- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- 1S-610-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12897-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- V. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. D. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai) subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendis – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi panaikinta 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria atmestas apeliacinis skundas dėl nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir byla šioje dalyje perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pakeistas 2019 m. vasario 7 d. nuosprendis ir veika iš BK 147 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 147¹ straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos su pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai) skirtomis bausmėmis ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 10 dienų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 24 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 3 d.
2. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija atsižvelgė į tai, kad praeityje asmuo ne kartą teistas, linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, linkęs nuslėpti neigiamai charakterizuojančius faktus, išėjęs į laisvę bus bedarbis, turi didelių finansinių įsipareigojimų. Taip pat įvertino vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos didėjimo tendenciją, neatliktos bausmės dalį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nuteistojo V. D. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo atmetė. Teismas sprendė, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, Komisija lygtinio paleidimo klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis V. D. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismo nutartis priimta remiantis formaliais pagrindais, klaidingai interpretuojant įstatymo reikalavimą, neatsižvelgus į visas šiuo metu egzistuojančias svarbias aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Atkreipiamas dėmesys į BVK 164 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sprendimas dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu yra sudaroma septynių narių komisija. Tačiau šiuo atveju posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkas ir trys nariai, t. y. lygtinio paleidimo klausimą sprendė ne septynių narių komisija, o keturi nariai. BVK 164 straipsnio 2–7 dalyse konkrečiai aprašoma sprendimų priėmimo tvarka, terminai, pataisos įstaigos pareigos pateikti dokumentus komisijai, sprendimų rūšys ir jų apskundimo tvarka. Šiuo atveju buvo padarytas esminis BVK pažeidimas, Komisijos sprendimas yra neteisėtas.
4.2. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju negali būti ginčo, kad nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas ir yra pagrindas manyti, kad po atlikto vertinimo jis padarė pažangą koreguojant elgesį teigiama linkme. Esamoje situacijoje pirmosios instancijos teismo vertinimai, kad ankstesnių Komisijos rekomendacijų įvykdymas nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, o nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kelia abejones pačios socialinės reabilitacijos programos prasmingumu. Nuteistasis neskatinamas laikytis įstatymų, vidaus tvarkos taisyklių.
4.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo ir tinkamumo vykdyti darbe skiriamas užduotis pateikė formalaus pobūdžio teiginius. Teismas vertino, kad pastato įregistravimas VĮ „Registrų centras“ nesuponuoja pastato tinkamumo gyventi, o skundo argumentus, kad po 15 darbo dienų negalimai objektyviai spręsti apie darbuotojo tinkamumą ar netinkamumą vykdyti darbines užduotis, laikė subjektyvia nuteistojo nuomone. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimtas akcentuojant praeityje buvusius teistumus, nevertinant teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių ir aplinkybių, susijusių su pataisos procesu pataisos įstaigoje. Sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimtas neatsižvelgiant į bausmės vykdymo principus bei lygtinio paleidimo tikslus.
Atsiliepimas
5. Marijampolės apylinkės prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepime prašoma nuteistojo V. D. skundą atmesti. Nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Todėl vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. D. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti nėra pagrindo.
8. Bylos duomenimis V. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Tačiau kaip nurodyta šios nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtina nustatyti žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba akivaizdžią pažangą ją mažinant. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. socialinio tyrimo išvadoje V. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl turi būti konstatuota akivaizdi pažangą šią riziką mažinant. Tačiau tokia pažanga vertinamu atveju nenustatyta. Šią išvadą visų pirma patvirtina socialinio tyrimo išvadoje pateikta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų analizė, iš kurios matyti, kad 2019 m. gruodžio 4 d., 2020 m. liepos 20 d., 2021 m. vasario 17 d. nusikalstamo elgesio rizikos dinamika buvo mažėjanti, tačiau 2021 m. liepos 12 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos padidėjimas.
9. Akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nerodo ir nuteistajam nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie susiję ne tik su praeityje buvusiais faktais (ankstesni teistumai), bet ir su sritimis, kurias nuteistasis gali koreguoti: gyvenimo sąlygos, neturi pastovios gyvenamosios vietos; lėšų tvarkymas ir pajamos, įvykdyti nusikaltimai nuosavybei, turi priteistas dideles sumas dėl ieškinių ir baudų, kurias sumokėti yra maža galimybė; mąstymas ir elgesys, supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; nuostatos, nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis bendrai priimtų normų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių, kurie yra dinaminiai, t. y. nuteistojo pastangomis gali būti mažinami, nustatymas rodo, kad bausmės vykdymo metu kriminogeninių veiksnių efektyviam valdymui (mažinimui) vis tik nėra skiriama pakankamai dėmesio, su galimu pakartotiniu nuteistojo V. D. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra rezultatyviai koreguojamos. Esant aptartoms aplinkybėms, taip pat įvertinus paties nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį (socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis savo nusikalstamą elgesį yra linkęs pateisinti), informaciją apie ankstesnius teistumus ir taikytas bausmes bei jų neveiksmingumą, neabejotinai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį nuteistajam ir tolesnis jo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas paleidus nuteistąjį lygtinai pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, nėra pagrindo.
10. Skunde nuteistasis nurodo, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo yra priimtas akcentuojant tik ankstesnius teistumus, nevertinant kitų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, tačiau toks nuteistojo vertinimas nėra pagrįstas, jį paneigia skundžiamos nutarties argumentai ir motyvai, iš kurių matyti, kad išvada dėl lygtinio paleidimo netaikymo vertinamu atveju buvo padaryta įvertinus ne išimtinai tik praeityje buvusius teistumus, bet su nuteistojo pataisos procesu bei jo pastangomis mažinti nusikalstamo elgesio riziką susijusių aplinkybių visumą. Be to pažymėtina, kad nors ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas) neabejotinai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti negali ir kuris yra susijęs su nuteistojo elgesiu praeityje, tačiau su ankstesniais teistumais, kaip ir su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos ir šių aplinkybių vertinimas kitų su pataisos proceso veiksmingumu ar neveiksmingumu susijusių aplinkybių kontekste nėra draudžiamas. Tuo labiau, kad šiuo atveju ankstesni nuteistojo teistumai socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti kaip kriminogeninis veiksnys, o paskutinis nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, yra nuteistajam būdingo nusikaltimo modelio dalis (nuteistasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas teistas už tokio paties pobūdžio nusikaltimus, padarytus siekiant turtinės naudos, ne kartą atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę). Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis ir tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad jau šiuo metu taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, ir tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką.
11. Skunde akcentuojama aplinkybė dėl gyvenamosios vietos turėjimo nurodant, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis V. D. turės gyvenamąją vietą. Iš su skundu pateikto V. V. ir A. V. 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškimo matyti, kad jie sutinka, jog iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų grįžęs V. D. savo gyvenamąją vietą deklaruotų jiems nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 58). Tačiau esant aptartų duomenų, nerodančių akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visumai, galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą turėjimas vis tik nėra aplinkybė, turinti esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
12. Skunde teigiama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą Komisijoje, buvo pažeistos BVK nuostatos, kadangi sprendimą priėmė iš keturių narių sudaryta Komisija. Teisėjų kolegija skundo argumentus dėl BVK nuostatų pažeidimo atmeta, kaip nepagrįstus. BVK 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigoje sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas.
13. Vertinamu atveju Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo sudaryta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-186, pakeistu 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-244, kuriuo buvo patvirtinta septynių narių Komisijos sudėtis. Iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti kad posėdyje dalyvavo keturi nariai, tarp kurių ir Komisijos pirmininkas, taigi Komisija galėjo dirbti ir jos priimti sprendimai buvo teisėti. Nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas apsvarsčius socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, informaciją apie Komisijos rekomendacijų įgyvendinimą, kitas aplinkybes, sprendimas priimtas balsų dauguma, visiems Komisijos nariams balsavus prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas nepažeidžiant Nuostatuose įtvirtintos komisijos darbo organizavimo tvarkos ir procedūrų.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą V. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (dirba, buvo du kartus paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones) nepakanka daryti išvadai, kad V. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.