- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2-86-669/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00459-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- I. Š., V. Š.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas, Laurynas Vainoras
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. patikslintą ieškinį atsakovėms I. Š., V. Š. dėl apmokėjimo už atliktą darbą ir pagal atsakovių I. Š. ir V. Š. patikslintą priešieškinį ieškovui A. U. dėl sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo ir patirtų išlaidų priteisimo už atliktus darbus
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. 2019 m. birželio 26 d. ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių 2 300,00 Eur skolą už atsakovių užsakymu pagamintus ir sumontuotus uosinius laiptus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog dirba pagal individualios veiklos pažymą ir gamina medienos dirbinius. 2018 m. lapkričio pradžioje V. Š. užsakė jos name pagaminti uosinius laiptus ir juos sumontuoti. Buvo sutarta, kad laiptus pagamins maždaug per mėnesį už 2500 Eur sumą, sutarties užtikrinimui atsakovė sumokėjo 200 Eur avansą. 2018 metų gruodžio mėnesį iš uosio medienos pagamino ir atsakovių gyvenamajame name sumontavo laiptus. Jau atliekant montavimo darbus, I. Š. sakė, kad laiptai per brangūs ir sutartos kainos neverti, todėl ieškovas pasiūlė laiptus išsimontuoti ir išsivežti, tačiau atsakovės neleido ir žadėjo, kad su apmokėjimu viskas bus tvarkoje. Darbų eigoje dėl suprastėjusios ieškovo sveikatos būklės jis 10 dienų gulėjo ligoninėje, o po to vėl vyko pas atsakoves baigti laiptų montavimo darbų. Ten buvęs vyriškis, kurį I. Š. pristatė kaip sugyventinį, pradėjo grasinti, kaip suprato, už per didelę laiptų kainą. Paskutinę darbo dieną, jau baigiant vykdyti užsakymą, prieš pietus, atsakovės nurodė, jog vyksta pas gydytojus ir liepė ieškovui išvykti. Grįžus po pietų, atsakovės laukė prie durų ir į vidų jo nebeįleido, pradėjo įžeidinėti ir aiškinti, kad sutartos kainos nemokės, leido pasiimti darbo įrankius ir iš kiemo išvarė. 2018 m. gruodžio 19 d. jis atsakovėms išsiuntė sąskaitą faktūrą už atliktus darbus. Atsakovė V. Š. paskambinus telefonu ir pasiūlius tartis dėl apmokėjimo, V. Š. pasakė, jog jis neįrodys, jog pagamino ir sumontavo laiptus, todėl ji nieko daugiau nemokės.
2. 2020 m. vasario 11 d. ieškovas pareiškimu pakeitė ieškinio dalyką, prašo iš ieškovių priteisti 2300 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovės 2019 m. gruodžio 22 d. ginčo laiptus išardė, pasikeitė tarp šalių susiklostęs teisinis santykis, kadangi buvo sunaikintas teisminio ginčo objektas (laiptai), ieškovui atsirado teisė siekti žalos, kilusios iš rangos santykių, atlyginimo. Atsakovės savo pozicijas grindžia 2019 m. liepos 8 d. UAB „Baltų būstas“ konsultacija, kurioje teigiama, jog laiptai yra nesaugūs ir neatitinka reikalavimų „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ bei reikalavimo „Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu“, numatytų 2011-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011. Pažymi, jog šis Reglamentas realiai nereglamentuoja jokių reikalavimų mediniams laiptams, reikalavimų mediniams laiptams nereglamentuoja ir joks nacionalinis teisės aktas. Atsakovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laiptų neatitikimą kokybei, dėjo pastangas, kad reali laiptų kokybė nebūtų nustatyta, kol ginčo laiptus sunaikino. Atsakovės jokių pretenzijų ieškovui dėl kokybės neteikė nei sutarties vykdymo metu, nei po to, kai sutartis buvo įvykdyta, t. y. pretenzijos po 2018 m. gruodžio mėnesį sumontuotų laiptų pasirodė po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Remdamasis rangos sutarties nuostatomis nurodo, jog rangovas sukūrė laiptus iš savo medžiagų ir savo resursais, atsakovėms nuosavybės teisė į rangos sutarties dalyką būtų perėjusi tik tada, kai būtų sumokėta visa sutarties kaina. Rangos dalykas buvo sumontuotas atsakovių namuose, joms atsirado atsakomybė už daikto, esančio rangos sutarties dalyku, išsaugojimą ar jo žuvimą. Laiptai, kol jie nebuvo apmokėti, buvo ieškovo nuosavybė. Kadangi atsakovės ne tik neišsaugojo joms patikėto daikto, bet ir jį sunaikino, esant nepasibaigusiam ginčui dėl rangos sutarties dalyko, ieškovas patyrė žalą, pasireiškusią sukurto daikto praradimu ir negautomis už sukurtą daiktą pajamomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovės V. Š. ir I. Š. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Pateikė patikslintą priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo, prašydamos ieškovo A. U. ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovą grąžinti I. Š. sumokėtą 200 Eur dydžio avansą ir atlyginti 200 Eur turėtas išlaidas už laiptų išmontavimą, taip pat priteisti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su rašytinės teismo eksperto konsultacijos parengimu. Nurodė, kad ieškovas neįrodo, jog turi reikalavimo teisę į atsakovę V. Š., taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad sutarta kaina buvo 2500 Eur ir kas šią sumą sudarė. I. Š. ne kartą prašė ištaisyti trūkumus, kad laiptai atitiktų kokybės ir saugumo reikalavimus, atsakovui vengiant tai daryti, kreipėsi į atestuotus specialistus, kurie nustatė, jo laiptai neatitinka keliamų reikalavimų. Po to, atsakovės kreipėsi į ieškovą dėl laiptų išardymo ir 200 Eur avanso grąžinimo. Sutarties dėl laiptų pagaminimo ir sumontavimo šalimi buvo I. Š., kuri ir tarėsi su ieškovu, šalys sutarė, kad laiptų pagaminimo ir montavimo kaina bus 1000 Eur. Tačiau ieškovas laiptus pagamino netinkamos kokybės, todėl ieškovui nepašalinus esminių trūkumų, atsakovė neturi pareigos mokėti už atliktus darbus. Medinių laiptų konstruktyvo esminius trūkumus pagrindžia ir pridedama rašytine teismo eksperto konsultacija Nr. D-2019/078, kurioje nurodyta, jog laiptai yra nekokybiški ir negali būti naudojami pagal paskirtį, turi būti griaunami ir pakeisti. Kadangi pagaminti laiptai netinkami eksploatuoti, laiptai turi esminių trūkumų, sudaro pagrindą atsakovei pasinaudoti teise šalių sudarytą žodinę sutartį nutraukti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimo atveju abi šalys yra atleidžiamos nuo sutarties vykdymo ir taikoma restitucija – pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, pirkėjas privalo grąžinti jam perduotus daiktus. Prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą nedelsiant išmontuoti uosio medienos laiptus (duomenys neskelbtini)ir įpareigoti grąžinti I. Š. sumokėtą 200 Eur dydžio avansą. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (draudimas laiptus ardyti) nėra susijęs su grėsme galimo teismo sprendimo įvykdymui, 2019 m. lapkričio 21 d. ieškovui buvo siunčiamas pranešimas dėl laiptų išmontavimo. Po 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio ieškovui buvo suteiktas papildomas terminas išmontuoti laiptus, tačiau ieškovas to nepadarė. 2019 m. gruodžio 22 d. išmontavimo darbus atliko V. S., kuriam už atliktą darbą atsakovė I. Š. sumokėjo 200 Eur pagal 2019 m. gruodžio 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą.
4. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas su priešieškiniu nesutiko, nurodo, jog priešieškiniu atsakovės jau pripažįsta buvus susitarimui dėl laiptų ir ginčija tik laiptų kokybę. Atkreipia dėmesį, kad I. Š. dar 2019-01-19, priminus apie pareigą vykdyti prievolę, SMS žinute atrašė „Už kokius laiptus, baikit jus vieną kart“. Viso proceso metu atsakovės pretenzijų dėl darbų kokybės nekėlė ir jais naudojosi, pretenzijos atsirado tik pareiškus ieškinį, supratus, kad apsimesti, jog ieškovas negamino ir nemontavo laiptų nepavyks. Pagaminti laiptai atitiko vidutines rinkos kainas, manydamos, kad kaina didelė, galėjo derėtis ar neleisti laiptų montuoti, tačiau to nedarė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas A. U. parodė, kad jam paskambino atsakovė I. Š., susiradusi per kitą kartu dirbusį žmogų ir paklausė ar jis gali pagaminti laiptus. Susitarė, tada jis atvažiavo pas užsakovus į namus. Nuvažiavęs pas atsakoves į namus susitarė, kad laiptų kaina 2500 Eur, 200 Eur padavė kaip rankpinigius. Pagaminęs laiptus juos vežėsi pas atsakoves į namus dalimis, nes kitaip jų nebūtų galima įnešti į namus. Dieną jis rinko laiptus, bet dėl sveikatos būklės jis atsigulė 10 dienų į ligoninę ir darbai sustojo. Tuo metu laiptai jau buvo surinkti, trūko tik vienos pakopos ir ranktūrių. Po ligoninės jam skambino, klausė kada pabaigs laiptus, pyko, kad jis susirgo. Grįžęs iš Norvegijos šeimininkas, kurio pavardės nepamena, sakė, kad jis gaus malkų nuo to vyro. Jis sakė, kad laiptus gali išsivežti, bet atsakovės sakė, kad pabaigtų juos surinkti. Po ligoninės uždėjo pakopą ir ranktūrius. Laiptus reikėjo pabaigti pašlifuoti, palakuoti, kai atsakovė I. Š. turėjo vykti pas dantistą ir jis nebepabaigė, o po to jo į namus nebeįleido. Leido pasiimti instrumentus ir viskas. Pasakė, kad nemokės. Norėjo dar skambinti į policiją, bet pagrasino išdaužyti langus. Kitą dieną ar vėliau kreipėsi į policiją, nes nei laiptų neatidavė. Jų (atsakovių) pretenzijos buvo tik dėl to, kad jis atsigulė į ligoninę. Siuntė ir sąskaitą paštu ir telefonu rašė, kad sumokėtų už laiptus, bet atsakovės tik neigė, kad apskritai jis gamino kokius laiptus. Rašytinės sutarties nebuvo sudarę. Rašosi tik kai prašo kita šalis. Atsakovai specialiai nenorėjo jokių sutarčių, kadangi kaip išaiškėjo nenorėjo mokėti. Tariantis dėl laiptų viską atsakovėms parodė, parodė nuotraukas laiptų, iš savo darytų ankstesnių darbų. 2019 m. lapkričio 26 d. jį informavo apie galimybę išmontuoti laiptus jau įpusėjus teismo procesui, jis jau beveik buvo baigęs darbus. Laipų nepabaigė, juos reikėjo užbaigti, kad tvirtai stovėtų, kad neišklibėtų.
Šalies argumentai
6. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vainoras ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad leistinų adekvačių įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės aktą, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino į pirmą instanciją tik siekiant labiau atskleisti aplinkybes dėl teismo ekspertizės akto. Buvo suteikta galimybė atsakovams teikti kitus lygiaverčius įrodymus, prašyti pakartotinės ekspertizės. Atsakovių formuotas priešieškinio reikalavimas ieškovą įpareigoti išmontuoti laiptus kilo iš ydingo atsakovių sutartinių santykiu vykdymo, kai pagaminus daiktą, atėjus laikui atsiskaityti, atsakovės teigė, kad pagaminti laiptai nekokybiški. Ieškovas turėjo ribotas galimybes ginčytis dėl laiptų kokybės, nes atsakovės neleido rangovui tų laiptų tvarkyti ir užbaigti jų darbus. Kad laiptai pagaminti patvirtino ir pačių atsakovių liudytojas, nurodydamas, kad reikėjo tik baigiamųjų darbų. Šiai dienai ginčo daiktas yra sunaikintas atsakovių iniciatyva, laiptai sumesti į malkinę pas atsakoves. Teisės aktas, kuriuo remiasi atsakovės taikomas pastatams, konstrukcijoms, statiniams, o ne laiptams. Atsakovių liudytojų apklaustas asmuo taip pat nurodė, kad teisės aktų reglamentuojančių teisės aktų taip pat nežino. Papildomai pažymėjo, kad liudytojas patvirtino laiptų tinkamumą ir tinkamą laiptų pastatymą, buvo stabilūs. Ieškovas pagamino tvirtus ir stabilius laiptus. Atsakovės jokia forma jokių pastabų dėl laiptų kokybės nereiškė, joms pateiktą sąskaitą-faktūrą ją priėmė ir jos negrąžino. Atsakovės nepriklausomai nuo laiptų kokybės, neturėjo teisės jų sunaikinti, todėl privalo atlyginti ieškovui žalą, dėl sunaikintų laiptų. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
7. Atsakovė I. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena pas mamą ir įsirenginėjo namo antrą aukštą. Laukėsi kūdikio, todėl greitai reikėjo laiptų į antrą namo aukštą. Susirado ieškovą. Sumokėjo jam 200 Eur ir rugsėjo pabaigoje spalio pradžioje tarėsi, kad pagamins laiptus per 6 savaites už bendrą 1 000 Eur kainą. Bet laiptus gamino 3 mėnesius. Ieškovas vis atvykdavo darbuotis po valandą per dieną, jie vis ragino jį greičiau užbaigti, o jis pradėjo nebeatsiliepti į skambučius. Grįžo vyras iš užsienio ir pamatė tų laiptų kokybę, viena pakopa buvo perskilusi ir kai lipi laiptas linguodavosi. Ne kartą sakė ieškovui dėl laiptų kokybės. Vyras sakė, kad arba išsivežtų laiptus arba mažintų kainą, nes laikinam naudojimui gal ir tiktų, o po to patys juos susitvarkytų, bet ieškovas nesutiko ir sakė kvies policija. Vyras sakė, kad kviestų. Ji išvažiavo pas dantistą, name liko mama, o vyras sakė ar jis (ieškovas) vežasi laiptus ar juos užbaigia. Laiptus dar reikėjo peršlifuoti, nes buvo tokios skylutės, bet jie nenorėjo, kad namuose šlifuotų, dėl medienos dulkių ir kilo tas konfliktas. Po savaitės paštu gavo sąskaitą, kad sumokėtų jam 2 500 Eur už laiptus. Ieškovas susirinko daiktus. Dar du mėnesius garaže jo daiktai buvo. Buvo kalba, kad jis atvažiuotų ir pasiimtų tuos 800 Eur. Jai vis rašinėjo iš nežinomo numerio apie laiptus, su žmona buvo atvažiavęs terorizuoti. Buvo naktį pusę devynių atvykęs su svetimu vyru, matavosi laiptus, norėjo juo pirkti. Ji laiptais naudojosi gal du mėnesius, vėliau atšilus eidavo per lauką, nes buvo nuslydusi nuo laiptų, kadangi tie laiptai „vytavo“. Kiek supranta reikėjo tik varžtus užšlifuoti užlakuoti, o jau ten kojos kad viena ilgesnė kita trumpesnė jau nepakeisi, jie buvo taip pagimti. Per vasara sujungimai pradėjo plėstis, viena pakopa perskilusi, o dabar kur yra laiptai jų nepajudinsi, jie prigręžti prie sienos. Dabar tie laiptai garaže yra išrinkti. Daug kartų prašė tuos laiptus pasiimti, nes ir vietą užima, saugo juos. Ilgai su ieškovu vargo. Nebūtų buvę ginčo jei ieškovas būtų prašęs tų likusių 800, o ne 2500 Eur. Po pirmo posėdžio ji ieškovo paklausė iš kur tie 2500 Eur jei jie tarėsi dėl 1000 Eur, jis atsakė, kad ką nori tą rašo. Viena pakopa iš viso perskilo ir jis tą pakopą dvi savaites keitė. Baldus kai gamino rašėsi sutartį, o su ieškovu nesirašė, nes jis kažkaip sakė PVM nesusitvarkęs. Prieš gaminant laiptus ji norėjo kitaip, bet ieškovas sakė, kad pagal viską galimi tik toks variantas, kad pasisuks tie laiptai, ji ir sutiko, jiems buvo svarbiausia buvo, kad jie buvo patvarūs, tvirti.
8. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas nebuvo sudaręs rašytinės sutarties dėl laiptų gamybos ir rėmėsi tik sąskaita-faktūra, kurios turinį pats ir surašė. Kitų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti ieškovo nurodomą laiptų kaina nėra. Sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos prie sutarties prisijungusios šalies naudai. Atsakovės neigia, kad susitarta kaina buvo 2 500 Eur, kadangi jie tarėsi dėl 1 200,00 Eur. Laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad pagamintų laiptų kaina – 2 500 Eur. Atsakovo atlikti darbai – pagaminti laiptai, nekokybiški, neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Atsakovės nekokybiškus laiptus išmontavo, prieš tai pranešė ieškovui, o po to juos išardė, kadangi jie buvo nekokybiški ir nesaugūs. Šiuo atveju civilinės atsakomybės sąlygos nenustatytos. Atsakovės rėmėsi ekspertų pateikta konsultacija, kuri nebuvo paneigta ieškovo. Atliktos teismo ekspertizės akte konstatuota, kad laiptai atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, tačiau kitų įrodymų kontekste juo negalima vadovautis, kadangi jis prieštaraujantis, apžiūros metu laiptai buvo išmontuoti. Ekspertė atlikusi ekspertizę ir pati sutiko grąžinti už atliktą ekspertizę jai sumokėtus pinigus. Ieškovas prašydama iš atsakovės atlyginti patirtą žalą, žalos dydžio neįrodinėjo. Prašo ieškovo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu liudytoja G. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad 12 m. buvo teismo ekspertė. Ji atliko ekspertizę byloje dėl ginčo objekto – medinių laiptų. Vyko į laiptų buvimo vietą, juos apžiūrėjo. Apžiūrėjo juos išardytus, paguldytus garaže. Stovinčios konstrukcijos apžiūrėti galimybės nebuvo. Apžiūrėjo ir vietą, kurioje tie laiptai stovėjo. Dėl stabilumo nieko negali pasakyti. Tik vizualiai kaip jie atrodė, jie gal buvo grubesni, trūko jiems dailinimo, lakavimo. Pagal ją konstituciškai jie buvo baigti, estetiškai tik nepabaigti. Jos manymu laiptai pakankamai sumontuoti, stabilūs. Vartė tuos laiptus, jie pakankamai tvirti, o pritvirtinta, kaip matė iš nuotraukų – pakankamai. Apžiūros metu jai neakcentavo, kad laiptai netvirtai stovėjo, todėl į tai neatkreipė dėmesio. Apžiūrėjo tik patį gaminį. Pati detalė – tvirta, o kaip ji stovėjo, ji nematė ir tvirtinti negali. Per visą tą laikotarpį kai jie buvo garaže niekas neužsiminė, kad jie vytavo, judėjo. Išvadoje apie laiptų stabilumą nurodė, kad galimai, nes nematė laiptų tvirtinimo prie sienos, šią išvadą padarė įvertinusi laiptus vizualiai. Kartu dalyvavo ir vyras, kuris statybos techninis prižiūrėtojas, ekspertizės akte padėjėju neįtrauktas, turėjo būti nurodytas. Matavo kalibruotu metru, bet nepateikė apie tai duomenų. Eksperto Mockaus išvadomis iš karto nepatikėjo ir darė savo išvadas. Dabar įterptų į ekspertizės aktą, kad išvados apie gaminio stabilumą padarytos tik gaminį apžiūrint, o ne su siena, bet ekspertizės akte ir atsakė ne kategoriškai.
10. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta ieškovę, yra gyvenę viename kaime. Gamino jai laiptus. Jam paskambino ieškovė, prašydama nuardyti laiptus. Paprašė ateiti apžiūrėti. Jis kartais užsiima baldų gamyba, yra dirbęs baldų gaminimo įmonėj. Apžiūrėjęs matė, kad mediena nebuvo iki galo išdžiūvusi, pradėjusi skilinėti. Kur jau įskilo tai jau ten ir skils. Sakė, kad bandytų derėtis dėl kainos. Po trijų mėnesių į jį kreipėsi dėl laiptų nuardymo, jis nuardė ir išnešė. Tik varžtus atsukinėjo. Priveržti laiptus galėjo, visi tų klaidų padaro. Be nei jis juos gamino ir nenorėjo jų ir taisyti. Laiptai nebuvo prigręžti prie sienos, vienas „balkis“ buvo klijuotas, ten ta detalė turi būti ištisinės medienos, laikančioji, Pagrindinė dalis. Šakos buvo, galėjo bent kokybiškai patvarkyti, pašlifuoti. Laikančiosios buvo vienas varžtas apačioje ir viršuje du neilgi varžteliai, jei gerai pamena. Laiptai buvo šlifuoti, lakuoti. Mano, kad laiptų baigtumas buvo nepilnas, trūko šonus sutvirtinti poroje vietų, mano, kad tada nebūtų jie „vaikščioję“. Buvo sudėti ir turėklai. Mano, kad normaliai lipant laiptai nelingavo. Pakopos iš pažiūros panašios buvo, kiekvienos pakopos nematavo. Jis padarė naujus laiptus, ir po šiai dienas niekas netrūkinėja. Pakopos laikui bėgant gali perskilti, nes buvo skilusios. Laiptus gamino iš uosio už 1 200 Eur. Mano, kad laiptai kuriuos išardė neverti 2500 Eur. Mano, kad tokių laiptų kaina dabar jau pakitusi. Laiptų pakopos turi būti vienodos. Yra įgijęs staliaus specialybę. Išvadas dėl laiptų kokybės daro iš patirties, supratimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.
Dėl faktinių aplinkybių
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio mėn. ieškovas A. U., vykdantis individualią veiklą (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. Š. ir I. Š. žodžiu susitarė, kad ieškovas pagal individualų žodinį atsakovių užsakymą pagamins ir atsakovei V. Š. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), I aukšte, sumontuos uosio medienos laiptus į II namo aukštą. Abi šalys patvirtino, jog minėtos žodinės sutarties užtikrinimui, ieškovės atsakovui sumokėjo 200,00 Eur sumą (avansą). 2018 m. gruodžio mėn. ieškovas gamintų laiptų konstrukcijas atsivežė į užsakovų – atsakovių, gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini)., pradėjo jų montavimo darbus.
12. Ieškovas nurodo, kad už laiptų pagaminimą šalys susitarė dėl 2500,00 Eur kainos, tačiau 2019 m. gruodžio mėn. neužbaigus laiptų gamybos darbų ir likus tik estetiniams laiptų apdailos darbams atsakovės šių darbų jam atlikti nebeleido, į gyvenamąjį namą neįleido ir su juo neatsiskaitė. Pretenzijų dėl laiptų kokybės nereiškė. Galiausiai atsakovės 2019 m. gruodžio 22 d., ginčo laiptus išardė, sunaikino, tuo ieškovui padarydamos 2300 Eur žalą.
13. Atsakovės su ieškovo reikalavimais nesutiko, teigė, jog už laiptų pagaminimą šalys tarėsi dėl 1000,00 Eur kainos, be to, ieškovo pagaminti laiptai buvo nekokybiški, nesaugūs ir negali būti naudojami pagal paskirtį, todėl atsakovės ieškovo prašė laiptus išmontuoti, o ieškovui nesiėmus darbų, juos išmontavo savo iniciatyva. Kadangi ieškovas savo prievolę įvykdė netinkamai, pagamino netinkamos kokybės uosio medžio laiptus ir juos sumontavo pažeidžiant kokybės ir saugumo nustatytus reikalavimus, todėl atsakovė neturi prievolės mokėti už nekokybiškai atliktus darbus.
14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta byloje, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, t. y. ieškovas, vykdęs individualią veiklą, pažymos Nr. 381614, verčiasi medinių laiptų gamyba (verslininkas), įsipareigojo pagal atsakovių (vartotojų) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius atsakovių poreikius.
16. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 26 punktas).
18. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas).
19. Atsakovės I. Š. teigimu ieškovo V. U. pagaminti laiptai buvo netinkamos kokybės, medinių laiptų pakopos vis įskildavo, ieškovas jas keitė, taip pat nurodė, kad laiptai buvo nestabilūs, nesaugūs ir netinkami naudoti. Atsakovė rėmėsi UAB “Baltų būstas” 2019 m. liepos 5-8 d. parengta Vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), medinių laiptų iš pirmo į antra aukštą rašytine teismo eksperto konsultacija Nr. D -2019/078, kurioje teismo ekspertas nurodė, jog pagaminti ir sumontuoti mediniai uosiniai laiptai negali būti eksploatuojami ir turi būti griaunami ir pakeisti, nes pažeisti esminiai reikalavimai “Mechaninis atsparumas ir pastovumas” ir “Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu”, nes dėl konstrukcijos griūties arba juos eksploatuojant kils nepriimtinos nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojus, pvz., paslydimai, kritimai, susidūrimai.
20. Ieškovui nesutinkant su atsakovių pateikta rašytine teismo eksperto konsultacija bei siekiant nustatyti, ar ieškovo pagaminti ir sumontuoti laiptai atitinka tokios rūšies gaminiams keliamus reikalavimus, bei nustačius jog tam reikalingos specialios žinios, Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi skirta statybos darbų ekspertizė, kurią pavesta atlikti Klaipėdos zonoje veikiančiai ekspertei iš ekspertų sąrašo – G. L.. 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo ekspertizės akte Nr. 20/08-02TE padaryta išvada, jog labiausiai tikėtina, kad minimi ieškovo pagaminti mediniai uosiniai laiptai galimai atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus tokios rūšies mediniams laiptams. Laiptai pagaminti ne iš medienos atliekų, labiausiai tikėtina, jog laiptai pakankamai atitinka tokiems laiptams keliamus saugumo reikalavimu, taip pat padaryta labiausiai tikėtina išvada, jog pagamintų uosio medienos laiptų pakopų aukšti vienodas, laiptų pakopos tinkamai sumontuotos į laiptų sijas (ekspertizės akto 32-37, 48-49 l.). Taip pat akcentuotina, jog ginčo objekto – laiptų, apžiūra ekspertizės atlikimo metu buvo atliekama jau esant laiptams išmontuotiems.
21. Atsakovės, nesutikdamos su teismo ekspertizės išvadomis, teigė, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, neturi ir negali vadovautis 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo ekspertizės aktu. Atsakovės kėlė klausimą dėl ekspertizės akte išdėstytų teiginių pagrįstumo bei jų teisingumo, įvertinus ir tai, kad ekspertizę atlikusi ekspertė pateikė pranešimą apie galimybę grąžinti ieškovui už ekspertizę šio sumokėtą sumą.
22. Vis dėl to, bylos nagrinėjimo metu 2020 m. rugpjūčio 26 d. atlikta teismo ekspertizė bei atliktos ekspertizės aktas Nr. 20/08-02TE nėra nuginčytas. Bylos nagrinėjimo metu sprendžiant papildomos teismo ekspertizės klausimą, siekiant panaikinti byloje esančių įrodymų prieštaravimus dėl laiptų kokybės, nė viena iš šalių, įskaitant ir atsakoves, pakartotinės ekspertizės skirti nepageidavo.
23. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.
24. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).
25. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti kritiškai vertinama ekspertizės akto duomenų dalis. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).
26. Taigi CPK 218 straipsnio nuostatos nesudaro pagrindo teigti, kad vien eksperto išvadai prieštaraujančių įrodymų buvimas, kaip šiuo atveju – atsakovių teikta teismo eksperto konsultacija, yra pagrindas nesutikti su eksperto išvada. Nenustatyta, jog ekspertizės akto turinys prieštaringas ar išvados neišplauktų iš tyrimo eigos. Ekspertizės akte aiškiai aprašyta ekspertizės atlikimo eiga, padarytos kategoriškos ar labiausiai tikėtinos išvados ir pagrįstų duomenų leidžiančių abejoti atlikta ekspertize byloje nenustatyta, kas sudaro pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu, kuris vertintinas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
27. Teismo posėdžio metu atsakovių prašymų liudytoju buvo apklaustas V. S., kuris atsakovių užsakymu ieškovo pagamintus laiptus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), išardė ir pagamino bei sumontavo kitus laiptus. Jo pirminiu nurodymu iki tol buvę, t. y. ieškovo pagaminti ir sumontuoti laiptai buvo stabilūs („normaliai lipant nelingavo“). Taip pat patvirtino, jog laiptai iš esmės buvo baigti, juos reikėjo papildomai pritvirtinti, užbaigti estetinius darbus (lakuoti, šlifuoti). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojo atsakovėms pagaminti ir sumontuoti laiptai, paties liudytojo paaiškinimais, buvo pagaminti nesivadovaujant nei nacionalinės nei tarptautiniais teisės aktais, ar konkrečiai nesiremiant atsakovių nurodytų 2011 m. kovo 9 d. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB. Sutiktina su atsakovių atsiliepime, taip pat ir teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčo objektui taikomi kokybės saugumo reikalavimai.
28. Vis dėlto, teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, kad ieškovo pagaminti laiptai, įvertinus tai, kad laiptų apdailos darbai nebuvo užbaigti, atitiko esminius tokio pobūdžio gaminiams keliamus reikalavimus ir nekliudė ieškovo pagamintais laiptai naudotis pagal paskirtį. Kuom, kaip nurodė atsakovė, ji ir naudojosi, šiuos laiptus naudodama pagal paskirtį iki jų išmontavimo 2019 m. gruodžio 22 d. Byloje jokių duomenų apie atsakovių reikštas pretenzijas ieškovui dėl laiptų kokybės, darbų vėlavimo, iki bylos iškėlimo teisme, nėra. Į ieškovo atsakovei siųstą trumpąją sms žinutę dėl apmokėjimo už pagamintus ir sumontuotus laiptus, atsakydama atsakovė laiptų trūkumų, ar jų kokybės neatitikimo nenurodė (tuo pateisinant neatsiskaitymą), atsakydama „už kokius laiptus<...>“. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių atsakovių ieškovui reikštas pretenzijas dėl laiptų kokybės ar jų neatitikimo saugumo reikalavimams, prašant šiuos trūkumus ištaisyti/pakeisti nėra. Atsakovės į joms apmokėjimui pateiktą sąskaitą-faktūrą jokių pretenzijų taip pat nereiškė. Minėti veiksmai iš esmės patvirtina, kad atsakovės, vertinant vidutinio sąžiningo ir protingo vartotojo standartais, turėjo pareigą už atliktus darbus atsiskaityti, o nustačius šių laiptų trūkumus, bendradarbiauti su rangovu, siekiant nustatytus trūkumus ištaisyti ar prašyti rangovo atlyginti šių laiptų trūkumų šalinimo išlaidas, tuo labiau, kad ieškovės šiais laiptai naudojosi.
29. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
30. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011;ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
31. Remdamasis tuo kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, siekiant civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad atsakovės I. Š. užsakymu ieškovo V. U. pagaminti ir atsakovės V. Š. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuoti laiptai, įvertinus jų baigtumo lygį/procentą, atitiko pagrindinius/esminius laiptams keliamus reikalavimus (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog atsakovės I. Š. užsakymu ieškovo pagaminti ir atsakovės V. Š. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuoti laiptai turėjo esminių ir nepašalinamų trūkumų, dėl ko laiptų nebūtų galima naudoti pagal normalią paskirtį ir sudarančių pagrindą užsakovei I. Š. nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, kaip tai numatyta CK 6.665 straipsnio 3 dalyje.
32. CK 6.658 straipsnio „Užsakovo teisės darbo atlikimo metu“ 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad darbas nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.
33. CK 6.678 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
34. Remiantis CK6.665 straipsnio 1 dalimi jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
35. CK 6.678 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje numatyto užsakovo reikalavimo (reikalavimo dėl neatlygintino trūkumų pašalinimo, kai trūkumai gali kelti grėsmę užsakovo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai), užsakovas turi teisę per tą patį terminą reikalauti arba grąžinti dalį už darbą sumokėtos kainos, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
36. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad nustačius ieškovo pagamintų laiptų trūkumus – įskilus laiptų pakopoms, ieškovas savo lėšomis šiuos trūkumus pašalino, taip pat byloje nenustatytos aplinkybės, kad ieškovas būtų vengęs užbaigti nurodomo ginčo objekto – laiptų montavimo darbus ar būtų vengęs ištaisyti atsakovių nurodytus trūkumus. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovo pagaminti laiptai nebuvo užbaigti, tačiau atsakovės baigiamųjų laiptų gaminimo-montavimo darbų atlikti nepageidavo.
37. CK 6.658 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuotolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo.
38. Esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumas – CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva nuožiūra; ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Kai sutarties nutraukimo pagrindas yra tik paties užsakovo valia (vartotojas tampa nesuinteresuotas rangos darbų rezultatu), jo apsisprendimas nesusijęs su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, sutarties nutraukimo padarinius apima CK 6.673 straipsnio 2 dalies reguliavimas – užsakovo pareiga apmokėti dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Tokiu atveju atlikto darbo kaina turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į konkrečios rangos sutarties sąlygas dėl darbų kainos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į rangos darbų kainą pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalies normą įeina ne tik rangovo atlikto darbo atlyginimas, bet ir jo turėtų išlaidų tam darbui kompensavimas. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas aplinkybe, kad versliškai tam tikra veikla užsiimantis rangovas turi galimybę visa tai, ko neįdėjo į pradėto užsakymo vykdymą, panaudoti kitam užsakymui, taip išvengdamas nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Užsakovas, sumokėjęs atliktos darbo dalies kainą, atitinkamai įgyja teisę į atliktų darbų rezultatą (CK 6.671 straipsnis).
39. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovas A. U. žodiniu atsakovių I. Š. ir V. Š. užsakymu pagamino ir atsakovei V. Š. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), I aukšte, sumontavo uosio medienos laiptus į II namo aukštą, tačiau šių darbų nebaigė (liko estetiniai, baigiamieji darbai) atsakovėms nesutinkant, t. y. iš esmės atsakovėms konkliudentiniais veiksmais atsisakius šalių žodžiu sudarytos sutarties, o ieškovas, nenustačius esminių ir nepašalinamų pagamintų uosio medžio laiptų trūkumų, išdėstytu aplinkybių pagrindu, įgijo teisę reikalauti užsakovių sumokėti atliktos darbo dalies kainą, kuri priteistina iš užsakovių – atsakovės I. Š. ir V. Š. (CK 6.658 straipsnio 2 dalis).
40. Nors atsakovė V. Š. nurodė, kad ji nebuvo sutarties šalimi ir laiptų neužsakinėjo. Vis dėlto, bylos duomenimis ieškovas dėl laiptų gamybos tarėsi su abiem atsakovėmis, be to, užsakyti laiptai buvo montuojami V. Š. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančio (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad žodinė sutartis sudaryta abiejų atsakovių interesais.
Dėl laiptų kainos
41. Ieškovas nurodo, jog už laiptų pagaminimą ir sumontavimą šalių sutartas atlyginimas 2500 Eur, tuo tarpu atsakovės teigia, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl 1000 Eur užmokesčio. Kaip jau nurodyta anksčiau, rašytinė vartojimo rangos sutartis tarp šalių nesudaryta. Atsakovė, 2018 m. gruodžio 19 d. ieškovas A. U. atsakovei V. Š. išrašė bei pateikė apmokėjimui sąskaitą-faktūrą serija A Nr. 011 už 1 vnt. uosinius laiptus, kurių kaina iš viso 2500,00 Eur. į bylą taip pat pateikta laiptų gamybos sąmata.
42. 2019 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat nurodyta, jog 2019 m. sausio 23 d. ieškovas pateikė pareiškimą policijos komisariatui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, jog su užsakovėmis V. Š. ir I. Š. 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje susitarė dėl uosinių laiptų pagaminimo, V. Š. už atliktus darbus sumokės 2500 Eur.
43. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutarties aiškinimo vartotojo naudai taisyklė nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis turi būti aiškinama ne pagal nustatytas aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kasacinės instancijos teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-48-421/2019 konstatavo, jog vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad jie gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.
44. Byloje kitų įrodymų, patvirtinančių kitokią nei ieškovo nurodytą laiptų kainą, nėra. Ieškovas nuosekliai tvirtino, kad laiptų gaminimo ir montavimo kaina – 2500,00 Eur. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo prašė sumažinti laiptų kainą, sutiko mokėti 800,00 Eur (išskaičius 200,00 Eur avansą), tačiau byloje esančiais įrodymai nustatyti ar šalių susitarta laiptų kainą yra 1000,00 Eur ar tokia kaina jau sumažinta atsakovių iniciatyva, nėra galimybės.
45. Remdamasis tuo kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad šalys susitarė, jog ieškovas atsakovės užsakymu pagamins ir sumontuos uosio medienos laiptus už 2 500 Eur kainą(CPK 185 straipsnis).
46. Abi šalys patvirtino, jog sutarties užtikrinimui, ieškovės atsakovui sumokėjo 200,00 Eur sumą (avansą). Ieškovas pripažįsta, jog darbai nebuvo visiškai užbaigti – dar reikėjo atlikti medinių laiptų šlifavimo, lakavimo darbus, atlikti kitus baigiamuosius darbus, įskaitant ir papildomus laiptų tvirtinimo darbus, todėl, įvertinus atliktų darbų apimtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), darytina išvada jog ieškovo laiptų gamybos-montavimo darbai atlikti ne mažiau 70 proc., todėl jo nurodoma prašoma priteisti suma mažintina 30 proc., t. y. iki 1 750 Eur (2500 Eur x 70 proc. = 1 750 Eur). Įskaičius atsakovės sumokėtą 200 Eur avansinį mokėjimą solidariai iš atsakovių I. Š. ir V. Š., ieškovo A. U. naudai priteistina iš viso 1 550 Eur suma (1 750 Eur - 200 Eur avansas) (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
47. Atsakovės praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
48. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.).
50. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro:
- 52 Eur dydžio žyminis mokestis (sumokėtas už ieškinį 2019 m. balandžio 15 d.);
- 1500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (pagal 2020 m. kovo 5 d. pažymą – 1000 Eur sumai už advokato padėjėjo L. Vainoro teisines paslaugas ir pagal 2019 m. liepos 8 d. pažymą 500 Eur sumai už advokato A. S. suteiktas teisines paslaugas);
- 1500 Eur išlaidos už 2020 m. kovo 26 d. teismo nutartimi paskirtą statybos darbų ekspertizę (sumokėta 2020 m. balandžio 9 d.; iš viso pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 20-002 už atliktą ekspertizę – 1 860,00 Eur sumai)
51. Atsakovė I. Š. nurodė, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro:
- 90 Eur dydžio žyminis mokestis (sumokėtas už priešieškinį 2019 m. liepos 9 d. 23,00 Eur ir 2019 m. liepos 11 d. 67 Eur),
- 2 290,00 Eur už advokato teisines paslaugas (800 Eur 2021 m. sausio 4 d. sąskaita Nr. IB 0001; 140 Eur – 2020 m. kovo 4 d. sąskaita Nr. IB 0022; 350 Eur – 2019 m. gruodžio 2 d. sąskaita Nr. IB 0081; 1000 Eur 2019 m. liepos 9 d. sąskaita Nr. IB 0044.
52. Atsakovė V. Š. nurodė, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro:
- 1000 Eur už advokato teisines paslaugas (pagal 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. IB 0025).
53. Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinio netenkinus, ieškovui iš atsakovių priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams ir atmestam priešieškiniui (ieškinys tenkintas 67 %), atsakovėms – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (33 %), kaip numato CPK 93 straipsnio 2 dalis, t. y. ieškovui iš atsakovių priteistina 34,84 Eur žyminio mokesčio, 1 246,20 Eur ekspertizės išlaidų. Priešieškinio netenkinus visiškai, žyminis mokestis už priešieškinį iš ieškovo atsakovėms nepriteistinas
54. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas ieškinys ir priešieškinis, įvertinus reiškiamų reikalavimų pobūdį, t. y. priešpriešiniai šalių reikalavimai dėl to paties daikto, šalių turėtos atstovavimo išlaidos paskirstytinos lygiomis dalimis ieškinio ir priešieškinio parengimui bei atstovavimui ir ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovių priteisiamos ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams ir atmestam priešieškiniui 1 252,50 Eur (1 500,00 Eur : 2 x 67 % + 750,00 Eur), atsakovėms iš ieškovo – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai : V. Š. 165,00 Eur (1000,00 Eur : 2 x 33 % ), I. Š. 377,85 Eur (2 290,00 Eur : 2 x 33 %) bei 38 Eur žyminis mokestis už tenkintą atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, viso 415,85 Eur bylinėjimosi išlaidų
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Pritiesti iš V. Š. ir I. Š. solidariai 1 550,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) Eur sumą už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 550,00 Eur) bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis iš atsakovių 2 533,54 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt trijų eurų 54 ct) Eur, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 1 266,77 Eur bylinėjimosi išlaidų A. U..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. U. 165,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų V. Š. ir 415,85 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų I. Š..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.