Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1244-258/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e2A-1244-258/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31637-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
MB „Grandeza“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1244-258/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31637-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo mažosios bendrijos (toliau – MB) „Grandeza“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo MB „Grandeza“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vežimo korporacija“ dėl skolos, delspinigių, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11 499,98 Eur skolos, 754,20 Eur nuostolių, 14 400 Eur delspinigių ir 8 procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal transporto priemonių nuomos sutartis, dėl to susidarė skola. Ieškovas prašė, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys 2017 m. lapkričio 14 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė vykdyti bendrą verslo projektą, kurio pagrindas yra atsakovui teikiamos ieškovo transporto priemonės ir atsakovo atsiskaitymas. 2017 m. lapkričio 14 d. sudaryta automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr. 2017/11/14-014, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti 550 Eur. Ieškovo teigimu, 2017 m. lapkričio 14 d. ieškovas atsakovui sutarties pagrindu perdavė ir automobilį VW Jeta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio mėnesio nuomos kaina yra 650 Eur. Ieškovo teigimu, nurodytos transporto priemonės atskira nuomos sutartis nesudaryta. 2018 m. kovo 1 d. buvo pasirašyta automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo mokėti 700 Eur + PVM nuomos mokestį ieškovui. 2018 m. balandžio 4 d. pasirašyta automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti 550 Eur + PVM nuomos mokestį ieškovui. Ieškovo teigimu, atsakovas neatsiskaitė už automobilių nuomą pagal sąskaitas – 2018 m. balandžio 1 d. už 1 480 Eur, 2018 m. balandžio 1 d. už 650 Eur, 2018 m. balandžio 16 d. už 550 Eur, 2018 m. balandžio 16 d. sąskaitą už 700 Eur, 2018 m. balandžio 16 d. už 550 Eur, 2018 m. gegužės 1 d. už 1730 Eur, 2018 m. gegužės 1 d. už 1730 Eur, 2018 m. gegužės 1 d. už 1800 Eur, 2018 m. gegužės 1 d. už 1730 Eur, 2018 m. liepos 1 d. už 1100 Eur, 2018 m. rugpjūčio 1 d. už 1209,98 Eur, iš viso už 11 499,98 Eur.

Atsiliepimas

3. Procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteikti 2021 m. sausio 16 d., juos antrą kartą išsiuntus buveinės adresu (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui MB „Grandeza“ iš atsakovo UAB „Vežimo korporacija“ 11 499,98 Eur skolos, 754,20 Eur nuostolių, 4000 Eur netesybų ir aštuonių procentų metines palūkanas nuo priteistos 16 254,18 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 365,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad Sutarčių 2.3 punkte nurodyta, jog nuomininkui iki 10 kalendorinės einamojo mėnesio dienos neatsiskaičius su nuomotoju, pradedami skaičiuoti delspinigiai po 20 Eur už vieną uždelstą atsiskaityti parą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 14 400 Eur delspinigių, skaičiuojamų už 6 mėn., už kiekvieną išnuomotą automobilį po 3600 Eur. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas sprendė, kad nurodytos netesybos, kurios yra didesnės net už reikalavimo sumą, laikytinos neprotingai didelės, todėl mažintinos iki 4000 Eur. Tokia suma laikytina pakankama ieškovo nuostoliams, atsiradusiems dėl netinkamo sutarčių vykdymo, atlyginti. Teismas nurodė, kad be to, tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovo priteisiamos aštuonių proc. procesinės palūkanos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą už akių ir patenkinti ieškovo ieškinį visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

6.1. Ieškovas vykdė automobilių nuomos veiklą bendradarbiaudamas su atsakovu. Šalių bendradarbiavimo pagrindas pasireiškė tuo, jog ieškovas įsigydavo automobilius atsakovo prašymu ir išnuomodavo automobilius atsakovui, kuris automobilius naudodavo savo veikloje. Ieškovo veiklos sėkmė priklausė tiesiogiai nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo. Vis dėlto atsakovui nustojus tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, ieškovas buvo priverstas toliau vykdyti savo įsipareigojimus finansinio lizingo paslaugų teikėjams, įskaitant ir visų delspinigių už pavėluotus mokėjimus atlikimu. Ieškovo ir atsakovo sutartyse sutartas delspinigių dydis yra tiesiogiai susijęs su baudų ir delspinigių dydžiu nurodytu automobilių išperkamosios nuomos ir finansinio lizingo sutartyse. Atsakovui apie galimas ieškovui kilsiančias neigiamas pasekmes buvo žinoma ir atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, jog minėtos pasekmės nekiltų.

6.2. Po to, kai atsakovas nustojo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovo veikla praktiškai sustojo, ieškovas patyrė milžiniškus nuostolius ir iki pat šios dienos tiek ieškovas, tiek ieškovo vadovas negauna jokių pajamų ir negali tinkamai tęsti veiklos. Iš esmės ieškovui liko tik skolos, jis jokio turto neturi ir dabartinė ieškovo padėtis yra tiesioginis atsakovo veiksmų rezultatas.

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

9. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė MB „Grandeza“ finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 m., 2019 m., 2020 m. ieškovo lizingo sutartis ir savo banko sąskaitos išrašą. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, jog klausimai susiję su delspinigių pagrįstumu iškilo išsprendus ginčą pirmosios instancijos teisme, kuriame atsakovas nedalyvavo ir pats negalėjo iškelti su delspinigių dydžiu susijusių klausimų. Todėl, ieškovo nuomone, poreikis pridėti papildomus dokumentus, pagrindžiančius priskaičiuotą delspinigių dydį iškilo būtent apeliacinės instancijos teisme.

10. CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas neleidžia apeliaciniame procese priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatytų ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui išlygų pasisako, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo naujai pateiktais įrodymais ir apeliacinio skundo turiniu, nustatė, kad ieškovas jais įrodinėja savo nuostolių dydį. Tačiau apie tai, kad yra patyręs nuostolių vykdydamas sutartį ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo. Tuo labiau, kad iš pateiktų sutarčių ir finansinių rinkinių nėra galimybės teismui nustatyti ieškovo patirtų nuostolių dydžio. Ieškovas šiuos argumentus pateikė tik apeliaciniame skunde kartu su skundu pateikęs eilę dokumentų, kuriuose prašoma priteisti delspinigių suma net neatsispindi kaip ieškovo nuostoliai.

13. Ieškovas, prašydamas priteisti 14 400 Eur dydžio delspinigius, rėmėsi tik jo ir atsakovo sudaryta sutartimi, tačiau patirtų nuostolių neįrodinėjo. Kasacinis Teismas yra nurodęs, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

14. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentų, susijusių su jo nurodytais nuostoliais vykdant sutartį, negalėjo įvertinti, šie apeliacinio skundo argumentai apeliaciniame procese taip pat neaptartini. Atsižvelgiant į tai, ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti, kaip nesusijusius su pirmojoje instancijoje nagrinėtais klausimais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl delspinigių dydžio. Ieškovas ginčija dalį teismo sprendimo už akių dalį, motyvuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad atsakovui buvo išnuomoti viso keturi automobiliai, o už kiekvieną automobilį priskaičiuota po 3600 Eur delspinigių, todėl bendra suma sudaro 14 400 Eur delspinigių.

17. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, palyginus su pagrindine skola (11 499,98 Eur), delspinigių suma (14 400 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tuo labiau, kad atsakovas neįrodinėjo jo patirtos konkrečios nuostolių sumos dėl iš atsakovo negaunamų atsiskaitymų už suteiktas nuomos paslaugas, taip pat ieškovas nepateikė paskaičiavimų, kurie galėtų pagrįsti jo realius nuostolius.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Šios normos nuostatos dėl netesybų ir nuostolių santykio netesybų mažinimui reikšmingos tuo, kad teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. <...> Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; kt.).

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių bendradarbiavimo pagrindas pasireiškė tuo, jog ieškovas įsigydavo automobilius atsakovo prašymu ir išnuomodavo automobilius atsakovui, kuris juos naudodavo savo veikloje. Pasak ieškovo, jo veiklos sėkmė priklausė tiesiogiai nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti ieškovui didesnę delspinigių sumą nei skola. Kaip minėta, ieškovo nuostolių dydis turėjo būti įrodinėjamas pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju ieškovas ieškinyje tik nurodė, kad jis remdamasis Sutarčių 2.3 punkte nurodyta sąlyga, kad nuomininkui iki 10 kalendorinės einamojo mėnesio dienos neatsiskaičius su nuomotoju, pradedami skaičiuoti delspinigiai po 20 Eur už vieną uždelstą atsiskaityti parą. Be to, ieškovas prieš prisiimdamas prievoles (įsigydamas automobilius ir sudarydamas finansinio lizingo sutartis), turėjo įvertinti visas jų neįvykdymo rizikas, kaip ir tai, kad atsakovo netinkamas prievolių vykdymas gali sutrikdyti ieškovo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Tačiau vien aplinkybė, kad ieškovo veikla priklauso nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo, savaime neįrodo, kad ieškovo šalių sutartyje numatyti delspinigiai negali būti mažinami iki protingo dydžio.

20. Pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), kuris yra išaiškinęs, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, jo padarinius, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos; kad teismui suteikiama teisė skolininko prašymu, taip pat savo iniciatyva mažinti netesybas esant įstatyme nustatytoms sąlygoms netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003‘ 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad teismas negalėjo savo iniciatyva sumažinti prašomus priteisti delspinigius.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą už akių (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaira:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita KisielienėDanutė KutrienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė