Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Urbo slėnis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Urbo slėnis“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) mieste įregistravimo ir nuomos“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0065; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovei UAB „Urbo slėnis“ priklausančius statinius: sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitą inžinerinį statinį - kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitą inžinerinį statinį - kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant bet kokį turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei uždrausti atsakovei UAB „Urbo slėnis“ vykdyti bet kokią veiklą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), susijusią su statybų, projektavimo darbų sukūrimu.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-26 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei UAB „Urbo slėnis“ priklausantiems: sargo nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui-poilsio pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), antžeminei automobilių saugyklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; uždraudė atsakovei UAB „Urbo slėnis“ vykdyti bet kokią veiklą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), susijusią su statybų, projektavimo darbų sukūrimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nevaržomai galėtų disponuoti (parduoti padovanoti, įkeisti, išnuomoti ir pan.) jai priklausančiu turtu esančiu žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra šios bylos ginčo objektu, ir taip apsunkinti bylos nagrinėjimą bei teismo sprendimo įvykdymą. Byloje pateiktas atsakovės 2016-05-09 raštas kuriame nurodoma, kad yra parengtas žemės sklypo detalusis planas, kuriame numatyta statyti statinius, kurie atitiks žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį. Taigi atsakovė planuoja vykdyti statybos darbus išsinuomotame žemės sklype. Įvertinus prie ieškinio pateiktus duomenis ir atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, kuriame ketinama atlikti statybos darbus, darytina išvada, jog tokie veiksmai gali sukelti didelių nuostolių tiek ieškovei, tiek atsakovei.Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė savo prašymo jokiais įrodymais, tai yra, nepateikė įrodymų, jog yra reali grėsmė, jog atsakovė teismo sprendimo neįvykdys. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui, tai yra, statiniams ginčo sklype, kadangi šioje byloje ginčo dėl pastatų nėra, nes nagrinėjamas ginčas tik dėl žemės nuomos sutarties teisėtumo. Teismas apribojęs nuosavybės teisę į statinius, sukūrė situaciją, dėl kurios neaiškus tolimesnis statinių eksploatavimas, kadangi šie statiniai yra vienintelis turtas, iš kurio atsakovė gauna pajamas, šis pajamų praradimas galimai sąlygotų bankrotą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant, ginčo žemės sklype atlikti statybos ar projektavimo darbus, teismas ne siekia kuo greičiau atkurti socialinę taiką tarp šalių, o priešingai – teismui turint duomenų, kad galimas tolimesnis ginčo objekto naudojimas pagal teritorijų planavimo dokumentus, draudžia savininkui pasinaudoti įstatymo jam garantuota teise statyti, rekonstruoti statinius, todėl nutartis prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Atsakovei priklausiančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, neatitiko numatyto teritorijos panaudojimo būdo, todėl nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta, kas suponuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys yra pagrįstas. Taigi, Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad preliminariai įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad Nacionalinei žemės tarnybai palankus sprendimas gali būti priimtas. Patenkinus Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį ir pripažinus nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atsakovė netektų teisės naudotis žemės sklypu ir būtų sprendžiamas žemės sklypo atlaisvinimo klausimas. Tad būtina palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad nekiltų dar didesnė žala, nes kaip nurodo atsakovė, ji ketina vykdyti statybos darbus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies - ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei UAB „Urbo slėnis“ priklausantiems: sargo nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui-poilsio pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), antžeminei automobilių saugyklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; uždraudė atsakovei UAB „Urbo slėnis“ vykdyti bet kokią veiklą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), susijusią su statybų, projektavimo darbų sukūrimu.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).Apeliantė teigia, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė savo prašymo jokiais įrodymais, tai yra, nepateikė įrodymų, jog yra reali grėsmė, jog atsakovė teismo sprendimo neįvykdys. Be to, teigia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant, ginčo žemės sklype atlikti statybos ar projektavimo darbus, teismas ne siekia kuo greičiau atkurti socialinę taiką tarp šalių, o priešingai – teismui turint duomenų, kad galimas tolimesnis ginčo objekto naudojimas pagal teritorijų planavimo dokumentus, draudžia savininkui pasinaudoti įstatymo jam garantuota teise statyti, rekonstruoti statinius. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Ieškovė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei vykdyti bet kokią veiklą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), susijusią su statybų, projektavimo darbų sukūrimu, motyvavo tuo, kad turi duomenų, jog atsakovė ketina vykdyti statybos darbus išsinuomotame žemės sklype. Šiam argumentui pagrįsti pateikė atsakovės 2016-05-09 raštą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-02-18 rašto Nr. 13SD-246-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nuomos sutarties nutraukimo“, kuriame nurodoma, kad yra parengtas Žemės sklypo detalusis planas, kuriame numatyta statyti statinius, kurie atitiks žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį. Be to, pati apeliantė atskirajame skunde neginčija tos aplinkybės, jog yra galimas tolimesnis ginčo objekto naudojimas pagal teritorijų planavimo dokumentus, o teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones draudžia jai statyti/rekonstruoti statinius. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad ginčas kilęs dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties galiojimo, darytina išvada, kad neišsprendus ginčo dėl to, ar ginčo žemės sklypas buvo teisėtai išnuomotas, ginčo sklype statybos ar projektavimo darbai apsunkintų galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, kadangi atsakovei tektų atlaisvinti ginčo žemės sklypą, todėl tektų spręsti klausimą dėl statybos darbų likvidavimo, būtų patiriamos papildomos išlaidos, galimai kiltų kiti teisminiai ginčai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė - uždraudimas atsakovei UAB „Urbo slėnis“ vykdyti bet kokią veiklą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), susijusią su statybų, projektavimo darbų sukūrimu.Atskirąjį skundą apeliantė taip pat motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui, tai yra, statiniams ginčo sklype, kadangi šioje byloje ginčo dėl pastatų nėra, nes nagrinėjamas ginčas tik dėl žemės nuomos sutarties teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Be to, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) mieste įregistravimo ir nuomos“ bei pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0065. Taigi, matyti, kad ieškinio reikalavimai susiję tik su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties galiojimu. Jokių reikalavimų dėl ginčo sklype esančių statinių, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei nėra pareikšta, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašoma laikyti laikinoji apsaugos priemonė – statinių areštas, nesusijusi su ieškinio dalyku. Ieškovė prašymą taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę motyvavo tuo, jog atsakovė gali perleisti nuosavybės teisę į statinius tretiesiems asmenims, todėl iškils būtinybė įtraukti į procesą kitus asmenims, tokiu būdu bylos nagrinėjimas užsitęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl minėtų statinių, ta aplinkybė, jos atsakovė turi galimybę nevaržomai šiais statiniais disponuoti, nesusijusi su galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymu, kadangi net ir patenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia, jame šiuo metu esančių statinių likimas turės būti sprendžiamas atskirai. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos nutarties dalis, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė - areštas atsakovei UAB „Urbo slėnis“ priklausantiems: sargo nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui-poilsio pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), antžeminei automobilių saugyklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, naikintina.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti - panaikinti nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė - areštas atsakovei UAB „Urbo slėnis“ priklausantiems: sargo nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui-poilsio pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), antžeminei automobilių saugyklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 28 EUR žyminis mokestis. Patenkinus atskirąjį skundą iš dalies, iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 14,00 EUR žyminis mokestis apeliantei UAB „Urbo slėnis“ (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m spalio 26 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė - areštas atsakovei UAB „Urbo slėnis“ priklausantiems: sargo nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui-poilsio pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), antžeminei automobilių saugyklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 14,00 EUR žyminį mokestį atsakovei UAB „Urbo slėnis“.