Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis, 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12:48 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Porche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Ozo gatve nuo G. V. g. link Kalvarijų g. Būdamas neatidus ir neatsargus, sankryžoje sukdamas į kairę, į Ozo g. kiemą, ties pastatu Nr. 4 nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai Ozo g. važiavusiam automobiliui „ Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. D. gim. (duomenys neskelbtini) m., ir su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis Alfa Romeo nuvažiavęs nuo kelio partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją D. M., po to atsitrenkė į šalia stovėjusius automobilius Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji D. M. gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, G. D. dėl sugadinto automobilio „ Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-01 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 157 punkto reikalavimus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, kad 27 d. apie 1-ą val. važiavo jis Ozo gatve link Kalvarijos sankryžos. Buvo spūstys, sustojo ten, kur leistinas posūkis į kairę, įsitikino, kad nėra automobilių ir pradėjo manevrą. Išvažiuojant į važiuojamąją dalį pamatė, kad milžinišku greičiu atvažiuoja automobilis ,,Alfa Romeo‘‘. Užbaigdamas manevrą matė, kad tas automobilis taip pat suka ta pačia kryptimi. Jie susidūrė pirmojoje juostoje. Tada jo automobilis nuslydo ir išmetė ant laiptų. Praėjus kažkiek laiko išlipęs pro duris pamatė ant asfalto gulinčią moterį, priėjo prie jos. Jau buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija. Važiavo jis Ozo g. link Kalvarijų g. 3-ia eismo juosta. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Važiavo vienas, vairavo automobilį ,,Porsche Cayenne‘‘. Tai buvo pietų metas. Jo kryptimi buvo automobilių spūstis. Nusprendė sukti neprivažiuojant iki Kalvarijų-Ozo g. sankryžos maždaug apie 100 metrų. Ties ta vieta buvo galima sukti. Ten yra posūkis į Ozo g. 4 pastatą. Tas posūkis yra prie pat sankryžos, be šviesoforo. Nusprendęs sukti sustojo, priešinga puse pravažiavo automobiliai, o po jų buvo atkarpa, kur matė, kad gali manevruoti. Jau važiuojant į priešingos pusės antrą juostą, pamatė ,,Alfa Romeo‘‘ automobilį. Buvo tikras, kad užbaigs manevrą ir jis galės pravažiuoti antra juosta. Pradėdamas sukti pamatė, kad jis suka į tą pačią pusę kur ir jis pats suka. Susidūrė pirmojoje juostoje. Susidūrė jo automobilio dešinės pusės priekinės durelės, o kito automobilio – priekiniu kairės pusės kampu. Kontaktas buvo stiprus, nes automobilis slydo ir jį tiesiog išmetė ant laiptų. Nematė, kas tuo metu darėsi su kitu automobiliu. Jis bandė išlipti iš automobilio, bet ten buvo aukštai, o iš apačios važiavo automobiliai. Sąmonės praradęs nebuvo. Išlipti bandė iš karto, sustojus automobiliui. Nežino, kas atidarė dureles. Išlipęs pamatė ,,Alfa Romeo‘‘ automobilį, kuris stovėjo skersai link jo automobilio, beinant prie to automobilio, pamatė prie sienos gulinčią moterį. Priėjo prie jos, tačiau jau kita moteris buvo iškvietusi greitąją pagalbą. Moteris buvo sąmoninga, tačiau kalbėti negalėjo. Moteris gulėjo, o prie jos stovėjo dar viena moteris, matė ,,Alfa Romeo‘‘ vairuotoją, ,,Toyota‘‘ vairuotoją G. Prisėdo prie moters, bandė paklausti, kaip jai su sveikata, ji nejudėjo, kažką bandė atsakyti. Jie laukė greitosios pagalbos. Kai jau atvažiavo tralai su ,,Alfa Romeo‘‘ vairuotoju apsikeitė telefono numeriais. Apie įvykį su juo nekalbėjo. Jis tik pasakė, kad matė, jog buvo jis, A. J., stipriai išsigandęs. Pareigūnų buvo apklaustas įvykio vietoje. Jiems papasakojo tik pačią situaciją, dėl kaltės nieko nekalbėjo. ,,Alfa Romeo‘‘ važiavo dideliu greičiu, mano, jog mažiausiai 80 km/h greičiu. Jis nematė, ar tas automobilis stabdė, negirdėjo stabdymo garsų. Jis nežino, ar jų kontaktas įvyko be stabdymo, nematė. Link sankryžos važiavo bendrame sraute, pastovėjo prie posūkio, nes buvo spūstis ir iš priekio važiavo automobiliai. Pirmą juostą matė labai gerai beveik iki sankryžos, iki šviesoforo. Antros juostos dalinai nematė. Kai suko -pirmą juostą matė gerai, o antrą-mažiau, jos dalinai nematė. Kai pradėjo sukimo manevrą, kai pastebėjo nukentėjusiojo automobilį, bandė pravažiuoti, nes turėjo jam atlaisvinti kelią. Negali pasakyti, kokiu greičiu atlikinėjo manevrą. Mano, jog standartiškai. Jau kai pamatė - nuo jo tas automobilis buvo 10-20 metrų atstumu. Kai pamatė ,,Alfa Romeo‘‘, jau buvo pradėjęs manevrą. Jis buvo antroje juostoje, kur važiavo nukentėjusiojo automobilis. Kai užbaiginėjo manevrą, jis taip pat pasuko į pirmą juostą. Susidūrė. Iš tos vietos, jam sustojus prieš manevrą, šviesoforo nesimato. Toje vietoje, kur įvyko susidūrimas, leidžiamas greitis yra 50 km/h. Tuo tikras. Sutinka, kad susidūrimo vietoje leistinas greitis yra 60 km/h., tačiau po penkių metrų. Ženklinimas leido sukti į kairę. Po dviejų savaičių po šio įvykio ten jau buvo uždrausta sukti. Negali atsakyti, ar toje vietoje pasikeitė pats ženklinimas. Dabar toje vietoje į kairę sukti nebeleidžiama. Tuo metu nematė jokių automobilių be ,,Alfa Romeo‘‘. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą tik tada pamatė, kad buvo dar vienas automobilis ,,Audi‘‘, kuris važiavo pirma juosta. Įvykio metu to automobilio nematė. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pridėtą prie bylos, parodė, jog jis mato, kaip pravažiuoja busas. Mato automobilius, kurie pravažiavo iš paskos. Jis pradėjo daryti savo posūkį. Tie automobiliai pravažiavo, sankryža tuščia. Po to sankryžoje pasirodo ,,Audi‘‘, kurį per sankryžos atstumą beveik aplenkia ,,Alfa Romeo‘‘. Iš kitos pusės matyti kaip atvažiuoja automobilis ,,Porsche‘‘ link įvykio vietos. Priekyje matomas kreminės spalvos nukentėjusiojo automobilis, matoma, kad sustoja, o dabar matomas baltas busas, du juodos spalvos automobiliai ir toliau ,,Porsche‘‘ daro posūkį ir jau matosi, kaip išskrenda. Vos pravažiavus tiems automobiliams ,,Porsche‘‘ daro posūkį, o prieš tai vaizdo įraše matosi, kad iki tos vietos buvo pakankamas atstumas. Du juodi automobiliai, tuščia sankryža, jie nuvažiavo, nuvažiavo ,,Audi‘‘, kuriam nepatrukdė jokie manevrai ir pats įvykis. Sukant į kairę pirmą juostą mato beveik iki sankryžos, o antrą juostą matė atstumą, kad 30 metrų tai tikrai stovinčioj padėty. Išvažiavus tik pamatė, kad skrieja automobilis. Jis buvo antroje juostoje, kai pamatė nukentėjusiojo automobilį.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. M. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Iki įvykio su juo susitikusi nebuvo. Grįžinėjo ji po pietų į darbą. Ėjo link ,,Akropolio‘‘. Ten yra skersgatvis įvažiuoti į Ozo g. 4. Pasižiūrėjo iš kairės pusės, nuo ,,Akropolio‘‘ važiavo automobiliai dviem eilėmis ir niekas nesuko. Ji matė tik kakavinės spalvos automobilį, kuris nesuko, todėl ėjo. Ėjo ir vidury to skersgatvio įvyko tai, kas įvyko. Parkrito, iš pradžių nesuprato, kas darosi. Pamatė juodo automobilio ratus prieš save. Ji bandė keltis, išgirdo moters balsą, kuri prie jos priėjo. Moteris pasakė, kad nesikeltų, bandė judėti, suprasti kas vyksta. Buvo kraujo. Ji momentais girdėjo, momentais ne. Matė kakavinės spalvos automobilį. Savo regos zonoje kaltinamojo automobilio nematė, nes jis važiavo kita juosta. Jai buvo suduotas smūgis į kairį šoną. Tikriausiai gulėjo ant pilvo, nežino. Tuo metu jautė viso kūno baisų skausmą, buvo labai bloga, perskelta galva. Nežino, ar buvo galvos sutrenkimas, aiškaus atsakymo iš gydytojų negavo. Jai galva susiūta, žaizda sugijo, buvo stiklų. Buvo ant kūno mėlynės, jį labai skaudėjo. Ligoninėje prabuvo tris savaites. Gydytojai aiškino, kad tai sumušimai. Ji po to buvo sanatorijoje, tačiau vis tiek labai skaudėjo nugarą, petį. Paskui poliklinikoje buvo padarytas rentgenas ir buvo nustatyta, kad lūžo slankstelis. Ir dabar jai skauda nugarą. Ekspertė apžiūrėjo tik medicininius dokumentus. Gydosi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, o paguldyta buvo į (duomenys neskelbtini) poliklinikos neurologijos skyrių. Iki to įvykio nesiskundė stuburu. Jai siūloma reabilitacija, nes nieko gydytojai padaryti negali. Prie tam tikrų judesių dar iki šiol jaučia petį, galva tokia plaukianti. Gėrė raminamuosius ir ligoninėje, ir sanatorijoje, nes buvo miego sutrikimai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. D. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Iki įvykio jo matęs nėra. Važiavo jis nuo Kareivių g. link Ozo g. antra juosta. Ties įsukimu į 4-o namo kiemą gal likus 20 metrų iki jo - pamatė antroje juostoje automobilį ,,Porsche Cayenne‘‘, staigiai stabdė, norėdamas išvengti susidūrimo suko vairą į dešinę pusę, tas automobilis toliau judėjo link pirmos juostos ir ten susidūrė. Įvyko susidūrimas, jo automobilį metė į dešinę pusę, išsiskleidė oro pagalvės, atsitrenkė į stovinčius priparkuotus automobilius. Atsitrenkus jis sustojo, tada prasisklaidžius dūmams, per langą pamatė gulinčią moterį ant nugaros, atsidarė duris, pradėjo žiūrėti ir pamatė, kad jai iš galvos bėga kraujas. Labai išsigando. Ten dar buvo mergina, o jis pradėjo ieškoti telefono, kad galėtų paskambinti. Pamatė, kaip išlipo kaltinamasis, pastarasis atrodė labai išsigandęs, net atrodė, kad jo kojos linksta. Jis priėjo prie nukentėjusiosios. Ten dar buvo kažkoks žmogus. Paskui atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Važiavo jis antra juosta vienas apie 60 km/h greičiu. Šalimais, juostoje iš dešinės automobilių nematė. Prieš sankryžą buvo pralenkęs vieną automobilį, o kitoje juostoje buvo spūstis, sustatyta automobilių eilė. Iš tos eilės ir išsuko ,,Porsche Cayenne‘‘. Trijų automobilių atstumu, kažkur apie 15 m., kelio vingyje pamatė ,,Porsche Cayenne‘‘ priekį. Tik pamatęs stabdė. Suko į pirmą juostą, o jis tiesiog pradėjo važiuoti toliau. Kai ,,Porsche Cayenne‘‘ pardėjo manevrą, automobilių srautas dar pajudėjęs nebuvo. Kaltinamojo automobilio priekis jam išlindo iš automobilio galo. Mano, kad jam buvo gerokai apribotas matomumas. Tikėtina, kad jis galėjo nematyti antros juostos. Prieš sankryžą yra stotelė, troleibusas rikiavosi į trečią juostą. Ten taip stovėjo automobiliai pasukti. Jie buvo praktiškai sustoję. Kai pirma juosta važiavo kitas automobilis, važiavo paskui jį, tada išsuko ir pradėjo greitėti. Degė žalias šviesoforo signalas, visiškai sustojęs nebuvo. Kai pralenkė automobilį, važiavusį pirma juosta, mano, kad tai galėjo būti arba sankryžos pradžia arba iki sankryžos. Jis tą automobilį tiesiog pravažiavo. Jį lenkė po to, kai persirikiavo į pirmą juostą. Mano, jog tuo momentu tas automobilis galėjo važiuoti 15-20 km/h. Kai pamatė kaltinamojo automobilį, jo pirma reakcija buvo stabdyti, todėl suko vairą, nes pirma juosta tuo momentu buvo tuščia, o kitoje pusėje buvo spūstis. Kol dar nematė kaltinamojo automobilio, priekyje buvusių kitų automobilių neprisimena. Jo transporto priemonės priekis buvo sudaužytas nepataisomai. Buvo iššovusios visos oro pagalvės. Automobilis garaže, pastarasis jau nevairuojamas. Nebuvo draudimo vertinimo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, jog sustojo jis, A. G., prieš sankryžą, jis antroj juostoj - antras automobilis, Alfa Romeo - pirmas trečioj juostoj. Kai užsidegė žalia šviesa, Alfa Romeo gana greitai startavo, pervažiavo jis, A. G., sankryžą, pamatė tarp mašinų visureigio kapotą, pagalvojo, kad kažkas bus, išgirdo stabdymą, stabdė Alfa Romeo prieš visureigį, visureigis bandė prašokti juostas, Alfa Romeo metėsi į dešinę, dar kartą stabdė ir šonais jie susitrenkė. Trenkėsi į pastatus, smūgio nematė jis, A. G.,, nes priekyje važiuojanti mašina užstojo vaizdą, tada išlipo, ėjo žiūrėti pagalbos. Važiavo 40km/h gal 50 km/h nuo sankryžos. Alfa Romeo stipriai nuo jo atsiplėšė. Jis beveik už sankryžos iš karto važiavo. Nuo įvykio vietos atstumas jo gal buvo apie 30 metrų. Iš lėto jis akseleravo. Prieš Alfa Roemo nebuvo mašinų. Jo benzininis automobilis, pagal dūmus Alfa Romeo dyzelis. Savo greitį derino su priekyje važiuojančiu automobiliu. Jei jo nebūtų, nebūtų greičiau važiavęs. Jis, A. G., mano, kad tas greitai akseleravo. Jie pradėjo nuo nulio visi. Prieš jį stovėjo tamsios spalvos, lygtais mėlynas, lengvasis automobilis. Markės neatsimena. Pirmas automobilis prieš jį buvo 5-6 metrais prieš. Pirmas automobilis pravažiavo įvykio vietą, jis užstojo vaizdą, kai jie atsitrenkė į pastatą, jis pravažiavo, jis, A. G., sustojo, nes įvyko eismo įvykis, ne dėl to, kad reikėjo staigiai imtis kažkokių veiksmų dėl eismo įvykio. Alfa Romeo stabdė prieš eismo įvykį. Iki stabdymo kaip važiavo greitai, taip ir važiavo, nepamatė visureigio. Tada staigiai bandė stabdyti. Labai arti buvo, prieš pat įvykį Alfa Romeo sulėtėjo, nes antrą kartą į šoną pasuko ir matyt dar kartą stabdė. Nematė pirmo automobilio vairuotojo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. Š. parodė, jog sėdėjo ji savo automobilyje ,,Opel‘‘, kalbėjo telefonu ir išgirdo automobilio stabdymą. Pamatė, kaip ,,Alfa Romeo‘‘ bestabdydamas iš antros juostos rikiuojasi į pirmą ir tuo momentu pamatė ,,Porsche‘‘ automobilį. Įvyko susidūrimas, taip pat kliudė jos automobilį. Abejų automobilių prieš susiduriant greičiai buvo nemaži. ,,Porsche‘‘ vairuotojas matyt iš inercijos galbūt paspaudė greičio pedalą. Iš pradžių pamatė ,, Alfa Romeo‘‘ vairuotoją, nes jis buvo priešais ją. Jis iš antros juostos bestabdydamas rikiavosi į pirmąją. Ten yra įsukimas ir galimas parkavimas. Jai pro automobilio langą tiesiai matėsi visas kelias. Stovėjo ji priparkavusi automobilį. Kitą automobilį pamatė praktiškai susidūrimo momentu. Ji moters nematė. Paskui pamatė gulinčią moterį, kai išlipo iš automobilio. Girdėjo padangų cypimą ir pakėlė akis. Stabdė ,,Alfa Romeo‘‘. Stabdymas buvo iki susidūrimo momento, ištisinis. Išgirdo stabdymo garsą, pakėlė akis ir pamatė, kaip automobilis buvo dar antroje juostoje ir manevravo į pirmą. Bestabdant ,,Alfa Romeo‘‘ tikėtina, kad vairuotojas bandė išvengti ar prašokti. Abejų automobilių mano, jog greičiai buvo nemaži. Greičio įvardinti negalėtų. Yra vairuojanti. Judėjimas tuo momentu nebuvo intensyvus. Susidūrimo garsas buvo smarkus. Tada baigė pokalbį telefonu, išlipo, paklausė ,,Alfa Romeo‘‘ vairuotojo, kaip jaučiasi. Su kitu vairuotoju bendrauti neteko, tačiau pastarasis tikrai buvo pasimetęs. Nei vienas vairuotojų nieko nekaltino. Prie moters priėjo iš karto ir iškvietė greitąją pagalbą. Jos automobilis jau suremontuotas. Buvo apgadintas sparnas, priekinė lempa, ratlankis ir bamperis. Daugiau jokių automobilių nematė, išskyrus ,,Alfa Romeo‘‘. .Ji dėmesį atkreipė į garsą. Galėjo važiuoti ir daugiau automobilių.

