- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- TS-36-482/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35289-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės - Pečkienės skundą dėl 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-3357 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė - Pečkienė prašo pakeisti 2023 m. balandžio 27 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-3357, kuriuo nutarta nuteistajam O. L. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ( toliau-BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Šalies argumentai
Prokurorė skunde nurodo, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Prokurorės teigimu, teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti, tačiau nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokurorės teigimu, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, jog nuteistasis anksčiau ne kartą yra smurtavęs prieš sutuoktinę, todėl teisės pažeidėjui būdingas nusikaltimų modelis. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika ir nors ši rizika nuo pirminio vertimo sumažėjo nuo vidutinės rizikos, tačiau atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, didinančius riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. statinis veiksnys - informacija apie teisės pažeidimus, dinaminiai veiksniai - alkoholio vartojimas ir mąstymas bei elgesys, negalima daryti išvados, kad elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Skunde teigiama, kad specialistė, vertindama nuteistojo elgesį ir jo pokyčius, didelį dėmesį skyrė mąstymo ir elgesio analizei, todėl socialinio tyrimo išvadoje pažymėjo, jog „<...> spręsdamas problemas daugiau linkęs vadovautis emocijomis, todėl sprendimai dažnai padaromi skubotai ir neapsvarstant visų alternatyvų. Nusikalstamai veikai įtakos turėjo ir alkoholio vartojimas, kas rodo, kad pavartojus alkoholio, O. L. tampa impulsyvus, neapgalvoja savo veiksmų ir problemas sprendžia, pasirinkdamas netinkamas strategijas“. Prokurorės teigimu, įvertinus aptartas aplinkybes, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama. Neatlikta bausmės dalis, t. y. 6 mėnesiai (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmei.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Nustatyta, jog O. L. teistas 2022 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 6 mėnesiai.
Komisija priėmė skundžiamą nutarimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą. Palaiko socialinius ryšius su motina, gyvenimo drauge, paleistas iš kalėjimo, turės gyvenamąją vietą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, turi specialybę, įvykdė lygtinio paleidimo rekomendacijas, nuostata į darbą teigiama, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolų išieškojimo, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų. Komisija nutarime nurodo, kad už padarytą nusikalstamą veiką nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.
Teismas nepritaria prokurorės skundo argumentams ir sprendžia, jog Komisija pagrįstai nuteistajam taikė lygtinį paleidimą.
Pritartina prokurorės skundo argumentui, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Vykdo individualių socialinės reabilitacijos planą, dalyvavo ankstesnio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos rekomenduotoje programoje ir ją baigė.
Prokurorė skunde akcentuoja tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, bei tai, jog socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis praeityje yra ne kartą smurtavęs prieš sutuoktinę. Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis bei sunkumas charakterizuoja nuteistąjį, kaip praeityje linkusį nusikalsti, kas ir buvo įvertinta teismo, priimant šiais klausimais procesinius sprendimus. Taip pat teismas pažymi, kad asmens padarytų nusikaltimų pobūdis bei sunkumas, ankstesnių bausmių vykdymas neužkerta kelio nuteistajam tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau vieną kartą buvo teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kurios sąlygų nuteistasis nepažeidė. Iš asmens byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo pradėtų ikiteisminių tyrimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Vieną kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, kitais atvejais byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Prokurorė skundu akcentavo nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksniu. Nuteistajam nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai, t. y. informacija apie teisės pažeidimus; alkoholio vartojimas; mąstymas bei elgesys. Vienas veiksnys - informacija apie teisės pažeidimus, yra statinis, likusieji du yra dinaminiai. Dinaminius veiksnius, nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Taip pat nustatyti trys apsauginiai veiksniai, t. y. narkotinių medžiagų nevartojimas; emocinė gerovė; darbinė motyvacija. Pažymėtina, jog taikius nuteistajam lygtinį paleidimą, asmuo bus probuojamas, o ne atleidžiamas nuo jam paskirtos bausmės. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis jam praeityje taikomos laisvės apribojimo bausmės sąlygų nebuvo pažeidęs, todėl teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog taikius nuteistajam lygtinį paleidimą, probacija bus sėkminga. Be to, pažymėtina, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAS‘ys“ metodiką nustatyta žema. Pirminio vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismo vertinimu, nuteistasis deda pastangas, siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme, ką įrodo nustatyta vis žemėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei jo elgesys visos bausmės atlikimo metu.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis jau yra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, nebūtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
Įstatymas numato, kokią laisvės atėmimo bausmės dalį turi atlikti nuteistasis, kad jam būtų galimas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas. Kaip matyti, nuteistasis yra atlikęs bausmės dalį, kada lygtinio paleidimo instituto taikymas jo atžvilgiu yra galimas. Pažymėtina, jog nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai yra pristatomas antrą kartą. Nuteistasis įvykdė visas Komisijos nustatytas rekomendacijas. Nuteistasis dalyvavo elgesio pataisos programoje Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, kurios tikslas suteikti asmeniui galimybę išnagrinėti savo situaciją, susidaryti asmens motyvacijos keistis vaizdą, padidinti tikimybę, kad asmuo apsispręs keistis, paskatinti dalyvauti ilgesnėje nusikaltimų ir priklausomybių programoje. Pokalbių serija skirta visoms pataisos sistemos asmenų grupėms, ypač tiems, kurie turi priklausomybių ir ilgą nusikalstamo gyvenimo patirtį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta, apsvaigus nuo alkoholio, kas rodo, kad teisės pažeidėjas, apsvaigęs nuo alkoholio, tapdavo agresyvus ir impulsyvus. <...> Nuteistasis pokalbio metu teigė, kad alkoholį vartodavo saikingai. Smurtinis nusikaltimas padarytas, apsvaigus nuo alkoholio. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra baustas už alkoholio vartojimą, kitų duomenų apie jo priklausomybę alkoholiui byloje nėra. Teismo vertinimu, nuteistasis dalyvavo elgesio pataisos programoje, kurios tikslas, kaip minėta, nukreiptas į asmens apsisprendimą keistis, paskatinant asmenis dalyvauti ilgalaikėje nusikaltimų ir priklausomybių programoje. Pažymėtina, jog taikius nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, probacijos metu nuteistojo atžvilgiu taip pat gali būti taikomos įvairios programos, skatinančios nuteistojo elgesio korekciją.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad asmuo pripažįsta savo nusikaltimą, jo nemenkina, prisiima visą atsakomybę už jį. Po bausmės atlikimo planuoja grįžti gyventi pas motiną, grįžti į buvusį darbą, sieja ateitį su drauge. Teisės pažeidėjo mąstymas konkretus. Bausmės atlikimo metu laikosi nustatytų taisyklių, į priežiūrą žiūri teigiamai. Nuteistasis išreiškė norą įsitraukti į resocializacijos procesą, keisti savo elgesį, dalyvauti programose, skirtose elgesio ir mąstymo korekcijai. Vertinimo metu nustatyta apsauginiai veiksniai - narkotinių medžiagų nevartojimas, turi gyvenamąją vietą, darbinę patirtį, emocionaliai yra stabilus. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį teigiamai ir sudaro pagrindą matyti, jog nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir kad jis šiuo metu gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę yra pakankamos, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai ir motyvuotai, vienbalsiai, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, teismo vertinimu, nuteistasis probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. RV-20-3357 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės - Pečkienės skundą dėl 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo Nr. RV-20-3357 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam O. L. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.