Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo nuteistojo K. P. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. P. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudos sumokėjimo ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato A. Jokūbausko apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Patikslinta K. P. kaltinime nurodyta aplinkybė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija UAB „duomenys neskelbtini“ bankiniu pavedimu 2014 m. rugpjūčio 1 d. apmokėjo už minėtus darbus 40 481,76 Lt. Ištaisytas Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas aritmetinis apsirikimas ir vietoje žodžių „196 MGL, t. y. 7 381,36 Eur (septyni tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt vienas euras trisdešimt šeši euro centai)“ įrašyti žodžiai „196 MGL, t. y. 7 379,52 Eur (septyni tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt devyni eurai penkiasdešimt du euro centai)“.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. P. gynėjo advokato A. Jokūbausko skundas atmetamas.

7. Išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo K. P. gynėjo skundo argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiama apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. BPK 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Taigi, kaip teisingai pažymėta ginčijamoje nutartyje, minėtu teisiniu reguliavimu prioritetas yra teikiamas savanoriškam skirtos baudos sumokėjimui, nuosprendį vykdant laisva nuteistojo valia pagal nuosprendyje nustatytą bausmės įvykdymo tvarką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, patikslintu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi, paskirtą 196 MGL (7 379,52 Eur) dydžio baudą K. P. buvo įpareigotas sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2023 m. gruodžio 26 d. Savanoriškai nuteistasis nei visos baudos, nei jos dalies šiuo metu dar nėra sumokėjęs.

8. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs aplinkybes ar nustatęs tam tikrų aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą nebuvimo ar sumažėjimo visumai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019, Nr. 1S-111-518/2019, Nr. 1S-301-1020/2020, Nr. 1S-324-1076/2022 ir kt.).

9. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis K. P. aktyviai stengėsi tinkamai įvykdyti teismo nuosprendį, o per nustatytą terminą baudos negalėjo sumokėti dėl rimtų ir objektyviai pateisinamų aplinkybių. Nuteistasis savo prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo grindė sudėtinga jo finansine padėtimi, nurodė, kad yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, moka įmokas už paimtą paskolą, o jo turimas turtas yra nelikvidus arba būtinas šeimos poreikiams tenkinti. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad žemesnysis teismas, atmesdamas nuteistojo prašymą, skundžiamoje nutartyje neaptarė kai kurių nagrinėtam klausimui reikšmingų aplinkybių (tai bus padaryta šioje nutartyje), dalį jų nurodė netiksliai, tačiau įvertinus surinktų duomenų visumą pagrindo tenkinti K. P. prašymą nenustatyta.

10. Vertindamas nuteistojo turtines galimybes sumokėti jam skirtą baudą, aukštesnysis teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2023 m. lapkričio 15 d. K. P. yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, tad yra netekęs pagrindinio savo pajamų šaltinio – 862,50 Eur kasmėnesinių darbinių pajamų (t. 24, b. l. 18). Visgi kartu atsižvelgtina ir tai, kad, kaip aukštesniajam teismui patvirtino pats K. P., iš darbo UAB „duomenys neskelbtini“ jis išėjo savo noru. Jo teigimu, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau ši įmonė veiklą tęsia iki pat dabar. Savo noru nutraukdamas darbinius santykius ir tuo pačiu darbinių pajamų gavimą nuteistasis kitos darbo vietos nebuvo susiradęs. Šiuo metu nuteistajam kaip bedarbiui yra mokama bedarbio pašalpa, tad minimalios pajamos pragyvenimui jam yra užtikrintos. Nuteistasis savo prašymą grindė ir tuo, kad buvo patyręs kelio traumą, tai patvirtina ir pateiktas medicininis dokumentas (t. 24, b. l. 22–23), tačiau jo nedarbingumas buvo laikinas, šiuo metu nėra pratęstas, o nedarbingumo laikotarpiu K. P. buvo mokamos Sodros išmokos (t. 24, b. l. 31–35).

11. Priešingai, nei tvirtina gynėjas, apie asmens galimybes savanoriškai sumokėti skirtą piniginę baudą spręstina ne tik iš jo gaunamų darbinių pajamų bei turimų piniginių lėšų, bet ir iš kito turimo turto. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad K. P. asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypų ir statinių: 1) 0,9433 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) 9/17 dalį 2,1250 ha komercinės paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3) 0,2600 ha komercinės paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 4) 0,3163 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 5) 2,2000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 6) 1,4414 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esantį 134,85 kv. m. bendrojo ploto gyvenamąjį namą; 7) 0,1595 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį statomą gyvenamąjį namą bei garažą (abiejų statusas – formuojamas) (t. 24, b. l. 48–73). Kaip ir nurodoma skunde, ginčijamoje nutartyje teismas, vardydamas nuteistojo turimą nekilnojamąjį turtą, du kartus nurodė tą patį žemės sklypą, visgi iš pateiktų motyvų matyti, kad tai esminės reikšmės priimtam sprendimui neturėjo, tad tai vertintina tik kaip rašymo apsirikimas. Daliai paminėto nekilnojamojo turto iš tiesų yra taikoma hipoteka, tačiau ne visam. Dviem iš paminėtų žemės sklypų, o būtent 0,2600 ha komercinės paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini), ir 0,3163 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui (duomenys neskelbtini), hipoteka nėra įregistruota. Nėra ir šių sklypų bendrasavininkių ar juose esančių kitiems asmenims priklausančių statinių. Be to, taikoma hipoteka nors ir apsunkina turto pardavimo galimybes, tačiau jų neeliminuoja. Kaip patvirtina tiek paties K. P. aukštesniajam teismui nurodytos aplinkybės, tiek VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys (t. 24, b. l. 71–73), K. P. pagal 2023 m. birželio 6 d. sutartį UAB „duomenys neskelbtini“ pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 0,8321 ha ploto kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiam sklypui iki 2023 m. kovo 7 d. buvo registruota hipoteka, tačiau pačiam K. P. ėmusis iniciatyvos, buvo gautas hipotekos turėtojo sutikimas, hipoteka panaikinta ir sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Paminėtina ir tai, kad nuo hipotekos išregistravimo iki sandorio sudarymo praėjo vos trys mėnesiai. Nuteistasis aukštesniajam teismui paneigė ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, kad, neturėdamas pakankamai piniginių lėšų baudos sumokėjimui, jų gautų pardavęs turimą nekilnojamąjį turtą.

