Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. Č. ir E. Č. atstovo advokato Alberto Bandžiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2 – 71 – 45/2006 pagal ieškovų N. Č. ir E. Č. ieškinį atsakovui AB „Kasyba“ dėl žalos, susijusios su fizinio asmens gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovų N. Č. ir E. Č. ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo AB „Kasyba“ ieškovams 30 000 Lt neturtinės žalos, ieškovui E. Č. priteisė 37 532, 32 Lt turtinės žalos, o į valstybės biudžetą priteisė 20 Lt pašto išlaidų ir 2 026 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CK 6.284 straipsnis yra aiškinamas plečiamai ir darbdavys gali būti įpareigotas atlyginti žalą, atsiradusią darbuotojo gyvybės atėmimo atveju, jeigu nukentėjęs darbuotojas buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nelaimingas atsitikimas nepripažintas draudiminiu įvykiu ir dėl to draudimo išmokos neišmokėtos, todėl konstatavo, jog šiuo pagrindu ieškovai turi teisę reikšti reikalavimus atlyginti žalą, atsiradusią dėl A. Č. mirties nelaimingo atsitikimo darbe metu. Teismas teigė, kad pagal VDI Vilniaus skyriaus tyrimo medžiagą dėl šio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe bei aktą, nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas darbo organizavimas, o šis dokumentas tokio pobūdžio ginče yra pagrindinis įrodymas, konstatuojant darbdavio kaltę dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo. Teismas konstatavo, kad yra priežastinis ryšys tarp AB „Kasyba“ neteisėtos veikos (netinkamai instruktavo apie atliekamų klojinių demontavimo darbus, nepakankamai informavo apie atliekamų darbų specifiką ir riziką, bei netinkamai ir nepakankamai kontroliavo ardant klojinius) ir pasekmių (A. Č. mirtinas sužalojimas, nuvirtus klojinių skydams). Atsižvelgdamas į Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos 2004 m. liepos 1 d. specialisto išvadą Nr. T-A3889/04 ir liudytojo V. A. B. paaiškinimus, teismas A. Č. veiksmus kvalifikavo kaip didelį neatsargumą. Teigė, kad pagal Darbų saugos instrukciją betonuotojams Nr. 52 draudžiama dirti apsvaigus, nes ir nedidelis alkoholio kiekis turi įtakos žmogaus apsisprendimui. Teismas padarė išvadą, jog žalingas pasekmes betarpiškai sukėlė nukentėjusiojo veiksmai, todėl nustatė A. Č. – 50 procentų ir AB „Kasyba“ – 50 procentų kaltės proporcijas. Vadovaudamasis CK 6.284 straipsniu teismas sprendė, jog E. Č. yra priteistinas vienkartinis 37 532, 32 Lt turtinės žalos atlyginimas dėl maitintojo netekimo, kaip negaunama tėvo atlyginimo dalis, paskaičiuota nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. iki jo pilnametystės. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pagal Socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio nuostatas. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad pagal CK 6.250 straipsnio antrąją dalį ši žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Laikė, kad šio nelaimingo atsitikimo pasekmės yra skaudžios, tačiau ir paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas sąlygojo dvasinius išgyvenimus jo šeimos nariams. Teismas atsižvelgė į tai, kad darbdavys savanoriško draudimo sutartimi buvo apdraudęs savo darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant riziką, susijusią su sužalojimais ir mirtimi į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovams dėl paminėto įvykio buvo išmokėta 100 000 Lt draudimo išmoka, kad AB „Kasyba“ išmokėjo 6 410 Lt pašalpą laidojimo išlaidoms padengti ir 1000 Lt išlaidoms paminklui. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas iš dalies patenkino ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos ir priteisė 30 000 Lt, po 15 000 Lt kiekvienam.

Ieškovų atstovas advokatas Albertas Bandžius padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimo, prašo jį iš dalies pakeisti ir iš atsakovo AB „Kasyba“ priteistą 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 100 000 Lt, išmokant ją lygiomis dalimis ieškovams. Nurodė, kad teismas pagrįstai pripažino, jog AB „Kasyba“ nepakankamai užtikrino darbuotojui A. Č. saugias ir sveikas darbo sąlygas, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas ir pats A. Č., kurio veiksmus pripažino dideliu neatsargumu, o kaltės laipsnį – 50 procentų proporcijos. Mano, jog skundžiamo sprendimo dalis, kurioje pripažinta, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltė tenka ir A. Č. nėra visiškai teisinga. Apeliantas, remdamasis CK 6.253 straipsniu, 6.282 straipsnio pirmąja dalimi teigia, jog ne bet koks nukentėjusiojo elgesys, o tik didelis neatsargumas yra pagrindas atleisti atsakovą nuo žalos atlyginimo ar tokios žalos atlyginimo dydį mažinti. Nurodė, kad šį teiginį patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr.2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl žalos, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę“ 20 punktas. Minėtame nutarime vienas iš pagrindų, asmens veiksmų priskyrimui prie didelio neatsargumo yra jo girtumas, tačiau girtumo fakto konstatavimas nors ir sudaro formalų pagrindą asmens veiksmus priskirti prie didelio neatsargumo, tačiau tai reikia vertinti visų nelaimingo atsitikimo aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje B. J. K. v. UAB „Krakių žemės ūkio bendrovė“, A. M., UADB „KDK draudimas“ Nr. 3K – 3 – 825). Pažymėjo, kad VDI 2004 m. liepos 12 d. parengto akto aštuntajame punkte konstatuota, jog A. Č. neblaivumas jokios įtakos nelaimingam atsitikimui, jo priežastims bei aplinkybėms neturėjo. Be to, nurodė, kad darbdavys, nors ir turėjo galimybę, nustatyta tvarka neprašė atlikti papildomą ar pakartotinį tyrimą, neginčijo minėtos aplinkybės. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga (Teismų praktika Nr. 5 – 6, 1996 m., 175 psl.), mano, jog teismas tinkamai vertindamas minėto akto aštuntą punktą, galėjo įžvelgti neatsargumo dėl nerūpestingumo elementų, tačiau jokiu būdu ne neatsargumo dėl lengvabūdiško pasitikėjimo (didelio neatsargumo) elementų. Mano, kad teismas, mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir nukrypdamas nuo ieškovų reikalautos neturtinės žalos atlyginimo 50 procentų proporcijos išmokėjimo, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovams buvo išmokėta 100 000 Lt draudimo išmoka, pažeidė CK 6.290 straipsnio antrąją dalį, nes savanoriškojo draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos.

Atsakovas AB „Kasyba“ pateikė atsiliepimą į ieškovų atstovo advokato Alberto Bandžiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimo, prašo jį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad A. Č., dirbdamas statybose neblaivus, pažeidė „Darbų saugos instrukciją betonuotojams nr. 52“ , „Monolitinio betonavimo technologinę kortelę Nr. 2“, kitas darbų saugos instrukcijas bei įmonės vidaus tvarkos taisykles. Teigia, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į Teismo medicinos toksikologijos laboratorijos 2004 m. liepos 1 d. specialisto išvadą bei liudytojo paaiškinimus ir pagrįstai konstatavo, kad A. Č. veiksmai turi būti priskirtini prie didelio neatsargumo. Taip pat teigia, kad teismas pagrįstai nurodė, kad ir nedidelis alkoholio kiekis turi įtakos žmogaus apsisprendimui, veiksmų lengvabūdiškumui, nes A. Č., nors ir būdamas patyręs darbininkas, buvo neatsargus, nesiėmė saugumo priemonių, neįvertino savo veiksmų bei galimos rizikos. Be to, atsakovas AB „Kasyba“ pažymėjo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog A. Č. ir AB „Kasyba“ kaltės proporcijos yra lygios.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė tik ieškovų atstovas advokatas A.Bandžius. Iš skunde suformuluoto prašymo dėl skundžiamo sprendimo pakeitimo iš dalies matyti, kad apskųsta tik sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Iš sprendimo motyvuojamosios dalies, skirtos neturtinės žalos priteisimo klausimui, matyti, kad nustatant jos dydį pirmosios instancijos teismas buvo atsižvelgęs į tai, kad ieškovams dėl paminėto įvykio buvo išmokėta draudimo išmoka, be to, atsakovas išmokėjo jiems pašalpas laidojimo išlaidoms bei paminklo pastatymo išlaidoms padengti. Tačiau materialinės žalos atlyginimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą ir priešingai, vienas iš kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra padarytos turtinės žalos dydis (CK 6.250 str. 2 d.). Be to, kalbant apie neturtinės žalos dydį turėtina omenyje, kad ją prašo priteisti žuvusiojo A.Č. artimieji – jo sutuoktinė bei mažametis sūnus, kuriems vyro ir tėvo žūtis sužlugdė bendro normalaus gyvenimo viltis bei sukėlė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikyti pirmosios instancijos teismo abiem ieškovams priteistą 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atitinkantį protingumo ir sąžiningumo kriterijus, negalima. Kita vertus, dėl ieškovams sukeltų dvasinių išgyvenimų iš dalies kaltas ir pats A.Č. pažeidęs Darbų rangos instrukcijos betonuotojams Nr. 52 1.7 punktą, draudžiantį dirbti apsvaigus bei 4.10 punktą, reglamentuojantį ardymo darbų saugumo ypatumus, kas be kita ko, buvo konstatuota ir Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5-04. Šia prasme kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltė tenka ir nukentėjusiajam A.Č., neteisingumo ir konstatuoja, kad šiam teiginiui pagrįsti skirti apelianto argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu nepaneigia. Tačiau atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, o taip pat į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į šią žalą padariusio asmens, (o tai reiškia ir į paties nukentėjusiojo asmens kaltę) visiškai patenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra (CK 6.250 str. 2 d.).

Todėl skundžiama sprendimo dalis keistina ir iš atsakovo kiekvienam iš ieškovų priteistinas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo UAB „Kasyba“ (įmonės kodas 122010012) po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo N. Č. (a/k duomenys neskelbtini) ir E. Č. (a/k duomenys neskelbtini) naudai.

Priteistas iš atsakovo UAB „Kasyba“ (įmonės kodas 122010012) išlaidas į valstybės biudžetą padidinti: priteisti iš atsakovo UAB „Kasyba“ (įmonės kodas 122010012) 25 Lt pašto išlaidų ir 2 926 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kasyba“ (įmonės kodas 122010012) į valstybės biudžetą 6 Lt pašto išlaidų.