Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Dėl nukentėjusiosios R. K. epizodo parodė, kad su R. K. kartu gyveno jos bute (duomenys neskelbtini), Lazdynų mikrorajone, daugiau nei 1 metus. Kai būdavo imamos paskolos, telefonai, būdavo kartu. Paskolos buvo leidžiamos bendroms reikmėms. Tuo metu jo padėtis buvo itin sunki. Buvo likęs be automobilio „Volkswagen Passat“ dėl girtumo. Tada susipažino su R. Paskolos išleistos maistui, savo reikmėms, alkoholiui, važiuodavo žvejoti. Automobilius skolindavosi pas pažįstamus. Kažkas iš pažįstamų pasiūlė pasiimti išsimokėtinai automobilį. Automobilio ieškojo kartu su R. Išsirinko „Toyota Rav4“. Pagal R. pajamas „Mogo LT“ finansavo nedidelę sumą. Savininkas sutiko, kad sumokės tą sumą, kiek finansuoja „Mogo LT“, o likusią sumą - grynais. Grynų pinigų nebuvo. Su R. surinko pinigus bendrai imdami paskolas ir atidavėme visureigio savininkui. Nepamena, kokią sumą davė „Mogo LT“, dar sumokėjo grynais ir jis perdavė raktelius ir perrašė mašiną. Jis nuo pat pirmos įmokos iki sulaikymo stabiliai mokėjo įmokas, vedė autoserviso knygelę, mokėjo už eksploataciją, prižiūrėjo automobilį. Mažesnės paskolos buvo išleistos abiejų su R. reikmėms. Sukčiavimo nebuvo. Smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Smurtą ji išsigalvojo. Tai kas yra rašoma byloje, yra daugiau R. sūnaus pasufleruota, nes su juo nesugyveno ir stengėsi net nesusitikti. Buvo atvejis, kai buvo atsirėmęs į šaldytuvą, R. sėdėjo, įsipylė stiklinę alaus ir jo ranka tiesiog nuslydo nuo šaldytuvo ant jos peties. Ji labai sustresavo, jis atsiprašė, tačiau kilo sumaištis. Telefonai buvo parduoti ir pinigai išleisti kartu su R. R. turėjo Tele2 Pildyk kortelę, jai nuolatos reikėjo pildyti. Jis pasiūlė jai abonentą pasiimti, kad prie jo bus duodamas telefonas. Taip ir buvo su abiem telefonais. Pinigai buvo panaudoti maistui, pragyvenimui, kurui. Už automobilį mokėjo „Mogo LT“ iki pat suėmimo, pervedinėdavo. Mokėjau už automobilį iš savo pinigų, grynais pinigais, visada stabiliai. Minėjo R., kad reikia pinigų advokato paslaugoms apmokėti. Jo gynėja kitoje byloje, kurioje šiuo metu yra nuteistas, apsiėmė ginti byloje, todėl reikėjo pinigų. Tuos pinigus jis perdavė advokatei. Šiuo metu ji yra išbraukta iš advokatų sąrašų ir padavė ją į teismą, kad grąžintų pinigus, kadangi buvo paliktas likimo valiai ir nuteistas, kur atsakomybė buvo civilinė. Pats negalėjo užsidirbti ir atsiskaityti su advokatu, nes buvo sunki padėtis tuo metu. R. žinojo, kuo jis užsiima, matydavo, kad prekes nešdavo į namus. Negali iš karto atsakyti ar sutinka su 6562,51 Eur žala. Už automobilį mokėjo iš savo lėšų, pridėjo daug aksesuarų, naujas padangas nupirko už 2000 Eur, tie ratai kainavo beveik 3000 E. Kai jį sulaikė, K. pasiėmė automobilį ir su juo nepasitarusi, pardavė už likutinę vertę, nors jau buvo išsimokėjimo pabaiga. Mažos paskolos 400, 750 ir 600 eurų sumos buvo išleistos bendroms reikmėms. Su R. aptarė, kad kreditą ir palūkanas grąžins iš uždirbtų pinigų su kosmetika ir kvepalais. Telefonus su R. pardavė kartu. Aptarė, kad įmokas už telefonus mokės jis. Jis R. duodavo pinigus, kad ji sumokėtų palūkanas. Ji teigia, kad neduodavo, bet tai netiesa. R. nebaugino ir neterorizavo. Nukentėjusioji R. K. melavo, sakydama, kad jis Ž. stumdydavo, žnaibydavo, elgdavosi nepagarbiai, kad jis neturi namų, yra vargšas, kad neleisdavo D. laisvai judėti, bendrauti. Gali būti, kad su R. K. bendravo laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2016-02-24, bet nepamena tiksliai. Jis gyveno iš verslo su kosmetika ir kvepalais, o ji dirbo, visos lėšos buvo bendros. Autoservise už automobilio remontą, kad praeitų techninę apžiūrą, reikėjo sumokėti 1700 Eur. Automobilis visada buvo tvarkingas. Į automobilį investuodavo ir po 100, 150 Eur, neskaičiuodavo. Buvo įdėta nauja sankaba apie 3000 Eur, pakeistas kurio siurblys, už pakabos remontą - 1700 Eur. Už visą tai sumokėjo iš savo pinigų, uždirbtų iš verslo. K. buvo reikalingas automobilis savo reikmėms, kartu važiuodavo į ligonines ir labai įvairiai.

Dėl nukentėjusiosios V. C. epizodo parodė, kad kai jokie ryšiai su R. K. nebesiejo, susipažino su V. Kreipėsi dėl pinigų, parašė skolos raštelius, vadinamus vekselius, kad skolinasi, jokių kėslų apgavystei nebuvo. Pinigus būtų gražinęs. Ji dirbdavo Vilniuje, masažo kabinetą turėjo. Atvažiuodavo pas ją į darbą, papietaudavo ten, per išeigines važiuodavo į Arnionių žuvininkystės ūkį, prie Arino ežero dažnai būdavo su nakvynėmis. Visapusiškai draugiškai bendravo. Paskolos paimtos, pinigai paskolinti jam. Jis paprašė C., kad paimtų paskolą ir jis iš jos pasiskolino. Ji pasiūlė pasirašyti paskolos raštus, jis sutiko. Tuomet neturėjo blankų. Po savaitės ar dviejų vėl susitiko, kadangi ji paskambino, kad reikia pasirašyt. Ji turėjo blankus, pasirašėme tuos dokumentus. Pripažįsta, kad pasiskolino ir dar negrąžino 1000 Eur, 1200 Eur, 1600 Eus. Sutinka su civiliniu ieškiniu šioje dalyje. Nepamena dėl 400 Eur ir 500 Eur, iš kur ji juos turi, ar šiuos pinigus jis iš jos paėmė, ar rašė paskolos raštelius dėl jų. Neskubino V. paimti kreditą, apgaulės nebuvo. Tie pinigai atiteko jam. Jis pinigus išleido automobiliui, prekėms, maistui. Aptarė su V. kad jis grąžins kreditą ir palūkanas. Vekselyje buvo nurodyta iki kokios datos turi grąžinti tam tikrą sumą. Ji įrašė sumą su palūkanomis. Pinigų dar negrąžino, nes yra suimtas.

Dėl nukentėjusiosios J. A. epizodo kaltinamasis parodė, kad J. A. juos siejo tvirti draugiški santykiai. Jam reikėjo pinigų investicijoms ir ji paskolino. Paklausė jos telefonu dėl paskolinimo, ji pasakė atvažiuoti pašnekėti. Skolino ji pinigus kelis kartus. Paskolino ji pinigus ne vienu kartu. Kai davė paskolą, pasakė, kad gali duoti daug didesnę, jeigu reikia, todėl J. paklausė, gal reikia daugiau pinigų. Tuo metu jam reikėjo tam tikros sumos išvažiuoti į Lenkiją, gal iki 4000 Eur. Bet kažkiek pats turėjo, o kiek trūko, jos paprašė. Ji sutiko. Pripažįsta, kad pasiskolino visą sumą – 3500 Eur. Nepamena, ar minėjo nukentėjusiajai, kokiam tikslui reikalingi pinigai. Vieną kartą davė nukentėjusiajai 100 Eur. Neskubino nukentėjusiosios dėl kredito paėmimo. 5295,50 Eur sumą pripažįsta, sutinka grąžinti. Nežadėjo nukentėjusiajai mokėti įmokų dėl kreditų, nes neprivalo to daryti. Pažadėjo grąžinti pinigus, kuriuos pasiskolino. Buvo įrašyta suma su palūkanomis iki tam tikrų datų, kurios yra nurodytos vekselyje. Pinigų negrąžino, nes yra suėmime, neturi galimybių. Niekur kitur pasiskolintų pinigų nepanaudojo, tik verslui.

Dėl nukentėjusiųjų O. B. ir J. J. epizodų kaltinamasis parodė, kad buvo apimtas telefonas, kuris buvo parduotas. Jis paprašė, kad O. B. paimtų telefoną. Su ja susipažino per internetą. Ilgą laiką bendravo internetu. Vasarą O. B. jam pasiūlė atvažiuoti į Labanoro regioninį parką. Bendravo draugiškai. Ji papasakojo, kad sūnus sudaužė telefoną. Jis pasiūlė nupirkti, papasakojo, kad jeigu naudosis abonementu, tai telefonas bus sūnui, nereikės pildyti kortelės. Vėliau nukentėjusiosios sūnus pasakė, kad jam nereikia telefono.

Telefoną nukentėjusioji paėmė iš „Tele 2“. Neprisimena ar buvo kartu su nukentėjusiąja, kai ji paėmė telefoną. Ji klausė koks telefonas geresnis. Nors matė, kad nukentėjusioji vargingai gyvena, nežino kodėl pasiūlė jai paimti telefoną, kainuojantį 965 Eur. Sutinka atlyginti žalą. Nukentėjusioji matė kokiu verslu užsiimu, buvo pas ją sodyboje palikęs kvepalus. Nesiūlė B. būti verslo partnere. Ji klausė ar galėtų dirbti tokį darbą. Jis jai paaiškino, kad, įsigijusi patentą, turguje su kvepalais dirbti negalėtų, nes kvepalai yra vardiniai, jais draudžiama bet kur prekiauti, o su kosmetika ji turi teisę prekiauti pagal sąskaitas- faktūras. J. B. patarė parduoti telefoną, kai pasakė, kad sūnui nereikia ir iš tų pinigų įsigyti patentą. Kiek kainuoja patentas, nežino. Nukentėjusiajai negrasino. O. B. apgavo savo draugę, jis jos nepažinojo. Jis paprašė O. B., kad ji paskolintų 200 eurų. Pinigus gavo, bet negrąžino. Kredito bendrovėje su J. nebuvo. Neatsimena, kas padavė pinigus. Yra skolingas O. B. 200 Eur, skolą pripažįsta. 160 Eur reikėjo automobiliui. Pripažįsta 317 Eur sumą (t.7, b.l. 185-192).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad su D. susipažino 2016 m lapkričio mėn. Jis jam paskambino ir pasiūlė asmeninio vairuotojo darbą. Kitą dieną mes susitiko Žirmūnuose degalinėje, pasirašėme darbo sutartį. Iš laikotarpio kai bendravo su D., atsimena, kad D. jį mušdavo beveik kiekvieną dieną, beveik kiekvieną dieną nakvodavo automobilyje. Vieną kartą buvo kambaryje paliktas uždarytas bute Švitrigailos g. Pamena, kai akinius ne vieną kartą sulaužė. Pačią pirmą darbo dieną D. jau prieš jį smurtavo. Miegojo prie Rumšiškių aikštelėje mašinoje ir neblaiviam D. pasirodė, kad jis iš jo pavogė pinigus, pradėjo mušti kumščiais. D. neleido jam bendrauti su artimaisiais nuo Kalėdų, buvo telefoną pasisavinęs. Pardavė akordeoną, automobilius. D. nuolat turėjo jo telefoną, mamai su broliu buvo neįmanoma susisiekti. Mama su broliu buvo 2017 metų pradžioje atvažiavę į Vilnių jo ieškoti. Mamai turėdavo sakyti, kad viskas yra gerai, kad nėra jokių bėdų. D. liepė sakyti, kad viskas gerai ir mama išgirdo, kad jis jam liepia. Tada jau tapo aišku, kad kažkas ne taip. Porą kartų jam pavyko pabėgti. Pirmą kartą nubėgo į degalinę, pasakė, kad serga ir paprašė, kad greitąją iškviestų. Antrą kartą, kai D. neblaivus miegojo mašinoje, man pavyko pabėgti. Jie tuomet buvo prie televizijos bokšto aikštelėje, jis nubėgo į sustojimą ir važiavo pirmu autobusu, po to nuėjo į kažkokią kavinę, paprašė, kad iškviestų taksi ir važiavo su taksi į Kauną pas giminaičius. Pamena kai 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje jis, D. ir dvi panelės važiavo į Klaipėdą. Jis kažką ne taip pasakė vienai iš tų panelių ir D. jam smarkiai smūgiavo, akinius sulaužė, stiklas iškrito ir važinėjo su vienu stiklu. Nuvažiavo maždaug iki Rietavo ir nuo Kauno iki Rietavo mušė. Buvo pertraukos 20 min ir toliau tęsė. Smogė į galvos, krūtinės sritį. D. ne kartą jam grasino kad susidoros ir su juo ir su namiškiais jei neklausys D. Jis sakė, kad nuvažiuos į Skuodą ir susidoros. Šie momentai ryškiausi, smulkiau nepamena, praėjo ilgas laikas.

Atsakinėdamas į klausimus, nukentėjusysis parodė, kad 2016 m. lapkričio mėn. studijavo VGTU ir ieškojo darbo pragyvenimui. Ieškojo vairuotojo ar kurjerio darbo. Per skelbimų portalą dirbu.lt pateikė savo CV, kad ieško vairuotojo darbo ir D. ten rado jo telefono numerį. D. jam paskambino ir pasiūlė vairuotojo dabą. Jis sakė, kad yra verslininkas, reikės važinėti į įvairius miestus, sakė, kad švenčių dienomis nereikės dirbti. Atlyginimą, atrodo, sutarė 400 Eus per mėnesį. Po pokalbio sekančią dieną susitiko su D. Darbo sutartis buvo parašyta ranka ant balto popieriaus lapo. D. pildė darbo sutartį. Jis pasirašė. Galvojo, kad įsidarbina legaliai, bus užregistruotas Sodroje. Susitarė dėl darbo grafiką, atrodo nuo pirmadienio iki penktadienio, derinant su jo paskaitomis. Tiksliai neprisimena, gal išeiginė buvo tik sekmadienis. Po sutarties pasirašymo, dirbti pradėjo iš karto. Vairavo automobilį Toyotą RAV 4 juodos spalvos, numerio nebeprisimena. Galvojo, kad tai D. automobilis. Vieną kartą kai policija buvo iškviesta, kai pastatė ne vietoje automobilį, tai paaiškėjo, kad automobilis priklauso kažkokiai moteriai. D. sakė, kad dirba su kosmetika, kvepalais, vežioja po įvairius taškus ir reikės važinėti po grožio salonus. Pirmą dieną, atrodo, važiavo į Uteną. Pirmą naktį nakvojo automobilyje. Per 4 mėn., kai buvo su D., gal buvo viso 3 savaitės kai kambarį buvo išsinuomoję. Pirmą darbo dieną Utenoje, kiek pamena, kažkokiam žmogui perdavė kosmetines priemones. Tada iš karto važiavo į Kauną pas kažkokią šeimą, pavalgė. Po to nuvažiavo iki Rumšiškų ir D. pasirodė, kad jis iš D. pavogė pinigus, pradėjo prieš jį smurtauti. D. smūgiavo į galvos sritį, veidą, smakrą kumščiu. Smūgių sudavė tikrai daugiau nei 10. Tą kartą mėlynių, sužalojimų gal ir nesimatė, nekreipė dėmesio. Po to D. atsiprašinėjo. Važinėjo kelias savaites, detalesnių aplinkybių nepamena. Paskaitų nelankė ir negalėjo nueiti į egzaminus. Porą kartų sakė D., kad reikia egzaminą laikyti, bet jis neišleido iš kambario bute Švitrigailos gt. ir sakė, kad turi su juo dirbti.

Jis buvo įbaugintas smurtavimų ir bijojo tolimesnių protrūkių. Kaip baugino nepamena, tiesiog bijojo, įbaugino, nes visuomet mušė, todėl manė, kad vėl gali mušti. Tuo metu su mama dar bendravo. Su namiškiais nebendravo, atrodo nuo Naujų metų, tiksliai nepamena, jau buvo žiema. Kai turėjo eiti į paskaitas ir buvo egzaminai, tai atrodo smurto nebuvo, bet buvo baimė tiesiog išeiti. Buvo bute Švitrigailos gatvėje. Į universitetą nėjo, nes bijojo D. Buvo atvejis, kai D. naudojo smurtą, kai buvo pasikvietęs prostitutes, su jomis išvažiavo į parduotuvę alkoholio ir paliko telefoną namie. Grįžęs labai įtūžo ir pradėjo mušti tų merginų akivaizdoje. Mušė ir kaltino kodėl neperspėjo jo, kad paliko telefoną. Buvo pora smūgių į krutinę ir per galvą kelis kartus. Su kitais žmonėmis D. elgėsi įvairiai ir pagarbiai, ir ne. Jei žmogus jam prieštarauja, nepatinka, tai jis būdavo susinervina, supyksta, išvaro iš automobilio. D. sudaužė jo akinius kai važiavo su merginomis į Klaipėdą gruodžio pabaigoje. D. pagalvojo, kad jis kažką ne taip pasakė vienai iš merginų ir buvo smarkus antplūdis smūgių. Iškrito akinių stiklas. Tą kartą nuvažiavo pas laikrodininką ir sutvarkė akinius. O kovo pabaigoje, kitame bute kažkur Lazdynuose, stipriai mušė, yra likęs randas ir su akiniais buvo prakirstas žandas, tada akiniai visiškai buvo sulaužyti. Dėl ko buvo konfliktas, nepamena. D. jam sudavė kelis smūgius į veidą ir vienas buvo stiprokas, kraujas bėgo, veidas buvo geltonai mėlynas nuo smūgių. Gal porą kartų, tiksliai nepamena, į krūtinę. Tada buvau nuo smūgio ant žemės nukritęs. Jam nukritus ant žemės, nepamena ar buvo suduoti smūgiai.

Ikiteisminio tyrimo metu, kai apklausinėjo tyrėja (t. 1, b.l. 39-42) nurodė, kad kai nukrito ant žemės, tai kažkiek pamena, kad mušė ar spyrė, bet šiandien tiksliai jau nepamena. Kai apklausinėjo Vilniuje, tada geriau prisiminė, viskas jau buvo susigulėję, susidėlioję. Pirminė apklausa buvo emocionali. Dėl tų dviejų smūgių į pilvą nepamena. Veidas buvo geltonas nuo ankstesnių sumušimų. Pabėgęs nuo D., nuėjo pas gydytoją, kad pažymą išrašytų ir jis matė, kad įsisenėjusios mėlynės ir dar šviežių buvo. Atrodo gydytojui neaiškino iš kur mėlynės. Kai akiniai buvo sulaužyti, vairavo su vienu stiklu. Pirmas pabėgimas nuo D. buvo, kai D. jį išvarė iš automobilio, o pats užmigo. Jis nuėjo prie degalinės apsimetė segančiu ir prašė iškvieti greitąją. Niekam nieko nesakė. Atvažiavo greitoji, gydytojui nieko nesakė. Greitoji atvežė iki Lazdynų ligoninės ir galvojo iš ten važiuoti namo. D. važiavo paskui greitosios automobilį. Iš greitosios automobilio jį nuvedė į pirmo aukšto koridorių ir liepė laukti tyrimų. Prie jo priėjo D. ir išsivedė. Pagalbos nesikreipė, nes buvo įbaugintas. D. jį išsivedė iš ligoninės, bet po to nesmurtavo. Po to dirbo, važiavo į Elektrėnus, Kauną, atrodo Anyksčius, Ukmergę, Rokiškį. Vieną kartą važiavo į Mažeikius, bet D. važiavo su moterimi susitikti. Jis jos nematė, susitikimas buvo prekybos centre. Jis turėjo savo automobilį Audi 100, (duomenys neskelbtini) D. jį pardavė kažkokiam supirkėjui už 550 eurų. Automobilį pardavė, nes D. sakė, kad pinigus įdės į verslą ir gavę pelną pasidalins. Jis sutiko. Automobilis buvo senas 1992 m, važiuojantis, praėjęs techninę apžiūrą. D. pardavė jo automobilį už 550 eurų. Jam tiek supirkėjas pasiūlė. Turėjau akordeoną Welmeister 80 bosų, grojo ansamblyje, dalyvaudavo koncertuose. Akordeoną atvežė J.. D. įkalbėjo parduoti akordeoną, bet kaip įkalbėjo nepamena. Jį pardavė kažkokiam žmogui Kaune Šilainiuos už 500 eurų. D. jam pinigų nedavė nei už automobilį, nei už akordeoną, už darbą taip pat nemokėjo. Akordeonas buvo pirktas už 4600 Lt prieš 8-9 metus. Tokį akordeoną per skelbimus galima nusipirkti už 800 -1000 Eur. Jis nebuvo profesionalus. Jis gaudavo iš mamos pinigų, pervesdavo per banką. Iš tų pinigų mokėjo už bendrabutį, maistą, kurą. Kai bendravo su D., tai visus mamos pinigus jis paimdavo ir sakė įdės į verslą. Bankomatuose išsigrynindavo, D. juos visus paimdavo ir nei kiek jam neduodavo. Per mėnesį buvo 200 Eur, kartais 300 Eur. Tuo metu kai dirbo vairuotoju, pirko mobilaus ryšio priemones. Pamena, kad buvo žiema, gruodis ar sausis. Vieną telefoną ir kompiuterį Asus - Mindaugo Maximoje, Omnitel salone. Telefonai buvo išmanieji. Galėjo būti telefonas Samsung S6. Telefoną ėmė tikslu, kad parduotų ir gautų pinigų. Tai sugalvojo D., kad būtų pinigų jo verslui. Telefonas buvo parduotas Antakalnyje vienoje iš telefono įmonių priešais naują Maximą salone. Už kiek pardavė nepamena. Kompiuteriu D. pats ilgai naudojosi savo reikmėms, po to pardavė Nemenčinėje kažkokiam žmogui. Buvo dar du kartai, kai ėmė telefonus, paskutinį kartą jo draugas T. K. už jį paėmė telefoną. Jie buvo geri draugai. Nepamena ką sakė T. kodėl pats negali paimti telefono. T. paėmė telefoną iš PC Mandarino Tele2, salono, atrodo Samsung RG. D. telefoną pardavė Kaune, tiksliai nepamena. Per laikotarpį, kai dirbo su D., neteko gyventi bendrabutyje. Vieną kartą buvo užėjęs pasiimti drabužių, D. ėjo kartu su juo. Kad buvo mušamas, niekam nesakė, nes bijojo tolimesnių D. smurto protrūkių. Tuo metu su draugais ir mama, broliu kažkiek bendravo. Draugams kažkam buvo rašęs, kad įsidarbino vairuotoju, tik tiek. Su mama ir draugais bendraudavo beveik kasdien. Telefoną jis visą laiką turėjo iki Naujų metų, kai D. savo telefoną sugadino ir tuomet paėmė jo telefoną. Nuo Naujų metų telefonas buvo D. žinioje ir kai mama skambino jis atsiliepdavo, bet pats neskambindavo. Jo telefonas buvo pas D.. Mamai nieko nesakė. Kai D. vieną kartą sakė kad „pasakyk, kad viskas gerai“, tada mama išgirdo ir suprato, kad kažkas negerai. Buvo atvažiavusi su broliu ir pusbroliu jo ieškoti ir kai nerado, kreipėsi į policiją, kad yra dingęs.

Antras pabėgimas buvo kai D. miegojo neblaivus automobilyje ir tą dieną turėjo susitikti su viena moterimi 3 val. D. miegojo ilgai ir jis bijojo jį žadinti, galvojo, kad vėl supyks ir pradės mušti, bet ir baiminosi, kad nesusitiks su ta moterimi. Jam skaudėjo galvą ir pagalvojo, kad neištvers smūgių. Išlipo iš automobilio, nubėgo į autobusų stotelę, įlipo į pirmą pasitaikiusį autobusą. Atrodo nuvažiavo iki Pilaitės, užėjo į kažkokią kavinę, paprašė, kad taksi iškviestų ir prašė, kad nuvežtų į Kauną pas giminaičius. Taksistui nesakė, kad neturi pinigų. Nežinojo veš ar ne, taksistui nieko neaiškino. Atvažiavo į Kauną pas gimines. Už taksi sumokėjo teta ir nusivežė pas save. Po to atvažiavo mama su dėde ir išsivežė namo į Skuodą. Mamos telefono numerį žinojo mintinai ir per taksistą susisiekė su mama, viską papasakojo kas atsitiko. Taksistas matė, kad jis buvo visas sumuštas. Skuode iškarto važiavo į policiją, kitą dieną kreipėsi į medikus. Veidas buvo sužalotas, geltonai mėlynas. Gydytojas viską surašė pažymoje. Po įvykių draugams papasakojo, kai jau D. buvo suimtas. Kol nebuvo suimtas, iš namų bijojo išeiti ir bijojo, kad jis gali į Skuodą atvažiuoti. Jis žinojo adresą, nes buvo nurodytas darbo sutartyje. Po įvykių studijuoti grįžo rugsėjį. Pabėgo kovo 10 d. Mokslo metai baigiasi birželio viduryje. Nuo kovo 10 dienos netęsė studijų, nes bijojau važiuoti į Vilnių. Porą savaičių lankėsi pas psichologę, buvo reikalinga pagalba. Nelankė paskaitų, nes bijojo D., tai naktimis sapnavo iki rugpjūčio. Visos emocijos tęsėsi maždaug iki rugpjūčio mėn. Šiuo metu dirbu, yra užimtas. Pagal pareikšta civilinį ieškinį - 3942,25 Eur turtinė ir neturtinė 5000 Eur žala. Iš nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondo jis gavo 1500 Eur, todėl šia suma mažina ieškinį dėl neturtinės žalos.

Nissan automobilis buvo registruotas mamos vardu. Su Nisanu važinėjo Vilniuje į paskaitas. Audi automobilį laikė Skuode kieme, nes buvo neekonomiškas ir važinėj mamos automobiliu. Jį D. taip pat pardavė kažkokiam autoservise Šiaurės miestelyje. Jisdalyvavau, buvo sumokėta atrodo 400 Eur ir D.. D. jam pinigų nedavė. Automobilis Nissan panašiai rinkoje ir kainavo. Audi automobilio vertė 1000 Eur - 4200 Lt. jis buvo pirktas 2014 m. Už Audi prašo priteisti tą sumą, už kurią buvo parduotas automobilis. Kai buvo su D., negalėjo paskaitų lankyti, nes važinėjo po miestus ir fiziškai nebuvo įmanoma, po to buvo įbaugintas, todėl nebeėjo. Kol gyveno automobilyje, tai prausdavosi degalinėse, o valgyti D. užveždavo į kavines, nebadavo, D. mokėdavo. Kai motina pervedė lapkričio 18 d. pinigus, tai šių pinigų nepamenu. Nepamena viso pinigų judėjimo kelio. Neturtinė žala - tai jo išgyvenimai, stresas, baimė. Kai pabėgo stresas, išgyvenimai, emocijos tęsėsi iki rugpjūčio mėn. Šiuo metu yra atsigavęs. Bijojo D., kadangi jis žinojo jo adresą ir galėjo jį susirasti. Kai buvo Klaipėdoje apžiūrėtas ir buvo nustatyti sumušimai, tai paskutinis sumušimas buvo smarkiausias bute Lazdynuos 2017 m. kovo pradžioje. Kaimo sodyboje Sudeikiuose buvo, bet ne pirmą naktį, buvo kitu metu darbo pradžioje. Pirmą dieną važiavo į Uteną, padavė kosmetines priemones atrodo kažkokiam vyriškiui, tada į Kauną pas moterį ir naktį važiavo į Vilnių, sustojo Rumšiškėse pailsėti. Prieš parduodant Audi 100 per pykčius įkalbėjo pusbrolį, kad atvairuotų automobilį iš Skuodo į Vilnių. Buvo vėlus metas, naktis ir jis nenorėjo važiuoti. Audi 100 pardavimas buvo prie Žvėryno žiedo, pardavė automobilio supirkėjui. Dokumentus pasirašinėjo automobilyje, kartu buvo D.. Jis pasirašė mašinos dokumentus, nes buvo savininkas. Kuomet pardavinėjo Nissan automobilį, D. visą laiką šalia buvo. Dokumentus gal būt mama pasirašė ir atsiuntė, nes Nissan buvo jos vardu. Ji buvo Skuode. Ji per elektroninę sistemą išregistravo. Nissan buvo registruotas mamos vardu. Gal jis pasirašė parduodant, nepamena. Antakalnyje parduodamas mobilaus ryšio telefoną gavo pinigus, nes telefonas buvo jo vardu, tuos pinigus atidavė D.. Po pinigų gavimo už telefoną, tą vakarą ar buvo kazino, nežino, bet į kazino važiuodavo dažnai. Lošdavo tik D., jis tik būdavo ir stebėdavo. Utenoje Norfos prekybos centre kazino ar buvo nepamena, nes daug kur važinėdavo į kazino. Gal kartais ir jam duodavo paspaudyti. D. įmesdavo į aparatą ir sakydavo paspausti. Dėl akordeono 1303,29 Eur civiliniame ieškinyje tokia suma nurodyta, kadangi jis buvo pirktas už 4600 Lt prieš 8-9 metus naujas iš gamyklos. Tą dieną, kai buvo parduotas, buvo šiek tiek išsiderinęs. Suma būtų apie 800 eurų, tai dienai, kai jis buvo parduotas. 800 Eur kainą pažiūrėjo prieš parduodant internete, tai tokios buvo kainos. Tokių modelių nebuvo daug, jis nėra populiarus. Iki 800 Eur buvo maksimali kaina. D. jį įtikino parduoti akordeoną.

