- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- I-1826-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04846-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 2 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2016-04-05 iki 2016-10-10 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas netinkamai, jis neizoliuotas nuo likusio kameros ploto, naudojantis juo nebuvo užtikrinamas privatumas. Kamerose trūko oro, buvo drėgna, šalta. Atvykęs į Lukiškių TI-K 2016-09-19 ir 2016-10-03 nebuvo tinkamai pamaitintas. Lukiškių TI-K laikino laikymo kamerų būklė buvo netinkama, jose pareiškėjas buvo laikomas per ilgai. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, psichologinių sutrikimų, depresiją, nusivylimą.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–37). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2016-03-22 iki 2016-10-10. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Laikino laikymo patalpos yra nedidelio ploto, kiekvienoje yra suolas, asmenys į jas uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnių reikalavimų. Skundų, kad laikino laikymo patalpos buvo nešvarios ar netvarkingos nebuvo gauta. 2016-09-19 dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas į Lukiškių TI-K skundais ar prašymais nesikreipė, pareiškėjui į jo 2016-09-26 skundą dėl maitinimo 2016-09-19 dieną buvo atsakyta raštu, maisto davinys minėtą dieną buvo pasiūlytas visiems 8 posto kamerose esantiems asmenims. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Teigė, kad 2016 m. rugsėjo ir spalio mėnesį atvykęs į Lukiškių TI-K nebuvo pamaitintas, laikino laikymo patalpose buvo laikomas apie porą valandų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016-03-22 iki 2016-10-10.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad turėtų būti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Teismas vertino, kad šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).
Nagrinėjamu atveju iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų (b. l. 32) matyti, kad sanitarinio mazgo patalpos Lukiškių TI-K kamerose užima 0,56 kv. m. Šis plotas neįskaitytinas į pareiškėjui tekusio ploto apskaičiavimą, vertinant, ar pareiškėjui tekęs plotas atitinka Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą normatyvą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017).
Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-03-22 iki 2016-10-10 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 110, 114, 119, 122, 262, 269, 271, 287, 291, 309, 312, 321, 380. Pareiškėjas 35 paras ir vieną kartą dalį paros (2016-04-05 dalį paros, 2016-04-06 – 2016-04-11, 2016-04-13, 2016-05-06 – 2016-05-08, 2016-05-11 – 2016-05-23, 2016-05-25 – 2016-06-01, 2016-09-25, 2016-09-27, 2016-10-07 – 2016-10-09) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas – jam teko nuo 3,56 iki 3,59 kv. m kameros ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrą kameros plotą, ir 1 parą (2016-03-22) buvo laikomas kameroje, kurioje jam teko 2,25 kv. m plotas neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrą kameros plotą, t. y. jam tenkantis plotas buvo ne tik mažesnis, nei Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas, bet mažesnis nei 3 kv. m plotas, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrą kameros plotą, kuris yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą (b. l. 28–29). Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai (lovos užimamas plotas apie 1,33 kv. m, stalo – apie 0,3 kv. m, kėdės – apie 0,07 kv. m), kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,6 kv. m iki 7,30 kv. m ploto neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrą kameros plotą, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas netinkamai, jis neizoliuotas nuo likusio kameros ploto, naudojantis juo nebuvo užtikrinamas privatumas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, buvo drėgna. HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, kad visos kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2016-02-09 patikrinimo akto (b. l. 57–58) matyti, kad kameros Nr. 262 ir 309 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2016-06-02 – 2016-06-07, 2016-09-20 – 2016-09-25) vėdinamos per atidaromus langus, santykinė oro drėgmė buvo, atitinkamai, 55 proc. ir 40 proc. ir tai atitiko higienos normos reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2016-10-27 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 122 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-09-19) santykinė oro drėgmė buvo 56 proc. ir atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose ventiliacija, drėgmė neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas skundė teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose būdavo šalta. HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Iš NVSC 2016-04-21 patikrinimo akto (b. l. 53–54) matyti, kad kamerose Nr. 110 ir 114 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2016-03-22, 2016-04-05) oro temperatūra buvo, atitinkamai, 20,6 °C ir 18,4 °C ir atitiko higienos normų reikalavimus. Iš kitų byloje esančių patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, temperatūros neatitikimų higienos normų reikalavimams taip pat nenustatyta. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis nustatytus reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatūrai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykęs į Lukiškių TI-K 2016-09-19 ir 2016-10-03 nebuvo tinkamai pamaitintas. Teigė, kad 2016-10-03 jam nebuvo duota dešrelių, o duona buvo atnešta po valandos. Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Maitinimo taisyklės), kurių 5 punktas numato, jog maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (Maitinimo taisyklių 34 punktas).
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-01-17 įsakymu Nr. 1-7, pagal nustatytą dienotvarkę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2011-03-17 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintos Lukiškių TI-K laikomų asmenų (suimtųjų, nuteistųjų), išvežamų į teismo posėdžius ar apklausas, maitinimo tvarkos 9 ir 10 punktais, asmenims, atvykusiems į įstaigą, papildomas maisto dalinimas organizuojamas iki 15 val. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių kreipėsi su 2016-09-26 skundu dėl to, kad jam 2016-09-19 atvykus iš Marijampolės pataisos namų nebuvo suteikta galimybė pavalgyti pietų (b. l. 47). Iš Lukiškių TI-K atvykusiųjų suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio (b. l. 46) matyti, kad pareiškėjas į įstaigą atvyko 2016-09-19 13.38 val., pasibaigus dienotvarkėje nustatytam pietų laikui. Iš Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno 2016-10-05 tarnybinio pranešimo (b. l. 45) matyti, kad pareiškėjas, 2016-09-19 buvęs 122 kameroje, buvo pamaitintas organizuojant papildomą maisto dalinimą iki 16 val., su prašymais, pageidavimais ar skundais tą dieną į pareigūną nesikreipė. Lukiškių TI-K direktorius pareiškėjo 2016-09-26 skundą išnagrinėjo ir 2016-10-13 sprendimu Nr. 96-3470 skundą pripažino nepagrįstu (b. l. 43). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas šį Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimą būtų skundęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl to, kad pareiškėjas nebuvo pamaitintas 2016-09-19 atmestini kaip neįrodyti.
Dėl netinkamo maitinimo 2016-10-03 pareiškėjas skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tą dieną jam nebuvo duota dešrelių, o duona buvo atnešta po valandos, todėl iš esmės pats pareiškėjas pripažįsta, kad jam papildomas maitinimas buvo suteiktas. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamo maitinimo 2016-10-03 atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K laikino laikymo kamerų būklė buvo netinkama, jose pareiškėjas buvo laikomas per ilgai. Pažymėtina, kad Įsakymas Nr. V-124 ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja atskirų patalpų su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) įrengimo sąlygų. HN 134:2015 2 punktas numato, kad ši higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameroms). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K laikino laikymo kameras valo nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus, skundų, kad minėtos patalpos buvo nešvarios ar netvarkingos įstaigoje negauta, o asmenys laikino laikymo patalpose laikome ne ilgiau 2 valandų, kuomet atvyksta ar išvyksta į teismą, iki paskirstymo į gyvenamąsias kameras ir pan. Pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kuriose konkrečiai laikino laikymo kamerose buvo jo nurodomi pažeidimai. Vilniaus VSC 2016-03-21 patikrinimo aktu (b. l. 68–70) nustatė, kad Lukiškių TI-K I korpuse esančias paskirstymo kameras tvarko nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl laikino laikymo kamerų būklės, laikymo jose trukmės nesiskundė. Iš Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 44), Lukiškių TI-K atvykusiųjų suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio (b. l. 46) matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į įstaigą 2016-09-19, laikino laikymo patalpose nebuvo laikomas ilgiau kaip dvi valandas. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamos laikino laikymo patalpų būklės ir per ilgo pareiškėjo laikymo jose vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 36 paras ir vieną kartą dalį paros per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose, pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl tokių kalinimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę, suėmimo sąlygų visumą, tai, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas buvo minimalaus pobūdžio, kadangi pareiškėjas kamerose apie pusę jo buvimo Lukiškių TI-K laiko buvo laikomas vienas, o likusį laiką su pareiškėju kameroje buvo dar vienas asmuo. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad minėti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 20–27) matyti, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu nuolat buvo konsultuojamas įvairių specializacijų gydytojų, pareiškėjui buvo skiriami vaistai, jis buvo siunčiamas konsultacijoms į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 2 450 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016-09-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiškėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų, 2016-11-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1834-556/2016 pareiškėjui priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 184 paras, 2017-02-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-171-822/2017 pareiškėjui priteisė 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 145 paras, 2017 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017 pareiškėjui priteisė 1 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 216 parų), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 300 Eur sumos priteisimas.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 36) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 2,40 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).
Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, kuriuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 40 lapų su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 2,40 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.