2018-03-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: nustatoma tokia tikėtina eismo įvykio eiga (mechanizmas). Automobilis "Porche Cayenne“, vairuojamas A. J., Ozo gatve priartėjo prie įvažiavimo į teritoriją šalia Ozo g.4 numeriu pažymėto pastato. Tuo metu priešinga kryptimi Ozo gatve, antrąja eismo juosta, artėjo automobilis „Alfa Romeo“, vairuojamas G. D.. Automobilio „Porche Cayenne“ vairuotojas pradėjo kairiojo posūkio manevrą į minėtą įvažiavimą, o automobilio „Alfa Romeo" vairuotojas pasuko savo automobilį į dešinę, į pirmąją eismo juostą. Automobiliui „Porche Cayenne“ judant skersai priešingos krypties eismui skirtos važiuojamosios dalies pusės, priekiniu dešiniuoju ratu esant ties įvažiavimo į teritoriją ir Ozo g. važiuojamosios dalies sankirtos linija, nuo įvažiavimo į teritoriją dešinio krašto ne didesniu kaip 2,1 m. atstumu, į jo dešinįjį šoną priekinių dešiniųjų durelių ir priekinio dešiniojo sparno srityje priekine dalimi atsitrenkė automobilis „Alfa Romeo“. Po susidūrimo automobilis „Porsche Cayenne“ buvo sukamas prieš laikrodžio rodyklės kryptį, o automobilis „Alfa Romeo“ ėmė sukti pagal laikrodžio rodyklės sukimosi kryptį, pasisukdami nuo susidūrimo padėčių apie 90? kampu. Taip pasisukę automobiliai toliau judėjo į priekį, kol automobilis „Porsche Cayenne“ užvažiavo ant šalia esančių laiptų ir ten sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje, o automobilis „Alfa Romeo“ priekine dalimi atsitrenkė į priekyje jo skersai stovintį automobilį „Toyota Prius“, jo užpakalinį kairįjį kampą, šis automobilis nuo smūgio pajudėjo į priekį ir į šoną, dėl ko priekine dalimi atsitrenkė į betoninę tvorelę, o dešiniuoju šonu, užpakaline dalimi, įsirėmė į šalia stovinčio automobilio „Opel Astra“ priekinę dešiniojo šono dalį. Kuriuo šio eismo įvykio eigos momentu ir kuriuo automobiliu buvo partrenkta pėsčioji D. M., nustatyti iš objektyvių tyrimui pateiktos medžiagos duomenų negalima. Į šį klausimą atsakyta šios išvados 1 punkte. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų nustatyti automobilio „Porsche Cayenne“ važiavimo greičiui prieš pat eismo įvykį. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų nustatyti tiksliam automobilio „Alfa Romeo“ važiavimo greičiui prieš pat eismo įvykį. Iš tyrimo rezultatų, prieš susidūrimą tikėtinas vairuotojo G. D. nurodytas apie 60 km automobilio „Alfa Romeo" važiavimo greitis. Minėtas pėdsakas susiformavo susidūrimo metu automobiliui "Alfa Romeo" prisispaudus prie priekinio dešiniojo automobilio „Porsche Cayenne“ rato ir automobiliui „Porsche Cayenne" sukantis prieš laikrodžio rodyklės kryptį, užspaudus jo priekinis dešinys ratas slydo skersine kryptimi formuodamas pėdsaką, iki tol, kol automobilis „Porsche Cayenne" pasisuko išilgai važiuojamosios kelio dalies ir automobiliams atsiskyrus, ratas vėl pradėjo suktis, o automobilis „Porsche Cayenne" pasisuko išilgai važiuojamosios dalies kelio dalies ir automobiliams atsiskyrus, ratas vėl pradėjo suktis, o automobilis „Porsche Cayenne" ėmė judėti link laiptų. Automobilio „Porsche Cayenne" vairuotojo A. J. vykdytas kairiojo posūkio manevras, užkertant kelią judėjimo pirmenybę turinčiam automobiliui "Alfa Romeo", techniniu požiūriu buvo nesaugus ir nepriimtinas. Matomumas šiuo atveju neturi įtakos eismo įvykio kilimui, kadangi, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, šiuo nagrinėjamu atveju - artėjančiam automobiliui "Alfa Romeo". Techniniu požiūriu galima teigti, kad grėsmę eismo saugumui ir nagrinėjamą eismo įvykį sukėlė nepriimtini automobilio "Porsche Cayenne“ vairuotojo A. J. veiksmai - ne sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Alfa Romeo", vairuojamam G. D. (b.l. 120-121).

Teisiamajame posėdyje ekspertas V. L. pateikė paaiškinimus (pateikiami ir klausimai). Klausimas: Dėl greičio nustatinėjimo. Atliktas tyrimas, bandyta naudoti kinetinės energijos kiekiu nustatant automobilio „Alfa Romeo“ greitį. Kyla klausimas dėl tokio metodo patikimumo: kokios paklaidos, gauti rezultatai konkrečioje specialisto išvadoje, kaip juos vertina?

Eksperto atsakymas: šiuo atveju greičio reikšmė tiktai orientacinė, kadangi vizualaus palyginimo metodu pagal sugadinimus įvertinama, pagal automobilio deformacijas, lyginama su automobilių, kurie buvo sudaužyti, žinomais greičiais, pavyzdžiais, ir atitinkamai lyginamas maždaug greitis. Energijos, ekvivalenčios greičiui, prarastam tiems sugadinimams padaryti, sumuojamos energetinės reikšmės ir gaunama bendra orientacinė greičio reikšmė. Tokia metodika galima, bet jos tikslumas nėra didelis, nes tai vizualus vertinimo metodas, o ne konkrečios skaitmeninės reikšmės. O konkrečių skaitmeninių reikšmių negalima gauti, nes nebuvo pakankamai gerų automobilių sugadinimų nuotraukų pavyzdžių su reikiamu masteliu, su viskuo. Tačiau jei tokios nuotraukos ir būtų pateiktos, būtų galima vertinti šiek tiek tiksliau, bet nemano, kad būtų labai didelis skirtumas, kadangi tie sugadinimai nėra labai didelės apimties, nenurodo į kažkokius milžiniškus greičius. Tuo labiau kad automobilis „Alfa Romeo“ sugadinimų aprašyme nėra paminėta, kad būtų jame iššovusi oro pagalvė, vėlgi tai vienas iš parametrų, nurodančių, kad jo greitis nebuvo ypatingai didelis.

Klausimas: ar ekspertas fiziškai matė, ar nematė automobilį „Alfa Romeo“?

Eksperto atsakymas: Matė automobilio nuotraukas, kurios buvo byloje, jo paties ne.

Klausimas: kaip vertina lyginamąjį pačių automobilių sugadinimų variantą?

Eksperto atsakymas: automobilių sugadinimai nėra identiški, jų apimtys panašios. Įvertinama, kokios detalios, kiek gilios deformacijos, vizualiai vertinant jos buvo panašios.

Klausimas: dėl automobilio „Porche Cayenne“, kodėl lyginamuoju variantu pasirinktas automobilis „Ford C Max“ ? Ar vertino tik vizualius sugadinimus? Tai skirtingos masės, skirtingos klasės automobiliai, ar tai turi įtakos?

Eksperto atsakymas: neginčija, jog „Porche Cayenne“ ir galingesnis, ir sunkesnis, bet skardos yra skardos. Ir jos linksta labai panašiai iki tam tikro momento. Kadangi nei „Porche Cayenne“, nei „Ford“ nėra rėminė konstrukcija, yra nešančioji konstrukcija. Yra pats kėbulas, durelių standumas labai panašus ir nėra taip, kad būtų kažkokie ypatingai didžiuliai skirtumai. Vizualiai vertinant, lygino ne su vienu automobiliu, su daug pavyzdžių, pateikė tik panašiausius. Jei automobilio sugadinimai būtų 50 km nuo energijos ekvivalenčios greičio praradimui 50 km, žiūri ir tokius sugadinimus. Bet tai akivaizdžiai didesni sugadinimai, nes būtent energijos formulė ir energijos priklausomybė nuo greičio yra kvadratinė išraiška, tai tie sugadinimai netgi vizualiai jie labai stipriai priklauso. Kiekvienas km greičio duoda kvadratinę išraišką ir energija didėja kvadratiškai. Tai nėra tiesinė priklausomybė. Ir tie sugadinimai labai stipriai skiriasi, kas būtų ar 20 km, ar 25 km. – jau yra skirtumas, o jeigu 20 km ir 30 km - dar didesni skirtumai. Vizualiai palyginus keliasdešimt pavyzdžių, susidaroma nuomonė, tai yra tam tikra maksimali riba, kur sugadinimai neviršija tam tikros reikšmės.

Klausimas: gal galėtų paaiškinti išsamiau, kad duodamas specialisto išvadas nurodė, jog nėra tikslių duomenų nustatyti automobilio „Alfa Romeo“ greičiui. Nurodė nukentėjusiojo automobilio 60 km/h greitį? Kodėl?

Eksperto atsakymas: jeigu neturi objektyvių duomenų nustatyti greičio reikšmei, naudoja subjektyvius duomenis. Kai nurodo vienas iš eismo dalyvių konkretų greitį, prisiriša prie parodymų. Jo, specialisto išvadoje, pasakyta, kad tikėtina, kad automobilio greitis buvo ne mažiau kaip 43 km/h, pagal energetinius skaičiavimus, o koks jis buvo maksimaliai prieš tai, negali pasakyti, nes negali suskaičiuoti. Tarkim, jeigu buvo stabdomas automobilis iki tol, neužfiksuoti pėdsakai, nesako, kad buvo pėdsakai likę šiuo atveju, bet neužfiksuoti, tuomet greičio reikšmė būtų šiek tiek didesnė. Bet tam reikėtų žinoti pėdsakų ilgį. Šiuo atveju jeigu nėra stabdymo pėdsako, automobilis nebuvo stabdomas, tai jo greičio reikšmė šiuo atveju šiek tiek didesnė, nes automobilis savo eiga dar turėjo judėti tam tikrus atstumus iki tos vietos, kur susidūrė su kitais automobiliais, nes kiekvienam automobiliui reikalinga dar papildoma energija. O čia grynai susidūrimo buvo įvertinama, kas reikalinga padaryti - ne mažesnė greičio reikšmė. Tarkim važiuojant ne mažesniu 50 - 60 km greičiu, galbūt įmanoma, kad tas automobilis „Alfa Romeo“ turėjo energijos įveikti atstumus iki susidūrimų vietų ir to greičio pakako, bet koks buvo jo greitis pradiniu metu, neturi duomenų nustatyti.

Klausimas: nori pasitikslinti, nes specialistas nurodo išvadų 8 punkte, kad įvykis įvyko sukant „Porche Cayenne“ ne sankryžoje, sukant į kairę, ar tai nėra sankryža?

Eksperto atsakymas: pagal tyrimų duomenis tai nėra sankryža, tai tiesiog įvažiavimas į teritoriją. Padarė išvadą, kad ten įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją.

Klausimas: specialisto išvadoje minima, jog buvo žiūrėti vaizdo įrašai, kurie buvo pateikti su medžiaga? Ką gali pakomentuoti?

Eksperto atsakymas: buvo viena laikmena, vaizdo kameros įrašai. Aprašyta situacija, kas buvo matoma. Sankryžos vaizdo įrašo neturėjo. To, ko neaprašė, to nebuvo. Tai vaizdo įrašas iš kameros, įmontuotos Ozo gatvės link. Ties kameros apatine riba matėsi, kad automobiliai sustoja, kurį laiką stovėjo, po to matosi, kaip suka, o po to kaip užvažiuoja ant laiptų.

Klausimas: ar tai buvo leistina vieta sukti į kairę?

Eksperto atsakymas: nebuvo ženklų, jog būtų draudžiama sukti toje vietoje į kairę.

Klausimas: ką sukantysis į kairę privalo sankryžoje įvertinti? duoti kelią? Kokį atstumą jis turi matyti, kad galėtų pradėti posūkio manevrą?

Eksperto atsakymas: vairuotojas turi būti tikras, kad jis saugiai pradės manevrą ir saugiai jį užbaigs. Prieš pradėdamas manevrą vairuotojas turi įsitikinti, kad jis pradės ir užbaigs manevrą saugiai nesukliudydamas kitiems transporto priemonių vairuotojams, kuriems turi duoti kelią.

Klausimas: yra labai neapibrėžta kelio atkarpa, kurią turi vairuotojas įvertinti prieš sukdamas, ką gali pakomentuoti?

Eksperto atsakymas: šitoj byloje nebuvo pateikta duomenų, jog buvo ribotas matomumas. Žino tą vietą. Toje vietoje matoma iki pats sankryžos Kareivių g., atstumas nuo tos posūkio vietos. Matyti vairuotojui šioje vietoje niekas nedraudžia. O Kelių eismų taisyklės nenumato, kad jeigu nematai, galima daryti viską, ką nori. Yra griežtas nurodymas, jog privalo vairuotojas įsitikinti, jog bus saugu. Kokiu būdu įsitikina, palikta laisvė, bet yra griežtas reikalavimas – duoti kelią tiems, kam privalo duoti.

Klausimas: nustatyta, jog buvo sausas asfaltas. Padangos atitiko reikalavimus. Ar 60 km/h važiuojant sausu asfaltu atitinkančiomis reikalavimus padangomis normaliomis sąlygomis, kiek trunka stabdymo atstumas, pamačius kliūtį?

Eksperto atsakymas: vienareikšmiškai negali pasakyti, bet maždaug apie 35 metrus reikėtų sustabdymui, su reakcijos laiku 0,6 s. Reikia skaičiuoti. Jis techninę galimybę vertino kitokiu būdu tyrime ir pasisakė pagal 8 paveikslėlį specialisto išvados – jame pavaizduota situacija. Čia yra, kai automobilis stabdomas prie 50 km/h. Sumodeliuotas stabdymo kelias – 31, 8 m/s. Tai yra modeliavimas atliktas su sąlyga, kad automobilis „Porche Cayenne“ pajuda ir juda įprastiniu normaliam eismui rėžimu, neakseleruodamas stipriai su pagreičiu, ką teoriškai automobilis galėtų išvystyti, bet normaliomis eismo sąlygomis, kai pagreitis apie 1,6 m/s. tai tikėtina tokia situacija. Kai automobilis „Alfa Romeo“ važiuodamas antrąja eismo juosta stabdydamas nuo pavojingos situacijos susidarymo pradžios, jisai galbūt turėtų techninę galimybę išvengti susidūrimo, jeigu nebūtų manevravęs į pirmą eismo juostą.

Klausimas: dėl manevravimų: matyti, jog automobilio „Alfa Romeo“ pasirinktas būdas pamačius, kad yra kliūtis važiuojant tiesiai, ją apvažiuoti, automatiškai „Porche Cayenne“ vairuotojas pamatė, kad kliūtis, nusprendė atlaisvinti kelią, gavosi nesusišnekėjimas, ir abu automobiliai susidūrė pirmoje eismo juostoje. Specialisto išvadoje nurodyta, jog buvo nepriimtini veiksmai iš „Alfa Romeo“ pusės, tačiau jie nedavė tam tiesioginio priežastinio ryšio. Bet apskritai „Porche Cayenne“ pagal taisyklės - pradedi manevrą, matai artėjančią link tavęs kliūtį, tas bandymas išvengti susidūrimo ir atlaisvinti kelią – kaip vertinti? Ar buvo teisingas toks sprendimas? Ar reikėjo pamačius kliūtį sustingti?

Eksperto atsakymas: pareiga, duoti kelią – nedaryti nieko, kas kitos transporto priemonės vairuotoją priverstų keisti judėjimo greitį arba kryptį. Šiuo atveju „Porche Cayenne“ vairuotojas pasukdamas į kairę, jei posūkio pradžioj sustotų, vėl jis automatiškai verstų antrąja eismo juosta atvažiuojančią transporto priemonę stabdyti – tai reikalavimo duoti kelią nevykdymas. Toliau judėdamas skersai, jis visą laiką yra kliūtis tos transporto priemonės vairuotojui, kadangi tas negali prognozuoti tos skersai judančios transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Gal jis tarkim bandys sustoti, gal mašina bandys pabėgti, kas logiška eismo situacijoj. Nemano, kad sąmoningai vairuotojas pasirinko būtent veiksmą nusukimo be stabdymo tarkim į dešinę pirmą eismo juostą, mano, jog buvo instinktyviai veikiama. Nėra iš anksto apgalvoti tai veiksmai. Bet techniniu požiūriu tai neprognozuojamas veiksmas, su neprognozuojamomis pasekmėmis. Jie kaip ekspertai laiko, kad skersai judančios kliūties apvažiavimas, nusukimas nuo bet kokios kliūties yra techniniu požiūriu nepriimtinas, bet jis yra sąlygotas susidariusios grėsmingos situacijos. Todėl negali sakyti, kad tai pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, jų kaip ekspertų požiūriu, galbūt tai yra kažkoks ryšys su eismo įvykiu, bet nėra tiesioginis.

Klausimas: pagrindinis klausimas dėl greičio įtakos eismo įvykio kilimui? Jeigu būtų gauti tikslūs duomenys, kad pažeistos Kelių eismo taisyklės iš artėjančio automobilio, kad tas jo greitis labai didelis, kas būtų kaltas?

Eksperto atsakymas: teoriškame lygmenyje galima svarstyti, kas būtų, jeigu būtų. Kiekvienoje situacijoje, jei turi duomenis, juos skaičiuoja, gauna modeliavimo rezultatus ir pagal juos vertina situaciją. Kaip judėtų, būtų, nebūtų sudaryta kliūtis, galbūt „Porche Cayenne“ vairuotojas išvažiuotų iš pavojingos zonos, gali būti ir tokios situacijos. Jie objektyviai neturėjo tokių duomenų, jog „Alfa Romeo“ greitis buvo žymiai viršytas ir kuris iškreipti situaciją ir skaičiavimus pakreiptų kita linkme.

Klausimas: techninis - tyrimo metu buvo prašymas papildyti kompleksinį tyrimą eismo įvykio, specialisto, vaizdų ar vaizdo įrašu, nes turimas įrašas yra 90 m iki eismo įvykio ir ten matomas objektas įveikia atstumą, greičio paskaičiavimo galimybės kaip ir yra pagal tokį įrašą. Ar praktikoje yra galimybė kartu kaip eismo įvykio specialistui tirti vaizdo įrašą ir vertinti greitį.

Eksperto atsakymas: jie ir patys tą daro. Tokią galimybę turi. Jei įraše yra vaizdo įrašas matomas 90 km iki įvykio vietos. Visi žino ir neabejoja, kad per 90 metrų pakeisti automobilio judėjimo greitį galima ne vieną kartą ir gana žymiai: tiek padidinti, tiek pamažinti. Tai, kas buvo prieš 90 metrų, nebūtinai buvo taip pat, prieš pat susidarant pavojingai situacijai. Įrodyti, kas buvo prieš 30 ar 40 m iki susidūrimo vietos – skirtingi dalykai ir tiesioginio ryšio tarp to nemato. Automobilis gali būti ir sustabdytas, ir pagreitintas per 90 metrų.

Klausimas: jeigu turi kompleksą parodymų, ir jei nori nustatyti greitį. Ar yra galimybė nustatyti greitį iš vaizdo įrašų visgi?

Eksperto atsakymas: teoriškai yra tokia galimybė. Jei yra nuoseklus vaizdo įrašas, kuriame matosi objektai, kuriuos galima fiksuoti, jei laikas gerai įraše matomas. Jei yra laiko atskaitos taškai. Taip, galima tada suskaičiuoti. Tačiau reikia, kad būtų kokybiškas vaizdo įrašas su gerai matomais atskaitos taškais.

Klausimas: ar įvažiavus į antrą eismo juostą „Porche Cayenne“ ir pamatęs kliūtį, ne kliūtį, bet automobilį, artėjantį pagrindiniu keliu jam iš dešinės, ar jis turėjo galimybę sustabdyti automobilį antroje eismo juostoje ?

Eksperto atsakymas: Nežino kaip atsakyti. Tiesiogiai nemato priežasties, kodėl negalėtų sustabdyti ar nepradėti važiuoti apskritai, jei yra artėjančios transporto priemonės, nepadėti važiuoti, jei vairuotojas nemato, kad galės važiuoti saugiai. O jau viduryje manevro sustabdyti tik tikrai ekstremaliu atveju, kai priekyje yra netikėta kliūtis pačiam važiuojančiajam, - kažkas nukrito, užgriuvo, užvažiavo skersai kelio dar kita transporto priemonė, o šiaip vairuotojas turi įsitikinti kad saugiai pradės ir baigs manevrą.

Klausimas: koks turėtų būti „Porche Cayenne“ greitis, jam įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą?

Eksperto atsakymas: jis pradėjo judėti nuo nulio, tas fiksuota vaizdo įraše. O jau toliau, jeigu juda tuo pagreičiu, kurį specialistas priėmęs, nustatyta 1,6 m/s, galima bet kuriam taške sumodeliuoti ir sakyti kokioj vietoj ir koks greitis. Jis, specialistas, sumodeliavo greitį ties susidūrimo vieta, greitis 22 km/h, ties susidūrimo vieta.

Klausimas: O įvažiuojant koks greitis? Kai išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, ir mato, jog kitas automobilis atvažiuoja 30 m atstumu, ar „Porche Cayenne“ vairuotojas, pamatęs tą automobilį turėjo galimybę sustabdyti savo automobilį?

Eksperto atsakymas: tą situaciją jau aptarė. Pamačius atvažiuojantį automobilį, neturi reikšmės tokia situacija, nes jau tai nepriimtinas veiksmas nuo pradžių, nes užkerta kelią tam automobiliui, tas sustabdymas neturi reikšmės, nes prieš darant manevrą turėjo įsitikinti, kad jį saugu daryti.

Klausimas: paminėjo, kad metalas panašus, skarda nustatyta lyginant C-Maxą ir pan. o kas liečia rėmą, kaip?

Eksperto atsakymas: jau sakė, kad „Porche Cayenne“ nėra rėminė konstrukcija, tai nešančioji konstrukcija, ta pati konstrukcija kaip ir Fordo. Rėminiai turi rėmą, ant kurio uždėtas kėbulas. „Porche Cayenne“ nėra rėminė konstrukcija, durelės konstrukcija panaši, yra standumo sija, kad durelės kuo mažiau deformuotųsi. Konstrukcija panaši. Masė skiriasi, bet visi kiti dalykai panašūs, jei greičio reikšmė būtų žymiai didesnė, tai deformacijos Fordui ir „Porche Cayenne“ būtų didesnės.

Klausimas: kalbama apie pačias dureles, o turi omenyje apskritai rėmą automobilio, jei deformuotas 5 cm?

Eksperto atsakymas: detaliau įvertinti situacijas būtų įmanoma geriau, jeigu deformacijos būtų geriau išmatuotos. Jei būtų išmatuotos arba nufotografuotos geriau, taip, kad matyti iš viršaus matyti deformacijų linijas, gylius, tada pagal programą galima sumodeliuoti EES reikšmes pagal gilėjimo dydį, žinant kėbulo standumo koeficientus, jei yra tokie tikslūs ar panašūs duomenys, galima kažką įvertinti. Bet iš patirties drįsta abejoti, kad greičio reikšmės būtų žymiai didesnės. „Alfa Romeo“ vienas iš rodiklių, apie ką nėra paminėta, kad nesuveikė oro pagalvės. (Oro pagalvės suveikė – atsako nukentėjusysis G. D.). Jei oro pagalvės suveikė, galima daryti prielaidą, - apie 30 km greičio skirtumas, kad būtų, ne mažesnis greitis kaip 30 km/h, kai suveikia oro pagalvės, tai 43 km/h kas yra nustatytas specialisto ir suskaičiuotas greitis, jau būtų pakankamas pagalvėms suveikti. O sakyti, kad tas greitis, negali pasakyti, gal automobilis buvo stabdomas „Alfa Romeo“ prieš tai, gal pėdsakų neužfiksavo pareigūnai apžiūros metu ar jų tiesiog nebuvo, gal neryškiai matėsi pėdsakai, negali teigti, kas automobilis „Alfa Romeo“ nebuvo stabdomas prieš susidūrimą ir kad greičio reikšmė nebuvo didesnė, bet tam neturi objektyvių įrodymų, bet pagal automobilių sugadinimus, tai nėra labai dideli sugadinimai, kad pačiam susidūrimui būtu suvartota žymi greičio energija. Jei būna 100 km/h greitis: automobiliai lūžta, pakabos, slenksčiai, būna kitų apimčių sugadinimai. Lūžta ratai, slenksčiai, pakabos, tai kitų apimčių sugadinimai.

Klausimas: buvo atplyšę ratai, kėbulas. Jei pateiktų nuotraukas, ar galima tiksliai nustatyti?

Eksperto atsakymas: Tiksliai ne. Tiksliai greičio neitų nustatyti iš nuotraukų, nėra metodikos tiksliam greičiui nustatyti. Duomenų gamintojas nepateikia apie kiekvienos detalės standumą. Yra bendri statistiniai duomenys, kad tokios markės automobiliui, gali būti tos vietos standumas apie tiek ir tiek. Jie pateikia aptakius duomenis specialistams. Tikslus vertinimas, kai gali nuskaityti paties automobilio parametrus susidūrimo metu, ką sukuria automobilis, jei turi atitinkamą įrangą, kad registruoja savo paties parametrus. Iš praktikos, variantas, kai būna nuskaitomos automobilio klaidos, susidariusios dėl sugadinimų, ir diagnostikos ataskaitose, jei būna papildomi lydintys duomenys, tarp jų kartais užsifiksuoja greitis, kartais galima susieti, žinant, kada buvo padarytas apgadinimas, ir jį susieti su greičiu, galima sakyti, kad tokiu metu greitis buvo toksai. O diagnostikos metu ką galima rasti, jie neturi tokios diagnostikos. Diagnostiką daro tik servisai, bet yra matęs kai kuriose bylose tokius duomenis. Negali spėti.

Klausimas: rašoma specialisto išvadoje, kad „Porche Cayenne“ į automobilį „Alfa Romeo“ atsitrenkė 25 km/h greičiu?

Eksperto atsakymas: Ne, tai yra energija, reikalinga sugadinimams padaryti. Greitis galėjo būti ir didesnis. Transporto priemonėms reikėjo nuvažiuoti atstumą, kur automobiliai susidūrė, po to atstumą, kur susidūrė su kitais automobiliais. Kiekvienam judesiui turi automobiliai turėti energijos. O suskaičiuota energija tiktai sugadinimams padaryti. Tas suskaičiuotas 43 km/h yra ne mažesnis kaip - būtent deformacijoms padaryti. Kiek tas greitis gali būti didesnis, jis negali įvertinti. Eismo įvykio schema nebuvo pakankamai detali. Negali sumodeliuoti laiptų, negali tiksliai įvertinti energijos praradimo kiek „Porche Cayenne“ reikėtų užvažiuoti ant tų laiptų ir sustoti taip, kad turėklus išlaužtų. Teoriškai įmanoma padaryti, bet praktiškai neįmanoma. Per daug nežinomųjų. Objektyvių duomenų stoka, duoda galimybę padaryti išvadas tokias, kokias jis padarė (eksperto dėl klausimų ir atsakymų sudėtingumo - stenograma iš 2018-12-18 teisiamojo posėdžio, protokolo sudėtinė dalis garso įrašas, pradžia 1:32, pabaiga 38:05).

2018-01-25 VTMT Vilniaus skyriaus medicinos ekspertė J. M.-Č. apžiūrėjusi D. M. medicininius dokumentus bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvadą: Išnagrinėjusi jai pateiktus D. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicininius dokumentus: gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ir CD, ambulatorinę asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2 CD iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos, bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad D. M., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatyta muštinė žaizda kairio momens srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityje. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje nustatytas juosmeninio I-o slankstelio kompresinis lūžis (peržiūrėti visi tyrimui pateikti radiologiniai vaizdai, pagal visus požymius lūžis galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu). Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl I-o juosmeninio slankstelio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozės pagrindimui esamu klinikinių neurologinių duomenų nepakanka, todėl kvalifikuojant sveikatos sutrikdymą į šią diagnozę neatsižvelgiama (b.l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. K. parodė, jog 2017-09-27 d. apie 9 val. ryte paliko stovėti jam priklausantį automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia pastato adr. Ozo g. 4, ir nuėjo į darbą. Apie 13 val. policijos pareigūnai paskambino ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas jam priklausantis automobilis ir paprašė ateiti į įvykio vietą. Įvykio vietoje matė du susidūrusius automobilius Porche ir Alfa Romeo. Į jo automobilio galinę dalį trenkėsi automobilis Alfa Romeo. Jis eismo įvykio nematė, todėl jokių aplinkybių nežino. Dėl sugadinto automobilio kreipėsi į savo draudimo bendrovę, kadangi nebuvo aiškus įvykio kaltininkas. Iki šiol negavo draudimo išmokos. Nusipirko naują automobilį, kuriam pabrango draudimas, kadangi jo draudime nėra nurodytas kaip nukentėjęs, kol nėra nustatytas kaltininkas. Jo automobilis draustas draudimo bendrovėje E. (t 1, b.l. 48).

2017-09-27 eismo įvykio vietos planas su fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad po eismo įvykio buvo sudarytas eismo įvykio planas, kuriame užfiksuoti eismo įvykio metu dalyvavę automobiliai, jų išsidėstymas, kiti eismo įvykiui aktualūs duomenys (b.l. 7-14).

2017-09-27 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti a/m Porche Cayenne v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai bei būklė po eismo įvykio (b.l. 15-17)

2017-09-27 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti a/m Alfa Romeo v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai bei būklė po eismo įvykio (b.l. 21-23).

Iš papildomų duomenų apie įvykį matyti, jog nustatyta, kad apgadintos šios transporto priemonės: Porsche. Cayenne diesel. (duomenys neskelbtini). keleivinis automobilis. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. J.; L. D., (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Priekinis 1 vaizdo veidrodėlis. Priekinės dešinės pusės durys. Užpakalinės dešinės pusės durys. Priekinis stiklas. Priekinis (pusės ratas. Priekinis dešinės pusės sparnas. Šoninis priekinis dešinės pusės stiklas. Duomenys apie transporto priemonės vairuotoją A. J.. Taip pat apgadinta Alfa Romeo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), keleivinis automobilis, (duomenys neskelbtini) G. D.., (duomenys neskelbtini). Priekinis bamperis. Kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Priekinės dešinės pusės Priekinis stiklas. Priekinis dešinės pusės sparnas. Priekinis kairės pusės sparnas. Variklio dangtis. Priekinis kairės pusės žibintas. Radiatoriaus grotelės. Duomenys apie transporto priemonės vairuotoją - G. D.. Toyota. Prius. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) keleivinis automobilis. (duomenys neskelbtini) P. K., (duomenys neskelbtini) Priekinis bamperis. Užpakalinės dešinės pusės durys. Priekinis dešinės pusės sparnas. Užpakalinis kairės pusės sparnas. Užpakalinis kairės pusės sparnas. Užpakalinis bamperis. Užpakalinis dešinės pusės žibintas. Užpakalinis kairės pusės žibintas, Bagažinės dangtis. Užpakalinis stiklas. Priekinis kairės pusės sparnas. Variklio dangtis. Priekinis dešinės pusės ; žibintas. Radiatoriaus grotelės (t.1, b.l. 6).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis Porshe Cayenne Diesel, priklausantis A. J., nustatyta, jog sulankstytos dešinės pusės atidarymo durelės, išdaužtas priekinių dešinės pusės durų stiklas, sulaužytas priekinis kairys ratas (t. 1, b.l. 15-17).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Prius, priklausantis P. K.. Nustatyta, jog sulaužytas priekinis bamperis, lenktos užpakalinės dešinės pusės durys, lenktas dešinys priekinis sparnas, sugadintas užpakalinės kairės pusės ratas, sudužęs galinis kairys žibintas, galinis dešinys sparnas, užpakalinis kairys sparnas, galinis stiklas, galinis bamperis (t. 1, b.l. 18-20).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis Alfa Romeo, priklausantis G. D.. Nustatyta jog išbėgę tepalai, sulaužytas priekinis bamperis, suveikė oro pagalvės, sulenktos abi priekinės durelės, sulenkti abu priekiniai sparnai, nulenktas variklio dangtis, suskilęs priekinis stiklas, sugadinti visi priekiniai žibintai (t.1, b.l. 2123).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis Opel Astra, priklausantis E. Š.. Nustatyta, jog subraižytas priekinis dešinys sparnas ir žibintas ir dešinė priekinio bamperio pusė (t. 1, b.l. 24-26).

Iš alkotesterių rezultatų matyti, jog kaltinamajam A. J. ir nukentėjusiajam G. D. neblaivumas nenustatytas (t. 1, b.l. 31).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Nustatyta, kad vaizdas fiksuotas Vilniuje, Ozo gatvėje ties pastatu Nr.4 nuo Kareivių gatvės link PC Akropolis. Minėtoje kelio atkarpoje yra penkios eismo juostos. Trys eismo juostos važiuoti link Kareivių gatvės ir dvi eismo juostos važiuoti link PC „Akropolis“. Priešingų krypčių eismo juostos atskirtos dviguba ištisine kelio ženklinimo linija 1,3. Matosi, kaip nuo PC „Akropolis“ pusės trečia eismo juosta priartėja automobilis Porche Cayenne juodos spalvos. Vėliau matosi, kaip tas pats automobilis užvažiuoja ant laiptų, esančių prie kelio (priešpriešinio eismo juostų). Vaizdo įraše susidūrimo momento nesimato (t. 1, b.l. 105).

Vaizdo įrašas peržiūrėtas ir ištirtas teisiamajame posėdyje (t.1, prisegtas prie bylos).

Tokios įvykio eigos neginčija nei kaltinamasis A. J., nei nukentėjusysis G. D., nei apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas, nei liudytojai, matę įvykį. Kaltinamasis A. J. parodė, jog jis važiavo Ozo gatve link Kalvarijos g. sankryžos, nusprendė sukti neprivažiuojant iki sankryžos maždaug likus 100 metrų. Buvo spūstys, sustojo ten, kur leistinas posūkis į kairę, priešinga puse pravažiavo automobiliai, po jų buvo atkarpa, kur matė, kad gali manevruoti. Įsitikino, kad nėra automobilių ir pradėjo manevrą. Išvažiuojant į važiuojamąją dalį pamatė, kad milžinišku greičiu atvažiuoja automobilis ,,Alfa Romeo“. Buvo tikras, kad užbaigs manevrą ir jis galės pravažiuoti antra juosta. Užbaigdamas manevrą matė, kad tas automobilis taip pat suka ta pačia kryptimi, kur jis suka. Jie susidūrė pirmojoje juostoje. Susidūrė jo automobilio dešinės pusės priekinės durelės, o kito automobilio – priekiniu kairės pusės kampu. Kontaktas buvo stiprus. Tada jo automobilis nuslydo ir išmetė jį ant laiptų.

Nukentėjusysis G. D. parodė, jog jis važiavo 60 km/h greičiu nuo Kareivių g. link Ozo g. antra juosta. Šalimais, juostoje iš dešinės automobilių nematė. Prieš sankryžą buvo pralenkęs vieną automobilį, o kitoje juostoje buvo spūstis, sustatyta automobilių eilė. Ties įsukimu į 4-o namo kiemą gal likus 20 metrų iki jo - pamatė antroje juostoje automobilį ,,Porsche Cayenne‘‘, staigiai stabdė, norėdamas išvengti susidūrimo suko vairą į dešinę pusę, į pirmą juostą, tas automobilis toliau judėjo link pirmos juostos ir ten susidūrė. Įvyko susidūrimas, jo automobilį metė į dešinę pusę, išsiskleidė oro pagalvės, atsitrenkė į stovinčius priparkuotus automobilius.

Liudytojas A. G. parodė, jog jis, A. G., pervažiavo sankryžą, pamatė tarp mašinų visureigio kapotą, pagalvojo, kad kažkas bus, išgirdo stabdymą, stabdė „Alfa Romeo“ prieš visureigį, visureigis bandė prašokti juostas, „Alfa Romeo“ metėsi į dešinę, dar kartą stabdė ir šonais jie susitrenkė. Trenkėsi į pastatus, smūgio jis, A. G., nematė, nes priekyje važiuojanti mašina užstojo vaizdą.

Liudytoja E. Š. parodė, jog sėdėjo ji savo automobilyje ,,Opel‘‘, kalbėjo telefonu ir išgirdo automobilio stabdymą. Pamatė, kaip ,,Alfa Romeo‘‘ bestabdydamas iš antros juostos rikiuojasi į pirmą ir tuo momentu pamatė ,,Porsche Cayenne‘‘ automobilį. Įvyko susidūrimas, taip pat kliudė jos automobilį.

Taigi, įvykio mechanizmą patvirtina ir liudytojai A. G. bei E. Š.. Nukentėjusioji D. M. įvykio nematė. Taip pat jo nematė dar vienos apgadintos mašinos savininkas P. K., kuris tiesiog buvo palikęs priparkuotą aikštelėje savo automobilį.

Byloje buvo keliamas kaltės ir priežastinio ryšio klausimas, t.y. kuris vairuotojas kaltas, kad automobiliai „Porche Cayenne“ ir „Alfa Romeo“ susidūrė. Šį klausimą kėlė gynyba. Kaltinamasis A. J. kaltės nepripažino, teigė, jog autoįvykis kilo kaip nukentėjusiojo G. D. vairuoto automobilio „Alfa Romeo“ per didelio greičio pasekmė. T.y. iš gynybos pusės, nesutinkant su prokuroro pateiktu kaltinamajame akte veikos įvertinimu, buvo keliamas klausimas, kas kaltas, kad automobiliai vienas jų „Porche Cayenne“ sukdamas į kairę, kitas jų „Alfa Romeo“ artėdamas ir važiuodamas tiesiai keliu ties posūkiu į kairę – susidūrė.

Teismų praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.).

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Kaltinamasis A. J. parodė, jog jis važiavo automobiliu ,,Porsche Cayenne‘‘ Ozo g. link Kalvarijų g. 3-ia eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Nukentėjusysis G. D. parodė, jog važiavo jis antra juosta vienas apie 60 km/h greičiu nuo Kareivių g. link Ozo g. Prieš sankryžą buvo pralenkęs vieną automobilį, o kitoje juostoje buvo spūstis, sustatyta automobilių eilė. Kai pralenkė automobilį, važiavusį pirma juosta, mano, kad tai galėjo būti arba sankryžos pradžia arba iki sankryžos. Jis tą automobilį tiesiog pravažiavo. Jį lenkė po to, kai persirikiavo į pirmą juostą. Mano, jog tuo momentu tas automobilis galėjo važiuoti 15-20 km/h. Dar nepajudėjus kitoje pusėje automobilių srautui, ties įsukimu į 4-o namo kiemą gal likus 15 - 20 metrų iki automobilio - pamatė antroje juostoje sukantį automobilį ,,Porsche Cayenne‘‘, staigiai stabdė, norėdamas išvengti susidūrimo suko vairą į dešinę pusę, į pirmą juostą, tas automobilis toliau judėjo link pirmos juostos ir ten susidūrė.

Liudytojas A. G. parodė, jog kai užsidegė žalia šviesa, „Alfa Romeo“ gana greitai startavo. Važiavo jis, A. G., 40 km/h, gal 50 km/h nuo sankryžos. „Alfa Romeo“ stipriai nuo jo atsiplėšė. Jis beveik už sankryžos iš karto važiavo. „Alfa Romeo“ stabdė prieš eismo įvykį. Iki stabdymo kaip važiavo greitai, taip ir važiavo, nepamatė visureigio. Tada staigiai bandė stabdyti. Labai arti buvo, prieš pat įvykį „Alfa Romeo“ sulėtėjo, nes antrą kartą į šoną pasuko ir matyt dar kartą stabdė. Nematė pirmo automobilio vairuotojo.

Liudytoja E. Š. parodė, jog abiejų automobilių prieš susiduriant greičiai buvo nemaži. ,,Porsche Cayenne‘‘ vairuotojas matyt iš inercijos galbūt paspaudė greičio pedalą. Iš pradžių pamatė ,,Alfa Romeo‘‘ vairuotoją, nes jis buvo priešais ją. Jis iš antros juostos bestabdydamas rikiavosi į pirmąją.

Specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų nustatyti automobilio „Porsche Cayenne“ važiavimo greičiui prieš pat eismo įvykį. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų nustatyti tiksliam automobilio „Alfa Romeo“ važiavimo greičiui prieš pat eismo įvykį. Iš tyrimo rezultatų, prieš susidūrimą tikėtinas vairuotojo G. D. nurodytas apie 60 km automobilio „Alfa Romeo“ važiavimo greitis.

Ekspertas V. L. paaiškino, jog jei įraše yra vaizdo įrašas ir vaizdas matomas 90 km iki įvykio vietos. Per 90 metrų atstumą važiuojant pakeisti automobilio judėjimo greitį galima ne vieną kartą ir gana žymiai: tiek padidinti, tiek pamažinti. Tai, kas buvo prieš 90 metrų, nebūtinai buvo taip pat, prieš pat susidarant pavojingai situacijai. Įrodyti, kas buvo prieš 30 ar 40 m iki susidūrimo vietos – skirtingi dalykai ir tiesioginio ryšio tarp to nemato.

Jo, specialisto išvadoje, pasakyta, kad tikėtina, kad „Alfa Romeo“ automobilio greitis buvo ne mažiau kaip 43 km/h, pagal energetinius skaičiavimus, o koks jis buvo maksimaliai prieš tai, negali pasakyti, nes negali suskaičiuoti. Tarkim, jeigu buvo stabdomas automobilis iki tol, neužfiksuoti pėdsakai, nesako, kad buvo pėdsakai likę šiuo atveju, bet neužfiksuoti, tuomet greičio reikšmė būtų šiek tiek didesnė. Bet tam reikėtų žinoti pėdsakų ilgį. Šiuo atveju jeigu nėra stabdymo pėdsako, automobilis nebuvo stabdomas, tai jo greičio reikšmė šiuo atveju šiek tiek didesnė, nes automobilis savo eiga dar turėjo judėti tam tikrus atstumus iki tos vietos, kur susidūrė su kitais automobiliais, nes kiekvienam automobiliui reikalinga dar papildoma energija.

Šiuo atveju greičio reikšmė tiktai orientacinė, kadangi vizualaus palyginimo metodu pagal sugadinimus įvertinama, pagal automobilio deformacijas, lyginama su automobilių, kurie buvo sudaužyti, žinomais greičiais, pavyzdžiais, ir atitinkamai lyginamas maždaug greitis. Energijos, ekvivalenčios greičiui, prarastam tiems sugadinimams padaryti, sumuojamos energetinės reikšmės ir gaunama bendra orientacinė greičio reikšmė. Tokia metodika galima, bet jos tikslumas nėra didelis, nes tai vizualus vertinimo metodas, o ne konkrečios skaitmeninės reikšmės. O konkrečių skaitmeninių reikšmių negalima gauti, nes nebuvo pakankamai gerų automobilių sugadinimų nuotraukų pavyzdžių su reikiamu masteliu, su viskuo. Tačiau jei tokios nuotraukos ir būtų pateiktos, būtų galima vertinti šiek tiek tiksliau, bet nemano, kad būtų labai didelis skirtumas, kadangi tie sugadinimai nėra labai didelės apimties, nenurodo į kažkokius milžiniškus greičius.

Kiekvienas km greičio duoda kvadratinę išraišką ir energija didėja kvadratiškai. Tai nėra tiesinė priklausomybė. Automobilio sugadinimai labai stipriai skiriasi, jei greitis 20 km, arba 25 km. – jau yra skirtumas, o jeigu 20 km ir 30 km - dar didesni skirtumai. Vizualiai palyginus keliasdešimt pavyzdžių, susidaroma nuomonė, tai yra tam tikra maksimali riba, kur sugadinimai neviršija tam tikros reikšmės.

Taigi, šioje byloje nėra duomenų, jog automobilio „Alfa Romeo“ greitis nuvažiuojant nuo Kalvarijų – Kareivių gatvių sankryžos apie 90 metrų atstumą iki posūkio vietos, kur nutiko eismo įvykis, būtų buvęs toks milžiniškas, jog jis būtų buvęs kilusio eismo įvykio priežastis. Kaip minėta, ekspertas konstatavo, jog automobilių sugadinimai nėra labai didelės apimties, nenurodo į kažkokius milžiniškus greičius.

Kaltinamasis A. J. parodė, jog pirmą juostą matė labai gerai beveik iki sankryžos, iki šviesoforo. Antros juostos dalinai nematė. Kai suko - pirmą juostą matė gerai, o antrą-mažiau, jos dalinai nematė. Kai pradėjo sukimo manevrą, kai pastebėjo nukentėjusiojo automobilį, bandė pravažiuoti, nes turėjo jam atlaisvinti kelią. Negali pasakyti, kokiu greičiu atlikinėjo manevrą. Mano, jog standartiškai. Jau kai pamatė - nuo jo tas automobilis buvo 10-20 metrų atstumu. Kai pamatė ,,Alfa Romeo‘‘, jau buvo pradėjęs manevrą. Jis buvo antroje juostoje, kur važiavo nukentėjusiojo automobilis.

Specialisto išvadoje padaryta išvada, jog toje įvykio vietoje matomumas šiuo atveju neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, kadangi, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, šiuo nagrinėjamu atveju - artėjančiam automobiliui „Alfa Romeo“.

Teisiamajame posėdyje ekspertas V. L. patikslino, jog šitoje byloje nebuvo pateikta duomenų, jog buvo toje vietoje ribotas matomumas. Žino tą vietą. Toje vietoje matoma iki pat sankryžos Kareivių g., atstumas nuo tos posūkio vietos. Matyti vairuotojui šioje vietoje niekas nedraudžia. O Kelių eismų taisyklės nenumato, kad jeigu nematai, galima daryti viską, ką nori. Yra griežtas nurodymas, jog privalo vairuotojas įsitikinti, jog bus saugu. Kokiu būdu įsitikina, palikta laisvė, bet yra griežtas reikalavimas – duoti kelią tiems, kam privalo duoti.

Kaip minėta, Kelių eismo taisyklių 157 punkte nurodyta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę.

Tai yra, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nėra kliūčių ir pasirinkti saugų manevrą.

Ekspertas paaiškino, jog automobilio „Alfa Romeo“ pasirinktas būdas pamačius, kad yra kliūtis važiuojant tiesiai, ją apvažiuoti, automatiškai „Porche Cayenne“ vairuotojas pamatė, kad kliūtis, nusprendė atlaisvinti kelią, ir abu automobiliai susidūrė pirmoje eismo juostoje. Specialisto išvadoje nurodyta, jog buvo nepriimtini veiksmai iš „Alfa Romeo“ pusės, tačiau jie nedavė tam tiesioginio priežastinio ryšio.

Kaltinamojo A. J. veiksmai buvo atlikti dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes jis, nepastebėjęs priešpriešai atvažiuojančio automobilio, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą trečiojo asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). A. J. turėjo būti pakankamai rūpestingas ir prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę judriame kelyje turėjo įsitikinti, ar nėra transporto priemonių, atvažiuojančių priešais, tačiau to nepadarė ir dėl to kilo eismo įvykis. Ši neatsargi kaltinamojo A. J. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis G. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad eismo įvykio metu D. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo sugadinti 4 automobiliai. Eismo įvykio metu vairuotojo A. J. transporto priemonė Porche Cayenne v.n. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „L. D.“ (duomenys byloje). LR BPK 110 str. nurodyta, kad, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Eismo įvykio metu jam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kurios dydis ne mažesnis negu 8.000,00 (aštuoni tūkstančiai) Eur. Galutinius paskaičiavimus galės pateikti surinkus visą būtiną dokumentaciją, todėl patikslintą ieškinį pateiks vėliau. LR BPK 116 str. nurodo, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam priklausantį turtą ir laikinai apribuoti nuosavybės teisę į jį (t.1, b.l. 188).

Nukentėjusysis G. D. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašo atlyginti 9764,46 Eur turtinę žalą, 6,73 proc. metinių palūkanų nuo 6400,00 Eur sumos, laikotarpiu nuo 2018-07-10 (paskolos UAB „Š. B.“ paėmimo dienos) iki kol draudimo bendrovė sumokės nurodytą sumą už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, 1500 Eur neturtinės žalos ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog jis, G. D. dėl sugadinto automobilio „Alfa Romeo“ v.n. (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę žalą. Pagal LR CK 6.263 str. 1 d. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str. l d.). Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Akivaizdu, kad atsakovas A. J., vairuodamas automobilį privalėjo lakytis visų būtinų saugumo priemonių bei nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo (KET 9 punktas), sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai Ozo g. važiavusiam automobiliui (KET 157 punktas), dėl ko įvyko eismo įvykis, kuriuo metu nukentėjo pėsčioji D. M. ir buvo apgadintos trys transporto priemonės. Po eismo įvykio turėjo jis, G. D., materialinių išlaidų. Išlaidos susideda iš: eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas jam priklausantis automobilis Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nepriklausomi vertintojai nustatė, kad automobilio rinkos vertė eismo įvykio dienai buvo 6.400,00 Eur. Automobilį remontuoti nėra tikslinga, kadangi transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė būtų (su PVM 21%) 12.592,53 Eur. Vadovaujantis tuo, jis patyrė 6.400,00 Eur dydžio žalą. UAB „N. V. B.“ paslaugos už Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kainavo 180,00 Eur. Dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo jis, G. D., privalėjo saugoti savo sugadintą automobilį Alfa Romeo, kuris iki šiol laikomas garaže. Laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-11-11 d. už garažo nuomą sumokėjo - 470,60 Eur. Kadangi po eismo įvykio neteko automobilio, kuris jam reikalingas tiek darbo, tiek šeimos reikalams išsinuomojo automobilį Peugeot 508, v.n. (duomenys neskelbtini) Už automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2018-07-02 sumokėjo 2.700,00 Eur. 2018 m. liepos mėn. pirko kitą automobilį Alfa Romeo Giulija. Automobilio pirkimui jam teko paimti paskolą iš AB „Š. B.“ 13.500,00 Eur sumoje. Pagal paskolos sutartį jam nustatyta 6,73 % palūkanų norma. Kadangi paskolos paėmimo dienai jam vis dar nebuvo ir nėra kompensuota iki šiol suma už sugadintą automobilį 6.400,00 Eur sumoje, mano, kad 6,73 % metinė norma nuo neatlygintos sumos jam turi būti kompensuota, nuo paskolos paėmimo dienos iki žalos už sugadintą automobilį dienos išmokėjimo. Nupirkus automobilį, jis buvo registruotas su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Kadangi eismo įvykio metu valstybinių numerių lentelės buvo sugadintos buvo priverstas pagaminti naujus, už ką sumokėjo - 13,86 Eur. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str.). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tai išgyvenimai yra ypač dideli (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartis, bylos Nr. 3K-7- 255/20 05). Po eismo įvykio turėjo jis daug nepatogumų, susijusių su transporto priemonės praradimu. Teko gabenti sugadintą automobilį iš eismo įvykio vietos, teko ieškoti tinkamo garažo, kad automobilis būtu išsaugotas ir kad jį galėtų apžiūrėti ekspertai. Dėl šių priežasčių jis negalėjo su juo nieko daryti, kadangi kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino, draudimo bendrovės „Lietuvos baudimas“ specialistai nurodė, jog išmokos nebus, kol nebus priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Dėl to, teko surasti ir išsinuomoti kitą automobilį, kad tęsti normalų gyvenimą, koks jis buvo prieš eismo įvykį. 2018 m. liepos mėnesį nusprendė pirkti automobilį savo nuosavybėn, o dėl pinigų stokos buvo priverstas paimti paskolą AB „Š. B.“. Neturtinę žalą jis vertina 1.500,00 Eur. Šioje byloje procesinius dokumentus ruošė, teikė kitą būtiną teisinę pagalbą, o šiuo metu atstovauja jo interesus teisme advokatų V. Dubrovskio ir V.Latušinskij kontoros advokatas V. Latušinskij. Pagal LR BPK 106 str. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį iš lėtinamojo priteisia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (t. 2, b.l. 17-37).

Nukentėjusioji D. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą ir 433,11 Eur turtinę žalą, taip pat turėtas proceso išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog po automobilių susidūrimo G. D. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją ją, D. M. bei po to atsitrenkė į šalia stovėjusius automobilius Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji D. M., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kitam nukentėjusiajam G. D. padaryta su jo vairuoto automobilio sugadinimu sietina turtinė žala. Šioje baudžiamojoje byloje atsakovais yra trauktini kaltinamasis A. J. ir jo vairuojamos transporto priemonės (valdytojo) draudikas AB „L. D.“. AB „L. D.“ civilinė atsakomybė yra siejama su LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2017-01-01 įstatymo redakcija) 16 straipsnio nuostatomis. Draudimo išmoka (ar jos dalis) ieškovei D. M. iki šiol nėra sumokėta, t.y. šiai nukentėjusiajai kaltinamojo A. J. veiksmais padaryta turtinė bei neturtinė žala nėra atlyginta. Šia nusikalstama veika nukentėjusiajai ir ieškovei D. M. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl turtinės žalos atlyginimo: D. M. 2017-09-27 eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent, jai padaryta muštinė žaizda kairio momens srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityje, juosmeninio I-o slankstelio kompresinis lūžis. Dėl šių patirtų kūno sužalojimų D. M. iki 2017-10-13 buvo gydoma stacionare VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, be to, nuo 2017-10-15 iki 2017-11-08 gydėsi „D.“ sanatorijoje Druskininkuose, iš viso nukentėjusioji buvo nedarbinga iki 2017-12-24. Tokiu būdu, dėl sveikatos sutrikdymo D. M. turėjo šias išlaidas ir/ar patyrė nuostolių: išlaidos medikamentams melox, betahistine actavis - 13,38 EUR; negautos su darbo santykiais darbovietėje - (duomenys neskelbtini) - sietinos pajamos - 129,60 EUR. Be to, šio eismo įvykio metu buvo sugadinti D. M. asmeniniai daiktai (odinis paltas, odinė rankinė, palaidinė, kelnės, apatiniai drabužiai, mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy J5, akiniai). Dalis daiktų - paltas, rankinė, mobilaus ryšio telefonas, akiniai buvo sugadinti tiesiogiai eismo įvykio metu - G. D. vairuojamai transporto priemonei partrenkus D. M. po to, kai įvyko šio asmens ir kaltinamojo A. J. vairuojamų transporto priemonių susidūrimas, o likę daiktai (kiti aukščiau nurodyti drabužiai, išskyrus paltą) buvo sukarpyti medikų, po eismo įvykio teikusių medicininę pagalbą nukentėjusiajai. Bendra su daiktų sugadinimu sietinų nuostolių vertė yra 290,13 Eur. Atkreipia teismo dėmesį, jog visi duomenys, sietini su D. M. padarytos turtinės žalos paskaičiavimo pozicijomis bei dydžiu ikiteisminio tyrimo minėtoje byloje atlikimo metu buvo pateikti atsakovui AB „L. D.“, šio atsakovo darbuotojai juos nagrinėjo, vertino bei nustatė/patvirtino, kad iš viso D. M. yra padaryta 433,11 Eur turtinė žala. Nepaisant to, jog D. M. po eismo įvykio faktiškai turėjo didesnių išlaidų sugadintų daiktų pataisymui ar naujų daiktų vietoje visiškai sunaikintų įgijimui (pvz. už 125 EUR įsigijo naujus akinius vietoje sugadintų senų, kurių likutinė vertė AB „L. D.“ nuostolio ir draudimo išmokos paskaičiavime yra nurodyta 86,67 EUR) nei minėti 290,13 Eur, tačiau sutinka su šio atsakovo atliktais jai padarytos turtinės žalos paskaičiavimais (tiesioginiai nuostoliai) ir jų nekvestionuoja. LR Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nurodoma, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. LR Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. LR Civilinio kodekso 283 straipsnis reglamentuoja žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, t.y. šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir turtinę žalą. Tuo remiantis galima teigti, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydis pagal aukščiau nurodytas pozicijas bei galiojantį teisinį reglamentavimą yra suderintas su atsakovu AB „L. D.“, draudikas D. M. teisės pretenduoti į jai padarytos turtinės žalos atlyginimą neginčija, tačiau, kaip suprantame, šiam atsakovui tenkančią pareigą kompensuoti draudėjo padarytą žalą ketina vykdyti po to, kai draudėjo kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo, atitinkamai - A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bus patvirtinta šioje baudžiamojoje byloje priimtu teismo nuosprendžiu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo: remiantis LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. Konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas konkrečioje byloje yra fakto klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką (LAT 2015-08-06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015). Dėl 2017-09-27 d. patirtų kūno sužalojimų, ypač tai pasakytina apie stuburo slankstelio lūžimą, D. M. patyrė stiprų bei ilgalaikį fizinį skausmą, iki šiol jaučia nuolatinius skausmus nugaros srityje, kurie dėl pažeisto stuburo slankstelio ir jame esančių nervų „atsiduoda“, radijuoja į kitas kūno sritis. Šie skausmai yra jaučiami nukentėjusiajai ne tik judant, bet ir sėdint ar gulint, t.y. yra nepraeinantys ir nepriklauso nuo fizinio aktyvumo, užimtos kūno padėties ir kt. Visa tai siejama ne tik su nuolatiniu diskomfortu, bloginančiu fizinę bei emocinę nukentėjusiosios būklę, bet ir judėjimo galimybių, kitokios fizinės veiklos ribotumu, suvaržymu, poreikiu gerti nuskausminamuosius vaistus, nuolatos lankytis pas gydytojus ir kt. Pažymėtina ir tai, jog po eismo įvykio metu patirto galvos sumušimo D. M. iki šiol jaučia galvos svaigimą, kartais - ir galvos skausmą - reiškinius, kurių nebuvo anksčiau, t.y. iki minėto eismo įvykio ar jie - galvos skausmas - nebuvo tokie intensyvūs ir dažnai pasikartojantys. Be to, dėl 2017-09-27 d. patirtų traumų ir didelio emocinio sukrėtimo, šoko, išgąsčio, suvokimo, jog galėjo žūti, nukentėjusioji iki šiol skundžiasi atsiradusiu nerimu, greitai atsirandančiu nuovargiu, miego sutrikimais, nuotaikų kaita ir pan. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. M. patyrė ir iki šiol patiria didelius nepatogumus, sietinus su pablogėjusia fizine ir emocine, dvasine būkle, kurie neišvengiamai ją lydės viso likusio gyvenimo metu. Šiai būklei nemenką įtaką daro ir tai, jog D. M. supranta, jog dėl patirtų traumų, ypač tai pasakytiną apie stuburo slankstelio lūžimą, liekamieji reiškiniai išliks visam gyvenimui, o ilgainiui, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios amžių, bendrą sveikatos būklę, gali atsirasti ir papildomų nepageidaujamų reiškinių. Toks žinojimas taip pat sukelia nemalonius išgyvenimus, skatina depresyvių minčių atsiradimą ir pan. Apibendrindami teigia, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų D. M. patyrė neturtinę žalą, vertinamą 5000 EUR, kuri priteistina iš A. J. ir AB „L. D.“. Be to, D. M. šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turės proceso išlaidų, sietinų su jai ikiteisminio tyrimo metu teikta ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme teikiama teisine pagalba, kurių dydį pagrindžiančius įrodymus pateiks bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b.l. 2 - 15).

AB „L. D.“ pateikė atsiliepimus į nukentėjusiojo G. D. 2018-11-22 civilinį ieškinį. Informuoja, kad Draudikas iki šios dienos neturėjo duomenų apie Ieškovo patirtus nuostolius. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 13 str. 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo prašymą (pretenziją) dėl žalos atlyginimo turi pateikti galimo kaltininko civilinės atsakomybės draudikui. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau - Taisyklės), draudikas gavęs rašytinį nukentėjusiojo trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pradeda žalos administravimo veiksmus: apžiūri sugadintą turtą, atlieka nuostolio įvertinimą, įvykio aplinkybių tyrimą. Šiuo gi atveju, tai nebuvo atlikta, nes Ieškovas nesikreipė dėl žalos atlyginimo. Ieškovo pateikti reikalavimai įvertinti dabar, gavus šį ieškinį. Toliau pateikia savo apskaičiavimus bei atsikirtimus į nepagrįstus reikalavimus. Apskaičiuotos išmokos nėra išmokėtos, nes įtariamas eismo įvykio kaltininkas nepripažįsta savo atsakomybės. TPVCAPDĮ 19 str. 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai sprendimo priėmimas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje byloje, draudimo išmokos yra sulaikomos ir nemokamos. Atsižvelgus į tai, paaiškina, kad apskaičiuota draudimo išmoka bus išmokėta, jei šioje baudžiamojoje byloje Kaltinamasis bus pripažintas kaltu. Tačiau Draudikas sutinka mokėti tik apskaičiuotas išmokas, kitoje dalyje civilinį ieškinį prašo atmesti. Pateiktu ieškiniu Ieškovas reikalauja atlyginti 6.400 Eur už sugadintą transporto priemonę. Draudikas susipažino su pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad automobilio rinkos vertė yra 6.400 Eur. Draudikui kelia abejonių turto vertintojo pasirinkti lyginamieji objektai, kadangi turto vertintojas naudoja užsienio valstybių skelbimus, be to, lyginamieji objektai yra su mažesnėmis ridomis. Tačiau praėjus tiek laiko po įvykio sunku patikrinti tikslią automobilio kainą, todėl Draudikas vengdamas galimų ginčų, geranoriškai sutinka išmoką apskaičiuoti priimant turto vertintojo nustatytą rinkos bei liekanų vertę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog reikšdamas reikalavimą Ieškovas neteisingai vertina savo nuostolius. Sunaikintos transporto priemonės atveju, nuostolio dydis apskaičiuojamas iš automobilio rinkos vertės iki įvykio, atimant automobilio liekanų vertę (Taisyklių 14 p ). Šiuo atveju, nustačius, kad automobilis iki įvykio buvo vertas 6.400 Eur, o po įvykio liekanų vertė sudaro 1.450 Eur, nuostolio dydis yra 4.950 Eur. Tokio dydžio draudimo išmoką Draudikas sutiktų išmokėti, jei Kaltinamasis būtų pripažintas kaltu. Ieškovas pateikė reikalavimą atlyginti 180 Eur turto vertintojo išlaidų. Pažymėtina, kad pagal TPVCAPĮ (15 str. 1-3 dalys) ir Taisyklių nuostatas nuostolio įvertinimą atlieka Draudikas, o ne nepriklausomi turto vertintojai. Nukentėjęs asmuo, norėdamas gauti draudimo išmoką, turėjo apie nuostolius pranešti Draudikui ir leisti jam atlikti apžiūrą bei nuostolio nustatymą. Turto vertintojo išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai Draudikas žinodamas apie pateiktą pretenziją nevykdo žalos administravimo (laiku neapžiūri sugadinto turto) (TPVCAPD) 15 str. 3 d.). Kitais atvejais, nukentėjęs asmuo turi teise savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į turto vertintoją bei pateikti papildomus įrodymus apie žalos dydį (TPVCAPDĮ 15 str. ). Atsižvelgus į tai, kad Draudikui nebuvo pranešta apie įvykį, užkirstas kelias laiku ir pačiam atlikti nuostolio įvertinimą, akivaizdu, kad Draudikas neturi pareigos dabar atlyginti šių samdymo išlaidų. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 470,60 Eur saugojimo išlaidų. Paaiškina, kad pagal TPVCAPDĮ nuostoliai atlyginami tais atvejais, kai jie atitinka šiuos reikalavimus: (i) yra priverstiniai, (ii) yra būtini, (iii) yra protingi. Šiuo gi atveju, Draudikas nelaiko šių nuostolių būtinais, priverstiniais ir protingais. Jei Draudikui laiku būtų pranešta apie sugadintą transporto priemonę, jis per 3 dienas būtų apžiūrėjęs automobilį (TPVCAPDĮ 15 str. 3 d.) ir tolimesnis jo saugojimas nebūtų buvęs reikalingas. Ieškovas jau seniai galėjo realizuoti transporto priemonės liekanas ir jų nesaugoti, nepatiriant papildomų išlaidų. Papildomai pažymėtina, kad Ieškovas nepateikė sutarties, pagal kurią buvo atliekami mokėjimai. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 2.700 Eur pakaitinio automobilio išlaidų. Draudikas susipažinęs su šiuo reikalavimu, sutinka atlyginti už 2 mėn. pakaitinio automobilio nuomos laikotarpį - 540 Eur (270 x 2). Draudikas pažymi, kad per tiek laiko būtų baigęs žalos administravimą, be to, tai pakankamas laikas naujos transporto priemonės įsigijimui, kuris įprastai skiriamas rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio buvo kreiptasi į turto vertintoją, iš kurio palyginamųjų objektų matyti, kad net Lietuvoje buvo analogiška transporto priemonę, kurią Ieškovas galėjo iš karto įsigyti. Draudiko vertinimu, nuomos išlaidos 2.700 Eur sumoje akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijaus, nes šios išlaidos sudaro daugiau nei pusę Ieškovo automobiliui padarytos žalos. Ieškovas jau pradėdamas nuomotis kitą automobilį žinojo, kad jo transporto priemonė yra sunaikinta, o jos remontas ekonomiškai netikslingas (jau buvo gavęs turto vertinimo ataskaitą). Taigi, automobilio liekanų saugojimas, o ir pakaitinės transporto priemonės nuoma, tik didino nuostolio dydį. CK 6.38 str. numato, kad kiekviena šalis turi kuo ekonomiškiau vykdyti savo prievoles. TPVCAPD 12 str. 1 dalyje numatyta, kad turi būti imamasi priemonių žalai sumažinti (inter alia nedidinti). Draudiko nuomone, Ieškovas turėjo imtis veiksmų, kad šios išlaidos būtų išvengtos, tačiau to nedarė. Negana to, pažymėtina, kad Ieškovas net neinformavo Draudiko, kuris būtų ieškojęs tarpinių ir kompromisinių sprendimų, siekiant sumažinti šias išlaidas (dalies nuostolių kompensavimas, avanso sumokėjimas, pagalba pasirenkant optimaliausią pakaitinę transporto priemonę). Pareiškėjas pateiktu ieškiniu prašo atlyginti ir 6,73 % palūkanas, patirtas imant naują transporto priemonę. Draudikas nesutinka kompensuoti šių išlaidų, nes jos neatitinka protingumo, būtinumo ir priverstinumo kriterijų. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, į keletą aspektų. Visų pirma, Ieškovas paima automobilį išperkamuoju lizingu, kurio vertė yra 34.000 Eur. Taigi Ieškovas pasirinko daugiau nei 5 kartus didesnės vertės automobilį, dėl ko pastarajam galimai ir prireikė banko kredito. Antra, matyti, kad pradinė įmoka, kurią klientas sumokėjo, sudaro 60,29 % turto vertės - 20.500 Eur. Šią sumą Ieškovas iš karto sumokėjo, kas patvirtina, jog lėšų tokios pat vertės transporto priemonės įsigijimui pastarasis turėjo, o kreditą reikėjo imti ne dėl to, kad nebūtų lėšų automobilio įsigijimui, o dėl to, kad pirktas brangesnis automobilis. Draudiko vertinimu, tai patvirtina faktą, kad šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su eismo įvykio žala ir papildomomis išlaidomis (nėra priežastinio ryšio). Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti išlaidas, susijusias su automobilio dokumentų ir valstybinio numerio ženklo pakeitimu - 13,86 Eur. Draudikas įvertinęs šį prašymą ir susijusius įrodymus - sutinka kompensuoti šias išlaidas. Pateiktame civiliniame ieškinyje prašoma atlyginti 1.500 Eur už neturtinę žalą. Ieškovas nurodo, kad patyrė daug nepatogumų, susijusių su transporto priemonės praradimu. Paaiškina, kad Draudikas neturi teisės ir pareigos atlyginti šių nuostolių. Pagal TPVCAPDĮ yra teikiama draudimo apsauga, tačiau ji nėra absoliuti. Neturtinė žala pagal šį įstatymą atlyginama tik tais atvejais, kai asmuo yra sužalojamas eismo įvykio metu, t. y. patiria sveikatos sutrikdymą ir su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus (Taisyklių 12 p.). Nepatogumai, kuriuos nurodė Ieškovas, nėra atlyginami pagal šią draudimo sutartį, todėl šis Ieškovo reikalavimas Draudiko atžvilgiu yra nepagrįstas ir atmestinas (t. 2, b.l. 70-73).

Teisiamajame posėdyje specialistė J. Š. dėl nukentėjusiosios D. M. paaiškino, kad iš ambulatorinės kortelės buvo peržiūrėti įvykiai nuo maždaug 2012 m. 2013 m. nukentėjusiajai buvo diagnozuoti: (duomenys neskelbtini). Kiekvienas sužalojimas ar trauma palieka tam tikrus pėdsakus. Vyresni žmonės turi lėtinių ligų. Lėtinės ligos progresuoja su amžiumi. Ta aplinka visa tai įtakoja. Buvo lūžis, tačiau tie skausmai buvo ir iki įvykio. Mes negalime nustatyti, ar tie skausmai padidėjo pvz. 2 procentais ar ne. Mano, kad medikai viską atliko pagal protokolą. Nukentėjusiajai nebuvo tokio ūmaus skausmo, nes tada iš karto būtų atliktas viso kūno kompiuterinis ištyrimas. Tai daroma, jei galvojama apie daugybinius kūno lūžimus. Tai padaryta nebuvo. Niekas atsakyti negali, ar tos traumos turėjo įtakos. Lėtinės ligos ūmėja. Kiek tai gali įtakoti, niekas neatsakys.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. dėl civilinio ieškinio paaiškino: jog dėl turtinės žalos prašo, nes vis tiek jai buvo sugadinti drabužiai. Prašė 433,2 Eur sudaro odinis paltas, odinė rankinė. L. D. bendrovės paskaičiuotas daiktų nusidėvėjimas, draudimo bendrovė tas pozicijas sutiktų sumokėti, jei teismas nustatytų kaltę. Neprašoma daiktų vertė, prašoma atlyginti žalą, kurią pati draudimo bendrovė suskaičiavo. Odinė rankinė 80 eurų, palaidinė 40 eurų, kelnės 70 eurų, apatiniai drabužiai 20 eurų, mobiliojo stiklas 172 eurai, akiniai 110 eurų, čia be nusidėvėjimo. Likutinė vertė paltas 79,50 eurų, odinė rankinė 37,33 eurai, palaidinė 10 eurų, kelnės 32,67 eurų, Apatiniai drabužiai 16 eurų, mobiliojo telefono stiklas 114,akiniai 80,67 eurai. Turtinės žalos dar negavo darbinių pajamų už tris mėnesius 129,60 eurų. Jai buvo paskirta už papildomą darbą priemoka. Neturtinė žala. 5000 eurų prašo. Ją sudaro pergyvenimas, skausmas, darbinių pajamų netekimas, įsiliejimas į darbą, ilgai sirgo, atėjo sutrikusi, jos šeima taip pat išgyveno. Jai tęsiasi iki dabar sveikatos sutrikimai. Įvykis buvo rugsėjį, į darbą išėjo gruodžio 25 d, po Kalėdų. Ji jaučia nugaros skausmus, galvos svaigimas, akis pradeda skaudėti. Nuo nuovargio, greičiau pavargsta, emocinis sutrikimas. Slankstelio lūžis, sutuoktinis (duomenys neskelbtini). Jį slaugydavo, o dabar jai labai sunku. Iki įvykio nebuvo jokių sveikatos sutrikimų. Medikamentams viskas įskaičiuota. Vartojo Ibumetin, Melox gelis, raminančius vaistus. Neatsimena tiksliai pavadinimo. Nebedirba nuo rugpjūčio 1 dienos. Patapo sunku dirbti, darbas siejosi ir su fiziniu krūviu. Fizinis judėjimas, dirba (duomenys neskelbtini), judėjimas visą dieną, o duomenų apdorojimas antroj dienos pusėj. (duomenys neskelbtini) mėginiai, ji buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) tvarkymą. Ir buvo paskirta priemoka. Taip, pavyzdžius reikia kilnoti, sandėliuoti, gauna mėginius, juos tvarko, paskui sandėliuoja. Po mėnesio išveža į rūsį. Taip, veža su ratukais, juos reikia sukrauti, iškrauti. Mažiausiai po du kg, būna ir po penkis ir po 6 kg. (duomenys neskelbtini) darbas, reikia mėginius atsinešti, sumalti. Taip, po ligos buvo labai sunku, namie reikėdavo ir vyrui padėti. Jis (duomenys neskelbtini). J. M., (duomenys neskelbtini). Po įvykio jam pablogėjo sveikata. Ir fizinė pagalba, jis vienas namuose per dienas, pagrindinis palaikytojas buvo ji. Maistas, nuprausimas, drabužiai. Kilnoti tai nusiprausimas, reikalinga fizinė pagalba. Viską parnešti, sutvarkyti yra jos pareiga. Labai sunku su paslaugomis, turi kviestis kažką į pagalbą. Nugaros skausmai trukdo. Iš parduotuvės du tris kg parsineša, daugiau - nugara lūžta. Būna momentai, kad nieko, bet būna nuo 7-nio jai ištisai ją skauda, jei nedarytų mankštos, negalėtų atsikelti. Nieko medikai neprognozuoja. Kiek pati stengsiesi, taip bus. Daryti mankštas, fizioterapiją. Mankštas daro, kažkiek padeda. Iki tol galvos neskaudėdavo, problemų nebuvo, po įvykio svyravimai galvos būna, rytais dažnai svaigsta. Domėjosi, bet gydytojai sako ką tu nori, sutrenkimą nustatyti smegenų nėra galimybės, negali apskaičiuoti, negali pasakyti, o kad buvo sutrenkimas, tai buvo, ją žiauriai pykino, negalėjo pasijudinti, galva svaigo, važiavo galva. Medikai išsireikšdavo, kad (duomenys neskelbtini), bet oficialiai nepatvirtino. Svaigimai prasidėjo po įvykio. Iš darbo išėjo, nes fizinis nuovargis, galvos svaigimas, nejaukiai jautėsi, kai negali dirbti tų darbų kaip iki tol. Nenorėjo būti našta kitiems. Darbo sutartį nutraukė savo noru. (duomenys neskelbtini) amžiaus sulaukusi. (duomenys neskelbtini) metai. Gydymo nėra, kiek pati mankštas daro, vaistai nuo skausmo. Nedarbingumas nustatytas po įvykio nebuvo, tiek kiek turėjo nedarbingumo lapelį.

Teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo AB „L. D.“ atstovas E. T. P. dėl D. M. ieškinio paaiškino, jog pateikė paaiškinimus dėl turtinės žalos, ginčų nėra, L. D. sutinka, jei kaltinamasis būtų pripažintas kaltu už sugadintus daiktus atlyginti 290,13 eurų, už netektas pajamas 129,60 eurų, už medikamentus 13,38 eurų. Dėl turtinės žalos ginčo nėra. Dėl neturtinės žalos ginčas yra. Ekspertė gydytoja įvertino neturtinę žalą 3000 eurų suma. Duomenų, kad šiai dienai būtų gydomi eismo įvykio padariniai nėra, liekamieji reiškiniai, nurodyti nukentėjusiosios gali būti lėtinės ligos. Duomenų, kad būtų toliau gydoma, kaip eismo įvykio padariniai nėra. Ieškovė paminėjo, kad 5000 eurų išgyvenimus vertina pagal šeimos narių išgyvenimus, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numato, kad šeimos narių išgyvenimai jie nepriteisiami. Dėl darbo nutraukimo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji negalėtų dirbti. Jei negali dirbti nustatomas netektas darbingumas, tada pajamų skirtumą kompensuoja draudimo bendrovė, jei nukentėjusioji nutraukė savo iniciatyva darbo sutartį, nėra duomenų, kad ji negalėtų dirbti. Neturtinės žalos rekomendacijos, pagal jas apskaičiuojama neturtinės draudimo išmokos dydis, šiuo atveju draudikas daugiau kompensuos, atsižvelgęs į nukentėjusiosios išgyvenimus, smegenų sukrėtimas nebuvo konstatuotas, galvos trauma yra, bet sukrėtimas nebuvo. Po eismo įvykio esant nesunkiam sužalojimui mūsų išmoka viršija vidurkį. Įvertina 3000 eurų žalą. Jei kaltinamasis būtų pripažintas kaltu, sutinka apmokėti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. D. paaiškino, jog jo ieškinio suma, tai 9764,46 eurai turtinė žala, 1500 eurų neturtinė žala, 1000 advokato išlaidos. Žala susidaro iš 6400 eurų už sudaužytą automobilį, 180 eurų nepriklausomų vertintojų biurui už automobilio įvertinimą, 470,60 eurų už garažo nuomą automobiliui laikyti, automobilis sudaužytas visiškai, 2700 eurų automobilio nuoma po eismo įvykio, kadangi dirba už miesto, mama pensininkė, gyvena už miesto, kito automobilio įsigijimui buvo reikalinga paskola, prašo padengti palūkanas nuo seno automobilio vertės, nebuvo gavęs pajamų nuo automobilio, reikėjo imti kitą automobilį, reikėjo imti paskolą, 6,73 procento palūkanos, auto numeris 13,86 euro. Prašo atlyginti šią žalą. Neturtinė žala sudaro 1500 eurų: patyrė daug streso, išgyvenimų, prisimena visas aplinkybes, negalėjo naudotis automobiliu, darbe buvo sunkiau dirbti. Į advokatus po eismo įvykio kreipėsi po keleto dienų.

Civilinio atsakovo AB „L. D.“ atstovas E. T. P. dėl nukentėjusiojo G. D. ieškinio paaiškino, jog ieškinį gavo tik teismo posėdžio metu, pateikė paruošęs rašytinius paaiškinimus. Nebuvo kreiptasi į AB „L. D.“, žalos nebuvo administruotos, dėl transporto priemonės įvertinimo, praėjus tiek laiko, sudėtinga nustatyti vertę, susipažino su pateikta ataskaita, ekspertai panašiai būtų nurodę vertę, ginčo dėl automobilio vertės nėra. Ieškovas vertina automobilio vertę rinkos kaina, pagal draudimo išmokos mokėjimo taisykles, jos patvirtintos LR vyriausybės, transporto priemonės sunaikinimo atveju nustatomos pagal formulę: transporto priemonės rinkos vertė, liekanų vertė, išmoką sudaro skirtumas. Rinkos vertė nustatyta 6400 eurų. Liekanų vertė 450 eurų. Draudimo išmoka būtų 4950 eurų. Šią sumą sutinka atlyginti draudimo bendrovė. Dėl turto vertinimo samdymo, 180 eurų draudikas nesutinka atlyginti, patį vertinimą patys būtų atlikę po eismo įvykio, įstatymas įpareigoja tai padaryti per tris dienas, į juos kreiptasi nebuvo. Pagal 15 str. 3 d., numato, jei draudikas nepadaro to, kas minėta, tada bendrovė atlygina, kitu atveju pats nukentėjęs gali savo lėšomis, savo iniciatyva įsivertinti turtą. Dėl automobilio liekanų saugojimo, draudimo bendrovė apžiūri per tris dienas automobilį, tolimesnis automobilio saugojimas nėra tikslingas, todėl nesutinka atlyginti nurodytų automobilio saugojimo išlaidų. Automobilio nuomos išlaidos – nukentėjusysis prašo 2700 eurų atlyginti nuomos išlaidų – po automobilio sunaikinimo atlyginama už vieną ar du mėnesius nuoma, sutinka atlyginti už du mėnesius 540 eurų automobilio nuomos išlaidų. Automobilio liekanos galėjo būti parduodamos ir perkamas naujas automobilis. Ilgalaikė nuoma nebuvo tikslinga. Dėl palūkanų naujo automobilio įsigijimui; senasis automobilis buvo 6000 eurų vertės, naujasis perkamas už 34 000 eurų, kurio pirmasis įnašas - 20 000 Eur, reiškia ieškovas įdėjo savo lėšų, jis turėjo savo lėšų įsigyti kelis kartus brangesnį automobilį. Pirminis įnašas pakankami didelis, ieškovas parodo, kad lėšų turėjo. Dėl to naujo automobilio pirkimo palūkanų draudimo bendrovė nesutinka atlyginti. Dėl valstybinio numerio draudimo bendrovė sutinka atlyginti patirtą žalą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo: į neturtinę žalą KET įvykiuose turi teisę tik sužaloti asmenys, jei asmens sveikata nebuvo sužalota, pagal įstatymą teisės neturtinės žalos gauti neturi. Todėl neturtinės žalos nesutinka apmokėti draudimo bendrovė. Kalbant apie advokato išlaidas, kai proceso išlaidos tiesiogiai priteisiamos iš kaltinamojo, sutiktų sumokėti, jei kaltinamasis būtų pripažintas kaltu. Iš gynybos pozicijos bandoma sakyti, kad nukentėjusiojo veiksmai galėjo lemti eismo įvykį. Jei teismas pasisakytų dėl nukentėjusiojo kažkokių veiksmų dėl eismo įvykių kilimo, išmokos turėtų būti mažinamos. Privalomo draudimo įstatymas numato pareigą iš karto kreiptis į galimą kaltininką, tada patirtos žalos pradedamos administruoti. Šiuo atveju G. D. patirtos žalos pradėtos administruoti tik po ano teisiamojo posėdžio.

Nukentėjusysis nurodo, jog laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-11-11 už garažo nuomą sumokėjo - 470,60 Eur. Kadangi po eismo įvykio neteko automobilio, kuris jam reikalingas tiek darbo, tiek šeimos reikalams išsinuomojo automobilį Peugeot 508, v.n. (duomenys neskelbtini) Už automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2018-07-02 sumokėjo 2.700,00 Eur.

Nukentėjusysis G. D. eismo įvykio metu sveikatos sužalojimų nepatyrė, buvo sugadinta tik jo transporto priemonė. Tačiau nuostoliai, patirti dėl sugadintos transporto priemonės, atlyginami per turtinę žalą, ką teismas ir priteisė nukentėjusiojo naudai. Nukentėjusiojo argumentas, jog jis naujo automobilio pirkimui buvo priverstas imti banko paskolą, vėlgi nepagrįstas, kadangi nukentėjusysis naują automobilį pirko 5 kartus didesnės vertės nei prieš tai buvusį. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, neturitnė žala nukentėjusiajam G. D. nėra priteistina.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Atsakovas AB „L. D.“ nurodė, jog yra apskaičiavęs (bet neišmokėjęs) šias išmokas: 2018-06-28 sprendimu D. M. apskaičiuota 13,38 Eur išmoka už medikamentus (Dolmen 11,42 Eur ir Movalis 1,96 Eur). 2018-06-28 sprendimu D. M. apskaičiuota 129,60 už negautas pajamas (priedas Nr. 2). 2018-06-26 sprendimu D. M. apskaičiuota 290,13 Eur išmoka už sugadintus daiktus (priedas Nr. 3). Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu taip pat reikalauja 13,38 Eur išlaidų medikamentams atlyginti. Draudikas pažymėjo, kad būtent tokio dydžio draudimo išmoką yra apskaičiavęs už medikamentus (Dolmen, Movalis). Tačiau Draudikas nesutiko atlyginti 21,68 Eur už kitus medikamentus: Melox, Betahistine actavis. Pastarieji du medikamentai sudaro 13,32 Eur sumą, kuri keliais centais skiriasi nuo Draudiko apskaičiuotos sumos. Dėl šios priežasties Draudikui kilo įtarimas, ar nukentėjusioji (jos atstovė) nepainioja medikamentų, už kuriuos buvo apskaičiuota išmoka. Draudikas nesutiko kompensuoti Melox preparato (7,47 Eur), kadangi jis skirtas virškinimo sistemai, o ne eismo įvykio padariniams. Taip pat nekompensuota Betahistine actavis, skirtas galvos svaigimui ir pirktas daugiau nei po pusės metų po įvykio. Taip pat nekompensuotas neįskaitomas čekis, nesant galimybių nustatyti kas ir kodėl buvo pirkta.

Nukentėjusioji D. M. prašo atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą, nurodė, jog patyrė stiprų bei ilgalaikį fizinį skausmą, iki šiol jaučia nuolatinius skausmus nugaros srityje, kurie dėl pažeisto stuburo slankstelio ir jame esančių nervų „atsiduoda“, radijuoja į kitas kūno sritis. Šie skausmai yra jaučiami nukentėjusiajai ne tik judant, bet ir sėdint ar gulint, t.y. yra nepraeinantys ir nepriklauso nuo fizinio aktyvumo, užimtos kūno padėties ir kt. Visa tai siejama ne tik su nuolatiniu diskomfortu, bloginančiu fizinę bei emocinę nukentėjusiosios būklę, bet ir judėjimo galimybių, kitokios fizinės veiklos ribotumu, suvaržymu, poreikiu gerti nuskausminamuosius vaistus, nuolatos lankytis pas gydytojus ir kt. Pažymi ir tai, jog po eismo įvykio metu patirto galvos sumušimo D. M. iki šiol jaučia galvos svaigimą, kartais - ir galvos skausmą - reiškinius, kurių nebuvo anksčiau, t.y. iki minėto eismo įvykio ar jie - galvos skausmas - nebuvo tokie intensyvūs ir dažnai pasikartojantys. Be to, dėl 2017-09-27 d. patirtų traumų ir didelio emocinio sukrėtimo, šoko, išgąsčio, suvokimo, jog galėjo žūti, nukentėjusioji iki šiol skundžiasi atsiradusiu nerimu, greitai atsirandančiu nuovargiu, miego sutrikimais, nuotaikų kaita ir pan. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. M. patyrė ir iki šiol patiria didelius nepatogumus, sietinus su pablogėjusia fizine ir emocine, dvasine būkle, kurie neišvengiamai ją lydės viso likusio gyvenimo metu. Šiai būklei nemenką įtaką daro ir tai, jog D. M. supranta, jog dėl patirtų traumų, ypač tai pasakytiną apie stuburo slankstelio lūžimą, liekamieji reiškiniai išliks visam gyvenimui, o ilgainiui, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios amžių, bendrą sveikatos būklę, gali atsirasti ir papildomų nepageidaujamų reiškinių. Toks žinojimas taip pat sukelia nemalonius išgyvenimus, skatina depresyvių minčių atsiradimą ir pan.