- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-813-555/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16337-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., I. G., Palamidė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mimeta, Akademinė kredito unija
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1277-1162/2023 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G., I. G., antstolis R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. Š., Akademinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Palamidė“, uždaroji akcinė bendrovė „Mimeta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka prašydamas: 1) nustatyti 100 nuošimčių skolininko G. G. dalį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstant 17 033,21 Eur pinigines lėšas; 2) netenkinus prašymo nustatyti 100 nuošimčių skolininko G. G. dalį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstant 17 033,21 Eur pinigines lėšas, nustatyti ne mažesnę nei 80 nuošimčių skolininko G. G. dalį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstant 17 033,21 Eur pinigines lėšas; 3) netenkinti G. ir I. G. prašymo dėl turto dalių nustatymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkas G. G. įvairiais neteisėtais būdais siekia išvengti skolų grąžinimo kreditoriui V. J., o jo sutuoktinė I. G. jam padeda neracionaliai valdydama sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą. G. G. polinkį nusikalsti patvirtina jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, taip pat ir dėl dokumentų klastojimo.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pritarė V. J. prašymui netenkinti G. ir I. G. prašymo dėl turto dalių nustatymo ir prašė nustatyti, kad skolininkams G. G. ir I. G. priklauso po ½ dalį turto / piniginiu lėšų, t. y. 17 033,21 Eur, likusių pardavus įkeistą turtą ir padengus hipotekos kreditoriaus reikalavimus. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad antstolis R. B. vykdo skolos išieškojimą iš G. G. pagal VMI priimtus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto bei pagal teismų pateiktus vykdomuosius dokumentus. Skolininkas G. G. yra vedęs, santuoka su I. G. sudaryta 2006 m. gegužės 13 d. Antstolis R. B. 2022 m. lapkričio 9 d. turto arešto aktu areštavo 17 033,21 Eur, likusius po G. G. ir I. G. priklausančio hipoteka įkeisto turto pardavimo bei išsiuntė siūlymą dėl turto dalies nustatymo ar turto / lėšų padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu ir sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S-22-85-25966. Iš antstolio pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 22 d. gautas G. G. užpildytas sutikimas, kuriuo skolininkas sutinka, jog pinigai būtų padalinti taip: G. G. 30 procentui, t. y. 5 109,96 Eur, o I. G. 70 procentų, t. y. 11 923,25 Eur. Toks turto, bendro su kitais asmenimis, padalinimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių G. G. ir I. G. bendro turto dalys turi būti lygios. Išdėstytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo būdas atitinka išieškotojų turtinius interesus ir nepažeidžia skolininko, jo sutuoktinės turtinių interesų bei kitų jų kreditorių turtinių interesų.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys G. G., I. G., antstolis R. B., A. Š., Akademinė kredito unija, UAB „Palamidė“, UAB „Mimeta“ per teismo nustatytą nepateikė atsiliepimų į prašymą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) G. G. priklauso ½ (viena antroji) dalis 17 033,21 Eur piniginių lėšų, likusių realizavus ir paskirsčius gautas lėšas už skolininkui G. G. su sutuoktine I. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nustatė, kad skolininkas G. G. yra sudaręs santuoką su I. G.. Sutuoktiniai 2019 m. balandžio 3 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, pagal kurią nustatė būsimo turto teisinį režimą, taip pat šio turto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo sąlygas, t. y. nustatė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas bei turtinės teisės, kurie bus įgyti po šios sutarties įsigaliojimo, bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas. Vedybų (povedybinės) sutarties 1.5 punkte nustatyta, kad sutuoktiniai pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais atsako solidariai.
7. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis R. B. 2022 m. lapkričio 9 d. turto arešto aktu Nr. S-22-85-25832 areštavo 17 033,21 Eur pinigines lėšas, likusias realizavus ir paskirsčius gautas lėšas už skolininkui su sutuoktine I. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis R. B. 2022 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. S-22-85-25966 pasiūlė skolininkui G. G. nusistatyti turto, priklausančio bendrai su kitais asmenimis, dalį ar jį pasidalyti. Skolininkas G. G. su I. G. 2022 m. lapkričio 22 d. nurodė antstoliui, kad pinigines lėšas pasidalina nustatydami, jog I. G. priklauso 70 procentų, o G. G. – 30 procentų, kadangi parduotas turtas buvo išlaikomas iš I. G. asmeninių lėšų nuo 2019 m. balandžio 3 d. Antstolis R. B. 2022 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-22-85-27125 pateikė skolininko G. G. su I. G. 2022 m. lapkričio 22 d. nurodytą 17 033,21 Eur piniginių lėšų pasidalinimo tvarką išieškotojams, taip pat ir prie išieškojimo prisijungusio antstolio S. U. vykdomosiose bylose išieškojimą vykdantiems išieškotojams. 2022 m. gruodžio 5 d. gautas išieškotojo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. prieštaravimas dėl skolininko G. G. nurodyto turto dalies nustatymo. Antstolis R. B. 2022 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. S-22-85-27913 pasiūlė išieškotojui V. J. ir skolininkui G. G. su sutuoktine I. G. iki 2022 m. gruodžio 28 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko G. G. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
8. Teismas sprendė, kad 17 033,21 Eur piniginėms lėšoms, į kurias yra nukreiptas išieškojimas, taikytinas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kadangi vedybų sutartis buvo sudaryta 2019 m. balandžio 3 d., t. y. jau po to, kai sutuoktiniai G. ir I. G. 2014 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą – parduotuvės patalpas. Pardavus minėtą nekilnojamąjį turtą priverstinio vykdymo metu likusios lėšos laikytinos skolininko G. G. ir I. G. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl joms netaikytinos 2019 m. balandžio 3 d. vedybų sutarties nuostatos, kuria buvo pasidalintas būsimas sutuoktinių turtas. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
9. Teismas sprendė, kad skolininko G. G. su I. G. 2022 m. lapkričio 22 d. antstoliui nurodyta aplinkybė, jog nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki šio turto pardavimo vykdomojoje byloje tik I. G. išlaikė nekilnojamąjį turtą – parduotuvės patalpas, nesudaro pagrindo spręsti dėl mažesnės skolininko G. G. dalies minėtame turte, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis parduotuvės patalpas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sutuoktiniai valdė nuo 2014 m. balandžio 25 d., t. y. penkerius metus iki vedybų sutarties sudarymo, o po vedybų sutarties sudarymo – tris su puse metų. Duomenys apie tai, kokių sąnaudų reikalavo minėto nekilnojamojo turto išlaikymas visą jo valdymo nuosavybės teise laikotarpį, nei antstoliui, nei teismui nebuvo pateikti, t. y. nėra galimybės palyginti I. G. sunaudotų lėšų nekilnojamojo turto išlaikymui dalies su visu šiam turtui sutuoktinių G. ir I. G. skirtu išlaikymu. Aplinkybė, ar paties G. G. asmeninės lėšos buvo naudojamos parduotuvės patalpoms išlaikyti taip pat neatskleista, kaip ir neatskleista, ar dėl šio turto valdymo nuosavybės teise sutuoktiniai gavo pajamų ir kurio iš sutuoktinių vardu jos buvo gautos po vedybų sutarties sudarymo.
10. Teismas pažymėjo, kad neturi teisinės reikšmės pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie tai, kaip skolininkas G. G. ir jo sutuoktinė I. G. valdo ir naudoja visą savo turimą turtą. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas, kokiomis dalimis sutuoktiniams priklauso 17 033,21 Eur piniginių lėšų, todėl aplinkybės, kurios nesusiję su šio nekilnojamojo turto valdymu nuosavybės teise gaunant iš jo pajamas ir patiriant išlaidas jo išlaikymui, negali būti vertinamos. Dėl tų pačių priežasčių teisinės reikšmės neturėjo ir pareiškėjo nurodomi skolininko G. G. teistumai sprendžiant dėl sutuoktiniams priklausančių piniginių lėšų dalių. Nepakankant įrodymų, paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad skolininkui G. G. priklauso 80 nuošimčių, o skolininkei I. G. – 20 nuošimčių antstolio R. B. išieškotų 17 033,21 Eur piniginių lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai su ginčo nekilnojamojo turto valdymu, pajamų iš jo gavimu, išlaidų jo išlaikymui patyrimu laikė nesusijusius G. G. teistumus, jo charakteristiką. 2022 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamoje byloje patvirtina abiejų G. nesąžiningumą ir tyčinį slėpimą, jog pajamas iš ginčo nekilnojamojo turto nuomos visą laiką gaudavo I. G.. Be to, ji gaudavo pajamas ir iš viso kito sutuoktinių vardu registruoto turto nuomos. Šitas aplinkybes patvirtinta paties G. G. kaip ieškovo į civilinę bylą Nr. e2-1199-555/2022 pateiktas su 2022 m. birželio 20 d ieškiniu priedas Nr. 14 – šeimos kredito unijos įvertinimo kopija.
