Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1322-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-21
Bylos Nr.: e2A-1322-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04180-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Atsakovas: E. A., G. A.
Advokatai: Jurius Petreikis

Civilinė byla Nr. e2A-1322-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04180-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Editos Šliumpienės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. A. ir G. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-330-1215/2024, pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dersola“ patikslintą ieškinį atsakovams E. A. ir G. A. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Dersola“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Fondeksa“, 2023 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. A. ir G. A. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurį vėliau patikslino.

2. Ieškovė LUAB „Dersola“ (toliau – ir ieškovė arba Bendrovė) 2023 m. gruodžio 5 d. pateiktu patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-73649) prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. A. ir G. A. (toliau – ir atsakovas / apeliantas, atsakovė / apeliantė, o abu kartu – ir atsakovai / apeliantai) – 16 371,90 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Dersola“ bankroto bylą, o nemokumo proceso administratore paskyrė MB „Fondeksa“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2020 m. spalio 2 d. Bendrovės vieninteliu akcininku buvo G. A., vėliau (nuo 2020 m. spalio 2 d.) vienintelis Bendrovės akcininkas buvo atsakovas E. A.. Pastarasis taip pat nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. (nutarties ieškovei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) buvo ir Bendrovės direktorius. Ankstesniu laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gegužės 28 d.) Bendrovės direktore buvo atsakovė G. A.. Atsakovas E. A., kaip vienintelis Bendrovės akcininkas, 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu sustabdė jos veiklą nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Po bankroto bylos iškėlimo atsakovas E. A. 2022 m. rugsėjo 19 d. perdavė nemokumo administratorei turėtus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos patikrinus buvo nustatyta, jog nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai: atsakovės G. A. skola Bendrovei pagal avanso apyskaitą buvo 1 962,35 Eur; atsakovo E. A. skola Bendrovei pagal avanso apyskaitą buvo 4 429,46 Eur; o Bendrovės kasos likutis buvo 9 980,09 Eur. Kadangi atsakovai nemokumo administratorei negrąžino avansu gautų Bendrovės piniginių lėšų bei neperdavė kasos likučio, todėl tokiais savo veiksmais Bendrovei ir jos kreditoriams padarė bendrą 16 371,90 Eur dydžio turtinę žalą. Nors 2022 m. rugsėjo 12 d. atsakovas E. A. pateikė atgaline data išrašytus kasos pajamų orderius Nr. DER014, Nr. DER015 ir Nr. DER016, neva patvirtinančius skolų Bendrovei grąžinimą, tačiau faktiškai tokios lėšos pagal pateiktus kasos pajamų orderius grąžintos nebuvo. Atsakovams be pagrindo išsimokant avansu Bendrovei priklausančias pinigines lėšas, kurios jai nebuvo grąžintos, konstatuotinas atsakovų, veikusių ieškovės vardu, nesąžiningumas, o tokie veiksmai vertintini kaip prieštaraujantys Bendrovės interesams. Atsakovas E. A., kaip Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, taip pat ir atsakovė G. A., kaip anksčiau buvusi Bendrovės vadovė, pažeidė fiduciarines pareigas: sąžiningumo ir protingumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis), lojalumo ir konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), savo ir juridinio asmens interesų konflikto vengimo (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Nemokumo administratorė neturi duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai, žinodami apie pareigą grąžinti Bendrovei avansu gautas pinigines lėšas, būtų tai savalaikiai padarę. Taip pat bankroto proceso metu nenustatyta, kad iš Bendrovės kasos išimtos piniginės lėšos būtų buvusios panaudotos jos interesams tenkinti, dėl ko darytina išvada, kad jas atsakovai panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Tokių atsakovų veiksmų pasekmė – Bendrovės nemokumas bei vėliau sekęs jos bankrotas. Ieškovė laiko, kad atsakovai neteisėtus veiksmus atliko veikdami bendrai, todėl prašė 16 371,90 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti iš jų solidariai.

Atsiliepimas

4. Atsakovai 2023 m. gruodžio 29 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-79076) nurodė, kad E. A. turėtą 4 429,46 Eur piniginių lėšų likutį grąžino į Bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. DER014, G. A. turėtą 1 961,35 Eur piniginių lėšų likutį grąžino į Bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. DER015, o L. A. turėtą 5 441,87 Eur piniginių lėšų likutį grąžino į Bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. DER016. Taigi, bendrai į ieškovės kasą buvo įnešta 11 833,68 Eur dydžio suma. Iš Bendrovės kasoje buvusių piniginių lėšų (9 980,09 Eur) ir į kasą atsakovų ir kitų asmenų įneštų piniginių lėšų (13 096,42 Eur), po ko, Bendrovės kasoje buvo bendra 23 076,51 Eur suma, buvo atlikti keturi mokėjimai: (duomenys neskelbtini) pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO01 sumokėta 14 250 Eur už darbuotojų nuomą; bendrovės darbuotojui A. M. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO02 sumokėta 7 172,88 Eur dienpinigių skola; G. A. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO03 grąžinta 552,69 Eur paskola; G. A. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO04 sumokėtas 1 100,94 Eur darbo užmokestis. Jeigu atsakovai bendrai nebūtų įnešę į Bendrovės kasą 6 391,81 Eur sumos (4 429,46 Eur + 1 961,35 Eur) ir Bendrovės kasoje nebūtų buvusio 9 980,09 Eur dydžio piniginių lėšų likučio, nebūtų buvę galima atsiskaityti su anksčiau minėtais Bendrovės kreditoriais. Vadinasi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovai pasisavino Bendrovės lėšas, o tai reiškia, jog atsakovai nepadarė Bendrovei ir jokios žalos. Nepagrįstais laiko ieškovės teiginius dėl kasos pajamų orderių Nr. DER014, Nr. DER015 ir Nr. DER016 fiktyvumo, išrašant juos atgaline data, pagal kuriuos, ieškovės teigimu, piniginės lėšos Bendrovei faktiškai grąžintos nebuvo. Pažymėjo, kad pagal kasos pajamų orderius Nr. DER014, Nr. DER015, Nr. DER016 ir Nr. DER017 bei pagal kasos išlaidų orderius Nr. KIO01, Nr. KIO02, Nr. KIO03 ir Nr. KIO04 matyti, jog pinigai į Bendrovės kasą faktiškai buvo įnešti ir mokėjimai atlikti dar iki teismo nutarties iškelti Bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Todėl įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, jos kasoje jokių piniginių lėšų faktiškai jau nebuvo, nes jos jau buvo panaudotos atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais. Nemokumo administratorei perduotose Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose kasos likutis buvo nurodytos tik dėl to, jog paskutinis Bendrovės vadovas atsakovas E. A. dalį buhalterinės apskaitos dokumentų Bendrovei buhalterines paslaugas teikusiai įmonei perdavė vėliau nei faktiškai buvo atliktos piniginės operacijos (piniginių lėšų įnešimas į bendrovės kasą ir jų išmokėjimas Bendrovės kreditoriams), kadangi nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. E. A. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atsakovų nuomone, ieškovė neįrodė jų neteisėtų veiksmų, nes atsakovai, kaip atskaitingi asmenys, kuriems Bendrovė buvo išmokėjusi ieškinyje nurodytas pinigų sumas, gautus pinigus grąžino, o grąžinti pinigai dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo panaudoti Bendrovės reikmėms. Iš to seka, kad Bendrovė nepatyrė 16 371,90 Eur turtinės žalos, todėl pareigos ją atlyginti atsakovai neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 16 371,90 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovų į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai neatitinka jiems teisės aktų keliamų reikalavimų, nes: nei ant vieno kasos išlaidų orderio nėra nei vadovo, nei vyr. finansininko, nei kasininko parašo; 2020 m. vasario 18 d. kasos išlaidų orderiuose dėl 1 000,94 Eur išmokėjimo G. A. ir 552,68 Eur išmokėjimo G. A. nėra nurodyti dokumentai, kurių pagrindu išmokami pinigai; nei vienas kasos išlaidų orderis neturi jame įrašyto eilės numerio, kurie (vadovaujantis liudytojos S. K. paaiškinimais) buvo suteikti tik surašant buhalterinę pažymą, t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tokie buhalterinės apskaitos dokumentai negali būti laikytini leistinais įrodymais, pagrindžiančiais piniginių lėšų panaudojimą Bendrovės reikmėms. Teismas taip pat konstatavo, kad pagal atsakovų pateiktų kasos pajamų orderių Nr. DER014–DER017 išrašymo datas (2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. vasario 3 d), šie orderiai turėtų turėti 5–8 eilės numerius, tačiau šiais eilės numeriais pažymėti kasos pajamų orderiai įtvirtina visai kitas ūkines operacijas.

7. Teismas, kaip reikšmingą aplinkybę, vertino ir atsakovo E. A. veiksmus, kuomet jis visus buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė ne nemokumo administratorei, o Bendrovės buhalterinės apskaitos paslaugas teikusiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini), kad jie būtų suvesti į Bendrovės buhalterinę apskaitą, nors po bankroto bylos iškėlimo tik nemokumo administratorė turėjo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus. Tokiais veiksmais, teismo vertinimu, atsakovas pažeidė ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi jam nustatytą pareigą perduoti nemokumo administratorei visus Bendrovės dokumentus ir kitus duomenis.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovų į bylą pateikta 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RT365478 ((duomenys neskelbtini)) 14 250 Eur sumai į Bendrovės PVM sąskaitų faktūrų registrą buvo įtraukta tik 2022 m. rugpjūčio 22 d., t. y. po bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai tai motyvavo tuo, jog taip nutiko, nes Bendrovės veikla buvo sustabdyta, tačiau teismas tokius atsakovų argumentus laikė nepagrįstais byloje esančiais įrodymais ir nepateisinančiais atsakovų aplaidumo finansinės apskaitos organizavimo atžvilgiu, kadangi iš PVM sąskaitų faktūrų registro nustatė, kad į jį buvo įtrauktos ir vėliau išrašytos PVM sąskaitos faktūros, o tai rodo, kad Bendrovė veiklą vykdė ir buhalterinės apskaitos operacijas atlikinėjo.

9. Teismas nustatė atsakovų neteisėtus veiksmus – Bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamą organizavimą, kas neabejotinai laikytina juridinio asmens valdymo organo pareigų pažeidimu. Teismas sprendė, kad tokiu būdu atsakovai veikė Bendrovės atžvilgiu nesąžiningai ir neprotingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), nebuvo jai lojalūs (CK 2.87 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas konstatavo, kad žala Bendrovei pasireiškė jos turto netekimu, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jo atskaitingo asmens (buvusios Bendrovės vadovės) G. A. negrąžinta skola pagal avansinę apyskaitą buvo 1 962,35 Eur, atskaitingo asmens (paskutinio Bendrovės vadovo) E. A. negrąžinta skola pagal avansinę apyskaitą buvo 4 429,46 Eur, o neišsaugotas Bendrovės kasos likutis buvo 9 980,09 Eur. Nurodytos piniginės lėšos nebuvo perduotos teisėtai tokių lėšų valdytojai – Bendrovės nemokumo administratorei, taip pat nėra pagrįstas galimas jų panaudojimas Bendrovės interesais. Atsižvelgiant į tai, teismas priėmė išvadą, jog ieškovė neteko šio turto, t. y. jai buvo padaryta 16 371,90 Eur dydžio žala.

11. Teismas sprendė, kad atsakovų neteisėtus veiksmus, t. y. įstatymuose numatytų juridinio asmens valdymo organo pareigų nevykdymą, bei ieškovei padarytą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovų tinkamo pareigų vykdymo atveju žala Bendrovei nebūtų atsiradusi.

12. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas visiškai tenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, taip pat paskirstė byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo E. A. 12 Eur už dokumentų vertimą, priteisė iš atsakovės G. A. 11,99 Eur už dokumentų vertimą, taip pat valstybei priteisė iš atsakovų po 184 Eur žyminio mokesčio ir po 9,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovai 2024 m. birželio 14 d. pateikė apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-36091), kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė G. A., kaip atskaitingas asmuo, turėjo Bendrovei priklausantį piniginių lėšų likutį (1 961,35 Eur), o atsakovas E. A., kaip atskaitingas asmuo, taip pat turėjo Bendrovei priklausančių piniginių lėšų likutį (4 429,46 Eur). Tačiau atsakovai nesutinka su teismo vertinimu, kad kasos pajamų orderiai, kuriais atsakovai grąžino Bendrovei turėtas pinigines lėšas (Nr. DER014 ir Nr. DER016) nepatvirtina juose užfiksuotų piniginių operacijų, t. y. atsakovų turėtų piniginių lėšų grąžinimo į Bendrovės kasą. Vien tai, kad kasos pajamų orderiams buvo suteikta klaidinga numeracija, nereiškia, jog jie nepatvirtina juose užfiksuotų piniginių operacijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) yra aiškiai nustatyta, kokie pajamų orderio rekvizitai yra privalomi, tačiau jose nėra nustatyta, kad klaidingas pajamų orderio numeris daro negaliojančiu patį pajamų orderį ir per se (iš lot. savaime) paneigia jame užfiksuotos operacijos turinį. Tokio reguliavimo nenumato ir kiti teisės aktai. Atsakovai mano, kad suklydimas priskiriant numerius kasos pajamų orderiams, nesudaro pagrindo šiuos atsakovų veiksmus vertinti kaip neteisėtus, dėl kurių jiems kyla civilinė atsakomybė.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Faktą, kad atsakovai grąžino turėtus pinigus į Bendrovės kasą, patvirtina ne tik kasos pajamų orderiai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai (avanso apyskaitos, ieškovės kasos knygos išrašas), kuriuos pirmosios instancijos teismas ignoravo ir jų nevertino, to visiškai nemotyvuodamas. Teismas turėjo galimybę, vertindamas kitus bylos įrodymus, įsitikinti, ar ūkinės operacijos, kurios užfiksuotos ginčytinuose kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, realiai buvo atliktos ir jeigu taip, tai koks tų operacijų pagrindas, tačiau to nepadarė. Net ir konstatavus, kad, iškėlus ieškovei bankroto bylą, UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės įtraukti į Bendrovės apskaitą jai atsakovo E. A. pateiktų dokumentų (įskaitant kasos išlaidų ir kasos pajamų orderius), nėra paneigiamas faktas, kad tuose dokumentuose užfiksuotos piniginės operacijos buvo realiai atliktos dar iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

14.3. Atsakovų nuomone, visi Bendrovei priklausančias pinigines lėšas turėję atskaitingi asmenys, įskaitant atsakovus, juos grąžino į Bendrovės kasą, o visi Bendrovės kasoje buvę pinigai (23 076,51 Eur) vėliau buvo panaudoti jos reikmėms (poreikiams), atliekant keturis mokėjimus kreditoriams ((duomenys neskelbtini) – 14 250 Eur; A. M. – 7 172,88 Eur; G. A. – 552,69 Eur; G. A. – 1 100,94 Eur). Ieškovė byloje neginčijo, jog nurodyti mokėjimai Bendrovės kreditoriams buvo atlikti, ir neįrodinėjo, kad visi tie mokėjimai nesusiję su Bendrovės reikmėmis, ar kad buvo atlikti jau po bankroto bylos jai iškėlimo. Be to, skundžiamu sprendimu negaliojančiais ar sugadintais nebuvo pripažinti ir kasos išlaidų orderiai, todėl laikytina, kad juose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai buvo atliktos.

Atsiliepimas

14.4. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, neva jis pažeidė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi jam nustatytą pareigą perduoti nemokumo administratorei visus Bendrovės dokumentus, nes jis juos pirmiausia perdavė Bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikusiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Teismas nesiaiškino, kada minėta nutartis buvo įteikta atsakovui. Teismas visiškai ignoravo atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovės paaiškinimus, jog atsakovas, sulaukęs nemokumo administratorės skambučio ir prašymo perduoti visus Bendrovės dokumentus, pats atsivežė dalį pas jį buvusių tokių dokumentų, tuomet surinkęs dokumentus, kurie buvo UAB (duomenys neskelbtini) žinioje, visus juos perdavė Bendrovės nemokumo administratorei, kuri metus laiko atsakovui nereiškė dėl to jokių pretenzijų.

14.5. Ieškovė byloje neginčijo, kad iš jos kasos buvo atlikti mokėjimai kreditoriams, kurių bendra suma buvo 23 076,51 Eur, o tai buvo padaryta dar iki bankroto bylos iškėlimo. Jeigu atsakovai nebūtų įnešę į Bendrovės kasą turėtų pinigų (1 961,35 Eur + 4 429,46 Eur), Bendrovė anksčiau nurodytų mokėjimų nebūtų galėjusi atlikti bei nebūtų galėjusi atsiskaityti su savo kreditoriais.

14.6. Ieškovė, remdamasi tik buhalterinės apskaitos dokumentais, suklaidino teismą, kad bankroto bylos iškėlimo dieną Bendrovės kasoje buvo 9 980,09 Eur suma, kurią neva atsakovas E. A. turėjo perduoti nemokumo administratorei, tačiau to nepadarė. Realiai nurodytų pinigų Bendrovės kasoje bankroto bylos iškėlimo dieną nebuvo, nes jos, kartu su atsakovų ir kitų asmenų grąžintomis lėšomis, dar 2020 m. buvo panaudotos atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais. Reali faktinė situacija nuo duomenų ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose skyrėsi todėl, kad Bendrovės išlaidas patvirtinantys dokumentai buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei buvo pristatyti tik prieš juos perduodant nemokumo administratorei ir sąžiningai įtraukti į Bendrovės buhalterinę apskaitą.

14.7. Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus byloje ir, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, aiškintis, ar atsakovai atliko mokėjimus Bendrovės kreditoriams 23 076,51 Eur sumai, kada ir kokiu pagrindu juos atliko, iš kokių lėšų atlikti mokėjimai, ar Bendrovė būtų galėjusi atlikti juos, jeigu atsakovai nebūtų grąžinę turėtų piniginių lėšas, ar tų lėšų gavėjai buvo Bendrovės kreditoriai, ar bankroto bylos Bendrovei iškėlimo dieną jos kasoje realiai buvo pinigų. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik atkartojo ieškovės patikslinto ieškinio teiginius ir minėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo ir jų nevertino, kas leidžia teigti, jog nebuvo atskleista bylos esmė, o pati byla išnagrinėta paviršutiniškai.

14.8. Atsakovai taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp atsakovų veiksmų ir Bendrovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovų įsitikinimu, būtent ieškovė turėjo įrodinėti, jog mokėjimai Bendrovės kreditoriams faktiškai nebuvo atlikti, kas būtų leidę kelti versiją, kad galimai ir pinigai į Bendrovės kasą atsakovų ir nebuvo įnešti. Tačiau ieškovė patikslintu ieškiniu net neprašė pripažinti negaliojančiais pinigų priėmimo / išmokėjimo kvitų (orderių) ir teismas to nepadarė, o tai reiškia, kad juose užfiksuotos ūkinės operacijos buvo realios ir patvirtina, kad žala Bendrovei padaryta nebuvo.

14.9. Atsakovai nesutinka ir dėl nustatytos jų kaltės. Teismas turėjo motyvuoti, kuo remiantis jis konstatuoja, kad suklydimas suteikiant kasos pajamų orderiams numerius ir / ar vėlesnis buhalterinių dokumentų įtraukimas į apskaitą yra šiurkštus įstatymuose numatytų juridinio asmens valdymo organo pareigų pažeidimas, tačiau šios išvados neargumentavo. Teismas nepagrįstai taikė prezumpciją, kad formaliai netinkamas ūkinių operacijų įforminimas buhalterinės apskaitos dokumentuose ar vėlesnis tų dokumentų perdavimas nemokumo administratorei per se (lot. savaime) reiškia, kad tokių ūkinių operacijų nebuvo.

14.10. Atsakovų nuomone, skundžiamame sprendime nenurodytas ir nei vienas argumentas, kuris pagrįstų sprendimą tariamai ieškovės patirtą 16 371,90 Eur dydžio turtinę žalą iš atsakovų priteisti solidariai. Teismas nevertino, ar turtinės žalos atlyginimo prievolės dalykas yra dalus ir neargumentavo bei nepasisakė, dėl ko atsakovų atžvilgiu negali būti taikoma dalinė atsakomybė. Nesant absoliučiai jokių argumentų dėl solidariosios atsakomybės taikymo, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

15. Ieškovė 2024 m. liepos 4 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-39866), kuriuo prašė Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ginčo aplinkybes ir pagrįstai sprendime konstatavo atsakovų atliktus neteisėtus veiksmus. Kadangi nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos Bendrovei atsiradimą, jų kaltė preziumuojama, todėl būtent atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti kaltės nebuvimą ir paneigti savo kaltės prezumpciją. Tačiau apeliaciniame skunde užuot įrodinėję savo kaltės nebuvimą ir pateikę objektyvius įrodymus, kurie paneigtų jiems reiškiamus reikalavimus, atsakovai tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais ir siekiu teismui perkelti įrodinėjimo pareigą dėl sau palankių aplinkybių nustatymo.

15.2. Teismui nuosekliai ir visapusiškai ištyrus bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovų tariamai įneštais į Bendrovės kasą pinigais bei kasos išlaidų orderiais, kuriais tariamai buvo išmokėtos lėšos tretiesiems asmenims, nebuvo patvirtinti atsakovų teiginiai, jog piniginės lėšos iš tikrųjų buvo grąžintos Bendrovei ir vėliau buvo panaudotos jos reikmėms. Atsakovų vadovavimo laikotarpiu Bendrovės kasos knygoje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. nėra įtrauktų ginčo (tiek pajamų, tiek išlaidų) orderių, nors už Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą tuo laikotarpiu buvo atsakingi būtent atsakovai. Vien tai, kad apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, jog išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai atitinka Taisyklių reikalavimus, nepaneigia to, jog ginčo kasos pajamų ir išlaidų orderiai bei 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RT365478 į Bedrovės buhalterinę apskaitą buvo įtraukti jau po bankroto bylos jai iškėlimo.

15.3. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų visų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir sutikrino faktinius duomenis su gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registru laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., taip pat su Bendrovės kasos knyga už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d., o atsakovai nepateikė įrodymų, kad visos ūkinės operacijos yra pagrįstos buhalterinės apskaitos duomenimis ir kad jų iš Bendrovės gautos piniginės lėšos buvo grąžintos ir panaudotos Bendrovės reikmėms. Atsakovų pateikti tariamas pinigines operacijas liudijantys dokumentai, neatitinkantys kasos dokumentams teisės aktų keliamų reikalavimų, surašyti atgaline data, neįtraukti į Bendrovės buhalterinę apskaitą ir kasos knygą, nepatvirtina realaus tokių ūkinių operacijų atlikimo fakto.

15.4. Nors apeliaciniame skunde atsakovai mini kitus įrodymus, kurie tariamai pagrindžia jų atliktas ūkines operacijas ir kuriuos, anot atsakovų, turėjo vertinti pirmosios instancijos teismas, tačiau nenurodo, kokie dar įrodymai, jų nuomone, patvirtina ginčytinuose kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodytas ūkines operacijas.

15.5. Dėl atsakovų argumentų, susijusių su priežastimis, dėl kurių ginčo kasos dokumentai nebuvo laiku perduoti Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei, ieškovė pažymėjo, jog įvertinus tai, kad per daugiau nei metus laiko nuo ribojimų, susijusių su karantinu pabaigos, iki nutarties iškelti Bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos kasos dokumentai perduoti nebuvo, darytina išvada, jog tokių dokumentų iš viso nebuvo ir jie buvo sukurti jau po bankroto bylos iškėlimo, siekiant išvengti atsakomybės už nemokumo administratorei neperduotą Bendrovės kasos likutį ir be pagrindo avansu išsimokėtas bei Bendrovės reikmėms nepanaudotas pinigines lėšas.

15.6. Atsakovai nagrinėjamu atveju laikytini asmenimis, kurie kartu atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasekmės buvo žalingos Bendrovei, nepriklausomai nuo to, koks yra konkretus kiekvieno iš atsakovų indėlis į žalą sukėlusį veikimą, teisinis priežastinis ryšys tarp visų subjektyviųjų bendrininkų, kokiais šiuo atveju laikytini ir atsakovai, preziumuojamas. Nagrinėjamu atveju taikant atsakovams solidariąją atsakomybę, maksimaliai apsaugomi Bendrovės, kuriai yra iškelta bankroto byla, interesai. Būtent atsakovai, kaip buvę Bendrovės vadovai, turėjo pareigą įrodyti, jog jų padaryta žala nėra bendra, tačiau to neįrodinėjo, todėl jų atžvilgiu teismas pagrįstai taikė būtent solidariąją atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacijos objekto

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovų, skirtingais laikotarpiais buvusių dėl bankroto likviduojamos bendrovės vadovais, solidariai buvo priteista turtinė žala, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

18. Juridinių asmenų registro duomenys liudija, kad UAB „Dersola“ buvo įregistruota 2015 m. gruodžio 29 d. Bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 13 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2020 m. spalio 2 d. – G. A.. Nuo 2020 m. spalio 2 d. vieninteliu UAB „Dersola“ akcininku buvo atsakovas E. A..

19. UAB „Dersola“ vadovė (direktorė) nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. buvo atsakovė G. A.. Vėliau, t. y. nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, UAB „Dersola“ vadovas (direktorius) buvo atsakovas E. A..

Žemesnės instancijos teismas

20. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi UAB „Dersola“ iškėlė bankroto bylą, jos nemokumo proceso administratore paskyrė MB „Fondeksa“.

21. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės turimas turtas sudaro 121 256 Eur sumą, o jos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams – 484 922 Eur sumą, iš ko seka, kad skoliniai įsipareigojimai viršija turimo turto vertę 363 666 Eur dydžio suma (484 922 Eur skola – 121 256 Eur turto vertė), susidarę skoliniai įsipareigojimai nėra dengiami, skolos didėja. Minėta nutartimi, be kita ko, Šiaulių apygardos teismas įpareigojo UAB „Dersola“ vadovą (valdymo organus) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei Bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus Bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su jos veikla, o nemokumo administratorę įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

22. Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 22 d.

23. Atsakovas E. A. 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą Bendrovei buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei (t. y. UAB (duomenys neskelbtini)), kurios prašė įtraukti į apskaitą tokius dokumentus: (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. RT365478 (suma: 14 250 Eur); 2020 m. sausio 31 d. pinigų apmokėjimo kvitą Nr. KP00143/20 (suma: 14 250 Eur); 2020 m. gruodžio 16 d. dokumentus apie automobilių Lexus 450 ir Multivan T6 Comfortline perleidimą UAB (duomenys neskelbtini) ir skolos uždengimą AB (duomenys neskelbtini); kasos pajamų orderius Nr. DER014 (E. A. įnešimas į kasą, suma: 4 429,46 Eur, data: 2020 m. sausio 31 d.), Nr. DER015 (E. A. įnešimas į kasą, suma: 5 441,87 Eur, data: 2020 m. sausio 31 d.), Nr. DER016 (G. A. įnešimas į kasą, suma: 1 962,35 Eur, data: 2020 m. vasario 3 d.), Nr. DER017 (A. Š. įnešimas į kasą, suma: 1 262,74 Eur, data: 2020 m. vasario 3 d.); kasos išlaidų orderius: Nr. KIO01 (išdavimas E. A. sumokėjimui (duomenys neskelbtini), data: 2020 m. sausio 31 d.), Nr. KIO02 (išmokami pinigai A. M., suma: 7 172,88 Eur, data: 2020 m. vasario 17 d.), Nr. KIO03 (paskolos grąžinimas G. A., suma: 552,69 Eur, data: 2020 m. vasario 18 d.), Nr. KIO04 (atlyginimo išmokėjimas G. A., suma: 1 100,94 Eur, data: 2020 m. vasario 18 d.).

24. 2022 m. rugsėjo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo S. K. surašė buhalterinę pažymą, kurioje nurodė, kad pagal Bendrovės vadovo E. A. 2022 m. rugsėjo 12 d. pateiktą prašymą į UAB „Dersola“ apskaitą įtraukė visus kartu su prašymu pateiktus dokumentus.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams

25. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams už netinkamą jų, kaip skirtingai laikotarpiais buvusių dėl bankroto likviduojamos bendrovės vadovų, pareigų vykdymą.

26. Sprendžiant dėl vadovo civilinės atsakomybės už jam įstatymu pavestų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą išskirtina tai, kad juridinis asmuo įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras – valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 ir 2 dalys).

27. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą.

28. Nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, be pareigų, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas, yra įtvirtintos fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus. Fiduciarinės pareigos įmonės vadovą įpareigoja elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

29. Be įvairių kitų pareigų vadovaujamai bendrovei, jos vadovas turi pareigą rūpintis ir bendrovės finansine atskaitomybe. Tokia pareiga bendrovės vadovui yra numatyta pirmiausia ABĮ: bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas). Bendrovės vadovo pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymas (toliau – FAĮ) (žr. įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.). FAĮ 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal FAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. FAĮ 4 straipsnyje įtvirtinta pareiga ūkio subjektams tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Minėto įstatymo 21 straipsnyje buvo nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

30. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. Taigi, bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir jos kreditoriams pažeidimas.

31. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6246 – 6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

32. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė G. A., būdama Bendrovės vadove, buvo gavusi ir disponavo jai Bendrovės patikėtomis piniginėmis lėšomis – 1 962,35 Eur dydžio suma (žr. 2020 m. kovo 31 d. avanso apyskaita Nr. 99). Byloje nėra duomenų, kad tuo metu kuomet keitėsi Bendrovės vadovas, t. y. 2020 m. gegužės 28 d., atsakovė Bendrovei minėtas pinigines lėšas grąžino. Byloje taip pat nebuvo ginčo ir dėl aplinkybės, kad ir naujasis Bendrovės vadovas (juo tapęs 2020 m. gegužės 28 d.) atsakovas E. A. buvo gavęs ir disponavo jam Bendrovės patikėtomis piniginėmis lėšomis – 4 429,46 Eur dydžio suma (žr. 2020 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaita Nr. 108). Byloje atsakovas E. A. neginčijo ir tos aplinkybės, kad Bendrovės kasoje 2020 m. gruodžio 1 d. buvo (turėjo būti) 9 980,09 Eur piniginių lėšų likutis (žr. UAB „Dersola“ kasos knygos išrašas).

33. Iš nurodyto seka, kad atsakovai disponavo bendra 16 371,90 Eur dydžio Bendrovei priklausiusių piniginių lėšų suma (1 962,35 Eur + 4 429,46 Eur + 9 980,09 Eur = 16 371,90 Eur). Todėl ieškovė patikslintu ieškiniu ir prašė minėtą sumą (16 7371,90 Eur) priteisti iš atsakovų, nes iškėlus Bendrovei bankroto bylą, abu atsakovai negrąžino Bendrovei priklausančių piniginių lėšų, kurias jie buvo gavę ir kuriomis disponavo pagal avanso apyskaitas, taip pat paskutinis Bendrovės vadovas – atsakovas E. A. – neperdavė nemokumo administratorei ir Bendrovės kasos likučio.

34. Atsakovai, siekdami išvengti deliktinės civilinės atsakomybės jų atžvilgiu taikymo, teigė, jog pagal 2020 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderį Nr. DER014 (suma 4 429,46 Eur) ir pagal 2020 m. vasario 3 d. kasos pajamų orderį Nr. DER016 (suma 1 962,35 Eur) jie grąžino patikėtas pinigines lėšas Bendrovei. Vėliau šios piniginės lėšos, kartu su kitų asmenų (L. A.; A. Š.) į Bendrovės kasą įneštomis piniginėmis lėšomis (pagal kasos pajamų orderius Nr. DER015 ir Nr. DER017), taip pat Bendrovės kasoje buvęs piniginių lėšų likutis, buvo panaudotos atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais ((duomenys neskelbtini); A. M.; G. A.; G. A.).

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė byloje įrodė visas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę) ir patikslintą ieškinį tenkino. Teismas laikė, kad atsakovų pateikti dokumentai (kasos pajamų orderiai; kasos išlaidų orderiai; 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RT365478), kuriais jie įrodinėjo piniginių lėšų grąžinimą Bendrovei bei vėlesnį jų panaudojimą atsiskaitymui su Bendrovės kreditoriais, neatitinka jiems teisės aktų keliamų reikalavimų, yra išrašyti atgaline data, todėl nelaikė leistinais įrodymais, pagrindžiančiais piniginių lėšų įnešimą į Bendrovės kasą bei vėlesnį jų panaudojimą Bendrovės reikmėms.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini)atsakovo E. A. kartu su 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymu pateikti dokumentai yra ne tik neatitinkantys teisės aktų (anksčiau minėtų Taisyklių) reikalavimų (kaip kad pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 38 punkte, dėl ko apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau ir nepasisako), tačiau apskritai yra fiktyvūs, surašyti atgaline data, pažeidžiant elementarią logika, sąmoningai siekiant išvengti pareigos grąžinti pasisavintas Bendrovės pinigines lėšas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į būtent kitus civilinėje byloje surinktus objektyvius duomenis, kurių, anot atsakovų apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino.

38. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. DER014, 2020 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. DER015 ir 2020 m. vasario 3 d. kasos pajamų orderis Nr. DER016 (atsakovų minimo 2020 m. vasario 3 d. kasos pajamų orderio Nr. DER017 byloje apskritai nėra), neatitinka tuo pačiu laikotarpiu įmonėje išrašytų kasos pajamų orderių formos – visi UAB „Dersola“ kasos pajamų orderiai 2020 m. buvo pildomi ne ranka, o skaitmeniniu būdu (žr. 2020 m. sausio 6 d. kasos pajamų orderis Nr. DER001, 2020 m. sausio 13 d. kasos pajamų orderis Nr. DER002, ir t. t.). Taip pat jie neatitinka ir kasos pajamų orderių numeracijos eiliškumo – 2020 m. sausio 30 d. buvo išrašytas kasos pajamų orderis Nr. DER004, o 2020 m. vasario 3 d. buvo išrašytas kasos pajamų orderis Nr. DER005, vėliau visi Bendrovės 2020 m. išrašyti kasos pajamų orderiai atitinka minėtą eiliškumą, t. y. 2020 m. vasario 14 d. – Nr. DER006, 2020 m. vasario 17 d. – Nr. DER007, 2020 m. vasario 21 d. – Nr. DER008, ir t. t. (žr. UAB „Dersola“ kasos knygos išrašas).

39. Byloje yra pateikta G. A. avanso apyskaita Nr. 16, iš kurios matyti, kad 2020 m. sausio 31 d. ji disponavo 2 080,03 Eur piniginių lėšų, priklausiusių Bendrovei, suma. Avanso apyskaita Nr. 73 liudija, kad 2020 m. vasario 28 d. atsakovė disponavo 2 068,80 Eur piniginių lėšų, priklausiusių Bendrovei, suma, kuri sumažėjo dėl 11,23 Eur dydžio mokėjimo UAB (duomenys neskelbtini). Avanso apyskaita Nr. 99 vėlgi liudija, kad 2020 m. kovo 31 d. G. A. disponavo 1 962,35 Eur piniginių lėšų, priklausančių Bendrovei, suma, kuri sumažėjo dėl atliktų mokėjimų AB (duomenys neskelbtini). Iš to seka, kad pagal 2020 m. vasario 3 d. kasos pajamų orderį Nr. DER016, atsakovė jokių piniginių lėšų į Bendrovės kasą neįnešė ir negalėjo įnešti, nes ir po nurodytos datos (t. y. po 2020 m. vasario 3 d.) ji toliau disponavo Bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, vykdė iš jų mokėjimus ir tai buvo fiksuojama reguliariai išrašomose vis naujose avanso apyskaitose (žr. 2020 m. vasario 28 d. avanso apyskaita Nr. 73 ir 2020 m. kovo 31 d. avanso apyskaita Nr. 99). Pagal paskutinę avanso apyskaitą, t. y. 2020 m. kovo 31 d. avanso apyskaitą Nr. 99, atsakovė G. A. savo žinioje vis dar turėjo 1 962,35 Eur Bendrovei priklausančių piniginių lėšų sumą, dėl ko visiškai su elementaria logika prasilenkia atsakovų teiginiai, neva ji 2020 m. vasario 3 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. DER016 grąžino Bendrovei visą 1 962,35 Eur sumą.

40. Analogiška situacija buvo susiklosčiusi ir su atsakovu E. A.. Byloje yra pateiktos avanso apyskaitos, liudijančios Bendrovės jam patikėtų piniginių lėšų dydžius, t. y. 2020 m. sausio 31 d. avanso apyskaita Nr. 45, 2020 m. vasario 25 d. avanso apyskaita Nr. 65, 2020 m. kovo 13 d. avanso apyskaita Nr. 77, 2020 m. liepos 31 d. avanso apyskaita Nr. 104, 2020 m. rugpjūčio 31 d. avanso apyskaita Nr. 105, 2020 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaita Nr. 106, 2020 m. spalio 31 d. avanso apyskaita Nr. 107, 2020 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaita Nr. 108. Nurodytos avanso apyskaitos patvirtina, kad atsakovas 2020 m. sausio–lapkričio mėnesiais disponavo įvairaus dydžio Bendrovės jam patikėtomis piniginėmis lėšomis, nuolat iš jų vykdė atsiskaitymus ir tai buvo fiksuojama reguliariai išrašomose vis naujose avanso apyskaitose. Todėl neatitinka realybės ir elementarios logikos, kad atsakovas pagal 2020 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderį Nr. DER014 grąžino Bendrovei visas turėtas pinigines lėšas (4 429,46 Eur), nors pagal vėlesnės datos, t. y. 2020 m. vasario 25 d. avanso apyskaita Nr. 65 atsakovas E. A. savo žinioje turėjo 3 228,42 Eur piniginių lėšų, priklausiusių Bendrovei.

41. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 37–40 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai pagal 2020 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderį Nr. DER015 ir pagal 2020 m. vasario 3 d. kasos pajamų orderį Nr. DER016 jokių piniginių lėšų į Bendrovės kasą neįnešė.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje atsakovai leistinais įrodymais neįrodė ir to, kad savo žinioje turėtas Bendrovės lėšas jie panaudojo atsikaitymui su jos kreditoriais ((duomenys neskelbtini); A. M.; G. A.; G. A.).

43. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas UAB „Dersola“ kasos knygos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. Jo duomenimis nustatyta, kad kasos likutis 2020 m. sausio 30 d. buvo 4 333,81 Eur. Kasos likutis 2020 m. vasario 3 d. buvo 5 033,81 Eur (dėl G. A. pagal 2020 m. vasario 3 d. kasos pajamų orderį Nr. DER005 įneštos 700 Eur sumos). Taigi, iš Bendrovės kasos E. A. pagal 2020 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO01 jokiomis aplinkybėmis negalėjo būti išduota 14 250 Eur suma, skirta atsiskaitymui su (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RT365478, nes tokios sumos Bendrovės kasoje tuo metu paprasčiausiai net nebuvo.

44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abejonių dėl jos pagrįstumo ir realumo kelia pati (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RT365478. Byloje nėra jokių duomenų, kurie liudytų, kad UAB „Dersola“ ir (duomenys neskelbtini) apskritai siejo kokie nors ūkiniai / komerciniai santykiai dėl darbuotojų nuomos. Minėta PVM sąskaita faktūra nėra pasirašyta jokio atsakingo asmens, nepatvirtinta (duomenys neskelbtini) antspaudu, nors turėjo būti pateikta UAB „Dersola“ atsakingam asmeniui fiziškai (ne skaitmeniniu būdu), nes tos pačios dienos (t. y. 2020 m. sausio 31 d.) kvitas Nr. 00143/20, pagal kurį minėta PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta, atsakovui E. A. turėjo būti pateiktas fiziškai, nes fiziškai yra pasirašytas nežinimo asmens, tariamai priėmusio iš atsakovo 14 250 Eur sumą. Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RT365478 savalaikiai nebuvo įtraukta ir į UAB „Dersola“ gaunamų PVM sąskaitų registrą, nors į jį buvo įtraukta daugybė kitų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2020 m. vasario 1 d. ir vėliau. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RT365478 taip pat yra fiktyvi.

45. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, kad 2020 m. vasario 18 d. kasos išlaidų orderiuose Nr. KIO03 (552,68 Eur išmokėjimas G. A.) ir Nr. KIO04 (1 100,94 Eur išmokėjimas G. A.) nėra nurodyti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu yra išmokamos anksčiau nurodytos pinigų sumos iš Bendrovės kasos. Byloje nėra jokių duomenų, kad Bendrovė būtų buvusi skolinga G. A. bent kokią pinigų suma. Nėra byloje ir jokių duomenų (pirminių dokumentų), kokiu pagrindu atsakovei G. A. bei A. M. turėjo būti išmokėtos 1 100,94 Eur ir 7 172,88 Eur dydžio sumos. Be to, minėtiems asmenims (G. A., G. A., A. M.) bendra 8 826,50 Eur suma (552,68 Eur + 1 100,94 Eur + 7 172,88 Eur) 2020 m. vasario 17–18 d. net negalėjo būti išmokėta dėl šios nutarties 43 punkte jau konstatuotos aplinkybės (t. y. pakankamo piniginių lėšų kasoje nebuvimo), nes UAB „Dersola“ kasos likutis 2020 m. vasario 17 d. pabaigai buvo tik 7 133,81 Eur, taip pat toks jis buvo likęs ir 2020 m. vasario 21 d. pradžiai (žr. UAB „Dersola“ kasos knygos išrašas).

46. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 43–45 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2020 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO01, 2020 m. vasario 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO02 bei 2020 m. vasario 18 d. kasos išlaidų orderius Nr. KIO03 ir Nr. KIO04 jokios Bendrovei priklausiusios piniginės lėšos atsiskaitymui su Bendrovės kreditoriais panaudotos nebuvo.

47. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir ne kartą atsakovų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepripažino negaliojančiais nei kasos pajamų orderių (Nr. DER014, Nr. DER015, Nr. DER016, Nr. DER017), nei kasos išlaidų orderų (Nr. KIO01, Nr. KIO02, Nr. KIO03, Nr. KIO04), o tai reiškia, kad visos nurodytuose dokumentuose užfiksuotos piniginės operacijos turi būti laikomos realiai įvykusiomis. Pažymėtina, kad pritariant tokiems atsakovų argumentams, tai nepagrįstai apsunkintų civilinius teisinius santykius, nes bet kuris savo pareigų nevykdantis arba pažeidimą padaręs subjektas, pateikdamas byloje akivaizdžiai fiktyvius įrodymus, sukurtų papildomų procesinių pareigų savo teises ir teisėtus interesus bandančiam apginti asmeniui, jeigu kiekvienu tokiu atveju būtų reikalaujama pirmiausia tokius fiktyvius įrodymus nuginčyti ar pripažinti juos negaliojančiais. Dėl nurodytos priežasties, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovai privalėjo patikimais ir leistinais įrodymais pagrįsti savo teiginius, t. y. kad grąžino į Bendrovės kasą jiems patikėtas pinigines lėšas bei vėliau jas panaudojo atsiskaitymui su Bendrovės kreditoriais, o ne perkelti ieškovei pareigą, pirmiausia nuginčyti atsakovų pateiktus fiktyvius įrodymus (kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius). Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo spendimo argumentais, kad atsakovai Bendrovės finansinės apskaitos vedimo ir ūkinių operacijų apskaitos pagal įstatymų reikalavimus neužtikrino, nes piniginių lėšų iš Bendrovės sąskaitos paėmimas ir vėlesnis jų panaudojimas nėra pateisintas tinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, kas reiškia, jog atsakovai leistinais įrodymais ir nepagrindė, jog jiems patikėtos Bendrovės piniginės lėšos buvo panaudotos Bendrovės reikmėms (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

48. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovai patikimais ir leistinais įrodymais neįrodė aplinkybių, jog grąžino į Bendrovės kasą pagal avanso apyskaitas gautas pinigines lėšas (1 962,35 Eur + 4 429,46 Eur), taip pat neįrodė, kad grąžintas pinigines lėšas, kartu su Bendrovės kasoje buvusiu (turėjusiu būti) 9 980,09 Eur piniginių lėšų likučiu, panaudojo atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais. Atsakovams neįrodžius minėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų atžvilgiu taikė deliktinę civilinę atsakomybę, nes byloje buvo nustatytos visos tokios civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos.

49. Nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė tuo, kad jie, skirtingais laikotarpiais būdami Bendrovės vadovais, tinkamai nevykdė juridinio asmens valdymo organo pareigų, Bendrovės atžvilgiu veikė nesąžiningai ir neprotingai, nebuvo lojalūs Bendrovei, t. y. į Bendrovės kasą negrąžino pagal avanso apyskaitas jiems patikėtų piniginių lėšų (atsakovė G. A., nuo 2020 m. gegužės 28 d. nebūdama Bendrovės vadove, negrąžino Bendrovei 1 962,35 Eur sumos; atsakovas E. A., įsiteisėjus nutarčiai iškelti Bendrovei bankroto bylą, negrąžino Bendrovei 4 429,46 Eur sumos), taip pat atsakovas E. A., kaip paskutinis Bendrovės vadovas, neišsaugojo ir nemokumo administratorei neperdavė Bendrovės kasoje buvusios (turėjusios būti) 9 980,09 Eur sumos. Tokiais atsakovų veiksmais Bendrovei buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), kuri pasireiškė tuo, kad Bendrovė neteko 16 371,90 Eur dydžio pinigų sumos (1 962,35 Eur + 4 429,46 Eur + 9 980,09 Eur), kuri galėjo būti panaudota Bendrovės kreditorių reikalavimų, pareikštų Bendrovės bankroto byloje, tenkinimui. Tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir Bendrovei padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), nes atsakovams pareigas Bendrovei vykdžius tinkamai (G. A. ir E. A. savalaikiai grąžinus pagal avanso apyskaitas patikėtas pinigines lėšas; E. A. išsaugojus ir Bendrovės nemokumo administratorei perdavus Bendrovės kasoje buvusį (turėjusį būti) piniginių lėšų likutį) žala nebūtų kilusi. Atsakovų kaltė (CK 6.248 straipsnis) preziumuojama, o šios prezumpcijos atsakovai, kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, leistinais ir patikimais įrodymais nepaneigė.

Dėl atsakovams taikytinos civilinės atsakomybės pobūdžio

50. Atsakovai pateiktu apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu 16 371,90 Eur dydžio turtinę žalą iš jų priteisti solidariai. Mano, kad nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti bendrovei padarytą žala yra dali, dėl ko jų atžvilgiu turėjo būti taikoma dalinė, o ne solidarioji, atsakomybė.

51. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateikto apeliacinio skundo argumentus dėl dalinės, o ne solidariosios, atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu, laiko teisiškai pagrįstais.

52. Solidarioji atsakomybė skirtingiems juridinio asmens valdymo organams galima tik nustačius šios atsakomybės taikymo pagrindus (CK 6.6 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.279 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jo solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Tokiu atveju atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra, o jei atsakovai įrodytų, kad toks pagrindas yra (kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos arba nesusiję su žalos atsiradimu), atsakomybė bus dalinė arba išvis nebus taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

53. Nagrinėjamu atveju atsakovė G. A. buvo Bendrovės vadove laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. Byloje esanti avanso apyskaita Nr. 99 liudija, kad 2020 m. kovo 31 d. atsakovė disponavo 1 962,35 Eur dydžio Bendrovei priklausančių piniginių lėšų suma. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, keičiantis Bendrovės vadovui (t. y. 2020 m. gegužės 28 d.) ar vėliau, atsakovė Bendrovei priklausančių piniginių lėšų (1 962,35 Eur) į jos kasą negražino, byloje duomenų, pagrindžiančių nurodytos sumos panaudojimą Bendrovės reikmėms, nepateikė. Po 2020 m. gegužės 28 d. atsakovė G. A. jokio forma Bendrovės valdyme nebedalyvavo.

54. Nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki Bendrovei buvo iškelta bankroto bylą (t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d.) jos vadovu buvo atsakovas E. A.. Byloje esanti avanso apyskaita Nr. 108 liudija, kad 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovas disponavo 4 429,46 Eur dydžio Bendrovei priklausančių piniginių lėšų suma. Atsakovas Bendrovei priklausančių piniginių lėšų (4 429,46 Eur) į jos kasą negražino, Kauno apygardos teismui 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Bendrovei iškėlus bankroto bylą, nurodytų piniginių lėšų, taip pat Bendrovės kasoje buvusios (turėjusios būti) 9 980,09 Eur sumos nemokumo administratorei neperdavė. Byloje duomenų, pagrindžiančių bendros 14 409,55 Eur (4 429,46 Eur + 9 980,09 Eur) sumos panaudojimą Bendrovės reikmėms, atsakovas nepateikė.

55. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju nesunkiai bei labai aiškiai galima atskirti ir individualizuoti kiekvieno atsakovo, jo valdymo laikotarpiu, Bendrovei padarytos žalos dydį. Atsakovė G. A., vadovavusi Bendrovei tik iki 2020 m. gegužės 28 d., jai padarė 1 962,35 Eur turtinę žalą, negražindama nurodyto dydžio jai patikėtų Bendrovės piniginių lėšų. Tuo tarpu atsakovas E. A., vadovavęs Bendrovei nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo, Bendrovei padarė bendrą 14 409,55 Eur turtinę žalą, negrąžindamas 4 429,46 Eur jam patikėtų Bendrovės piniginių lėšų bei neperdavęs nemokumo administratorei 9 980,09 Eur Bendrovės kasoje buvusių (turėjusių būti) piniginių lėšų.

56. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovų atžvilgiu turi būti taikoma ne solidarioji, bet dalinė atsakomybė (CK 6.5 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

57. Apibendrindamas nurodytus visus argumentus, nustatytas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog byloje yra įrodytos visos sąlygos atsakovų atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę už tinkamą pareigų, numatytų CK 2.87 straipsnyje, nevykdymą. Tačiau nustatydamas atsakovams taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės pobūdį, pirmosios instancijos teismas tinkamai jo neindividualizavo, atsižvelgiant į kiekvieno iš atsakovų vadovavimo Bendrovei laikotarpį bei tokio vadovavimo metu atliktus veiksmus, lėmusios skirtingo dydžio žalos atsiradimą, dėl ko nepagrįstai atsakovų atžvilgiu taikė solidariąją, o ne dalinę, atsakomybę. Todėl nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, atsakovų atžvilgiu taikant dalinę atsakomybę ir iš kiekvieno atsakovo priteisiant tik jo vadovavimo metu Bendrovei padaryto dydžio žalą (iš atsakovės G. A. – 1 962,35 Eur; iš atsakovo E. A. – 14 409,55 Eur) bei iš abiejų atsakovų priteisiant ieškovės prašomo dydžio procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai bei motyvai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

59. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo apeliacinio skundo pagrindu ir motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas tik dalyje dėl atsakovų atsakomybės pobūdžio (konstatuojant dalinę, o ne solidariąją, atsakovų atsakomybę), kas leidžia daryti išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra pakeistas itin nežymia dalimi. Todėl nėra jokio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, atsižvelgiant ir itin mažą tokių išlaidų dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

61. Duomenų, liudijančių ieškovės apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje pateikta nebuvo.

62. Atsakovė G. A. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 832,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (368 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis + 1 464,10 Eur už advokato Juriaus Petreikio suteiktas teisinio atstovavimo paslaugas).

63. Atsakovų apeliacinis skundas yra tenkinamas tik dalyje dėl jų atžvilgiu taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės pobūdžio pakeitimo (iš solidariosios atsakomybės į dalinę atsakomybę). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovų apeliacinis skundas yra tenkinamas 10 proc. apimtimi, todėl atsakovė G. A. turi teisę gauti proporcingą (10 proc. dydžio) savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą – 183,21 Eur. Remiantis tuo, atsakovei nurodyta suma priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovei yra iškelta bankroto byla, todėl atsakovei G. A. priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti padengtas iš ieškovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

64. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Dersola“, juridinio asmens kodas 304156793, 1 962,35 (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 35 centų) Eur žalos atlyginimą ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 962,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Dersola“, juridinio asmens kodas 304156793, 14 409,55 (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų devynių eurų ir 55 centų) Eur žalos atlyginimą ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 409,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 184 (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) Eur žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662) ir 9,96 (devynis eurus ir 96 centus) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 184 (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) Eur žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662) ir 9,96 (devynis eurus ir 96 centus) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.“.

Priteisti atsakovei G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 183,21 (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų ir 21 cento) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dalį iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dersola“, juridinio asmens kodas 304156793, bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas Ridikas Albina Rimdeikaitė Edita Šliumpienė