Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato E. Jonušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

- 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 18 d.), ir jam skirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ž. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes ir Ž. K. skirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ž. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant Ž. K. visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. M. ir R. T., tačiau nuosprendis dalyje dėl jų nuteisimo apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Ž. K., A. M. ir R. T., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, esančiame Jono Biliūno g. 14, Kybartuose, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 7 d. susitarė neteisėtai naudojamais mobiliojo ryšio telefonais skambinti atsitiktiniams žmonėms, kuriems prisistačius valstybės tarnautoju apgaule įgyti svetimą minėtiems žmonėms priklausantį turtą – grynuosius pinigus, kitus vertingus daiktus, svetimas elektronines mokėjimo priemones ir šių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

2. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą R. T. 2020 m. spalio 7 d. 10.23 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino M. S. į jos naudojamą telefoną ir M. S. pasakė skambinantis iš Kauno prokuratūros dėl to, kad su M. S. galėjo būti atsiskaityta padirbtomis kupiūromis, pokalbio su M. S. metu išsiaiškino apie jos namuose turimą grynųjų pinigų sumą, banko mokėjimo kortelę, paprašė M. S. pasakyti minėtos banko kortelės PIN kodą bei nurodė M. S. paruošti pinigus, banko kortelę ir medalius, kuriuos ateis patikrinti prokuroro padėjėja. M. S., vykdydama R. T. nurodymą, pastarajam pasakė savo banko kortelės PIN kodą bei paruošė grynuosius pinigus, banko kortelę ir medalius.

3. R. T. bendraujant su M. S., Ž. K. ir A. M. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pakaitomis skambino laisvėje esantiems baudžiamojo proceso metu nenustatytų tapatybių asmenims, prašydami nuvykti pas M. S. į namus ir paimti paruoštus grynuosius pinigus, banko kortelę ir medalius. Ž. K. rastas baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmuo atsisakė vykti pas M. S. į namus ir paimti paruoštus grynuosius pinigus, banko kortelę ir medalius, tokiu būdu Ž. K., veikdamas bendrininkų grupėje su A. M. ir R. T., pasikėsino neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „S“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. S. vardu, neteisėtai įgyti svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir šios priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą bei apgaule savo ir kito baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens naudai įgyti svetimą M. S. priklausantį turtą – 2 000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

4. 2020 m. spalio 7 d. apie 13.00 val. baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmuo atvyko pas M. S. į namus - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paėmė paruoštus 1 500 eurų grynaisiais pinigais, materialinės vertės neturinčius apie dvidešimt medalių, AB „S“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. S. vardu, kurią tą pačią dieną 14.00 val. panaudojęs bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilniuje, baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmuo iš M. S. vardu atidarytos banko sąskaitos išgrynino 500 eurų, tokiu būdu A. M. ir R. T., veikdami bendrininkų grupėje, padedant baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmeniui, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „S“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. S. vardu, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir šios priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą bei apgaule savo ir kito baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens naudai įgijo svetimą M. S. priklausantį turtą – 2 000 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5.12. Gynėjas skunde teigia, kad kaltinimo duomenų, kuriais buvo grindžiama Ž. K. kaltė, nepakankamumas, nesant jokių patikimų duomenų patvirtinimo, rodo, kad teismo padaryta išvada dėl Ž. K. kaltės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremta tik prielaidomis, kuriomis negalima pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nes tuo pažeidžiamos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. birželio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką

6. Apeliacinio skundo prašymą išteisinti Ž. K. gynėjas grindžia teiginiu, kad nuteistasis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką.

7. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Tokia išvada gali būti padaryta, kai sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-391/2005, 2K-360/2013, 2K-7-788/2015, 2K-345-511/2018, 2K-7-162-303/2019, 2K-135-648/2021). Jei kaltininkas mano, kad susidariusioje situacijoje nėra galimybių tęsti ir pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką, bei dėl to ją nutraukia, toks atsisakymas pagal BK 23 straipsnį nėra savanoriškas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-518/2020).

