- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-490/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- R. P., L. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,VSA Vilnius“
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos ,,PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-722-51/2008 pagal ieškovų L. P. ir R. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,VSA Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai ,,PZU Lietuva“, tretysis asmuo V. G. , dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai L. P. ir R. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslinę, prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ ieškovams po 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; 2) priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovams po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; 3) priteisti iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ ieškovės L. P. naudai 5 500 Lt vienkartinę išmoką turtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 13-20). Nurodė, kad ieškovų sutuoktinis/tėvas V. P. dirbo krovėju AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ (šiuo metu – UAB „VSA Vilnius“). 2004 m. kovo 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu V. P. buvo mirtinai sužalotas: V. P. nukritus ant nugaros, jis buvo pervažiuotas atsakovui UAB „VSA Vilnius“ priklausančio krovininio automobilio, vairuojamo bendrovės darbuotojo, trečiojo asmens V. G. . VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. N1022 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu, kadangi buvo nustatytas nukentėjusiojo neblaivumas. Tačiau, kai nukentėjusysis asmuo negali gauti socialinio draudimo išmokų ar žala nėra padengiama iš draudimo atlyginimo, tai žala nukentėjusiajam turi būti atlyginama darbdavio, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ yra atsakingas ir už saugių darbo sąlygų pažeidimą, nes atsakovo vairuotojas pažeidė atsakovo patvirtintos vairuotojo darbų saugos instrukcijos Nr. 4 reikalavimus (CK 6.270 str., CK 6.264 str. 1 d.). Dėl autoįvykio ieškovai patyrė didelę moralinę (neturtinę) žalą, nes V. P. mirtis ieškovams sukėlė dvasines kančias ir skausmą. Ieškovams padarytą neturtinę žalą turi atlyginti atsakovas UAB „VSA Vilnius“ bei jo draudikas - UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą įvertino po 50 000 Lt. Kadangi atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ įsipareigojo padengti 30 000 Lt dydžio draudėjo nuostolius, tai iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovams priteistina 30 000 Lt suma (kiekvienam po 15 000 Lt), o likusi dalis, t. y. 70 000 Lt (kiekvienam po 35 000 Lt) iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“. Be to, ieškovė L. P. prašė priteisti 5 500 Lt antkapio pastatymo išlaidoms padengti.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „VSA Vilnius“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinio nepripažino, nurodydami, kad Prokuratūra nenustatė nei atsakovo UAB „VSA Vilnius“, nei trečiojo asmens V. G. kaltės (2 t., b. l. 29-47).
Tretysis asmuo V. G. ieškinio nepripažino (1 t., b. l. 123).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies, priteisdamas iš atsakovų: iš UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovei L. P. 17 000 Lt, ieškovui R. P. 13 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; iš UAB „VSA Vilnius“ieškovams L. P. ir R. P. po 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovei L. P. 3 500 Lt kapo sutvarkymo išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė (b. t. 2, l. 57-61). Teismas nurodė, kad nustatyta, jog ieškovės sutuoktinis/ieškovo tėvas V. P. dirbo krovėju AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ (šiuo metu – UAB „VSA Vilnius“); 2004 m. kovo 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu V. P. buvo mirtinai sužalotas: ties Čiobiškio g. 15 namu, Vilniuje, traukiant šiukšlių konteinerį, V. P. nukritus ant nugaros, jis buvo pervažiuotas atsakovui UAB „VSA Vilnius“ priklausančio krovininio automobilio MAZ, vairuojamo bendrovės darbuotojo V. G. . Nelaimingo atsitikimo metu V. P. buvo neblaivus – jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl įvykis pripažintas nedraudiminiu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato: jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe <....> jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala turi būti atlyginama CK nustatyta tvarka. Teismo nuomone, todėl ieškovai (jei žala jiems padaryta) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (DK 249 str., CK 6.284 str., 6.250 str., 6.284 str.). Teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad ieškovai su žuvusiuoju būtų buvę priešiškuose santykiuose arba būtų pagrindas abejoti jų tarpusavio ryšių glaudumu, todėl darytina išvada, kad ieškovams buvo padaryta žala.
Teismas nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatavo, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytinas darbdavio patvirtintos vairuotojų darbų saugios instrukcijos Nr. 4 4.25 punkto pažeidimas: prieš pradedant judėti atbuline eiga vairuotojas privalo įsitikinti, kad užpakalyje nėra kliūčių ir žmonių, o esant blogam matomumui vairuotojas turi pareikalauti žmogaus signalizavimui ir judėjimo reguliavimui (1 t., b. l. 13-14, 32-36). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti žalą atsiranda darbdaviui ne tik dėl jo ar jo darbuotojų kaltės, bet ir apskritai be kaltės - kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, išskyrus tuos atvejus, kai jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), o šiuo atveju nėra įrodyta, kad žalos atsiradimas būtų sąlygotas tik šių aplinkybių.
Teismo teigimu, atsakovas UAB „VSA Vilnius“ su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį (1 t., b. l. 68), todėl UAB „VSA Vilnius“ turėtų atlyginti tik skirtumą tarp draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio, t. y. tą žalos dalį, kurios nepadengia draudimo išmoka (CK 6.254 str.). Pagal teisminę praktiką tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje neaptarta, draudikas atsako ir už turtinę, ir už neturtinę žalą draudimo išmokos dydžio ribose (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-115/2006), t. y. šio ginčo atveju – 30 000 Lt. Teismo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo, turi įrodyti draudikas, tačiau jų draudikas neįrodė.
Teismas dėl atlygintinos žalos dydžio nurodė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes (įvykio paskemes, atsakovo – darbdavio statusą ir kt.) ieškovei galėtų būti priteisiama 25 000 Lt, o ieškovui 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, konstatuotina, jog dėl žalos atsiradimo yra 20 proc. paties žuvusiojo kaltės (CK 6.282 str. 1 d.), todėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis - 20 000 Lt, ieškovui – 16 000 Lt, o ši suma draudimo išmokos (30 000 Lt) ribose priteistina iš atsakovo UAB DK “PZU Lietuva”, likusi dalis – iš atsakovo UAB „VSA Lietuva“.
Teismo teigimu, ieškovė nepateikė išlaidas antkapiui, kapo tvorelei, paminklui patvirtinančių įrodymų, kapas nesutvarkytas ir šiuo metu, prie jo tebestovi medinis kryžius, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovei priteistinos bent galimos minimalios tokio pobūdžio išlaidos – 3 500 Lt, o ši draudimo išmoką viršijanti suma priteistina iš atsakovo UAB ,,VSA Vilnius” (CK 6.291 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,PZU Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-03-27 sprendimą ir ieškinį atmesti. Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:
1. Teismas, nurodydamas, kad dėl nelaimingo įvykio nukentėjusiojo kaltė sudaro tik 20 procentų, nepagrįstai neatsižvelgė į jo didelį neatsargumą. V. P. nesilaikė Specialių automobilių konteinerių krovėjų darbų saugos instrukcijos Nr. 90 reikalavimų, mūvėjo guminę avalynę, buvo neblaivus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai leidžia manyti, kad V. P. buvo partrenktas ne atbuline eiga važiuojančio V. G. , o šiam judant į priekį. Dėl to apeliantui nekyla pareiga atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą (CK 6.270 str., 6.282 str. 2 d.).
2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi pilnamečiai vaikai, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005, 2007-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių R. P. emocinį ryšį su žuvusiuoju. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas R. P. kelis metus gyveno atskirai, todėl nepatenka į asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, bei iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, iš dalies patenkindamas ieškinį.
Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas UAB „VSA Vilnius“ (darbdavys) yra atsakingas ieškovams už žalą, padarytą dėl nukentėjusiojo mirties, įvykusios nelaimingo atsitikimo darbe metu, kad darbdavio materialinė atsakomybė darbuotojui laikytina deliktine civiline atsakomybe, o darbdavio padarytos darbuotojui žalos sąvoka turi būti aiškinama remiantis CK nuostatomis ir ji turi būti atlyginama vadovaujantis CK nustatytomis taisyklėmis, tinkamai taikydamas Civilinio kodekso bei kitas teismo sprendime nurodytas teisės normas.
DK 283 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir kiti įstatymai.
Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ( 2003 m. lapkričio 11 d. Nr.IX-1819 redakcija; toliau –Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kurie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau įvykę, kuomet apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis (7 str. 2 d. 1 p.). Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, sužalotam asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 8 str. 2 d.). Be to, pagal CK normas darbdavys privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo sužalojimo, mirties, ir tuo atveju, jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (DK 249 str.), o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrojoje normoje – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, o CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, kuri yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006).
Apygardos teismas, nustatydamas darbdavio atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe sąlygas, jo kaltę ir jos dydį, atsižvelgė į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, ir turėjo pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti žalą atsiranda darbdaviui ne tik dėl jo ar jo darbuotojų kaltės, bet ir apskritai be kaltės - kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, išskyrus tuos atvejus, kai jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), tačiau byloje nėra įrodymų, kad žalos atsiradimas būtų sąlygotas tik šių aplinkybių.
Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe akte (b. t. 1, l. 13-14, 32-36) konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytinas darbdavio patvirtintos vairuotojų darbų saugios instrukcijos Nr. 4 4.25 punkto pažeidimas: prieš pradedant judėti atbuline eiga vairuotojas privalo įsitikinti, kad užpakalyje nėra kliūčių ir žmonių, o esant blogam matomumui vairuotojas turi pareikalauti žmogaus signalizavimui ir judėjimo reguliavimui. Apygardos teismas turėjo pagrindo remtis duomenimis šio akto, kuris nėra nuginčytas, atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 178, 197, 185 str.).
Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas UAB „VSA Vilnius“ atsakingas už padarytą žalą, tačiau, kadangi jis buvo sudaręs su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ civilinės atsakomybė draudimo sutartį (t. 1, b. l. 68), todėl UAB „VSA Vilnius“ turėtų atlyginti tik skirtumą tarp draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio, t. y. tą žalos dalį, kurios nepadengia draudimo išmoka (CK 6.254 str.). Teisingai teismas nurodė, jog pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje neaptarta, draudikas atsako ir už turtinę, ir už neturtinę žalą draudimo išmokos dydžio ribose (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-115/2006); šio ginčo atveju – 30 000 Lt, o pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį, aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo, turi įrodyti draudikas, kuris šiuo atveju tokių aplinkybių neįrodė.
Minėta, kad apygardos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovams padaryta žala atlygintina CK nustatyta tvarka, iš esmės tinkamai taikydamas įstatymą (Įstatymo 8 str. 2 d., CK 6.284 str.). Teisingai teismas nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo atvejus bei su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes gyvybės atėmimo atveju reglamentuoja CK 6.250, 6.284 straipsniai, be to, atsižvelgtina ir į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliuciją Nr. (75)7, kurios 19 punktas nustato teisę į žalos atlyginimą tėvams, vaikams. Šios teismo išvados atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005). Bylos duomenimis, nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, atsižvelgus į tai, jog nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus (DK 283 str. 1 d., Įstatymo 2 str. 1 d., 7 str. 2 d. 1 p.; b. t. 1, l. 21, 45-49). Kolegijos nuomone, nukentėjusysis, darbo metu būdamas neblaivus, buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, iš dalies prisiėmė riziką ir dėl galimų pasekmių. Dėl nurodytų ir kitų byloje nustatytų aplinkybių, teismas turėjo pagrindo taikyti mišrios civilinės atsakomybės institutą, nustatydamas atsakovo 80 proc. kaltės dėl žalos padarymo dydį, o nukentėjusiojo – 20 proc. (CK 6.248 str.).
Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji pasireiškia nenaudingu asmeniui poveikiu, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kokio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į įvykio paskemes, į tai, jog dėl nukentėjusiojo mirties ieškovams buvo sukelti dideli dvasiniai ir emociniai išgyvenimai, į atsakovo – darbdavio statusą, į kitas reikšmingas aplinkybes, į nukentėjusiojo kaltės laipsnį ir sumažino atlygintinos neturtinės žalos dydį (CPK 178 str., 185 str.; CK 1.5 str. 4 d., 6.250 str., 6.284 str. 1 d., 6.282 str.).
Dėl paminėtų ir pirmosios instancijos teismo motyvų, nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko išimtinai dėl paties nukentėjusiojo kaltės – didelio neatsargumo, kad nei darbdavys, nei transporto priemonės valdytojas, nei jo draudikas neturi pagrindo atlyginti žuvusiojo artimųjų patirtą žalą, o teismas be pagrindo priteisė ieškovams žalą iš apelianto.
Taip pat nelaikytini pagrįstais ir apelianto motyvai, jog teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo neturtinę žalą ieškovui R. P. ir dėl to, kad šis nepatenka į ratą asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra įrodymų, pagrindžiančių jo emocinį ryšį su žuvusiuoju. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančio asmens santykių pobūdį, kad santykiai turi būti tikrai draugiški iki mirties, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005, civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Teismas turėjo pagrindo priteisti žalos atlyginimą ir nurodytam ieškovui, teisingai teigdamas, jog artimiausių asmenų netikėta tragiška žūtis praktiškai visada sukelia staigius sunkius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas su žuvusiuoju būtų buvę priešiškuose ar formaliuose santykiuose arba būtų pagrindo abejoti jų tarpusavio ryšių glaudumu, apie kurį ieškovas nurodė ir apeliacinės instancijos teisme. Teismas, pagrįstai konstatavęs, kad žala ieškovui buvo padaryta, pripažino jam teisę į mažesnę neturtinę žalą, lyginant ją su ieškovei padaryta žala ir jo reikalautu žalos dydžiu, atsižvelgęs į reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad ieškovas tėvo mirties dieną gyveno atskirai, turėjo savo šeimą.
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 92, 93, 96 str.; 2 t., b. l. 81).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos ,,PZU Lietuva“ valstybei 20,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.