Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-8-300/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-05-15
Bylos Nr.: 1A-8-300/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-56798-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus, Vidmantas Mylė
Kaltinamasis: G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S., A. K.
Advokatai: Mindaugas Barkauskas, Aivaras Alimas, Audrius Karpinskas, Vytautas Barkauskas

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-300/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56798-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.2.30.5.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.9.; 3.12. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei, Elonai Puščiuvienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,išteisintajam G. S. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Barkauskui,išteisintiesiems E. M. ir D. V. bei jų gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,išteisintajam R. D. ir jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

išteisintajam L. P. ir jo bei išteisintųjų M. S. ir A. K. gynėjui advokatui Audriui Karpinskui,

specialistams V. R., R. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo

G. S., kaltintas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių;

E. M., kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

D. V. , kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

R. D., kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

L. P., kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

M. S., kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

A. K., kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Aplinkos apsaugos departamento pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Iš Valstybės lėšų nuspręsta priteisti: R. D. 2 057 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, L. P. – 400 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, M. S. – 350 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, A. K. – 350 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, D. V. – 1 815 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, E. M. – 1 815 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. G. S., E. M., D. V., R. D., L. P. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti už tai, kad jie, veikdami kartu, žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2017 m. liepos 9 d., apie 14 val., tvora aptvertoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso J. R., pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 9 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su laukiniu gyvūnu – šernu, jį kankindami, o būtent, R. D. mobiliojo ryšio telefonu filmuojant ir laikant koja prispaudus šerno viršutinį žandikaulį, L. P. laikant keliu prispaudus gulintį šerną ant šono už galinių kojų, G. S. stovint šalia ir laikant šerną virve su surištomis abiem priekinėmis kojomis, E. M. laikant gulintį šerną abiem rankomis ir kojos keliu prispaudus šerno sprandą prie žemės, D. V. įkišus pagalį į šerno burną ir taip privertus jį išsižioti, replėmis karpė ir traukė šernui iltis, o pagaliui iškritus iš šerno burnos, tuo pačiu pagaliu sudavė šernui per snukį, po to šernui išsižiojus vėl pagalį įkišo į šerno burną ir toliau replėmis karpė ir traukė šernui iltis, tokiu būdu G. S., D. V., E. M., L. P. ir R. D. bendrais tyčiniais veiksmais, žiauriai elgėsi su laukiniu gyvūnu – šernu, jį kankindami, dėl to šernas dėl ilčių karpymo bei jų išrovimo buvo suluošintas.

1.2. Be to, G. S. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas už tai, kad jis žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2018 m. gegužės 19 d., apie 13:20 val., atviroje vietovėje – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. N., veikdamas kartu su dar keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvūnu – audine, ją kankindamas, o būtent, vienam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu filmuojant, dar vienam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui stovint ir stebint, jam ir dar vienam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant po vieną jo šunį, o kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsinešus narvelį su audine ir ją išmetus iš narvelio ant žemės, su tikslu, jog ją pultų kaip taikinį jo du šunys, tuomet jam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paleidus šunis pulti audinę, kurie ją puolė kandžiodami dantimis, draskydami ir purtydami bei mėtydami į žemę, tokiu būdu jis bendrais tyčiniais veiksmais kartu su keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenis žiauriai elgėsi su gyvūnu – audine, ją kankindami, dėl to audinė dėl patirtų sužalojimų buvo suluošinta.

1.3. Be to, G. S., M. S. ir A. K. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti už tai, kad jie žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2018 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 16:11 val. iki 16:50 val., atviroje vietovėje – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso B. S., pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvūnu – vietnamietiška kiaule, ją kankindami, o būtent, G. S. filmuojant mobiliojo ryšio telefonu, o A. K. laikant vietnamietišką kiaulę virve pririštą už dešinės galinės kojos ir ją tampant, su tikslu, jog ją pultų kaip taikinį G. S. šunys, bei G. S. davus komandą savo šunims, iš pradžių dviem, o vėliau – trečiam, pulti vietnamietišką kiaulę, kurie ją puolė kandžiodami ir draskydami, o M. S. stovint ir stebint bei vieną kartą dešine koja iš nugaros vietnamietišką kiaulę pastumiant į priekį link ją puolančių šunų, tęsdami nusikalstamą veiką, G. S. perpjovus peiliu vietnamietiškai kiaulei kaklą ir šiai gulint ant šono ir kraujuojant, G. S. toliau vietnamietišką kiaulę naudojo kaip taikinį savo šunims, ją kankindamas, tokiu būdu G. S., M. S. ir A. K. bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnu – vietnamietiška kiaule, ją kankindami, dėl to kiaulė dėl perpjauto kaklo nukraujavusi žuvo.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį, kuriuo G. S. dėl trijų veikų, E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. išteisinti, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

G. S. pripažinti kaltu ir nubausti: pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl šerno kankinimo ir suluošinimo) 100 MGL (3 766,00 Eur) bauda, pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl audinės suluošinimo) 120 MGL (6 000,00 Eur) bauda, pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule) 140 MGL (7 000,00 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti G. S. galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) baudą;

E. M. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl šerno kankinimo ir suluošinimo) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) baudą;

D. V. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl šerno kankinimo ir suluošinimo) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) baudą;

R. D. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl šerno kankinimo ir suluošinimo) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) baudą;

L. P. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl šerno kankinimo ir suluošinimo) ir paskirti jam 50 MGL (1 883,00 Eur) baudą;

M. S. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl vietnamietiškos kiaulės kankinimo) ir paskirti jam 50 MGL (2 500,00 Eur) baudą;

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl vietnamietiškos kiaulės kankinimo) ir paskirti jam 50 MGL (2 500,00 Eur) baudą;

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštą 1 602,25 Eur sumos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jį priteisti solidariai iš G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P..

Nepripažinti proceso išlaidomis advokatų, dalyvavusių byloje kaip šių asmenų gynėjų, paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų: R. D. turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti 2 057,00 Eur, L. P. – 400,00 Eur, M. S. – 350,00 Eur, A. K. – 350,00 Eur, D. V. – 1 815,00 Eur ir E. M. – 1 815,00 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G630F Galaxy S7 Edge“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, paimtą iš G. S., konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonę; 2) metalines reples, paimtas iš D. V., konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį;

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

8.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino visus kaltinamuosius – G. S. (trys veikos), E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. – dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 305 straipsnio 1 dalyje, nes įrodymus vertino neišsamiai, šališkai, tendencingai ir selektyviai, iškraipė jų turinį, tinkamai neišanalizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir visiškai nevertino pagrindinių objektyvių duomenų šaltinio šioje baudžiamojoje byloje – vaizdo įrašų ir jų turinio, todėl padarė neteisingas ir šališkas išvadas.

8.2. Teigia, kad teismas, išteisindamas G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P., visiškai neįsigilino, o galimai ir visiškai nežiūrėjo vieno iš pagrindinio ir objektyvaus duomens dėl šios veikos inkriminavimo – 2018-10-10 kratos metu paimtame G. S. mobiliojo ryšio telefone „Samsung“ rasto vaizdo įrašo, kurio trukmė ne keliolika sekundžių, kaip teismas nurodė nuosprendyje, bet beveik viena minutė (53 sekundės). Nors teismas nurodė, kad „iš vaizdo įrašo taip pat neįmanoma nustatyti kaltinamųjų veikos motyvų, kurie yra būtini sprendžiant klausimą dėl visų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių buvimo jų veikoje“, tačiau vaizdo įrašo turinys visiškai paneigia tokias teismo išvadas. Taip pat šis vaizdo įrašas patvirtina, kad vaizdo įraše užfiksuotų visų penkių asmenų ir vet. gydytojo V. P. parodymai yra prieštaringi. Pažymi, kad 2018-10-10 kratos metu G. S. paimtame mobiliojo ryšio telefone „Samsung“, naudojant programinę įrangą, nuskaičius šiame mobiliojo ryšio telefone esančius duomenis, buvo rasta daug vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas ne vienas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis, buvo rasta daug vaizdo įrašų su G. S. medžiokliniais šunimis, įvairių laukinių gyvūnų pjudymų šunimis, jų kergimu ir ruošimu medžioklei. Visi šie vaizdo įrašai buvo apžiūrėti, susisteminti ir įrašyti į USB laikmeną, tai patvirtina byloje esantis 2018-11-20 apžiūros protokolas. Iš visų vaizdo įrašų, pasitelkiant specialistų pagalbą, buvo kruopščiai atrinkti tik 8 vaizdo įrašų failai, kurie šioje byloje yra pagrindiniai objektyvūs duomenys, patvirtinantys G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. suformuluotus kaltinimus.

8.3. Prokuroras skunde teigia, kad nepagrįstai nuosprendyje teismas nurodė, kad gyvūnų gerovės specialistų dr. V. R. ir dr. J. K. išvados yra tik prielaidų forma ir „savo išvadą jie pateikė ikiteisminį tyrimą vykdžiusiems pareigūnams, iškėlus bei jiems įteigus ir nurodžius prielaidą apie ilčių rovimą ir karpymą šunų dresavimo tikslais“, kadangi tokias teismo išvadas paneigia specialistų dr. V. R. ir dr. J. K. pateiktos išvados, be to, jie teisme parodė, kad, vertinant jiems pateiktus visus vaizdo įrašus, konkrečiai ir nagrinėjamą vaizdo įrašą, jie įvertino tai kaip tyčinį žiaurų elgesį su gyvūnu ir akivaizdų jo luošinimo faktą. Nors tokio apibrėžimo, kas yra gyvūno luošinimas, nėra, tačiau, specialistų nuomone, tame vaizdo įraše yra akivaizdžių gyvūno luošinimo momentų, kadangi yra daroma žala jų fizinei ir psichinei sveikatai, nes po šerno ilčių traukimo šio gyvūno gyvybinės funkcijos buvo žymiai sutrikdytos. Dr. V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas, labai aiškiai parodė ir kategoriškai patvirtino, kad jam pareigūnai nieko neįteigė, ką jis turi sakyti, buvo pateikta vaizdo medžiaga, iš kurios jis padarė išvadas, jog šiame vaizdo įraše yra akivaizdus žiauraus elgesio su gyvūnu pavyzdys; jo nuomone, tas šernas buvo pagautas ir šalinamos jo iltys šunų dresavimo tikslais, nes iš matyto vaizdo įrašo jam sunku patikėti, kad buvo kitaip. Taip pat V. R. parodė, kad, nors jis nežino tolimesnio šio šerno likimo, tačiau tai, kad šernui buvo išrautos iltys, dėl to jis neteko kūno dalies, jis buvo suluošintas, kad labai tikėtina, jog šis šernas buvo toliau naudojamas šunų dresavimui, ir iltys buvo pašalintos tik dėl to, kad šunys nebūtų sužeisti. Pažymi, kad teisme buvo prašoma parodyti gyvūnų gerovės specialistams dr. V. R. ir dr. J. K. byloje esančius vaizdo įrašus, dėl kurių jie daugiau nei prieš 2,5 metų davė savo išvadas, kad detaliau jas pakomentuotų, tačiau teismas tokį prokuroro prašymą atmetė. Tvirtina, kad toks prašymo netenkinimas rodo teismo šališkumą ir nenorą išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištirti byloje esančius duomenis.

8.4. Teigia, kad G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. nepagrįstai išteisinti dėl žiauraus elgesio su šernu.

8.4.1. Prokuroras skunde teigia, kad nagrinėjamame epizode minimame vaizdo įraše ir kituose G. S. telefone rastuose vaizdo įrašuose matomi vaizdai turi būti vertinami kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, ir turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, o ne administracinę, įvertino ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojais apklaustų specialistų – Aplinkos apsaugos departamento prie Apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos tuometinio viršininko R. Š. ir vyriausiojo specialisto M. K. – vertinimus, kuriuos jie pateikė iki gerovės specialistų dr. V. R. ir dr. J. K. išvadų pateikimo.

8.4.2. Skunde prokuroras teigia, kad G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. bei liudytojo V. P. parodymus, jog šernas nebuvo luošinamas, D. V. skambutį Gyvosios gamtos inspekcijos inspektoriui, kuris telefonu neva patarė šerną paleisti, E. M. skambutį veterinarui V. P. paneigia vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip G. S., E. M. ir L. P. laiko surištą šerną paguldytą ant šono, o D. V. replėmis rauna (kerpa) šernui iltis, kad šernas paguldytas šalia tinklinės tvoros, kad vaizdo įraše tvora be pažeidimų, nuvirtusių ant tvoros medžių nematyti, laisvo praėjimo iš miško teritorijos į aptvertą teritoriją nematyti, prie tvoros matyti pririšti trys šunys, girdėti pastovus jų lojimas, šalia gulinčio šerno matyti numestas rudos spalvos platus bei ilgas „šniūras“. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įkarpa tvoroje prasideda apie 55 cm aukštyje nuo žemės, kad apžiūrint medžius, augančius miško teritorijoje, nulūžusio medžio kelmas ar jo dalys nebuvo surasti, matyti, kad netoli įvykio vietos tvoros augantys medžiai yra nulūžę, tačiau lūžę medžiai yra pakibę ant vielos, esančios virš tinklinės tvoros, jos tinklo nenulenkdami iki žemės, kad tvoros tinklas virš lūžusių medžių nedeformuotas. Šie įvykio apžiūros protokolo duomenys paneigia paminėtų asmenų versiją, kad šernas įsipainiojo į vielą. Pažymi, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo įvykio ir jokių tvoros pakitimų, kurie užfiksuoti vaizdo įraše, nenustatyta. Liudytojos J. R. parodymai, kad jos sklype šernų jau nebebuvo, jai nebuvo žinoma, kad iš miško būtų atklydęs šernas į jai priklausantį sklypą, kad šernui patekti iš miško į jos sklypą galimybė yra pro atidarytus vartus, per tvorą – ne, taip pat jai nežinoma atvejų, kad medis būtų užvirtęs ant jai priklausančio sklypo tvoros, patvirtina faktą, kad, jeigu toks atvejis būtų buvęs, kaip teigia išteisinamieji apie šerno įsipainiojimą, tai natūralu, kad ji, kaip šio sklypo savininkė, apie tai būtų žinojusi, ir ne iš ko nors kito, o iš savo sugyventinio G. B.. Pažymi, kad teismas nevertino liudytojo G. B. parodymų prieštaringumo, nes jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skiriasi. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad jam nei G. S., nei kiti asmenys apie įsipainiojusį šerną jo sklypo teritorijoje niekada nėra sakę, jis apie tai nieko nežinojo, o tai mato ir girdi pirmą kartą, tačiau teisme G. B. tvirtino, kad G. S. jam sakė, jog tvora yra įlūžusi ir ten šernas įsipainiojo.

8.4.3. Skunde prokuroras pažymi, kad G. S., E. M., D. V. ir R. D. yra patyrę medžiotojai, kurie medžioja ne vienerius metus ir kurie privalo būti aukštesnių standartų nei kiti asmenys, yra gerai susipažinę su medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais ir supranta, kada veikia vadovaudamiesi jais, o kada – už jų ribų. Teigia, kad minėtų asmenų parodymus, kaip jiems elgtis su į tvorą įsipainiojusiu šernu, jiems patarė telefonu Gyvosios gamtos inspekcijos inspektorius, paneigia 2020-03-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad asmuo, radęs sužeistą šerną, turėjo pranešti apie tai Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro pareigūnams; 2020-01-14 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos rašte (t. 2, b. l. 94) nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) inspekcija nėra gavusi pranešimo apie tai, kad 2017-07-09 (duomenys neskelbtini) į tinklo tvorą yra įsipainiojęs šernas, o gavęs tokio pobūdžio pranešimą Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas informaciją būtų perdavęs medžioklės plotų naudotojui (duomenys neskelbtini), į kurį patenka į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienetas. Pažymi, kad teismas nuosprendyje išvis net nepaminėjo ir nenurodė bei nieko nepasisakė apie minėtą raštą. Teisme kaip liudytojas apklaustas specialistas M. K. parodė, kad visais atvejais turi būti pranešta BPC telefonu 112, tuomet aplinkosaugos pareigūnai važiuoja į įvykio vietą ir praneša toje teritorijoje esančiam medžiotojų būreliui. Kaip liudytojas apklaustas Medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. P. parodė, kad jokio pranešimo apie tai, kad buvo surastas sužeistas šernas, niekada nėra gavęs. Pažymi, kad apie paminėtą tvarką puikiai žinojo ir G. S., E. M., D. V. ir R. D.. Prokuroras skunde teigia, kad šie skunde paminėti duomenys paneigia išteisintųjų parodymus dėl skambučio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, nes jokio skambučio Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo skyriui nebuvo. Pažymi, kad E. M. parodė, jog skambino Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai D. V., nes tik jis turėjo telefoną, tačiau tokie E. M. parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms byloms aplinkybės – vaizdo įraše užfiksuota, kad L. P., laikydamas šerną, turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną ir juo viską filmavo, patį vaizdo įrašą telefonu filmavo R. D.. Dėl to bet kuris iš jų galėjo paskambinti BPC telefonu ir pranešti apie rastą neva įsipainiojusį į tvorą šerną, tačiau to nepadarė, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad vaizdo įraše matomas šernas į jokią tvorą įsipainiojęs nebuvo, o buvo laikomas aptvare ir jam karpomos ir traukiamos iltys dėl to, kad šernas nesužeistų ten atsivežtų G. S., D. V. ir R. D. medžioklinių šunų – Sibiro laikų, dresavimo tikslais. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2020-03-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto matyti, jog 2017 m. (duomenys neskelbtini) afrikinis kiaulių maras nei šernams, nei kiaulėms nebuvo nustatytas.

8.4.4. Prokuroras skunde nesutinka su teismo išvada, kad kaltinimas surašytas tendencingai, nevertinant visų galimų faktinių aplinkybių, kad D. V. pateiktas vaizdo įrašas apie šerno paleidimą buvo ignoruojamas ir nevertinamas, kadangi D. V. ir L. P. pateikti vaizdo įrašai tyrimo metu buvo apžiūrėti, dalyvaujant IT specialistui, ir nustatyta, kad vaizdo įrašo bendrojoje informacijoje nurodyta, jog vaizdo įrašai sukurti 2017-07-06 15:50:18 val., vaizdo įrašų trukmė – 18 sekundžių, failo sukūrimo optinėje duomenų laikmenoje data ir laikas – 2019-12-20 11:15:47 val., vaizdo įraše matyti du vyriškiai ir kaip jie apsirengę, kaip nustatyta, kad tai E. M. bei D. V., kurie paleidžia vieną šerną. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo arba visiškai su ja nesusipažinęs, arba šališkai. Pažymi, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2017-07-09, apie 14.00 val., o pateikti įrašai sukurti 2017-07-06 15:50:18 val., o failo sukūrimo optinėje duomenų laikmenoje data ir laikas – 2019-12-20 11:15:47 val. Taip pat nustatyta, kad vaizdo įraše dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „KAPWING“, o tai yra bendradarbiavimo platforma vaizdams, vaizdo įrašams ir GIF kurti, kad atlikus su paminėta programa eksperimentą, nustatyta, kad jog apžiūrimas vaizdo įrašo failas nėra originaliai (be pakeitimų) nukopijuotas iš telefono atminties, o apžiūrimo vaizdo įrašo failo metaduomenyse nerasta duomenų, kokiu įrenginiu šis failas sukurtas. Taip pat prokuroras skunde pažymi, kad specialistams V. R. ir J. K. pateikus peržiūrėti D. V. ir L. P. pateiktus vaizdo įrašus ir juos sugretinus su kratos metu G. S. mobiliojo ryšio telefone „Samsung“ rastu vaizdo įrašu, specialistai padarė išvadą, kad abiejuose pateiktuose vaizdo įrašuose yra skirtingi šernai, tačiau teismas nuosprendyje šito nevertino ir apie tai nepasisakė. Teigia, kad minėtuose vaizdo įrašuose matyti, kad E. M. ir D. V. vilki ne tais pačiais rūbais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie oro sąlygas patvirtina, kad 2017-07-09, t. y. nuo 11.35 val. iki 11.45 val. ir nuo 12.01 val. iki 12.10 val., lijo. Visa tai, prokuroro teigimu, paneigia išteisintųjų ir liudytojo V. P. parodymus dėl nagrinėjamo įvykio ir parodo, kad D. V. ir L. P. pateikti vaizdo įrašai – tai bandymas sutvirtinti savo gynybos pozicijas, tačiau akivaizdu, kad ši gynybos dalis paneigta aukščiau paminėtais byloje nustatytais duomenimis.

8.4.5. Teigia, kad teismas nepagrįstai liudytojo vet. gydytojo V. P. parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi išteisindamas G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P., nes liudytojo V. P. parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir turi būti vertintini kaip noras padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P.. Nurodo, kad liudytojas V. P., būdamas veterinarijos gydytoju, labai vaizdžiai ir detaliai paaiškino apie šerno radimo aplinkybes, jo fizinę būklę bei išvaizdą, tačiau vaizdo įraše, rastame G. S. mobiliojo ryšio telefone „Samsung“, dėl nagrinėjamo įvykio, akivaizdžiai matyti, kad jokių kraujo žymių ant šerno snukio, galvos ir kojų nėra, nebuvo ir negalėjo būti, nes tas šernas į jokią tvorą ir spygliuotą vielą įsipainiojęs nebuvo. Jeigu kraujo dėmės, kaip teigia V. P., ant šerno būtų buvusios, tai jos būtų likusios ir būtų matomos vaizdo įraše. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme V. P. parodė, kad, kai buvo karpomos šernui iltys ir kai jis buvo paleistas į laisvę, jis stovėjo atokiau, priėjęs prie pat nebuvo, toje teritorijoje šunų jis nematė, tačiau vaizdo įraše labai aiškiai matyti netoli šerno pririšti trys šunys, kurie visą laiką loja, G. S., E. M. ir L. P. laiko surištą šerną paguldytą ant šono, o D. V. karpo ir traukia šernui iltis. Taip pat E. M. ir D. V. dar patys kalbasi, kad dar mažai nukirpo ir ištraukė šerno ilties, toliau tai tęsia, o vaizdo įraše nematyti, kad kas stovėtų toliau, kaip nurodo V. P.. V. P. parodė, kad „paskambinęs E. M. sakė, kad aplinkosauga liepė šerną paleisti“, tačiau, kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nebuvo jokio skambučio dėl neva įsipainiojusio šerno. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo V. P. pateiktame „Privataus vet. gyd. gydomų gyvūnų registracijos žurnale“ esantys 2017 m. ir 2018 m. įrašai, parašai, numeracija kelia pagrįstų abejonių. 2020-03-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad žurnalo galinio viršelio vidinė pusė yra perklijuota, žurnalas pradėtas pildyti lape, kuriame išspausdinta 14-19 skilčių lentelė. Šis lapas sunumeruotas „1“, lapai, buvę prieš jį, yra išplėšti, nustatyti, kiek lapų žurnale yra išplėšta, negalima, nes lapai gali būti išplėšiami paliekant ir nepaliekant likučių, o žurnale nėra nurodytas pirminis susegtų lapų skaičius. Prokuroras skunde nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog šernas visą laiką muistosi. Jeigu būtų suleisti šernui vaistai, kaip teigia liudytoju apklaustas vet. gydytojas V. P., kurie veikia apie valandą laiko, tai akivaizdu, kad šernas būtų gulėjęs visiškai ramiai ir nesimuistęs. Teismas šito nuosprendyje visiškai nevertino, o tik nurodė, kad „baudžiamojoje byloje yra ikiteisminio tyrimo metu šio gydytojo pateikti duomenys (žurnalo išrašai) apie atitinkamų vet. vaistų panaudojimą kaltinamųjų nurodytu metu ir jų nurodytam gyvūnui – šernui (t. 3, b. 1. 28–32)“. Taip pat teismas nuosprendyje nurodo, kad „būtent dėl gyvūno sveikatos, gerovės labui, iltys ir buvo karpomos dalyvaujant gydytojui veterinarui V. P. ir jam nurodant kaltinamiesiems atlikti gyvūno gelbėjimo veiksmus“. Tokias teismo išvadas paneigia vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog vet. gydytojo V. P. prie šerno nebuvo. Taip pat, byloje esantis 2020-03-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas dėl veterinarijos paslaugų kokybės įvertinimo bei informacijos suteikimo, kuris paneigia V. P. duotus parodymus, kad šerno iltims nukirpti ar trumpinti veterinaro kvalifikacija reikalinga ir tai gali atlikti tik privatus veterinarijos gydytojas, tačiau šito teismas nuosprendyje taip pat nevertino ir apie tai nepasisakė.

8.4.6. Skunde prokuroras pažymi, kad tiek E. M., G. S., D. V. ir R. D. su liudytoju V. P. sieja labai glaudus ryšys, t. y. jie visi yra medžiotojai ir to paties šunų – Sibiro laikų – klubo nariai, todėl visa tai, kas paminėta, rodo V. P. norą padėti G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje padarymo, ir V. P. davė parodymus pagal jų gynybinę versiją, kuri yra paneigiama byloje surinktais įrodymais. Nurodo, kad liudytojas V. P. sakė netiesą, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl mano, kad turi būti priimta atskira nutartis dėl liudytojo V. P. duotų melagingų parodymų teisme pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

8.4.7. Prokuroras skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. savo veiksmais pritarė su šernu atliekamiems nusikalstamiems veiksmams, nei vienas iš jų tam neprieštaravo, dėl to jie visi turi atsakyti kaip bendrininkai.

8.4.8. Nesutinka su teismo teiginiu nuosprendyje, kad „vaizdo įraše nesimato, kad iltis ar iltys būtų raunamos ir neva su tokia išvada sutiko pats valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras savo baigiamojoje byloje pripažinęs šią faktinę aplinkybę, dėl ko, teismo nuomone, kaltinimas rovus šernui iltis yra aiškiai nepagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis“, kadangi tokia teismo išvada padaryta iškraipant patį kaltinimą, kuriame nėra nė vieno žodžio apie ilties ar ilčių rovimą, o kaltinime yra nurodyta, kad karpė ir traukė. Pastebi, kad tokios interpretacijos teismo nuosprendyje kartojamos ne vieną kartą, kas duoda pagrindą teigti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas.

8.5. Taip pat prokuroras skunde teigia, kad G. S. nepagrįstai išteisintas dėl žiauraus elgesio su audine.

8.5.1. Nurodo, kad G. S. parodymai, jog jis nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku nebuvo, nes vaizdo įraše vaizdas buvo Rusijos Federacijoje pas jo pažįstamą Rusijos Federacijos pilietį, kad jis pats jokio šuns nelaikė ir nepaleido, kad šuo pultų audinę, yra prieštaringi ir juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Pažymi, kad teismas nuosprendyje išvis nepaminėjo ir nenurodė bei nevertino 2020 m. kovo 4–16 d. apžiūros protokole (t. 2, b. l. 80–86), 2019-02-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-334 (t. 1, b. l. 148–149), ir tai patvirtina, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas. Nurodo, kad G. S. telefone rastas vaizdo įrašas apie audinės žalojimą (luošinimą) buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad vaizdo įrašas sukurtas 2018-05-19 13:21:16 val. 2019-02-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. 11K-334 patvirtina, kokie metaduomenys ir koordinatės yra užfiksuotos tyrimui pateiktame G. S. mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S7 Edge“ rastame vaizdo įraše. Iš to akivaizdu, kad tai ne Rusijos Federacija, kaip teigia G. S. ir teismas nuosprendyje, tačiau apie tai jokio vertinimo nuosprendyje nėra. Teigia, kad vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad audinė nepateisinamai ilgą laiką buvo pjudoma šunimis, jiems ją gainiojant ir įsikandus mėtant, draskant bei trenkiant į žemę, taip pat vaizdo įraše girdimi komentarai lietuviškai, girdimas skatinimas šunims vėl pulti „Paimk U. paimk“, „Paimk H. paimk“, „U., paimk, U., paimk“. Vaizdo įrašas vienareikšmiškai leidžia spręsti apie gyvūno patirtas kančias ir šią veiklą kartu su G. S. vykdžiusių nenustatytų asmenų gyvūno kankinimo ir luošinimo požymius. Šį vaizdo įrašą peržiūrėję ir įvertinę gerovės specialistai dr. V. R. ir dr. J. K. kaip tyčinį žiaurų elgesį su gyvūnu, kurio metu audinė specialiai paleista iš metalinio narvo, paraginta žmogaus dviejų šunų buvo puolama, kandžiojama bei ją šunims įsikandus mėtoma į orą bei į žemę, dėl to ji pradėjo sunkiai judėti, nes stipriai buvo sužalota – suluošinta bei po tokių veiksmų galėjo mirti, o tokie žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai buvo daromi dėl šunų dresavimo, naudojant tą audinę kaip taikinį šiam tikslui pasiekti. Tokios pat nuomonės byloje yra liudytojais apklausti specialistai – R. Š. ir M. K.. 2020-07-11 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (t. 2, b. l. 102) ir 2019-07-10 Lietuvos kinologų draugijos raštai (t. 2, b. l. 105) patvirtina pateiktus specialistų vertinimus dėl šiame vaizdo įraše žiauraus elgesio su gyvūnu fakto ir tai, kad medžioklinių šunų dresūros tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Teismas nuosprendyje to nevertino ir nieko apie tai nepasisakė.

8.5.2. Prokuroras skunde nurodo, kad G. S. turi Vakarų Sibiro laikų veislės šunis, kurių vardai yra „B.“, „H.“ ir „U.“, neneigia to ir pats G. S., nes byloje prie savo rašytinių paaiškinimų pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Iš internetinio tinklalapio www.hunter.lt duomenų (t. 3, b. l. 188–200; t. 4, b. l. 1–3) matyti, kad G. S. su trimis jam priklausančiais Vakarų Sibiro laikų veislės šunimis, kurių vardai yra „B.“, „H.“ ir „U.“, dalyvauja įvairiuose Lietuvos laikų savininkų klubo organizuojamuose renginiuose (varžybose), pvz.: medžioklinių šunų lauko bandymų su kiaune „rankovėje“ ir kt. Iš 2019-05-30 (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės rašto Nr. (14.5/12)-2V-9298 matyti, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste Nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių registravimo žurnale yra užfiksuota 2017-03-16 Lietuvos Respublikos piliečio G. S. išvežtų į Baltarusijos Respubliką 3 šunų registracija, pateikti vežtų šunų gyvūno pasų ir mikroschemų numeriai. Duomenų, kad G. S. 2018-04-05–2018-04-07 vežė gyvūnus Nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių registravimo žurnale nerasta. Vaizdo įraše matyti ir girdėti, kad liepiama pulti ant audinės ir puola būtent Vakarų Sibiro laikų veislės šunys, kurių vardai yra „H.“ ir „U.“ ir kurie priklauso G. S., nes Lietuvoje daugiau tokios veislės šunų tokiais vardais nėra registruota.

8.5.3. Teigia, kad G. S. parodymus, kad nagrinėjimas įvykis buvo Rusijoje, o ne kaltinime nurodytoje vietoje ir adresu bei laiku, paneigia duomenys apie G. S. Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, iš kurių matyti, kad G. S. yra kirtęs Lietuvos Respublikos sieną 2018 m. vieną kartą, t. y. 2018-04-05 išvyko, o 2018-04-07 parvyko. Taip pat iš 2020 m. kovo 10–16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad palyginus vaizdo įraše esančią vietovę, nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), atvira vietovė – žemės sklypas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės sklypo numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. N.. Apklaustas liudytoju R. N. parodė, kad pažįsta G. S., tačiau liudytojas nei paneigė, nei tvirtino, kad parodytame vaizdo įraše yra jam priklausanti teritorija, parodė, kad asmens, kuris iš narvelio iškrato audinę, jis nepažįsta, o asmuo, vilkintis raudonais drabužiais, jam panašus į G. S., tačiau to tvirtai patvirtinti negali.

8.5.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad „ikiteisminio tyrimo metu atlikta eilė kaltinamojo gynėjo adv. V. Barkausko akcentuotų pagrįstų ikiteisminio tyrimo metu procesinių pažeidimų, kurie teismui apsunkina ikiteisminio tyrimo metu atliktų įrodymų vertinimą“, tačiau teismas nenurodė, kokie tie pažeidimai. Jeigu buvo padaryta daug pagrįstų procesinių pažeidimų, kurie teismui neva apsunkino ikiteisminio tyrimo metu atliktų įrodymų vertinimą, tai kodėl teismas, tai nustatęs bei konstatavęs, nuosprendžio, nutarties ar atskirosios nutarties nuorašo neišsiuntė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsnio 2 dalies nuostata. Pažymi, kad, nors teismas nuosprendyje teigia apie neva ikiteisminio tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus, kurių nė vieno nenurodė, tačiau faktiniai bylos nagrinėjimo teisme duomenys rodo priešingai, jog bylos nagrinėjimo metu teismas padarė daug, tiek procesinių, tiek procedūrinių pažeidimų, t. y. liudytojai buvo apklausiami nepatikrinus jų asmens tapatybės ir jų neįspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės, neduodant jiems perskaityti priesaikos teksto ir jame nepasirašius; nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą liudytoja apklausiant gerovės specialistę dr. J. K., į laukimo kambarį nebuvo perkeltas, t. y. iš apklausos pašalintas liudytojas vet. gydytojas V. P., kuris girdėjo specialistės apklausą, būdamas dar neapklaustas teisme ir t.t.

8.6. Taip pat skunde prokuroras teigia, kad G. S., M. S. ir A. K. nepagrįstai išteisinti dėl žiauraus elgesio su „vietnamietiška kiaule“.

8.6.1. Nurodo, kad vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnu – vietnamietiška kiaule, ją kankinant, dėl to kiaulė dėl perpjauto kaklo nukraujavusi žuvo, buvo sukurti 2018-05-22 16:11:22 val., 16:37:36 val., 16:40:20 val., 16:44:26 val., 16:46:46 val. ir 16:50:14 val., vaizdo įrašuose matyti „vietnamietiška“ kaulė, kuri pririšta už vienos kojos ir kurią už „šniūro“ įtempęs laiko A. K. ir su tuo „šniūru“ tą kiaulę tampo atbulomis, taip pat matyti, kaip A. K. laiko vieną G. S. šunį už pavadėlio, kurį vėliau paleidžia, kad M. S. spiria vietnamietiškai kiaulei du kartus į užpakalį, o vėliau jis stovi dešinėje rankoje laikydamas kruviną peilį. Taip pat visuose vaizdo įrašuose girdėti G. S. balsas, kuris rusiškai komentuoja, kad „va paršiukas“, „Tuoj paleisiu“, „va U., H. ateina“, „dirba B.“, „Nu gers B.“, „Nu gers B.“, „Va B.“ „o čia mažieji“, „Va U.“, „H.“, „B.“, girdėti, kaip G. S. duoda komandas „paleisk, paleisk“, „paimk, paimk, paimk“. Iš viso įrašuose figūruoja trys G. S. Sibiro laikų veislės šunys, kurių vardai yra „B.“, „H.“ ir „U.“, puolantys, kandantys ir draskantys tą „vietnamietišką“ kiaulę, dviejų šunų snukiai yra kruvini. Paskutiniame vaizdo įrašyti matyti filmavimo centre gulinti ant žemės „vietnamietiška“ kiaulė, kuriai perpjautas sprandas ir kuri jau be gyvybės požymių, tačiau du šunys, kurių snukiai kruvini, vis dar toliau kandžioja kiaulę, o fone girdimas G. S. balsas, rusiškai komentuojantis apie šunų „U.“ ir „H.“ veiksmus. Teismas nuosprendyje šių vaizdo įrašų iš viso nevertino ir nieko apie juos nepasisakė, o tik rėmėsi subjektyviais G. S., M. S. ir A. K. parodymais juos išteisindamas.

8.6.2. Prokuroras nurodo, kad sistemiškai ir itin žiauriai buvo elgiamasi su vietnamietiška kiaule, kuri po patirtų sužalojimų buvo suluošinta, o po to itin žiauraus elgesio ir kiaulės kankinimo jai G. S. perpjovė gerklę, ir kuri toliau buvo pjudoma šunų, o vėliau mirė, patvirtina gerovės specialistų dr. V. R. ir dr. J. K. išvados bei jų apklausos. Su tokia jų pozicija sutinka ir byloje apklausti specialistai – R. Š. ir M. K.. Nors G. S., M. S. ir A. K. nurodo, kad neturėjo tikslo kankinti vietnamietiškos kiaulės , o ją norėjo tik paskersti maistui, tačiau vaizdo medžiaga įrodo visiškai priešingus veiksmus ir tikslus, jog ši vietnamietiška kiaulė buvo naudojama G. S. aukščiau paminėtiems medžiokliniams šunims dresiruoti ir buvo naudojama kaip taikinys šiam tikslui pasiekti. Visas procesas trunka ne vieną ir ne dvi minutes, o daugiau nei 40 min. Teismas nuosprendyje nurodo, kad žiauriu elgesiu nelaikomas gyvūnų skerdimas asmeniniam vartojimui ne skerdyklose ir tai nėra ginčijama, tačiau tai turi vykti pagal nustatytas taisykles, bet tai, kas užfiksuota vaizdo įrašuose, tai apie kiaulės skerdimą, kaip teigia G. S., M. S. ir A. K. bei nuosprendyje teismas, negali būti nė kalbos, nes tai netelpa į jokius teisėtus normalaus elgesio rėmus. M. S. ir A. K. savo veiksmais pritarė su vietnamietiška kiaule atliekamiems veiksmams, nė vienas iš jų tam neprieštaravo. Dėl to jie turi visi atsakyti kaip bendrininkai.

8.7. Prokuroras, apibendrindamas skunde nurodytus duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias papildo vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kiti rašytiniai duomenys, juos sujungus į logišką ir nuoseklią bylos duomenų visumą, nustačius, kad dėl žiauraus elgesio su gyvūnu – šernu, jį kankinant, dėl to šernas dėl ilčių karpymo ir jų traukimo buvo suluošintas, G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. tikslas buvo, kad šernas nesužeistų ten atsivežtų G. S., D. V. ir R. D. medžioklinių šunų – Sibiro laikų dresavimo tikslais, o taip pat įvertinus individualias aukščiau paminėtų asmenų savybes, tai yra jų vykdomą medžioklės veiklą bei dalyvavimą medžioklėse su dresuojamais šunimis, jų suvokimą apie gyvūno fiziologines savybes bei veiksmus, kurie gali paskatinti šio gyvūno suluošinimą arba žūtį, daroma išvada, jog visi jie neabejotinai suvokė savo veiksmus bei dėl jų kilsiančias pasekmes – šerno suluošinimą dėl kūno dalies – ilčių netekimo – ir norėjo taip veikti, siekdami būtent tokių padarinių, ir padariniai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su jų veiksmais, nurodytais kaltinimuose, todėl jie visi veikė tiesiogine tyčia. Tas pats pasakytina ir kitais dviem atvejais: G. S., M. S. ir A. K. subjektyvioji pusė, t. y. kaltė, taip pat pasireiškė tiesiogine tyčia. Visi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tokie visų aukščiau paminėtų asmenų sąmoningo žiauraus su gyvūnais elgesio priežastis – medžioklinių šunų dresavimas ir ruošimas medžioklei, kas neatitinka racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų ir grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Įvertinęs byloje surinktų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visumą, prokuroras skunde teigia, kad G. S. (trys veikos), E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. veiksmuose nustatyti visi BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai kaltinime nurodytomis aplinkybėmis leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visus aukščiau paminėtus asmenis išteisino nepagrįstai, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, dėl to nuosprendis turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, pripažįstant G. S. (trys veikos), E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje ir juos nuteisiant baudomis.

8.8. Skunde prokuroras nurodo, kad, skiriant kaltiems asmenims bausmes, turi būti atsižvelgta į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, taip pat į tai, kad G. S. kaltinamas padaręs tris nesunkias nusikalstamas veikas, kurios visos yra baigtos, t. y. žiauriu elgesiu su gyvūnais, kurie yra priskiriami nusikaltimams dorovei, E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. kaltinami padarę po vieną nesunkią nusikalstamą veiką, kuri yra baigta, t. y. žiauriu elgesiu su gyvūnais, kurie yra priskiriami nusikaltimams dorovei. Be to, turi būti atsižvelgta į tai, kad G. S. teisiamas pirmą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už KET pažeidimus, iki nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai, buvo visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrindinis organizatorius ir bendravykdytojas; E. M. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas prieš tai teistas vieną kartą – 2004-08-27 teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalį (septynios veikos), kad padėjo įvykdyti vagystes, tačiau bausmę šiuo nuosprendžiu yra atlikęs ir teistumas išnykęs, 2010-11-22 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą, administracine tvarka nebaustas, iki nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai; D. V. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau 2013-05-15 būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už KET pažeidimus, iki nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirba, charakterizuojamas patenkinamai; R. D. teisiamas pirmą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už KET pažeidimus, iki nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai; L. P. nusikalto pirmą kartą ir būdamas jauno amžiaus, tačiau 2020-06-11 būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje padarymą, administracine tvarka nebaustas, iki nusikalstamos veikos padarymo mokėsi ir šiuo metu mokosi, charakterizuojamas patenkinamai; M. S. nusikalto pirmą kartą ir būdamas jauno amžiaus, daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už KET pažeidimus, iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nesimokė, nedirbo ir Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas nebuvo, charakterizuojamas patenkinamai; A. K. nusikalto pirmą kartą ir būdamas jauno amžiaus, tačiau 2019-01-07 būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, administracine tvarka baustas ne vieną kartą, iki nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirba, charakterizuojamas patenkinamai. Nurodo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių visų kaltų asmenų atžvilgiu byloje nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Teigia, kad bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jiems bausmę, nesusijusią su laisvės apribojimu, t. y. baudą, kaip įstatymo numatytą už padarytą nusikalstamą veiką bausmės vidurkis, o L. P., M. S. ir A. K. artimą sankcijos minimui. Tokia bausmė gali būti laikoma atitinkančia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir užtikrinanti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiandien Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais pasikeitė MGL dydis. 2016 m. MGL buvo 37,66 Eur, o nuo 2018-01-01 yra 50,00 Eur, todėl skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu, o ne tas, kuris galioja nuosprendžio priėmimo metu. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą (2016-03-25 įstatymo redakcija), kuri galiojo pirmo nusikaltimo padarymo metu, už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo numatyta iki 500 MGL dydžio bauda, o minimalus skirtinos baudos dydis buvo 1 MGL.

8.9. Prokuroras teigia, kad byloje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštas 1602,25 Eur sumos civilinis ieškinys turi būti patenkintas ir priteistas solidariai iš G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P., nes žala laukinei gamtai buvo padaryta būtent šių asmenų nusikalstamais veiksmais.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo R. D. gynėjas adv. A. Alimas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022-05-20 nuosprendį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

9.1. Teigia, kad skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo nuosprendį. Nurodo, kad jo ginamojo R. D. veiksmuose nėra BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes jis šerno nesuluošino, tik dėl jo gerovės ir sveikatos prisidėjo prie šerno ilties dalies pašalinimo (ilties patrumpinimo) ir vėliau šerną paleido į laisvę. Tokie veiksmai padėjo šernui toliau gyventi be jokios rizikos, kad nepašalinus ilties, ji būtų išaugusi į lupą, kilusi infekcija, kas būtų galėję privesti ir prie gyvūno mirties. Teigia, kad prokuroro minimuose vaizdo įrašuose nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad visi kaltinamieji veikė tyčia, turėdami tikslą šerną suluošinti. Kaltinamųjų parodymus patvirtino liudytojas V. P., specialistai dr. V. R. ir dr. J. K., kurie nepaneigė, kad dėl šerno gerovės ir tik veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti apkarpomos blogai išaugusios šerno iltys, kas ir buvo padaryta dėl šerno gerovės. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog nurodyti kaltinamųjų veiksmai, bandant padėti žvėriui, sukėlė BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Jau vien to nenustačius baudžiamoji atsakomybė yra negalima.

9.2. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjus daugiau nei metams nuo tiriamų įvykių, todėl tam tikrų kaltinamųjų nurodytų aplinkybių nėra galimybės patikrinti, tačiau tai nereiškia, jog kaltinamieji meluoja ir bando išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, byloje surinkti tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir patvirtinantys tikrąsias inkriminuojamų įvykių aplinkybes, o ne tariamas, kuriomis remiasi kaltinimas.

9.3. Teigia, kad, nors prokuroras skunde kritikuoja teismo nuosprendį dėl tariamo teisėjo šališkumo dėl to, kad jis nuosprendyje nurodo, jog prokuroras pripažino, jog vaizdo įraše nesimato, kad iltys būtų raunamos, ir teigia, jog kaltinime nėra nė vieno žodžio apie ilties rovimą, su tuo sutikti negalima. Kaltinamajame akte aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos – dėl epizodo su šernu visiems kaltinamiesiems kaltinimas grindžiamas tuo, kad kaltinamieji „žiauriai elgėsi su laukiniu gyvūnu – šernu, jį kankindami, dėl ko šernas dėl ilčių karpymo bei jų išrovimo buvo suluošintas“. Teigia, kad prokuroro nurodyti įstatymo pažeidimai rodo, kad kaltinamųjų veiksmuose jų nėra, nes šiuo atveju karpymas, kuris atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos yra išimtis.

9.4. Atkreipia dėmesį į tai, kaip ir kokiu būdu specialistai atliko vaizdo įrašų peržiūrėjimą ir vertinimą: specialistai vaizdo įrašus peržiūrėjo kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir davė paaiškinimus, kad: „akcentuojant tai ką mačiau vaizdo įrašuose gyvūnai juos kankinant buvo luošinami, tai yra šernui, kuriam karpomos iltys, tokiu būdu stipriai buvo kankinamas ir taip suluošintas“ (t. 2, b. l. 47) bei, V. R. nuomone, akivaizdžiausi gyvūnų luošinimo epizodai yra: „šerno ilčių traukimas, po šių veiksmų minėtų gyvūnų gyvybinės funkcijos buvo žymiai sutrikdytos“ (t. 2, b. l. 74); tik po specialistų vaizdo medžiagos peržiūros, liudytoju buvo apklaustas veterinaras V. P. (t. 3, b. l. 22), kuris davė išsamius parodymus apie tiriamus įvykius; teisme specialistai nurodė, kad teikdami išvadą neturėjo duomenų apie tai, kad ilties karpymo procese dalyvavo bei tokį sprendimą priėmė gydytojas veterinaras, išimtinai dėl šerno gerovės ir galimybės jam toliau gyventi visavertį gyvenimą, kad ši aplinkybė svarbi ir jų pateiktą išvadą keičia iš esmės, kadangi paties šerno tolesnio gyvenimo tikslais gydytojui veterinarui priėmus tokį sprendimą, įstatymo pažeidimo nėra, kad šernas nebuvo surastas ir apžiūrėtas specialistų, nebuvo konstatuotas jo suluošinimas ir to priežastys. Specialistai, teisme tikslindami savo išvadą, nurodė, kad jokios metodikos ar teisės akto, numatančių kriterijus, kurie leistų daryti išvadas apie gyvūno suluošinimą, nėra. Dėl to, neįmanoma nustatyti, kada gyvūnas laikomas suluošintu, o kada ne. Šerno ilties nukirpimas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip gyvūno suluošinimas, kadangi dėl paties šerno fiziologijos nukirptos iltys atauga per maždaug 6 mėnesius. Teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog tik esant aplinkybių visumai ir turint visą pakankamą informaciją vienokiems ar kitokiems faktams konstatuoti, galima pateikti objektyvią išvadą. Šioje byloje susidarė būtent tokia situacija, kad prokuroras kaltinimą grindė specialistų parodymais, kurie išimti iš bylos konteksto, vertinti atsietai nuo visos bylos medžiagos galėtų sudaryti įspūdį, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas, tačiau esant papildomai informacijai apie įraše fiksuotus vaizdus ir tą informaciją pateikus specialistams, išvados buvo pakeistos ir konstatuota, jog turint visą byloje surinktą medžiagą, o būtent tai, kad vaizdo įrašuose ilties karpymo veiksmai šernui buvo atlikti išimtinai dėl medicininių tikslų ir šerno gerovės, turint veterinaro nurodymą bei jam prižiūrint.

9.5. Teigia, kad prokuroras kaltinamųjų parodymus privalėjo paneigti įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais, bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą, todėl teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, dėl to R. D. išteisinantis nuosprendis priimtas pagrįstai, o jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

10. Daugiau atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą terminą negauta.

Šalies argumentai

11. Teismo posėdyje prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji L. P., R. D., G. S., D. V. ir išteisintųjų gynėjai V. Barkauskas, M. Barkauskas, A. Alimas, A. Karpinskas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti bei priteisti išteisintųjų patirtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

12. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

12.1. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).

12.2. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

12.4. Be to, BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą ar aplinkybę atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Todėl teismo proceso dalyvių versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad, nors nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas išvadas dėl G. S., E. M., R. D., D. V., L. P., M. S. ir A. K. nekaltumo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį padarė įvertinęs byloje įrodymus atsietai, nevertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, išteisintųjų, liudytojų parodymai nebuvo išsamiai įvertinti ir sugretinti tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais, nepateikta motyvuotų išvadų dėl įrodymų vertinimo, kodėl tiki vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmetė, vertino kritiškai, laikė juos tik prielaidomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl išteisintųjų kaltės pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

14. BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ar jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, šie požymiai yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Abi šios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

14.1. BK nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, kuriomis, be kita ko, siekiama užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio. Šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinamas draudimas žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, reglamentuojama, koks elgesys su gyvūnais laikytinas žiauriu.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Žiauraus elgesio su gyvūnu ir kankinimo kaip atskirų veikų labai tiksliai atriboti neįmanoma, dėl to Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje šios dvi sąvokos aiškinamos kartu. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; įstatymo 5 straipsnyje išvardyti tokie veiksmai, kurie žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu nelaikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

14.3. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodomi veiksmai, kurie laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais ar jų kankinimu, ir kurie buvo inkriminuojami kaltinimuose, tai: 3 punkte - gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus; 4 punkte - gyvūnų naudojimas taikiniams; 9 punkte - veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos; 24 punkte - kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

Dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu – šernu

15. G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį išteisinti dėl žiauraus elgesio su šernu motyvuojant tuo, kad šernui iltys buvo apkarpytos dėl paties šerno gerovės ir tik veterinarijos gydytojo sprendimu, kad kaltinimas dėl šerno kankinimo ir suluošinimo grindžiamas prielaidomis, kad nenustatyti veikos motyvai, kad specialistai išvadas pateikė tik prielaidų forma, kad specialistai V. R. ir J. K. išvadas pateikė ikiteisminį tyrimą vykdžiusiems pareigūnams iškėlus bei jiems įteigus ir nurodžius prielaidą apie ilčių rovimą ir karpymą šunų dresavimo tikslais, kad nėra duomenų, apie veika sukeltas pasekmes. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, padarytos neįvertinus ir nesugretinus visų byloje surinktų įrodymų.