8. Kaip matyti iš telefoninių pokalbių stenogramų (t. 1, b. l. 165-196), Ž. K. naudodamasis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nenustatytam asmeniui (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) prašydamas jo nuvažiuoti į nukentėjusiosios namus ir paimti iš jos pinigus ir banko kortelę. Kalbant apie pinigų iš gryninimą iš banko kortelės, Ž. K. pamini, kad „keturiasdešimt bus tavo ir penkiasdešimt bus mūsų“, nenustatytas asmuo atsako: „keturiasdešimt? Vilkas pusę žadėjo.“, į ką Ž. K. atsako: „palauk, aš tuoj vilko paklausiu, kas ten per pokalbis (necenzūrinis žodis) bet... tai tu spausk, trumpiau tariant, taip.“ Vėliau nenustatytam asmeniui iš to paties telefono aparato skambina A. M., nurodo nenustatytam asmeniui nukentėjusiosios namų adresą, fone girdimas R. T. balsas. Vieno iš pokalbių metu, nenustatytas asmuo A. M. nurodo, kad prie nukentėjusiosios namų stovi policijos automobilis, mano, kad tai gali būti pasala, telefoną perima Ž. K., pamini, kad nukentėjusioji ilgai kalba telefonu, nė karto nebuvo padėjusi ragelio, nenustatytas asmuo nurodo, kad į nukentėjusiosios namus neis. Iš telefono, kuriuo naudojosi Ž. K. ir A. M. nenustatytam asmeniui nusiunčiama žinutė klausiant „eini tu ar neini“. Daugiau jokių kontaktų su nenustatytu asmeniu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) nefiksuota. Po minėto pokalbio daugiau nebuvo fiksuota, kad Ž. K. būtų kontaktavęs su kitais asmenimis naudodamasis nuteistųjų turimu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau šiuo telefono aparatu naudojosi A. M..

9. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Ž. K. teisme duoti parodymai, kuriuos skunde cituoja ir gynėjas, neatitinka anksčiau aptartų objektyvių duomenų ir yra vertintini kaip nuteistojo pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš aptartų telefoninių pokalbių matyti, kad Ž. K. buvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką jau bendraujant su nenustatytu asmeniu, Ž. K. pamini, kad bendrininkai jau ilgą laiką telefonu kalba su nukentėjusiąja, Ž. K. yra žinoma nukentėjusiosios turima pinigų suma, pokalbių metu fone girdimas ir R. T., kuris duoda nurodymus nukentėjusiajai, taigi Ž. K. neabejotinai girdėjo, kad R. T. naudoja apgaulę, Ž. K. su nenustatytu asmeniu kalba apie piniginių lėšų, kurias tikimasi įgyti, pasidalinimą.

10. Iš aptartų telefoninių pokalbių taip pat matyti, kad nenustatytam asmeniui nurodžius, kad prie nukentėjusiosios namų stovi policijos automobilis, Ž. K. įtikinėja nenustatytą asmenį tęsti nusikalstamą veiką, nurodo, kad nukentėjusioji nebuvo padėjusi telefono ragelio, taip suponuojant, kad ji negalėjo susisiekti su policijos pareigūnais. Tačiau nenustatytas asmuo, įtardamas policijos pasalą, į nukentėjusiosios namus eiti atsisako.

11. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors ir Ž. K. po pokalbių su nenustatytu asmeniu ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tęsti nusikalstamą veiką, tačiau jo nusikalstama veika nutrūko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių: susidūrus su neįveikiama kliūtimi – nenustatytam asmeniui atsisakius eiti į nukentėjusiosios namus.

12. Pokalbis, kurio metu nenustatytas asmuo atsisakė eiti į nukentėjusiosios namus, įvyko 2020 m. spalio 7 d. 12.13 val. metu. A. M. tą pačią dieną 12.18 val. skambino kitam nenustatytam asmeniui (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) prašydamas iš nukentėjusiosios paimti pinigus, o šis tai padaryti sutinka. Taigi matyti, kad praėjus 5 minutėms po Ž. K. pokalbio, A. M. surado asmenį, kuris sutiko tęsti nusikalstamą veiką. Kaip minėta anksčiau, iš telefoninių pokalbių stenogramų matyti, kad Ž. K. ir A. M. naudojosi vienu telefono aparatu. Todėl Ž. K. negalėjo ieškoti kito asmens, kuris sutiktų tęsti nusikalstamą veiką, nes telefonu naudojosi A. M., o jam per trumpą laiką radus tokį asmenį, Ž. K. veiksmai toliau ieškoti dar kito asmens, iš esmės tapo nereikalingi ir būtų nelogiški. Vis dėl to, ši aplinkybė savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Ž. K. savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ž. K. sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką priėmė ne savanoriškai, o dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad Ž. K. atliko kitus veiksmus tęsdamas nusikalstamą veiką, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir Ž. K. išteisinti.

