Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. S. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad policijos pareigūnai 2016 m. paėmė jo telefoną, kai buvo tiriama byla dėl traktoriaus vagystės. Pirmą epizodą tyrėja nustatė jo kaime, nors viskas iš tikrųjų vyko prie (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 9 d. jis kartu su E. M., R. D., D. V. ir L. P. susitiko teritorijoje prie miško, esančio (duomenys neskelbtini). Ten yra apie 8 ha ploto miškingas žemės sklypas, visas apjuostas metaline tinkline tvora, su vartais. Šios žemės savininkė yra J. R. Šis susitikimas nebuvo niekuo ypatingas. Jie visi priklauso Lietuvos laikų veislės šunų savininkų klubui, vasarą pakankamai dažnai susitinka, bendrai praleidžia laiką, aptaria bendrus reikalus, susijusius su šunimis, jų veisimu ir medžioklėmis. Tuo pačiu leidžia kiekvieno auginamiems šunims išsilakstyti kartu su kitais šunimis. Nurodytą dieną savininkės sklype nebuvo, žinojo, kur raktas nuo vartų, atsirakino, uždarę vartus paleido šunis, nes žinojo, kad teritorija visiškai tuščia ir aptverta. Kiekvienas atsivežė Vakarų Sibiro laikas, šunys lakstė palaidi didelėje apie 8 ha ploto teritorijoje, kuri aptverta metaline tinkline tvora, o viršuje dar ištempta ir spygliuota viela. Patys buvo prie automobilių, šnekučiavo, užkandžiavo. Išgirdę lojant šunis suprato, kad jie kažką surado, nes įprastai Vakarų Sibiro laikos be reikalo neloja. Pagal lojimo garsą nuėjo link tos vietos, kur buvo šunys. Ateidami pamatė, kad šunys susirinkę ir loja prie tvoros, toje vietoje ant tvoros buvo užvirtęs medis, taip pažeminęs tvoros aukštį, nulenkęs iki pat žemės. Pamatė į tvoros tinklą ir į spygliuotą vielą įsipainiojusi apie 100 kg svorio šerną. Šernas jau buvo pasilpęs, tačiau dar draskėsi tinkle. Šerno kojos buvo įsipainiojusios į tinklą, viela buvo aplink snukį, o spygliuota viela apsisukusi aplink galvą. Šernui kraujavo iš burnos, taip pat matėsi ir sukrešėjusio kraujo. Iš viso to nusprendė, kad šernas yra įsipainiojęs jau seniai, gal ne vieną dieną. Šunys šerno nedraskė, juos atitraukė nuo šerno, pririšo toliau, kad nepasiektų. D. V. savo telefonu paskambino Gyvosios gamtos inspektoriui, kuris telefonu patarė šerną išpainioti ir paleisti į laisvę. Savarankiškai šerno painioti iš tinklo nedrįso, įvertino, kad jis gali sužaloti. Jo nušauti negalėjo, nes tai nebuvo medžioklė, ginklų neturėjo. E. M. paskambino veterinarui V. P., paklausė, kaip toliau elgtis. Telefonu V. P. nieko neaiškino ir pasakė, kad tuoj pats atvažiuos, nes gyvena kažkur netoli (duomenys neskelbtini) ir gali greitai atvažiuoti. V. P. atvažiavo maždaug po pusvalandžio ir pamatęs šerną nustatė, kad vizualiai žiūrint pažeista viena viršutinė iltis, kurios dalis buvo nulūžusi. Apatinė viena iš ilčių vėliau būtų įsirėmusi į viršutinį žandikaulį, kitos dvi viršutinė ir apatinė kitos pusės iltys buvo nepažeistos. Taip pat įvertino ir pats, nes yra patyręs medžiotojas. Veterinaras V. P. šernui švirkštu suleido kažkokius vaistus, maždaug po 10 minučių šernas nurimo. Jie visi skubiai išpainiojo šerną iš vielos tinklo, tuo pačiu metu dėl savo saugumo surišo virvėmis jo kojas. Rišant šerną, V. P. pasakė, kad reikia apkarpyti pažeistas šerno iltis. Kodėl tai reikėjo padaryti, tiksliai nežino, bet iš bendro supratimo ir buvusių kalbų suprato, kad su tokiomis iltimis šernas negalėtų prasimaitinti. V. P. paklausė, ar kas turi karpymo reples. D. V. iš savo automobilio atsinešė reples. Kol D. V. atsinešė reples, jis su L. P. ir E. M. šerną baigė surišti ir paguldė ant žolės. Kad šernas nesusižalotų sau liežuvio, D. V., patartas veterinaro, susirado sausą pagalį ir įkišo šernui į burną. Jie laikė šerną, o D. V. replėmis nukarpė šerną apsivijusios spygliuotos ir tvoros vielos liekanas ir nukirpo veterinaro nurodytą pažeistą iltį ir kitą iltį, kuri šernui trukdė. Šernui iltys buvo tik apkarpytos, o ne raunamos. Apie jokį ilčių rovimą nebuvo net kalbos, tai padaryti elementariomis priemonėmis yra neįmanoma, tai puikiai žino, nes ne kartą teko doroti sumedžiotą šerną. D. V. turėjo įrankį karpymui, o ne rovimui. Visa tai truko apie 1 minutę. Po to, kai šernui iltys buvo apkarpytos, jie atrišo virves ir jį paleido. Šernas dar kurį laiką dėl vaistų poveikio buvo apspangęs, sunkiai paėjo, tačiau jo nebelietė, šunų nepaleido. Matė, kad šernas nuėjo link atidarytų vartų ir pro juos išėjo iš teritorijos į laisvę. Šerno niekas neluošino. Šunų laikų savininkų klube yra apie 70 narių. Pats klubui priklauso apie 5-6 metus. D. ir V. taip pat klubo nariai. Tos vietovės medžiotojų būrelio pirmininkui nepranešė, nes šerno žudyti nenorėjo, tik paleisti. Ten buvo ne maro zona, o šernas yra laukinis gyvūnas. Turėjo leidimą paimti raktą. Šerno iltis karpė D. V., filmuotas tik vienas veiksmas, jame tvora nesimato.