12. Vertinant K. P. turtinę padėtį bendrai paminėtina ir tai, kad jis turi kreditinių įsipareigojimų (t. 24, b. l. 20–21), jo teigimu kas mėnesį moka apie 300 Eur, o kitą paskolą padeda mokėti uošvis. Kita vertus, jo teigimu būtent turimų kreditinių įsipareigojimų dengimui buvo nukreiptos iš paminėto 2023 m. birželio 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo gautos piniginės lėšos, kurių sumą nuteistasis atsisakė įvardyti. Registro duomenimis, parduoto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 23 000 Eur (t. 24, b. l. 71). Be to, K. P. iš garantinio fondo 2023 m. vasario 22 d. sprendimu (t. 24, b. l. 19) buvo išmokėta 4 380 Eur suma dėl UAB „duomenys neskelbtini“ nemokumo. Skunde nurodoma, kad šios išmokos paskirtis buvo darbo netekusio asmens minimalių poreikių tenkinimas, visgi paminėtina, kad tuo metu K. P. dirbo kitoje darbovietėje (UAB „duomenys neskelbtini“) ir gavo kitų darbinių pajamų. Tiek ši išmoka, tiek pajamos iš minėto 2023 m. birželio 6 d. sandorio buvo gautos po 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis galėjo numatyti tiek išteisinimo, tiek ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio palikimo nepakeisto galimybę, visgi pasirinko gautas pinigines lėšas panaudoti asmeniniais interesais.

13. Be to, nuteistasis nuosavybės teise turi savo gamybos priekabą, 2015 m. automobilį VW „Tiguan“ bei 2005 m. „Ford Escape Maverick“ (t. 24, b. l. 26–30). K. P. teigimu, pastarąjį automobilį jis įgijo už sūnaus lėšas, tačiau šiuo metu naudojasi jis pats (K. P.), o pirmuoju – jo gyvenimo partnerė. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad dviejų automobilių turėjimas yra dažnos šeimos realybė, kad gyvenant atokiau nuo miesto disponavimas transporto priemone yra svarbus ir patogus, tačiau šie argumentai atitinka tik paties K. P. interesus. Pabrėžtina, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta piniginė bauda yra bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Ja siekiama nubaudimo bei prevencinių tikslų, užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant bausmes užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens privatų interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su paskirtos bausmės vykdymu. Kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, minimalių, neskatinančių nenusikalsti nepatogumų ir suvaržymų patyrimas neturės prevencinės reikšmės. Nuteistojo nuosavybės teise valdomos transporto priemonės yra likvidus turtas. K. P. ėmusis aktyvių veiksmų ir realizavus vieną iš turimų, pavyzdžiui, naujesnės laidos ir paties įsigytą VW „Tiguan“ automobilį, šeimoje liktų viena transporto priemonė ir būtų sumokėta visa ar bent didelė dalis skirtos baudos (7 379,52 Eur). Tokios galimybės K. P. nerealizavo, nors ją turėjo.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis prašymą nustatyti 24 mėnesių baudos bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą pateikė 2023 m. spalio 31 d. (t. 24, b. l. 16–17), tai yra neužilgo po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties priėmimo, o jau 2023 m. lapkričio 10 d., vykdydamas antstolio raginimą, sumokėjo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 516,58 Eur. Tai rodo, kad minėtas prašymas buvo pateiktas neišnaudojus visų nuteistajam prieinamų priemonių sumokėti priteistas pinigų sumas gera valia.

15. Aukštesnysis teismas sutinka, kad K. P. turimos UAB „duomenys neskelbtini“ 100 vienetų akcijų, kurios vieneto nominali vertė yra 25 Eur (t. 24, b. l. 46–47), nėra likvidus turtas, nes minėta bendrovė likviduojama dėl bankroto, tačiau šios aplinkybės nebuvo ir nėra lemiančios sprendimą dėl K. P. prašymo. Jos nenusveria pirmiau aptartų aplinkybių visumos. Aukštesnysis teismas sutinka ir su skundo argumentais, kuriais kritikuojami ginčijamos nutarties motyvai, sietini su gynėjo pasitelkimu vykdymo procese. Nors apygardos teismas, nekvestionuodamas nuteistojo teisės pasirinkti gynėją, tam skiriamas išlaidas paminėjo aptardamas K. P. turtinę padėtį, aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek tarptautinių, tiek ir nacionalinių teismų praktikoje yra pabrėžiama teisės į gynybą svarba. Tokia teisė asmeniui garantuojama bet kurioje proceso stadijoje, įskaitant ir vykdymo stadiją. Asmens teisė pačiam pasirinkti gynėją negali būti varžoma, tai motyvuojant finansiniais sumetimais.

16. Apibendrinant tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad nuteistasis K. P. nesiekė nustatytu terminu savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, nors turėjo tokią galimybę. Pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti ar pakeisti ginčijamą apygardos teismo nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. P. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį.