Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-408-264/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-02-01
Bylos Nr.: e2S-408-264/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06367-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Baubienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei, „Klameta“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-408-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06367-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-1096-375/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klameta“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Klameta“ ieškinyje prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016-12-01 raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-7057-(14.8.125 E.); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-02-23 sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. lSS-463-(9.12 E.); priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovo UAB „KLAMETA“ naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos priešieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1626-( 14.8.2.) ,.Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2016 m. sausio 4 d. nuomos sutartį Nr. 8SŽN-1; įpareigoti UAB „Klameta“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kurios plotas 0,4216 ha, pašalinant pradėtą statyti sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Klameta“ naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas; uždrausti UAB „Klameta“ atlikti naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.2017 m. spalio 26 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti ieškovės UAB „Klameta“ nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t. y. įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 373 994,16 Eur sumą arba šiai sumai pateikti banko garantiją. Jei atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą nesumokės nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateiks banko garantijos, per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos panaikinti 2017 m. spalio 24 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12328-375/2017 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovė prašo pritaikyti tik nuostolių, patirtų tik dėl Pastato projektavimo ir statybos, atlyginimo užtikrinimą. Ieškovės nuostolių, patirtų kaip išlaidų Pastato projektavimui ir statybai, suma yra labai didelė - iš viso 375 994,16 Eur. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą ir atsiradus pagrindui reikalautis nuostolių atlyginimo iš atsakovės, nuostolių atlyginimo išieškojimas būtų apsunkintas. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pajamos yra ribotos, jos suplanuotos konkrečioms atsakovės funkcijoms vykdyti ir atsakovė nėra išskyrusi pinigų sumos ieškovės nuostoliams atlyginti.Atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė niekada negalėjo turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių statyti naują statinį žemės sklypo dalyje, kurią Nacionalinė žemės tarnyba reikalavo ir reikalauja atlaisvinti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuomet yra sustabdyti ir uždrausti naujų statinių projektavimo ir statymo darbai reiškia siekį išlaikyti esamą padėtį žemės sklype nepakitusią iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nesudarant galimybės, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar jo įgyvendinimas taptų neįmanomu, jeigu ateityje prireiktų pradėtą statyti sandėlį pagal teismo sprendimą pašalinti, jeigu sprendimas būtų palankus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai. Ieškovė prašyme pripažįsta, kad jo nurodomi nuostoliai nėra susiję su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o yra susiję tiesiogiai su pastato projektavimu ir statyba.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Klameta“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Teismas vertino, kad ieškovė nepagrįstai tapatina pastato projektavimo ir statybos kaštus kaip nuostolius, atsirasiančius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovei sustabdžius ir uždraudus projektavimo ir statybos darbus, teismas siekia išlaikyti esamą padėtį ir ieškovės nurodytos išlaidos 375 994,16 Eur sumai, išleistos Pastato projektavimui ir statybai, kaip tik neturėtų didėti. Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Tuo tarpu ieškovės nurodomi nuostoliai yra patirtos išlaidos pastato statybai ir projektavimui.Teismas laikė, kad ieškovė nepagrįstai traktuodama savo patirtas išlaidas kaip nuostolius, visiškai nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kaip šios projektavimo ir statybos išlaidos virs nuostoliais, patirtais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas akcentavo, kad ieškovė, išskyrus teorinius samprotavimus, jokių duomenų apie atsakovės finansinį pajėgumą nėra pateikusi. Atsakovė yra Nacionalinė žemės tarnyba, t. y. valstybės institucija, kuri gauna lėšas, reikalingas teismo sprendimams vykdyti iš valstybės biudžeto. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo vertinimui, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų išieškojimas (jei toks būtų) galėtų pasunkėti arba taptų negalimas. Teismas sprendė, kad ieškovės prašyme dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodytos aplinkybės bei argumentai nepatvirtina galimų nuostolių, kylančių dėl 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtino realumo. Be to, teismas pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo institutas yra skirtas užtikrinti ieškovės nuostolių, galinčių atsirasti, atlyginimą, tačiau negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Juo labiau, kad nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, galima reikalauti atlyginti ir bendrąja tvarka, jei ieškinys būtų patenkintas (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs 375 994,16 Eur nuostolių, todėl jos prašymą laikė nepagrįstu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. tenkinti ieškovės UAB „Klameta“ 2017 m. spalio 26 d. prašymą „Dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo“ bei priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovės UAB „Klameta“ naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtų tikėtinai realių nuostolių. Teismas nutartyje priskyrė ieškovei per didelę įrodinėjimo naštą - teismas laikė, kad nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei ieškovė būtų įrodžiusi, jog konkrečiai apibrėžto dydžio nuostolių atsirado ar ateityje tikrai atsiras. Tačiau ieškovė šiuo atžvilgiu turi pareigą įrodyti ne tai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jai ateityje nuostolių tikrai atsiras, o tai, kad jų gali atsirasti. Be to, ieškovė turi įrodyti ne konkretų nuostolių dydį, o tik preliminarų nuostolių dydį.Teismas nutartyje nepagrįstai sprendė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovės nurodytos išlaidos 375 994,16 Eur sumai, išleistos pastato projektavimui ir statybai, neturėtų didėti. Nepaisant to, kad byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė privalės apmokėti pagal sutartį kainą už pastato konstrukcijų pristatymą. O aplinkybė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pastate negali būti vykdomi statybos darbai, neatleidžia ieškovės nuo sutartinių įsipareigojimų UAB (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad ieškovė sulauks iš UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo, kurie galėtų siekti konstrukcijų montavimo kainos dydį – 55 850 Eur be PVM. Taigi ieškovė bet kuriuo atveju turės sumokėti visos pastato statybos rangos sutarties kainos dydžio sumą – 342 067 Eur. Visa tai taps ieškovės nuostoliais ir prievolė juos atlyginti teks taip pat atsakovei.Nutartyje teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė prašyme nurodė išlaidas pastato projektavimui ir statybai, o ne nuostolius dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos pastato atžvilgiu. Dėl jų ieškovė negali užbaigti pastato statybos ir iš pastato gauti planuotos naudos. Dėl šios priežasties prašyme ieškovė prašo taikyti nuostolių, susijusių su pastato projektavimu ir statyba, atlyginimo užtikrinimą. Šie nuostoliai ieškovės yra patiriami būtent dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jei laikinosios apsaugos priemonės byloje nebūtų buvę pritaikytos, ieškovė būtų galėjusi užbaigti pastatą ir plėsti savo vykdomą veiklą bei iš to gauti pajamų. Dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės išlaidos, patirtos statyboms sklype, tampa jos nuostoliais, nes ieškovė nebegali jų atsiimti, panaudoti versle, ir kartu negali gauti iš statinių ir sklypo naudos, kurios pagrįstai tikėjosi investuodamas į verslo plėtrą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog nepritaikius nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nuostolių išieškojimas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomas. Ieškovės patiriamų nuostolių suma yra itin didelė - net 375 994,16 Eur, todėl yra preziumuojama, kad nuostolių išieškojimas iš atsakovės, nepritaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pasunkėtų. Teismas nutartyje teigdamas, kad ieškovė neįrodė prastos atsakovės finansinės padėties, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas. Atsakovė teigdama, kad būtų pajėgi atlyginti ieškovės nuostolius, turi procesinę pareigą įrodyti, kad ieškovės galimai patiriamų nuostolių suma jai nėra didelė. Tačiau atsakovė to neįrodė. Be to, teismas nevertino atsakovės pateiktos lentelės, kurioje nurodoma, kad teismų sprendimams vykdyti atsakovei yra skirta 533 297,22 Eur suma. Pastebėtina, kad minėta 533 297,22 Eur suma yra skirta ne šiai konkrečiai bylai, o apskritai visoms byloms, kuriose dalyvauja atsakovė. Teismas nutartyje pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Teismas laikė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas turi prioritetą prieš nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. O tai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės įstatymui ir teismui principui, šalių civilinio procesinio lygiateisiškumo principui ir teismų praktikai, pagal kurią nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas yra skirtas šalių procesiniam lygiateisiškumui užtikrintiTeismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi atsakovė piktnaudžiauja teise. Atsakovė nuo pat 2016 m. lapkričio mėnesio žinojo apie tai, kad ieškovė projektuoja / stato pastatą, tačiau nereiškė ieškovei reikalavimų teisme ieškinio ar priešieškinio forma dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir neprašė taikant laikinąsias apsaugos priemones uždrausti ieškovei projektuoti / statyti pastatą. Atsakovė nesąžiningai laukė, kol ieškovė patirs daugiau išlaidu statydama pastatą ir tik sulaukusi to, pareiškė priešieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį, pagrįstai konstatuotina, kad prašomi užtikrinti nuostoliai susidarė išimtinai dėl pačios atsakovės kaltės, todėl atsakovei nepagrįstai pakeitus poziciją, pareiškus reikalavimus ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė privalo užtikrinti ieškovės patiriamus nuostolius, susijusius su šių priemonių pritaikymu.Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, ieškovės UAB „Klameta“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Nutartis yra teisėta, pagrįsta, motyvuota, priimta nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir atitinkanti teismų praktiką šiuo klausimu, todėl nėra pagrindo jos naikinimui. Nesutiktina su atskirajame skunde nurodytu teiginiu, kad teismas nutartyje priskyrė ieškovei per didelę įrodinėjimo naštą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuri šiuo klausimu yra nuosekli, pasisakoma, kad turi būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų atsakovo nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali tokių nuostolių atsirasti, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871 - 186/2015, 2017-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l 173-180/2017 ir kt.). Nuostolių atlyginimo institutas nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad UAB „Klameta“ visais įmanomais būdais siekia tik vieno tikslo, t.y. kad laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, gindamasi nuo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atskiruoju skundu taip pat akivaizdu, kad yra ginamasi nuo laikinųjų apsaugos priemonių, o ne siekiama, kad būtų užtikrinamas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas. Toks nuostolių atlyginimo užtikrinimo prašymas, kuris iš tiesų reiškia ieškovo ginimąsi nuo pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai iškreipia šio civilinio proceso teisės instituto esmę, paskirtį, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimams (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l 173-180/2017). Ieškovės argumentai dėl negalėjimo toliau tęsti statybos darbų, t.y. pabaigti statyti naują statinį toje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kurią nuosekliai ir nekeisdama pozicijos Nacionalinė žemės tarnyba prašė, kad UAB „Klameta“ atlaisvintų, argumentai dėl prarastos galimybės numatytu laiku pastatyti statinį ir tuo būdu vykdyti sutartimis su trečiaisiais asmenimis prisiimtus įsipareigojimus, tokiu būdu išvengiant galimų netesybų, savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo. Ieškovė niekada negalėjo turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių statyti naują statinį žemės sklypo dalyje, kurią Nacionalinė žemės tarnyba reikalavo ir reikalauja atlaisvinti. Teismas nutartyje pagrįstai pasisakė, kad ieškovei sustabdžius ir uždraudus projektavimo ir statybos darbus, teismas siekia išlaikyti esamą padėtį ir ieškovės nurodytos išlaidos kaip tik neturėtų didėti. Ieškovė fakto, kad patiria realius nuostolius būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ir ar tokių nuostolių atsiradimo tikimybė išlieka ateityje, neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pati ieškovė nurodo, kad ji bet kuriuo atveju turės sumokėti visos pastato statybos rangos sutarties kainos dydžio sumą (Atskirojo skundo 3 lapas, 2 pastraipa), taigi akivaizdu, kad mokėtina suma niekaip nesusijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Be to, ieškovė pripažįsta, kad jos nurodomi nuostoliai nėra niekaip susiję su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o, kaip pati teigia, yra susiję tiesiogiai su pastato projektavimu ir statyba. Ieškovė prie prašymo yra pateikusi finansinius dokumentus, pagal kuriuos turi pareigą apmokėti pinigines sumas kitiems juridiniams asmenims, tačiau pridedamuose dokumentuose nėra duomenų, jog ieškovė turi pareigą atsiskaityti už atliktus darbus būtent ginčo žemės sklype. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad galimų nuostolių, jei tokie būtų, išieškojimas iš Nacionalinės žemės tarnybos galėtų pasunkėti ar taptų negalimas. Ieškovė nepagrįstai, teikdama teismui prašymą, siekia nusimesti įrodinėjimo naštą ir ją perkelti teismui ir Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad Nacionalinei žemės tarnybai yra skirta pakankamai lėšų teismų sprendimams vykdyti ir, kad skirtų lėšų likutis atsiliepimo teikimo dienai yra 533 297,22 Eur. Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi kiekvienos bylos galimą baigtį, pagal poreikį gauna pakankamai lėšų iš biudžeto, kad galėtų tinkamai vykdyti ir įvykdyti visus teismų sprendimus. Pažymėtina, kad likutis yra iš 2017 metams numatytų ir skirtų lėšų, taigi akivaizdu, kad net ne visos skirtos lėšos buvo panaudotos šiais metais, kas dar kartą patvirtina, kad lėšų yra gaunama pakankamai, o jų ne tik kad ne trūksta teismų sprendimams įvykdyti, bet ir lieka. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja pirmoji sąlyga, kad vadovaujantis CPK 146 straipsniu būtų galimas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimas, t.y. neįrodė, kad yra realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas. Pirmiausia, kaip teisingai nurodyta ir nutartyje, ieškovė nepagrindė nuostolių dydžio, nepagrįstai traktavo savo patirtas išlaidas kaip nuostolius, visiškai neaišku kaip ir kokiu būdu tos išlaidos virs nuostoliais, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad tokie nuostoliai atsiras, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų nuostolių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės UAB „Klameta“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

2016 m. sausio 4 d. tarp Lietuvos valstybės atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus ir UAB „KLAMETA“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.8SŽN-1, pagal kurios 1 punktą nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,9422 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006 m. gruodžio 29 d. išduotas statybos leidimas Nr. 38-4 NR200-127, galiojantis iki 2016 m. gruodžio 29 d. gamybinio pastato 83P1g rekonstravimui (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastato baigtumas 100 procentų (kadastro duomenų nustatymo data 2016 m. liepos 19 d.). 2016 m. gegužės 16 d. tarp UAB „KLAMETA“ ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis Nr.16-04, pagal kurios 1 punktą UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti „Sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) projektą, jį suderinti ir gauti statybos leidimą. Sutarties 2 punkte nustatyta darbų pradžia 2016 m. gegužės 16 d., darbų pabaiga 2017 m. vasario 30 d.. 2016 m. gruodžio 5 d. statytojai UAB „KLAMETA“ išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr.70-17-946 statiniui (duomenys neskelbtini) sandėliavimo paskirties pastatui, statybos rūšis – nauja statyba. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastato-sandėlio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) baigtumas 15 procentų, būklė - nebaigta statyba, statybos pradžios metai – 2017 m., kadastro duomenų nustatymo data – 2017 m. spalio 30 d. Kauno miesto skyrius, vykdydamas 2016 m. lapkričio 4 d. pavedimą, 2016 m. lapkričio 22 d. atliko žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą Nr.8ŽN-318-(14.8.71), kuriame užfiksavo, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra pieva aptverta tvora, tačiau statiniais neužstatyta. Skyrius atsižvelgdamas į tai laikė, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esančiam pastatui eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl įvertinęs žemės nuomos teisinį reglamentavimą, sprendė, kad didžioji žemės sklypo dalis negalėjo būti išnuomota. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė UAB „Klameta“ naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas bei uždraudė UAB „Klameta“ atlikti naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 178 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017; kt.). Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-178/2017).Pažymėtina, kad ieškovei pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti atsakovės iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jos pareikštą prašymą. Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir, kad šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.Apeliantė nurodo, kad nutartyje teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė prašyme nurodė išlaidas pastato projektavimui ir statybai, o ne nuostolius dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat nurodo, kad nuostoliai ieškovės yra patiriami būtent dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė būtų galėjusi užbaigti pastatą ir plėsti savo vykdomą veiklą bei iš to gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą sieja su pastato projektavimui ir statybai panaudotomis lėšomis 375 994,16 Eur sumai. Tačiau pažymėtina, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastato-sandėlio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) baigtumas 15 procentų, būklė - nebaigta statyba, statybos pradžios metai – 2017 m., kadastro duomenų nustatymo data – 2017 m. spalio 30 d. Kauno miesto skyrius, vykdydamas 2016 m. lapkričio 4 d. pavedimą, 2016 m. lapkričio 22 d. atliko žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą Nr.8ŽN-318-(14.8.71), kuriame užfiksavo, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra pieva aptverta tvora, tačiau statiniais neužstatyta. Skyrius atsižvelgdamas į tai laikė, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esančiam pastatui eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl įvertinęs žemės nuomos teisinį reglamentavimą, sprendė, kad didžioji žemės sklypo dalis negalėjo būti išnuomota. 2016 m. gruodžio 1 d. raštu ieškovė informuota apie tai, kad jeigu nebus pateiktas žemės sklypo planas 2016 m. sausio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartis bus pakeista vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė, žinodama atsakovės poziciją (2016 m. lapkričio 22 d. vertinimas, 2016 m. gruodžio 1 d. raštas ieškovei) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, pradėjo pastato projektavimo ir statybos darbus (statybos pradžios metai 2017), todėl turėjo įvertinti su tokių veiksmų atlikimu susijusių kaštų riziką. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2017 m. spalio 24 d. nutartimi, teismas sustabdė UAB „Klameta“ naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas bei uždraudė UAB „Klameta“ atlikti naujų statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Apeliantė neneigia, kad prašomų užtikrinti nuostolių suma 375 994,16 Eur yra susijusi su jau atliktais pastato projektavimo ir statybos darbais. Taigi, atsakovės nurodoma suma (išlaidos) atsirado iki teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde taip pat nurodo, kad nepaisant to, kad byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė privalės apmokėti pagal sutartį kainą už pastato konstrukcijų pristatymą. Teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai tik patvirtina, kad mokėtina suma niekaip nesusijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.Apeliantė nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pastate negali būti vykdomi statybos darbai, neatleidžia ieškovės nuo sutartinių įsipareigojimų UAB (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad ieškovė sulauks iš UAB „(duomenys neskelbtini) pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo, kurie galėtų siekti konstrukcijų montavimo kainos dydį – 55 850 Eur be PVM. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra grįsti tik prielaidomis. Apeliantė nenurodo jokių objektyvių argumentų, kurie pagrįstai leistų spręsti, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo yra aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus bei byloje esančius įrodymus, sutinka su tuo, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pastate negali būti vykdomi statybos darbai, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės pačios savaime nėra pakankamos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti, kadangi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė nepagrįstai traktuodama savo patirtas išlaidas kaip nuostolius, visiškai nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kaip šios projektavimo ir statybos išlaidos virs nuostoliais, patirtais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kitaip tariant, jog šioje byloje netaikius arešto, ieškovės nurodomi nuostoliai nebūtų patirti.Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad teismas nutartyje priskyrė ieškovei per didelę įrodinėjimo naštą, kadangi kaip nurodyta aukščiau, galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog nepritaikius nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nuostolių išieškojimas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomas. Pasisakant dėl tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo netaikius jų užtikrinimo, nurodytina, kad ieškovė, kaip asmuo, prašantis taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turėjo įrodyti užtikrinimo taikymo pagrįstumą ir tikslingumą, tačiau to nepadarė. Vien atsakovės pateiktos lentelės, kurioje nurodoma, kad teismų sprendimams vykdyti atsakovei yra skirta 533 297,22 Eur suma deklaratyvus interpretavimas nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė būtų nepajėgi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, jog nepritaikius nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nuostolių išieškojimas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomas.Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi atsakovė piktnaudžiauja teise. Tai, kad atsakovė byloje pateikė priešieškinį bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė piktnaudžiauja teise. Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir nenurodė objektyvių faktinių aplinkybių pagrįsti šiam savo teiginiui.Apeliantės teigimu, teismas nutartyje pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą nurodydamas jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas turi prioritetą prieš nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo institutas yra skirtas užtikrinti ieškovės nuostolių, galinčių atsirasti, atlyginimą, tačiau negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės teismo išvadų interpretavimai nelaikytini sudarančiais pagrindą spręsti, kad teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti esant visoms CPK 146 straipsnyje sąlygoms taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 178 str., 185 str.), o taikant nuostolių atlyginimo institutą sąlygų visuma yra būtina.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties.

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė atskirajame skunde prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė