Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra darbinga, sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, mano, kad iš ieškovės atsakovui išlaikymas taip pat nepriteistinas. Vaikų D. P. ir E. P., gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausia atitiks vaikų interesus, kadangi atsakovas būdamas vaikų tėvu su jais visiškai nebendrauja, neskiria jiems jokio dėmesio, vaikai yra labai prisirišę prie ieškovės. Prašo nustatyti ieškinio patikslinime nurodytą atsakovo bendravimo tvarką, įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais, jei tik patys vaikai su juo norės bendrauti. Šalių vaikai yra išlaikomi iš jų bendrai gaunamų piniginių lėšų. Ieškovės gaunamos pajamos sudaro 364 Lt per mėnesį, nes ieškovė dirba pusę etato, atsakovas gauna 748 Lt, todėl, kadangi abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, patikslinusi, prašo iš atsakovo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, priteisti kiekvienam vaikui po 200 Lt kas mėnesį vaikų išlaikymui periodinėmis išlaidomis. Vaikus reikia nuolat aprūpinti maistu, nupirkti drabužių, leisti į mokyklą, ieškovė vaikams duoda kasdien po du litus, vaikus reikia nuvesti į kiną, spektaklius. Ieškovės gaunamų pajamų neužtenka apmokėti už komunalinius patarnavimus.

Iki santuokos sudarymo, atsakovas asmeninės nuosavybės teise pagal 1991-11-05 Fiziniam asmeniui priklausančio turto pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) – jame notarų biure, buvo įsigijęs 32,73 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2002-09-21 šalims susituokus ir pradėjus gyventi šiame bute, šis butas tapo šeimos turtu. Gimus vaikams, butas tapo per mažas šeimai, todėl 2006-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) – jame notarų biure, atsakovas šį butą pardavė ir tą pačią dieną pagal 2006-09-11 Fiziniam asmeniui priklausančio turto pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) – jame notarų biure, nupirko 52,26 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena šalys. Šis butas buvo įregistruotas VĮ Registrų centras atsakovo nuosavybės teise. Mano, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) yra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šio buto pirkimo metu atsakovas aiškiai išreiškė savo valią butą pirkti ne asmeninėn nuosavybėn, bet sutuoktinių jungtinėn nuosavybėn. Be to, santuokos metu, šis butas buvo iš esmės pagerintas abiejų bendromis lėšomis, ieškovės asmeninėmis lėšomis bei ieškovės tėvo darbu (jis darė buto einamąjį remontą, pertvarkymą), tai patvirtina ir statybinių prekių, medžiagų įsigijimo kvitai. Kito dalintino turto šalys santuokos metu neįgijo. Atsakovo vardu įregistruotas nuosavybės teise 4 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes šį sklypą atsakovas įgijo atkūrus nuosavybės teisę į buvusio savininko I. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi, apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, ieškovė duomenų neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama savo ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad kai ieškovė buvo vaikų priežiūros atostogose, atsakovas dirbo, jiems materialiai padėdavo ieškovės tėvai. Atsakovui vaikai nebuvo reikalingi, jie jam visada maišė. Atsakovas vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau ji sužinojusi, kad atsakovas yra psichikos ligonis ir negalėjo patikėti, kad jis susirgo šizofrenija. Atsakovas gulėjo ligoninėje (duomenys neskelbtini). Jis triukšmauja, išeina ir pareina, kartais būdavo normalus. Dėl atsakovo veiksmų į policiją ji nesikreipė, nes bijodavo, kad jeigu atsakovo neišsiveš, tai ieškovei bus blogai. Visi pykčiai prasidėjo kai atsakovas susirgo šizofrenija. Ji visada rūpinosi atsakovu, jai buvo jo gaila, bet taip daugiau ji negalinti. Ji su vaikais nuo 2012-05-31 gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko sūnus D. pasikeitė, jis tapo ramus, jo niekas neerzina, neliečia, vaikas tėvo neprisimena, jam neskambina. Kai gyveno visi kartu, D. buvo nervuotas, nenorėdavo eiti namo, nes ten buvo atsakovas, vaikas sakydavo, kad bijo tėvo. Su vaiku lankėsi pas psichiatrą, lankėsi krizių centre. Iš atsakovo sau išlaikymo ji nereikalauja. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, prašo vaikams priteisti ne po 250 Lt , bet po 200 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, prašo nustatyti jos prašomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Prašomas pripažinti bendrąja santuokine nuosavybe butas buvo nupirktas šalims būnant santuokoje, atsakovui pardavus jo turėtą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį pardavus liko 12000 Lt, kurie buvo panaudoti buto remontui, statybinių medžiagų pirkimui, pragyvenimui. Šiuos pinigus atsakovas atidavė ieškovei, šios lėšos buvo bendros. Remontą įsigytame bute darė jos tėvas, remontui davė pinigų, o ieškovė važiuodavo ir pirkdavo statybines medžiagas. Prašo butą padalinti lygiomis dalimis. Nurodė, kad kartu su atsakovu bute negalėtų, todėl savo dalį parduotų, sutiktų, jeigu už jai priklausančią buto dalį būtų priteista iš atsakovo kompensacija. Jos sąskaitoje turėtus 5000 Lt ji laikė namuose ir juos panaudojo statybinių medžiagų pirkimui.

Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti kaip pagrįstą ir įrodytą.

Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį (b.l.84-86, t.1, b.l.128-129), nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo šalims būtų paliktos jų santuokinės pavardės. Sutinka su priteistino išlaikymo vaikams dydžiu 200 Lt, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesutinka dėl buto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ir jo padalijimo bei prašomos nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais grindžiamas santuokos nutraukimas dėl kaltės CK išdėstytais pagrindais. Sutinka, kad bendras gyvenimas yra negalimas, bet tai atsitiko dėl charakterių nesuderinamumo, požiūrio į kai kurias vertybes neatitikimo, todėl dėl šeimos iširimo yra kaltos abi šalys. Nurodė, kad sau išlaikymo iš ieškovės nereikalauja. Atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, jog gauna 748 Lt invalidumo pensiją, sutinka, kad iš jo abiems vaikams būtų priteista po 200 Lt išlaikymui kas mėnesį, taip pat sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Kreditorinių įsipareigojimų atsakovas neturi. Iki santuokos su ieškove įregistravimo, atsakovas asmeninės nuosavybės teise buvo įgijęs butą, (duomenys neskelbtini). Šį butą 2006-09-11 atsakovas pardavė už 165000 Lt ir tą pačią dieną įsigijo butą už 153000 Lt, kuriame dabar šalys gyvena. Tokiu būdu, po pirkimo pardavimo sandorio susidarė 12000 Lt skirtumas atsakovo naudai, šiuos 12000 Lt atsakovas atidavė ieškovei. Kaip matyti butas buvo įsigytas už atsakovo asmenines lėšas ir atsakovas jį pirko palikdamas jo statusą kaip ir buto anksčiau, tai yra jis priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, taip jis yra ir įregistruotas. Su ieškove nebuvo tartasi, jog jis būtų jų bendras turtas, ji sutiko, kad butas būtų jo asmeninė nuosavybė. Ieškovė teigia, kad ji savo asmeninėmis lėšomis, jos tėvo darbu prisidėjo prie buto pagerinimo. Pažymėjo, kad atsakovas 12000 Lt likusius po ankstesnio buto pardavimo atidavė ieškovei, būtent už šias pinigines lėšas ieškovė ir pirko medžiagas, buvo atsiskaitoma už pervežimo paslaugas. Kita vertus, tuo metu kai vyko nedidelis buto remontas, ieškovė niekur nedirbo ir jokių lėšų neturėjo. Tuo tarpu atsakovas 2006 metais dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo ligos pašalpą ir metinės pajamos sudarė 15694 Lt, o 2007 metais – atitinkamai 14753 Lt, taigi buto pagerinimas buvo vykdomas atsakovo lėšomis ir atsakovo darbu. Nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kadangi atsakovas yra ligotas žmogus ir su vaikais niekada nesielgė žiauriai, visada jais rūpinosi. Atsakovo psichinė sveikata leidžia atsakovui gyventi šeimoje ir bendrauti su vaikais. Ieškovė užslėptu būdu, suteikdama jai pačiai teisę nuspręsti ar vaikai nori bendrauti su jų tėvu, bando neleisti atsakovui minimaliai bendrauti su vaikais. Ieškovė dalyvaudama atsakovo ir vaikų susitikimuose bandytų neigiamai paveikti vaikus prieš atsakovą. Mano, kad tikslinga nustatyti atsakovo nurodytą bendravimo su vaikais tvarką, t.y., kad prieš susitikimą su nepilnamečiais vaikais, apie susitikimo laiką ir vietą dieną prieš, telefonu informuoti ieškovę; susitikimų trukmė laisvadienių ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 18 val.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikydamas atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad kai jis susirgo, tai tapo nebereikalingas. Sutinka kad nebūtų priteistas šalims išlaikymas vienai iš kitos, sutinka su prašomu priteisti iš jo išlaikymu vaikams po 200 Lt kas mėnesį ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymu. Kreditorių neturi. Nesutinka, kad butas būtų laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes butas nupirktas už jo pinigus, turėtus iki santuokos. Sutinka, kad butas buvo įgytas santuokoje. Remontas buvo daromas po buto įsigijimo iš atsakovo lėšų, 12000 Lt jis atidavė ieškovei, kad ji darytų remontą. Ieškovė tuo metu nedirbo, nes prižiūrėjo vaikus. Ieškovė prisidėjo prie remonto bet visai nedaug. Neginčija, kad remontas buvo daromas jiems gyvenant santuokoje kaip vyrui ir žmonai, kad ieškovės tėvas padėjo daryti bute remontą. Atsakovas irgi prisidėjo, grindis išlupo, linoleumą paklojo. Neįsivaizduoja, kaip reiks gyventi bute, jeigu jis bus padalintas lygiomis dalimis ir ieškovei pardavus jos dalį. Varianto dėl kompensacijos ieškovei išmokėjimo nesvarsto. Nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, mano, kad atsakovo nurodyta bendravimo su vaikais tvarka būtų patogiausia vaikams. Jo santykiai su vaikais yra normalūs, vaiko jis neskriaudė, nežino kodėl vaikui iškilo psichologinės problemos. Jis turi sveikatos problemų, bet šeimoje gyventi gali. Dabar bute gyvena vienas juo rūpinasi teta. Bendri šeimos pinigai būdavo pas žmoną, jam pinigų, kad jis turėtų asmeniškai, žmona neduodavo, žmona padarydavo valgyti, tai jis pavalgydavo. Jo drabužių žmona neskalbdavo ir nelygindavo, vaikščiodavo nelygintais drabužiais. Įsigyti butą ieškojo ieškovė, surado vieną, davė užstatą, bet pardavėja atsisakė parduoti. Paskui (duomenys neskelbtini) rado dviejų kambarių butą, butas patiko, tai ir nupirko, šį butą pirko šeimai, bet jei žmona nori išeiti, tegul išeina. Apie žmonos neištikimybę žmonės sakė.

Atsakovo atstovas palaikė atsakovo poziciją, prašė ieškinį atmesti.

Vilniaus rajono VTAS atstovas, palaikydamas išvadoje nurodytus argumentus (b.l.79-82, t.1; b.l.130-131, t.2), nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais dėl išlaikymo vaikams priteisimo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Ieškovė gyvena kartu su vaikais, tinkamai jais rūpinasi, ginčo tarp šalių dėl priteistino išlaikymo dydžio iš atsakovo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, nėra. Ieškovė nori, kad atsakovas bendrautų su vaikais jai dalyvaujant ir jei bus vaikų noras. Sutinka iš dalies su tokia ieškovės pozicija, kadangi atsakovas serga sunkia psichine liga, naudojo fizinį, psichinį smurtą šeimoje, ką patvirtina ir buities tyrimo aktas. Be to ir vyresnysis vaikas patvirtino, kad kartais tėvo elgesys būna prieštaraujantis vaiko interesams. Todėl šiuo atveju negalima rizikuoti vaikų sveikata ir šiai dienai geriau, kad vaikų bendravimas su tėvu vyktų dalyvaujant ieškovei. Dėl vaikų noro ar nenoro bendrauti, tai, mano, kad tai būtų nesąžininga atsakovo atžvilgiu ir taip jam būtų užkirstas kelias bendrauti su vaikais, nes ieškovė gali sakyti, kad neva vaikai nenori susitikti su atsakovu.

(duomenys neskelbtini) rajono VTAS pateikė išvadą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo priteisimo bei 2012-09-25 šeimos aplankymo aktą Nr. G13-89 (b.l.103-104, 125-126, t.2), kuriuose nurodė, kad šiuo metu G. P. su vaikais D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena jos tėvams G. ir E. N. priklausančiame trijų kambarių su patogumais bute (58 kv. m ploto), (duomenys neskelbtini). Butas tvarkingas, tinkamai įrengtas, yra karštas ir šaltas vanduo, visi patogumai. Pasak G., A. pablogėjusi emocinė ir psichinė būklė paveikė ne tik ją bet ir vyresnįjį sūnų D.. 2009 m. su sūnumi ji kreipėsi pagalbos pas psichologą Vilniaus mieste. Tėvas nesidomi sūnumis, neskambina, kiekvieną mėnesį banko pavedimu moka alimentus vaikams. Vaikai bendrai turi atskirą apie 15 kv. m ploto kambarį. Kambarys jaukus, šviesus, šiltas. Baldai kambaryje pritaikyti pamokų ruošai bei vaikų poilsiui. D. lanko (duomenys neskelbtini), o E. - (duomenys neskelbtini). G. įregistruota darbo biržoje, dalyvauja įsidarbinimo programoje, gauna 539 Lt pašalpą. G. gali sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikai gali gyventi kartu su motina. Mano, kad tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Dėl vaikų bendravimo su atsakovu, G. paaiškino, kad atsakovui buvo taikytas teismo ribojimas dėl jo bendravimo su sūnumi D., kadangi atsakovas akivaizdžiai kenkė vaiko sveikatai. D. nuomonės dėl bendravimo su tėvu sužinoti nepavyko, nes vaikas bendrauti atsisakė. E. pasakė, kad bendrauti su tėvu norėtų. Kadangi abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės, palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo po 200 Lt kiekvienam vaikui.

Šalčininkų rajono VTAS atstovas į posėdį neatvyko apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui neatvykus.

Liudytoja G. L. parodė, kad G. 2006 metais kreipėsi į ją dėl buto (duomenys neskelbtini) pardavimo. Kai atsirado klientas buvo gautas avansas, pradėjo ieškoti jiems kito buto. Rado butą apie 50 kv. m (duomenys neskelbtini), butas buvo apleistas, reikalaujantis kapitalinio remonto, durys buvo aplaužytos, santechnikos virtuvėje nebuvo, langai mediniai, kai kur apdaužyti stiklai. Mano, kad buto remontas galėjo kainuoti nuo 800 Lt iki 1000 Lt už 1 kv. m. Pagrinde visur važiavo su G., atsakovo nepamena.

Liudytojas E. N. parodė, kad jis yra ieškovės tėvas. (duomenys neskelbtini) jie nusipirko tik sienas, nebuvo nei langų, nei baldų. Jis ten viską darė, du mėnesius dirbo rudenį – rugsėjį ar spalį, metų nepamena. Keitė langus, šarvuotas duris statė, atliko staliaus darbus, linoleumą klojo, darė tualetą, vonią. Dukrai duodavo pinigų, pasakydavo kokias medžiagas reikia nupirkti. Remontui išėjo, kaip jis paskaičiavo su žmona, apie 60000 Lt, duodavo dukrai po 1000 Lt, tai 1500 Lt. Žentas padėdavo tik kai reikėjo ką pakelti, atnešti, o taip tai jis būdavo darbe ar prie televizoriaus. Dukra ir žentas pinigų neturėjo, visi darbai buvo atliekami iš jo pinigų, paskolos raštelio nerašė, taigi buvo šeima.

Liudytoja Č. N. parodė, kad ieškovė yra jos globėja. Daug laiko praleisdavo ieškovės ir atsakovo šeimoje, matydavo kokie buvo santykiai šeimoje, matydavo, kaip atsakovas elgėsi su vaikais. Kai D. likdavo pats, atsakovas neprieidavo, kai vaikas verkė. D. jai pasakojo, kad atsakovas į jį kreipėsi keiksmažodžiais. E. duodavo ką nors, pavyzdžiui 50 centų, o D. nieko. Kartą kai D. mokėsi, kažką blogai paskaičiavo, tai atsakovas pradėjo jį pravardžiuoti kad vaikas kvailas. Priešpaskutinę dieną, kai ieškovė išsikėlė iš buto (duomenys neskelbtini), atsakovas grasino ieškovei su peiliu, po to pasakė, kad „naktį dujas paleisiu ir jūs visi uždusit“. D. pradėjo kalbėti, kad jis nenori gyventi, nori nusižudyti, kad šoks iš penkto aukšto. Atsakovas buvo neprognozuojamas, varydavo ieškovę iš namų. Apie konfliktus tarp jų ji žinanti iš ieškovės.

Pakartotinai apklausta liudytoja Č. P. (buvusi (duomenys neskelbtini)) parodė, kad liudytojas R., išėjęs po apklausos iš salės, pasakė, kad jis pamelavo, kad ieškovė jam siūlė intymias paslaugas ir tai pasakė, kad ieškovė teisintųsi ir turėtų problemų.

Liudytoja K. T. parodė, kad atsakovas yra jos sūnėnas. Jai žinoma apie remontą bute (duomenys neskelbtini). Ten buvo padarytas kosmetinis remontas, patys pigiausi tapetai, linoleumas, plastikiniai langai, pastatytos įeinamos durys. Kai remontą darė, atsakovas dar nesirgo. Plyteles virtuvėje klijavo pats sūnėnas. Ji ten prižiūrėjusi vaikus, kai maži buvo. Butas buvo įgytas 2006 metais. Ieškovės tėvas padėdavo daryti remontą, statė duris, kažką padarė tualete, kažką palaikydavo. Jie gyveno kaip šeima, bet šeimos nebuvo. Ponia (ieškovė) ketvirtadienį išvažiuodavo, sekmadienį sugrįždavo, sakė, kad buvo pas tėvus, atsakovas vaikus vesdavo į darželį, į mokyklą. Sūnėnas pas ją ateidavo ir skųsdavosi, kad jis vienas, jis neturėdavo nei Velykų, ji jam nieko nepirkdavo. Po ligoninės jinai jį išvarė į virtuvę. Buto remontą darė iš tų pinigų kurie liko po buto pardavimo, apie 12000 Lt, dar iš tėvų atrodo paėmė 1700 Lt.

Pakartotinai apklausta liudytoja K. T. parodė, kad ji nieko nemeluoja, R. sakė, kad jam ieškovė siūlė intymias paslaugas ir vieną ir kitą kartą, ką kalba ieškovė yra melas.

Liudytojas R. T. parodė, kad atsakovas yra jo pusbrolis. Butas buvo nupirktas 2006-2007 metais ir jame daromas kosmetinis remontas, remontą darė atsakovas ir ieškovės tėvas. Plastikiniai langai buvo įstatyti. Pas ieškovę galvoje buvo tik pinigai, seksas, malonumai, o atsakovas tik dirbo. Kai jų vaikai bendraudavo ir jis (liudytojas) vežė juos prie ežero, tai jam buvo ieškovės pasiūlymas pabendrauti dėl sekso. Atsakovas susirgo, bet jis turi leidimą iš daktarų, kad jis gali gyventi šeimoje su vaikais. Nematė atsakovo agresyvaus elgesio, jis normalus žmogus, kažkur jam padėti reikia.

Pakartotinai apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad viskas kas buvo jo pasakyta, buvo tiesa ir mamai jis nesakęs, kad jis sumelavęs. Kad toks įvykis buvo su ieškove, jis niekam nepasakojęs iki posėdžio.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovės G. P. ir atsakovo A. P. santuoka įregistruota 2003-(duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.24-25, t.1). Šalys yra dviejų nepilnamečių vaikų: D. P. (D. P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P. (E. P.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvais (b.l.5-6, t.1). Atsakovo vardu (nuo 2004-03-14) 2003-08-07 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 85-8678 pagrindu, nuosavybės teise įregistruotas 4.0000 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.9, 48, t.1) bei (nuo 2006-09-22) 2006-09-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuosavybės teise įregistruotas 2 kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52.26 bendro ploto) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.10, 36-47, t.1).

Ieškovės vardu (nuo 2000-09-18) 2000-09-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuosavybės teise įregistruotas 0.0571 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); (nuo 2002-10-18) 2002-08-28 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 104-2-71 pagrindu – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); (nuo 2002-01-17) 2002-01-17 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 85-6134 pagrindu - 385/425 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); (nuo 2002-01-17) 2002-01-17 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 85-6132 pagrindu - 115/230 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.11-17, t.1). Ieškovės ir atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių – nėra (b.l.18-19, t.1).

Ieškovė ir atsakovas nedirba (b.l.67-69, t.1). Ieškovė nuo 2012-08-06 įregistruota Vilniaus teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuo 2012-08-14 iki 2012-11-30 ieškovei išmokėta viso 1876,98 Lt nedarbo draudimo išmoka (b.l. 134, t.2). Atsakovas yra neįgalus, yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis nuo 2011-01-19 iki 2013-01-21, gauna 796, 56 Lt netekto darbingumo pensiją (b.l.87-89, t., b.l. 9-10, t.2).

2011-04-19 (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažymoje Nr. D11-009 (b.l.22, t.1) nurodyta, kad A. P. nustatyta dgn. F20.0. 2006-02-20 gydytas ambulatoriškai. Stacionare gydytas: 2007-07-25-2007-09-05, 2007-10-30-2007-12-19, 2010-02-19-2010-03-24, 2010-11-09-2011-02-28. Nustatyta 40 proc. darbingumo lygis iki 2013-01-21. Šiuo metu tęsiamas ambulatorinis gydymas. Pagal galiojančius LR įstatymus nežinoma priežasčių, dėl kurių asmuo negalėtų gyventi be medikų priežiūros šeimoje.

2011-09-22, 2011-10-11, 2012-05-03, 2012-06-06, 2012-08-21 išrašuose iš medicininių dokumentų apie D. P. sveikatos būklę (b.l.101, 105-106, t.1; b.l.2, 83, 84, t.2) nurodyta diagnozė: reakcija į stresą, problemos susijusios su šeima; vaikas buvo gydytas VRC vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, rekomenduojama po išrašymo tęsti medikamentinį gydymą, individualias ir šeimos konsultacijas; rekomenduojama vengti konfliktinių situacijų su tėvu.

Dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/20111 ).

Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nei ieškovas, nei atsakovė neįrodė, jog santuoka turėtų būti nutraukta būtent dėl kito sutuoktinio kaltės, tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytais pagrindais. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nesirūpino šeima, ūkiu, vaikais, negali būti pagrindu daryti išvadą apie atsakovo kaltę. Pati ieškovė nurodė, kad atsakovas visą savo invalidumo pašalpą, už kurią buvo išlaikoma šeima, perkami maisto produktai, skirdavo šeimos išlaikymui. Duomenų apie tai, kad ieškovė buvo atsakovo sužalota, buvo patyrusi fizinį smurtą ir už tai atsakovas buvo baustas, į bylą nepateikta. Tai, kad atsakovas turi neįgalumą, šalių santuokos metu susirgo psichine liga, kurios eigoje kartais tampa neprognozuojamas ir jo elgesys būna neadekvatus, negali būti traktuojama kaip priežastis santuokai nutraukti dėl atsakovo kaltės. Šios aplinkybės atsirado nepriklausomai nuo atsakovo valios. Atsakovo nurodyti argumentai apie ieškovės neištikimybę atmestini kaip niekuo neįrodyti.

Manytina, jog abu sutuoktiniai, būdami pakankamai vidutinio amžiaus, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs vienas kitam ir jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, tai įrodo ir pačių šalių parodymai, jų elgesys bylos nagrinėjimo metu. Todėl, teismas nesivadovauja liudytojų (kurie yra šalių artimi giminaičiai) Č. N. (P.), K. T., R. T. prieštaringais parodymais dalyje, kuriais šalys įrodinėjo vienas kito kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Kadangi ginčo dėl to, jog po santuokos nutraukimo tiek ieškovei tiek atsakovui būtų paliktos jų santuokinės pavardės nėra, tai šalims paliktinos atitinkamai nurodytos pavardės: ieškovei –(duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str.1d.).

Ieškovė yra darbinga, atsakovas yra darbingas iš dalies, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 str.2d.) Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.2d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2002-06-21 nutarimo Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ 4 p. išaiškino, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas jam vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga ir tvirta asmenybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str., Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 27 str. str., Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str.).

Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.). Ieškovė rėmėsi 2011-04-27 VĮ Registro centras pateiktais duomenimis apie ginčo nekilnojamojo turto 2 kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52.26 bendro ploto) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinę vertę, kuri yra 67990 Lt (b.l. 8, 10, t.1). Atsakovas jokių įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto vidutinė vertė yra kitokia nepateikė, todėl teismas nustatydamas šio dalintino nekilnojamojo turto vertę, vadovaujasi būtent nurodytais 2011-04-27 VĮ Registro centras duomenimis.