- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-3335-656/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. Š. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas nurodė, kad jis terminuotos darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovą. Nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2009-04-03 statybos objekte (duomenys neskelbtini), metu ieškovas buvo sunkiai sužalotas. Nelaimingas atsitikimas įvyko, kai ieškovas leisdamasis laiptais žemyn iš trečio aukšto, susipynus kojoms griuvo ant laiptų aptvėrimų ir, persivertęs per juos, krito iš 4,85 m. aukščio į pirmą aukštą ant iš lentų įrengtos statybinio keltuvo nusileidimo aikštelės ir betoninių grindų. Ieškovas patyrė stuburo krūtininės dalies 8, 9, 10 slankstelių lūžimą, pilną trauminį mielitą (nugaros smegenų pakenkimas). Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės neefektyvumas, pasireiškęs tuo, kad neblaivus darbuotojas nebuvo nušalintas nuo darbo. Tuo pažeisti DK 123 str. 1 d. reikalavimai, atsakovo 2003-06-23 patvirtintos Betonuotojo saugos ir sveikatos instrukcija, atsakovo 2008-01-22 patvirtinta Statybos objekto vidaus darbo tvarka. Atsakovas pažeidė Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus nedelsiant pranešti apie įvykį Valstybinei darbo inspekcijai ir iki tyrimo pradžios išsaugoti darbo vietą ir įrenginių tokios būklės, kokios jie buvo nelaimingo atsitikimo metu. Pranešimą VDI Vilniaus skyriui atsakovas išsiuntė tik 2009-04-06, t.y. po trijų dienų, tam, kad būtų pakeista nelaimingo atsitikimo vieta ir apsauginiais aptvarais aptverti laiptai. Darbdavio neteisėta veika pasireiškė saugos darbe norminių aktų pažeidimu. Saugos darbe norminių aktų pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu, dėl kurio sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata ir atsiradusia žala. Įrodžius, kad žala nukentėjusiajam atsirado ryšium su jo darbiniu pareigų vykdymu, darbdavio, nesudariusio saugių darbo sąlygų, kaltė yra preziumuojama. Dėl patirtų sužalojimų ir ilgo gydymo ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą. Ieškovui iki šiol tenka iškęsti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės, pragyvenimo šaltinio praradimą. Ieškovas prarado dalį darbingumo. Atsakovas yra pelno siekianti, stabilios turtinės padėties statybų versle veikianti bendrovė. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas reiškia siekiant protingos nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į nukentėjusiojo neblaivumą nelaimingo atsitikimo metu. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, išmokamą vienkartine išmoka; priteisti iš atsakovo metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį nustatant 25000 Lt atlyginimą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo paties ieškovo darbo drausmės ir tvarkos pažeidimai. Nelaimingas atsitikimas įvyko ne ieškovui vykdant patikėtas pareigas, o jam pietų pertraukos metu pasigėrus, vėliau jam dėl girtumo griuvus ant laiptų aptvėrimų bei, persivertus per juos, nukritus į pirmą aukštą. Nelaimingo atsitikimo darbe akte be pagrindo teigiama, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės neefektyvumas. Ryte ieškovas buvo blaivus, vėliau alkoholį jis vartojo slapta nuo bendrovės administracijos darbuotojų, pietų pertraukos metu. Po pietų pertraukos ieškovas darbo vietoje nebuvo net pasirodęs, todėl pašalinti jį iš darbo vietos nebuvo galimybių. Ieškovas pažeidė Betonuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos ir Statybos objekto vidaus darbo tvarkos reikalavimus. Pranešimą VDI Vilniaus skyriui apie nelaimingą atsitikimą atsakovas išsiuntė įvykio dieną, o įvykio vieta buvo apsaugota ir išliko nepakitusi iki tyrimo pradžios. Aplinkybė, kad laiptų aikštelių ir laiptų aptvėrimai buvo 1.03 m, 1.04 m aukščio, o ne 1.1 m aukščio, priežastingai tiesiogiai nėra susijusi su nelaimingu atsitikimu. Nesutiko, kad atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, nesudarė ieškovui sveikas ir saugias darbo sąlygas. Ieškovas pats sąmoningai vartodamas alkoholinius gėrimus sąlygojo nelaimingą atsitikimą. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens kaltų veiksmų, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo žala. kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 25000,00 Lt sumą nuo 2011-08-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 767,95 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nurodė, kad statybos objekte (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 3 d. 14.40 val. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo ieškovas V. Š.. Po įvykio ieškovui nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai, nustatyta, kad ieškovas po traumos nustojo jausti ir valdyti kojas, nekontroliuoja dubens funkcijų, nustatytas nugaros smegenų pažeidimas. Ieškovas 2009-04-04 operuotas ( operacijos trukmė – 7 valandos). Vilniaus GPUL 2009-04-06 pažymoje apie traumos sunkumą Nr.973 nurodyta V. Š. diagnozė - stuburo krūtininės dalies 8, 9, 10 slankstelių lūžimas, pilnas trauminis mielitas, nurodyta, kad vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymu Nr.397, nukentėjusiojo V. Š. trauma priskiriama prie sunkių. Ligoninės stacionare ieškovas buvo gydytas iki 2009-04-23. Po ko ieškovui buvo skirtas reabilitacinis gydymas. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro stacionarinės reabilitacijos skyriuje ieškovas buvo gydytas nuo 2009-04-23 iki 2009-07-31. Ieškovo kraujyje po nelaimingo atsitikimo nelaimingo atsitikimo dieną, tyrimo metu kraujyje rasta 3,49 promilės etilo alkoholio.
Nelaimingo atsitikimo darbe 2009-05-04 akte Nr.1 nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės užfiksuotos Akto 7 punkte, nurodant, kad V. Š., susikišęs rankas į kišenes, apie 14 val. 45 min. leisdamasis laiptais žemyn, susipynus kojoms griuvo ant laiptų aptvėrimų ir, persivertęs per juos, nukrito į pirmą aukštą ant iš lentų įrengtos statybinio keltuvo nusileidimo aikštelės ir betoninių grindų ir sunkiai susižalojo, kritimo aukštis 4,85 m. Akto 7 punkte taip pat nurodyta, kad laiptai ir laiptų aikštelės nelaimingo atsitikimo darbe metu statybos objekte buvo aptvertos saugančiais nuo kritimo iš aukščio aptvarais, kad tai patvirtina iš karto po įvykio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK specialistų padaryta nelaimingo atsitikimo darbe vietos nuotrauka, taip pat ir nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos 2009-04-06 padarytos nuotraukos, kad laiptų aikštelių ir laiptų aptvėrimai buvo 1,03, 1,04 metro aukščio, t.y. žemesni nei 1,10 m., kaip nurodyta Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 – 21 punkto 4 dalyje. Teismas nustatė, kad iki nelaimingo atsitikimo tyrimo pradžios, t.y. iki 2009-04-06, nelaimingo atsitikimo vieta neišsaugota tokios būklės, kokios ji buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Tuo pažeistas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punkto reikalavimas. Surinktų įrodymų pagrindu nėra galimybės visiškai tiksliai nustatyti ir įvertinti nelaimingo atsitikimo vietos būklės pasikeitimą nuo nelaimingo atsitikimo momento iki 2009-04-06. Nepaneigta esminė Akte užfiksuota aplinkybė, kad nelaimingo atsitikimo metu laiptai ir laiptų aikštelės buvo aptvertos saugančiais nuo kritimo iš aukščio aptvarais. Akte nurodyta įvykio aplinkybė, kad laiptų ir laiptų aikštelės aptvėrimai nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo žemesnio, nei turėjo būti, aukščio, nepaneigta ir laikytina visiškai įrodyta. Šios nelaimingo atsitikimo aplinkybės atsakovas neskundė nustatyta tvarka. Darbdavio, darbuotojų atstovai, atsakovo vadovas Aktą pasirašė be pastabų, kas reiškia, kad atsakovo vadovas su tyrimo išvadomis sutiko. Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorius 2000-12-22 įsakymu Nr.346, nustato būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus atliekant statybos darbus. Šių taisyklių 21 punkto 4 dalyje numatyta, kad aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones.
Akto 17 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Priežastimi nurodytas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės neefektyvumas, neblaivaus darbuotojo nenušalinimas iš darbo vietos, to pažeidžiant LR DK 123 str. 1 d. reikalavimus. Priežastimi taip pat nurodytas darbuotojo buvimas darbe, darbo atlikimas neblaiviame stovyje, tuo pažeidžiant Betonuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos 1.3.5 p., Statybos objekto vidaus darbo tvarkos 4.8 p. reikalavimus.
Teismas nusprendė, kad šalių atsakomybė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra abipusė.
Ieškovas neginčija, kad jam buvo ir yra žinoma aplinkybė, kaip visiems žinoma aplinkybė, kad draudžiama darbo metu vartoti alkoholį, darbo vietoje būti neblaiviam, ir ieškovas pažeidė vidaus darbo tvarkos taisykles. Darbuotojų instruktavimas, supažindinimas su galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis, saugos ir sveikatos instrukcijomis neatleidžia darbdavio nuo pareigos kontroliuoti darbuotojų darbo drausmės, saugaus darbo reikalavimų laikymąsi darbo metu. Darbdavys privalo imtis reikiamų organizacinių priemonių tam, kad būtų tinkamai ir efektyviai organizuotas darbuotojų darbas, kad būtų laiku reaguojama į daromus darbo drausmės ir saugaus darbo pažeidimus. Įstatyme įtvirtinta pareiga darbdaviui nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojas pasirodė darbe neblaivus ( LR DK 123 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad atsakovas statybos objekte reikiamai neorganizavo darbo, neužtikrino darbuotojams saugaus darbo, nes įrengdamas statybos objekte laiptų ir lauptų aikštelių aptvarus pažeidė būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, neužkirto alkoholio vartojimo darbo vietoje darbo metu, nenustatė, kad darbuotojas yra neblaivus darbo vietoje ir nenušalino jo nuo darbo. Atsakovas nesilaikė darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tokie atsakovo veiksmai ir neteisėtas neveikimas, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nebuvimas, kaip ir ieškovo neteisėtas vartojimas alkoholinių gėrimų darbo metu, yra priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu ir jo metu ieškovui atsiradusia žala sveikatai, su ieškovo patirta neturtine žala.
Dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtų traumų ieškovas tapo nedarbingas. Laikotarpyje nuo 2009-08-20 iki 2011-08-19 buvo patvirtintas jo 20 procentų darbingumo lygis ir atitinkamai 80 procentų netekto darbingumo lygis. Šuo metu ieškovo darbingumo lygis dar sumažėjo. Nuo 2011-08-08 iki 2013-08-07 ieškovui patvirtintas 15 procentų darbingumo lygis. Nelaimingo atsitikimo pasėkoje ieškovas tapo neįgalus. Iš esmės pasikeitė ieškovo gyvenimo kokybė. Ieškovas nevaldo kojų, yra iš esmės apribotas ieškovo mobilumas ir judėjimas, ieškovas naudojasi mechaniniu vežimėliu. Iš esmės sumažėjo ieškovo savarankiškumas buityje, galimybės apsitarnauti. Dėl patirtų sužalojimų ir jų pasėkoje įgyto neįgalumo sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės. Ieškovas neteko galimybės užsidirbti pragyvenimui ir turėti iki sveikatos sužalojimo turėtą gyvenimo lygį. Ieškovui teko ilgai gydytis sveikatos priežiūros įstaigų stacionaruose, ambulatoriškai. Ieškovas patyrė sudėtingą operacinį gydymą, didelius fizinius skausmus (iš ligos istorijos matyti, kad skausmams malšinti buvo naudojami narkotiniai analgetikai). Ieškovas patyrė ir patiria didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Vertinant nelaimingo atsitikimo pasekmes, abiejų šalių atsakomybę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, atsakovo turtinę padėtį, teismas taip pat laikė pagrįstu ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 25000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu atlyginant ieškovui dalį jo patirtos turtinės žalos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Ieškovas buvo apmokytas saugių darbo būdų ir metodų, tinkamai instruktuotas darbo vietoje, aprūpintas darbo įrankiais, todėl teismo išvada, kad atsakovas nesilaikė darbdavio pareigų, įtvirtintų Darbo kodekso 260 str. 1 d., nepagrįstas.
2.Nors nelaimingo atsitikimo tyrimo akto 7 p., kad laiptų aikštelių ir laiptų aptvėrimai buvo 1,03 m. ir 1,04 m aukščio, o turėjo būti 1,1 m, tačiau toks neatitikimas akte nėra įvardintas nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad tai lėmė patį nelaimingą atsitikimą.
3.Teismas netinkamai vertino įrodymus ir be pagrindo padarė išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu ir darbo vietoje. Liudytojų parodymais nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas atsitiko ieškovui ne vykdant pavestą užduotį, bet pietų pertraukos metu kažkur pasigėrus, vėliau negrįžtant į darbo vietą, lipant laiptais žemyn iš trečio statinio aukšto, dėl girtumo susipynus kojoms, griuvus ir nukritus iš 4.85 m aukščio.
4.Byloje nenustatyta, kad ieškovas girtavo darbo vietoje, pats ieškovas pripažino, kad girtavo iš vakaro namuose. Byloje neįrodyta, kad ieškovas girtavo darbo vietoje ir darbo metu. Ieškovas po pietų darbo vietoje nepasirodė. Atsakovas neturėjo galimybės sutrukdyti ieškovo girtavimui.
5.Nagrinėjant bylą nėra nustatyta, kad atsakovo administracijos darbuotojai būtų matę ieškovo girtavimo faktą ar girtą ieškovą darbo vietoje. Pats ieškovas pripažino, kad jis išgėręs slapstėsi ir vengė susitikti su administracijos darbuotojais.
6.Ieškovas pažeidė atsakovo vidaus teisės aktuose nustatytus draudimus vartoti alkoholį. Ieškovo veiksmai vertinami kaip didelis neatsargumas: ieškovo girtumas buvo sunkaus laipsnio, ieškovai demonstratyviai susikišęs rankas į kišenes, leidžiantis nuo laiptų nukrito susipynus kojoms. Ieškovo atlikti veiksmai neturi nieko bendro su ieškovui patikėtu darbu. Ieškovas, žinodamas apie draudimus būti statybos objekte, jų nepaisė. Yra tiesioginis priežastinis ryšis tarp ieškovo veiksmų ir paties ieškovo tyčios, o ne teismo sprendime neįvardintų atsakingų atsakovo darbuotojų, padarytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ar Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų pažeidimo. CK 6.253 str. 1-5 dalis, 6.282 str. nustato, kad paties nukentėjusiojo asmens kaltė ar didelis neatsargumas yra pagrindas sumažinti žalos dydį arba atmesti ieškinį. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys nurodytais atvejais neatsako už nelaimingą atsitikimą, kuris įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.
7.Ieškovas buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinių draudimu, todėl, vadovaujantis CK 6.283 str. 4 d. ir Darbo kodekso 249 str., ieškovas negali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas skundą grindžia dviem argumentų grupėmis: atsakovo kaltės, kad ieškovas neblaivus buvo darbe, nebuvimu ir statybvietės įrengimo saugos reikalavimų vykdymu.
Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių atsakomybė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra abipusė. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis pažeidė teisės aktuose nustatytus draudimus vartoti alkoholį ir būti neblaiviam darbo vietoje. Atsakovo kaltė pasireiškė nesaugių darbo sąlygų sudarymu, nes neblaivus ieškovas nebuvo pašalintas iš statybvietės bei atitvarų aukštis buvo žemesnis už nustatytą teisės aktuose.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo veiksmai vertinami kaip didelis neatsargumas. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Jei ieškovas būtų laikęsis paprasčiausios taisyklės nebūti statybvietėje ir nelaipioti pastoliais darbo vietoje būnant neblaiviam, nelaimingo atsitikimo galima buvo išvengti. Apeliacinio skundo argumentai, kad įgalioti asmenys neturėjo galimybės kontroliuoti, kur ir kada ieškovas gėrė alkoholinius gėrimus, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne tuo metu, kai ieškovas vykdė pavestą darbą, teisiškai nereikšmingi. Esminę reikšmę nustatant priežastinį ryšį su ieškovo patirtais sužalojimais turi faktas, kad neblaivaus ieškovas buvo statybvietėje. Atsakovas pripažįsta aplinkybę ir tai patvirtina liudytojų parodymai, kad neblaivus ieškovas statybvietėje buvo ilgą laiką, byloje nėra duomenų, kad įgalioti atsakovo atstovai būtų ėmesį priemonių pašalinti ieškovą iš statybvietės.
Nelaimingo atsitikimo darbe 2009-05-04 akte Nr.1 aktas patvirtina, kad laiptų ir laiptų aikštelių aptvėrimai buvo netinkamo aukščio. Šios nelaimingo atsitikimo aplinkybės atsakovas neskundė nustatyta tvarka. Darbdavio, darbuotojų atstovai, atsakovo vadovas Aktą pasirašė be pastabų, kas reiškia, kad atsakovo vadovas su tyrimo išvadomis sutiko, akto neskundė. Jeigu įmonės vadovas nesutinka su tyrimo išvadomis, jis aktą pasirašo su pastaba, o savo nuomonę išdėsto akto priede ( Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 50 p.). Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorius 2000-12-22 įsakymu Nr.346, nustato būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus atliekant statybos darbus. Šių taisyklių 21 punkto 4 dalyje numatyta, kad aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones. Aktas ( aptvarų aukštis) ir įvykio vietos nuotraukos ( aptvarai neatitiko reikalavimo dėl ištisinės papėdės juostos apačioje) patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo metu nelaimingo atsitikimo vietoje laiptų ir laiptų aikštelės aptvarai neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 būtinų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Akte nurodyta įvykio aplinkybė, kad laiptų ir laiptų aikštelės aptvėrimai nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo žemesnio, nei turėjo būti, aukščio, nepaneigta ir laikytina visiškai įrodyta.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuo atveju, kai dirbama pavojingomis sąlygomis (aukštyje, su judančiai mechanizmais ir kt.), net ir esant darbdavio kaltei, traktuojamas, kaip didelis neatsargumas. Tačiau neeliminuojama ir darbdavio, nenušalinusio neblaivaus darbuotojo nuo darbo, deliktinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m. birželio 13 d. nutarime konstatuota, kad nukentėjusiojo (žuvusiojo) R. S. apsvaigimas nuo alkoholio nelėmė nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau šią aplinkybę teismas traktavo kaip nukentėjusiojo (žuvusiojo) didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti, ir laikė, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs 40 procentų darbdavio ir 60 procentų paties nukentėjusiojo kaltę, teisingai nustatė kaltės proporcijas (civilinė byla Nr. 3K-P-276/2005). Analogiška praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008 bei 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. liepos 18 d. nutartimi išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą civilinėje byloje dėl žalos, susijusios su fizinio asmens gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad nukentėjusysis, dirbęs pavojingą darbą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatytas 0, 55 promilės etilo alkoholio kiekis), kaip didelį neatsargumą ir nustatė darbdavio bei nukentėjusiojo kaltę po 50 procentų (civilinė byla Nr. 2A-296/2006). Kitoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30 d. išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą nustatė, jog ieškovės vyras G. G., kuris dirbo pas atsakovą vairuotoju ir žuvo darbe įvykus nelaimingam atsitikimui, tai yra remontuodamas automobilio pneumosistemą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatytas 1, 53 promilės etanolio koncentracija). Teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę kaip didelį neatsargumą ir darbdavio bei nukentėjusiojo kaltę nustatė po 50 procentų (civilinė byla Nr. 2A–355/2006). Analogiška praktika formuojama ir vėlesnėse nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490/2008, 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260/2007, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-9/2011).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, kaip statinio (statybvietės) valdytojas, neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes privalėjo taip organizuoti darbą, kad darbuotojai neturėtų galimybės darbo metu girtauti, o neblaivūs darbuotojai būtų nedelsiant nušalinti nuo darbo, o pastolių įrengimas turėjo atitikti teisės aktų reikalavimus. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.266 str. 1 d.).
Nors nustatytas didelis paties ieškovo neatsargumas, tačiau CK 6.282 str. 1 d., teismui paliekama diskrecijos teisė spręsti, ar nukentėjusio asmens didelis neatsargumas yra pagrindas atmesti reikalavimą priteisti žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo turtinė padėtis ir beveik visiškas darbingumo praradimas (75 procentų) ir tai, kad atsakovas yra stambi auganti dideles pajamas gaunanti įmonė (2011-09-30 turėjusi 9546749 Lt vertės turto, t.1 b.l.166), sudaro pagrindą, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, pripažinti, kad nėra pagrindo visiškai atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, apeliantui apeliaciniame skunde neginčijant neturtinės žalos nustatymo kriterijų, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktais ir sprendime aptartais kriterijais, nulėmusiais atlygintinės žalos dydžio nustatymą, t.y. jos įvertinimą, atsižvelgiant į apelianto patirtą traumą bei jos pasekmes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo dalyje teismo sprendimas motyvuotas ir argumentuotas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo įtvirtintą diskrecijos teisę pačiam teismui nustatyti neturtinės žalos dydį, sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos suma ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Apelianto argumentas, kad ieškovas buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinių draudimu, todėl, vadovaujantis CK 6.283 str. 4 d. ir Darbo kodekso 249 str., ieškovas negali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 7 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K–3–575/2006 konstatavo, kad ankstesnėse nutartyse buvo suformuluota taisyklė, jog kai darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys. Teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo.
Pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.