Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-06-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1735-656/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
e2S-1735-656/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
Audosta Ltd
Trečiasis asmuo
E. S., V. T.
Kategorijos
  • 3.3.2.4Atskirojo skundo nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. e2S-1735-656/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06633-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) automobilių sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Audosta Ltd ieškinį atsakovui automobilių sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamai atliktų remonto darbų ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys E. S. ir V. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Audosta Ltd (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo automobilių sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovas) 39 415,04 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą ieškinio reikalavimų ribose. Nurodė, kad atsakovas nebendradarbiauja, vengia atsiskaityti su ieškove, elgiasi nesąžiningai, perleidžia turimą turtą, ko pasėkoje atsakovo turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo, atsakovo pardavimo pajamos pastaraisiais metais taip pat sumažėjo. Atsakovo nesąžiningumą taip pat patvirtina žinomos faktinės aplinkybės apie atsakovo vadovo nusikalstamą elgesį, t. y. žiniasklaidoje pateikiama informacija, kad atsakovo vadovas buvo pripažintas kaltu dėl aplaidaus finansinės apskaitos organizavimo ir vykdymo, dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo bei labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Taip pat ieškovės vadovas atsitiktinai 2024 m. pradžioje sužinojo informaciją, kad atsakovo vadovas galimai neteisėtai, jį be jo prašymo ir sutikimo, įtraukė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininkų sąrašus laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio iki 2022 m. rugpjūčio mėn., galimai suklastodamas dokumentus ir panaudodamas jo asmens duomenis. Dėl tokių atsakovo vadovo veiksmų ieškovės vadovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Ieškovės vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti visai neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą 39 415,04 Eur sumoje.

4. Teismas konstatavo esant abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu bei nustatė esant grėsmę būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jei šios priemonės nebūtų taikomos.

5. Akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, nenustatyta. Teismo vertinimu, ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

6. Sprendžiant dėl galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir viešai prieinamų duomenų apie atsakovę teismas nustatė, kad trečiasis asmuo E. S. yra automobilių sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonė atsakovės statusu dalyvauja eilėje teisminių procesų. Paties atsakovo vadovo (trečiojo asmens) atžvilgiu irgi vyko teisminiai procesai (teismas pripažino atsakovo vadovą kaltu dėl aplaidaus finansinės apskaitos organizavimo ir vykdymo, dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo bei labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo). Atsakovo vadovas buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus 2016–2020 m., o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aktualus laikotarpis yra 2025 m., kuomet reiškiami reikalavimai ir siekiama laikinųjų apsaugos priemonių tikslo – išsaugoti status quo (esama padėtis), todėl šios aplinkybės, nagrinėjamos bylos kontekste, negali būti laikomos esminėmis. Nagrinėjamu atveju lemiamomis aplinkybėmis laikytina tai, kad atsakovas, anksčiau stabiliai turėjęs 6 transporto priemones (2024 m. pradžioje turėjo net 7), perleido 3 transporto priemones. Jas perleido 2025 m. kovo mėn., tai yra būtent po to, kai sužinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovo kasacinį skundą ir palikta galioti apeliacinės instancijos teismo nutartis. Be to, kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti duomenys patvirtina, kad iš pastarųjų metų atsakovo finansinių duomenų galima daryti išvadą apie tai, kad: (1) atsakovo ilgalaikis turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo; (2) atsakovo pardavimo pajamos pastaraisiais metais taip pat ženkliai mažėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, tikėtina, kad egzistuoja grėsmė galimam ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, neviršijant reikalavimo sumos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:

Motyvuojamoji dalis

7.1. Teismas nepagrįstai konstatavo tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kadangi Ieškovės reikalavimo pagrįstumas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose ir Ieškovės reikalavimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

7.2. Teismas netinkamai nustatė galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

7.3. Teismas konstatavo grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kadangi Ieškovės ieškinio reikalavimo suma yra didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

7.4. Nesutinka su Teismo nutartyje nurodytais teiginiais, kad Atsakovo turtas ir pajamos pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo ir dėl to gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovo finansinė padėtis yra pakankamai gera, stabili ir sudaranti pagrindą įvykdyti teismo sprendimą Atsakovui nepalankaus teismo sprendimo atveju.

7.5. Atsakovo veiksmai pastaruoju metu perleidžiant tris transporto priemones tretiesiems asmenims nepatvirtina Atsakovo nesąžiningumo ir siekio išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Transporto priemonės perleistos atlygintinai, tokiu būdu perleistas turtas konvertavosi į pinigines lėšas.

8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

8.1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Atsakovas akcentuoja, kad Ieškovės reikalavimo pagrįstumas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose ir Ieškovės reikalavimas buvo atmestas. Taigi atsakovas remiasi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka ir iš dalies panaikintas Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nagrinėjama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi grąžinta ieškinio reikalavimo dalis dėl 39 415,04 Eur nuostolių priteisimo. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas jau yra įvertinęs ieškinį kaip preliminariai nepagrįstą, laikytini nepagrįstais. Šiuo atveju Ieškovės ieškinio reikalavimas yra tinkamai suformuluotas ir patvirtintas jį pagrindžiančiais įrodymais, taigi Ieškovės reikalavimas yra prima facie pagrįstas.

8.2. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei atsakovo nesąžiningumą. Teismas Nutartyje aiškiai nurodė, kad lemiamomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą konstatuoti realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, Teismas laikė tai, kad (1) Atsakovas, anksčiau stabiliai turėjęs 6 transporto priemones, pastaruoju metu perleido 3 transporto priemones; (2) Atsakovo finansinė padėtis pastaraisiais metais ženkliai suprastėjo.

8.3. Atsakovas neįrodė, kad transporto priemonių pirkėjai sumokėjo Atsakovui transporto priemonių kainą, todėl Atsakovo turtas dėl transporto priemonių pardavimo nesumažėjo. Transporto priemonių kainos apmokėjimą Atsakovas įrodinėja su Atskiruoju skundu pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis nurodytiems asmenims. Tačiau PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina nei transporto priemonių kainos sumokėjimo Atsakovui, nei pirkimo - pardavimo sandorio atsiskaitymo sąlygų. Be to, net jeigu laikyti įrodytais Atsakovo teiginius dėl piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones, turto formos pakeitimas iš registruoto kilnojamojo turto į pinigines lėšas padidina galimybę išvengti būsimo galimai Atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

8.4. Ieškovo žiniomis, abu fiziniai asmenys, įsigiję (duomenys neskelbtini) automobilius yra Atsakovo komandos nariai. Minėtiems fiziniams asmenims parduotų transporto priemonių kaina yra itin maža (3 100 Eur ir 3 180 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovo veikla yra automobilių sportas ir parduotos lenktyninės (duomenys neskelbtini) transporto priemonės, tokia maža sandorių kaina kelia pagrįstų abejonių. Paties Atsakovo pateiktame Ilgalaikio turto sąraše (duomenys neskelbtini) automobilių įsigijimo kainos nurodytos itin didelės.

8.5. Be to, parduoti 3 automobiliai, kuriems nebuvo taikyti areštai baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju antstoliui sudarius atsakovo turto aprašą, į jį buvo įtraukti ir turto objektai, kuriems taikyti areštai. Tokiu būdu, perleidus automobilius, atsakovas išvengia ieškovo reikalavimų nukreipimą į neareštuotą turtą.

8.6. Egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ir Atsakovo atžvilgiu pastaraisiais metais pradėti kiti teisminiai procesai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas, teisėtumas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Atsakovas prie atsiliepimo pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo turimą turtą, įsipareigojimus, kuriais siekia pagrįsti savo gerą turtinę padėtį kaip prielaidą taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti.

12. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas atsakovui nepranešus, todėl atsakovas neturėjo galimybės teikti įrodymus. Atsakovo teikiami įrodymai yra susiję su ginčo nagrinėjimu, neužvilkins bylos nagrinėjimo, kitai bylos šaliai yra galimybė atsikirsti, todėl yra nauji įrodymai priimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

15. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).

Dėl tikėtino reikalavimų pagrįstumo

16. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo.

17. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovų reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2021).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką bei pagrindą, pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Todėl ieškovės reikalavimai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme laikytini tikėtinai pagrįstais.

