- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-180-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06367-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei, „Klameta“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-12328-375/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klameta“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos priešieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1626-( 14.8.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2016 m. sausio 4 d. nuomos sutartį Nr. 8SŽN-1; įpareigoti UAB „Klameta“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kurios plotas 0,4216 ha, pašalinant pradėtą statyti sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Klameta“ naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas; uždrausti UAB „Klameta“ atlikti naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad nesiėmus minėtų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Ieškovė UAB „Klameta“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad su prašymu nesutinka. Pastato statybos darbų tęsimas neturėtų jokios reikšmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nebaigta pastato statyba yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl jau šiuo metu dalis sklypo nėra laisva. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas būtų finansiškai nepajėgus įvykdyti teismo įpareigojimus, jei atsakovei būtų priimtas palankus teismo sprendimas. Atsakovė pati 2014 m. gruodžio 12 d. suderino žemės sklypo detalųjį planą, t. y. pati patvirtino, kad visas sklypas reikalingas ieškovo statinių eksploatavimui. Atsakovė dar 2016 m. lapkričio mėnesį žinojo apie ieškovo ketinimą statyti pastatą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.Sustabdė UAB „Klameta“ naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas.Uždraudė UAB „Klameta“ atlikti naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini).Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal atsakovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas galimai jai palankus teismo sprendimas. Ieškovės argumentą, kad ji būtų finansiškai pajėgi įvykdyti teismo įpareigojimą, jei būtų priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, teismas vertino kaip negalintį būti pagrindu leisti tęsti statybos darbus. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad pastačius ar įregistravus naują statinį neproporcingai padidėtų jo pašalinimo ir išregistravimo išlaidos, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Teismas vertino, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), yra nukreiptos siekiant užtikrinti atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais priešieškinio reikalavimais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad yra pagrindas šioje byloje siekiant užtikrinti priešieškinio reikalavimus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų netaikius, tikėtinai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad pastato statybos darbų tęsimas neturės jokios reikšmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas manė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas gali būti apsaugotas tik pritaikius prašomas atsakovės laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovei atlikus bet kokius projektavimo, statybos darbus žemės sklype su statiniais būtų apsunkintas sprendimo įvykdymas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsta ir neteisėta teismo išvada, jog nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal atsakovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas galimai jai palankus teismo sprendimas. Sutarties sudarymo metu sklype buvo (ir šiuo metu tebėra) ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai - gamybinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kt. Šie statiniai ieškovės buvo eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Sutartimi ieškovei išnuomotas sklypas prie esamų nuosavybės teise ieškovės turimų statinių (gamybinio pastato ir kt.), kartu numatant galimybę sklype statyti naujus statinius, neprieštaraujančius nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Po sutarties sudarymo sklype ieškovės statomas sandėlis, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Taigi ieškovės situacija atitinka visas Taisyklių 30.7. p. nurodytas sąlygas, pagal kurias išnuomotame valstybinės žemės sklype yra leidžiama naujų, tai pačiai veiklai vystyti reikalingų, statinių statyba. Todėl ieškovė neabejotinai turi teisę sklype statyti pastatą. Atsakovės priešieškinyje į Taisyklių 30.7. p. įtvirtintas teisės normas visiškai neatsižvelgiama. Atsakovė priešieškinyje vadovaujasi teismų praktika, kurioje faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktų.Atsakovė priešieškinyje neginčija to, kad sutartis atitinka 30.7. p. sąlygas, leidžiančias naujų statinių statybą valstybinės žemės sklype, išnuomotame prie statinių, o tiesiog prašo pripažinti sutartį negaliojančia laikydama, kad prie statinių išnuomotame valstybinės žemės sklype naujų statinių statyba neva yra visais atvejais negalima. Pats atsakovė suderino sklypo kadastro duomenis, kuriuose nebuvo išskirtos dalys atskirų statinių eksploatavimui (t. y. iš esmės patvirtino, kad visas sklypas yra reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui). Pati atsakovė rengė sutartį ir jos 4.1 p. numatė ieškovės teisę sklype statyti statinius. Sutartį taip pat pasirašė pati atsakovė. Detaliojo plano derinimas ir patvirtinimas, sklypo plano sudarymas ir sutarties pasirašymas kūrė ieškovei teisėtų lūkesčių visą sklypą naudoti statinių eksploatavimui, taipogi - statyti sklype naujus pramonės, sandėliavimo ar komercijos statinius (įskaitant pastatą), reikalingus savo vykdomos (o ne naujos) veiklos plėtimui.Priešieškinis iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovė sutartį sudarė pažeisdama imperatyvias teisės normas. Pastebėtina, kad atsakovė yra valstybės institucija, viešojo administravimo subjektas, todėl jei sutartį pati būtų parengusi ir sudariusi, pažeisdama teisės normas, tai negalėtų sukelti neigiamų teisinių padarinių privačiam asmeniui - ieškovei. Tai yra savarankiškas pagrindas teigti, kad priešieškinis yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagristas, ir atitinkamai nėra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - atsakovė nepagrindė tikėtinai savo priešieškinio reikalavimų.Priešieškinis yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios egzistavo jau Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti sutartį negaliojančia, tačiau neginčija Detaliojo plano ir yra praleidusi sprendimo dėl Detaliojo plano patvirtinimo apskundimo teismui terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.). Esant galiojančiam, nepanaikintam Detaliajam planui, atsakovės priešieškinio reikalavimai bet kuriuo atveju negalėtų būti tenkinami.Atsakovė reikšdama priešieškinį neginčija naujų statinių - Pastato, geriamojo vandens tinklo d90, lietaus tinklo d 160, 380 V žemos įtampos kabelio - statybai sklype išduoto 2017 m. birželio 1 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Statybos leidimas) ir 2017 m. rugsėjo 18 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Beje, statybos leidimą ieškovė į bylą pateikė 2017 m. liepos 24 d. lydraščiu, taigi atsakovė yra praleidusi jo apskundimo teismui terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.).Nepriklausomai nuo to, kuriai ginčo šaliai bus palankus būsimas teismo sprendimas byloje, ieškovės Pastatas negalėtų būti griaunamas.2016 metais atsakovė atliko sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė 2016 m. lapkričio 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-318(14.8.71). Patikrinimo akte yra užfiksuota, kad dalyje sklypo yra projektuojamas pastatas. Taigi atsakovė dar 2016 lapkričio mėn, žinojo apie tai, kad ieškovė sklype ketina statyti pastatą ir savo ketinimus imasi įgyvendinti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė išreiškė pageidavimą derėtis dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi. Atsakovei atsisakant pretenzijų dėl sklypo, ir netgi iškėlė sąlygą taikos sutarčiai - kad pastato nebaigta statyba būtų užregistruota Nekilnojamojo turto registre.Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas. 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016 esminė kasacinės instancijos teismo išaiškinimo aplinkybė yra ta, kad statinys buvo statomas vadovaujantis atitinkama teise į sklypą, kurios atsiradimo pagrindas vėliau buvo pripažintas negaliojančiu ir teisės į sklypą buvo grąžintos iš statinio savininko kitam asmeniui. Todėl pagal analogiją 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-181-969/2016 pateikiami išaiškinimai yra taikomi ir tais atvejais, kai pripažįstama negaliojančia žemės sklypo nuomos sutartis, kuria vadovaudamasis nuomininkas statė sklype statinį. Be to, atsakovė priešieškinyje neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje Nr. 3K-3-370/2013 suformuotus precedentus dėl teisės į nuomojamą sklypą praradimo teisinių padarinių.Pastatas jau yra dalinai pastatytas, jo nebaigta statyba yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl jau šiuo metu atitinkama sklypo dalis nėra laisva. Tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas patvirtinantis, kad, net jei ieškovė tęstų pastato statybą, tai neturėtų įtakos galimybėms įvykdyti atsakovei palankų teismo sprendimą, jei toks būtų priimtas, t. y. atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidalytų neįmanomas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės argumentas, kad ji būtų finansiškai pajėgi įvykdyti teismo įpareigojimą, jei būtų priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, negali būti pagrindas leisti tęsti statybos darbus. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad ieškovė nebūtų finansiškai pajėgi įvykdyti teismo įpareigojimus, jei būtų priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas. O teismas šios aplinkybės neįvertino, taigi nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, darė vadovaudamasis ne įrodymais pagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis, o nepagrįsta prielaida.Aplinkybė, kad ieškovė būtų finansiškai pajėgi įvykdyti teismo įpareigojimus, jei būtų priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, turi esminę reikšmę. Visų pirma tai patvirtina, kad net jei teismas priimtų sprendimą įpareigoti ieškovę pašalinti pastatą iš sklypo, pastato pašalinimo iš sklypo išlaidos būtų apmokėtos, todėl teismo sprendimas vyktų sklandžiai. Taigi, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepatirtų jokių reikšmingų apsunkinimų ir netaptų neįmanomas. Atsakovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones piktnaudžiauja teise. Atsižvelgiant į priešieškinio apimtį akivaizdu, kad jis buvo rengiamas jau tuo metu, kai atsakovė byloje nesąžiningai deklaravo siekius apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybes, taigi atsakovė sąmoningai klaidino teismą ir ieškovą dėl ketinimo sudaryti taikos sutartį. Atsakovė nesąžiningai laukė, kol ieškovė patirs daugiau išlaidų statydama pastatą ir tik sulaukusi to, pareiškė priešieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas daro neproporcingai didelės žalos ieškovei. Ieškovė pastato projektavimui ir statybai jau patyrė iš viso 375 994,16 Eur išlaidų.Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Nesutiktina su ieškovės atskirajame skunde nurodomu argumentu, kad atsakovės priešieškinis byloje nėra tikėtinai pagrįstas. Nutartyje yra pagrįstai pasisakyta dėl priešieškinio tikėtino pagrįstumo ir šią išvadą teismas padarė susipažinęs su priešieškinio reikalavimais. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1595-186/2016). Atsakovė objektyviai, išsamiai ir pilnai pagrindė savo priešieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad šioje byloje egzistuoja ir viešasis interesas dėl kurio Nacionalinė žemės tarnyba taip pat pasisakė priešieškinyje. Nacionalinė žemės tarnyba prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nurodžiusi, kad nesiėmus šių priemonių ir neužkirtus tam kelio šioje civilinės bylos stadijoje, bus: vykdomi statybos darbai ir tai neabejotinai padidins (dėl pradėtų naujo statinių statybos darbų) statinių vertę ir iš esmės keltų grėsmę valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui; apsunkinta galimybė įvykdyti sprendimą; nukentės ne tik valstybės, kuriai šioje byloje atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, bet ir trečiųjų asmenų interesai, nes nusikėlimo ar nugriovimo procedūra užsitęstų arba statinių nukėlimas dėl atliktų statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų itin pabrangtų ar net taptų neįmanomas, tretieji asmenys negali ir negalėtų sudaryti žemės sklypo nuomos (pirkimo) sutarčių. Teismas pagrįstai įvertino ir sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos argumentu, kad pastačius ar įregistravus naują statinį neproporcingai padidėtų jo pašalinimo ir išregistravimo išlaidos, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Visiškai nepagrįsti ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones piktnaudžiauja teise, nes atsakovė reikšdama priešieškinį, pasinaudojo savo turima teise prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai tokią teisę nustato įstatymas. Ieškovei nuo pat pradžių Nacionalinė žemės tarnyba buvo nurodžiusi, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis negalėjo būti išnuomota, ieškovės buvo prašoma/reikalaujama atlaisvinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, jai visą laiką buvo žinomos šios aplinkybės, Nacionalinės žemės tarnybos pozicija šiuo klausimu nekito, todėl visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji turėjo pagrįstą lūkestį, kad galės statyti naują statinį ir kad tokį statinį stato sąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti UAB „Klameta“ naujų statinių projektavimo ir statybos darbai žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas; uždrausta UAB „Klameta“ atlikti naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.
2016 m. sausio 4 d. tarp Lietuvos valstybės atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus ir UAB „KLAMETA“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.8SŽN-1 pagal kurios 1 punktą nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,9422 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006 m. gruodžio 29 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2016 m. gruodžio 29 d. gamybinio pastato 83P1g rekonstravimui (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastato baigtumas 100 procentų (kadastro duomenų nustatymo data 2016 m. liepos 19 d.). 2016 m. gegužės 16 d. tarp UAB „KLAMETA“ ir UAB „Saisto projektai“ sudaryta sutartis Nr.16-04 pagal kurios 1 punktą UAB „Saisto projektai“ įsipareigojo atlikti „Sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) projektą, jį suderinti ir gauti statybos leidimą. Sutarties 2 punkte nustatyta darbų pradžia 2016 m. gegužės 16 d., darbų pabaiga 2017 m. vasario 30 d. 2016 m. gruodžio 5 d. statytojai UAB „KLAMETA“ išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr.70-17-946 statiniui (duomenys neskelbtini) sandėliavimo paskirties pastatui, statybos rūšis – nauja statyba. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastato-sandėlio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) baigtumas 15 procentų, būklė - nebaigta statyba, statybos pradžios metai – 2017 m., kadastro duomenų nustatymo data – 2017 m. spalio 30 d. Kauno miesto skyrius, vykdydamas 2016 m. lapkričio 4 d. pavedimą, 2016 m. lapkričio 22 d. atliko žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą Nr.8ŽN-318-(14.8.71), kuriame užfiksavo, kad žemės sklypo dalis kurioje yra pieva aptverta tvora, tačiau statiniais neužstatyta. Skyrius atsižvelgdamas į tai laikė, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esančiam pastatui eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl įvertinęs žemės nuomos teisinį reglamentavimą, sprendė, kad didžioji žemės sklypo dalis negalėjo būti išnuomota.
Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Apeliantės teigimu atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisėtumo ir ją naikinti šio argumento pagrindu. Iš procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiančio teismo negali būti reikalaujama atlikti visapusišką bylos įrodymų įvertinimą. Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina pareikšto ieškinio (priešieškinio) pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (priešieškinis) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio (priešieškinio) teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, nagrinėjant bylą ir priimant atitinkamus sprendimus vertinama įrodymų visuma, o ne kiekvienas įrodymas atskirai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal atsakovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas galimai jai palankus teismo sprendimas taip pat nurodė ir kitus argumentus, kurie sudarė būtinę taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, iš skundžiamos nutartie motyvų matyti, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas ir kitais pagrindais.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip dar vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bei proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.
CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1607-464/2016).Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikrų veiksmų, teismas taiko tuomet, kai byloje siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamosios padėties) išsaugojimą; teismas gali taikyti ginčo situaciją laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Apeliantė nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju bylos objektu tapo ne tik ieškovės ieškinio reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gruodžio 1 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr.8SD-7057-(14.8.125E), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr.1SS-463-(9.12 E.), bet ir atsakovės priešieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1626-( 14.8.2.) ,.Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2016 m. sausio 4 d. nuomos sutartį Nr. 8SŽN-1; 2) įpareigoti UAB „Klameta“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kurios plotas 0,4216 ha, pašalinant pradėtą statyti sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti UAB „Klameta“ naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas; uždrausti UAB „Klameta“ atlikti naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra susiję su byloje pareikštais priešieškinio reikalavimais ir būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimu. Pažymėtina ir tai, kad 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte nustatytos aplinkybės rodo, kad pastato sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei išnuomotame žemės sklype dar nebuvo, o VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastato-sandėlio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) baigtumas - 15 procentų, būklė - nebaigta statyba, sienos – nėra, stogo danga – nėra, statybos pradžios metai – 2017 m., kadastro duomenų nustatymo data – 2017 m. spalio 30 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo žemės sklypo dalyje gali būti statomi nauji statiniai ar tęsiama pradėto statinio statyba. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovės reikalavimas atlaisvinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), gali būti apsaugotas tik pritaikius prašomas atsakovės laikinąsias apsaugos priemones.Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės argumentas, kad ji būtų finansiškai pajėgi įvykdyti teismo įpareigojimą, jei būtų priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, negali būti pagrindas leisti tęsti statybos darbus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pastačius ar įregistravus naują statinį neproporcingai padidėtų jo pašalinimo ir išregistravimo išlaidos. Sprendimo priėmimo dienai t.y. ateityje ieškovės finansinės padėties stabilumas nėra žinomas. Todėl įvertinus tai, kad priešieškiniu taip pat prašoma pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, darytina išvada, kad neišsprendus ginčo, sklype statybos ar projektavimo darbai apsunkintų galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, kadangi ieškovei tektų atlaisvinti žemės sklypą, todėl tektų spręsti klausimą dėl statybos darbų likvidavimo, būtų patiriamos papildomos išlaidos, galimai kiltų kiti teisminiai ginčai. Darytina išvada, kad atsakovė įrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-240-730/2017). Apeliantės teigimu, teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba tiksliai nenurodo kaip būtų apsunkintas galimai jai palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais, kadangi priešieškinyje buvo nurodyta, kad netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas, nes vykdant statybas valstybiniame žemės sklype gali didėti valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo išlaidos. Nors apeliantė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas daro neproporcingai didelės žalos ieškovei, tačiau Civilinio proceso kodekso normos numato nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo galimybes (CPK 146 str.), o nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra šios apeliacijos dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties.
Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantė atskirajame skunde prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Atskirąjį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.