Kaltinamasis E. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 9 d. kartu su D. V., R. D., G. S. ir L. P. susirinko teritorijoje (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas priklauso J. R., apjuostas metaline tinkline tvora, su vartais. Susitiko kaip Lietuvos laikų savininkų klubo nariai aptarti bendrus reikalus, susijusius su šunimis, jų veisimu ir medžioklėmis. Atsivežtos Vakarų Sibiro laikos lakstė palaidos, nes žinojo, kad teritorija visiškai tuščia ir aptverta. Išgirdę lojančius šunis suprato, kad jie kažką surado. Eidami link šunų garso pamatė, kad visi šunys susirinkę loja prie tvoros. Toje vietoje ant tvoros buvo užvirtęs medis buvo palenkęs tvorą, į tvoros tinklą yra įsipainiojęs iki 60 kg svorio šerno patinas. Šernas buvo pasilpęs, tačiau reaguodamas į šunis kažkiek draskėsi tinkle. Taip pat šernas buvo įsipainiojęs ir į spygliuotą vielą. Šerno kojos buvo įsipainiojusios į tinklą, viela buvo apsisukusi aplink snukį, o spygliuota viela aplink galvą. Šernui kraujavo iš burnos, taip pat matėsi sukrešėjusio kraujo. Nusprendė, kad šernas yra įsipainiojęs jau seniai, greičiausiai ne vieną dieną. Šunys šerno nedraskė. Atitraukė šunis nuo šerno, pririšo toliau, kad jo nepasiektų. Tuo metu D. V. paskambino Gyvosios gamtos inspektoriui, girdėjo kaip šis telefonu patarė šerną išpainioti ir paleisti į laisvę. Patys šerno painioti nedrįso, bijojo, todėl jis paskambino pažįstamam veterinarui V. P. paklausti, kaip toliau elgtis. Telefonu V. P. man nieko neaiškino, o pasakė, kad tuoj pats atvažiuos. V. P. atvažiavo maždaug po 30 minučių, apžiūrėjęs šerną nustatė, kad vizualiai žiūrint pažeista viena viršutinė iltis, kurios dalis buvo nulūžusi ar aplūžusi, apatinė viena iš ilčių pagal augimo kryptį ir dydį tuoj turėjo remtis į viršutinį žandikaulį ir gyvuliui trukdyti, kitos dvi viršutinė ir apatinė kitos pusės iltys buvo nepažeistos. V. P. šernui švirkštu suleido kažkokius vaistus. Šernas maždaug po 10 minučių nurimo, veterinaras pasakė, kad toks jis bus apie 5-10 minučių, todėl mes visi skubiai pradėjo painioti jį iš vielos tinklo ir tuo pačiu metu dėl savo saugumo planavo virvėmis rišti jo kojas. Ruošiantis surišti šerną, veterinaras pasakė, kad reikia ir apkarpyti pažeistas šerno iltis. D. V. ir iš savo automobilio atsinešė reples, nukarpė aplink šerną apsivijusias tvoros tinklo liekanas, o jie surišo šerno kojas ir jį paguldė ant žolės. Jam su G. S. ir L. P. laikant šerną, D. V. nukirpo veterinaro nurodytą pažeistą iltį ir kitą iltį, kuri šernui trukdė. Nematė, kad D. V. suduotų šernui per snukį, jis medžio gabalu tik stengėsi pražiodyti šerną. Apie jokį ilčių rovimą nebuvo kalbos, tai padaryti elementariomis priemonėmis yra neįmanoma, tai žino, nes ne kartą teko doroti sumedžiotą šerną. Be to, replės, kurias atsinešė D. V., buvo skirtos tik karpymui, o ne rovimui. Visa tai truko apie 1-2 minutes. D. V. apkarpius iltis, jie atrišo virves ir šerną paleido. Šernas dar kurį laiką dėl vaistų poveikio buvo apspangęs, sunkiai paėjo, tačiau jo nelietė, šunų nepaleido. Šiuo metu Lietuvos laikų savininkų klubui nebepriklauso. Gyvosios gamtos inspektoriui skambino D. V. Iltis karpė, nes jų išrauti neįmanoma. Norint išrauti šerno iltis, galvą reikia ilgai virti vandenyje. Apkarpytos iltys ilgainiui atauga ir auga be sustojimo. Jos turi būti simetriškos, kad neišaugtų kreivos ir šernas nesusižeistų. Striukes nusivilko, nes sušilo gelbėdami šerną.

Kaltinamasis D. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 9 d. su E. M.. R. D., G. S. ir L. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį aptvarką pagainioti šunis. Šunys lakstė palaidi, teritorija didelė, aptverta metaline tinkline tvora, viršuje ištempta ir spygliuota viela. Savininkės sklype nebuvo, žinojo, kur raktas nuo vartų, atsirakino ir uždarę vartus paleido šunis palakstyti. Išgirdę lojant šunis, nuėjo lojimo link. Priėję pamatė, kad į tvoros tinklą yra įsipainiojęs apie 60 kg svorio šerno patinas. Jis dar kažkiek draskėsi tinkle, kojos buvo įsipainiojusios į tinklą. Šernui kraujavo iš nasrų, taip pat matėsi sukrešėjusio kraujo. Nusprendė, kad šernas yra įsipainiojęs jau seniai, greičiausiai ne vieną dieną. Šunis iš karto pririšo. Jis susirado internete telefono numerį ir paskambino gyvosios gamtos inspektoriui, kuris telefonu patarė šerną išpainioti ir paleisti į laisvę. Savarankiškai laukinio šerno painioti nedrįso, bijojo, kad jų nesužalotų. E. M. paskambino veterinarui V. P. paklausti, kaip toliau elgtis. V. P. pasakė, kad tuoj pats atvažiuos, nes gyvena netoli (duomenys neskelbtini). Veterinaras atvažiavo maždaug po 30 minučių, pamatęs šerną nustatė, kad vizualiai žiūrint matosi pažeista viena viršutinė iltis, kurios dalis buvo nulūžusi ar aplūžusi, apatinė viena iš ilčių pagal augimo kryptį ir dydį tuoj turėjo remtis į viršutinį žandikaulį ir gyvūnui trukdyti. Kitos dvi viršutinė ir apatinė kitos pusės iltys nebuvo pažeistos. V. P. šernui švirkštu suleido raminančiuosius vaistus. Tada visi skubiai pradėjo painioti jį iš vielos tinklo, tuo pačiu metu planavo virvėmis rišti jo kojas. Ruošiantis rišti šerną, veterinaras pasakė, kad reikia apkarpyti pažeistas šerno iltis. Replėmis buvo nukirpta iltis. Šerno ilčių išrovimas visiškai negalimas. Sužalotą iltį pamatė veterinaras, šerno žandikaulis buvo įsipainiojęs į tvorą. Gyvosios gamtos inspektoriui skambino pirmu pasitaikiusiu numeriu, rastu internete. Iki įvykio niekada nėra karpęs ilčių ir nė vienas nebuvo tam pasiruošęs, viskas vyko ekspromtu. Jis kirpo ir tinklinę tvorą. Šunys šerno nelietė. Šerną paleido, palydėjo iki vartų, kad jis išeitų, uždarė vartus. Filmavo R. D. Antrą vaizdo įrašą gavo iš R. D.: iš kompakto įsikėlė į laikmeną, į kompiuterį iš savo telefono, o į telefoną iš R. D.. Tyrėja vaizdo įraše matė, kad jis buvo su lietpalčiu, o kai sušilo, nusirengė. Šernui pagalį į nasrus kišo todėl, kad tik pražiodinus galėjo karpyti iltis, taip patarė veterinaras.

Kaltinamasis R. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad su D. V. ir E. M. vyko į (duomenys neskelbtini), įėjo į aptvarą. Važiavo praleisti laiką, nusimaudyti tvenkinyje, išsikepti šašlykų. Vežėsi ir šunis pasilakstyti. Išgirdo garsiai lojant šunis ir nubėgo pažiūrėti. Rado į aptvaro vielas įsipainiojusį šerną. Šalia nukritęs medis buvo prispaudęs tvorą, suprato, kad per prispaustą tvorą šernas galėjo patekti į aptvaro vidų ir taip įsipainioti į aptvaro vielas. Šerno snukis buvo įstrigęs tarp vielų ir priekinė šerno dalis buvo įsipainiojusi tarp vielų, šernas blaškėsi ir negalėjo ištrūkti. Kažkuris paskambino gamtos apsaugos darbuotojui į budintį telefoną ir pranešė apie šį įvykį, šis liepė kaip nors išlaisvinti šerną. E. M. iškvietė veterinarą. Šis atvažiavęs šernui suleido vaistus. Šernas nurimo, nebesiblaškė. Tuomet vyko šerno išlaisvinimas iš vielų: vieni karpė, kiti užgulę laikė. Iškarpius ir atlaisvinus šerną nuo vielų, veterinaras pamatė, kad šerno viena iltis yra įaugusi į lūpą, o kita sužalota. Tada veterinaras pasakė, kad reikia nukirpti ir tą iltį. Vet. gydytojas V. P. medžiotojas ir teisėjauja per šunų pasirodymus. Tas įvykis buvo netradicinis, unikalus, todėl filmavo šerno paleidimą. Kalbėjo rusiškai, dažnai būna Rusijoje, gal draugui norėjo siųsti. Šernas galėjo sverti apie 80-100 kg, jo spalva galėjo skirtis nuo filmavimo aplinkybių. Pirmą įrašą jis matė, antro ne. Šernui ilčių nerovė, tai neįmanomas dalykas. Filmuotą medžiagą siuntė per Viber programėlę. Šerno pasiimti neplanavo, tam nebuvo pasiruošę, ne tuo tikslu susirinko, be to, laikosi medžiotojų etikos. Šerno paleidimo įrašo apklausiant byloje nematė. Pagal tą situaciją medžiotojų būreliui neturėjo pranešti, nes privati aptverta teritorija. Jei tai būtų buvę miške, būtų pranešę. Civilio ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamasis L. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad su G. S. atvažiavo į prie (duomenys neskelbtini) esančią privačią teritoriją, kurioje paleido pasilakstyti šunis. Išgirdo lojant šunis, nuėjo į tą vietą, kur lojo šunys. Ant tvoros nuvirtęs medis buvo nulenkęs tvorą, joje buvo įsipainiojęs šernas, jo snukis buvo apsivijęs viela. Atvažiavęs veterinaras V. P. pasakė, kad šernui reikia suleisti raminamųjų, kad jį būtų galima saugiai išvaduoti. Dėl savo saugumo šerną surišo. Dėl įdomumo filmavo surištą šerną ir jo paleidimą.

Be kaltinamųjų parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, apklausti liudytojai, pagal gynybos prašymą vaizdo medžiaga neperžiūrėta, nurodant, kad su šia medžiaga visi pilnumoje susipažinę.

Liudytoja J. K. parodė, kad matė daug vaizdo medžiagos, kur matėsi šerno prispaudimas ir ilčių rovimas, o po to pjudymas šunimis. Šernas yra laukinis gyvūnas, bet žmogus negali kištis, traukti iltis. Vaizdo, kad šernas įsipainiojo į tvorą, nematė, matė tik kad vyrai buvo užgulę šerną. Yra gyvūnų gerovės atstovė, dalyvauja įstatymo dėl gyvūnų gerovės kūrime, dokumentais nesivadovauja. Jei gyvūnas priešinasi, jam sukeliamas stresas, tai traktuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. Žiaurus elgesys yra tai, kas daroma prieš gyvūno valią, ypač prieš laukinę gyvūniją. Laukinis gyvūnas dvigubai stipriau reaguoja į bet kokią žmogaus intervenciją. Gyvūno luošinimas yra nepateisinamas. Šernui auga iltys, bet su amžiumi nustoja. Matė, kad ten buvo brandus gyvūnas, buvo reikalinga profesionalo pagalba. Jei šernas nusilaužia iltį, tai jam gali sukelti kraujavimą, sepsį, gyvūnas negali ėsti ir nugaišta iš bado. Išvadavus šerną buvo galima jį paleisti. Kokios būklės galima paleisti, sprendžia specialistas, jis sprendžia, ar po patirtų sužalojimų gyvūnas išgyvens, ar ne. Vaizdo įrašas su prigultu šernu truko daugiau kaip minutę. Su kolega V. R. matė tik vaizdo įrašą, šerno paleidimo nematė. Šerną paleisti galima tik dalyvaujant veterinarijos gydytojui. Nežinojo, kad šerno paleidime dalyvavo veterinarijos gydytojas. Jei veterinaras pats būtų tą procedūrą daręs, viskas būtų tvarkoje. Vaizdo įraše matė, kad iltis buvo traukiama replėmis. Ilčių rovimas bei karpymas be specialisto negalimas. Vaizdo medžiagoje nesimatė, ar rauna iltis, ar tik kerpa, todėl negali tiksliai pasakyti, ką darė. Yra natūrali atranka, todėl jei iltys kreivos, žmogus neturi kištis. Įsipainiojusius gyvūnus užmigdo ir humaniškai paleidžia. Vaizdo įraše gyvūnas priešinosi, nemiegojo. Nėra metodikos įvertinti, ar gyvūnas suluošintas. Šernui galėjo sustoti širdis. Mano, kad viskas atlikta grubiai.

Ekspertas V. R. parodė, kad vaizdo medžiagoje matėsi šerno ilčių rovimas. Tvirtina, kad buvo išrautas dantis ar jo dalis, vieną matė numestą. Apatinis žandikaulis yra kaukolės dalis. Šernas paguldytas, su plokščiomis replėmis išrauta iltis arba jo dalis ir numesta šalia. Spėja, kad šaknis, galėjo būti tokio pačio dydžio kaip ir dantis, medžiaga nebuvo kokybiška. Šernas galėtų gyventi, jei neatsirastų infekcija, nes tai buvo šerno sužalojimas. Šernas buvo išsigandęs, jautė skausmą. Žiaurus elgesys su gyvūnu – tai tokie žmogaus veiksmai, dėl kurių gyvūnas patiria skausmą, kančias, yra suluošinamas arba nužudomas nusižengiant įstatymams ar kitiems teisės aktams. Yra tokia praktika, kai pašalinamos apatinės šerno iltys, kad kitos užaugtų geresnės, o pas mus, kad nesužalotų šuns. Jei sugis žaizdos, šernas išgyvens. Šiuo atveju tai gyvūno luošinimas. Išvadą parašė pagal filmuotą medžiagą, kurioje buvo šunys ir šernas. Gal šunų ir nepjudė. Šerno iltis galima nulaužti su replėmis. Neatsimena, ar iltys buvo išrautos. Jam buvo pateikta tik filmuota medžiaga, gyvūno likimas neaiškus, nes filmuota medžiaga to neapima. Yra veterinarijos gydytojas, atstovauja gyvūnų elgseną ir gerovę. Mano, kad viskas vyko šunų dresiravimo tikslais, nes buvo šalinamos iltys, kitų priežasčių nežino. Kad ten buvo veterinaras, tik prielaida. Veterinaras taip negali elgtis lauko sąlygomis. Vaizdo įrašo, kaip buvo paleistas šernas, nematė, nes vaizdas nutrūko. Šernas stovėjo savo kojomis, bet buvo suluošintas. Jei veterinaras rekomendavo trumpinti iltį, tai viskas pateisinama ir suprantama. Aplinkybės ir vieta nebuvo pati tinkamiausia vieta atlikti operacijai. Gyvūnas nežuvo, bet neteko savo kūno dalies, buvo suluošintas. Daugiausia pas patinus kreivokai išauga iltys, bet tai jiems netrukdo, būna, kad įauga į lūpą. Šernas buvo pagautas ir sunku patikėti, kad buvo kitaip. Mano, kad šerno nereikėjo liesti, reikėjo kreiptis į aplinkosaugą, kad šernui būtų suteikta kvalifikuota veterinaro pagalba.

Specialistas M. K. parodė, kad su E. M. bendravo kaip su pagalbininku. Su R. Š. žiūrėjo vaizdo medžiagą, ją vertino. Vaizdo įrašuose matė, kad šunys dresiruojami, nekilo minčių, kad medžiojama. Su šernu buvo atliktas procesas, tuo metu šernų aptvare nebuvo galima laikyti. Kiaulė buvo pririšta ir šunys ją puolė, nors ji nemedžiojama. Šernų tuo metu, kai matė vaizdo medžiagą, aptvare nebuvo galima laikyti dėl kiaulių maro. Kiek pamena, šerną laikė keli asmenys, į nasrus buvo įgrūdę pagalį ir atliko veiksmus su replėmis. Jei gyvūnas buvo įkliuvęs į tvorą, turėjo informuoti juos telefonu 112, nes visi laukiniai gyvūnai priklauso valstybei. Ar tuo metu buvo fiksuotas skambutis, nežino. Atrinkti 3 vaizdo įrašai, kur gyvūnams sukeltas skausmas, gyvūnams kažkas atsitiko. Apie tai pranešė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Į įvykio vietas važiuoja pagal situaciją, veterinaras paprastai nevažiuoja. Rašydamas paaiškinimą rėmėsi vaizdo medžiaga, viską vertino pagal aplinką, žmonių balsus. Be vaizdo įrašų daugiau nieko nebuvo pateikta, nebuvo įvardinti įtariamieji, nuomonės niekas neformavo. Asmenų buvo ne vienas ir ne du. Tų plotų medžiotojai gali savo plotuose medžioti, paleisti gyvūną, taisyklės tai leidžia. Gyvenamojoje vietoje medžioti negalima. Neturėjo informacijos, kokioje teritorijoje viskas vyko.

Liudytojas V. P. parodė, kad yra veterinarijos gydytojas, pažįsta kai kuriuos iš kaltinamųjų. Prieš 4 ar 5 metus paskambino E. M., pasakė, kad reikia primigdyti šerną. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), už miesto, ten aptvare buvo įstrigęs šernas. Aplinkosauga liepė paleisti šerną. Suleido vaistų nuskausminimui, nuo uždegimo ir primigdymo. Šernas buvo įsipainiojęs į tvorą, kaleno dantimis, buvo apsivėlęs per šnipą. Šernui primigus jį gelbėjo. Matė, kad apatinė iltis nulaužta, jos nepatrumpinus būtų įaugusi į viršutinę lūpą, todėl reikėjo patrumpinti apatinę iltį. Mano, kad jis davė tokį patarimą. Vienas iš ten buvusių turėjo reples ir nukirpo iltį. Pats nukirpti nelabai galėjo, nes tam reikia turėti jėgos. Išrauti ilties negalima, nes ji žandikaulyje yra labai ilga. Šernas buvo gelbėjamas, o ne kankinamas. Kalbų apie šerno nužudymą nebuvo. Pats yra medžiotojas, veterinarijos gydytoju dirba nuo 1989 m. Šernas buvo susinarpliojęs vielose, kojas įkišęs į vielinį tinklą. Visi iškėlė šerną, tvorą karpė iš abiejų pusių. Šernui buvo sunku vaistus suleisti. Iltį kirpo D. V. replėmis. Išrauta iltis neatauga, o nukirpta atauga. Viskas truko apie 40-50 min. Toje teritorijoje šunų nematė. Paskambinęs E. M. sakė, kad aplinkosauga liepė šerną paleisti. Fermose šėrikai patys kiaulėms iltis karpo. Beveik visada turi vaistus ir kitus reikmenis savo automobilyje. Vaistus šernui suleido, o grįžęs užpildė registracijos žurnalą. Vaistai veikė apie valandą, o šerną paleidus, jis nukryvuliavo. Lauko sąlygomis šernui ilties negalima išrauti. Per savo visą praktiką nėra matęs, kad gyvam šernui rautų iltį. Pagalys nasruose turėjo būti, nes šernas galėjo įkasti, pats taip patarė. Gamtoje būtų pūliavę, šernas būtų kankinęsis, todėl reikėjo iltį patrumpinti.

Liudytoja J. R. parodė, kad su vyru turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ten laikė šernus, turėjo voljerą. Prasidėjus marui šernus išnaikino. Naudotis jų žemės sklypu, kur buvo laikomi šernai, gali bet kas. Kol laikė šernus, kiekvieną rytą ėjo jų apžiūrėti. Tvora buvo labai sena, dalis įkasta į žemę, buvo betoniniai stulpiukai, dar dalis spygliuota. Kol laikė šernus, niekas nėjo į tą teritoriją, nes buvo rakinama. Jokie gyvūnai negalėjo patekti, nes ten buvo tik jos šernai. Piemuo buvo, nes šernai eina palei patvorį. Įėjimas buvo pro vartus, jie buvo rakinami. Vėliau raktu nesidomėjo. Kol lankėsi aptvare, ten nebuvo nei suoliukų, nei šašlykinių, nebuvo galima patekti į aptvarą. Tyrėjai parodė įrašą, sunkiai matėsi, kokia teritorija. G. buvo sakęs, kad G. S. šunis vedžioja. Raktas būdavo ant garažo durų, ant medvaržčio, būdavo kartais vartai praviri. Po šernų išnaikinimo vyras prižiūrėjo teritoriją, ji nebesidomėjo. Patvirtino savo parodymus.

Liudytojas G. B. parodė, kad aptvare šernai buvo laikomi iki maro, paskui jų nebelaikė, tas žemės sklypas buvo tuščias. Sklypas buvo aptvertas nuo 1991 m. metaliniu tinklu, o dalis buvo cinkuoto metalo. Laikas nuo laiko reikėdavo tvorą patvarkyti. Šalia sklypo tvora ribojasi su mišku, kartais medis įvirsdavo, sugadindavo tvorą. Ir dabar tinklą medis yra prispaudęs, matosi nuotraukose. Kiekvienais metais vėjas užversdavo kokį nors medį ant tvoros, tada patekdavo žvėrys į aptvarą: stirnos, elniai, šernai. G. sakė, kad šernas buvo įsipainiojęs. Vielos buvo susivėlusios palei žemę. Kartais palikdavo atrakintus vartus, nes nebuvo šernų. Raktą palikdavo netoli namų, ant garažo durų raktas pakabintas. G. kartais paimdavo šuniukams palakstyti raktą. G. S. žino, D. V. yra matęs vieną kartą. Nei R. D., nei E. M. nežino. Parodymai teisingi. G. sakė, kad tvora yra įlūžusi ir ten šernas įsipainiojo. Daugiau įsipainiojusių gyvūnų nematė, kitų atvejų nežino.

Liudytojas R. Š. parodė, kad policijos pareigūnai jam ir M. K. davė peržiūrėti filmuotą medžiagą ir atsakyti, ar įrašuose yra žiauraus elgesio su gyvūnais elementų. Peržiūrėjome daug vaizdų, vienas iš jų buvo su šernu. Jame matėsi, kad vyrai užgulę laiko šerną, o vienas išpjauna iltis. Dar buvo usūrinis šuo, meška, ant jų buvo pjudomi šunys. Negali teigti, kad G. S. pažįsta. Su E. M. bendravo darbo klausimais, jis klubo vadovas. D. V. ir R. D. nepažįsta. Yra medžiotojas, su kaltinamaisiais neteko medžioti. Mano kad vaizdo medžiagoje dresiruojami šunys, kai imama gyvūno dalis ir pagal pėdsaką bandoma atrasti. Šernui karpoma iltis tik ligos atveju, tai pagrindinis ginklas gyvūnui apsiginti. Nežino, ar galima karpyti šernui iltis. Neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bet jie teisingi, juos tvirtina. Nematė, kad šernas būtų žuvęs ar suluošintas, kaip viskas baigėsi. Nebuvo rodomas šerno paleidimas, negalvojo, kad vaizdai ne Lietuvoje. Šunų dresavimo procesą matė, kur šernas yra voljere ir paleidžiami šunys. Vaizdas, kur karpomos šernui iltys, niekaip nesusiję su medžiokle. Dėl ilčių karpymo reikalinga veterinarijos specialisto išvada. Nežinojo, kad to įvykio metu buvo veterinaras. Neatsimena, ar buvo raštiškas pavedimas, žodinis pavedimas peržiūrėti vaizdo įrašus iš vadovo buvo. Vaizdo medžiaga buvo peržiūrima 2-3 kartus, pasirašė protokolą. G. S. nei iš eisenos, nei iš nugaros nepažįsta. Prieš pasirašant skaitė protokolą, bet gal ką praleido, tikrai neskaitė atidžiai. Kur yra įvykio vieta, nežino, įraše tvora matėsi fone, visas perimetras nefilmuotas. Šernai gali įeiti per vartus, jei aptvaras pamiškėje. Paprastai elniai įsivelia, o su šernu neteko matyti, bet galimybė yra. Vaizdo įrašus apžiūrėjo kartu su M. K., veterinarijos gydytoju iš Šiaulių, vertino visi bendrai, surašė protokolą. Pirmas susitikimas Su tyrėjais buvo policijos komisariate Šiauliuose, prašė įvertinti ar peržiūrėti turimą medžiagą. Vieną dalį peržiūrėjo Šiauliuose. Gali būti, kad tyrėjas vaizdo medžiagoje nurodė G. S.

Liudytojas A. P. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Prieš du metus paskambinusi tyrėja paprašė atvykti į (duomenys neskelbtini) policiją, uždavė keletą klausimų. Tie plotai, apie kuriuos buvo užduoti klausimai, į jų medžioklės plotus neįeina, tik ribojasi. Ten yra privati nuosavybė, aptverta tvora. Apie tą įvykį nieko nebuvo girdėjęs ir nebuvo informuotas. Jei būtų jų būrelio plotai, informuotų gamtosaugą.

Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nusikalstamos veikos padarymą tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Visi kaltinamieji patvirtino, kad jiems būnant aptvertoje teritorijoje buvo rastas į išvirtusios tvoros tinklą ir spygliuotą vielą įsipainiojęs šernas, kuris negalėjo ištrūkti. Buvo akivaizdu, kad žvėris nežinia kiek laiko kankinasi, todėl siekdami išlaisvinti žvėrį, kaltinamieji kreipėsi pagalbos - skambino gamtos apsaugos budinčiu numeriu, pagalbos nesulaukę, paskambino veterinarui V. P., kuris atvyko į vietą. Vet. gydytojas V. P. kvalifikuotas, atestuotas specialistas. Šernui suleido raminamųjų, kad žvėrį būtų galima saugiai išlaisvinti, nes laukinis žvėris, gali sužaloti. Būtent veterinaras pastebėjo, kad šerno iltys yra blogai suaugusios ir tai kelia grėsmę jo tolimesniam egzistavimui. Būtent veterinaras nurodė veterinarijos mokslo žiniomis pagrįstą išeitį - nukarpyti blogai suaugusias šerno iltis. Kaltinamasis D. V. atliko tik techninį šio sprendimo įgyvendinimą, o kiti jam padėjo laikydami šerną, kad jis nesužeistų žmonių. Nepriklausomai nuo to kas būtų karpęs iltis – gyd. P., ar kaltinamieji, vis tiek šerną būtų reikėję laikyti elementariai dėl žmonių saugumo. Apklaustas įvykyje dalyvavęs veterinaras V. P. šias aplinkybes patvirtino - nurodė, kad buvo toks iškvietimas, buvo suleisti nuskausminamieji, raminamieji vaistai, šernas išlaisvintas, blogai augančios iltis nukarpytos, sulygintos, šernas paleistas į laisvę. Labai aiškiai nurodė, kad nenukirpus pažeistos ilties, ji būtų įaugusi į viršutinį žandikaulį, kas grėstų infekcija ir šerno žūtimi.

Iš liudytojo V. P. parodymų duotų teismo posėdyje matyti, kad jis pats yra medžiotojas, veterinarijos gydytoju dirba nuo 1989 m.. Prieš 4 ar 5 metus paskambino E. M., pasakė, kad reikia primigdyti šerną. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), už miesto, ten aptvare buvo įstrigęs šernas. Aplinkosauga liepė paleisti šerną. Suleido vaistų nuskausminimui, nuo uždegimo ir primigdymo. Šernas buvo įsipainiojęs į tvorą, kaleno dantimis, buvo apsivėlęs per šnipą. Šernui primigus jį gelbėjo. Matė, kad apatinė iltis nulaužta, jos nepatrumpinus būtų įaugusi į viršutinę lūpą, todėl reikėjo patrumpinti apatinę iltį. Mano, kad jis davė tokį patarimą. Vienas iš ten buvusių turėjo reples ir nukirpo iltį. Pats nukirpti nelabai galėjo, nes tam reikia turėti jėgos. Išrauti ilties negalima, nes ji žandikaulyje yra labai ilga. Šernas buvo gelbėjamas, o ne kankinamas. Kalbų apie šerno nužudymą nebuvo. Šernas buvo susinarpliojęs vielose, kojas įkišęs į vielinį tinklą. Visi iškėlė šerną, tvorą karpė iš abiejų pusių. Šernui buvo sunku vaistus suleisti. Iltį kirpo D. V. replėmis. Išrauta iltis neatauga, o nukirpta atauga. Vaistus šernui suleido, o grįžęs užpildė registracijos žurnalą. Vaistai veikė apie valandą, o šerną paleidus, jis nukryvuliavo. Lauko sąlygomis šernui ilties negalima išrauti. Per savo visą praktiką nėra matęs, kad gyvam šernui rautų iltį. Pagalys nasruose turėjo būti, nes šernas galėjo įkasti, pats taip patarė. Gamtoje būtų pūliavę, šernas būtų kankinęsis, todėl reikėjo iltį patrumpinti.

Iš šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu daroma įtaka liudytojams, kurie tvirtina tai, ko nematė, ilčių rovimą šunų dresiravimo tikslais, nes buvo šalinamos iltys, kitų priežasčių nežino. Gyvūnų gerovės atstovė J. K. teigia, kad negalima kištis į laukinio gyvūno sveikatą. Gerovė suprantama, kad laukinio gyvūno gelbėti nereikia, nors jis ir suluošintas paties gyvūno veiksmų. Apie tai, kad šernui iltys atauga, matomai nėra žinoma.

Iš literatūros apie gyvūnus „Medžiojami gyvūnai ir trofėjai“, matyti, kad “Šernas turi gerai išsivysčiusias iltis. Ant apatinio žandikaulio jie yra rimtesni šernui - tai aštrios trikampės iltys ir auga visą gyvenimą, o kai šernui jau septyneri metai, jų dydis jau siekia dešimt centimetrų. Turiu pasakyti, kad šerno apatinės iltys visada yra smarkiai paaštrintos, faktas yra tas, kad viršutinės iltys yra arti jų ir veikia kaip šlifavimo akmuo. Apatinės iltys yra šerno išsigelbėjimas - tai kasimo lazda, „kirvis“, „peilis“ ir daug daugiau.“ Iš šio straipsnio matyti, kad šerno iltys auga visą gyvenimą ir turėti sveikas iltis yra svarbu gyvūno išgyvenimui.

Ištyrus visus baudžiamojoje byloje esančius faktinius įrodymus dėl kaltinamiesiems: G. S., E. M., L. P., M. S. ir A. K. pareikštų kaltinimų pažeidus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 9 ir 24 punktų reikalavimus ir padarius Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajame akte aprašytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepagrindžia ir neįrodo kaltinamųjų kaltės padarius jiems valstybinio kaltintojo inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl visi kaltinamieji išteisintini.

Epizodas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu – audine

G. S. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2018 m. gegužės 19 d., apie 13:20 val., atviroje vietovėje - žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. N., veikdamas kartu su dar keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktus reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvūnu – audine, ją kankindami, padarė nusikalstamą veiką pagal BK 310 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir jis, G. S. laikė po vieną jam nuosavybės teise priklausantį šunį, po ko dar vienas nenustatytas asmuo atnešė narvelį su audine ir ją išmetė iš narvelio ant žemės, tuomet jis (G. S.) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paleido šunis pulti audinę, šunys audinę kandžiojo, purtė bei mėtė į žemę, tokiu būdu G. S. kartu su keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis žiauriai elgėsi su gyvūnu, audine, ją kankino dėl ko audinė patyrė sužalojimus ir buvo suluošinta.

G. S. dėl šio pareikšto kaltinimo neprisipažino, nurodė, kad nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku nebuvo. Pažįstamas Rusijos Federacijos pilietis profesionaliai užsiima Vakarų Sibiro laikų veisimu, dresavimu, pas jį buvo nuvažiavęs aptarti šunų veisimo ir kergimo, dresavimo ir parengimo medžioklei bei varžyboms klausimus. Šis pažįstamas asmuo, kurio vardo ir pavardės sakyti nepageidauja, ne vieną kartą yra demonstravęs panašius įvykius, aprašytus jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Pats jokio šuns nelaikė ir ant kiaunės ar audinės nesiundė. Rusijoje lankosi ne kartą per metus, tikslas yra perprasti Vakarų Sibiro laikų parengimo medžioklei niuansus, kadangi žino, jog greitu laiku medžioklė su šunimis Lietuvoje bus galima tik su tokiais šunimis, kurie yra tam specialiai paruošti ir praėję lauko bandymus. Rusijoje, iš kurios ir yra kildinama Vakarų Sibiro laikų medžioklinių šunų veislė, yra senos tradicijos ir yra ko ir iš ko pasimokyti. Turi vienerius metus galiojančią Rusijos Federacijos įvažiavimo vizą. (duomenys neskelbtini) r. yra N. sodyba, vieta panaši, bet ne ta. Audinė buvo ne Lietuvoje. Tą vaizdo įrašą yra matęs. Kai buvo Rusijoje, turėjo 5 ar 6 šunis. Lietuvoje su šunimis medžioja varyminiu būdu. Lietuvoje tokius šuniukus sunku išmokinti medžioti, moko per vadinamas rankoves. Dresuojami 6-11 mėn. šuniukai. Turi ir daugiau tokių įrašų, tačiau ikiteisminiame tyrime dėl jam nesuprantamų priežasčių tik tą išrinko. Šitas įrašas galėjo būti perfilmuotas.

Liudytojas R. N. parodė, kad G. S. pažįsta. Apklausos metu tyrėja jam rodė vaizdo įrašą, klausė, ar jis atpažįsta žemės sklypą. To nei paneigė, nei patvirtino. Asmenų, kurie jam buvo parodyti vaizdo įraše, nepažįsta. Vienas asmuo buvo raudonu megztiniu, bet ar ten buvo G. S., nepažino ir neatsimena. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš liudytojo R. N. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad jis nei patvirtino nei paneigė, kad vaizdo įraše rodoma vieta - tai jam priklausanti teritorija, esanti šalia jo voljerų, adresu (duomenys neskelbtini). Asmens, kuris iš narvelio iškrato audinę, jis nepažįsta, o asmuo vilkintis raudonais drabužiais jam tik panašus į G. S., tačiau to tvirtinti negali. Kadangi voljerai priklauso ne jam, jis negali atsakyti, ar buvo samdomi žmonės voljeram prižiūrėti ir pamaitinti ten laikomiems gyvūnams. Jam nėra žinoma, kad G. S. jo priklausančiame žemės sklype dresuotų savo šunis. Taip pat jam nežinomos parodyto vaizdo įrašo filmavimo aplinkybės. (1 t. 7-10 b. l.).

Iš 2020 m. kovo 10-16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad išvada dėl nustatytos įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), padaryta tik iš augančių pavienių medžių, žvyruoto kelio ir varstomo metalinio atitvaro. (1 t. 82-94 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 12,6280 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso R. N. (registro Nr. 61/6705). Laikotarpyje nuo 2015-04-01 iki 2021-04-01 sudaryta žemės nuomos sutartis su V. V. (1 t. 95-101 b. l.).

Iš apžiūros protokolų ir parodymo atpažinti veiksmų, matyti, kad daugelyje apžiūros protokolo vietų rašoma, kad asmuo yra „G. S. pagal bendrus požymius“, ten pat – “tuomet asmuo (G. S.)“, „vyriškas balsas, galimai G. S.“, „tolumoje lyg ir G. S. eisena“. Kaip matyti iš apžiūros protokolų apžiūrose dalyvavusių asmenų, kas atpažino G. S., neaišku. Tuo labiau, kad specialistas R. Š., dalyvavęs surašant apžiūros protokolą, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad G. S. net nepažįsta, kaip ir kitas apžiūroje dalyvavęs specialistas M. K. (2021-10-07 teismo posėdžio protokolas). Aptartasis apžiūros protokolas be paminėtų dviejų aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų, pasirašytas ir trečiojo specialisto, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo – inspektoriaus V. G., kuris, kad ir vėliau, specialisto pasižadėjimo nepasirašė ir procese nebedalyvavo.

Baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 310 straipsnyje, ir šios normos dispozicija išdėstyta taip – tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kad gyvūnas - audinė, žuvo ar buvo suluošinta.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo, liudytojų specialistų parodymų matyti, kad nė vienas nepatvirtino, kad vaizdo įraše neginčytinai matė G. S. ir įvykio vieta buvo ne Rusijoje, o R. N. sodyboje ir kaltinime nurodytu laiku. G. S. pareikštas kaltinimas pažeidus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktus reikalavimus, kurių pagrindu pareikštas kaltinimas G. S. pagal BK 310 str. 1 d., nepagrįstas faktiniais duomenimis, remiantis tendencingomis prielaidomis, todėl G. S. išteisintinas nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Epizodas dėl žiauraus elgesio veiksmų su vietnamietiška kiaule

G. S., M. S. ir A. K. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką pagal BK 310 str. 1 d., dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, vietnamietiška kiaule. Kaltinime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 22 d. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamieji pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 Nr. VIII-500, nauja redakcija nuo 2016-07-05) 4 straipsnio 2 dalies 3, 9 ir 24 punktų reikalavimus, G. S. filmuojant mobiliojo ryšio telefonu, A. K. laikant vietnamietišką kiaulę, pririštą už kojos, M. S. stovint ir stebint bei vieną kartą dešine koja iš nugaros pastumiant į priekį link ją puolančių šunų, G. S. davus komandą savo šunims pirmiau dviem, o paskiau ir trims pulti, pastarieji puolė kiaulę kandžioti ir draskyti, G. S. perpjovus vietnamietiškai kiaulei kaklą ir šiai gulint ant šono ir kraujuojant, G. S. toliau naudojo vietnamietišką kiaulę kaip taikinį savo šunims ją kankinant, tokiu būdu bendrais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnu, vietnamietiška kiaule, ją kankino, o dėl perpjauto kaklo kiaulė nukraujavusi žuvo.

Kaltinamasis G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme tvirtino, kad namuose buvo užsiauginęs vietnamietišką kiaulę, tačiau šį gyvulį laikė ne kaip namų augintinį, o ji buvo skirta suvartoti maistui. Nusprendė esant laikui paaugintą kiaulę skersti. Pakvietė į pagalbą M. S., kaimyną, bei žinomą kaip varovą medžioklėse. Tam, kad kiaulė nepabėgtų, ją pririšo už kojos. Kaip prisimena, nepasisekė greitai ir vienu dūriu kiaulę paskersti, gal dėl nepakankamos patirties šioje srityje, tačiau tokiais veiksmais kančių kiaulei sukelti tikrai nenorėjo. Skerdimas vyko netoli namų, kur be kitų užsiėmimų dar ir augina šunis. Būtent nurodytu metu, kai ketino skersti kiaulę, aplink lakstė palaidi keli Vakarų Sibiro laikų veislės jauni šuniukai, 7 ir 11 mėnesių amžiaus ir kurie kažkuriuo momentu susidomėję prisiartino prie vienos ir tos pačios skerdžiamos vietnamietiškos kiaulės. Tai pamatęs pasiėmė savo telefoną ir juo trumpą laiką pafilmavo aplink kraujuojančią kiaulę belakstančius šuniukus tam, kad užfiksuotų kaip jie reaguoja į jiems neįprastą aplinką, o iš jų elgesio galėtų ateityje spręsti apie jų tinkamumą medžioklei. Šuniukai dar nebuvo pradėti dresuoti, o norint gerai išdresuoti šunis, juos reikia vežtis į mišką, o ne kieme dresuoti. Tikslo žiauriai elgtis su gyvūnu neturėjo, nes kiaulę skerdė maistui. Jo telefone buvo nuoroda, kad yra pardavinėjami du vietnamietiški paršeliai. Žalos niekam nepadarė.

1. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM – G630F Galaxy S7 Edge", kurio IMEI 352204080234141 su SIM kortele, paimtas iš įtariamojo G. S., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas G. S.;

„Privataus vet. gyd. gydomų gyvūnų registracijos" žurnalas, paimtas iš liudytojo V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas vet. gydytojui V. P.