Dėl įrodymų leistinumo

14. Teisėjų kolegija nesutinka su skunde keliamais argumentais dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje neteisėtumo. Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383, (toliau – Rekomendacijos) 16 punktas nustato, kad kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota (paryškinta teismo) vienoje baudžiamojoje byloje, gali būti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje aukštesniojo prokuroro nutarimu, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 162 straipsniu, esant Rekomendacijų III skyriuje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo skirtumą tarp aktualių Rekomendacijų ir BPK 162 straipsnio nuostatų: pastaroji norma reikalauja priimti aukštesniojo prokuroro nutarimą dėl informacijos, surinktos kitoje baudžiamojoje byloje, kai tuo tarpu Rekomendacijose tokio nutarimo reikalaujama dėl informacijos, panaudotos kitoje baudžiamojoje byloje. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra duomenų, jog šioje baudžiamojoje byloje panaudota kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija – telefoninių pokalbių įrašai – būtų panaudota kitoje baudžiamojoje byloje. Kaip baigiamojoje kalboje apeliacinėje instancijoje paaiškino prokurorė, ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliekantys pareigūnai gavo informacijos iš Kauno apskrities vyriausiojo komisariato apie tai, kad jie disponuoja informacija, galimai reikšminga šioje byloje atliekamam tyrimui, dėl to buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorę. Ši prokurorė atsakė, kad šiai bylai (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40223-20) reikšminga informacija nebuvo panaudota kitame ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-1-42000-0) ir nurodė dėl informacijos kreiptis į kriminalinę žvalgybą atlikusį subjektą (t. 1, b. l. 141).

15. Gynėjas skunde akcentuoja, kad prokurorė minėtu raštu nurodė, kad šiam ikiteisminiam tyrimui reikšminga medžiaga buvo panaudota kriminalinės žvalgybos byloje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų reikalavimas priimti prokuroro nutarimą taikomas baudžiamojoje byloje (paryškinta teismo), o ne kriminalinės žvalgybos byloje panaudotai informacijai.

16. Be to, teisėjų kolegija susipažinusi su teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-42000-2020-3, konstatuoja, kad pastarojoje baudžiamojoje byloje panaudota kita kriminalinės žvalgybos informacija, nei panaudota šioje baudžiamojoje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nebuvo reikalingas aukštesniojo prokuroro nutarimas, yra teisinga ir pagrįsta.

Dėl Ž. K. paskirtos bausmės

17. Nors gynėjas apeliaciniu skundu neprašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo Ž. K. paskirtos bausmės pagrįstumo, tačiau tuo atveju, kai apeliantas skunde prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant nusikalstamas veikas, paskiriant bausmę, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl Ž. K. paskirtų bausmių.

18. Skirdamas nuteistajam Ž. K. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

19. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

20. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas Ž. K. skirtą bausmę, pripažino dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pasikėsino padaryti vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – nustatyta, jog jis teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, jam buvo skirta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas Ž. K. paskyrė BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą – ir nustatė minimalius ir artimus minimaliems bausmių dydžius. Paskirtos bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankiausiu apėmimo būdu. Be to, teismas taikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Ž. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė ne per griežtą bausmę, sumažinti bausmės dydį nėra pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino

21. Apeliaciniu skundu gynėjas prašo Ž. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki vienerių metų, paliekant tas pačias jam nustatytas pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikšdamas šį prašymą, gynėjas skunde nepateikia jokių argumentų, kuriais šis prašymas būtų grindžiamas, ar kuriais būtų reiškiama kritika pirmosios instancijos teismo sprendimui šioje dalyje.

22. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu teismas Ž. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo maksimaliam įstatyme numatytam terminui – trejiems metams.

23. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

24. Aplinkybės, susijusios su Ž. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis jau aptartos šioje nutartyje, todėl teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Ž. K. yra ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, taigi turėdamas neišnykusį teistumą, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).‏‏‎ Vertinant minėtas aplinkybes šio kasacinio teismo išaiškinimo kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Ž. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagrįstai atidėjo maksimaliam įstatyme numatytam terminui, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

25. Gynėjas apeliaciniu skundu prašo priimti sprendimą dėl Ž. K. patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų jo gynėjo advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad šis prašymas yra siejamas su prašymu Ž. K. išteisinti. Be to, pažymėtina, kad nei gynėjas nei nuteistasis apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti Ž. K. patirtų išlaidų gynėjo advokato paslaugoms apmokėti dydį.

26. Šia nutartimi gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis nėra naikinamas ar keičiamas, todėl nėra pagrindo atlyginti Ž. K. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti prašymo atlyginti Ž. K. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.