Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. P. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (du) metai 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. gruodžio 2 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. I. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., apie 02.30 val., įsibrovęs į tvora aptvertą namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pavogė Ž. K. priklausančias tris metalines U formos sijas po 1,5 m ilgio, kurios vieneto vertė 48,20 eurų, bendros 144,60 eurų vertės, vieną H formos siją, 2 m ilgio, 34,34 eurų vertės, ir tris metalinius kampus po 1,5 m ilgio, kurių vieneto vertė 17,53 eurų, iš viso bendros 52,59 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė Ž. K. priklausantį turtą bendros 231,55 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. I. P. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama, kad V. I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau prašo į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti arba skirti švelnesnę bausmę.

5. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tokios pat pozicijos, pasisakydamas ir apie asmenis išduotus pagal Europos arešto orderį laikosi ir kasacinis teismas: „teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo į bausmę įskaityti šio asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnis) savo pobūdžiu prilygsta kardomajam kalinimui (suėmimui), todėl <...> į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ne tik kardomojo kalinimo (suėmimo) (BK 66 straipsnis), bet ir laikino sulaikymo laikas, vieną kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2006, 2K-408/2012). Pažymėtina, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo suimtas (sulaikytas) užsienio valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-681/2006).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-303/2016).

6. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. I. P. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta jo paieška (1 t., b. l. 167-168). Šios nutarties pagrindu 2019 m. gruodžio 9 d. nuteistojo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (1 t., b. l. 191-195). Nuteistasis V. I. P. buvo sulaikytas 2022 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) ir šioje šalyje buvo kalinamas iki 2022 m. gruodžio 2 d. (1 t., b. l. 20-27). Atsižvelgiant į tai, kad V. I. P. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį išduotą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties pagrindu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo faktinio V. I. P. sulaikymo (duomenys neskelbtini) dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. Taigi, apeliacinio skundo dalis dėl laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę tenkinamas ir skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis keičiamas dėl V. I. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžios nustatymo.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi teismo posėdžio metu baigiamąsias kalbas ir patikrinusi skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. I. P. paskyrė tinkamą bausmę.

8. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019 ir kt.).

10. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. I. P. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas vienas apysunkis nusikaltimas. Teismas taip pat įvertino V. I. P. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas ir baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertintos ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinanti aplinkybė – nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad V. I. P. yra teistas, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, baustas administracine tvarka, teisiamas už vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, nedirba, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, padarė išvadą, kad jam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu ir nuteistąjį prisipažinus kaltu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

11. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

12. Teisėjų kolegijos nuomone, nei viena iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų bei tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių (tiek vertinant kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, dėl kurių nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ar švelnesnės bausmės paskyrimo.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė kitos, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos, nuteistojo V. I. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad nukentėjusiajam atlyginta nusikaltimu padaryta žala. Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš V. I. P. 231,55 eurus turtinę žalą (1 t., b. l. 31). Ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo pateikti mokėjimų nurodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam Ž. K. atlyginta visa nuteistojo nusikalstama veika padaryta turtinė žala – 240 Eur (1 t., b. l. 29-30), tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė ir jos neįvertino. Ši aplinkybė laikytina nuteistojo V. I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, buvusia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl, pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, šio teismo nuosprendis keičiamas, pripažįstant šią aplinkybę nustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas ir 4 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė kartu su kitomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis vertintina BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 3 punktu ir 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. I. P. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 13 d. nuosprendį ir 2023 m. vasario 14 d. nutartį, kuri yra neatskiriama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis:

pripažinti nuteistojo V. I. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo V. I. P. faktinės sulaikymo dienos – 2022 m. rugsėjo 3 d.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.