19. Atsakovo tvirtinimu, Ieškovės reikalavimo pagrįstumas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose ir Ieškovės reikalavimas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

20. Atsakovas remiasi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka ir iš dalies panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi grąžino ieškinio reikalavimo dalį dėl 39 415,04 Eur nuostolių priteisimo. Šis reikalavimas nagrinėjamu atveju ir yra ginčo dalyku pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacine tvarka ginčą nagrinėjusiam teismui nekilo abejonių, kad ieškovė yra pasirinkusi netinkamą savo teisių gynimo būdą ar yra kitos prielaidos ieškinį laikyti preliminariai nepagrįstu.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

21. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

22. Ieškovė ieškiniu pareiškė atsakovui turtinį reikalavimą 39 415,04 Eur sumoje. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė siekia, jog ieškinio sumai būtų areštuotas atsakovui priklausantis turtas. Galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovė grindė atsakovo galimu nesąžiningumu, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, sąmoningai bloginant atsakovo turtinę padėtį, atsakovui didele ieškinio suma.

23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. 2017 balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017). Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24. Atsakovas, siekdamas pagrįsti, kad jo turtinė padėtis yra gera, kad yra pajėgus atsiskaityti su ieškove ieškinio tenkinimo atveju, prie atskirojo skundo pateikė finansinės atskaitomybės duomenis, inventorizacijos duomenis, duomenis apie kreditorius ir debitorius. Finansinės atskaitomybės duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nepasirašyti finansininko, todėl vien dėl šios aplinkybės šie duomenys nelaikytini patikimais.

25. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas konstatavo galimą atsakovo nesąžiningumą. Teismas įvertino tai, kad atsakovas, anksčiau stabiliai turėjęs 6 transporto priemones (2024 m. pradžioje turėjo net 7), 3 transporto priemones perleido 2025 m. kovo mėn., tai yra būtent tuomet, kai sužinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovo kasacinį skundą ir palikta galioti apeliacinės instancijos teismo nutartis nagrinėjamam ginčui aktualioje byloje. Be to, teismas atsižvelgė į tai (nors ir nelaikė šios aplinkybės lemiama), kad atsakovo atžvilgiu yra inicijuota teisminių procesų, atsakovo vadovas buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo bei labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo už neteisėtus veiksmus 2016 - 2020 m.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aptartos aplinkybės, tame tarpe atsakovo turto perleidimo momentas, leidžia konstatuoti atsakovo galimą nesąžiningumą. Šią prielaidą dar labiau patvirtina ieškovės dėstomi argumentai, kad (1) transporto priemonės parduotos su atsakovu susijusiems asmenims, (2) galimai už itin mažą kainą (nors transporto priemonių įgijimo kainos pagal atsakovo teiktus duomenis yra itin didelės), (3) nepateikiant duomenų, leidžiančių spręsti apie realų atsiskaitymą už transporto priemones (pateikta tik PVM sąskaitos faktūros), (4) perleidžiant neareštuotas transporto priemones. Ieškovės teiktais duomenimis, antstoliui sudarius atsakovo turto aprašą, į jį buvo įtraukti ir turto objektai, kuriems taikyti areštai. Tokiu būdu, atsakovui perleidus automobilius, kuriems areštai nebuvo taikyti, yra išvengiama ieškovo reikalavimų nukreipimo į neareštuotą turtą.

27. Atsakovas remiasi tuo, kad perleidus transporto priemones atsakovo turtinė padėtis nepakito, nes jos perleistos atlygintinai, tokiu būdu perleistas turtas konvertavosi į pinigines lėšas. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra atliekamas išsamus įrodymų vertinimas, nes tai bus atliekama tik ginčą nagrinėjant iš esmės. Visgi, net preliminariai vertinant pateiktus duomenis, jie nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl parduotų automobilių atsakovo turtinė padėtis nepakito. Atsakovas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti kokie konkretūs automobiliai parduoti (PVM sąskaitose faktūrose nėra pilnai atskleisti šie duomenys), kokios jų vertės pardavimo metu, kad už juos realiai atsiskaityta. Kaip minėta, analogiškos markės automobilių įgijimo kainos pagal atsakovo pateiktus duomenis yra itin didelės, o šiuo atveju automobilio pardavimo kaina nurodyta 3100 Eur.

28. Aplinkybių visuma leidžia spręsti apie atsakovo galimai nesąžiningą elgesį, kas buvo pagrindu pirmosios instancijos teismui pripažinti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

30. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, šalių argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas