- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-290-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16283-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sotus projects“
- Atsakovas
- Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotus projects“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotus projects“ ieškinio atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui dėl įpareigojimo pateikti dokumentus priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sotus projects“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą (toliau – atsakovas) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2022 m. sausio 8 d. (imtinai) vakcinų transportavimo ultra žemoje temperatūroje (sausame lede) dokumentus – atsakovės pateiktų vakcinų transportavimo paslaugų užsakymų, važtaraščių ir priėmimo – perdavimo aktų kopijas, kuriuose būtų nurodyta: 1) kiekvieno vakcinų transportavimo ultra žemoje temperatūroje (sausame lede) data; 2) kiekvieno vakcinų transportavimo ultra žemoje temperatūroje (sausame lede) asmens sveikatos priežiūros įstaigų pavadinimai ir adresai; 3) kiekvieno vakcinų transportavimo ultra žemoje temperatūroje (sausame lede) kiekvienai asmens sveikatos priežiūros įstaigai pristatytų vakcinų dėžučių kiekis ir vakcinų kiekis; 4) ultra žemoje temperatūroje (sausame lede) transportuotų vakcinų gamintojo dėžučių išmatavimai; bei priteisti ieškovei iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2021 m. sausio 8 d. sudarė ilgalaikę (12 mėn. trukmės) Sutartį dėl vakcinų transportavimo ultra žemoje temperatūroje (toliau – sutartis), kurios maksimali vertė – 462 000 Eur su PVM. Atsakovas 2021 m. sausio 11 d. pateikė vieną užsakymą vakcinų transportavimui ir 2021 m. sausio 12 d. atsakovui buvo suteiktos vakcinų transportavimo paslaugos už 3 281,52 Eur su PVM sumą. Vis dėlto atsakovas nuo 2021 m. sausio 13 d. vienašališkai neteisėtai sustabdė sutarties vykdymą bei 2021 m. vasario 11 d. priėmė neteisėtą sprendimą nuo 2021 m. kovo 13 d. nutraukti Sutartį ir šias vakcinų transportavimo paslaugas nuo 2021 m. sausio 13 d. pirko iš kito tiekėjo – UAB „Armila“. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. įsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1025-657/2021, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022 pripažino teisėtu ir pagrįstu, konstatavo, kad aplinkybė, jog sutarties su ieškove galiojimo metu neskelbiamų derybų būdu buvo perkamos paslaugos iš UAB „Armila“ neteikiant užsakymų ieškovei, sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas buvo suinteresuotas sutarties su ieškove nutraukimu, o kartu konstatuoti viešųjų pirkimų principų (skaidrumo) pažeidimą. Ieškovės teigimu, ji dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (sutarties vykdymo sustabdymo, vienašališko nutraukimo ir vakcinų transportavimo perleidimo kitam tiekėjui) galėjo patirti žalos (nuostolių), kadangi ieškovė negavo tiek pajamų, kiek būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų 2021 m. neteisėtai perleidęs vakcinų transportavimo UAB „Armila“. Ieškovė, siekdama tinkamai apskaičiuoti negautą grynąjį pelną, 2023 m. lapkričio 21 d. raštu atsakovo paprašė pateikti su vakcinų transportavimu ginčui aktualiu laikotarpiu susijusius dokumentus, tačiau atsakovas, nebendradarbiaudamas su ieškove, atsakymo ieškovei nepateikė. Dėl šių priežasčių ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę pateikti jai dokumentus, kurie yra būtini tinkamam ieškovės patirtų nuostolių apskaičiavimui ir įrodymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodė, jog prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai bus pagrindas tinkamai apskaičiavus patirtų nuostolių dydį, kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jos teisė į teisingą žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad šioje byloje reikalavimuose nurodyti dokumentai galės būti įrodymais kitose civilinėse bylose, tačiau negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku, be to, civilinės bylos įrodymai negali būti renkami iškeliant reikalavimus kitoje civilinėje byloje (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1075-264/2018).
6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą (Liteko) nustatyta, jog 2024 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-671-657/2024 tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovės priteisė 2 452 Eur tiesioginius nuostolius, 77 934 Eur netiesioginius nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Sotus projects“ (apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad ieškovės ieškinys yra nagrinėtinas teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad ieškinys dėl įpareigojimo pateikti dokumentus yra nenagrinėtinas teisme, kaip nesukuriantis materialinių teisinių padarinių, kadangi, kaip numatyta 2021 m. sausio 8 d. „Kelių transporto paslaugų, užtikrinant ultra žemos temperatūros laipsnių temperatūrinį režimą“ viešojo pirkimo sutartyje Nr. 16B-06, ieškovė buvo sudariusi sutartį, kurią įvykdžius ieškovė turėjo gauti iki 462 000 Eur su PVM pajamų, bet dėl neteisėtų atsakovo veiksmų gavo ženkliai mažesnes pajamas.
7.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė, siekdamas žalos atlyginimo, kreipėsi į Kauno apygardos teismą, tačiau ieškovei neturint faktiškai transportuotų vakcinų dokumentų, žala buvo apskaičiuota tik preliminariai. Kaip nurodyta 2024 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo sprendime už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-671-657/2024, ieškovė preliminarius žalos skaičiavimus atliko remdamasi sutartyje nustatytais įkainiais, viešai paskelbta informacija apie į Lietuvą atgabentų vakcinų kiekius, darant prielaidą, kad vakcinos buvo transportuojamos į penkias asmens sveikatos priežiūros įstaigas (analogiškai kaip ir 2021 m. sausio 12 d. vakcinų transportavimo metu). Kaip patvirtina ieškovės pateiktas pasiūlymas viešajame pirkime, per 1 pristatymo dieną galėjo būti vykdomi pristatymai net į 50 asmens sveikatos priežiūros įstaigų bet kurioje Lietuvos teritorijos vietoje, dėl ko faktiškai ieškovės patirta žala turėjo būti ženkliai didesnė.
7.3. Ieškovė 2023 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti dokumentus apie faktiškai atliktus vakcinų transportavimus laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2022 m. sausio 13 d., tačiau atsakovas nepateikė jokio atsakymo (tik užregistravo raštą kaip gautą). Todėl ieškovė pareikštu ieškiniu, kurį teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, ir prašo įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus apie faktiškai atliktus vakcinų transportavimus į konkrečias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kad būtų įmanoma nustatyti vakcinų transportavimo atstumus, transportuotų vakcinų dėžių kiekį, panaudotų temperatūros registratorių skaičių ir, atitinkamai, apskaičiuoti tikslią žalą.
7.4. Kauno apygardos teismui pareikštame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-671-657/2024) ieškovė buvo pateikusi procesinį prašymą iš atsakovo išreikalauti dokumentus apie faktiškai atliktus vakcinų transportavimus laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2022 m. sausio 13 d., kuriuos gavusi būtų patikslinusi pareikštą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, šis procesinis ieškovės prašymas nebuvo įvykdytas ir teismas priteisė ieškinyje paprašytą patirtos žalos dalį už vakcinų pristatymus į penkias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Taigi susiklostė situacija, kai dėl atsakovo neteisėto neveikimo ieškovė neturi duomenų apie faktiškai atliktus vakcinų transportavimus ir neturi galimybės apskaičiuoti likusios neatlygintos žalos tikslaus dydžio bei kreiptis dėl likusios žalos atlyginimo.
7.5. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. prejudiciniame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1025-657/2021, konstatuota, kad sutarties su ieškove galiojimo metu atsakovas vykdė kitus viešuosius pirkimus ir pirko tapačias paslaugas iš UAB „Armila“, neteikiant užsakymų ieškovei. Atitinkamai, ieškovės teisė susipažinti su minėtų viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymo dokumentais (apie faktiškai atliktas vakcinų transportavimo paslaugas) privalo būti savarankiškai ginama, analogiškai kaip ir tiekėjų teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė teigia, kad ieškinio patenkinimas sukurtų ieškovei materialinius teisinius padarinius, bei nurodo, kad ieškovės teisė susipažinti su atsakovės turimais vakcinų transportavimo dokumentais privalo būti savarankiškai ginama, analogiškai kaip ir tiekėjų teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais.
12. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019). Taigi kreipimasis į teismą negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama apginti galimai pažeistas teises. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė Kauno apygardos teismui jau buvo pateikusi ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo, kurį Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu už akių tenkino (civilinės bylos Nr. e2-671-657/2024), tačiau, kaip nurodo ieškovė, jai neturint šioje civilinėje byloje prašomų pateikti dokumentų, kurių atsakovė ieškovei nepateikė, ieškovei nebuvo atlyginta visa patirta žala, nes ieškovė jos negalėjo įrodyti. Kaip matyti iš ieškinio ir atskirojo skundo motyvų, šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia iš atsakovės tik gauti dokumentus, kuriais remdamasi ieškovė galėtų inicijuoti naują civilinę bylą dėl likusios žalos dalies atlyginimo. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjus ieškovės ieškinį ir patenkinus ieškovės reikalavimą, kokį ji yra suformulavusi ieškinyje, nebūtų įgyvendinta ieškovės teisė į teisminę gynybą, kadangi nebūtų pasiektas joks materialus teisinis efektas, t. y. nebūtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos ieškovės subjektinės teisės ir pareigos. Ieškinio patenkinimas šiuo atveju pats savaime ieškovės pažeistų teisių neapgintų, o galimai, jeigu gauti dokumentai patvirtintų ieškovės teiginius apie didesnį vakcinų pristatymų skaičių, nei buvo įrodyta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-671-657/2024, ir kitas ieškovės nurodytas aplinkybes, suteiktų ieškovei procesines prielaidas reikalauti žalos atlyginimo kitoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
16. Atsižvelgiant į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad įrodymų rinkimui ir jų užtikrinimui yra taikomos atskiros civilinio proceso normos (CPK 176-224 straipsnis), o ne ieškinio institutas. Byloje dalyvaujantys asmenys, negalėdami patys gauti reikalingų įrodymų, tai gali padaryti raštu arba žodžiu, prašydami teismą, kuris nagrinėja bylą, išreikalauti atitinkamą rašytinį įrodymą (CPK 199 straipsnis).
17. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovės teisė susipažinti su viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymo dokumentais (apie faktiškai atliktas vakcinų transportavimo paslaugas) privalo būti savarankiškai ginama analogiškai kaip ir tiekėjų teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais viešųjų pirkimų procese ginčo situacijoje laikytini nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, kuria remiasi ieškovė, siekdama pagrįsti minėtą teiginį, yra išaiškinta, jog tiekėjai savo teisę susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais turi įgyvendinti iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos tam, jog, esant reikalui, galėtų inicijuoti peržiūros procedūrą, kurios galimai palanki baigtis pakeistų jų teisių ir pareigų apimtį, įskaitant galimybę iš naujo varžytis dėl to paties pirkimo objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016). Taigi ieškovės nurodyta teismų praktika yra susijusi su viešųjų pirkimų procesu ir ji negali būti taikoma atsietai nuo procedūros, kurią aiškinant ši praktika buvo suformuota. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, kuriose suformuota praktika remiasi ieškovė, yra teismingos apygardos teismams (CPK 27 straipsnio 3 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos panaikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotus projects“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.