11.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalies reikalavimą, jog teismas gali naudotis duomenis iš informacinės teismų sistemos. Aptartas priedas pateisina, kad tik I. G. nuo 2015 m. gaudavo nuomos pajamas iš N. B. už ginčo turto ir kito jiems priklausiusio turto nuomą. Aptartos aplinkybės patvirtina būtinumą nukrypti nuo CK 3.112 straipsnio 2 dalies, nes jos yra svarbios, patvirtina nevienodą turtinių sutuoktinių padėtį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), yra reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, G. G. priteisiant didesnę piniginę lėšų dalį.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog G. G. jau ketveri metai yra bedarbis, dėl savo blogos sveikatos, silpno regėjimo, asmenybės ypatumų ilgą laiką negali susirasti darbo (įrodymai civilinėse bylose Nr. e2-533-254/2020, Nr. e2‑1174‑259/2020, Nr. e2-1199-555/2022, Nr. e2-244-896/2022, Nr. e2‑441‑920/2023). Taigi G. G. yra išlaikomas kitų asmenų. Teismas pažeidė proporcingumo principą. Išdėstyti faktai yra teisiškai reikšmingi. Nukrypimas nuo lygių dalių principo dėl G. G. nedarbingumo, sveikatos būklės, negautų pajamų yra būtinas, tą patvirtinta kasacinio teismo praktika (Nr. e3K-3-122-969/2018).
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikti.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl įrodymų prijungimo
14. Pareiškėjas V. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė Šeimos kredito unijos 2018 m. lapkričio 23 d. raštą, kurį prašo prijungti prie bylos, kadangi šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau.
15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nėra nauji ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, byloje duomenų apie tai, kad teismas būtų juos atsisakęs priimti, nėra. Pateikti įrodymai yra 2018 m. gautas el. laiškas apie kredito įstaigos suteikto kredito sąlygas, tačiau pareiškėjas nenurodo, kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinės instancijos teisme, kai įrodymas yra gautas 2018 m. ir, būtent kokias aplinkybes teikiamais įrodymais pareiškėjas siekia įrodinėti, sprendžiant klausimą dėl skolininko turto (piniginių lėšų) dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo pateiktą įrodymą.
Dėl ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio S. U. kontoroje vykdomas 2018 m. spalio 12 d. notaro vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 156,71 Eur notaro išlaidų, 30 600,00 Eur skolos ir 7 854,04 Eur išieškojimo iš skolininko G. G. išieškotojo V. J. naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. notaro vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 39 870,48 Eur skolos ir 2 24509 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko G. G. išieškotojos Akademinės kredito unijos naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis S. U. 2021 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. S-21-34-35924 prisijungė prie antstolio R. B. vykdomo išieškojimo iš skolininko G. G. turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolis R. B. vykdo išieškojimą iš skolininko G. G. išieškotojos VMI naudai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis R. B. 2022 m. lapkričio 9 d. turto arešto aktu Nr. S‑22-85-25832 areštavo 17 033,21 Eur pinigines lėšas, likusias realizavus ir paskirsčius gautas lėšas už skolininkui su sutuoktine I. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis R. B. 2022 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. S-22-85-25966 pasiūlė skolininkui G. G. nusistatyti turto, priklausančio bendrai su kitais asmenimis, dalį ar jį pasidalyti. Skolininkas G. G. su I. G. 2022 m. lapkričio 22 d. nurodė antstoliui, kad pinigines lėšas pasidalina nustatydami, jog I. G. priklauso 70 procentų, o G. G. – 30 procentų, kadangi parduotas turtas buvo išlaikomas iš I. G. asmeninių lėšų nuo 2019 m. balandžio 3 d. Antstolis R. B. 2022 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-22-85-27125 pateikė skolininko G. G. su I. G. 2022 m. lapkričio 22 d. nurodytą 17 033,21 Eur piniginių lėšų pasidalinimo tvarką išieškotojams, taip pat ir prie išieškojimo prisijungusio antstolio S. U. vykdomosiose bylose išieškojimą vykdantiems išieškotojams. 2022 m. gruodžio 5 d. gautas išieškotojo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. prieštaravimas dėl skolininko G. G. nurodyto turto dalies nustatymo. Antstolis R. B. 2022 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. S-22-85-27913 pasiūlė išieškotojui V. J. ir skolininkui G. G. su sutuoktine I. G. iki 2022 m. gruodžio 28 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko G. G. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
19. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, skundžiama nutartimi pareiškėjo V. J. prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) G. G. priklauso ½ (viena antroji) dalis 17 033,21 Eur piniginių lėšų, likusių realizavus ir paskirsčius gautas lėšas už skolininkui G. G. su sutuoktine I. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (apeliantas) V. J., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, skolininkui nustatant ne mažiau kaip 80 nuošimčių antstolio išieškotų 17 033,21 Eur piniginių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl žemiau šioje nutartyje nurodytų motyvų.
20. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdydamas išieškojimą, antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, be kita ko, vykdyti išieškojimą tiek iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, tiek iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; ir kt. (624 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią ir jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnyje yra įtvirtintos skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo taisyklės.
21. Pažymėtina, kad teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.
22. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas; reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑243-969/2017). Vadinasi, nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo galima tik išimtiniais atvejais.
23. Nagrinėjamu atveju, minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl skolininko G. G. turto (17 033,21 Eur piniginių lėšų, likusių realizavus ir paskirsčius gautas lėšas už skolininkui su sutuoktine I. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Apeliacinės instancijos teisme ginčas dėl to, kad pardavus minėtą nekilnojamąjį turtą – parduotuvės patalpas, priverstinio vykdymo metu likusios lėšos yra laikytinos skolininko G. G. ir I. G. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra. Apeliacinės instancijos teisme, išieškotojo (apelianto) V. J. argumentų pagrindu, kyla ginčas dėl pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalų principo egzistavimo, skolininkui G. G. nustatant didesnę piniginių lėšų dalį.
24. Minėta, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Apelianto V. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai su ginčo nekilnojamojo turto valdymu, pajamų iš jo gavimu, išlaidų jo išlaikymui patyrimu laikė nesusijusius skolininko G. G. teistumus ir jo charakteristiką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, neturi pagrindo sutikti, kad jo taip akcentuojamas skolininko G. G. teistumas yra teisiškai reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių piniginių lėšų, gautų vykdymo proceso metu pardavus turtą, dalies nustatymo. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiama dėl skolininko G. G. turto (piniginių lėšų) dalies bendrojoje nuosavybėje individualizavimo, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Taigi apelianto nurodyta aplinkybė dėl skolininko teistumo ir jo charakteristikos nėra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog šiuo atveju nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo yra būtinas ir, kad būtų pagrindas nustatyti kitokią skolininko turto dalį bendrame turte nei nustatė pirmosios instancijos teismas.
25. Apeliantas V. J. atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo sutuoktinių G. G. bei I. G. bendro turto lygių dalių principo dėl skolininko G. G. nedarbingumo, sveikatos būklės ir negautų pajamų, nustatant jam didesnę dalį antstolio išieškotų piniginių lėšų. Tačiau tokių argumentų apeliantas pirmosios instancijos teisme nekėlė ir jų pagrįstumo neįrodinėjo, todėl prarado galimybę jomis remtis apeliacinės instancijos teisme, kadangi atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 388 straipsnis).
26. Apeliantas V. J. tai pat nurodo, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo dėl G. G. nedarbingumo, sveikatos būklės, negautų pajamų yra būtinas, ir tą patvirtinta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018). Pažymėtina, kad apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, be kita ko, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Tuo tarpu ginčo atveju, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, skundžiama nutartimi buvo tik individualizuota skolininko G. G. turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Taigi apelianto nurodytos bei nagrinėjamos bylų ratio decidenti nesutampa, t. y. nagrinėjamoje byloje ginčo situacija nėra analogiška jau išnagrinėtoje byloje buvusiai situacijai, todėl teismo jau anksčiau kitoje byloje padaryti išaiškinimai, kuriais remiasi apeliantas, šiuo konkrečiu atveju taip pat netaikytini.
27. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
28. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai bei motyvuotai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria nustatyta ½ skolininko G. G. turto (piniginių lėšų) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, apelianto V. J. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus atskirojo skundo, valstybės naudai jos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.