- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-589-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05601-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- IK Baltic LTD
- Atsakovas
- J. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės IK Baltic LTD apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IK Baltic LTD ieškinį atsakovui J. J. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „DPD Lietuva“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės IK Baltic LTD teisę negrąžinti pinigų (152 Eur) už įsigytą prekę (naudotą automobilio ,,Audi A6“ dešinės pusės veidrodį) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2022 m. balandžio 11 d. atsakovas užsisakė iš ieškovės internetinės svetainės minėtą prekę. Ieškovė - Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė, kuri neturi registruoto padalinio Lietuvos Respublikoje, tačiau turi sandėlį (duomenys neskelbtini). Už šią prekę atsakovas sumokėjo ieškovei 152 Eur. Atsakovui prekė buvo pristatyta per kurjerį jo nurodytu adresu 2022 m. balandžio 21 d. Atsakovas 2022 m. balandžio 26 d. kreipėsi į ieškovę el. paštu ir nurodė, kad paminėta prekė neva neatitinka asortimento, tai yra skelbime buvo nurodyta kita prekė nei faktiškai gavo atsakovas. Ieškovė informavo, kad atsakovas gali grąžinti prekę, tačiau 2022 m. gegužės 2 d. el. laišku patikslino, jog pinigai už prekę grąžinami tik tais atvejais, kai pristatoma prekė turi trūkumų ar neatitinka asortimento: ,,Naudotoms detalėms taikoma 7 dienų grąžinimo garantija, jeigu prekė yra sugadinta arba pristatyta ne tokia, kokia buvo užsakyta“. Taigi tik gavusi prekę ieškovė būtų nustačiusi, ar atsakovo skundas yra pagrįstas, ir sprendusi dėl pinigų už prekę grąžinimo. Vis dėlto ieškovė prekės taip ir negavo, todėl pinigų už prekę atsakovui negrąžino. Paaiškėjo, kad atsakovas prekę išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), nors prekė atsakovui buvo siųsta iš ieškovės sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) su prašymu nutraukti tarp atsakovo ir ieškovės sudarytą prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtą pinigų sumą – 152 Eur. VVTAT 2022 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė patenkinti atsakovo reikalavimus ir konstatavo, kad ieškovė turėjo tinkamai informuoti atsakovą, kaip grąžinti prekę, todėl jeigu tai padarė netinkamai, kaip verslininkė turėtų prisiimti tokių savo veiksmų pasekmes. Ieškovė nesutinka su tokiu VVTAT sprendimu, nurodo, kad atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad prekė iš tiesų ne tokia, kokią jis užsakė pas ieškovę, todėl ieškovė neturėjo pareigos grąžinti už prekę sumokėtų pinigų, juos būtų grąžinusi tik įvertinusi, ar prekė iš tiesų neatitinka asortimento. Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 (2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 738 redakcija) patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių (toliau Mažmeninės prekybos taisyklės) 16 punktu, ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju prekė buvo naudota, todėl ji galėjo būti grąžinama tik ieškovei sutikus. Įstatymai numato vartotojui pareigą grąžinti prekę, o tai jis turi padaryti prekės pirkimo vietoje arba kitoje vartotojui patogioje vietoje. Ieškovė nurodė atsakovui išsikviesti uždarosios akcinės bendrovės ,,DPD Lietuva“ kurjerį, nurodydama kliento ID (kodą), kad kurjeris žinotų, kuris klientas grąžina prekę. Kliento kodas niekaip neatskleidžia adreso, kuriuo grąžinama prekė. Ieškovė iš uždarosios akcinės bendrovės ,,DPD Lietuva“ gavo siuntos važtaraštį, kuriame yra aiškiai matomas ranka įrašytas gavėjas bei adresas, ties gavėjo grafa įrašytas netgi ne ieškovės įmonės ar internetinės svetainės pavadinimas, o visiškai nežinomas pavadinimas Z. M., taip pat adresas (duomenys neskelbtini). Neaišku, kodėl atsakovas ar kurjeris sumąstė nurodyti kitą adresą grąžinant prekę. Kilus neaiškumų, atsakovas galėjo ieškovės pasiteirauti, kokiu adresu siųsti prekę. Jeigu ieškovė grąžintų pinigus (152 Eur atsakovui), ji patirtų turtinę žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2022 m. balandžio 11 d. užsisakė iš ieškovės internetinės svetainės prekę – naudotą automobilio „Audi A6“ dešinės pusės veidrodį, už ją sumokėjo 152 Eur. Pastebėjęs, kad jam buvo pristatyta ne tokia prekė, kokią jis užsakė (ne su tiek kontaktų (jungčių) kiek nurodyta skelbime ir kiek jam reikia (11PIN), kad prekė tiktų automobiliui), atsakovas 2022 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę, apie tai informuodamas ir prašydamas patikslinti, kokiu būdu jis gali grąžinti prekę, užduodamas aiškius nedviprasmiškus klausimus, pridėdamas prekės fotonuotraukas. Atsakovas elektroniniu paštu iš ieškovės gavo instrukciją, kad susisiektų su uždarosios akcinės bendrovės ,,DPD Lietuva“ ir siuntą išsiųstų pagal ieškovės duotą ID kodą. Šis kodas buvo atsiųstas pardavėjo kaip duomenys, kuriuos jis turi pranešti kurjerių tarnybai grąžinant prekę. Būtent tokius veiksmus ir atliko atsakovas, jokios informacijos, kad prekę reikia išsiųsti (duomenys neskelbtini), ar kitu adresu, ieškovė nenurodė. Ieškovė klaidingai savo ieškinyje nurodo, kad atsakovas prekę išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini). Kaip raštu nurodė DPD Klientų aptarnavimo skyrius, atsakovas negalėjo nurodyti, koks yra grąžinamos siuntos pristatymo adresas, o ant siuntos buvo likęs pirminis siuntos lipdukas, iš kurio matyti, kad siunta atsakovui buvo išsiųsta būtent iš (duomenys neskelbtini). Taigi šios aplinkybės paneigia ieškovės atstovo teiginius, kad neva prekė atsakovui buvo siųsta iš ieškovės sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė duomenų, instrukcijos, kad prekę reikia išsiųsti būtent šiuo adresu, be to ir ieškovės internetinėje svetainėje nėra nurodyta, kad prekės pardavėjui grąžinamos šiuo adresu, todėl ieškovė privalo prisiimti iš to kylančią riziką. Atsakovas pažymi, kad ieškovė nesuteikė jam išsamios informacijos apie prekę, veidrodis buvo užsakytas pagal aprašymą 11PIN, tačiau faktiškai gautas 10PIN, todėl prekė neatitiko atsakovo poreikių, dėl ko jis užsakė iš ieškovės per internetinę svetainę dar vieną naudotą automobilio ,,Audi A6“ dešinės pusės veidrodį 11PIN, už jį vėl sumokėjo, vildamasis, kad pardavėjas pristatys tinkamą prekę. Tokią prekę vėliau gavo, dėl to pretenzijų nereiškia. Nurodo, kad prekė buvo užsakyta internetu, neturint galimybės jos apžiūrėti, todėl dar ir dėl to Mažmeninių prekybos taisyklių 16 punktas netaikomas, be to atsakovas šiuo atveju buvo silpnesnioji sandorio šalis (vartotojas). Ieškovė, kaip verslininkė, turi pateikti išsamią informaciją apie prekę ir jos grąžinimo tvarką ir neklaidinti vartotojo.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,DPD Lietuva“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. 09:13 val. atsakovas telefonu susisiekė su uždarąja akcine bendrove ,,DPD Lietuva“ Klientų aptarnavimo skyriumi ir nurodęs mokėtojo ID (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendrovei IK Baltic LTD (S.z.o.o) ODDZIAŁ W POLSCE, pateikė užsakymą siuntos paėmimui adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepime pažymima, kad teikiant siuntos paėmimo užsakymą gavėjo adresas nėra fiksuojamas, kadangi vadovaujantis siuntų pristatymo taisyklėmis, siuntėjas pristatymui siuntą privalo suruošti pats. 2022 m. balandžio 27 d. 17:42 val. kurjeris atvyko nurodytu adresu paimti siuntos. Siuntėjas nepateikė naujo adreso, tad kurjeris siuntą grąžino senu adresu, kuris buvo likęs ant pirminio siuntos lipduko (t. y. lipdukas, kuriuo siunta buvo pristatyta atsakovui), kurjeris ranka nurašė informaciją nuo jo ir priskyrė siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną siunta atvežta į Klaipėdos siuntų paskirstymo terminalą, kuriame išrūšiuota ir nukreipta į paskirties terminalą Lenkijoje. Pagal vidinėje sistemoje matomą išrašą, 2022 m. balandžio 29 d. 11:31 val. siunta buvo pristatyta. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad netikrina siuntos turinio, todėl negali patvirtinti, kad siuntoje, kuri 2022 m. balandžio 27 d. faktiškai buvo perduota pristatymui, buvo būtent minimas veidrodėlis. Teigiama, kad ieškovės atstovo pakartotiniame prašyme (dėl įrodymų išreikalavimo) skubotai ir nepagrįstai keliama versija, kad prekė privalėjo būti gražinta į ten, iš kur buvo paimta ((duomenys neskelbtini)). Pirma, ieškovė nebuvo pateikus užsakymo su konkrečiu pristatymo adresu, antra, kurjeriai vadovaujasi ant pakuotės pateikta informacija, jei kitos siuntėjas nepateikia, trečia, siuntos lipdukas nebuvo sukurtas ieškovės, nors ji naudojasi DPD Lietuva siuntų žymėjimo programomis Esiunta, WPO bei integracija ir ketvirta, net jei DPD Lietuva ir galėtų identifikuoti gavėjų adresus siuntų paėmimo metu, šiuo konkrečiu atveju siuntos gavėjas būtų ieškovė, kurio buveinės oficialus adresas yra Lenkijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Teikiant siuntos paėmimo užsakymą gavėjo adresas nebuvo ir nėra fiksuojamas. Galima daryti tik prielaidą, kad 2022 m. balandžio 27 d. siunta galėjo būti supakuota į netinkamą pakuotę, tai yra nepašalinus užrašų, senų siuntos lipdukų su adresu Lenkijoje ar kitos informacijos, kuria vadovaujantis kurjeris į važtaraštį ir įrašė adresą Lenkijoje. Pati ieškovė siuntos sekimą galėjo matyti realiu laiku, tačiau pretenzijų dėl to iki šiol nėra pateikus.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad VVTAT, gavusi atsakovo (vartotojo) 2022 m. gegužės 4 d. prašymą ir 2022 m. gegužės 23 d. papildomus dokumentus dėl tarp vartotojo ir ieškovės kilusio ginčo, 2022 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir ieškovės kilusį ginčą. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, tai yra, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsniu, nutarė patenkinti vartotojo (atsakovo) reikalavimą, tai yra pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti veidrodžio dešinės pusės pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti ieškovę grąžinti už šią prekę sumokėtus pinigus (152 Eur). Tarnyba palaiko priimtame nutarime išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
6. Dėl faktinių bylos aplinkybių teismas nurodė, kad atsakovas iš ieškovės internetinės svetainės užsisakė automobilio veidrodėlį ir už veidrodėlį sumokėjo 152 Eur. Prekė per kurjerį buvo įteikta atsakovui. Atsakovas gavęs prekę kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad pristatytas veidrodėlis neatitinka asortimento, tai yra skelbime nurodyta prekė neatitiko to, ką gavo atsakovas, tai yra gautas veidrodėlis turėjo daugiau jungčių, nei numatyta skelbime. Ieškovė informavo atsakovą dėl prekės grąžinimo, prekę perduodant tam pačiam kurjeriui ir nurodant el. paštu atsiųstą kliento ID (kodą) (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendrovei IK Baltic LTD (S.z.o.o) ODDZIAŁ W POLSCE. Atsakovas šiuos veiksmus atliko, tačiau ieškovė prekės – automobilio veidrodėlio negavo, nes ji buvo išsišustą į Lenkiją, tai yra ant siuntos dėžutės esančio lipduko adresu.
7. Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo teismas nurodė, kad šalys buvo sudariusios nuotolinę (internetu) vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, kad pagal sutartį atsakovas yra atsiskaitęs už prekę. Pasinaudodamas teise gražinti prekę pagal ieškovo nurodymus atsakovas perdavė ją grąžinimui kurjeriui, tačiau prekė nebuvo pristatyta ieškovei, dėl ko atsakovas nėra gavęs pinigų. Teismas, remdamasis Kasacinio teismo praktiką pažymėjo, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri yra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas yra atsakingas dėl to, kad prekė nebuvo grąžinta ieškovės filialui Lietuvos Respublikoje. Teismas įvertinęs įrodymus konstatavo, jog atsakovas atliko visus ieškovės nurodymus kaip grąžinti prekę, tai yra perdavė prekę ieškovės nurodytam kurjeriui, nurodė ieškovės pateiktą kodą. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, nusprendė, kad ieškovė tinkamai nesirūpino prekės pristatymo duomenimis, todėl atsakovas neatliko veiksmų, galėjusių nulemti prekės netinkamą pristatymą.
8. Dėl prekės grąžinimo ir lėšų priteisimo nurodė, kad atsakovas užsakę prekę, pagal internetiniame tinklapyje paskelbtą informaciją. Šiuo atveju atsakovas pateikė foto fiksacijas, jog atsakovui buvo pateikta netinkama prekė, o ir be to, atsakovas vėliau pakartotiniai užsisakė dar vieną prekę, ieškovė sutiko prekę priimti, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovui pirmą kartą buvo pateikta netinkama prekė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo prekė nepatenka į Mažmeninės prekybos taisyklių 17 punkte pateiktą negrąžintinų prekių sąrašą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ji turi teisę negrąžinti pinigų pirkėjui grąžinamos prekės negavus, neapžiūrėjus ir nedavus sutikimo priimti grąžinamą prekę. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų pripažinti jos teisę negrąžinti atsakovui pinigų (152 Eur) už įsigytą prekę (naudotą automobilio dešinės pusės veidrodį), šiuo atveju ieškovė privalo grąžinti atsakovui jo už pristatytą netinkamą prekę sumokėtus pinigus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas įrodė, jog gavo netinkamą prekę, kurią užsakė pagal skelbimą. Teigia, kad byloje pateiktos foto fiksacijos neįrodo, kad prekė neatitiko asortimento, o ir be to, atsakovas prekės nebandė sumontuoti automobilyje, darydamas išvadą, kad prekė yra netinkama. Mano, kad atsakovas pakartotinai prekė įsigijo dėl to, kad pirmąją grąžino apeliantei, tačiau vien ši aplinkybė negali įrodyti prekės neatitikimo asortimentui. Mano, kad teismas faktines aplinkybes vertino darydamas prielaidas ir šiuo atveju atsakovas turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, jog prekės negalima sumontuoti ir ji neatitinka skelbime pateiktos informacijos, o šiuo atveju tokius įrodymus galėjo pateikti tik specialių žinių turintis asmuo arba automobilių servisas.
9.2. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog už prekės įpakavimą grąžinimui buvo atsakinga pati apeliantė. Teigia, kad tokia teismo išvada reiškia tai, kad pati apeliantė turėjo prekę išsiųsti pati sau, nes turėjo rūpintis visais jos grąžinimo aspektais. Nurodo, kad šiuo atveju apeliantė atsakovui nurodė iškviesti uždarosios akcinės bendrovės „DPD Lietuva“ kurjerį, kuris ir pristatė prekę atsakovui, apeliantė taip pat nurodė ir ID kodą prekės grąžinimui, tačiau pats ID kodas neatskleidžia adreso, kuriuo prekė turėjo būti grąžinta. Mano, kad esant abejonėms, atsakovas turėjo kreiptis į apeliantę ir patikslinti adresą, o šiuo atveju atsakovas nerūpestingai perdavė prekę, dėl ko ji buvo išsiųsta į Lenkiją nežinomu adresu. Teigia, kad teismas ginčo neišsprendė iš esmės, o pritarė VVTAT išvadoms, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė procesinės teisės normas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Nurodo, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad verslininkas, o ne vartotojas pirkėjas turi įrodyti, kad parduoda tinkamas ir kokybiškas prekes. Teigia, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, atsakovui pateikus įrodymus, jog apeliantė pateikė netinkamas prekes, apeliantei kyla pareiga įrodyti, kad atsakovo teiginiai apie parduotą prekė netikslūs. Šiuo atveju atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, parodančių, jog apeliantė pardavė jam netinkamą prekę, todėl pareigą įrodyti, kad vis dėlto prekė buvo kokybiška ir tinkama, turėjo apeliantė. Nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovas prekę grąžino ir nedelsdamas užsisakė tą pačią prekę, dėl kurios pretenzijų nereiškė, tik pagrindžia, jog pirmoji prekė buvo netinkama.
10.2. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentu, jog atsakovas netinkamai išsiuntė prekę. Teigia, kad atsakovas atliko visus apeliantės nurodytus veiksmus, prekė buvo išsiųsta būtent pagal pirminį ieškovo siuntos lipduką, be to, kelia abejonių apeliantės argumentai, jog bendrovė Lenkijoje nėra susijusi su ieškovės veikla. Papildomai nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, tarp jų Mažmeninės prekybos taisykles. Teigia, kad šiuo aspektu aktuali Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1613-562/2022, kurioje konstatuota, kad Taisyklės nenumato sąlygų, prekių, kurių kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų, grąžinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys pirmiausia nurodo, kad teismas tinkamai neištyrė bylos faktinių aplinkybių, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teigia, kad atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog jam įteikta prekė neatitiko asortimento, atsakovas nebandė sumontuoti prekės automobilyje, darydamas išvadą, kad prekė yra netinkama. Mano, kad atsakovas pakartotinai prekę įsigijo dėl to, kad pirmąją grąžino ieškovei, tačiau vien ši aplinkybė negali įrodyti prekės neatitikimo asortimentui.
14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas 2022 m. balandžio 11 d. užsisakė iš apeliantės IK Baltic LTD internetinės svetainės prekę - naudotą automobilio ,,Audi A6“ dešinės pusės veidrodį „11 PIN“. Už šią prekę atsakovas tą dieną sumokėjo ieškovei 152 Eur dydžio sumą. Atsakovui prekė buvo pristatyta per kurjerį 2022 m. balandžio 21 d. Iš pateikto elektroninio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas užpildė prekės gražinimo formą ir 2022 m. balandžio 26 d. kreipėsi į apeliantę dėl netinkamos prekės gražinimo, tai yra elektroniniame laiške nurodė, kad buvo užsakytas „11PIN“ veidrodėlis, o buvo pristatytas „10PIN“ veidrodėlis. Tą pačią dieną apeliantė pateikė atsakymą atsakovui, nurodydama, kad prekė gali būti gražinta ir ji turi būti įteikta uždarosios akcinės bendrovės „DPD Lietuva“ kurjeriui nurodant ID kodą – (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, jog atsakovas šiuos veiksmus atliko, tačiau prekė buvo gražinta ne apeliantei, o buvo išsiųsta į Lenkiją bendrovei IK Baltic LTD (S.z.o.o) ODDZIAŁ W POLSCE pagal ant dėžės esančio lipduko adresą. Kadangi prekė nebuvo gražinta apeliantei, o buvo išsiųsta į Lenkiją, apeliantė atsisakė grąžinti atsakovui sumokėtas lėšas. Apeliantei atsisakius grąžinti lėšas, atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2022 m. liepos 28 d. nutarimu nutarė tenkinti apelianto reikalavimą ir pripažinti pagrįstu atsakovo reikalavimą nutraukti Audi A6 veidrodžio pirkimo – pardavimo sutartį ir įpareigoti apeliantę grąžinti už šią prekę sumokėtus pinigus (152 Eur).
15. Pažymėtina, kad iškilusiam ginčui spręsti taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi pirma, prekes įsigijo fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos; trečia, prekes patiekė verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁸ straipsnio 1 dalis, 6.228¹⁰ straipsnio 1, 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).
16. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, paskirstė įrodinėjimo naštą. Nurodo, kad atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog atsakovui įteikta prekė neatitiko asortimento, šios prekės atsakovas nebandė sumontuoti automobilyje, darydamas išvadą, kad prekė yra netinkama. Mano, kad atsakovas pakartotinai prekę įsigijo dėl to, kad pirmąją grąžino ieškovei, tačiau vien ši aplinkybė negali įrodyti prekės neatitikimo asortimentui. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, su šiais apeliacinio skundo motyvais nesutinka.
17. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.
18. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, parduotų daiktų trūkumų faktą, tai yra kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Teismų praktikoje pažymėta, kad tokia pareiga išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje; taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, tai yra teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs chronologinę įvykių seką, pirmiausia nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyręs rašytinius įrodymus konstatavo faktinę aplinkybę, jog atsakovui buvo pateikta netinkamo asortimento prekė. Nors apeliantės teigimu, šiuo atveju atsakovas prekės (veidrodėlio) net nebandė sumontuoti automobilyje, tačiau ši aplinkybė neleidžia spręsti, jog atsakovui pristatyta prekė buvo tinkama. Priešingai – šiuo atveju matyti, kad atsakovas gavęs prekę - veidrodėlį, nedelsiant, kelių dienų laikotarpyje (nutarties 14 punktas) užpildė prekės grąžinimo formą ir kreipėsi į apeliantę elektroniniu laišku dėl prekės gražinimo, o ir vėliau, prekę užsisakė pakartotinai. Tokie atsakovo nuoseklūs ir kryptingi veiksmai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovui pateikta prekė nebuvo tinkama montavimui automobilyje, atsižvelgiant į veidrodėlio jungčių skaičių (PIN), o šiuo atveju atsakovas, kaip rūpestingas ir atidus asmuo, nedelsiant ėmėsi veiksmų prekės grąžinimui (CPK 185 straipsnis).
20. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, jog atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovui perduota prekė netiko montavimui automobilyje. Šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, kad be byloje pateiktų foto fiksacijų, šalys pateikė ir susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagą, iš kurios matyti, jog atsakovas elektroniniu laišku kreipėsi į apeliantę dėl prekės gražinimo, nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių pristatyta prekė yra netinkama, tai yra jog pristatytos prekės jungčių skaičius (PIN) neatitinka skelbime nurodytų jungčių (PIN) skaičiui, o ir taip pat, su elektroniniu laišku pateikė ir foto fiksacijas. Iš šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, jog apeliantė gavusi minėtą atsakovo laišką sutiko su prekės gražinimu, neginčijo aplinkybės, jog atsakovui pristatyta prekė yra netinkama, todėl iš šių aplinkybių visumos, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog apeliantė sutiko, kad atsakovui pristatyta prekė yra netinkama, sutiko su jos gražinimu, nurodydama konkrečius veiksmus, kuriuos turi atlikti pirkėjas gražindamas prekę.
21. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo atveju objektyviai tiesai nustatyti yra būtinos specialių žinių turinčio asmens išvados, dėl atsakovui pristatyto veidrodėlio tinkamumo automobiliui, tačiau pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neteikė prašymo nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu skirti ekspertizę, į tai, kad apeliantė neteikė jokių duomenų, jog Audi A6 10PIN jungties veidrodėlio funkcionalumas yra suderinamas su automobilio 11PIN jungtimi, minėti argumentai laikytini nepagrįstais rašytiniais įrodymais ir deklaratyviais, apeliantė nepateikė konkrečių duomenų, jog šiuo atveju atsakovui pristatyta prekė, kuri neatitiko jo užsakymo, yra suderinama su automobilio jungtimis, o ir be to, apeliantė neteikė prašymo skirti teismo ekspertizės minėtoms aplinkybėms ištirti ir įvertinti.
22. Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog už prekės įpakavimą grąžinimui buvo atsakinga pati apeliantė. Teigia, kad tokia teismo išvada reiškia tai, kad pati apeliantė turėjo prekę išsiųsti pati sau, nes turėjo rūpintis visais jos grąžinimo aspektais. Nurodo, kad šiuo atveju apeliantė atsakovui nurodė iškviesti uždarosios akcinės bendrovės „DPD Lietuva“ kurjerį, kuris ir pristatė prekę atsakovui, apeliantė taip pat nurodė ir ID kodą prekės grąžinimui, tačiau pats ID kodas neatskleidžia adreso, kuriuo prekė turėjo būti grąžinta. Mano, kad esant abejonėms, atsakovas turėjo kreiptis į apeliantę ir patikslinti adresą, o šiuo atveju atsakovas nerūpestingai perdavė prekę, dėl ko ji buvo išsiųsta į Lenkiją nežinomu adresu.
