B. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė