- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-2293-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01649-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- G. P.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti ieškovės G. P. ir atsakovo A. P. santuoką, įregistruotą 2002-09-21 Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. 2612) dėl atsakovo kaltės, po santuokos paliekant santuokines pavardes; 2) nustatyti vaikų D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.) gyvenamąją vietą kartu su ieškove G. P.; 3) nustatyti atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.) tvarką sekančiai: 3.1. atsakovas A. P. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo bendravimo su vaikais D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.), praneša ieškovei G. P. telefonu apie planuojamą bendravimą, nurodydamas pageidaujamą susitikimo su vaikais laiką; 3.2. ieškovė G. P. leidžia atsakovui A. P. susitikti su vaikais D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.) ieškovės akivaizdoje ir tik esant vaikų sutikimui bendrauti su atsakovu. Jei vaikai nesutinka susitikti su atsakovu, ieškovė nedelsiant apie tai informuoja atsakovą telefonu ir susitikimas atidedamas kitam laikui; 3.3. esant vaikų sutikimui, atsakovo bendravimo su vaikais laikas mokslo metų eigoje galimas tik po pamokų ir ne vėliau kaip iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis, taip pat vaikų atostogų metu atsakovas gali bendrauti su vaikais laikotarpyje nuo 10 val. iki 18 val., prieš tai bendravimą suderinęs kaip nurodyta 3.1. p., atsakovo bendravimas su vaikais vyksta tik dalyvaujant ieškovei; 4) priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės; 5) pripažinti 52,26 kv.m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis; 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo 2002-09-21 Vilniaus miesto CMS. Santuokoje šalims gimė du vaikai: D. P., gim. 2003-05-18, ir E. P., gim. 2005-09-09. Iš pradžių iki 2005 metų su atsakovu gyveno normaliai, bet pasirodė, kad atsakovas sirgo kažkokia psichikos liga. Iki santuokos ir santuokos pradžioje atsakovas šią aplinkybę nuslėpė, apie šias aplinkybes ieškovė sužinojo 2005 metais. Nuo to laiko ieškovė gyvena įtampoje, atsakovas nuolat vartoja kažkokius raminamuosius vaistus, o ji yra priversta nuolat jį sekti, kad jis nevartotų alkoholio, nes jis pasidaro agresyvus. Ieškovės nuomone, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis visai nesirūpina šeima, neskiria jai jokio dėmesio, su vaikais nebendrauja. Atsakovas vaikams draudžia atsivesti į namus draugus. Nurodė, kad nors ieškovė su atsakovu ir gyvena viename bute, bet daugiau kaip šešis metus gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo (atsakovas gyvena ir miega virtuvėje, o ieškovė su vaikais – kambaryje). Atsakovas vykdo tik vieną iš savo pareigų – jis skiria lėšas (savo invalidumo pašalpą) šeimai išlaikyti ir tik todėl, kad ieškovė jam viską perka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra darbinga, sau išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, manė, kad iš ieškovės atsakovui išlaikymas taip pat nepriteistinas. Nurodė, kad vaikų D. P. ir E. P., gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausia atitiks vaikų interesus, kadangi atsakovas būdamas vaikų tėvu su jais visiškai nebendrauja, neskiria jiems jokio dėmesio, vaikai yra labai prisirišę prie ieškovės. Taip pat prašė nustatyti ieškinio patikslinime nurodytą atsakovo bendravimo tvarką, įsipareigojo netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais, jei tik patys vaikai su juo norės bendrauti. Pažymėjo, jog šalių vaikai yra išlaikomi iš jų bendrai gaunamų piniginių lėšų. Ieškovės gaunamos pajamos sudaro 364 Lt per mėnesį, nes ieškovė dirba pusę etato, atsakovas gauna 748 Lt. Kadangi abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, patikslinusi ieškinį, ieškovė prašė iš atsakovo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, priteisti kiekvienam vaikui po 200 Lt kas mėnesį vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis. Vaikus reikia nuolat aprūpinti maistu, nupirkti drabužių, leisti į mokyklą, ieškovė vaikams duoda kasdien po du litus, vaikus reikia nuvesti į kiną, spektaklius. Ieškovės gaunamų pajamų neužtenka apmokėti už komunalinius patarnavimus. Be to, ieškovė nurodė, kad iki santuokos sudarymo, atsakovas asmeninės nuosavybės teise pagal 1991-11-05 Fiziniam asmeniui priklausančio turto pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 28941, patvirtintą Vilniaus miesto 9 – jame notarų biure, buvo įsigijęs 32,73 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2002-09-21 šalims susituokus ir pradėjus gyventi šiame bute, šis butas tapo šeimos turtu. Gimus vaikams, butas tapo per mažas šeimai, todėl 2006-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr.14-12849, patvirtinta Vilniaus miesto 14 – jame notarų biure, atsakovas šį butą pardavė ir tą pačią dieną pagal 2006-09-11 Fiziniam asmeniui priklausančio turto pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr.14-12861, patvirtintą Vilniaus miesto 14 – jame notarų biure, nupirko 52,26 kv. m. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena šalys. Šis butas buvo įregistruotas VĮ Registrų centras atsakovo nuosavybės teise. Mano, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) yra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šio buto pirkimo metu atsakovas aiškiai išreiškė savo valią butą pirkti ne asmeninėn nuosavybėn, bet sutuoktinių jungtinėn nuosavybėn. Be to, santuokos metu, šis butas buvo iš esmės pagerintas abiejų bendromis lėšomis, ieškovės asmeninėmis lėšomis bei ieškovės tėvo darbu (jis darė buto einamąjį remontą, pertvarkymą), tai patvirtina ir statybinių prekių, medžiagų įsigijimo kvitai. Kito dalintino turto šalys santuokos metu neįgijo. Atsakovo vardu įregistruotas nuosavybės teise 4 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes šį sklypą atsakovas įgijo atkūrus nuosavybės teisę į buvusio savininko I. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi, apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus ieškovė duomenų neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo šalims būtų paliktos jų santuokinės pavardės. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais grindžiamas santuokos nutraukimas dėl kaltės CK išdėstytais pagrindais. Sutiko, kad bendras gyvenimas yra negalimas, bet tai atsitiko dėl charakterių nesuderinamumo, požiūrio į kai kurias vertybes neatitikimo, todėl dėl šeimos iširimo yra kaltos abi šalys. Atsakovas sutiko su priteistino išlaikymo vaikams dydžiu – 200 Lt, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesutiko dėl buto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ir jo padalijimo. Nurodė, kad iki santuokos su ieškove įregistravimo, atsakovas asmeninės nuosavybės teise buvo įgijęs butą, (duomenys neskelbtini). Šį butą 2006-09-11 atsakovas pardavė už 165 000 Lt ir tą pačią dieną įsigijo butą už 153 000 Lt, kuriame dabar šalys gyvena. Tokiu būdu, po pirkimo pardavimo sandorio susidarė 12 000 Lt skirtumas atsakovo naudai, šiuos 12 000 Lt atsakovas atidavė ieškovei. Kaip matyti, butas buvo įsigytas už atsakovo asmenines lėšas ir atsakovas jį pirko palikdamas jo statusą kaip ir buto anksčiau, tai yra jis priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, taip jis yra ir įregistruotas. Su ieškove nebuvo tartasi, jog jis būtų jų bendras turtas, ji sutiko, kad butas būtų jo asmeninė nuosavybė. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji savo asmeninėmis lėšomis, jos tėvo darbu prisidėjo prie buto pagerinimo. Pažymėjo, kad atsakovas 12 000 Lt, likusius po ankstesnio buto pardavimo, atidavė ieškovei. Būtent už šias pinigines lėšas ieškovė ir pirko medžiagas, buvo atsiskaitoma už pervežimo paslaugas. Kita vertus, tuo metu, kai vyko nedidelis buto remontas, ieškovė niekur nedirbo ir jokių lėšų neturėjo. Tuo tarpu atsakovas 2006 metais dirbo UAB „VP Market“, gaudavo ligos pašalpą ir metinės pajamos sudarė 15 694 Lt, o 2007 metais – atitinkamai 14 753 Lt, taigi buto pagerinimas buvo vykdomas atsakovo lėšomis ir atsakovo darbu. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kadangi atsakovas yra ligotas žmogus ir su vaikais niekada nesielgė žiauriai, visada jais rūpinosi. Atsakovo psichinė sveikata leidžia atsakovui gyventi šeimoje ir bendrauti su vaikais. Ieškovė užslėptu būdu, suteikdama jai pačiai teisę nuspręsti, ar vaikai nori bendrauti su jų tėvu, bando neleisti atsakovui minimaliai bendrauti su vaikais. Ieškovė, dalyvaudama atsakovo ir vaikų susitikimuose, bandytų neigiamai paveikti vaikus prieš atsakovą. Atsakovo manymu, tikslinga nustatyti atsakovo nurodytą bendravimo su vaikais tvarką, t. y., kad prieš susitikimą su nepilnamečiais vaikais, apie susitikimo laiką ir vietą dieną prieš, telefonu informuoti ieškovę; susitikimų trukmė laisvadienių ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 18 val.
Vilniaus rajono VTAS išvadoje nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais dėl išlaikymo vaikams priteisimo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Ieškovė gyvena kartu su vaikais, tinkamai jais rūpinasi, ginčo tarp šalių dėl priteistino išlaikymo dydžio iš atsakovo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, nėra. Ieškovė nori, kad atsakovas bendrautų su vaikais jai dalyvaujant ir jei bus vaikų noras. Sutiko iš dalies su tokia ieškovės pozicija, kadangi atsakovas serga sunkia psichine liga, naudojo fizinį, psichinį smurtą šeimoje, ką patvirtina ir buities tyrimo aktas. Be to, ir vyresnysis vaikas patvirtino, kad kartais tėvo elgesys būna prieštaraujantis vaiko interesams. Todėl šiuo atveju negalima rizikuoti vaikų sveikata ir šiai dienai geriau, kad vaikų bendravimas su tėvu vyktų dalyvaujant ieškovei.
Šalčininkų rajono VTAS pateikė išvadą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo priteisimo bei 2012-09-25 šeimos aplankymo aktą Nr. G13-89, kuriuose nurodė, kad šiuo metu G. P. su vaikais D. P., gim. 2003-05-18, ir E. P., gim. 2005-09-09, gyvena jos tėvams G. ir E. N. priklausančiame trijų kambarių su patogumais bute (58 kv. m ploto), (duomenys neskelbtini). Butas tvarkingas, tinkamai įrengtas, yra karštas ir šaltas vanduo, visi patogumai. Pasak G., A. pablogėjusi emocinė ir psichinė būklė paveikė ne tik ją, bet ir vyresnįjį sūnų D. 2009 m. su sūnumi ji kreipėsi pagalbos pas psichologą Vilniaus mieste. Tėvas nesidomi sūnumis, neskambina, kiekvieną mėnesį banko pavedimu moka alimentus vaikams. Vaikai bendrai turi atskirą apie 15 kv. m. ploto kambarį. Kambarys jaukus, šviesus, šiltas. Baldai kambaryje pritaikyti pamokų ruošai bei vaikų poilsiui. D. lanko Šalčininkų J. S. gimnazijos 3-ąją klasę, o E. – Šalčininkų J. S. gimnazijos 1-ąją klasę. G. įregistruota darbo biržoje, dalyvauja įsidarbinimo programoje, gauna 539 Lt pašalpą. G. gali sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikai gali gyventi kartu su motina. Mano, kad tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Dėl vaikų bendravimo su atsakovu, G. paaiškino, kad atsakovui buvo taikytas teismo ribojimas dėl jo bendravimo su sūnumi D., kadangi atsakovas akivaizdžiai kenkė vaiko sveikatai. D. nuomonės dėl bendravimo su tėvu sužinoti nepavyko, nes vaikas bendrauti atsisakė. E. pasakė, kad bendrauti su tėvu norėtų. Kadangi abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės, palaikė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo po 200 Lt kiekvienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-01-14 sprendimu ieškovės G. P. ieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovės G. P. ir atsakovo A. P. santuoką, įregistruotą 2002-09-21 Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. 2612) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – P., o atsakovui – P.; 2) nustatė vaikų D. P. (D. P.), gim. 2003-05-18, ir E. P. (E. P.), gim. 2005-09-09, gyvenamąją vietą kartu su ieškove G. P.; 3) priteisė iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) nustatė atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.) tvarką sekančiai: - atsakovas A. P. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo bendravimo su vaikais D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.), praneša ieškovei G. P. telefonu apie planuojamą bendravimą, nurodydamas pageidaujamą susitikimo su vaikais laiką; - ieškovė G. P. leidžia atsakovui A. P. susitikti su vaikais D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.), ieškovės akivaizdoje, jei vaikai nesutinka susitikti su atsakovu, ieškovė nedelsiant apie tai informuoja atsakovą telefonu ir susitikimas atidedamas kitam laikui; - atsakovo bendravimo su vaikais laikas mokslo metų eigoje galimas tik po pamokų ir ne vėliau kaip iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis, taip pat vaikų atostogų metu atsakovas gali bendrauti su vaikais laikotarpyje nuo 10 val. iki 18 val., prieš tai bendravimą suderinęs kaip nurodyta 3.1 p., atsakovo bendravimas su vaikais vyksta tik dalyvaujant ieškovei; 5) pripažino 52,26 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67 990 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktinių ieškovės G. P. ir atsakovo A. P. bendrąja jungtine nuosavybe ir padalino lygiomis dalimis: priteisė ieškovei G. P. ½ dalį 33 995 Lt vertės 52,26 kv. m. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui A. P. ½ dalį 33 995 Lt vertės 52,26 kv. m. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo A. P. ieškovei G. P. 283, 33 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės G. P. valstybei 64,29 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės G. P. valstybei 236,71 Lt išlaidų už atsakovui A. P. teikiamą antrinę teisinę pagalbą; kitoje dalyje teismas patikslintą ieškinį atmetė.
Vilniaus rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog abu sutuoktiniai, būdami pakankamai vidutinio amžiaus, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs vienas kitam, todėl jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl priteistino išlaikymo dydžio ir formos nekilo, teismas nepilnamečių vaikų D. P. (D. P.), gim.2003-05-18, ir E. P. (E. P.), gim.2005-09-09, gyvenamąją vietą nustatė kartu su jų motina – ieškove, bei iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.) išlaikymui priteisė po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas serga psichine liga, dažnai buvo gydomas gydymo įstaigoje, į duomenis apie vieno iš šalių sūnaus D. psichologinę sveikatos būklę, į tarp ieškovės ir atsakovo esančius santykius, į tai, kad vaikai gyvena su ieškove, jog santykiai tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų šiai dienai yra nutrūkę, išimtinai į vaikų amžių jų teises ir interesus, padarė išvadą, kad atsakovui bendraujant su vaikais yra tikslingas ieškovės dalyvavimas. Be to, teismas sprendė, jog 2 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra laikytinas bei pripažintinas ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovo argumentus, kad ginčo butas yra jo asmeninė nuosavybė, nes buvo įgytas už atsakovo asmenines lėšas, jam pardavus butą, (duomenys neskelbtini), teismas atmetė kaip neįrodytus bei prieštaraujančius tiek bylos medžiagai, tiek paties atsakovo parodymams. Net pačioje 2006-09-11 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.14-12849 (šios sutarties 10 p.), patv. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės R. B., kuria atsakovas pardavė jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog remiantis CK 3.84 ir 3.85 str. str., pardavėjas (t. y. atsakovas) pareiškia, kad parduodamas turtas yra šeimos turtas. Tiek ieškovės, tiek paties atsakovo, tiek byloje apklaustų liudytojų G. L., E. N., K. T., R. T. parodymai apie ginčo buto ieškojimą ir jo pirkimą, bute atliekamą remontą bei remontui reikalingų statybinių medžiagų įsigijimą, gyvenimą jame, apie po ginčo buto įsigijimo likusių piniginių lėšų – 12 000 Lt, panaudojimą patvirtino, abiejų šalių siekį įsigyti didesnį būstą bendrai būtent šeimai, o ne atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, neprašė ginčo butą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog tikslingiausias nekilnojamojo turto padalinimo būdas būtų, laikantis CK 3117 str. 1 d. prezumpcijos, ginčo nekilnojamojo turto padalijimui natūra, t. y. ieškovei ir atsakovui kiekvienam priteisiant po ½ dalį 2 kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52.26 bendro ploto) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė yra 67 990 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-14 sprendimą dalyje dėl turto, įgyto santuokos metu, padalinimo, ir priimti naują teismo sprendimą, priteisti atsakovui turtą – butą (duomenys neskelbtini), 68 000 Lt vertės, natūra, ieškovei išmokant piniginę 22 667 Lt kompensaciją už 1/3 dalį buto (duomenys neskelbtini), paskaičiavus vidutine buto rinkos kaina; taip pat prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sumažinant priteistą išlaikymą iki periodinių išmokų 150 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui dydžio. Atsakovas nurodo, kad A. P., turėdamas asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), įgytą iki santuokos, 2006-09-11 pardavė jį už 165 000 Lt pil. G. S., tą pačią dieną tame pačiame notarų biure 2006-09-11 buvo sudaryta kita buto pirkimo-pardavimo sutartis, A. P. pirko butą (duomenys neskelbtini), už 153 000 Lt. Nenuginčijamai įrodyta, kad buvo A. P. asmeninės lėšos, jam pardavus butą liko 12 000 Lt ir šie pinigai buvo panaudoti buto (duomenys neskelbtini) kosmetiniam remontui. Taigi, butas (duomenys neskelbtini) yra pirktas už asmenines lėšas. Nurodo, kad atsakovui yra priteistinas butas natūra, kurio vidutinė rinkos kaina yra 68 000 Lt, ir jis sutinka išmokėti piniginę kompensaciją ieškovei už 1/3 dalį buto, t. y. 22 667 Lt. Pažymi, jog atsakovė turi gyvenamąjį namą, kuris nebuvo dalijamas, nes įgytas iki santuokos. Nurodo, kad teismas sprendime pripažino, kad įgytas butas (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, nes jis yra įgytas pardavus šeimos turtą, vadovavosi 2006-09-11 sudarytos buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties 10 punktu, nurodydamas, kad pardavėjas A. P. pardavė šeimos turtą, neva jo buvo tokia valia, pats manė, kad tai nėra asmeninis turtas. Su tuo sutikti negalima. Pagal CK 3.84 str. šeimos turtu pripažįstamas turtas neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo ar po jos sudarymo yra numatytas turtas. Šeimos turto instituto tikslas yra apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nes šeimos turtas naudojamas šeimos bendriems poreikiams tenkinti. Butas (duomenys neskelbtini) buvo tik šeimos gyvenamoji patalpa, nes kitaip negalėjo būti nurodyta buto pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau tai negalėjo lemti daikto likimo, įsigijimo už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, iškilus ginčui tarp sutuoktinių dalijant santuokos metu įgytą turtą. Bendroji jungtinė nuosavybė atsirado prijungus asmeninės nuosavybės turtą. Nurodo, kad CK 3.123 str. dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo yra nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsižvelgdamas į sutuoktinio turtinę padėtį, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, todėl atsakovui buvo pagrindas priteisti didesnę turto dalį. Atsakovas yra invalidas, yra įdėtos jo asmeninės lėšos, kas yra svarbi aplinkybė, neapsiribojant dalijant turtą CK 3.117 str. 1 d. Pažymi, jog atsakovas, būdamas invalidas, pardavęs buto dalį ir gavęs lėšas už buto dalį, negalės įsigyti kito būsto, be to, ir ieškovė buvo prieš turto dalijimą natūra, tačiau teismas, nenurodydamas jokių motyvų dėl padalinimo natūra, butą padalino natūra, kai šis butas iš viso yra nedalus, skiriasi kambarių plotai, atsidalinus bendrojo naudojimo patalpas tęstųsi konfliktai, kurių iniciatorė būdavo ieškovė. Taip pat pažymi, jog teismas, priteisdamas išlaikymą po 200 Lt, neįvertino atsakovo turtinės padėties, to, kad jis yra invalidas, pragyvenimo šaltinis yra pensija, o ieškovės – vaikų motinos turtinė padėtis yra geresnė, ji yra darbinga, turi nekilnojamojo turto, vadinasi jai turėtų tekti didesnė našta išlaikant vaikus. Pagal atsakovo sveikatos būklę susirasti darbo nėra galimybės, todėl, sumokėjus 400 Lt, neliks lėšų jo pragyvenimui, vaistams, būsto išlaikymui. Pagal savo galimybes sutinka mokėti po 150 Lt kiekvieno iš vaikų išlaikymui.
Atsiliepimas
Ieškovė G. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. P. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme sutiko, kad nepilnamečių vaikų D. P. (D. P.) ir E. P. (E. P.) išlaikymui periodinėmis išmokomis būtų priteista po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino jo turtinės padėties, kad jis yra iš dalies neįgalus, jo pragyvenimo šaltinis yra pensija, yra nepagrįsti, teismas šias aplinkybes vertino, dėl to ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas, jeigu jo finansinė padėtis pablogėjo, CK 3.201 str. 1 d. tvarka gali kreiptis su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą dėl jam priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius tokius jo reikalavimus, tuo tarpu, prie apeliacinio skundo jis naujų įrodymu nepateikė, o ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Nurodo, kad atsakovas savo argumentus dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe grindžia CK 3.98 str. 1 ir 2 d. Šio straipsnio nuostatos reglamentuoja turto vertės padidėjimą, kuomet prie bendrosios jungtinės nuosavybės pridedamas turtas, esantis sutuoktinio asmenine nuosavybe. Ieškovė ir atsakovas 2002-09-21 įregistravę santuoką gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Vėliau, pagausėjus šeimai, nusprendė įsigyti didesnį butą. 2006-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.14-12849, Atsakovas pardavė atsakovui priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Sandorio sudarymo metu jis neginčijo, kad šis butas yra šeimos turtas. Tą pačią dieną, t. y. 2006-09-11, pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.14-12861, savo vardu įgijo ginčo butą, todėl šis butas CK 3.88 str. tvarka yra laikytinas bei pripažintinas ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisme atsakovas patvirtino, kad ir ieškovė, ir jos tėvas bei giminaitis darė buto remontą. Be to, pažymi, kad argumentų, dėl kurių atsakovas nesutiko su turto padalijimu, atsakovas nenurodė pirmosios instancijos teisme, todėl jo apeliacinis skundas negali būti jais grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl ieškovės ir atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Atmetami apelianto A. P. argumentai, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė, nes šiuos argumentus paneigia visiškai priešingi apeliacinio skundo reikalavimai. CK 3.116 straipsnio 1 dalies ir 3.127 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad dalijamas yra tik toks turtas, kurį sutuoktiniai įgijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pažymėtina, kad turtas sutuoktiniams priklausantis asmeninės nuosavybės teise nėra dalijamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini) priteisti jam natūra, ieškovei G. P. išmokant kompensaciją už 1/3 buto dalį. Taigi reikšdamas reikalavimą padalinti butą, pats apeliantas pripažįsta, kad ginčo butas priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir pats paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog butas apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jam turi būti priteistas visas butas, o ieškovei 1/3 dalis kompensacijos, kad dalinat ginčo butą, yra pagrindas priteisti atsakovui didesnę turto dalį, atsižvelgiant į jo invalidumą ir asmeninių lėšų panaudojimą. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme atsakovas neprašė visą butą priteisti jam, nesiūlė kompensacijos ir neįrodinėjo savo didesnės dalies, todėl negali remtis paminėtomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teisme. Be to, CPK 178 straipsnis numato proceso šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė ir į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo finansines galimybes sumokėti ieškovei kompensaciją, todėl apelianto reikalavimas priteisti jam visą butą yra ne tik nepagrįstas, bet ir neįrodytas.
Atmetami apelianto argumentai dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. P. (D. P.), gim. 2003-05-18, ir E. P. (E. P.), gim. 2005-09-09, išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Kadangi tarp šalių - ieškovės ir atsakovo ginčo dėl priteistino išlaikymo dydžio ir formos nekilo, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį patenkino. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teisme neturi pagrindo teigti, kad išlaikymo dydis būtų mažinamas kokiomis nors aplinkybėmis, įskaitant apelianto nurodytas – invalidumą, pensiją kaip pragyvenimo šaltinį ir kt.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovė G. P. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 400 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, iš atsakovo A. P. ieškovės G. P. naudai priteisiama 400 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovės G. P. naudai 400 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.