23. Kaip minėta nutarties 15 punkte, ginčui spręsti taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi šiuo atveju atsakovas, fizinis asmuo, nuotoliniu būdu (interneto svetainėje) įsigijo veidrodėlį iš apeliantės. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri yra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją; informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba (CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalis). Verslininko pareiga informuoti vartotoją laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, be to tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, kt.). Informacija turi būti aiški tiek užsakant prekę, tiek norint ją grąžinti pardavėjui.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas užpildė prekės gražinimo formą ir tiesiogiai susisiekė su apeliantės darbuotojais dėl prekės gražinimo. Įvertinus šalių susirašinėjimo medžiagą nustatyta, kad apeliantė 2022 m. balandžio 26 d. laiške nurodė jog atsakovas turi paskambinti kurjerių aptarnavimo skyriui, nurodyti, jog atsakovas siekia gražinti prekę. Išaiškino, jog atvykęs kurjeris pasiims prekę, taip pat apeliantė nurodė ir jos ID (kliento kodą). Šiuo atveju nėra ginčo, kad atsakovas visus apeliantės nurodytus veiksmus atliko, tačiau prekė buvo pristatyta ne į apeliantės sandėlį, o buvo išsiųsta į Lenkiją, pagal likusį siuntos lipduką. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas užpildė siuntos gražinimo formą, į tai, jog atsakovas atliko visus nurodytus veiksmus pagal apeliantės 2022 m. balandžio 26 d. elektroninį laišką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neatskleidė pakankamai informacijos pirkėjui, jog prekė turi būti įteikta ne tik kurjeriui nurodant kliento kodą, bet taip pat ir nurodant konkretų sandėlį (gražinimo vietą) į kurį prekė turi būti pristatyta. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju atsakovas buvo nepakankamai rūpestingas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ne tik užpildė prekės gražinimo formą, bet ir kreipėsi į apeliantę su laišku prašydamas pateikti papildomą informaciją kaip gražinti prekę, į tai, kad apeliantė nurodė konkrečius veiksmus, kuriuos turi atlikti atsakovas, nesutiktina su apeliante, jog šiuo atveju atsakovas buvo nerūpestingas ir ar veikė aplaidžiai dėl ko prekė buvo pristatyta ne apeliantei. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų šiuo atveju būtent apeliantės nustatyta prekės gražinimo tvarka yra nepakankamai aiški, nėra nurodytas konkretus adresas, į kurį turi būti gražinama prekė, o ir be to, tokių duomenų apeliantė nepateikė atsakovui ir elektroniniame laiške, iš esmės atsakovui tik pateikdama kliento kodą ir informaciją, kokiam kurjeriui prekė turėtų būti perduota. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neatliko jokių netinkamų ar neteisėtų veiksmų, galėjusių lemti grąžinamos prekės netinkamą pristatymą ar praradimą.
25. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, o pritarė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pozicijai, dėl ko buvo pažeistos proceso teisės normos. Su šiais argumentais nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėtinu atveju Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. liepos 28 d. nutarimu „Dėl J. J. prašymo“ kaip rašytiniu įrodymu, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis, kaip neatitinančiu CPK 177 straipsnyje nustatytų įrodymų leistinumo reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad teismas nesirėmė išimtinai tik Tarnybos nutarimu, o jį vertino nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, įvertindamas visų byloje surinktų įrodymų visetą.
26. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės ieškiniu pareikštus reikalavimus tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, jas išsamiai įvertino, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šiuo atveju apeliantė neįrodė, turinti reikalavimo teisę į atsakovą, todėl nutariama apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
28. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami visiškai, atsakovui iš apeliantės priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. J. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės IK Baltic LTD.