- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-468-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32704-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- RUAB ,,MOLESTA“
- Kreditorius
- UAB „Aliuminio konstrukcijos“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos RUAB ,,MOLESTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos RUAB „MOLESTA“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. S., išieškotoja UAB „Aliuminio konstrukcijos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja UAB ,,MOLESTA“ pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės A. S. 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakymą Nr. S018-15243, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370, įpareigoti antstolę sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/16/00370 ir perduoti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2014 RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.
2. Skunde nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/16/00370 pagal išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2014 dėl 5 244,44 Eur skolos išieškojimo iš RUAB „MOLESTA“ išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai. Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, kuriuo tenkintas išieškotojos priešieškinis dėl skolos, atsiradusios išieškotojai atlikus statybos darbus 2011 – 2012 m. priteisimo, pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi UAB ,,MOLESTA“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi yra patvirtintas pareiškėjos restruktūrizavimo planas, kurį pareiškėja vykdo. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014, išieškotojai priteista skola atsirado iki restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo, ji turi būti išieškoma remiantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatomis – išieškotojos reikalavimas turi būti įtrauktas į kreditorių sąrašą ir restruktūrizavimo planą, dėl ko vykdomoji byla turi būti sustabdyta, o vykdomasis raštas perduotas pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolė A. S. 2018 m. spalio 12 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370, Reg. Nr. S018-16954 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą bei perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Patvarkyme nurodė, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusi skola, kaip ir visos mokėtinos einamosios restruktūrizavimo įmonės įmokos, turi būti išieškomos bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018). Šiuo atveju antstolei yra pateiktas vykdyti 2015 m. kovo 18 d. vykdomasis raštas Nr. 2-759-781/2014 dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl vykdytinas bendra CPK nustatyta tvarka. Vykdomasis raštas, kuris išduotas 2015 m. kovo 10 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, antstolei pateiktas vykdyti 2016 m. balandžio 6 d., antstolė iki 2016 m. balandžio 6 d. nevykdė jokio vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš UAB ,,MOLESTA“. Kadangi restruktūrizuojamos įmonės statusą pareiškėja įgijo nuo 2014 m. kovo 27 d., pareiškėjos restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2016 m. vasario 15 d., antstolė neturėjo pareigos persiųsti vykdomąjį raštą pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui nei pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nei pagal ĮRĮ 8 straipsnį.
Šalies argumentai
5. Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Aliuminio konstrukcijos“ su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skirti pareiškėjai 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, 50 procentų šios baudos priteisiant išieškotojai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, kad vykdomasis raštas negali būti vykdomas priverstine tvarka, nes pareiškėjos skola susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi išieškotojos naudai iš pareiškėjos buvo priteista ne tik 452 100,82 Lt skola, kurios išieškojimo klausimas šioje byloje nekeliamas, bet ir bylinėjimosi išlaidos, kurios ir yra išieškomos šioje vykdomojoje byloje. Šias bylinėjimosi išlaidas pareiškėja patyrė teisminio proceso metu, kurį iniciavo turėdama restruktūrizuojamos įmonės statusą. Aplinkybė, kad esminis ginčas šiame teisminiame procese kilo dėl 2011 m. rugpjūčio 26 d. statybos subrangos sutarties vykdymo, nepakeičia fakto, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado teisminio nagrinėjimo metu, o ne ginčo sutarties vykdymo metu. Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktą nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Šioje byloje ginčas kilęs dėl kitos proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios ĮRĮ 8 straipsnio 4 dalies kontekste taip pat vertintinos kaip einamosios įmokos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis). Pareiškėjos pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų, taip pat daugkartiniai pareiškėjos prašymai stabdyti vykdomąsias bylas dėl einamųjų įmokų išieškojimo ir jų perdavimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, kai teismų praktikoje yra išaiškina, kad ĮRĮ numatyti draudimai yra susiję tik su senomis iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusiomis skolomis, vertintini kaip piktnaudžiavimas teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,MOLESTA“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų atmetė, taip pat atmetė suinteresuoto asmens išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo UAB ,,MOLESTA“; priteisė iš pareiškėjos RUAB „MOLESTA“ suinteresuoto asmens išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai 200 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad:
7.1. šiuo metu antstolė vykdomojoje byloje vykdo jai pateiktą vykdomąjį raštą tik dalyje dėl 5 244,44 Eur skolos išieškojimo, kurią sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014, iš pareiškėjos išieškotojai priteistos jos teisminio proceso metu patirtos 4 349,51 Eur (15 108 Lt) bylinėjimosi (teisinių paslaugų ir žyminio mokesčio) išlaidos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-256-407/2015, iš pareiškėjos išieškotojai priteistos jos teisminio proceso metu patirtos 868,86 Eur bylinėjimosi (teisinių paslaugų) išlaidos;
7.2. civiliniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (atlyginimas) tarp dalyvaujančių byloje asmenų yra priskiriamas civilinio proceso teisinio reguliavimo sferai, nes jos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal civiliniame procese įtvirtintą principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies išlaidas tenka pralaimėjusiais šaliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001). Todėl civilinį procesą laimėjusios šalies pareiga apmokėti priešingos šalies civiliniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas kildintina iš teismo sprendimo, kuriuo tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (atlyginimas) yra išsprendžiamas, o jos atsiradimo momentas – su tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 18 straipsnis);
7.3. kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu, kurios kaip ir po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusi skola, turi būti išieškoma bendra CPK nustatyta tvarka. Kitoks normų aiškinimas neatitiktų restruktūrizavimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018). Antstolės vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį raštą išieškoma pareiškėjos 5 244,44 Eur skola išieškotojai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsirado jau po restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo, pareiškėjai restruktūrizavimo metu dalyvaujant teisiniuose ginčuose, ši skola priskirtina einamosioms įmokoms ĮRĮ 8 straipsnio 4 dalies prasme, kurias pareiškėja turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu, o jai šios pareigos nevykdant – ji gali būti išieškoma bendra CPK nustatyta tvarka. Todėl tenkinti pareiškėjos prašymą sustabdyti vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir vykdomąjį raštą persiųsti pareiškėjos restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui pagal pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą antstolė neturėjo pagrindo;
7.4. bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš restruktūrizuojamos įmonės teismo sprendimu po restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo, išieškojimo tvarkos klausimas yra išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teigti, kad pareiškėja, teikdama šį skundą žinojo ar turėjo žinoti, jog jos teisės nėra pažeistos, o šį skundą teikė tik sąmoningai siekdama užvilkinti vykdomąją bylą, teismas neturi pagrindo. Teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotos aplinkybės, neįvertinus sąlygų, kurioms esant vienoje byloje nustatytas faktas gali būti naudojamas kaip prejudicinis kitoje byloje, teismo vertinimu, galėjo suklaidinti pareiškėją, kas ir lėmė skundo dėl antstolės veiksmų pateikimą, sąžiningai manant, jog jos teisės yra pažeidžiamos, todėl suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėja UAB ,,MOLESTA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti RUAB ,,MOLESTA“ skundą visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. pirmosios instancijos teismas išskaidė vykdomąjį raštą į dvi dalis, nurodydamas, jog kituose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo vertinti vykdomajame rašte nurodytų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo aspektai, o pasisakė tik dėl skolos, kuri atsirado iki restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Toks interpretavimas yra ydingas, kadangi teismai, vertindami antstolės veiksmų teisėtumą vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370, pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2014, vertino visas vykdomajame rašte nurodytas skolas bei aiškiai nurodė, kad vykdomajame rašte nurodytas įsiskolinimas visa apimtimi turi būti išieškomas, laikantis ĮRĮ nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės. Nėra aišku, kokiu pagrindu antstolė ėmėsi iniciatyvos ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam apygardos teismui perduotą vykdomąjį raštą pradėjo vykdyti savo iniciatyva, nors vykdomasis raštas buvo teismo žinioje;
8.2. skundžiamoje nutartyje cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. e3K-3-110-421/2018 buvo sprendžiamas ginčas ne dėl bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atlyginimo, tačiau dėl advokato, teikiančio teisines paslaugas restruktūrizavimo byloje, paslaugų apmokėjimo. Minėtoje nutartyje nepasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių šalims ginčijantis dėl skolos, atsiradusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atlyginimo;
8.3. ĮRĮ nuostatos yra lex specialis CPK nuostatų prasme, todėl esant ĮRĮ ir CPK normų konkurencijai, turi būti vadovaujamasi ĮRĮ nuostatomis. Bylinėjimosi išlaidos gali būti pripažintinos einamosiomis įmokomis tuo atveju, kai tai yra nauja skola, atsiradusi po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, restruktūrizavimo procese. Kadangi ginčas tarp šalių kilo dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tai skola, teismo priteista UAB ,,MOLESTA“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, pagrįstai laikoma skola, atsiradusia iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos atsiradusiomis po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi procesas, kurio metu atsirado bylinėjimosi išlaidos, nebuvo susijęs su restruktūrizavimo procesu. Pirmosios instancijos teismas, bylinėjimosi išlaidas laikė einamosiomis įmokomis vien tuo pagrindu, kad bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos teismo nutartimi, priimta po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau nevertino bylinėjimosi išlaidų pagrindo – bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl restruktūrizavimo proceso metu pradėto ginčo.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašo atskirąjį skundą atmesti, ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti UAB ,,MOLESTA“ 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, 50 procentų šios baudos, tai yra 300 Eur priteisti išieškotojai UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. skolininkė nutyli, kad 2015 m. kovo 18 d. vykdomajame rašte nurodyta pagrindinė skola buvo įvykdyta dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkei. Vėliau skolininkė inicijavo neteisėtus procesus, atgręžė minėtą įvykdymą, tarp šalių truko ilgas bylinėjimasis, ta pati skola 2014 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos teismo buvo priteista dar kartą, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-272-1075/2018 buvo galutinai patvirtinta, kad iš rangos sutarties atsiradusi skola buvo pagrįstai ir teisėtai įvykdyta dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkei. Antstolei yra pateikta vykdyti tik dalis vykdomojo rašto, t. y. reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šis reikalavimas atsirado iš neteisėto ir nepagrįsto bylinėjimosi vykstant skolininkės restruktūrizavimo procesui;
9.2. visos nutartys, kurias savaip interpretuoja ir remiasi skolininkė, buvo priimtos dar iki kasacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018 suformuotos praktikos, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu. Išlaidos, patirtos apmokant teisines paslaugas yra einamosios įmokos. Toks išaiškinimas yra logiškas, kadangi restruktūrizuojamos įmonės inicijuotas ar tęsiamas teisminis procesas yra susijęs šios įmonės turtiniais interesais. Teismui konstatavus, kad restruktūrizuojama įmonė nepagrįstai inicijavo tokį procesą arba nepagrįstai nepripažino skolos ir procesą tęsė, tokiai įmonei kyla CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga atlyginti kitos šalies patirtas išlaidas. Jeigu restruktūrizuojama įmonė nepagrįstai nesibylinėtų, jai nekiltų prievolė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Būtent restruktūrizavimo proceso metu įmonės pasirinkta pozicija ginče dėl materialinių teisinių santykių ir lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl šias išlaidas restruktūrizuojama įmonė ir privalo atlyginti kaip einamąsias ĮRĮ 8 straipsnio 4 dalies kontekste. Restruktūrizuojamai įmonei pasirinkus kitokią poziciją (pvz. pripažinus skolą), šių išlaidų (5 244,44 Eur) įmonė būtų nepatyrusi. Šiuo atveju pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas kyla iš procesinio elgesio, o ne iš materialinio teisinio santykio, dėl kurio kilo ginčas.
10. Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. draudimai restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 26 punktas);
10.2. kadangi antstolės vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį raštą išieškoma pareiškėjos 5 244,44 Eur skola dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsirado jau po restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo, pareiškėjai restruktūrizavimo metu dalyvaujant teisminiuose ginčuose, ši skola priskirtina einamosioms įmokoms ĮRĮ 8 straipsnio 4 dalies prasme, kurias pareiškėja turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu, o jai šios pareigos nevykdant – ji gali būti išieškoma bendra CPK nustatyta tvarka. Restruktūrizavimo byla iškeliama dėl senųjų prievolių neįvykdymo, tačiau iš skolininko priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra, nebuvo ir negalėjo būti įtrauktos į prievolių sąrašą dėl kurių buvo sprendžiamas klausimas keliant restruktūrizavimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinėje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skolos (bylinėjimosi išlaidų) išieškojimą iš restruktūrizuojamos įmonės, taip pat vykdomosios bylos privalomąjį sustabdymą CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, aiškinimo ir taikymo.
13. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškelta UAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr. B2-1339-912/2019), nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo planas.
14. Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0177/16/00370, duomenų nustatyta, kad antstolei A. S. 2016 m. balandžio 6 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-759-781/2014 dėl 130 937,45 Eur skolos ir 5 244,44 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės RUAB „MOLESTA“ išieškotojos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai (v. b. T. I., b. l. 7; 127; 138). Vykdomoji byla sustabdyta 2017 m. vasario 10 d. antstolės patvarkymu ir vykdomasis raštas perduotas Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam RUAB ,,MOLESTA“ restruktūrizavimo bylą (v. b. T. I., b. l. 128-129).
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad vykdomasis raštas išieškotojai UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ buvo grąžintas jos prašymu pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. teisėjos rezoliucija (civilinė byla Nr. B2-1339-912/2019).
16. Vykdomoji byla Nr. 0177/16/00370 patvirtina, jog išieškotoja 2018 m. rugpjūčio 2 d. antstolei pateikė prašymą atnaujinti vykdomąją bylą pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2014 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (v. b. T. I., b. l. 139). Antstolė 2018 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos Nr. 0177/16/00370 atnaujinimo, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, kurioje nurodyta, jog po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusi skola kaip ir visos mokėtinos einamosios restruktūrizuojamos įmonės įmokos, turi būti išieškoma bendra CPK nustatyta tvarka, vykdomąją bylą dėl 5 244,44 Eur išieškojimo iš skolininkės RUAB ,,MOLESTA“, atnaujino (v. b. T. I. b. l. 140). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad šis antstolės atliktas procesinis veiksmas būtų skųstas.
17. 2018 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja pateikė antstolei prašymą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/16/00370 ir 2015 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2014 perduoti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam RUAB ,,MOLESTA“ restruktūrizavimo bylą (v. b. T. II., b. l. 31). Antstolė 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu šį prašymą tenkinti atsisakė (v. b. T. II. b. l. 32).
18. Pareiškėjos teigimu, priverstinis vykdymas UAB ,,MOLESTA“ atžvilgiu yra negalimas. Antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą ir pradėjusi vykdomąją bylą nesilaikė CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
19. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Toks antstolio patvarkymas turi būti priimtas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (CPK 625 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo aplinkybių, sudarančių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą, skiriamas privalomas ir fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymas. Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti CPK 626 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punktas numato, jog antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.
20. Pagrindinis įmonės restruktūrizavimo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Šis įstatymas taikomas tuomet, kai įmonė turi finansinių sunkumų (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis) ir siekia, kad jai būtų iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, kurio pagrindu modifikuojami iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradę kreditorių reikalavimai. Nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti; šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas), tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla).
21. ĮRĮ 8 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 punktą restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.
22. Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus kai gaunamas teismo leidimas – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 26 punktas; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018).
23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog vykdomosios bylos medžiaga, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-256-407/2015, patvirtina, jog antstolės išieškomą 5 244,44 Eur skolą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu iš pareiškėjos išieškotojai priteistos jos teisminio proceso metu patirtos 4 349,51 Eur (15 108 Lt) bylinėjimosi (teisinių paslaugų ir žyminio mokesčio) išlaidos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi iš pareiškėjos išieškotojai priteistos jos teisminio proceso metu patirtos 868,86 Eur bylinėjimosi (teisinių paslaugų) išlaidos.
24. Nustatyta, jog UAB ,,MOLESTA“ restruktūrizuojamos įmonės statusą įgijo nuo 2014 m. kovo 27 d. (įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarčiai, kuria iškelta RUAB ,,MOLESTA“ restruktūrizavimo byla). Pareiškėjos pareiga apmokėti 5 244,44 Eur bylinėjimosi išlaidas išieškotojai atsirado 2015 m. kovo 10 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-256-407/2015, palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB ,,MOLESTA“ bei paskirsčius bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tai yra 5 244,44 Eur suma susidarė pareiškėjai ir išieškotojai sprendžiant kilusius ginčus teismuose. Taigi reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurio pagrindu išduotas 2015 m. kovo 18 d. vykdomasis raštas, atsirado jau po restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo. Vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino kaip atsiradusias po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir mokamas restruktūrizavimo bylos metu. Tiek įmonės turto gausinimas restruktūrizavimo proceso metu, kai įmonė reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų yra tiesiogiai susiję su įmonės restruktūrizavimo procesu. Todėl bylinėjimosi išlaidos, skolininkei iškėlus restruktūrizavimo bylą, kreditorei turi būti atlyginamos neatsižvelgiant į skolininkės restruktūrizavimo proceso eigą.
25. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo pareigos vadovautis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (sustabdyti vykdomąją bylą ir persiųsti pateiktą vykdomąjį raštą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui tam), kadangi prievolė, kurios pagrindu antstolė priėmė ginčijamą raginimą įvykdyti sprendimą, tapo vykdytina po teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo ir įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
26. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
27. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, atmetami, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
28. Suinteresuotas asmuo prašo paskirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
29. Nagrinėjamu atveju skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus. Dėl to pareiškėjos skundas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, taip pat atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės reikalavimai teismo pripažinti nepagrįstais, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Suinteresuotas asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šias išlaidas patvirtina kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai: 2019-02-01 PVM sąskaita – faktūra (Serija RJ Nr. 122) ir 2019-02-01 mokėjimo nurodymas Nr. EUR19/118, atliktas kredito įstaigoje AB SEB bankas (b. l. 97-98). Atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos suinteresuotam asmeniui UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ iš RUAB ,,MOLESTA“ (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti suinteresuoto asmens UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Priteisti iš apeliantės RUAB „MOLESTA“ (juridinio asmens kodas 167553831) suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 123354322) naudai 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.