- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2-2510-580/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00719-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jūra Marija
- Ieškovas
- J. P., V. P.
- Atsakovas
- „Luminor Bank“ AS, UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Advokatai
- Rasa Vaičekauskytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir V. P. ieškinį atsakovams „Luminor Bank“ AS, veikiančiam per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, ir uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl būsto kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai J. P. ir V. P. prašo:
1.1. pripažinti vienašališką 2007-03-16 Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, sudarytos tarp ieškovės J. P. ir atsakovo „Luminor Bank“ AS, veikiančio per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių (buvęs pavadinimas – „Nordea Bank Finland Plc“), nutraukimą negaliojančiu;
1.2. pripažinti atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-10-24 sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo negaliojančiu;
1.3. pripažinti Reikalavimo perleidimo 2017-10-23 sutartį negaliojančia;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad:
2.1. atsakovas „Luminor Bank“ AS (toliau – Bankas) 2007-02-08 J. P. suteikė 145 028,43 Eur paskolą trisdešimčiai metų žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės su rūsiu, ūkinių pastatų, kluono, šiltnamio bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), įsigijimui. 2007-03-16 sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis) ir Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. P. įsipareigojo, kaip solidarinis skolininkas, atsakyti visu savo turtu ir lėšomis, jei ieškovė nevykdys savo įsipareigojimų grąžinti Bankui gautą sumą ir mokėti palūkanas pagal Kreditavimo sutartį;
2.2. ieškovai iš Banko gautas lėšas panaudojo Turto įsigijimui. Turtas buvo įsigytas 2007-03-05. 2007-03-16 tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir J. P. buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis), kuria buvo apdrausta ieškovės prievolė grąžinti būsto kreditą ir sumokėti palūkanas. 2009-08-26 ieškovė kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ su prašymu laikinai vykdyti Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas ir skolą. 2009-08-26 UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir J. P. sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“, vykdydamas ieškovės įsipareigojimus grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, išmoka draudimo išmoką Bankui bei padengia skolą, išskyrus netesybas;
2.3. 2011-06-14 pranešimu Bankas pareikalavo ieškovų pagal Kreditavimo sutartį sumokėti 3 603,84 Eur skolą ir kitas iki sumokėjimo atsirasiančias sumas. Bankas informavo, kad ieškovams nevykdant prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir iki 2011-06-29 nesumokėjus skolos, atsakovas nuo 2011-06-29 vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. Ieškovų 2011-06-24 prašymą nenutraukti Kreditavimo sutarties dėl sunkios finansinės situacijos Bankas atmetė ir 2011-07-13 raštu pranešė apie sutarties nutraukimą nuo 2011-06-29;
2.4. 2011-07-20 UAB „Būsto paskolų draudimas“ informavo ieškovus, jog Bankas pranešė apie Kreditavimo sutarties nutraukimą. Išnagrinėjęs Banko pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, atsakovas priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-10-24 informavo, jog draudimo išmokos dydis yra 109 956,70 Eur (109 320,95 Eur negrąžinto kredito ir 635,75 Eur nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesius). 2017-10-23 Bankas su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Bankas perleido reikalavimo teises pagal Kreditavimo ir Laidavimo sutartis (109 956,70 Eur draudimo išmoką, 56 649,01 Eur skolą Bankui, 16 proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ Bankui kompensuotas 630,15 Eur turto draudimo išlaidas, reikalavimo teises pagal 2007-03-16 hipotekos lakštą;
2.5. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2021-05-19 raštu ieškovams pranešė, kad nuo 2011-06-29 ieškovai atsakovui sumokėjo 69 117,62 Eur. 2021-06-01 notarė Jurga Šamšonienė parengė ieškovams pranešimą, kuriame nurodyta, jog per 20 dienų nesumokėjus kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ skolos, bus atliktas vykdomasis įrašas;
2.6. Kreditavimo sutarties 10.1 punktas numato Banko teisę vienašališkai nutraukti sutartį ieškovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, tačiau 2011-06-14 pradelsta 3 603,84 Eur skola, lyginant su 145 028,43 Eur paskolos suma, nebuvo didelė. Vienašališkas Kreditavimo sutarties nutraukimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams bei reikalavimui išsaugoti sutartį. Prievolės vykdymas užtikrintas hipoteka. Sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu. Ieškovai pradelsė įsipareigojimų vykdymą ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad 2011 m. sausio mėnesį ieškovas buvo atleistas iš darbo. Laikinas prievolės neįvykdymas nedavė atsakovui pakankamo pagrindo manyti, jog ieškovai ateityje nevykdys įsipareigojimų. Ieškovų laikini finansiniai sunkumai nuo 2012 m. liepos mėnesio buvo išspręsti ir ieškovai norėjo toliau mokėti įmokas, tačiau Bankas įmokų nepriėmė. Ieškovas šiuo metu dirba, ieškovai turi turto. Dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo ieškovai patyrė finansinius nuostolius, nes turėjo mokėti žymiai didesnes įmokas, patyrė psichologinius išgyvenimus ir gyvena baimėje, kad bus su vaikais iškeldinti iš vienintelio gyvenamojo būsto;
2.7. ieškovai siekė išsaugoti Kreditavimo sutartį, tačiau Bankas nesiėmė visų įmanomų priemonių sutarties išsaugojimui. Po sutarties nutraukimo ieškovai ne kartą kreipėsi į Banką dėl sutarties atnaujinimo, tačiau Bankas to padaryti nesutiko. Banko veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas stipresnės sandorio šalies padėtimi ir sutarties vykdymo principų pažeidimu. Vienašališkas Kreditavimo sutarties nutraukimas turi būti pripažintas negaliojančiu;
2.8. pripažinus Kreditavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu, turi būti pripažinti negaliojančiais ir 2012-10-24 sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo ir 2017-10-23 Reikalavimo perleidimo sutartis. Teismui atmetus reikalavimą dėl 2012-10-24 sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo pripažinimo negaliojančiu dėl ieškinio senaties, turėtų būti išspręstas klausimas dėl restitucijos taikymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas „Luminor Bank“ AS, veikiantis per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
3.1. Bankas su ieškove 2007-03-16 sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią suteiktas 145 028,43 Eur kreditas Turto pirkimui ir remontui. 2007-03-16 hipotekos lakštu įgytą Turtą ieškovai įkeitė Bankui. 2007-03-16 ieškovas sudarė Laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu ieškovė neįvykdys prievolių pagal Kreditavimo sutartį. Kredito grąžinimą ieškovė apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“;
3.2. ieškovė ne kartą susidūrė su finansiniais sunkumais. 2009-08-26 ieškovė su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė mokėjimų draudimo susitarimą, kuriuo susitarė, kad bendrovė iki 2009-08-27 padengs pradelstą 6 340,87 Eur įsiskolinimą Bankui ir nuo 2009-08-27 iki 2010-07-27 išmokės 12 mėn. mokėjimų draudimo išmokas. 2010 m. pabaigoje ieškovė nutraukė prievolių vykdymą. 2011-01-10 Bankas išsiuntė priminimą dėl 578,10 Eur skolos; 2011-01-26 išsiuntė priminimą dėl 582,19 Eur skolos; 2011-02-25 išsiuntė priminimą dėl 1 172,17 Eur skolos; 2011-06-14 išsiuntė priminimą dėl 3 603,84 Eur skolos. Ieškovei pranešta, kad nepadengus įsiskolinimo, Kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukiama nuo 2011-06-29. Ieškovai 2011-06-24 raštu paaiškino, kad susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos tikėjosi išspręsti, tačiau nenurodė, kokiam terminui prašytų atidėti sutarties nutraukimo terminą;
3.3. Bankas 2011-07-13 raštu patvirtino, kad Kreditavimo sutartis nutrūko ir kad Bankas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2011-07-15 raštas patvirtina, kad ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų pagal 2009-08-26 mokėjimų draudimo susitarimą ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ ketino nutraukti draudimo sutartį. 2012-10-24 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Negrąžinto kredito suma sudarė 135 630,57 Eur ir draudimo išmoka nepadengė įsiskolinimo. 2017-10-23 reikalavimo perleidimo sutartimi Bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises pagal Kreditavimo ir Laidavimo sutartis, bei Hipotekos lakštą. 2017-10-26 pranešimu ieškovai informuoti apie sutarties sudarymą;
3.4. Bankui ypatingai svarbu, kad jo kontrahentai griežtai laikytųsi nustatytų piniginių prievolių vykdymo terminų, Bankas turi teisėtą interesą tikėtis, jog prievolės bus vykdomos nustatytais terminais. Viešasis interesas reikalauja užtikrinti finansų sistemos stabilumą, griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Apie Kreditavimo sutarties pažeidimus ieškovai ne kartą informuoti raštais, nustatant papildomą terminą prievolei įvykdyti, siūlant aptarti situaciją. Įsiskolinimas stabiliai augo nuo 2010-12-27. Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną įsiskolinimas buvo pradelstas 6 mėn. Ieškovė nebendradarbiavo, todėl Bankas laikė, kad sutarties vykdymo galimybės yra išnaudotos. Bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį;
3.5. 2011-06-29 pradelstas įsiskolinimas sudarė 4 230,18 Eur. Esminio pažeidimo faktas nevertinamas pagal tai, koks yra atotrūkis tarp pradelsto įsiskolinimo ir visos likusios skolos. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta 10.1 punkto pagrindu, numatančiu prievolės pradelsimą ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Ieškovai sutarties nuostatos neginčija. Kreditavimo sutartis nutrūko dėl ieškovų aplaidaus elgesio bei požiūrio į susidariusią situaciją, o ne dėl Banko tariamo nebendradarbiavimo. Banko veiksmai nesąlygojo ieškovų pajamų praradimo. Ieškovai nepagrindė nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių, pateisinančių jų pačių sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
3.6. su UAB „Būsto paskolų draudimas“ susitarimai sudaryti laisva valia, ieškovai 10 metų bent iš dalies vykdė įsipareigojimus, nesuprantama, kodėl tik dabar pareikštas ieškinys. Tuo pažeidžiamos Banko ir trečiųjų šalių teisės ir teisėti interesai. Ieškinio reikalavimų patenkinimas prieštarautų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitiems civilinės teisės principams. Tai, kad ieškinys pareikštas paskutinę bendrojo 10 metų senaties termino dieną, galėtų būti vertinama kaip ieškovų nesąžiningumas;
3.7. vartotojų teisių apsauga nereiškia, kad vartotojai gali nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Vartotojo statusas neatleidžia nuo sutartinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymo;
3.8. teismui atstačius prieš daugiau nei 10 nutrauktą Kreditavimo sutartį, sutartis būtų atstatyta nutraukimo dienai. Kadangi ieškovai nemokėjo nuo 2010 m. pabaigos, tai palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo dienai turėtų pradelstą įsiskolinimą už daugiau nei 10 metų, kurį turėtų nedelsiant padengti. Priešingu atveju vėl grėstų Kreditavimo sutarties nutraukimas. Ieškovai nėra pateikę duomenų, kad būtų kreipęsi į kitas kredito įstaigas dėl galimo įsiskolinimo refinansavimo, ėmęsi kitų sprendimų susidariusiai situacijai spręsti;
3.9. teismo posėdžio metu buvo pateikęs argumentą dėl ieškinio senaties termino taikymo, pradedant terminą skaičiuoti nuo 2011-06-14 rašto išsiuntimo dienos, tačiau dėl ieškovų atstovės prieštaravimų, jog argumentas pareikštas per vėlai, argumento nepalaikė. Taip pat prašė sumažinti ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad byla nesudėtinga, keli rašytiniai paaiškinimai nereikšmingi, bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės.
3. Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
4.1. UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudžia Banko teikiamus kreditus, skirtus būstui pirkti, o draudžiamojo įvykio (kredito negrąžinimo, skolininko nemokumo) atveju, išmoka Bankui draudimo išmoką. Įvykdžiusi prievolę bendrovė įgyja reikalavimo teisę į asmenis CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punkto, 6.111 straipsnio, 6.112 straipsnio 1 punkto, draudimo taisyklių Nr. 004 64-67 punktų pagrindu. Bendrovė nedalyvauja kredito sutarties sudarymo ar nutraukimo procesuose;
4.2. ieškovai Banko 2011-01-10, 2011-01-26, 2011-02-26, 2011-06-14 pranešimais buvo informuoti apie įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį nevykdymą nuo 2010-12-27. Ieškovai Kreditavimo sutarties tinkamai nevykdė, į Banko raginimus nereagavo. Ieškovai elgėsi pasyviai, todėl Bankas neturėjo pagrindo spręsti, kad jų neveikimas pasikeis. Sutarties nutraukimas buvo kaip ultima ratio priemonė, iki tol Bankas ėmėsi priemonių sutarties išsaugojimui. Ieškovai turėjo numatyti neveikimo pasekmes, tačiau sąmoningai savo elgesio nekeitė;
4.3. ieškovų prašymu 2017-12-21 su UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo sudaryta Sutartis dėl skolos grąžinimo, kuria ieškovai įsipareigojo grąžinti 75 428,65 Eur skolą; 2019-02-21 Sutartimi ieškovai įsipareigojo grąžinti 66 160,63 Eur skolą. Su atsiliepimu pateikiamos 2017-12-21 ir 2019-12-21 sutartys yra be ieškovų parašų, tačiau įmokas ieškovai mokėjo ir nuo 2012-12 mėn. iki 2021-06 mėn. sumokėjo 63 420,01 Eur skolos dengimui. Paskutinė įmoka atlikta 2021-06-13. Savo veiksmais ieškovai patvirtino Kreditavimo sutarties nutraukimą, dėl ko nėra pagrindo spręsti apie Kreditavimo sutarties galiojimo atnaujinimą;
4.4. didesnių įmokų mokėjimas bendrovei negali būti vertinamas kaip labai dideli ir neproporcingi nuostoliai, kadangi įmokos yra skiriamos ieškovų skolos dengimui ir sudaro sąlygas padengti skolą per trumpesnį laiką. Atsakovas neprivalo nustatyti tokio pat dydžio įmokų, kokias ieškovai mokėjo Bankui. Bendrovė neprivalėjo leisti dengti skolą dalimis ir galėjo kreiptis į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovai neįrodė neproporcingų nuostolių;
4.5. kadangi Kreditavimo sutartis buvo pagrįstai nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, nėra teisinio pagrindo pripažinti 2017-12-23 Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia. Sutartis sudaryta pagal Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004, išmokėjus draudimo išmoką. 2012-10-24 sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo priimtas, vadovaujantis Būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 50 punktu;
4.6. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams iš draudimo teisinių santykių. Sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo yra susijęs su draudimo teisiniais santykiais, todėl šio sprendimo ginčijimui taikomas sutrumpintas 1 metų senaties terminas. Ieškovai apie 2012-10-24 sprendimą žino daugiau nei 8,5 metų, todėl reikalavimui praleista ieškinio senatis;
4.7. jeigu teismas tenkintų ieškinį, jis ex officio turėtų išspręsti klausimą dėl restitucijos taikymo ir įpareigoti Banką grąžinti bendrovei išmokėtą draudimo išmoką. Jeigu Kreditavimo sutarties galiojimas būtų atnaujintas, būsto kredito draudimo apsaugos atnaujinimas pagal 2007-03-20 draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasibaigė išmokėjus draudimo išmoką, bus negalimas dėl atsakovo šiuo metu vykdomo privalomo priežiūros institucijos Lietuvos Banko įpareigojimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;
4.8. palaikė Banko prašymą dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
4. Ginčas byloje kilo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, kai kredito gavėjas vėluoja mokėti įmokas; sutarties sąlygų sąžiningumo vartotojo atžvilgiu vertinimo; esminio sutarties pažeidimo; galimybės atnaujinti sutartį; ieškinio senaties draudimo teisiniams santykiams taikymo.
Faktinės aplinkybės
3. Ieškovė J. P. 2007-03-16 su Banku sudarė Kreditavimo sutartį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią Bankas (kredito davėjas) suteikė ieškovei (kredito gavėjai) 145 028,43 Eur (500 000 Lt) dydžio kreditą žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Kreditas turėjo būti grąžintas 2037-02-27. Kreditavimo sutartimi Bankas įsipareigojo suteikti ieškovei sutartyje nustatytomis sąlygomis nustatyto dydžio pinigines lėšas, o ieškovė įsipareigojo gautą sumą grąžinti Bankui ir mokėti palūkanas (Kreditavimo sutarties 1 punktas).
5. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymo užtikrinimui ieškovai 2007-03-16 hipotekos lakštu (hipotekos lakšto kodas (duomenys neskelbtini), registracijos data 2007-03-16) Turtą įkeitė Bankui. Taip pat Kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimui ieškovas V. P. 2007-03-16 su Banku sudarė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas, kaip solidarus skolininkas, neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ir lėšomis Bankui, jeigu ieškovė neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir / arba kitų įmokų pagal Kreditavimo sutartį. Kredito pagal Kreditavimo sutartį grąžinimą ieškovė 2007-03-20 apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ (naudos gavėjas – Bankas, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)).
4. Ieškovė, susidūrusi su finansiniais sunkumais vykdant Kreditavimo sutartį, 2009-08-26 kreipėsi į atsakovą UAB „Būsto paskolų draudimas“ su prašymu laikinai vykdyti Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas ir susidariusią skolą. 2009-08-26 ieškovė su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė mokėjimų draudimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šalys susitarė, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ iki 2009-08-27 padengs ieškovės pradelstą įsiskolinimą Bankui, iš viso – 6 340,87 Eur, kurį sudaro 1 585,96 Eur negrąžinto kredito suma ir 4 754,91 Eur nesumokėtos palūkanos. Laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2010-07-27 UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokės Bankui 12 mėn. mokėjimų draudimo išmokas dėl kredito ir palūkanų įmokų dengimo. 2010-03-05 sudarytas sutarties pakeitimas, kuriuo mokėtina suma padidinta iki 7 677,74 Eur, draudimo išmokų mokėjimo terminas pratęstas iki 2010-05-27.
5. Nustatyta, jog Bankas 2011-01-10 priminimu informavo ieškovę apie pranešimo dienai susidariusį ieškovės 578,10 Eur įsiskolinimą. 2011-01-26 Bankas išsiuntė ieškovei reikalavimą mokėti skolą, kuriuo informavo, jog pradelstas įsiskolinimas sudaro 582,19 Eur. Ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2011-02-25 padengti įsiskolinimą ir įspėta, kad Bankas gali priimti sprendimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo. 2011-02-25 Bankas išsiuntė ieškovei pakartotinį reikalavimą, kuriuo nurodė, jog pranešimo dienai ieškovės pradelstas įsiskolinimas sudaro 1 172,17 Eur. Ieškovei buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2011-03-17 padengti įsiskolinimą, ieškovė pakartotinai buvo įspėta, kad Bankas gali priimti sprendimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo. 2011-06-14 Bankas išsiuntė ieškovei Pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, jog pradelstas įsiskolinimas siekia 3 603,84 Eur. Ieškovei buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2011-06-29 padengti nurodytą įsiskolinimą bei nurodyta, kad nepadengus nurodyto įsiskolinimo laiku, Kreditavimo sutartis yra vienašališkai nutraukiama nuo 2011-06-29. V. P. parašu patvirtinta, kad raštas gautas 2011-06-15.
6. Ieškovai 2011-06-24 Bankui pateikė prašymą nenutraukti Kreditavimo sutarties, paaiškino, kad su finansiniais sunkumais susidūrė 2010 m. spalio mėn., o 2011 m. sausio mėn. V. P. atleistas iš darbo. Šiuo metu vykdyti įsipareigojimų negali, bet 2011 m. sausio mėn. ieškovui priteista didelė pinigų suma. Ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, vyras tvarko dokumentus pervesti invalidumo pensiją į Airiją, vaikui sukakus 2 metams ieškovė pradės dirbti, bus atnaujinta V. P. individualios įmonės veikla. Į ankstesnius priminimus nereagavo, nesikreipė draudiminės apsaugos į UAB „Būsto paskolų draudimas“, kadangi susidūrė su laikinus finansinius sunkumus tikėjosi išspręsti patys, išsiieškant priteistą didelę pinigų sumą, pasididinant invalidumo pensiją Airijoje. Tą pačią dieną ieškovai kreipėsi į atsakovą UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl susidariusio įsiskolinimo, taip pat įsiskolinimo ateinantiems vieneriems metams padengimo. Prašymas atmestas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2011-07-20 raštu Nr. SB-2163, kadangi nutraukta Kreditavimo sutartis.
7. Bankas Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė. 2011-07-13 raštu Nr. 8264 Bankas ieškovams pranešė, kad Kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta 2011-06-29, Bankas kreipėsi į atsakovą UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal nutrauktą Kreditavimo sutartį. Bankas taip pat priminė ieškovams, kad 2011-06-15 susitikimo metu ieškovas V. P. informuotas, kad iki nustatyto termino privaloma sumokėti bent dalį įsiskolinimo arba pateikti mokėjimų susitarimą su UAB „Būsto paskolų draudimas“.
8. Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“, išnagrinėjęs Banko pranešimą apie draudžiamąjį įvykį 2012-10-24 priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo Bankui. Nustatyta draudimo išmokos suma 109 956,70 Eur (109 320,95 Eur negrąžinto kredito suma ir 635,75 Eur nesumokėtos palūkanos už 3 mėn. laikotarpį). Nustatyta, kad negrąžinta kredito suma pagal nutrauktą Kreditavimo sutartį sudarė 135 630,57 Eur.
9. Bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2017-10-23 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas Banko reikalavimo teises ieškovams pagal Kreditavimo ir Laidavimo sutartis, taip pat reikalavimo teises pagal Hipotekos lakštą, kitas įstatymo suteiktas kreditoriaus teises. Reikalavimo perleidimo sutarties dalyką sudaro reikalavimo teisė į bendrovės Bankui išmokėtą 109 956,70 Eur draudimo išmoką, reikalavimo teisę į ieškovų 56 649,01 Eur skolą Bankui (26 309,62 Eur negrąžintas kreditas, 1 258,74 Eur nesumokėtos palūkanos, 29 080,65 Eur nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos iki sutarties sudarymo dienos, 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nuo 27 568,36 Eur skolos nuo sutarties sudarymo iki visiško įvykdymo), 630,15 Eur turto draudimo išlaidas. Apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ieškovai buvo informuoti 2017-10-26 pranešimu Nr. OUT-18601.
10. 2021-06-29, t. y. lygiai po 10 metų nuo Kreditavimo sutarties nutraukimo, ieškovai pateikė ieškinį dėl vienašalio Kreditavimo sutarties nutraukimo, Sprendimo dėl išmokos ir Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo
11. Byloje kilo ginčas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir su tuo susijusių vėlesnių atsakovų priimtų sprendimų. Ieškovų teigimu, Bankas nepagrįstai ir neteisėtai 2011-06-29 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį, nes ieškovų padaryti pažeidimai nebuvo esminiai – ieškovai buvo pradelsę sumokėti tik 3 603,84 Eur, ieškovų finansiniai sunkumai buvo laikini ir ieškovai siekė išsaugoti Kreditavimo sutartį. Ieškovų vertinimu, Bankas nesiėmė visų įmanomų priemonių Kreditavimo sutarties išsaugojimui ir ją nutraukė nesant pakankamo pagrindo, kas vertintina kaip piktnaudžiavimas stipresnės sandorio šalies padėtimi. Ieškovai teigia, kad dėl vienašalio Kreditavimo sutarties nutraukimo patyrė finansinius nuostolius, nes po sutarties nutraukimo UAB „Būsto paskolų draudimas“ mokėjo didesnes įmokas, nei būtų mokėję Bankui.
12. Banko teigimu, Bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį, nes ieškovai 6 mėnesius vėlavo vykdyti įsipareigojimus, apie Kreditavimo sutarties pažeidimus jiems buvo ne kartą pranešta, nustatant papildomą terminą prievolei įvykdyti. Ieškovai nebendradarbiavo su Banku, todėl Bankas laikė, kad sutarties vykdymo galimybės yra išnaudotos.
13. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo. Šiame straipsnyje yra apibrėžti sutarties nutraukimo pagrindai: 1) šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (straipsnio 1 ir 2 dalys); 2) kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (straipsnio 3 dalis); 3) vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (straipsnio 5 dalis). Kitais CK 6.217 straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (straipsnio 4 dalis).
14. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga - vykdyti sutartinę prievolę - atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai (pacta sunt servanda), kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas). Vis dėlto, sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo negalima suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).
15. Banko 2011-06-14 pranešime ieškovams nurodoma, kad Bankas vienašališkai nutraukia sutartį, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 10.1 punktu. Kreditavimo sutarties 10.1 punkte įtvirtinta Banko teisė nutraukti sutartį, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal šią sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, Bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas pagal šią sutartį, pranešdamas kredito gavėjui raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Kredito gavėjui per aukščiau nurodytą terminą padengus įsiskolinimą, kurio mokėjimo terminai yra suėję, sutartis nebus nutraukiama.
16. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, ir tada kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Tokiu atveju sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016). Jeigu šalys susitarė, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta ir yra nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, tai pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015).
17. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta nuo 2011-06-29. Banko 2011-06-14 pranešime nurodoma, jog mokėjimai nevykdomi nuo 2010 m. gruodžio mėn., 2011-06-14 pranešimo surašymo metu buvęs 3 603,84 Eur įsiskolinimas paskaičiuotas už 6 mėnesius, nuo 2010 m. gruodžio mėn. Iki Kreditavimo sutarties nutraukimo dienos (2011-06-29) ieškovai jokių papildomų įmokų nesumokėjo, kas patvirtina, jog ieškovė Kreditavimo sutarties nutraukimo dienai buvo nesumokėjusi įmokų už laikotarpį, ilgesnį, nei pusę metų – nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. liepos mėn. Pagal Banko skaičiavimą sutarties nutraukimo dieną įsiskolinimas sudarė 4 230,18 Eur. Bankas ieškovę įspėjo 2011-01-10, 2011-01-26, 2011-02-25 pranešimais apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą, perspėjo, kad Bankas gali priimti sprendimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo. 2011-06-14 pranešimas įteiktas 2011-06-15, t y. ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo. Tokia faktinė situacija atitinka Kreditavimo sutarties 10.1 punkte numatytą sutartinį vienašalio sutarties nutraukimo pagrindą bei CK 6.217 straipsnio 5 dalį.
Dėl Kreditavimo sutarties sąlygų sąžiningumo
18. Ginčą nagrinėjantis teismas klausimus dėl ginčo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi bei dėl vartojimo sutarčių sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams privalo spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2006-02-22 Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 Nr. 3K-3-211/2008). Šioje byloje ieškovai yra fiziniai asmenys, kurie sudarė sutartį ne su verslu ar profesija susijusiu tikslu, o vieninteliam gyvenamajam būstui, kuriame gyvena su šeima, įsigyti, todėl sutartis laikytina vartojimo sutartimi (6.228-1 straipsnio 1 dalis, iki 2014-06-13 galiojusi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sąlyga tam tikrą pažeidimą vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai, yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (1.80 straipsnis), viešosios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.188 straipsnis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką vartojimo teisiniuose santykiuose teismas ex officio turi ne tik kvalifikuoti vartojimo sutartis, bet ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
20. CK 6.188 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2014-06-13) į nacionalinę teisę perkelta 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais. CK 6.188 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Nacionalinis teismas turi ex officio įvertinti sutarties sąlygos, patenkančios į Direktyvos 93/13/EEB taikymo sritį, nesąžiningumą ir taip kompensuoti disbalansą tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).
21. Vadovaujantis CK 6.188 straipsniu (dabar CK 6.228-4 straipsnis) draudžiama numatyti standartines sąlygas, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jų atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad ta sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Direktyvos 93/13/EEB 3 priede pateikiamas pavyzdinis nesąžiningų sutarčių sąlygų sąrašas, tarp kurių nurodomos ir sąlygos, susijusios su sutarties nutraukimu (d-g punktai).
Žemesnės instancijos teismas
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-06-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020 vertindamas analogišką kreditavimo sutarties sąlygą, kokia yra įtraukta šioje byloje nagrinėjamos Kreditavimo sutarties 10.1 punkte, sutarties sąlygą pripažino nesąžininga. Teismas pažymėjo, kad kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kredito sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje nustatytus mokėjimus, yra pripažįstamos kaip prieštaraujančios bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad bent vienos įmokos pagal kredito sutartį nesumokėjimas, kaip kredito sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą pagrindas, taip pat tik dešimties dienų įspėjimo terminas iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovo, kaip vartotojo, teises ir interesus, nes pastato jį į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis. Įvertinus tai, kad nagrinėjamose bylose faktinės aplinkybės yra iš esmės panašios, nelaikoma, jog skirtumas dėl kredito grąžinimo dalies turi pagrindinę reikšmę, sprendžiama, kad Kreditavimo sutarties 10.1 punkte išdėstyta sąlyga turi būti pripažinta nesąžininga ir negaliojančia.
23. Pripažinus Kreditavimo sutarties 10.1 punktą negaliojančia, turi būti sprendžiama, ar atsakovas turėjo teisę nutraukti Kreditavimo sutartį pagal įstatymą. Byloje yra nustatyta, jog sprendimas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo buvo priimtas kitomis sąlygomis, nei nustatytos Kreditavimo sutarties 10.1 punkte. Bankas sutartį nutraukė, kai po keleto perspėjimų ieškovė daugiau nei pusę metų nevykdė įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020 nurodyta, kad sutarties sąlygų pripažinimas nesąžiningomis vartotojui savaime nereiškia, jog reikalavimas pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu turėtų būti tenkinami. Spręstina, ar nutraukdamas sutartį atsakovas laikėsi įstatyme įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių vienašalį sutarties nutraukimą.
Dėl esminio sutarties pažeidimo
24. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditavimo sutarties atveju, kai sprendžiama, ar dėl sutarties pažeidimo nukentėjusi šalis – kredito davėjas – iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, turi būti atsižvelgiama į šios sutarties esmę, pažeidimo trukmę, įsiskolinimo dydį, kredito gavėjo kaltę dėl įsiskolinimo, jo pastangas padengti įsiskolinimą, jo padengimo perspektyvas. Sprendžiant, ar kreditavimo sutarties pažeidimas yra esminis, dar įvertintina, ar sutarties pažeidimas nutrauktas ir ar ji bus vykdoma ateityje, taip pat tai, kad kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas yra ypač svarbūs ir turinčios esminę reikšmę kredito davėjui aplinkybės. Kredito negrąžinimas, palūkanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kurios šiam verslo subjektui yra ypatingai svarbūs dėl būtinumo saugoti pasitikėjimą šalies finansų sistema. Atitinkamai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, dėl ko kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
26. Įrodinėdami Kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtumą, ieškovai teigia, jog ieškovės padaryti Kreditavimo sutarties pažeidimai nebuvo esminiai – prievolė Bankui sudarė 145 028,43 Eur, o sutarties nutraukimo metu ieškovai buvo pradelsę sumokėti tik 3 603,84 Eur. Ieškovų vertinimu, toks pažeidimas nėra esminis, nes negalima daryti išvados, kad dėl tokio pažeidimo Bankas negavo to, ko tikėjosi iš ilgalaikės sutarties. Teismo vertinimu, tokie ieškovų argumentai yra nepagrįsti.
27. Kreditavimo sutartyje buvo numatyta, jog kredito grąžinimui ir palūkanoms skirtos įmokos kredito gavėjo mokamos Bankui kiekvieno mėnesio 27 dieną. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė nuo 2010-12-27 nevykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti Bankui mėnesines įmokas. Pagal atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, jog Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną ieškovė turėjo daugiau nei 6 mėnesius pradelstą įsiskolinimą, kuris sudarė 4 230,18 Eur. Sutarties nutraukimo dieną likusi ieškovės negrąžinto kredito dalis sudarė 135 630,57 Eur. Įmokos pagal Kreditavimo sutartį mokėtos itin trumpą laiką, jau 2009-08-26 ieškovė kreipėsi į atsakovą UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl įmokų mokėjimo, atsakovas prievoles vykdė iki 2010-05-27 (2010-03-05 priedas Nr. 1 prie Mokėjimų draudimo susitarimo), nuo 2010-12-27 įmokos vėl nustotos mokėti.
28. Teismų praktikoje konstatuota, jog nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimo, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019; 2019-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Šiuo atveju šalys buvo susitarusios, jog atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį ieškovei nepadengus įsiskolinimo ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų. Nuo 2010-12-27 iki 2011-06-29 ieškovė Bankui pagal Kreditavimo sutartį neatliko nei vienos įmokos, nors apie Kreditavimo sutarties pažeidimus ieškovei raštu buvo pranešta net 4 kartus, nustatant papildomus terminus prievolei įvykdyti. Nustatyto termino trukmė nuo pirmojo įspėjimo (2011-01-26) iki sutarties nutraukimo datos (2011-06-29) buvo 154 dienos. Toks laikotarpis Kreditavimo sutarties pažeidimams pašalinti buvo protingas, pakankamas ir atitiko įstatymo reikalavimus (CK 6.218 straipsnio 1 dalis) bei bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis). Bylos duomenys pagrindžia, jog Kreditavimo sutartis buvo nutraukta ne dėl vienos įmokos nemokėjimo, o dėl sistemingo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, ieškovams visiškai nebendradarbiaujant su Banku ir nesiekiant išspręsti susidariusios situacijos. Sutiktina su atsakovu, jog tokie ieškovų veiksmai sudarė Bankui pagrįstas prielaidas nesitikėti Kreditavimo sutarties įvykdymo ateityje. Minėta, jog griežtas Kreditavimo sąlygų laikymasis atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę atsakovui, todėl atsižvelgiant į Kreditavimo sutarties pažeidimo aplinkybes, tai, jog pažeidimas nebuvo mažareikšmis ir vienkartinis, spręstina, kad ieškovė 6 mėnesius nemokėdama Bankui kasmėnesinių įmokų ir nebendradarbiaudama su banku, iš esmės pažeidė šalių Kreditavimo sutartį ir atsakovo interesus.
29. Ieškovai teigia, jog tam tikrą laiką įmokų negalėjo mokėti, nes 2011 m. sausio mėnesį ieškovas buvo atleistas iš darbo, ieškovė nedirbo ir šeima susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Teismo vertinimu, ieškovų nurodytos Kreditavimo sutarties nevykdymo priežastys nesudaro pagrindo spręsti, jog Kreditavimo sutartis buvo nevykdoma ne dėl nuo ieškovų priklausančių aplinkybių. Pažymėtina, jog apie pasikeitusias finansines aplinkybes ieškovė Banko neinformavo iki pat 2011-06-14, nors pareigą pranešti Bankui apie savo finansinės būklės pablogėjimą ieškovė turėjo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo minėtų aplinkybių atsiradimo (Kreditavimo sutarties 11.1.5 punktas). Visą nurodytą laikotarpį ieškovai net iš dalies nedengė esamo įsiskolinimo, nesitarė su Banku, kaip grąžinti susidariusią skolą ir toliau nemokėjo įmokų. Ieškovai taip pat nesikreipė ir į atsakovą UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl finansinės pagalbos. Ta aplinkybė, kad pati ieškovė dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo, įmokų dydžio derinimo nesikreipė į atsakovą, patvirtina, kad ieškovė nebuvo suinteresuota tinkamai vykdyti sutartį, galimai prisiimti kokius nors papildomus finansinius įsipareigojimus, kurie užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
30. Šalių pranešimų siuntimo tvarka numatyta Kreditavimo sutarties 13 punkte. Šiame punkte nurodyta, jog pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Šalis negali reikšti pretenzijų, kad ji negavo Banko siunčiamų pranešimų, ar kad kitos šalies veiksmai neatitinka sutarties sąlygų, jei pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Analogiška nuostata dėl pranešimų pateikimo įtvirtinta ir Banko bei ieškovo V. P. 2007-03-16 Laidavimo sutartyje, kuria ieškovas įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis Bankui, jei ieškovė neįvykdys savo prievolės ar jos dalies pagal Kreditavimo sutartį (Laidavimo sutarties 1, 3.1 punktai). Ieškovės, kaip kredito gavėjos, kontaktinė informacija nurodyta šalių Kreditavimo sutarties pirmajame lape. Sutartyje nurodytas ieškovės adresas ((duomenys neskelbtini)), telefono numeris. Ieškovo V. P. kontaktinė informacija nurodyta Laidavimo sutartyje. Iš šios sutarties matyti, jog ieškovo adresas taip pat nurodytas (duomenys neskelbtini).
31. Nustatyta, jog Bankas Kreditavimo sutartyje nurodytu ieškovės adresu 2011-01-10 išsiuntė ieškovei raštą „Priminimas apie skolą“. Rašte nurodė, kad pranešimo dienai ieškovės pradelstas įsiskolinimas Bankui sudaro 578,10 Eur (nesumokėta nuo 2010-12-27, nesumokėtos palūkanos sudaro 257,81 Eur, negrąžintas kreditas – 317,10 Eur, įsipareigojimo nevykdymo palūkanos – 3,19 Eur). Bankas taip pat priminė, kad nuo laiku nesumokėtų sumų skaičiuojamos 16 proc. dydžio metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos.
32. 2011-01-26 Bankas išsiuntė ieškovei raštą „Reikalavimas mokėti skolą“, kuriuo nurodė, jog pranešimo dienai ieškovės pradelstas įsiskolinimas Bankui sudaro 582,19 Eur (nesumokėta nuo 2010-12-27, nesumokėtos palūkanos sudaro 257,81 Eur, negrąžintas kreditas – 317,10 Eur, įsipareigojimo nevykdymo palūkanos – 7,28 Eur). Ieškovei buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2011-02-25 padengti nurodytą įsiskolinimą bei kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas, nes kitu atveju Bankas 2011-02-25 priims sprendimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo, po kurio ieškovė privalės grąžinti Bankui visą negrąžintą kredito sumą ir visas kitas mokėtinas sumas. Ieškovei buvo nurodyta, kad nesumokėjus skolos bus kreiptasi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos ir į atitinkamo miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl išieškojimo iš ieškovės Bankui įkeisto turto. Tuo pačiu raštu Bankas taip pat paaiškino ieškovei, jog jei nurodoma situacija yra sąlygota laikinų finansinių sunkumų, ieškovė turi galimybę atvykusi į atitinkamą padalinį kartu su Banko konsultantu aptarti galimus sprendimo būdus. Ieškovei buvo suteikta informacija, kaip sužinoti, kuriame Banko padalinyje administruojamas ieškovės kreditas.
33. 2011-02-25 Bankas išsiuntė ieškovei raštą „Pakartotinis reikalavimas mokėti skolą“. Šiuo raštu ieškovė buvo informuota, jog pranešimo dienai ieškovės pradelstas įsiskolinimas Bankui sudaro 1 172,17 Eur (nemokama nuo 2010-12-27, nesumokėtos palūkanos – 523,59 Eur, negrąžintas kreditas – 626,23 Eur, įsipareigojimo nevykdymo palūkanos – 22,35 Eur). Ieškovei buvo nustatytas naujas terminas ne vėliau kaip iki 2011-03-17 padengti nurodytą įsiskolinimą bei kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas, nes kitu atveju Bankas 2011-03-17 priims sprendimą dėl vienašališko Kreditavimo sutarties nutraukimo. Ieškovė pakartotinai buvo įspėta dėl Banko kreipimosi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir atitinkamo miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl draudimo išmokos ir priverstinio skolos išieškojimo. Tuo pačiu raštu Bankas dar kartą pasiūlė ieškovei atvykti aptarti kartu su banku galimus susidariusios situacijos sprendimo būdus, jeigu ji sąlygota laikinų finansinių sunkumų.
34. 2011-06-14 Bankas išsiuntė ieškovams raštą „Pranešimas apie sutarties nutraukimą“. Pranešime nurodyta, pranešimo dienai ieškovės pradelstas įsiskolinimas Bankui siekia 3 603,84 Eur (nemokama nuo 2010-12-27, nesumokėtos palūkanos sudaro – 1 565,38 Eur, negrąžintas kreditas – 1 895,78 Eur, įsipareigojimo nevykdymo palūkanos – 142,68 Eur). Ieškovei dar kartą buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2011-06-29 padengti nurodytą įsiskolinimą bei kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas. Ieškovei buvo nurodyta, kad iki 2011-06-29 nesumokėjus skolos ir kitų mokėtinų sumų Bankui, Bankas Kreditavimo sutartį pagal Kreditavimo sutarties 10.1 punktą vienašališkai nutraukia nuo 2011-06-29.
35. Tai, jog ieškovė gavo visus Banko siųstus pranešimus, byloje neginčijama. Kreditavimo sutarties 11.1.5 punktu ieškovė įsipareigojo informuoti Banką apie mokėjimo Bankui uždelsimą, savo finansinės būklės pablogėjimą ar kitus nesklandumus, galinčius turėti įtakos įsipareigojimų pagal sutartį vykdymui ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo minėtų aplinkybių atsiradimo. Bylos duomenimis į Banką ieškovai kreipėsi 2011-06-14. Ieškovai prašė nenutraukti Kreditavimo sutarties, nes susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais (ieškovas prarado darbą, dėl ko sumažėjo šeimos pajamos, o ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose). Iš Banko pateikto 2011-07-13 rašto ieškovams matyti, jog 2011-06-15 įvyko šalių susitikimas, kurio metu siekiant pagrįsti ieškovų ketinimų toliau vykdyti Kreditavimo sutartį realumą ieškovams buvo pasiūlyta susimokėti bent dalį įsiskolinimo arba pateikti mokėjimų susitarimo sudarymą su atsakovu UAB „Būsto paskolų draudimas“. Nėra ginčo, jog iki Kreditavimo sutarties nutraukimo (2011-06-29) nė viena iš šių sąlygų įvykdyta nebuvo.
36. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad apie Kreditavimo sutarties pažeidimus ieškovai raštiškai buvo informuoti iš viso 4 kartus. 3 kartus ieškovams raštu buvo nustatytas papildomas terminas susimokėti susidariusį įsiskolinimą, ieškovai taip pat buvo įspėti apie gresiantį Kreditavimo sutarties nutraukimą. Esant sunkiai finansinei situacijai, ieškovams buvo pasiūlyta aptarti su Banku susidariusį įsiskolinimą ir kartu ieškoti situacijos sprendimo būdų. 2011-06-15 įvykusio susitikimo su Banko atstovais metu, ieškovams papildomai buvo pasiūlytas Kreditavimo sutarties išsaugojimo variantas (susimokėti bent dalį įsiskolinimo arba pateikti mokėjimų susitarimo sudarymą su UAB „Būsto paskolų draudimas“). Šie veiksmai įrodo Banko bendradarbiavimą vykdant Kreditavimo sutartį ir bandymą ją išsaugoti. Ieškovai į Banko siųstus pranešimus iki 2011-06-14 iš viso nereagavo, į Banką dėl situacijos išsprendimo nesikreipė, įsiskolinimo jokia dalimi nedengė. Atsižvelgiant į tai, ieškovų teiginiai, jog Bankas tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir nesiėmė priemonių Kreditavimo sutarties išsaugojimui yra visiškai nepagrįsti. Būtent ieškovai, būdami tinkamai informuoti apie Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamą nevykdymą ir gresiantį sutarties nutraukimą, elgėsi pasyviai, nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Tuo tarpu Bankas susidariusioje situacijoje ėmėsi visų įmanomų priemonių Kreditavimo sutarties išsaugojimui.
37. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje. Pagal šį straipsnį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
38. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė pažeidė Kreditavimo sutartį (esmines jos sąlygas), buvo tinkamai įspėta dėl skolos sumokėjimo ir galimo vienašalio sutarties nutraukimo. Ieškovės nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis). Priešingai nei teigia ieškovai, ši teisė buvo įgyvendinta nepažeidžiant Kreditavimo sutarties nuostatų ir įstatymų reikalavimų, todėl Kreditavimo sutarties 2011-06-29 nutraukimo pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.
39. Nelaikytini reikšmingais ir ieškovų argumentai, jog dėl vienašalio Kreditavimo sutarties nutraukimo ieškovai patyrė didelius finansinius nuostolius, nes po sutarties nutraukimo jie mokėjo didesnes įmokas atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ nei būtų mokėję Bankui, be to iškilo grėsmė ieškovų namų praradimui (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nustatyta, jog po Kreditavimo sutarties nutraukimo ieškovai įmokas mokėjo atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas UAB “Būsto paskolų draudimas”, šiuo atveju didesnių įmokų mokėjimas bendrovei negali būti vertinamas kaip labai dideli ir neproporcingi ieškovų nuostoliai, nes šios įmokos yra skiriamos pačių ieškovų skolos dengimui. Bendrovė neprivalėjo sudaryti galimybių ieškovams dengti skolą dalimis ir galėjo kreiptis į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu ieškovų akcentuojami patirti psichologinio pobūdžio išgyvenimai yra sąlygoti pačios ieškovės netinkamų įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymo.
40. Pasisakytina dėl ieškovų galimybių toliau vykdyti Kreditavimo sutartį. Ieškovai teigia, jog jų laikini finansiniai sunkumai nuo 2012 m. liepos mėnesio buvo išspręsti ir ieškovai norėjo toliau mokėti įmokas Bankui pagal Kreditavimo sutartį, tačiau Bankas įmokų nepriėmė. Ieškovai nurodo, jog ieškovas šiuo metu dirba, ieškovai turi turto. Byloje ieškovai pateikė duomenis, jog daug kartų kreipėsi į Banką prieštaraudami Kreditavimo sutarties nutraukimui ir reikalaudami toliau tęsti sutartį (pvz., 2012-07-26, 2012-12-04, 2014-04-23 pranešimai ir kt.), tačiau Bankas to padaryti nesutiko.
41. Visų pirma, pažymėtina, jog tenkinus ieškovų reikalavimą ir šalis grąžinus į padėtį iki Kreditavimo sutarties nutraukimo ieškovė turėtų Bankui sumokėti pradelstą įsiskolinimą ir toliau tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Ieškovų pateikti duomenys (Šiaulių apygardos teismo 2011-01-31 nutartis dėl 23 169,60 Eur ieškovui neturtinės žalos priteisimo, 2019-03-27 antstolio Tomo Ubarto pažyma, kad 2011 m. sausio mėnesį antstolio kontoroje ieškovo naudai buvo vykdomos dar 5 vykdomosios bylos, ieškovo darbo sutartis (duomenys neskelbtini) ir pažyma apie kas savaitę gaunamą 600 Eur dydžio atlyginimą bei 184,85 Eur pragyvenimo lėšas) nėra pakankami nustatyti faktą, jog ieškovai turi realias finansines galimybes toliau vykdyti Kreditavimo sutartį. 2021-10-12 nutartimi iš ieškovų pareikalauta pateikti duomenis apie gaunamas pajamas ir vykdomus finansinius įsipareigojimus už vienerius metus. Šis terminas buvo aptartas parengiamojo posėdžio metu ir susietas su kreditingumo vertinimo laikotarpiu. Ieškovas pateikė duomenis tik už tris mėnesius ((duomenys neskelbtini) atsiskaitymo lapeliai pateikti už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. kovo 10 d.). Ieškovė J. P. nedirba, jos pajamas sudaro apie 250-300 Eur netekto darbingumo pensija.
42. Konstatuotina, jog ieškovų nurodomos Kreditavimo sutarties nevykdymo aplinkybės nepateisina ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis, CK 6.253 straipsnio 1 dalis), o ieškovų elgesys nesudarė jokio pagrindo Bankui tikėtis, jog Kreditavimo sutartis bus vykdoma ateityje.
43. Vertinant šioje byloje susiklosčiusią situaciją, esminę reikšmę turi tai, jog Kreditavimo sutartis su ieškove buvo nutraukta prieš 10 metų. Minėta, jog bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovai po Kreditavimo sutarties nutraukimo vykdė mokėjimus UAB „Būsto paskolų draudimas“. Ieškovai kvestionuoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2017-12-21 ir 2019-02-21 pateiktų Sutarčių dėl skolos grąžinimo teisėtumą (nes jos yra be ieškovų parašų), tačiau vykdytų mokėjimų neneigia. Nurodytos sutartys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2021-10-21 duomenimis, ieškovai UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra sumokėję 73 242,62 Eur (66 720,01 Eur draudimo išmokos dengimui, 5 663,04 Eur palūkanos, 630,15 Eur turto draudimo išlaidos, 229,42 Eur Hipotekos lakšto pakeitimo išlaidos), todėl ieškovų skolos likutis sudaro 43 543,95 Eur (109 956,70 Eur išmokėta Bankui draudimo išmoka + 307,26 Eur notaro vykdomojo įrašo išdavimo įrašo išlaidos – 66 720,01 Eur ieškovų grąžinta suma) + 5 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 66 352 Eur skola Bankui bei 5,4 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, skaičiuojamos nuo 27 568,36 Eur nuo 2017-10-23 iki visiško skolos išieškojimo dienos. Nustatyta, jog Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro notarė Jurga Šamšonienė 2021-06-01 parengė ieškovams pranešimą apie ketinamą atlikti vykdomąjį įrašą Hipotekos lakšto pagrindu. Iš atsakovo pozicijos aiškiai matyti, jog Bankas nėra suinteresuotas sutartinių santykių su ieškove atnaujinimu, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, jog Būsto kredito draudimo apsaugos atnaujinimas pagal 2007-03-20 draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasibaigė išmokėjus draudimo išmoką, bus apskritai negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo metu esama ieškovų finansinė padėtis sprendžiant dėl ieškovų galimybių vykdyti Kreditavimo sutartį, neturi esminės teisinės reikšmės. Kaip pagrįstai nurodo Bankas, šiuo atveju Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu po daugiau nei 10 metų turėtų įtakos kitiems teisėtai sudarytiems susitarimams su trečiaisiais asmenimis, dėl ko būtų pažeidžiamos ne tik Banko, bet taip pat ir trečiųjų šalių teisės ir teisėti interesai. Kreditavimo sutarties vykdymo atnaujinimas po daugiau nei 10 metų taip pat prieštarautų ir teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitiems civilinės teisės principams (CK 1.2 straipsnis).
Dėl kitų ieškovų reikalavimų
44. Ieškovai taip pat prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ Sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ir Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp Banko ir atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“.
45. Įvertinęs, kad pagrindinis ieškovų byloje pareikštas reikalavimas pripažinti Banko vienašalį Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu yra nepagrįstas, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo tenkinti ir kitus išvestinius ieškovų reikalavimus dėl Sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ir Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.
46. Papildomai pažymėtina, jog ieškinio reikalavimas dėl Sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo pripažinimo negaliojančiu negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovai šiam reikalavimui pareikšti praleido ieškinio senaties terminą.
47. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo yra susijęs su draudimo teisiniais santykiais, todėl šio sprendimo ginčijimui turi būti taikomas sutrumpintas 1 metų senaties terminas. Sprendimas priimtas 2012-10-24, t. y. prieš daugiau nei 9 metus, todėl ieškovai praleido įstatyme numatytą terminą reikalavimui dėl šio sprendimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti ieškovai, tačiau atmetus ieškinį, jų naudai bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.