15.1. Pirmosios instancijos teisme G. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 9 d. jis kartu su E. M., R. D., D. V. ir L. P. susitiko aptvertoje teritorijoje prie miško, esančio (duomenys neskelbtini), bendrai leido laiką, aptarė bendrus reikalus, susijusius su šunimis, jų veisimu ir medžioklėmis, taip pat leido kiekvieno atsivežtiems auginamiems Vakarų Sibiro laikoms išsilakstyti kartu su kitais šunimis. Išgirdę lojant šunis suprato, kad jie kažką surado, todėl nuėjo link tos vietos, kur buvo šunys, pamatė, kad toje vietoje ant tvoros buvo užvirtęs medis, taip iki pat žemės nulenkęs tvorą, taip pat pamatė, kad į tvoros tinklą ir į spygliuotą vielą įsipainiojęs apie 100 kg sveriantis šernas, kuris buvo pasilpęs, bet dar draskėsi tinkle, matė, kad šerno kojos buvo įsipainiojusios į tinklą, viela buvo aplink snukį, o spygliuota viela apsisukusi aplink galvą, kad šernui kraujavo iš burnos, taip pat matėsi ir sukrešėjusio kraujo. Atitraukė šunis nuo šerno, juos pririšo toliau, kad nepasiektų šerno, D. V. telefonu paskambino Gyvosios gamtos inspektoriui, kuris telefonu patarė šerną išpainioti ir paleisti į laisvę, kadangi savarankiškai šerno painioti iš tinklo nedrįso, įvertino, kad jis gali sužaloti, E. M. paskambino veterinarui V. P., paklausė, kaip toliau elgtis, bet telefonu V. P. nieko neaiškino, pasakęs, kad tuoj atvažiuos. Atvažiavęs po pusvalandžio V. P., vizualiai apžiūrėjęs šerną, nustatė, kad šernui buvo pažeista viena viršutinė iltis, kurios dalis buvo nulūžusi, apatinė viena iš ilčių vėliau būtų įsirėmusi į viršutinį žandikaulį, kitos dvi viršutinė ir apatinė kitos pusės iltys buvo nepažeistos. Veterinaras V. P. šernui švirkštu suleido kažkokius vaistus, po maždaug 10 minučių šernas nurimo, todėl jie visi skubiai išpainiojo šerną iš vielos tinklo, tuo pačiu metu dėl savo saugumo surišo virvėmis šernui kojas, V. P. pasakė, kad reikia apkarpyti pažeistas šerno iltis, iš bendro supratimo ir buvusių kalbų suprato, kad su tokiomis iltimis šernas negalėtų prasimaitinti. Kol D. V. iš savo automobilio nešė reples, jis su L. P. ir E. M. baigė surišti šerną ir paguldė jį ant žolės. Kad šernas nesusižalotų sau liežuvio, D. V., patartas veterinaro, susirado sausą pagalį ir įkišo šernui į burną. Jie laikė šerną, o D. V. replėmis nukarpė šerną apsivijusios spygliuotos ir tvoros vielos liekanas ir nukirpo, veterinaro nurodytą pažeistą iltį ir kitą iltį, kuri šernui trukdė, t. y. šernui iltis tik apkarpė, bet ne rovė, nes apie jokį ilčių rovimą nebuvo net kalbos, tai padaryti elementariomis priemonėmis yra neįmanoma. Visa tai truko apie 1 minutę, vaizdo įrašas darytas ne toje vietoje, kur šernas buvo įsipainiojęs. Po to, kai šernui iltys buvo apkarpytos, jie atrišo virves ir jį paleido. Šernas dar kurį laiką dėl vaistų poveikio buvo apspangęs, sunkiai paėjo, tačiau jo nebelietė, šunų nepaleido, matė, kad šernas nuėjo link atidarytų vartų ir pro juos išėjo iš teritorijos į laisvę. Iš esmės tokius pat paaiškinimus raštu G. S. pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 60–73, 79–80) bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 84–92). Apeliacinės instancijos teisme papildomai atlikus įrodymų tyrimą ir prokurorui pateikus pakeistą kaltinimą, papildomai apklausiamas G. S. parodė, kad šunys rado šerną prie tvoros, medžiai buvo užvirtę ant tvoros ir į tvorą buvo įsipainiojęs šernas, šerną išpainiojo, vieni skambino gydytojui, kad buvo akivaizdžiai matyti, jog reikia kirpti iltis, tai nusprendė veterinaras V. P..

15.2. Išteisintieji E. M., R. D., D. V. ir L. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017-07-09 buvo susitikę aptvertoje teritorijoje, kad pradėjus loti šunims, pamatė ant tvoros užvirtusį medį, kuris buvo palenkęs tvorą, į tvoros tinklą buvo įsipainiojęs iki 60 kg sveriantis šerno patinas, kuris buvo pasilpęs, tačiau reaguodamas į šunis kažkiek draskėsi tinkle, šerno kojos buvo įsipainiojusios į tinklą, viela buvo apsisukusi aplink snukį, o spygliuota viela aplink galvą, šernui kraujavo iš burnos, taip pat matėsi sukrešėjusio kraujo, kad atitraukė šunis nuo šerno, pririšo toliau, kad jo nepasiektų, D. V. paskambino Gyvosios gamtos inspektoriui, kuris patarė šerną išpainioti ir paleisti į laisvę, kadangi patys šerno painioti nedrįso, bijojo, todėl E. M. paskambino pažįstamam veterinarui V. P., kuris atvažiavęs ir vizualiai apžiūrėjęs šerną, nustatė, kad šernui pažeista viena viršutinė iltis, kurios dalis buvo nulūžusi ar aplūžusi, apatinė viena iš ilčių pagal augimo kryptį ir dydį tuoj turėjo remtis į viršutinį žandikaulį ir gyvuliui trukdyti, kitos dvi viršutinė ir apatinė kitos pusės iltys buvo nepažeistos, kad V. P. šernui švirkštu suleido kažkokius vaistus ir šernas po maždaug 10 minučių nurimo, veterinaras pasakė, kad toks jis bus apie 5-10 minučių, todėl jie skubiai pradėjo painioti šerną iš vielos tinklo ir tuo pačiu metu dėl savo saugumo virvėmis surišo šerno kojas, kad veterinaro pasakymu apkarpė pažeistas šerno iltis – D. V. iš automobilio atsineštomis replėmis nukarpė aplink šerną apsivijusias tvoros tinklo liekanas, nukirpo veterinaro nurodytą pažeistą iltį ir kitą iltį, kuri šernui trukdė, o E. M., G. S. ir L. P. laikė šerną. Išteisintieji tvirtino, kad iltys šernui nebuvo raunamos, nes D. V. turimos replės buvo skirtos karpymui, kad D. V. apkarpius iltis, jie atrišo virves ir šerną paleido. Tokias pačias įvykio aplinkybes išteisintieji E. M., R. D., D. V. ir L. P. nurodė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose (t. 4, b. l. 173–175, 178–184, 190–191; t. 5, b. l. 32–34, 37–43, 49–50, 72–74, 78–82, 101–103, 125–127, 130–135, 141–142, 146–147, 149) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 83–90, 152–158).

Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir prokurorui pateikus pakeistą kaltinimą, išteisintasis R. D. parodė, kad jie skambino į gamtos apsaugą ir jiems buvo rekomenduota gyvūną išlaisvinti, jei yra galimybė, kad šernas buvo įsipainiojęs į vielas, veterinaro sprendimu buvo kerpamos iltys, nes viena iltis būtų įaugusi į žandenas, kad jis tik filmavo, vaizdo įraše matyti jo koja ant šerno galvos, kitų veiksmų jis neatliko, komentuodamas norėjo pasakyti, kad vaizdas nėra labai malonus, „negražus“, išreiškė ne pasipiktinimą, o pasakė kaip „šūkį“, kad viskas truko apie valandą, po to šerną paleido. Išteisintasis E. M. parodė, kad kerpant iltis, jis laikė šerną, kad neatsistotų, nukirpti iltis rekomendavo veterinaras, po visko šerną paleido. Išteisintasis L. P. parodė, kad šernas buvo įsipainiojęs, buvo pakraujuota ant galvos, veterinaras liepė surišti šerną, filmavo telefonu, nes tai buvo neeilinis įvykis. Išteisintasis D. V. parodė, kad išpainiojant šerną iš tvoros, gal praardė kažkiek tvoros, šernas buvo primigdytas, kirpti iltis liepė veterinaras, jis kirpo iltis, nes turėjo reples, gal turėjo daugiausiai jėgos ir buvo arčiausiai šerno, nukirpo dvi iltis, kurios buvo pažeistos, pulpos nepažeidė, kraujavimo nebuvo, iltys netrūkinėjo, nelūžo, nukirpo tiek, kiek liepė veterinaras, žandikaulio nepažeidė, po ilčių nukirpimo, veterinaras šerną apžiūrėjo, jis kartu su E. M. šerną paleido.

15.3. Tokius išteisintųjų G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. parodymus, kad jie veterinaro V. P. nurodymu, tik apkarpė šernui iltis – nukirpo nulūžusią iltį ir apatinę iltį, kuri šernui trukdė, patvirtina liudytoju šioje byloje apklausto veterinaro V. P. parodymai, kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieš 4-5 metus jam paskambinęs E. M. pasakė, kad reikia primigdyti šerną, todėl jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), už miesto, ten aptvare buvo įstrigęs šernas, kuris buvo įsipainiojęs į tvorą, kaleno dantimis, vielinė tvora buvo apsivijusi apie šerno šnipą, visi šerną iškėlė iš abiejų pusių karpydami tvorą, ir kadangi aplinkosauga liepė paleisti šerną, jis suleido vaistų nuskausminimui, nuo uždegimo ir primigdymo, kad šernui primigus, jį gelbėjo – davė nurodymą patrumpinti apatinę nulaužtą iltį, nes jos nepatrumpinus būtų įaugusi į viršutinę lūpą, kad D. V. turėjo reples ir nukirpo iltį, nes pats nukirpti nelabai galėjo, tam reikia turėti jėgos. Liudytojas V. P. teigė, kad šernas buvo gelbėjamas, o ne kankinamas, viskas truko apie 40-50 min., po to šerną paleido, toje teritorijoje jis šunų nematė, veterinarijos žurnalą užpildė grįžęs. Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas V. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 16–32, 35–38). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. P. parodė, kad E. M. paprašytas atvyko į įvykio vietą primigdyti šerną, nes šernas buvo įsipainiojęs į vielą, buvo apibrozdintas vielos, sukrešėjusio kraujo nesimatė, šerno kojos buvo įsipynusios ir įlindusios į tinklą, o galva, kūnas, snukis apipinti spygliuota viela, matė, kad ant tvoros užvirtęs medis, nulūžusi viršutinė šerno iltis, buvo likę mažai ilties, šerną patraukė į šoną 3-5 m, gal 10 metrų. Taip pat V. P. parodė, kad jis suleido šernui narkozę – vaistus, nuskausminamuosius, migdomuosius, vaistų dozę paskaičiavo pagal šerno svorį, šernas apsiramino, nebesiblaškė, tapo apsvaigęs, bet pilnai nebuvo „atsijungęs“, nebuvo sąmoningas, jo pojūčiai buvo prislopinti. V. P. pripažino, kad jis patarė pakirpti apatinę šerno iltį, kad neįaugtų į gomurį, D. V. atsinešė reples vielai kirpti ir nutrumpino iltis, kitos pusės iltys liko sveikos, taip pat patarė į burną įdėti pagalį, kad nenukąstų pirštų, po ilčių patrumpinimo, šerno žandikaulio nebeapžiūrėjo, stovėjo 3-4 metrų atstumu ir matė, kad buvo palikta apie 1 cm ilties, danties pulpa nebuvo atverta, iltis nebuvo pilnai sutrupinta, be to, ilties kirpimas šernui skausmo nesukėlė. V. P. nurodė, kad yra specialus įrankis iltims karpyti, bet replės, su kuriomis buvo trumpinamos šernui iltys, buvo tinkamos iltims kirpti, pats ilčių nekirpo, nes kerpant iltis reikėjo jėgos, medicininis išsilavinimas kerpant iltis nėra būtinas, taip pat nurodė, kad kerpant iltį skyla ilties viršus, nes jis yra tuščiaviduris. V. P. nurodė, kad paciento registracijos žurnale tiksliai užpildė duomenis, eidamas į savo automobilį matė, kaip šernas buvo paleistas į laisvę, šernas ėjo svirduliuodamas, pilnai atsigavęs dar nebuvo.

15.4. Nors išteisintieji G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. bei liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes, tačiau jų parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

15.4.1. Išteisintieji ir liudytojas V. P. nurodė, kad ant tvoros buvo užvirtęs medis, taip nulenkdamas tvorą link žemės, kad šernas buvo įsipainiojęs į tinklinę tvorą, o apie šerno snukį buvo apsipynusi spygliuota viela, kad šernui kraujavo iš burnos, buvo ir sukrešėjusio kraujo. Tokius jų parodymus paneigia įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Nors įvykio vieta buvo apžiūrėta 2020-03-04 – 2020-03-12, t. y. po įvykio praėjus beveik trejiems metams, tačiau, kaip nurodyta apžiūros protokole, apžiūra buvo koncentruojama ties ta vieta, kurią parodymų patikrinimo metu nurodė išteisintieji, pažymėdami, kad rado į tvoros tinklą įsipainiojusį šerną. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad tvoroje yra buvusi įkarpa, kuri tarpusavyje (ne gamykliškai) sujungta viela, taip sujungiant prairusį segmentą, įkarpa tvoroje prasideda apie 55 cm aukštyje nuo žemės, o apžiūrint prie tvoros esančią miško teritoriją, nebuvo surasta nulūžusio medžio kelmas ar jo dalys, netoli įvykio vietos tvoros augantys medžiai buvo nulūžę, tačiau lūžę medžiai yra „pasidėję ant”, virš tinklinės tvoros esančios vielos, tvoros nenulenkdami iki žemės, tvoros tinklas nedeformuotas virš lūžusių medžių (t. 1, b. l. 69–79). G. S. mobiliojo ryšio telefone rasto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas šerno ilčių karpymas, apžiūros protokole taip pat nurodyta, kad tvora be pažeidimų, nuvirtusių ant tvoros medžių nesimato, laisvo praėjimo iš miško teritorijos į aptvertą teritoriją – nėra (t. 2, b. l. 80–85). Peržiūrėjus patį vaizdo įrašą, taipogi nenustatyta nei į vieną, nei į kitą pusę nuo ant žemės gulinčio šerno, kad tvora būtų pažeista nulūžusio medžio ar matytųsi ant tvoros užvirtęs pats medis. Vaizdo įraše matyti pririšti išteisintųjų trys šunys, bet ir toje vietoje, kur buvo šunys, nei priešingoje pusėje tvora nebuvo apgadinta užvirtusio medžio, nematyti ir praardytos tvoros, kaip teigė išteisintieji, kad išlaisvinant šerną iš tvoros ir vielos, buvo praardyta tvora, kerpama viela. Kadangi išteisintieji ir liudytojas V. P. nurodė, kad šernas buvo patrauktas netoli nuo tos vietos, kur buvo įsipainiojęs į tvorą, gal porą metrų, gal 10 metrų, o vaizdo įraše matoma tvora nėra sugadinta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad medis ant tvoros nebuvo užvirtęs prilenkdamas tvorą iki žemės, kad šernas nebuvo įsipainiojęs, o liudytojo V. P. ir kaltinamųjų (išteisintųjų) parodymai melagingi.

15.4.2. Be to, kaip liudytoja apklausta žemės sklypo, kuriame buvo kerpamos šernui iltys, savininkė J. R. parodė, kad prasidėjus marui šernus išnaikino ir po to teritorija nebesidomėjo, ja prižiūrėdavo jos vyras G. B.. Liudytoja J. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jai nebuvo žinoma apie tai, kad į jos žemės sklypą buvo atklydęs šernas ar įsipainiojęs į tvorą, apie tai jai nesakė ir jos sugyventinis G. B., nes tuo metu jos laikyti šernai buvo išnaikinti, bei patikino, kad tvoros vientisumas nebuvo pažeistas, šernas galėtų patekti tik pro atrakintus vartus arba pro pažeistą tvorą (t. 1, b. l. 111-112, 115-116). Liudytojos J. R. parodymus, jog jos sklype tiriamo įvykio metu šernai nebebuvo laikomi, patvirtina Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2017 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. 188, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2020-01-14 rašte Nr. (14.10)-AD5-479 nurodyti duomenys (t. 2, b. l. 132–140, 147). Kaip liudytojas apklaustas G. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptvare šernai buvo laikomi iki maro, paskui jų nebelaikė, tas žemės sklypas buvo tuščias, kad dėl vėjo nuversto medžio ant tvoros, kasmet reikėdavo tvorą patvarkyti bei patvirtino, kad G. S. jam sakė apie įlūžusią tvorą ir į tvorą įsipainiojusį šerną (t. 9, b. l. 44–45). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad 2016 metais teritorijoje buvo išnaikinti J. R. laikyti šernai, kad vieną kartą G. S. jam pranešė apie užvirtusį medį ant sklypo tvoros, tada jis motopjūklu medį pašalino, atstatė sulaužytus stulpus ir sutvarkė vielos tinklą, bet nebuvo informuotas apie į teritoriją atklydusį šerną (t. 2, b. l. 152–153). Vertinant G. B. parodymus, atsižvelgiama į tai, kad jis seniai pažįstamas su išteisintuoju G. S. ir pastarajam be išankstinio susitarimo, leisdavo lankytis liudytojai J. R. nuosavybės teise priklausančiame sklype, taip pat į tai, kad liudytojas G. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kardinaliai pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, ar jam G. S. sakė apie į teritoriją atklydusį ir į tvorą įsipainiojusį šerną. Be to, iš G. S. paimtame mobiliojo ryšio telefone rasto vaizdo įrašo, kuris buvo sukurtas 2017-07-09, neužfiksuotas joks užvirtęs ant tvoros medis ar būtų deformuota tvora. Taigi, vaizdo įrašas paneigia liudytojo G. B. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad G. S. jam sakė apie ant tvoros užvirtusį medį ir į tvorą įsipainiojusį atklydusį šerną. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į liudytojo G. B. draugystę su G. S., daroma išvada, kad liudytojas G. B., duodamas pirmosios instancijos teisme parodymus, jog G. S. jam sakė apie ant tvoros užvirtusį medį ir į tvorą įsipainiojusį šerną, siekė padėti G. S. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas liudytojo G. B. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme atmeta, ir vadovaujasi liudytojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jam nebuvo žinoma apie į tvorą įsipainiojusį šerną.

15.4.3. Išteisintieji G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. teigė, kad D. V. skambino Gyvosios gamtos inspektoriui, kuris telefonu patarė šerną išpainioti ir paleisti į laisvę. Tokius išteisintųjų parodymus paneigia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2020-01-14 pranešimas Nr. (14-10)-AD5-475, kuriame nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija nėra gavusi pranešimo apie tai, kad 2017-07-09 (duomenys neskelbtini), į tinklo tvorą yra įsipainiojęs šernas. Taip pat pranešime nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo skyrius tokios informacijos taip pat nėra gavęs (t. 3, b. l. 94), o gavęs tokio pobūdžio pranešimą Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas informaciją būtų perdavęs medžioklės plotų naudotojui (duomenys neskelbtini), į kurį patenka į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienetas. Teisme kaip liudytojas apklaustas specialistas M. K. parodė, kad visais atvejais turi būti pranešta BPC telefonu 112, tuomet aplinkosaugos pareigūnai važiuoja į įvykio vietą ir praneša toje teritorijoje esančiam medžiotojų būreliui. Kaip liudytojas apklaustas Medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. P. parodė, kad apie tą įvykį nieko nebuvo girdėjęs ir nebuvo informuotas. Pažymėtina, kad visi išteisintieji, išskyrus L. P., yra medžiotojai, todėl apie paminėtą tvarką puikiai žinojo. Pažymėtina, kad išteisintasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad Gyvosios gamtos inspektoriui skambino D. V., nes tik jis teturėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau, kaip byloje nustatyta, įvykio metu telefoną turėjo ir L. P., nes jis laikydamas surištą šerną, filmavo, taip pat telefoną turėjo ir E. M., nes jis tvirtina skambinęs pažįstamam veterinarui V. P., be to, telefoną turėjo ir išteisintasis R. D., nes jis telefonu filmavo kaip buvo karpomos šernui iltys. Ši aplinkybė paneigia E. M. parodymus.

15.4.4. Įvertinus tai, kad ant tvoros nebuvo užvirtęs medis ir nedeformuota tvora, kad apie į tvorą įsipainiojusį šerną nebuvo informuota nei Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, nei medžiotojų būrelis, daroma išvada, kad šernas į tvora aptvertą J. R. priklausantį žemės sklypą pateko ne pro tvorą, ant jos užvirtus lūžusiam medžiui.

15.4.5. Taip pat išteisintųjų G. S., E. M., R. D., D. V., L. P. bei liudytojo V. P. parodymus, kad šernas buvo sužalotas – kraujavo, matėsi ant šerno sukrešėjęs kraujas, paneigia byloje esantis iš G. S. paimto mobiliojo ryšio telefone rastas vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus, nenustatyta, kad vaizdo įraše matomam šernui bėgtų kraujas ar būtų sukrešėjusio kraujo. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas specialistas V. R., peržiūrėjęs posėdžio metu vaizdo įrašą, parodė, kad aplink šerną kraujo nematyti. Taip pat vaizdo įraše nematyti aplink šerną nuo jo nukirptų tvoros ar vielos fragmentų, kas neginčijamai patvirtintų, kad šernas buvo įsipainiojęs į tvorą ir spygliuotas vielas. Taigi, šios aplinkybės paneigia išteisintųjų ir liudytojo V. P. parodymus, bei patvirtina, kad vaizdo įraše matomas šernas nebuvo sužalotas spygliuotos vielos, o tai reiškia, kad šernas nebuvo įsipainiojęs į tvoros vielas ir nereikėjo jo gelbėti, nereikėjo skambinti Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai ir jai niekas neskambino, todėl nebuvo ir priežasties skambinti ir kviesti veterinarą V. P.. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. P. nebuvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą 2017 m. liepos 9 d. ir nedavė nurodymų kirpti iltis, o išteisintieji patys nusprendę kirpo šernui iltis ir taip jį luošino.

15.4.6. Išteisintieji G. S., E. M., R. D., D. V., L. P. ir liudytojas V. P. tvirtino, kad šernas po ilčių nukirpimo buvo paleistas į laisvę. Tokius minėtų išteisintųjų ir liudytojo V. P. parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. Nors ikiteisminio tyrimo metu išteisintieji L. P. ir D. V. pateikė analogiškus vaizdo įrašus, patvirtinančius, kad šernas po ilčių nukirpimo buvo paleistas, tačiau iš šių vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad L. P. pateiktas vaizdo įrašas buvo sukurtas 2017-07-06, nors, kaip byloje nustatyta, įvykis buvo 2017-07-09 15:07:18 val., t. y. po 3 dienų. Taip pat iš L. P. pateikto vaizdo įrašo apie šerno paleidimą apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše dešiniajame apatiniame kampe užrašas „KAPWING“, kad įprastai filmuojant telefonu, vaizdo įraše tokio užrašo nebūna, kad nustatyta, jog „KAPWING” – tai bendradarbiavimo platforma vaizdams, vaizdo įrašams ir GIF kurti, kad atlikus su paminėta programa eksperimentą, nustatyta, kad jog apžiūrimas vaizdo įrašo failas nėra originaliai (be pakeitimų) nukopijuotas iš telefono atminties, o apžiūrimo vaizdo įrašo failo metaduomenyse nerasta duomenų, kokiu įrenginiu šis failas sukurtas (t. 5, b. l. 159-162).

Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad L. P. ir D. V. pateikti vaizdo įrašai apie šerno paleidimą paneigia išteisintųjų versiją, kad 2017-07-09 šernas po ilčių karpymo buvo paleistas į laisvę. Be to, L. P. pateiktą vaizdo įrašą peržiūrėję specialistai J. K. ir V. R. nurodė, kad šiame vaizdo įraše matomas šernas yra kitas šernas nei vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas žiaurus elgesys su šernu (pastaba, G. S. telefone rastas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas ilčių karpymas šernui), nes šernas yra šiek tiek mažesnis, tamsesnė kailio spalva (t. 2, b. l. 87–88). Taip pat vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad L. P. pateiktame vaizdo įraše E. M. vilki šviesios spalvos megztinį bei vilki juodos spalvos kelnes, o D. V. vilki tamsios (galimai juodos) spalvos kelnėmis bei tamsios spalvos (galimai pilkos) megztiniu, kad sulyginus vaizdo įrašus (kuriame fiksuotas žiaurus elgesys su šernu bei vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas šerno paleidimas), padaryta išvada, kad E. M. vilki ne tais pačiais rūbais (t. 2, b. l. 80-85). Išteisintasis D. V. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kerpant šernui iltis sušilo, todėl nusirengė, kad kerpant iltis lijo, vėliau oras pragiedrėjo. Iš 2020-01-17 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2017-07-06 ir 2017-07-09, kai buvo sukurti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti šernai, nelijo, oro temperatūra buvo panaši (t. 2, b. l. 94-95). Šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad G. S. mobiliojo ryšio telefone rastas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šernui ilčių karpymas, ir L. P. bei D. V. pateikti analogiški vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas šerno paleidimas, yra sukurti skirtingomis dienomis ir juose užfiksuoti skirtingi šernai, todėl L. P. ir D. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikti vaizdo įrašai, kurie neva patvirtina, kad po ilčių nukirpimo šernas buvo paleistas į laisvę, paneigia išteisintųjų G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. bei liudytojo V. P. parodymus, kad šernas po ilčių karpymo buvo paleistas į laisvę.

15.5. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad ant tvoros nebuvo užvirtęs joks medis ir tvora nebuvo apgadinta ir į ją nebuvo įsipainiojęs šernas, kad šernas nebuvo sužalotas ir kad po ilčių karpymo šernas nebuvo paleistas, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma paneigia išteisintųjų G. S., E. M., D. V., R. D., L. P. ir jų parodymus patvirtinančio liudytojo V. P. parodymus dėl šių aptartų esminių įvykio aplinkybių.

15.6. Be to, vertinant liudytojo V. P. parodymus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad V. P. asmeniškai pažįsta išteisintąjį E. M. bei D. V., taip pat jis yra ne tik medžiotojas, bet ir dalyvauja šunų varžybose, kuriose dalyvauja ir G. S. (t. 3, b. l. 188–200; t. 4, b. l. 1–3), todėl liudytojas yra suinteresuotas padėti pažįstamiems išteisintiems išvengti atsakomybės. Taip pat liudytojo V. P. suinteresuotumą padėti išteisintiesiems išvengti atsakomybės patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. P. apklausoje, kaip jo atstovas, dalyvavo išteisintojo R. D. gynėjas adv. A. Alimas, o liudytojo V. P. apklausa vyko 2020-01-09, kai tyrimo metu kaip įtariamieji buvo apklausti G. S., E. M., D. V., o R. D. (dalyvaujant adv. A. Alimui) buvo apklaustas spec. liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

15.7. Be to, liudytojo V. P. parodymus paneigia ne tik išteisintųjų parodymai, bet ir byloje surinkti įrodymai. Liudytojas V. P. teigė, kad jis įvykio vietoje šunų nematė, tačiau tokius jo parodymus paneigia išteisintųjų G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. parodymai, jog šunys buvo, juos pririšo toliau, kad nepasiektų šerno, o iš pas G. S. mobiliojo ryšio telefone rasto vaizdo įrašo matyti, kad trys šunys buvo pririšti prie tvoros tolėliau nuo ant žemės paguldyto surišto šerno ir vaizdo įraše girdėti ir matosi kaip šunys loja. Pastebėtina, kad nors liudytojas V. P. nurodė, kad jis nuo šerno buvo 3-4 metrų atstumu, tačiau nei vaizdo įraše, kuriame matyti kaip kerpamos šernui iltys, jo nei matyti, nei girdėti jo duodamų nurodymų ar patarimų. Liudytojo V. P. parodymus, kad ant tvoros buvo užvirtęs medis, kad šernas buvo įsipainiojęs į tvorą ir vielas, kad išlaisvinant įsipainiojusį šerną, buvo karpoma tvora ir vielos, paneigia vaizdo įrašas, kuriame nei į vieną pusę nuo gulinčio ant žemės šerno, nematyti, kad ant tvoros butų užvirtęs medis ar deformuota pati tvora, neprimėtyta tvoros ar vielos fragmentų. Taip pat liudytojo V. P. parodymus, kad šerną po ilčių kirpimo jis neapžiūrėjo, matė tik per atstumą, paneigia išteisintojo D. V. parodymai, jog po ilčių karpymo šerną apžiūrėjo veterinaras. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme V. P. nurodė, kad buvo nulūžusi apatinė šerno iltis, o apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad nulūžusi buvo viršutinė iltis. Be to, liudytojo V. P. parodymus, kad jis grįžęs padarė įrašą veterinarijos žurnale, paneigia paties liudytojo V. P. pateikto „Privataus Vet. gyd. gydomų gyvūnų registracijų žurnalas“, kuriame nurodyta, kad įrašas apie tai, kad šernas buvo įsipainiojęs į vielą ir buvo nulaužta iltis, apie suleistus vaistus ir jų dozes, apie šerno likimą – paleistas į laisvę, buvo padarytas 2017-07-17, nors įvykis, kaip nustatyta, buvo 2017-07-09. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005-12-29 įsakymu Nr. B1-735 patvirtintų gydomų gyvūnų registracijos žurnalo pildymo nurodymų 3 punktą „antroje žurnalo skiltyje rašoma gyvūno registracijos data (kada sergantį gyvūną apžiūrėjęs ir paskyręs gydymą veterinarijos gydytojas daro įrašą žurnale). Taigi, pagal V. P. pateiktą „Privataus Vet. gyd. gydomų gyvūnų registracijos žurnalą“, veterinarijos paslauga šernui, įsipainiojusiam į tvorą, buvo suteikta ne 2017-07-09, o 2017-07-17, t. y. visai kitu laiku. Taip pat V. P. parodymus, kad kerpant šernui iltis, medicininis išsilavinimas nėra būtinas, nes reikalinga tik jėga, paneigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020-03-20 raštas Nr. B6-(1.9)-832, kuriame nurodyta, kad „privatus veterinarijos gydytojas negali pavesti gydymo ir chirurginių procedūrų kitiems asmenims, išskyrus atvejus, nustatytus Gyvūnų gerovės reikalavimuose atliekant kai kurias veterinarines procedūras, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007-01-12 įsakymu Nr. B1-50 „Dėl gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras patvirtinimo“, kad iltinius dantis gali trumpinti privatus veterinarijos gydytojas arba kvalifikuotas asmuo (t. y. veterinarijos felčeris arba kitas fizinis asmuo, turintis teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atlikti veterinarines paslaugas), o trumpinti (suaugusio gyvūno) iltis – tik privatus veterinarijos gydytojas“ (t. 3, b. l. 83–84, 108-109). Taigi, šiuo konkrečiu atveju trumpinti iltis šernui privalėjo tik veterinarijos gydytojas – liudytojas V. P., o jis to nedarė. Nors liudytojas V. P. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kirpti iltis yra specialus įrankis, bet tvirtino, kad įvykio vietoje kirpti iltims naudotos replės yra tinkamos ilčių karpymui, tačiau apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas specialistas V. R. paaiškino, kad buitinės replės, skirtos traukti vinims, nėra tinkamos ilčių karpymui. Liudytojas V. P. teigė, kad jis šernui suleido vaistus – narkozę, ir liudytojo pateiktame „Privataus Vet. gyd. Gydomų gyvūnų registracijų žurnale“ nurodyta, kad šernui buvo suleisti vaistai: „Xylasine“ ir „Metacam“, tačiau tokius jo parodymus paneigia rašytinė bylos medžiaga. Iš 2019-12-03 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rašte Nr. DVT2-1706 pateiktų atsakymų į gynybos klausimus apie šerno ilčių viršūnės pašalinimą nukerpant jos galūnes laikytinas gyvūno kankinimu ir suluošinimu, matyti, kad nurodyta, jog, kai ilties viršūnė pašalinama nukerpant be narkozės, vertintina kaip kankinimas šernui sukeliant stresą (t. 4, b. l. 63). Taigi, iš šio rašto matyti, kad trumpinant kerpant šernui iltis, būtina narkozė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2023-03-27 atsakyme Nr. 2023-DVT2-00558 į Šiaulių apygardos teismo paklausimą, ar vaistai „Xylasine“ ir „Metacam“ naudojami kaip narkozė, nurodyta, kad vaistas „Xylasine“ yra skirtas nuraminti ir veikia kaip miorelaksantas, atpalaiduoja raumenis, o vaistas „Metacam“ nėra naudojamas anastezijai, o naudojamas kaip priešuždegiminis preparatas, kad šie vaistai naudojami kartu nėra naudojami kaip narkozė“ (t. 10, b. l. 154–157). Be to, apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas specialistas V. R. nurodė, kad vaizdo įraše matytą procedūrą atliekant, t. y. kerpant šernui iltis, rekomenduojamas nuskausminimas, visiškas užmigdymas arba vietinė nejautra (narkozė), o šiuo atveju šernas nebuvo užmigdytas, šernas judėjo. Specialisto V. R. paaiškinimus, kad kerpant šernui iltis, šernas judėjo, patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad šerno judesius varžė ne vaistų poveikis, o išteisintųjų veiksmai – G. S. ir L. P. laikė surištas šerno kojas, E. M. buvo užgulęs šerną prispaudęs šerno sprandą prie žemės, šernui į burną buvo įdėtas pagalys, R. D. koja laikė prispaustą viršutinį šerno žandikaulį. Šios paminėtos aplinkybės paneigia liudytojo V. P. parodymus, kad jis šernui suleido narkozę.

16. Atsižvelgus į visumą paminėtų aplinkybių, ypač į tai, kad liudytojas nurodė nematęs įvykio vietoje šunų, nors tvirtino stovėjęs netoli šerno, kad įrašas apie veterinarinių paslaugų suteikimą šernui padarytas ne įvykio dieną – 2017-07-09, į tai, kad liudytojo V. P. nurodytas esmines įvykio aplinkybes paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, taip pat įvertinus liudytojo V. P. suinteresuotumą bylos baigtimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytojas V. P. įvykio dieną – 2017-07-09 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kai buvo kerpamos šernui iltys, nebuvo, vaistų (narkozės) šernui nesuleido ir nurodymų trumpinti šernui iltis nedavė, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodydamas, kad pagal E. M. skambutį atvyko į įvykio vietą ir jo nurodymu buvo kerpamos šernui iltys, davė melagingus parodymus, siekdamas padėti išteisintiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Išteisintieji G. S., E. M., R. D., D. V., L. P. teigė, kad jie šerno nekankino, o jį gelbėjo, vykdė veterinaro V. P. nurodymus dėl ilčių kirpimo.

17.1. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Veiksmai, laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu yra išvardinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje o įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiksmai, kurie nelaikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu. Išteisintiesiems G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. buvo inkriminuota, kad jie pažeidė minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus), 9 punkto (veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos) ir 24 punkto (kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus) nuostatas.

17.2. Byloje nustatyta ir patys išteisintieji pripažino, kad šernui buvo nukirptos dvi iltys - viršutinė, nes buvo nulūžusi, ir apatinė, kuri būtų įaugusi į viršutinę lūpą, taip pat byloje nustatyta, kad iltis replėmis kirpo D. V., o G. S., E. M., L. P. laikė surištą ir prie žemės prispaustą šerną, o R. D. filmavo bei koja prispaudęs laikė šerno galvą.

17.3. Vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota kaip kerpamos šernui iltys, apžiūros protokole nurodyta, kad 4 vyriškiai laiko surištą žvėrį – šerną, kuris paverstas ant dešinio šono, kurio snukyje įstatytas pagalys, girdisi šerno skleidžiami garsai – urzgimas, kad G. S. atsistojęs prie šerno priekinių kojų, kurios tarpusavyje surištos melsvos spalvos „šniūru“, bei laiko „šniūrą“ įtemptą kartu su šerno priekinėmis kojomis, taip neleisdamas šernui judėti, L. P. atsitūpęs prie šerno užpakalinių virve surištų kojų, laiko jas viena ranka, taip neleisdamas šernui judėti, E. M. užsigulęs šerną kaire koja laiko jį prispaustą prie žemės, dešine ranka laiko įsikibęs į šerno dešinę ausį, o kaire ranka įsirėmęs laikosi į šerno sprandą, taip neleisdamas šernui judėti, atsisukęs į filmuotoją – R. D. garsiai juokiasi, D. V. rankose turi reples, kuriomis pritūpęs stovimoje pozicijoje karpo šernui vienos pusės iltį, ilties kirpimo metu šernui sujudėjus ir tuo metu iškritus pagaliui iš šerno snukio, D. V. paima pagalį ir juo suduoda šernui per snukį, ko pasekoje šernui išsižiojus, jis vėl tą patį pagalį įkiša šernui į burną, matyti kaip jis ranka pastumia šernui odą ties ilties kirpimo vieta, iš kur pasirodo kraujas ir tuo metu girdisi G. S. balsas „reik reik“, po ko D. V. į žaizdos vietą kiša reples ir karpo iltį, vaizdo įraše girdėti R. D. balsas, kuris komentuoja viso filmavimo metu rusiškais žodžiais „kas per žmonės, kas per žmonės“, kaip taip galima“ „Nu kaip taip galima, pasakykit man“, „Ot gyvuliai“ „ai ai ai“, „D., ką jūs čia darot, pasakykit man“ „Nosies nenulauškit gyvuliui“, tuo metu, kai D. V. ranka pastumia šernui odą ties ilties kirpimo vieta, iš kur pasirodo kraujas, R. D. koja prispaudžia šernui snukį (t. 2, b. l. 80–85). Taigi, pačiame vaizdo įraše užfiksuoti vaizdai, girdimi komentarai, patvirtina, kad šernas negali priešintis, nes jo kojos yra surištos ir tempiamos, į burną buvo įdėtas pagalys, neleidžiant šernui susičiaupti, iltys kerpamos buitinėmis replėmis, skirtomis traukti vinis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme išteisintasis R. D. parodė, kad komentuodamas vaizdą, jis norėjo pasakyti, kad vaizdas nėra „gražus“, „malonus“.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006-01-12 įsakymu Nr. B1-50 patvirtintų gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras 13 punktą iltinius dantis gali trumpinti privatus veterinarijos gydytojas arba kvalifikuotas asmuo, trumpinti iltis – tik privatus veterinarijos gydytojas. Kadangi išteisintieji bei liudytojas V. P. nurodė, kad buvo trumpinamos šernui iltys, tai pagal minėtus teisės aktų reikalavimus, tokį veiksmą turėjo atlikti ne išteisintasis D. V., o pats veterinarijos gydytojas V. P.. Pažymėtina, kad peržiūrėdami pas G. S. mobiliojo ryšio telefone rastą vaizdo įrašą, specialistai J. K., V. R. kategoriškai nurodė, kad tokias procedūras, kaip ilties šalinimą (kirpimą), turėjo atlikti išskirtinai veterinaras, o ne pašalinis žmogus (t. 2, b. l. 87–88).

17.5. Šį vaizdo įrašą ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėję Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas R. Š. ir vyriausiasis specialistas M. K. nurodė, kad jame užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnu (BK 310 str.), pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 13 punkto reikalavimas („gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą“) (t. 2, b. l. 4-44). Kaip specialistai apklausti R. Š., M. K. nurodė, kad vaizdo įrašuose matomas elgesys su gyvūnais traktuojamas kaip žiaurus, gyvūnai yra luošinami, ypač kai šernui karpomos iltys, laikant kitiems asmenims, gyvūnai buvo suluošinti juos kankinant (t. 2, b. l. 46–48, 51–52). Kaip specialistai byloje apklausti (duomenys neskelbtini) V. R. ir (duomenys neskelbtini) J. K. ir taip pat nurodė, kad jiems pateiktuose vaizdo įrašuose yra tyčinio žiauraus elgesio su gyvūnais vaizdai, žiaurus elgesys su gyvūnais yra tai, kada inicijuojamas gyvūno puolimas ir vyksta tiesioginis fizinis kontaktas sukeliant gyvūnui skausmą, į kurį puolamas gyvūnas atsako kūno kalba arba garsine išraiška, bei išskyrė vaizdo įrašus, kuriuose gyvūnai luošinami, vienas iš jų, kur matyti gyvūno kūno dalių pašalinimas (šernui kerpamos iltys) (t. 2, b. l. 65-66, 73-74).

Žemesnės instancijos teismas

17.6. 2019-10-25 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rašte Nr. DVT2-1517 (t. 2, b. l. 58) nurodyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnais – tai yra nepagrįstas žalos sukėlimas, sužeidimas ar gyvūno nužudymas, fizinis kankinimas yra tyčinė fizinė žala, kurios sukėlimas sąlygoja nereikalingą skausmą ar/ir kančią bei gali nulemti gyvūno mirtį, pvz., bukos jėgos sukelta trauma, tokia kaip kontūzija, nubrėžimas, įplyšimas ir lūžis – sukelti sutrenkimo, spyrimo, numetimo, mušimo ar kitų veiksmų; aštrios jėgos sužeidimai, terminiai ar cheminiai sužeidimai (nudegimai), šautiniai sužeidimai, uždusimas ar prigėrimas, nuodijimas, kiti tyčiniai veiksmai. Kaip specialistai byloje apklausti M. K., R. Š., J. K., V. R. nurodė, kad vaizdo įraše matomas šernui ilčių karpymas yra žiaurus elgesys su gyvūnu, nes gyvūnui buvo sukeltas skausmas. Pirmosios instancijos teisme specialistai J. K. ir V. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, jog vaizdo įraše matomas šerno ilčių karpymas ir kad tai vertinama kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, nes gyvūnas priešinasi, jam buvo sukeltas stresas, šernas nemiegojo, kad šernui iltis buvo kerpama grubiai. Specialistas V. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vaizdo medžiagoje matėsi šerno ilčių šalinimas, tvirtino, kad buvo ilties šalinimas ar jos dalies, nes vieną matė numestą, dėl ilčių nukirpimo šernas galėtų gyventi, jei neatsirastų infekcija, vaizdo įraše matytą veiksmą vertina žiauriu elgesiu su gyvūnu - šerno suluošinimu, nes šernas buvo išsigandęs, jautė skausmą. Nors gyvūnas nežuvo, bet jis neteko savo kūno dalies, buvo suluošintas. V. R. nurodė, kad yra praktika, kad šernui apatinės iltys pašalinamos tam, kad kitos užaugtų geresnės, o Lietuvoje tam, kad nesužalotų šuns, todėl mano, kad vaizdo įraše veiksmas vyko šunų dresiravimo tikslais, nes buvo šalinamos iltys. Taip pat paaiškino, kad įvykyje dalyvavo ir veterinaras tėra tik prielaida, nes veterinaras taip negali elgtis lauko sąlygomis, jei veterinaras rekomendavo trumpinti iltį, tai viskas pateisinama ir suprantama. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas specialistas V. R. parodė, kad jam buvo parodyta filmuota medžiaga ir jis atsakė į tyrėjo klausimus, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras jam nesakė duoti vienokias ar kitokias išvadas, kai ikiteisminio tyrimo metu davė išvadas, nežinojo apie tai, kad įvykyje dalyvavo veterinaras, nes veterinaras gali nuspręsti, kokį veiksmą atlikti su laukiniu gyvūnu, kokį vaistą naudoti šernui užmigdyti bei nurodė, kad jis pas tyrėją matė ir vaizdo įrašą apie šerno paleidimą, kad tame vaizdo įraše šerno dydis panašus į pirmajam vaizdo įraše, jis nėra didelis, apie 100 kg. Taip papt V. R. parodė, kad vaizdo įraše su šernu matė, kad buvo nukirptos, o ne raunamos, dvi iltys, girdimas kirpimo garsas, ilties galas buvo atidalintas, viršutinė iltis nukirpta per trumpai, turėjo būti palikta apie 2 cm ilties, ilties vietoje matyti raudona dėmė, bet kraujo nepritaškyta, matė numestą vieną iltį, kad dėl per trumpai nukirptų ilčių gali įsimesti infekcija ir iltys gali neataugti, kol ataugtų iltis, toks paleistas šernas negalėtų normaliai išgyventi, jam būtų sunkiau rasti maisto ir išgyventi. Tokius, vaizdo įraše matyti veiksmus, turi atlikti tik veterinarijos gydytojas, be to, veiksmai atlikti su replėmis vinims trauktis, o toks įrankis nėra tinkamas ilčių kirpimui, taip pat atliekant tokią procedūrą rekomenduojamas nuskausminimas, visiškas užmigdymas arba vietinė nejautra (narkozė), o šiuo atveju šernas nebuvo užmigdytas, gyvūnas patyrė kančią, buvo suluošintas, nes dėl per trumpai nukirptų dviejų tos pačios pusės ilčių, šernas nebegalėjo susičiaupti, o tai jam trukdo prasimaitinti, apsiginti. Nurodė, kad tokie veiksmai buvo atlikti, kad šernas neapkandžiotų šunų, tai buvo skirta šunų dresavimui. Įvertinus tokius V. R. paaiškinimus, daroma išvada, kad specialistas patvirtino, jog vaizdo įraše yra užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnu (šernu), kad šernas dėl per trumpai nukirptų dviejų tos pačios pusės ilčių, buvo suluošintas, patyrė kančią.

17.7. Netikėti byloje apklaustų specialistų R. Š., M. K., J. K. ir V. R. paaiškinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo, objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, specialistų suinteresuotumu bylos baigtimi, byloje nėra, be to, specialistai pirmosios instancijos teisme bei specialistas V. R. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jiems peržiūrint vaizdo įrašus, niekas nuomonės jiems neformavo, jie davė paaiškinimus pagal tai, ką matė vaizdo įrašuose, įtariamieji nebuvo įvardinti. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad specialistai paaiškinimus davė įtakoti pareigūnų.

17.8. Nors išteisintieji ir liudytojas V. P. nurodė, kad šernui buvo suleisti vaistai ir jis buvo apsiraminęs, tačiau, kaip nurodė specialistai, iš vaizdo įrašo matyti, kad šernas nebuvo užmigdytas, jis judėjo, skleidė garsus. V. P. „Privataus Vet. Gyd. Gydomų gyvūnų registracijos žurnale“ nurodyti šernui suleisti vaistai pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Stambiųjų gyvūnų klinikos 2023-03-27 pateiktą atsakymą, vaistai „Metacam“ ir „Xylasine“ suleisti drauge nėra naudojami kaip narkozė, nes vaistas „Metacam“ nėra naudojamas anestezijai, o naudojamas kaip priešuždegiminis preparatas, o vaistas „Xylasine“ yra skirtas nuraminti ir veikia kaip miorelaksantas, atpalaiduojantis raumenis (t. 10, b. l. 154–157). Be to, 2019-12-03 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rašte Nr. DVT2-1706 nurodyta, kad „jeigu šernas su sutrumpintomis iltimis toliau turi gyventi laukinėje gamtoje, tai toks šernas tam tikrą laikotarpį negali konkuruoti su gentainiais, o jeigu šernas gyvena uždaroje aplinkoje, tai esant šio veiksmo būtinumui (kylantis pavojus gyvūno sveikatai) ilties viršūnės pašalinimas nėra kankinimas ir suluošinimas, jeigu veiksmas atliktas veterinarijos gydytojo bendrosios anestezijos fone, o trumpinant iltį nebuvo suskaldyta iltis ir atverta danties pulpa, bet kai tai atlikta be narkozės, vertinama kaip kankinimas šernui sukeliant stresą, o kai šalinant ilties viršūnę suskaldoma iltis ir atveriama ilties pulpa, reikia vertinti kaip kankinimą sukeliant skausmą“. Taip pat šiame atsakyme nurodyta, kad tik laikantis reikalavimų (sąlygos, tik veterinarijos gydytojo kompetencija, gyvūno sedacija ar bendrinė anastezija arba ir vietinė nejautra, tinkami įrankiai ir kt.) šalinant šerno ilties viršūnės dalį šiam gyvūnui fizinis skausmas nesukeliamas (t. 4, b. l. 63). Sugretinus šiame atsakyme nurodytą informaciją su byloje nustatytomis aplinkybėmis (šernas negyveno uždaroje teritorijoje, šernui iltis karpė ne veterinarijos gydytojas ir be narkozės, iltis buvo nukirpta per trumpai, nes matėsi kraujas, iltys buvo kerpamos ne su tam skirtu įrankiu), daroma išvada, kad trumpinant šernui vienos pusės iltis, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo kankinamas ir suluošintas. Nors šernui iltys atauga per šešis mėnesius, kaip nurodė liudytojas V. P., tačiau, kaip nurodė specialistas V. R., šernui iltys gali ataugti, jei jos nukirptos taisyklingai, jei tai padaryta netaisyklingai, pvz., pažeista ilties pulpa, iltis sutraiškyta, gali prasidėti infekcija, sepsis, ir nukirpta iltis šernui gali ir nebeataugti, toks šernas laisvėje negalėtų prasimaitinti, konkuruoti su kitais gentainiais.

Žemesnės instancijos teismas

17.9. Tai, kad vaizdo įraše matomas šernas nebuvo surastas ir nebuvo nustatyta, ar jam nukirptos iltys ataugo, ar ne, neturi reikšmės veikos kvalifikacijai, nes specialistai patvirtino, kad kerpant šernui iltis, jis buvo kankinamas ir suluošintas, kadangi po ilčių nukirpimo toks šernas tam tikrą laikotarpį negali konkuruoti su gentainiais, jis patiria nepatogumų – (dėl nukirptų dviejų tos pačios pusės ilčių, jis negali sukasti, susirasti maisto).

17.10. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „iš vaizdo įrašo taip pat neįmanoma nustatyti kaltinamųjų veikos motyvų, kurie yra būtini sprendžiant klausimą dėl visų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių buvimo jų veikoje“, tačiau BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta dispozicija, nei teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nenumato, kad sprendžiant asmens kaltės klausimą būtina nustatyti asmens motyvus elgtis neteisėtai. Nors teisme specialistai nurodė manantys, kad šernui iltys buvo kerpamos tam, kad šernas nesužalotų šunų, t. y. šunų dresavimui buvo nukirptos šernui iltys, tačiau byloje nėra įrodymų, kad įvykio metu išteisintieji į įvykio vietą atsivežtus savo šunis dresavo su šernu. Be to, veikos kvalifikavimui neturi reikšmės dėl kokių priežasčių ar tikslų kaltinamieji žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Žemesnės instancijos teismas

17.11. Įvertinus specialistų pateiktus paaiškinimus, vaizdinę medžiagą, kad išteisintųjų, liudytojo V. P. parodymų dėl būtinybės šernui nukirpti iltis nepatvirtina, o priešingai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, daroma išvada, kad išteisintieji G. S., E. M., R. D., D. V., L. P., veikdami kartu, kankino laukinį gyvūną – šerną, laikė surištą už kojų bei replėmis kirpo šernui kairės pusės apatinę ir viršutinę iltis, taip šerną suluošino bei pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus), 9 punkto , 24 punkto reikalavimus.

17.12. Šiuos veiksmus išteisintieji atliko suprasdami, kad žiauriai elgiasi su šernu, jį kankina, kad dėl tokių jų veiksmų šernas patirs skausmą, kančią, kad bus suluošintas ir to norėjo, nes išteisintieji yra medžiotojai, išmano ne tik medžioklės taisykles, bet ir gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl tarp išteisintųjų atliktų neteisėtų veiksmų (šerno surišimo, ilčių kirpimo) ir atsiradusių pasekmių (šerno suluošinimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pastebėtina, kad prieš gyvūną atlikti bendri išteisintųjų veiksmai ir jų intensyvumas (laikymas šerno surištą už kojų, į burną įkišus pagalį, juo suduodant šernui per snukį, taip priverčiant išsižioti, ilčių kirpimas replėmis, tarimasis kiek kirpti iltis ne su veterinaru, o tarpusavyje (G. S. sako „reik reik“ ir po to D. V. toliau kerpa iltį), išteisintųjų patirtis (taip pat ir profesionali, kaip medžiotojų) medžioklėse, neabejotinai leido suprasti jų daromos nusikalstamos veikos pobūdį. Nors šernui iltis karpė tik D. V., o G. S., E. M., L. P. tik laikė šerną, R. D. filmavo ir koja buvo prispaudęs šerno viršutinį žandikaulį, tačiau išteisintieji veikė bendrai, jų tikslas buvo bendras – nukirpti šernui iltis, todėl išteisintieji kaip bendravykdytojai privalo atsakyti visi.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė prašymą pakeisti išteisintiesiems G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. suformuluotą kaltinimą nurodant, kad „<...> toliau replėmis traukė šernui per kraujuojančią pulpą likusią apatinės ilties dalį, tokiu būdu jie bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su laukiniu gyvūnu – šernu, jį kankindami, dėl ko šernas dėl ilčių karpymo bei jų pašalinimo buvo suluošintas“. Pažymėtina, kad pirminiame kaltinime buvo nurodyta, kad „toliau replėmis karpė ir traukė šernui iltis, tokiu būdu G. S., D. V., E. M., L. P. ir R. D. bendrais tyčiniais veiksmais, žiauriai elgėsi su laukiniu gyvūnu – šernu, jį kankindami, dėl to šernas dėl ilčių karpymo bei jų išrovimo buvo suluošintas“.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad šernui iltys buvo raunamos, taip iltis pašalinant, o tik kerpamos, tai patvirtino ir teisme specialistai, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teisme specialistas V. R. parodė, kad dėl nekokybiško vaizdo įrašo ir tai, kad filmuota buvo per atstumą, jis nematė, kad būtų pažeistas šernui žandikaulis, pritaškyta kraujo, daroma išvada, kad prokuroro pateiktas prašymas pakeisti išteisintiesiems G. S., E. M., R. D., D. V. ir L. P. suformuluotą kaltinimą yra pagrįstas ir tenkinamas, tačiau iš naujai suformuluoto kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad likusi apatinės ilties dalis buvo traukiama „per kraujuojančią pulpą“.

Žemesnės instancijos teismas

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, kad išteisintieji G. S., E. M., R. D., D. V., L. P. tiriamo įvykio metu žiauriai elgėsi su laikiniu gyvūnu – šernu, jį kankino ir suluošino. Tokie G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. veiksmai atitinka visus požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. išteisinimo dėl žiauraus elgesio su šernu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pripažįstant, kad

G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino ir dėl to gyvūnas buvo suluošintas, t. y. 2017 m. liepos 9 d., apie 14 val., tvora aptvertoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso J. R., pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 9 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su laukiniu gyvūnu – šernu, jį kankino, o būtent: R. D. mobiliojo ryšio telefonu filmuojant ir laikant koja prispaudus šerno viršutinį žandikaulį, L. P. laikant keliu prispaudus gulintį šerną ant šono už užpakalinių kojų, G. S. stovint šalia ir laikant šerną virve su surištomis abiem priekinėmis kojomis, E. M. laikant gulintį šerną abejomis rankomis ir kojos keliu prispaudus šerno sprandą prie žemės, D. V. įkišo pagalį į šerno burną ir taip priversdamas jį išsižioti, replėmis kirpo šernui kairės pusės apatinio žandikaulio iltį, nulauždamas jos viršutinę dalį, po to D. V. replėmis nukirpo šernui kairės pusės viršutinio žandikaulio ilties dalį, o pagaliui iškritus iš šerno burnos, tuo pačiu pagaliu sudavė šernui per snukį, ir šernui išsižiojus, vėl pagalį įkišo į šerno burną ir toliau replėmis traukė šernui likusią apatinės ilties dalį, tokiu būdu G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su laukiniu gyvūnu - šernu, jį kankino ir dėl to šernas dėl ilčių karpymo buvo suluošintas.

Tokiais veiksmais G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnu – audine

18. G. S. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su audine) išteisintas motyvuojant tuo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kad gyvūnas – audinė žuvo ar buvo suluošinta, kad iš vaizdo įrašo, liudytojų, specialistų parodymų matyti, kad nė vienas nepatvirtino, kad vaizdo įraše neginčytinai matė G. S. ir įvykio vieta buvo ne Rusijoje, o R. N. sodyboje ir kaltinime nurodytu laiku, kad G. S. pareikštas kaltinimas nepagrįstas faktiniais duomenimis, remiantis tendencingomis prielaidomis. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra nepagrįsta.

18.1. Išteisintasis G. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku nebuvo, kad buvo nuvažiavęs pas savo pažįstamą Rusijos Federacijos pilietį, kuris profesionaliai užsiima Vakarų Sibiro laikų veisimu, dresavimu, ir kuris jam ne vieną kartą demonstravo panašius įvykius, aprašytus kaltinime. G. S. neigė ant audinės siundęs šunį bei tvirtino, kad vaizdo įrašas su audine buvo ne Lietuvoje, kad vaizdo įrašas galėjo būti perfilmuotas, kad, kai buvo Rusijoje, turėjo 5-6 šunis.

18.2. Nors išteisintasis G. S. nurodė, kad žino, kur yra R. N. žemės sklypas, o kaip liudytojas apklaustas R. N. patvirtino, kad pažįsta G. S., tačiau liudytojas parodė, kad nepažįsta jam parodytame vaizdo įraše asmenų. Liudytojas R. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nei paneigė, nei patvirtino, kad jam parodytame vaizdo įraše matomas jam priklausantis žemės sklypas (t. 3, b. l. 7–10), tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus liudytojui R. N. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apžiūrima teritorija yra ta pati vieta kaip ir užfiksuotoji vaizdo įraše su audine (t. 1, b. l. 82–94), nes toks pat žvyruotas kelias, pavieniai medžiai, varstomas metalinis atitvaras. Be to, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-02-19 specialisto išvados Nr. 11K-334(18) matyti, kad 2019-01-23 (duomenys neskelbtini) skyriuje dalyvaujant (duomenys neskelbtini) AVPK KP NTS vyr. tyrėjui M. K., buvo atlikta mobiliojo ryšio telefono informacijos išrašų apžiūra ir peržiūrėjus mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S7 Edge“ Model SM-G935F, IMEI: (duomenys neskelbtini) esančius atvaizdo failus, specialistas atrinko failus, kurių metaduomenyse yra informacija, jog šie failai padaryti būtent su pateiktu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S7 Edge, taip pat atrinko video failus, kurių koordinatės yra Lietuvos ribose (t. 1, b. l. 148–149). Vienas iš tokių video failų, kuris buvo sukurtas su G. S. turimu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S7 Edge“ Model SM-G935F, IMEI: (duomenys neskelbtini), ir kurio koordinatės yra Lietuvos ribose, yra būtent vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas audinės pjudymas šunimis 2018-05-19 (duomenys neskelbtini), liudytojui R. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad įvykio vieta nustatyta ne tik pagal teritorijoje augančius pavienius medžius, žvyruotą kelią ir varstomą metalinį atitvarą, bet ir pagal video įrašo koordinates, todėl teismas daro išvadą, kad minėtas vaizdo įrašas buvo darytas ne Rusijoje, o būtent Lietuvoje. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 12,6280 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. N. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, pažįstantis G. S..

18.3. Be to, G. S. parodymus, kad vaizdo įrašas darytas ne Lietuvoje, paneigia duomenys apie G. S. sienos kirtimą, iš kurių matyti, kad G. S. Lietuvos Respublikos sieną kirto 2018 m. balandžio 4 d. išvykdamas iš Lietuvos Respublikos ir 2018 m. balandžio 7 d. atvykdamas į Lietuvos Respubliką (t. 4, b. l. 41–42). Paties G. S. pateikti duomenys apie jo turimus Vakarų Sibiro laikų veislės šunis patvirtina, kad 2018 m. gegužės mėnesį G. S. turėjo tris Vakarų Sibiro laikas, vardais U., gimimo data (duomenys neskelbtini), B., gimimo data (duomenys neskelbtini), ir H. (H.), gimimo data (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 67–69, 95), o pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2019-05-30 pranešimą matyti, kad 2017-03-16 G. S. išvežė į Baltarusijos Respubliką tris šunis, kurių pasų ir mikroschemų numeriai nesutampa su jo turimų šunų U., B., H. mikroschemų numeriais, be to, 2018-04-05 – 2018-004-07 G. S. Nekomerciniais tikslais savo šunų, vardais „U.“, „B.“ ir „H.“ iš Lietuvos Respublikos nesivežė (t. 4, b. l. 98).

18.4. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas audinės pjudymas šunimis, sukurtas 2018-05-19 13:21:16 val., jame matyti 4 vyriškiai, vienas vyriškis, vardu A., iš narvelio išmeta audinę, prie kurios iš karto pribėga G. S. laikomas šuo, kuris pasivijęs audinę, pagauna dantimis, ją drasko, atbėga antras šuo ir tas šuo taip pat vaikosi audinę, dantimis įsikandęs drasko, girdėti audinės cypimas, taip pat girdisi G. S. balsas, duodantis komandas šunims „paimk U., paimk“, „paimk H., paimk“, taip pat vaizdo įraše girdisi kaip sakoma „čia baudžiakas garantuotas“, „Ar už tokį dalyką?“, „jo, žiaurus elgesys su gyvūnais iškart“, „O gautumėm“, „Grupė“, „Nu būtų įdomiai“, „Žiūrėk, žiūrėk, suprato ką daryt“, „Užpurtė n...“, „Stuburą kirto jai“ (t. 2, b. l. 80–85). Tai, kad liudytojas R. N. pirmosios instancijos teisme nepatvirtino atpažinęs G. S. minėtame vaizdo įraše, nepaneigia, kad vaizdo įraše yra ne G. S., nes vaizdo įrašas darytas G. S. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S7 Edge“, vaizdo įraše minimi ir matomi G. S. priklausantys Vakarų Sibiro laikos šunys, vardais „U.“, „H.“, be to, vaizdo įrašo apžiūros protokole tyrėjas nurodė, kad G. S. atpažintas pagal bendrus požymius (t. 1, b. l. 150–162; t. 2, b. l. 4–44).

18.5. Šį vaizdo įrašą ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėję Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius V. G., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas R. Š. ir vyriausiasis specialistas M. K. nurodė, kad jame užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnu (BK 310 str.), pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 13 punkto reikalavimas („gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą“) (t. 2, b. l. 4–44). Kaip specialistai apklausti R. Š., M. K. bei (duomenys neskelbtini) V. R. ir (duomenys neskelbtini) J. K. parodė, kad jiems pateiktuose vaizdo įrašuose yra tyčinio žiauraus elgesio su gyvūnais vaizdai, žiaurus elgesys su gyvūnais yra tai, kada inicijuojamas gyvūno puolimas ir vyksta tiesioginis fizinis kontaktas sukeliant gyvūnui skausmą, į kurį puolamas gyvūnas atsako kūno kalba arba garsine išraiška, bei išskyrė vaizdo įrašus, kuriuose gyvūnai luošinami, vienas iš jų - kai gyvūnas yra nešamas nasruose įsikandus dantimis kito gyvūno, kur nuo įkandimo matomas kraujas, kur gyvūnas šunų yra purtymo metu išmetamas (audinė purtoma ir mėtoma), taip apribojant gyvūno galimybę gintis bei tokiu būdu gyvūnas gali patirti traumą, galimos ir pasekmės – jo sužalojimas, po to, kai gyvūnui šuo įsikanda ir jei gyvūnas išleidžia garsus, nes paprastas įkandimas gyvūnui gali sukelti skaudžias pasekmes tiek jo fizinei, tiek jo psichinei sveikatai (t. 2, b. l. 65-66, 73-74).

18.6. Įvertinus tai, kad vaizdo įrašas sukurtas Lietuvos ribose, kad vaizdo įrašo sukūrimo metu G. S. nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir vaizdo įraše minimi G. S. turimi šunys „U.“ ir „H.“, kad vaizdo įraše šunys skatinami pulti audinę, šunys kandžioja mėtydami audinę, kuri cypia, bando pasišalinti nuo šunų bei apsiginti, taip pat specialistų paaiškinimus, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. S., veikdamas su nenustatytais asmenimis, pjudydamas audinę šunimis, ją kankino bei suluošino. Nors audinės likimas nenustatytas, nes nutrūko vaizdo įrašas, tačiau tai nepaneigia, kad vaizdo įraše matomų veiksmų metu audinei buvo sukeltas skausmas, stresas, ją puolė ir kandžiojo mėtydami du šunys, kurie buvo skatinami audinę pulti, audinei nebuvo leista pasišalinti į saugią vietą. Tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte („gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus“), 4 punkte („gyvūnų naudojimas taikiniams“) bei 24 punkte („kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus) numatytus veiksmus, pripažįstamus žiauriu elgesiu su gyvūnu.

18.7. Šią veiką G. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. žiauriai elgdamasis su gyvūnu (audine) ir jį kankindamas, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gyvūnas gali žūti ar būti suluošintas, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, prieš gyvūną atlikti veiksmai ir jų intensyvumas (sąmoningai parinkta atvira teritorija, tyčinis audinės pjudymas šunimis truko 5 minutes, audinę puolę du medžiokliniai šunys), išteisintojo patirtis (taip pat ir profesionali, kaip medžiotojo) medžioklėse ir šunų dresavime, neabejotinai leido suprasti jo daromos nusikalstamos veikos pobūdį. Pastebėtina, kad pačiame vaizdo įraše girdėti komentarai, jog tai „žiaurus elgesys“, kad „baudžiakas“, patvirtina, kad G. S. suprato, kad jo veiksmai – audinės pjudymas šunimis yra neteisėtas. Vaizdo įraše matomas audinės pjudymas šunimis siekiant apmokyti savo šunis medžioklei, patvirtina ne tik jo žiaurų elgesį su gyvūnu, bet ir tai, kad jam visiškai nesvarbus audinės likimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-115-303/2022 pritarė, kad gyvūno pjudymas šunimis neleidžiant gyvūnui pasišalinti į saugią vietą yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį kaltas asmuo traukiamas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, nes atsirado padariniai, numatyti BK 310 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad iš vaizdo įrašo nėra aiškus audinės likimas, nes vaizdo įrašas nutrūksta, vien ši aplinkybė nepaneigia vaizdo įraše užfiksuotų neteisėtų veiksmų. Vaizdo įrašą peržiūrėję specialistai kategoriškai nurodė, kad vaizdo įraše su audine yra užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnu – audine, kuri buvo suluošinta. Kadangi vaizdo įraše iš keturių vyriškių atpažintas vienintelis G. S., vaizdo įraše užfiksuoti ir jo turimi šunys, kad G. S. duoda komandas savo šunims „paimti“ audinę, daroma išvada, kad skatindamas savo šunis pulti audinę, G. S. tyčia kankindamas audinę, ją suluošino.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, kad išteisintasis G. S., veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tiriamo įvykio metu – 2018-05-19 – žiauriai elgdamasis su gyvūnu – audine, ją kankino ir suluošino. Tokie G. S. veiksmai atitinka visus požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl G. S. išteisinimo dėl žiauraus elgesio su audine pagal BK 310 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pripažįstant, kad

G. S. žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino ir dėl to gyvūnas buvo suluošintas, t. y. 2018 m. gegužės 19 d., apie 13:20 val., atviroje vietovėje – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. N., veikdamas kartu su dar keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvūnu – audine, ją kankino, o būtent, vienam tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu filmuojant, dar vienam tyrimo metu nenustatytam asmeniui stovint ir stebint, G. S. ir dar vienam tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant po vieną G. S. šunį, o kitam tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsinešus narvelį su audine ir ją išmetus iš narvelio ant žemės, tikslu, jog ją pultų kaip taikinį G. S. du šunys, tuomet G. S. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui paleidus šunis pulti audinę, kurie ją puolė kandžiodami dantimis, draskydami ir purtydami bei mėtydami į žemę, tokiu būdu G. S. bendrais tyčiniais veiksmais kartu su keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenis žiauriai elgėsi su gyvūnu – audine, ją kankino ir dėl to audinė dėl patirtų sužalojimų buvo suluošinta.

Tokiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule

20. G. S., M. S. ir A. K. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule skundžiamu nuosprendžiu išteisinti motyvuojant tuo, kad vietnamietiškos kiaulės nugaišimą nulėmė ne kaltinime nurodytos aplinkybės dėl aplink laksčiusių G. S. šunų poveikio, o pats pjūvis, dėl to kaltinime nurodomi gyvūnų gerovės įstatymo normų pažeidimai, susiję su gyvūno naudojimu kaip taikiniu šunims, yra akivaizdžiai nesusieti priežastiniu ryšiu su būtinomis BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytomis pasekmėmis – gyvūno žūtimi, kad išteisintųjų tikslas ir pati veika buvo nukreipta ne į nepagrįstą moralės normomis elgesį su gyvūnu – vietnamietiška kiaule, o šio, G. S. laikyto gyvūno paskerdimą asmeninėms jo reikmėms – maistui, o tai eliminuoja pareikšto kaltinimo tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 310 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius, dėl to ir nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už maistui naudotino gyvūno paskerdimą. Tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.

21.1. Išteisintasis G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad namuose buvo užsiauginęs vietnamietišką kiaulę maistui, nusprendęs ją paskersti, pasikvietė į pagalbą kaimyną M. S., tam, kad kiaulė nepabėgtų, ją pririšo už kojos, aplinkui lakstė jo auginami šunys, kurie susidomėję prisiartino prie skerdžiamos kiaulės, todėl jis telefonu filmavo siekdamas užfiksuoti šunų reakciją į neįprastą aplinką ir galėtų spręsti apie šunų tinkamumą medžioklei. Taip pat G. S. parodė, kad dėl patirties stokos jam greitai vienu dūriu nepasisekė kiaulę paskersti. Tvirtino, kad tikslo žiauriai elgtis su gyvūnu neturėjo, nes kiaulę skerdė maistui, žalos niekam nepadarė.

21.2. Išteisintasis M. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaimynas G. S. paprašė padėti paskersti mėsai jo augintą vietnamietišką kiaulę, kad sutartu laiku jis nuvyko pas G. S. į namus, abu pririšo vietnamietišką kiaulę už galinės kojos ir išvedė iš ūkinio pastato į lauką, jis laikė virvę, kad kiaulė nepabėgtų, o G. S. ją nudūrė, kad kiaulė žuvo ne iš karto. M. S. taip pat parodė, kad skerdžiant kiaulę, aplinkui lakstė palaidi keli G. S. jauni šuniukai, tačiau nepamena, kad jie būtų agresyviai puolę skerdžiamą ar jau paskerstą gyvulį, trukdę pačiam skerdimui, kad G. S. šuniukus filmavo.

21.3. Išteisintasis A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad važiuojant dviračiu pro G. S. kiemą, G. S. jį pašaukė, paprašė pagalbos padedant palaikyti už virvės kiaulę, kad jis ir M. S. laikė už virvės, kuria buvo pririšta kiaulės koja, o G. S. peiliu perpjovė kiaulei kaklą, po pjūvio kiaulė iš karto atsigulė ant žemės ir nugaišo, kad aplinkui lakstė keli jauni šuniukai, palaižė kiaulę.

21.4. Nors išteisintieji G. S. A. K. ir M. S. vienodai nurodė, kad G. S. šunys tik lakstė aplink skerdžiamą kiaulę, kad kiaulės nepuolė, kad kiaulė po paskerdimo iš karto nugaišo, tačiau tokius išteisintųjų parodymus paneigia pas G. S. kratos metu paimtame mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S7 Edge“ rastų 2018-05-22 padarytų iš viso 6 vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti G. S. turimi šunys ir vietnamietiška kiaulė, apžiūros protokolo duomenys. Minėtame protokole nurodyta, kad vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti vietnamietiškos kiaulės pjudymas šunimis, buvo sukurti 2018-05-22 16:11:22, 16:37:36 ir 16:40:20, 16:44;26, 16:46:46, 16:50:14 val. ir juose matyti, kaip filmavimo centre vietnamietiška kiaulė, kuri pririšta už vienos kojos, kurią už „šniūro“ įtempęs laiko A. K., girdisi G. S. balsas komentuojant „va paršiukas“, „Tuoj paleisiu“, „va U., H. ateina“, matyti kaip du šunys puola kiaulę, kiaulė atsisukusi į šunis skleidžia kriuksėjimo garsus ir išsižiojusi ginasi nuo ją puolančių šunų, atsisukdama tai į vieną, tai į kitą šunį, taip pat matyti, kaip už kojos pririšta kiaulė tempiama atbulomis, kaip šunys ją kandžioja, gindamasi kiaulė bando pulti šunis, tačiau tempiama už „šniūro“ atbulomis, kaip jai koja įspiriama į užpakalį, matyti, kaip kiaulei iš burnos drimba baltos putos, sukasi aplink save paskui šunį, girdisi G. S. balsas „paleis, paleisk“, įvardijamas šuns vardas „B.“, kad šuo įsikandęs į kiaulės sprandą, G. S. giria šunį „B.“ bei duoda komandą „paimk“, kad perpjovus kiaulei kaklą, girdisi jos kriuksėjimas, aplink matomi trys kruvinais snukiais šunys, kurie puola gulinčią kiaulę ir šunims ją kandžiojant girdisi kiaulės cypimas, kad šunys kiaulę kandžioja, nors ji jau nebejuda (t. 2, b. l. 80-86). Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais patvirtina, kad šunys ne tik pauostė paskerstą vietnamietišką kiaulę, bet ir ją kandžiojo (t. 1, b. l. 102-110). Be to, iš vaizdo įrašų matyti, kad vietnamietiška kiaulė nebuvo skerdžiama paduriant, o jai gana plačiai buvo perpjautas kaklas, o filmuota medžiaga su puolančiais šunimis pririštą kiaulę patvirtina, kad taip buvo padaryta ne dėl skerdimo patirties stokos, o turint tikslą apmokyti šunis medžioklei. Šie paminėti duomenys paneigia išteisintųjų G. S., A. K. ir M. S. parodymus apie tai, kad vietnamietiška kiaulė buvo paskersta paduriant ir kad G. S. šunys kiaulės nepuolė, kad ji padurta iš karto nugaišo. Iš vaizdo įrašų matyti, kad vietnamietiška kiaulė nebejuda tik paskutiniuose įrašuose, po 30 min. trukusių mokymų.

21.5. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žiauriu elgesiu ir kankinimu nelaikomas gyvūnų skerdimas, kai juo tenkinami žmonių poreikiai. Tačiau ne bet koks gyvūno skerdimas nėra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą žiauriu elgesiu su gyvūnu yra gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, kurie nelaikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, vienas iš tokių veiksmų - ūkinių gyvūnų skerdimas, prieš tai jų neapsvaiginus, religinėms apeigoms atlikti būtinais metodais, jeigu šie gyvūnai skerdžiami skerdykloje. Be to, šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose numatytais atvejais gyvūnas nužudomas taip, kad kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų, pasirenkamas toks gyvūno nužudymo būdas, kuris: 1) sukeltų greitą gyvūno sąmonės netekimą ir mirtį; 2) pradedamas stipriu bendros nejautros sukėlimu ir baigiamas procedūra, sukeliančia galutinę ir tikrą mirtį. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 17 straipsnis, reglamentuojantis ūkinių gyvūnų skerdimą, numato, kad asmeniniam vartojimui ne skerdyklose skerdžiami ūkiniai gyvūnai turi būti skerdžiami teisės aktų nustatyta tvarka bei ūkiniai gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išgąsčio, skausmo arba kančių juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant (minėto įstatymo 1ų straipsnio 3, 5 dalys). Taip pat pagal 1993-12-22 Tarybos direktyvą 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba užmušant nurodyta, kad gyvūnai, juos skerdžiant arba užmušant, neturi jausti skausmo bei kančių, kurių galima išvengti (3 straipsnis), o 9 straipsnio 2 dalis numato, kad „<...> jei kiaules skerdžia arba užmuša ne skerdyklose jų savininkas savo poreikiams tenkinti, bet tik tuo atveju, jeigu laikomasi 3 straipsnio reikalavimų ir kiaulės skerdžiant yra apsvaiginamos“. Taigi, iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad ir skerdžiant ūkinius gyvūnus savininko asmeniams poreikiams, jie prieš skerdimą turi būti apsvaiginti, jiems neturi būti sukeliamas skausmas bei kančios, kurių galima išvengti.

21.6. Iš vaizdinės medžiagos matyti, kad vietnamietiška kiaulė buvo pririšta už užpakalinės kojos, laikoma, kad nepabėgtų ir jai ginantis ir puolant šunis, ji buvo patraukiama už pririštos kojos taip trukdant jai apsiginti. Negalėdama nei apsiginti nuo trijų šunų, nei nuo jų pabėgti į saugią vietą, ji buvo pastumiama, o kiaulei perpjovus kaklą, ji toliau buvo pjudoma šunims. Be to, tokie veiksmai su vietnamietiška kiaule truko ilgiau nei pusvalandį nuo 16:11 val. iki 16:50 val., vien gyvos vietnamietiškos kiaulės pjudymas šunimis truko 30 minučių, kiaulę puolė ir kandžiojo trys medžiokliniai šunys. Kiaulės atžvilgiu atliktų veiksmų intensyvumas ir pobūdis, trukmė rodo, kad vietnamietiška kiaulė buvo kankinama, naudojama kaip taikinys šunims ir jai buvo sukeltas skausmas, kančia.

21.7. Be to, šiuos vaizdo įrašus ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėję Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas R. Š. ir vyriausiasis specialistas M. K. nurodė, kad jame užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnu (BK 310 str.), pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 13 punkto reikalavimas („gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą“), 23 punkto reikalavimas („gyvūno savininko ar laikytojo sutikimas atlikti žiaurius veiksmus su gyvūnu ar sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas“) (t. 2, b. l. 4-44). Kaip specialistai apklausti R. Š., M. K. bei (duomenys neskelbtini) V. R. ir (duomenys neskelbtini) J. K. parodė, kad jiems pateiktuose vaizdo įrašuose yra tyčinio žiauraus elgesio su gyvūnais vaizdai, žiaurus elgesys su gyvūnais yra tai, kada inicijuojamas gyvūno puolimas ir vyksta tiesioginis fizinis kontaktas sukeliant gyvūnui skausmą, į kurį puolamas gyvūnas atsako kūno kalba arba garsine išraiška, bei išskyrė vaizdo įrašus, kuriuose gyvūnai luošinami, vienas iš jų, kai vietnamietiška kiaulė yra surištomis kojomis, taip apribojant jos galimybę gintis bei tokiu būdu (pririšant) gyvūnas gali patirti traumą, jis blaškosi, jis plėšia tą koją ir galimos pasekmės – jo sužalojimas, po to, kai gyvūnui šuo įsikanda ir jei gyvūnas išleidžia garsus, nes paprastas įkandimas gyvūnui gali sukelti skaudžias pasekmes tiek jo fizinei, tiek jo psichinei sveikatai (t. 2, b. l. 65-66, 73-74).

21.8. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad vaizdo įraše G. S. šunys skatinami pulti vietnamietišką kiaulę, šunys kandžioja, kuri kriuksi, bando pasišalinti nuo šunų bei apsiginti, o tokie G. S., A. K. ir M. S. veiksmai – laikant pririštą už kojos vietnamietišką kiaulę, ją tampant, leidžiant šunims ją pulti, kandžioti, laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu, jo kankinimu. Tai, kad vietnamietiška kiaulė žuvo ne nuo to, kad ją mirtinai užkandžiojo šunys, o nuo to, kad dėl perpjauto kaklo nukraujavo, nešalina išteisintųjų G. S., A. K. ir M. S. atsakomybės, nes pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsakomybę užtraukia vien gyvūno kankinimas ar žiaurus elgesys su juo, kurio pasekmė – gyvūno žūtis.

21.9. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nors G. S. norėjo paskersti vietnamietišką kiaulę, tačiau jis kiaulę paskerdė ne nudurdamas, o padarydamas gana didelį pjūvį, o tai parodo, kad jis kiaulę paskerdė nesilaikydamas minėtų teisės aktų reikalavimų – nesukelti gyvūnui kančios. Be to, G. S., veikdamas su A. K. ir M. S., vietnamietišką kiaulę prieš paskersdami, pjudė šunimis ilgą laiką, laikydami ją pririštą, taip vietnamietišką kiaulę kankino, kad kiaulė dėl perpjauto kaklo nukraujavusi žuvo. Tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte („gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus“), 4 punkte („gyvūnų naudojimas taikiniams“) bei 24 punkte („kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus) numatytus veiksmus, pripažįstamus žiauriu elgesiu su gyvūnu.

21.10. Šią veiką G. S., A. K. ir M. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. žiauriai elgdamiesi su gyvūnu (vietnamietiška kiaule) ir jį kankindami, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gyvūnas gali žūti ar būti suluošintas, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, prieš gyvūną atlikti veiksmai ir jų intensyvumas (sąmoningai parinkta atvira teritorija, tyčinis pjudymas šunimis), išteisintiesiems neabejotinai leido suprasti jų daromos nusikalstamos veikos pobūdį.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, kad išteisintieji G. S., A. K. ir M. S., veikdami kartu, tiriamo įvykio metu – 2018-05-22 – žiauriai elgdamiesi su gyvūnu – vietnamietiška kiaule, ją kankino, o tai, kad gyvūnas dėl perpjauto kaklo nukraujavęs vis tiek būtų žuvęs, o ne dėl 30 minučių trukusio pjudymo šunimis, nekeičia nusikalstamų veiksmų vertinimo. Tokie G. S., A. K. ir M. S. veiksmai atitinka visus požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl G. S., A. K., M. S. išteisinimo dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule pagal BK 310 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pripažįstant, kad

G. S., A. K. ir M. S., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2018 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 16.11 val. iki 16.50 val., atviroje vietovėje – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso B. S., pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvūnu – vietnamietiška kiaule, ją kankino, o būtent, G. S. filmuojant mobiliojo ryšio telefonu, o A. K. laikant vietnamietišką kiaulę virve pririštą už dešinės užpakalinės kojos ir ją tampant, tikslu, jog ją pultų kaip taikinį G. S. šunys, bei G. S. davus komandą savo šunims, iš pradžių dviem, o vėliau trečiam pulti vietnamietišką kiaulę, kurie ją puolė kandžiodami ir draskydami, o M. S. stovint ir stebint bei vieną kartą dešine koja iš nugaros vietnamietišką kiaulę pastumiant į priekį link ją puolančių šunų, tęsdami nusikalstamą veiką, G. S. perpjovus peiliu vietnamietiškai kiaulei kaklą ir šiai gulint ant šono ir kraujuojant, G. S. toliau vietnamietišką kiaulę naudojo kaip taikinį savo šunims, ją kankinant, tokiu būdu G. S., A. K. ir M. S. bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnu – vietnamietiška kiaule, ją kankino, dėl to kiaulė dėl perpjauto kaklo nukraujavusi žuvo.

Dėl bausmių

23. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, visoms teisės šakoms būdingas principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

23.1. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

23.2. Nagrinėjamu atveju G. S. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dvi nusikalstamas veikas – 2017-07-09 (žiaurus elgesys su šernu) ir 2018-05-22 (žiaurus elgesys su vietnamietiška kiaule) – G. S. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). G. S. išsituokęs, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, kad buvo pagrindinis nusikalstamų veikų bendravykdytojas, į prokuroro skunde prašomą skirti bausmę, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš 5-6 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. S. skiriant baudas, artimas baudos minimaliam dydžiui (2017 m. galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija numatė, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama bauda iki 500 MGL (bausmes vidurkis 250 MGL dydis), o 2018 m. galiojusi BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija numatė, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatoma bauda nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (bausmės vidurkis 1 025 MGL)). G. S. paskirtos bausmės subendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir nuteistajam paskiriama subendrinta bausmė – 200 MGL (9 876,60 Eur) dydžio baudą (140 MGL(7000 Eur) + 10 MGL(376,60 Eur) (pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu – šernu) + 50 MGL (2500 Eur) (pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su audine).

23.3. Nagrinėjamu atveju E. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. M. išsiskyręs, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, į prokuroro skunde prašomą skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš 6 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. M. skiriant baudą, artimą baudos vidurkiui.

23.4. D. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. V. vedęs, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, į prokuroro skunde prašomą skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš 6 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. V. skiriant baudą, artimą baudos vidurkiui.

23.5. R. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. D. vedęs, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, į prokuroro skunde prašomą skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš 6 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. D. skiriant baudą, artimą baudos vidurkiui.

23.6. L. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). L. P. nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi ir šiuo metu mokosi, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas, tačiau 2020-06-11 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, į prokuroro skunde prašomą skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš 6 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą L. P. skiriant baudą, artimą baudos minimaliam dydžiui.

23.7. M. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. S. nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų, neteistas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas jaunas, į prokuroro skunde prašomą skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš 5 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą M. S. skiriant baudą, artimą baudos minimaliam dydžiui.

23.8. A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. K. nevedęs, dirba, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų, neteistas, tačiau 2019-01-09 teismo nutartimi patvirtinus prokuroro 2019-01-07 nutarimą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus kaltininko asmenybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas jaunas, vos sulaukęs pilnametystės, į prokuroro skunde prašomą skirti bausmę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš 5 metus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. K. skiriant baudą, artimą baudos minimaliam dydžiui.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais pasikeitė MGL dydis pinigine išraiška, nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo nustatytas 37,66 Eur, o nuo 2018-01-01 – 50 Eur. MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių, todėl skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu, o ne tas, kuris galioja nuosprendžio priėmimo metu.

Dėl civilinio ieškinio

25. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė 1 602,25 Eur sumai civilinį ieškinį iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų – G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. (t. 1, b. l. 57-61).

25.1. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021).

25.2. Nors teismas nustatė, kad G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. žiauriai elgėsi su šernu – karpė jam iltis, tačiau tai savaime nėra neginčijamas įrodymas dėl padarytos žalos laukinei gyvūnijai. Aplinkos ministerija civiliniame ieškinyje pagrįsdama laukinei gyvūnijai padarytą 1 602,25 Eur žalą, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 2 punktą, padaryta žala laukinių gyvūnų rūšims pasireiškia gyvūnų, jų jauniklių, lervų, lėliukių, vikšrų, varliagyvių ikrų, roplių kiaušinių sunaikinimu ar sužalojimu (sužaloti gyvūnai – gyvi, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos gyvūnai). Pagal šią metodiką sužaloti gyvūnai priskiriami prie sunaikintų.

25.3. Atsižvelgiant į tai, kad nors byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. S., E. M., D. V., R. D., L. P. žiauriai elgėsi su šernu, jį kankino ir dėl ilčių karpymo šernas buvo suluošintas, tačiau byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje nurodyta žala realiai buvo padaryta, nes šernas nebuvo surastas ir apžiūrėtas, nenustatyta, ar šernas po jam nukirptų ilčių liko suluošintas ar žuvo, o vien nustatyta metodika nėra pagrindas žalai nustatyti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos yra neįrodytas, civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM – G630F Galaxy S7 Edge“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, paimtas iš G. S., metalinės replės, paimtos iš D. V., konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės; vokas, kuriame yra 9 kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, visa baudžiamosios bylos Nr. 01-1-56798-18 kopija PDF formatu, bei vokas, kuriame yra USB „Adata 64 GB“ laikmena su nuskaitytais iš G. S. mobiliojo ryšio telefono „Samsung SM – G630F Galaxy S7 Edge“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), duomenis, paliktini saugoti kartu su byla, o „Privataus vet. gyd. gydomų gyvūnų registracijos“ žurnalas, paimtas iš liudytojo V. P. perduotinas kartu su nutartimi prokurorui spręsti V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Dėl proceso išlaidų

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš valstybės G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. priteisė jų turėtas išlaidas už jiems suteiktas advokatų paslaugas, nes minėti asmenys buvo išteisinti, nepadarius jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų (BPK 106 straipsnio 3 dalis). Tačiau šį nuosprendį panaikinus ir G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. pripažinus kaltais pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, jų patirtos pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti, nepriteistinos iš valstybės, o skundžiamo nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo iš valstybės pirmosios instancijos teisme naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį, kuriuo

G. S. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį išteisintas už tris nusikalstamas veikas, o E. M., D. V., R. D., L. P., M. S. ir A. K. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį išteisinti už po vieną padarytą nusikalstamą veiką, ir priimti naują nuosprendį:

G. S. pripažinti kaltu ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu – šernu) 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio bauda,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su audine) 120 MGL (6 000,00 Eur) dydžio bauda,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule) 140 MGL (7 000,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, dalimis, G. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnių bausmių dalis, ir G. S. paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL (9 876,60 Eur) dydžio baudą.

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu – šernu) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio baudą.

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu – šernu) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio baudą.

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu – šernu) ir paskirti jam 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio baudą.

L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu - šernu) ir paskirti jam 50 MGL (1 883,00 Eur) dydžio baudą.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule) ir paskirti jam 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule) ir paskirti jam 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti G. S., E. M., D. V., R. D., L. P., M. S., A. K. paskirtas baudas sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui, priešingu atveju bauda bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo priteista iš valstybės : R. D. 2 057 Eur, L. P. – 400 Eur, M. S. – 350 Eur, A. K. – 350 Eur, D. V. – 1 815 Eur ir E. M. – 1 815 Eur jų turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Atmesti advokatų prašymą išieškoti iš valstybės nuteistųjų G. S., E. M., R. D., D. V., L. P., M. S. ir A. K. turėtų išlaidų advokatų paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį 1 602,25 Eur sumai atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1) mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G630F Galaxy S7 Edge”, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, paimtą iš G. S., konfiskuoti, kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonę;

2) metalines reples, paimtas iš D. V., konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį;

3) „Privataus vet. gyd. Gydomų gyvūnų registracijos“ žurnalą, paimtą iš liudytojo V. P. perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai sprendžiant V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą;

4) voką, kuriame yra 9 kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, visa baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija PDF formatu, kuri buvo siųsta el. paštu proceso dalyviams, ir kita informacija, palikti saugoti prie bylos;

5) voką, kuriame yra USB „Adata 64 GB“ laikmena su nuskaitytais iš G. S. mobiliojo ryšio telefono „Samsung SM- G630F S7 Edge“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), duomenis, palikti saugoti prie bylos.

Teisėjai Boleslovas KalainisVidmantas MylėGražvydas Poškus