Kai dirbo su D. naudotis internetu, tai buvo galimybė, kai buvo paėmę kompiuterį Asus ir buvo internetas. Tuo metu žiūrėjome akordeono kainą. Akinius įvertino 150 eurų - jie už tiek buvo pagaminti. Jie buvo pagaminti keli metai iki to kai buvo sulaužyti. Nurodyta naujų akinių kaina. Mano, kad kai buvo sulaužyti tai dienai kainavo 150 Eur kainavo. Kažkur yra čekis. Akinius nešiojo kiekvieną dieną. Kai kreipėsi į policiją, pareiškimą rašė policininkas patrulis. Protokolas, buvo pildomas 2 dienas, tai kovo 10 d. buvo pirminis, o kitą dieną detalesnis. 11 dieną apklausa buvo nuo 12 iki 16 val., o 10 dieną buvo vėlai vakare gal 22-24. 10 d. buvo gal pareiškimas rašomas, o 11 d. apklausa. D. pavardę sužinojo kai ėjo į kazino ir paprašė dokumentų. D. padavė dokumentus ir budėtoja garsiai perskaitė pavardę. Bandė internete ieškoti jo pavardės ir tada dar nebuvo įsitikinęs, kad jis D.. Pirma ieškojo per internetą. Po to pamatė apie jį straipsnį ir suprato.

Aplinkybę, kad parduodamas automobilis Audi 100, artimieji žinojo tą patį vakarą, jis pasakė. Mama žinojo ir sutiko, kad automobilis Nissan būtų parduotas. D. sakė, kad jis sakytų, kad automobilis yra nepataisomai sugedęs ir reikia jį parduoti. Jis taip ir pasakė ir mama sutiko parduoti. Įsigyjant telefonus ir kompiuterį buvo akcijos, kad surenki kažkiek taškų ir gali išsirinkti telefoną ar kompiuterį. Paimant telefonus ir kompiuterį iš salono, jam mokėti nereikėjo ir sudarant sutartį lygtais nereikėjo mokėti, tiksliai nepamena. Buvo kažkokios akcijos. Buvo toks atvejis, kad prašė mamos pervesti 300 Eur ir juos reikėjo atiduoti D.. Pinigus jis perdavė D., tai gerai atsimena, dar tą patį vakarą išsigrynino. Su D. kartą, vasario viduryje paklausiau važiavome kartu ir visus atidavė. Vieną kartą paklausė D. ar bus atlyginimas ir D. labai supyko, sakė, kad nepriklauso. Būdavo, kad D. pats vairuodavo automobilį, tokių atvejų buvo daug. Iki šių įvykių sveikatos problemų neturėjo ir gydomas nebuvo, tik kalbos sutrikimas.

Dėl smūgių skaičiaus, tai, važiuojant į Klaipėdą daugiau nei 10 smūgių buvo. Bute su merginomis, kai D. paliko telefoną, tai buvo 5-6 smūgiai, Lazdynuose bute buvo panašiai kaip nurodyta, tik į veido sritį. Kai jį D. apkaltino pavogus pinigus ir sumušė, tai buvo suduota daug smūgių. Visi smūgiai buvo į galvą. Smūgių buvo iki 10, galėjo būti ne mažiau 5 smūgių, tiksliai negali pasakyti. Atvejis, kai kai buvo prostitutės bute, tai buvo iki 10 smūgių, 5 maždaug. Smūgiai buvo į galvą ir krūtinę, dėl pilvo nepamena, negali patvirtinti. Važiuojant į Klaipėdą buvo daug smūgių, daugiau nei 10. Smūgiai buvo į galvą, veidą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad 2015 metais baigė Skuodo Žadeikio gimnaziją ir įstojo į valstybės finansuojamą vietą Vilniaus Gedimino technikos universitete transporto inžineriją. Apklausos metu mokėsi antrame kurse, už mokslą iki tol jam mokėti nereikėjo. Gyveno universiteto bendrabutyje su dviem kambariokais, kurių vieno vardas I., kito T., pavardžių nežino, jie buvo pirmakursiai. Su kambariokais bendravo normaliai, bet šie daugiausiai laiko leido vienas su kitu. Daugiausia bendraudavo su savo kursiokais, kai kurie iš jų gyveno bendrabutyje. Labai artimai nei su vienu nebendravo, geriausio draugo Vilniuje neturėjo. Skuode turi geriausius draugus, t.y. M. B., D. J., T. K.. 2016 lapkričio mėnesį, norėdamas užsidirbti pinigų, į internetinį puslapį www.dirba.lt įdėjo skelbimą, kad ieško vairuotojo darbo. 2016-11-17 su juo telefonu susisiekė vyras ir pasiūlė asmeninio vairuotojo darbą, jie susitarė kitą dieną susitikti. 2016-11-18 Vilniaus m., Žirmūnų mikrorajone jis susitiko su vyru, kuris prisistatė V. ir pasiūlė asmeninio vairuotojo darbą, susitarė, kad mokės 500 eurų į mėnesį, jie pasirašė ranka darbo sutartį, sutarties egzemplioriaus jis negavo, daugiau nieko apie sutartį nežino. Rašė ranka V.. Susitarė, kad jis dirbs šeštadienį ir sekmadienį visą dieną, o darbo dienomis pagal grafiką, pritaikytą prie jo paskaitų universitete. Susitarė, kad per mėnesį iš pradžių mokės 400 eurų, vėliau, jei gerai dirbs - 500 eurų. Sutartyje, kiek prisimena, atlyginimas buvo nurodytas 400 eurų. Nuo tos dienos jis pradėjo dirbti vairuotoju. Dirbo vairuodamas automobilį Toyota RAV 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas kažkokios moters R. vardu. Susipažįstant V. savo dokumentų nerodė, todėl iš pradžių jo pavardės nežinojo. Vėliau sužinojęs kuo V. verčiasi, į internetą įvedęs žodžius „V. kvepalai“ sužinojo, kad V. pavardė D.. Pirmą savo darbo dieną važiavo į Uteną, kitus miestus, o vėlai vakare apie 2 val. nakties nakvojo kartu su V. jo automobilyje Rumšiškėse. Į Uteną V. vežė parduoti ar tai paimti kosmetiką - tušus. Taip pat jis tą vakarą važiavo į pasimatymą Kaune su kažkokia moterimi. Girdėjo, kad V. D. moteriai prisistatė G.. Tikslaus adreso, kur gyvena ta moteris neprisimena, tik žino, kad ji gyveno daugiabutyje, atrodo pirmame aukšte. Vardo tos moters taip pat neprisimena. Jie pas tą moterį pavakarieniavo, V. išgėrė alkoholio, o vėliau išvažiavo ir jie miegojo Rumšiškėse automobilyje prie kažkokios parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Būdamas girtas tą pačią naktį V. apkaltino jį (D. Ž.) pavogus V. pinigus ir sumušė. Jie abu miegojo automobilyje ant priekinių sėdynių, o V. D. atsibudęs pasigedo pinigų ir ne mažiau kaip penkis kartus jam (D. Ž.) sudavė į dešinę veido pusę. Vėliau atsibudęs atsiprašinėjo. Sekančią dieną ir visą savaitgalį jie važinėjo po įvairius Lietuvos miestus, miegojo automobilyje. Atėjus naujai savaitei, jis nenuėjo į paskaitas, nes su V. važinėjo po įvairius Lietuvos miestus. Jis norėjo grįžti į Vilnių ir eiti į paskaitas, tačiau V. D. niekaip į jo žodžius nereagavo. Jis griežtai niekada nesakė, kad nebevažiuos toliau ir eis į paskaitas, tiesiog tikėjosi, kad V. D. supras, jog jam reikia ir leis eiti į paskaitas. Tuo metu ji su savimi turėjo telefoną, jam skambino tomis dienomis mama, jis mamai sakė, kad dirba vairuotoju. Mama klausė, ar nepraleis paskaitų ir jis pamelavo, kad nepraleis. Pamelavo, kad mama nesijaudintų, nes manė, kad po kelių dienų vėl pradės lankyti paskaitas. Į paskaitas nuo įsidarbinimo dienos iki pat gruodžio 15 d. nėjo, V. jam neleido. V. neleido sakydamas, kad jam reikia dirbti, o vaikinas bijojo su juo ginčytis. 2016 m. gruodžio 15 d. jam turėjo būti vadybos egzaminas. Jis V. apie tai sakė, V. buvo pažadėjęs leisti jam į egzaminą nuvažiuoti, tačiau kai atėjo laikas važiuoti, V. D. girtas miegojo ir jo nepavyko prižadinti. Tuo metu jie buvo bute Švitrigailos gatvėje, namo numerio nežino, šalia Vaikų išlaikymo fondo pastato. Kodėl nėjo į universitetą V. miegant, paaiškinti negali. Universitetas buvo netoli, galėjo nueiti pėsčias, bet kodėl nėjo, nežino, negali to paaiškinti, turbūt nenorėjo supykdyti V.. 2016 metais gruodį jis kartu su V. buvo vėl tame bute kartu su dviem moterimis, kurias V. važiuojant automobiliu įsisodino Stoties gatvėje. Iš pradžių nesuprato kas jos, bet vėliau suprato, kad jos prostitutės. V. su viena iš jų išvažiavo į Maximą, o kai grįžo, pradėjo jį (D. Ž.) mušti dėl to, kad V. nepasakė pasiimti jo telefoną ir telefonas pusvalandžiui buvo likęs bute. V. mušė kumščiais, vieną kartą labai stipriai sudavė į krūtinę, po to mažiausiai du kartus sudavė į galvą. Taip pat tą patį vakarą matė, kad V. sudavė į veidą vieną kartą delnu vienai iš prostitučių. Kad tos moterys prostitutės, jis suprato iš to, kad V. joms mokėjo pinigus, kiek davė neprisimena. Tos prostitutės miegojo su jais tame pačiame bute. Bute buvo vienas kambarys, o jame lova ir sudedamas fotelis. V. miegojo su viena prostitute lovoje, o jis su kita. Naktį girdėjo, kad naktį tarp vienos iš prostitučių ir V. buvo lytiniai santykiai. Su vaikinu vienoje lovoje miegojusi prostitutė prie jo nelindo, tarp jų nieko neįvyko. Jo žiniomis, tas butas buvo kažkokio V. draugo, jo nei vardo, nei pavardės nežino. 2017 metais vasario mėnesį bute, Architektų g., priešais televizijos bokštą, V. jam (D. Ž.) sudaužė akinius. V. D. supyko, kad šis jo nepažadino laiku, kai miegojo automobilyje. Įėjus į butą, V. jam sudavė vieną kartą į veidą ir buvo sulankstyti akinių rėmeliai, sudužo vienas, dešinės pusės, stiklas. Po to smūgio jis nugriuvo ant žemės. Jam gulint ant žemės V. spyrė į pilvą ne mažiau kaip du kartus. Po tų spyrių jam labai skaudėjo visą savaitę dešinį šoną. Tuo metu jis buvo su akiniais ir daužiant per juos V. prakirto skruostą. Iš skruosto stipriai bėgo kraujas. Po to V. jį vertė vairuoti, nors viena akim nebematė (buvo išmuštas akinių stiklas). Vairuojant pastoviai liepdavo pažeidinėti eismo taisykles, važinėti viršijant greitį, o kai nesutikdavo, buvo mušamas per galvą, smūgiuodavo į pilvą. Vieną kartą bandė pabėgti, imituodamas, kad jam blogai su sveikata, kai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba į degalinę „Saurida“ prie Gariūnų turgaus. Minėtas iškvietimas turėjo būti užfiksuotas, nes medicinos pagalbos gydytojas užpildė dokumentus. Tačiau V. D. atvažiavo iš paskos į ligoninę Lazdynuose ir išsivedė per prievartą iš laukiamojo. V. D. pastoviai gąsdino, kad turi daug draugų policijoje, ir kad jis niekur nuo jo nepasislėps, kad nebandytų bėgti ar kitaip skųstis. 2017-03-07 buvo Mažeikiuose, iš pradžių vairavo jis (D. Ž.), po to V.. Vairuojant jam V. pasakė, kad ne ten nusuko ir ant jo supyko bei persėdo prie vairo ir pradėjo jį mušti kumščiais, mušė į veidą, nemažiau kaip 10 kartų. V. tuo metu kai jį mušė buvo vėl neblaivus. Taip pat tuo metu, kai dirbo pas V., šis įkalbėjo jį (D. Ž.) parduoti jam priklausantį automobilį Audi 100 (už 450 Eur) ir atiduoti pinigus V. D.. V. D. sakė, kad pinigus įdės į savo verslą, o paskui jam atiduos daugiau. Konkrečios sumos, kurią atiduos V., nesakė. Be to, V. 2017 m. sausio mėnesį privertė iš VGTU ansamblio „Vingis“ atsiimti jo asmeninį akordeoną „Weltmeister“ 80 bosų juodą, kurį pardavė K. Š. (už 550 Eur) ir pinigus pasisavino. Jam pinigų pragyvenimui siuntė mama, o tuos pinigus, apie 500 eurų V. irgi pasisavino. Jie nueidavome kartu į banką, jis (D. Ž.) išsigrynindavo pinigus, o V. juos paimdavo pasakęs, kad pinigai bus verslui. Jis bijojęs V. prieštarauti, tikėjosi, kad vis tiek kada nors V. tuos pinigus grąžins. Taip pat 2016 m. gruodžio mėnesį V. privertė sudaryti sutartis su „Omnitel“, įsigyjant išperkamąja nuoma telefoną Samsung S6 bei kompiuterį ASUS. V. D. S. S6 pardavė Antakalnyje, kur supirkinėja telefonus (Antakalnio g.), o kompiuterį pardavė Nemenčinėje nepažįstamam asmeniui. 2017 m. sausio mėnesį V. privertė jį (D. Ž.) sudaryti analogišką sutartį su Tele 2, ir telefoną pardavė Vilniaus m., Pavilnyje. Dėl telefonų paėmimo Vi. sakydavo, kad pinigus įdės į savo verslą ir gavęs pelno atiduos kažkiek daugiau, jis nedrįsdavęs V. prieštarauti. V. buvo prieš jį ne kartą naudojęs fizinį smurtą, todėl bijojo prieštarauti. Visus tuos keturis mėnesius jie kasdien būdavo kartu, išskyrus kai V. buvo pasodinę vienai parai į areštinę po to, kai pakliuvo girtas už vairo. Tuo metu, kai V. girtas vairavo, jis (D. Ž.) buvo šalia, buvo blaivus. Policininkai sakė, kad reikės toje byloje liudyti, skambino tyrėja, bet V., jam liudyti neleido, sakė reikia vilkinti laiką. Kodėl policininkams nepasakė, kaip su juo elgiasi V., nežino. Per 4 mėnesius, kuriuos dirbo, iš V. negavo jokių pinigų, nemokėjo nei algos, nei grąžino skolų. V. neparašė skolos lapelių, jis (D. Ž.) galvojo, kad geranoriškai grąžins, V. D. nuolat melavo, kad atiduos vėliau. Be to, V. liepė jam, kad šis paprašytų kokio nors draugo paimti iš salono telefoną V.. Jis V. buvo pasakojęs apie savo draugą T.. V. liepė T. pameluoti, kad esą paskandino V. žmonos telefoną ir dabar turi V. nupirkti telefoną. T. patikėjo ir „Tele2“ paėmė telefoną, kurį atidavė V.. Kai V. grįžo iš areštinės, paskambino jam (D. Ž.) ir jis nuėjo pas V.. Tuo metu, kai V. skambino, jis (D. Ž.) buvo bendrabutyje, bet kažkodėl jautėsi nuo jo priklausomas ir nuėjo pas V.. Jie vėl važinėjosi po Lietuvos miestus, V. tam laikui kol jo automobilis buvo sulaikytas policijos Kaune, išsinuomojo jo vardu Ford Focus. Praėjus gal 5-6 dienoms po to, kai V. paleido iš areštinės, V. iš jo (D. Ž.) paėmė telefoną, iš kurio skambino pagal skelbimus. Kiek žino V. D. apgavo kažkokį žmogų iš Tauragės, kuris V. atsiuntė drabužius, o pinigų nesumokėjo. Nuo tada, kai V. paėmė telefoną, jis (D. Ž.) nebegalėjo visai bendrauti su savo pažįstamais ir mama. Žino, kad mama buvo parašiusi pareiškimą į policiją, nes negalėjo susisiekti su juo. V. paimdamas telefoną smurto prieš jį nenaudojo, tiesiog paėmė telefoną ir pradėjo naudotis kaip savu. Jis bijojęs prašyti, kad šis jam grąžintų telefoną. Visus tuos keturis mėnesius gyveno baimėje, bijojo kam nors skųstis, nes V. gyrėsi savo pažintimis policijoje ir kalėjime, be to, ne kartą buvo naudojęs prieš jį smurtą, žinojo kuriame bendrabutyje gyvena ir kur mokosi. Vieną kartą jų automobiliu važiavo V. pažįstamas G., kuris sakėsi esąs Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojas, jis su V. žaidė bilijardą. 2017-03-10 apie 10.00 val. ryte, kai V. D. neblaivus miegojo mašinoje, jis (D. Ž.) tyliai išlipo iš mašinos ir nuėjo į maršrutinio autobuso stotelę, nuvažiavo kelias stoteles ir tada kavinėje Pilaitės mikrorajone paprašė iškviesti taksi. Neturėjo nei pinigų, nei telefono, taksi vairuotojas iš gerumo leido iš savo telefono paskambinti mamai, kurios telefono numerį prisiminė. Tada taksi vairuotojas susitarė su jo mama, kad jis nuveš jį (D. Ž.) iki Kauno, kur gyvena jo dėdė D. Ž.. Dėdės žmona sumokėjo taksistui už kelionę taksi. Kaune pas dėdę pralaukė, kol iš Skuodo atvažiavo mama su kitu dėde L. Ž. ir išvažiavo namo į Skuodą. Visą laiką bijojo, kad jį vysis ir ieškos V. D., bijojo net kreiptis į policiją. Mama nuėjo į Skuodo policijos komisariatą viena, pasikalbėjo su pareigūnais ir jis (D. Ž.) sutiko mamos patartas rašyti pareiškimą. Tuo metu, kai kreipėsi į policiją, jis vis dar buvo apimtas streso ir labai jaudinosi. 2017-03-11 kreipėsi į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių, kad gydytojas apžiūrėtų sumušimus. Budintis chirurgas apžiūrėjo ir surašė apžiūros lapelį, kuriame nurodė po paskutinio sumušimo dar matomus sužalojimus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto laisvės apribojimo, naudojimosi asmens duomenimis, psichologinio ir fizinio smurto bei sukčiavimo (t. 1, b. l. 39-43).

Apklaustas papildomai nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad 2016 metų lapkričio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, interneto svetainėje “dirbu.lt” patalpino skelbimą, kad ieško vairuotojo darbo ir galėtų vairuoti transporto priemonę, kurią gali vairuoti asmenys turintys "B" kategoriją. Skelbime nurodė savo abonentinio telefono numerį (duomenys neskelbtini). Šiuo telefono abonento numeriu apklausos metu jau nesinaudojo, nes jis buvo užblokuotas už skolas, telefono abonentinis numeris buvo užblokuotas dar iki pabėgimo nuo V. D.. Šio asmens duomenis sužinojo iš darbuotojo, dirbusio lošimų automatų salone, į kurį turėjo nuvežti V. D.. Būtent šio lošimų automatų salono darbuotojas paprašė V. pateikti asmens dokumentą ir išgirdo, kad salono darbuotojas paėmęs asmens dokumentą perskaitė tokį vardą ir pavardę. V. D. veždavo į lošimų salonus žaisti azartinius žaidimus, dažniausiai veždavo į saloną, esantį netoli stoties ir į kitus, kurių adresų tiksliai nurodyti negali. Kartu su V. eidavo į lošimų salonus ir būdavo su juo kartu kol jis lošdavo, eidavo todėl, kad šis paprašydavo eiti kartu su juo. Salone jis (D. Ž.) kartais iškeisdavo pinigus į žetonus, kurie reikalingi žaisti lošimo automatu, kuriuos jam perduodavo pats asmeniškai V. D., kuriuos jis gaudavo iš savo verslo, t.y. kosmetikos ar kvepalų pardavimo. Ne kartą ir pats būdamas su V. D. lošimo salone žaidė lošimo automatu, kurią dieną iš kieno konkrečiai pinigų žaidė, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Taip pat ne kartą dalyvavo vakarėliuose už V. D. pinigus, kuriuose jis linksmindavosi, D. Ž. tik valgydavo, tačiau nei karto kartu su juo negėrė alkoholinių gėrimų. Visą laiką, t.y. nuo 2016-11-18, nei karto negavo atlyginimo iš V. D. už atliekamą darbą. 2016-11-18 V. D. pateikė darbo sutartį, tai buvo baltos spalvos lapas, jame buvo kažkas parašyta ranka, tačiau jis (D. Ž.) nieko konkrečiai neskaitė ir to lapo turinio neprisimena, net nežinojo ar jame buvo frazė “darbo sutartis”, nežino visiškai nieko, kas buvo parašyta tame lape, tik prisiminė, kad lape buvo jo duomenys, gyvenamoji vieta, kuriuos susitikimo metu pats ir nurodė V. D., jame buvo dar nurodytas ir atlyginimo dydis. Darbo sutartis jam buvo pirmoji, todėl jis nežinojo, kas joje konkrečiai turi būti nurodyta. V. D. paprašė pasirašyti jam (D. Ž.) pateiktą lapą ir jis jame pasirašė nurodydamas savo vardą ir pavardę bei pasirašė šalia, to lapo kopijos negavo ir nežino ar jame buvo parašyta, kad jo atlyginimas per mėnesį sieks 400 eurų, taip žodžiu jie sutarė su V. D.. Jo supratimu, jo darbas buvo kaip asmeninio vairuotojo. Nuo tos dienos, kai su juo susitiko ir sutarė dėl darbo su V. D. degalinėje “Neste” Žirmūnuose, gyveno ir dirbo kartu su juo automobilyje “Toyota Rav4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis priklauso ne V. D., kiek prisimena, jis registruotas moters vardu. V. D. ne kartą jį buvo palikęs vieną tame automobilyje, t.y. jis išeidavo ketindamas parduoti platinamą kosmetiką ir jis vienas likdavo automobilyje apie 10-15 minučių, kodėl per ilgą laiko tarpą, t.y. nuo 2016-11-18 iki 2017-03-10 nei karto nepabėgo nuo V. D., negali paaiškinti, negali konkrečiai papasakoti nei vienos situacijos, kurios metu V. D. būtų grasinęs ir dėl kokių jo veiksmų, gali daryti tik prielaidas, kad galėjo grasinti susidorojimu dėl to, kad jis blogai vairavo, V. D. yra jam sakęs, kad susiras jį su savo draugais ir sumuš jį. Nurodė, kad yra silpnavalis ir tiesiog bijojęs už save stipresnės valios ir charakterio žmonių. V. D. jam atrodė stiprenis psichologiškai, todėl jo ir bijojo. Tikslios dienos neprisimena, tačiau kartą V. D. paklausė, kada gaus atlyginimą, tačiau šis gana piktai paklausęs, kodėl verčia mokėti atlyginimą, pastatė jį (D. Ž.) į nepatogią padėtį, kad neva jis prievartauja mokėti atlyginimą. Apie tai, kad buvo verčiamas priverstinai dirbti, niekam nesiskundė, niekam nepasakojo, kad jautė psichologinį spaudimą, tik vienam iš Facebook'o draugų buvo sakęs, kad turi darbą, tačiau negauna atlyginimo, jokių kitų aplinkybių niekam ir niekada nebuvo pasakojęs. V. D. ne kartą buvo jį siuntęs pas jo pažįstamą Gariūnuose pasiimti prekių, kuriomis jis prekiavo, o pats likdavo automobilyje, tačiau ir tuo metu jam (D. Ž.) nekildavo mintis imti ir nuo jo pabėgti, negali paaiškinti savo elgesio motyvų, tokių galimybių turėjo ne vieną ir ne dešimt. V. D. ne kartą jį mušė, t.y. ne mažiau nei du kartus, tuos du kartus jis sudavė ne mažiau nei 10 smūgių į galvos sritį, o šiaip kiekvieną kartą jis stukteldavo vis į skirtingą kūno vietą už mažareikšmius dalykus, pavyzdžiui už tai, kad važiuodamas keliu įvažiavo į mažą duobelę ir kitus mažareikšmius dalykus, kurių neprisimena. Pirmasis sumušimas buvo per Kalėdas 2016 metų, tuo metu jis su V. D. ir dar dviejomis merginomis važiavo į Palangą atšvęsti Kalėdų. Automobilį vairavo V. D., jis (D. Ž.) su viena iš tų merginų sėdėjo galinėje aukščiau paminėto automobilio sėdynėje, tačiau V. D. pasirodė, kad jį apkalbinėja, todėl šis sustojo kelkraštyje, atsisuko į jį (D. Ž.), persisvėrė per sėdynę, laikydamas kaire ranka pečių srityje, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau dešimties smūgių į galvos sritį. Tuo metu kartu su jais automobilyje buvusios merginos nieko nesakė, pagalbos nekvietė, jo supratimu, jos taip pat bijojo V. D.. Jis (D. Ž.) negali nurodyti nei vieno asmens, kuris galėtų patvirtinti arba paneigti, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis ar fizinis smurtas, taip pat nėra tokių asmenų, kurie galėtų papasakoti, kaip jis jautėsi tuo metu kai dirbo V. D., išskyrus merginą vardu A., kurios tikslių duomenų nežino, tik žino, kad ji gali gyventi Naujininkų mikrorajone, Vilniuje, ji apie 16 metų amžiaus, apie 165 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių, ilgų plaukų, ją matė ne mažiau nei du kartus, atpažinti galėtų, be to, ji yra prisiregistravusi socialiniame tinkle Facebook. Kitos merginos apibūdinti ir atpažinti negalėtų, nes tą kartą ją matė pirmą kartą, tik žino, kad ji yra A. draugė. Darbo metu pas V. D. su mama bendravo kiekvieną dieną ir jai pasakojo, kad džiaugiasi gautu darbu, bendravimas su mama truko iki 2017 naujųjų metų, mamai nieko nepasakojo, kad galimai buvo išnaudojamas, jį tik tenkino tai, kad gali vairuoti automobilį, nes jam labai patinka vairuoti. Prieš Kalėdas turėjo grįžti į namus pas mamą, tačiau jai pamelavo, kad išėjo iš to darbo ir susirgo, todėl negali grįžti į namus Skuode, nes turėjo su V. D. važiuoti į Klaipėdą. Visą laiką, t.y. nuo 2016-11-18 iki gruodžio mėnesio pabaigos gyveno už V. D. pinigus, t.y. valgė už jo pinigus ir gyveno automobilyje kartu su V. D., į kurį jis pirkdavo kurą už savo pinigus, visą laiką manė, kad šiuos pinigus jis uždirbo iš parduodamos kosmetikos ir parfumerijos ir iš tų pinigų, kuriuos jis išlošdavo lošimų automatuose, pora kartų ir jam (D. Ž.) buvo tekę lošti lošimų automatu kartu su V. D. ir išlošti pinigų, kuriuos išleido taip pat kartu su V. D.. Kai baigėsi V. D. pinigai, t.y. 2016 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, V. D. pradėjo guostis, kad nesiseka verslas, kad jis neuždirba pinigų ir negali nei pats pragyventi nei sumokėti atlyginimo. To pokalbio metu V. D. paprašė jo (D. Ž.) kreiptis į mobiliojo ryšio operatorių ir savo vardu pasirašyti sutartį bei tokiu būdu įsigyti mobilųjį telefoną. Tikslios dienos neprisimena, tačiau kartu su V. D. nuėjo į saloną, esantį parduotuvėje “Maxima” Mindaugo g., Vilniuje, kur kreipėsi į vadybininką dėl sutarties sudarymo, jam buvo pateiktos sutarties sąlygos, kad 2 metus turės mokėti įmokas, jis sutiko ir pasirašė sutartį, nes V. D. prižadėjo mokėti įmokas, tos sutarties pasirašymui ir pradinei įmokai V. D. davė reikiamą sumą pinigų, tačiau kokia tai buvo suma neprisimena, tą kartą pirko telefoną „Samsung S6“, kompiuterį „ASUS“ ir maršrutizatorių „Huawei“. Kai tik pasirašė sutartį, visus šiuos daiktus perdavė V. D.. Nupirktą telefoną kartu su V. D. pardavė supirktuvėje Antakalnyje, netoli parduotuvės „Maxima“, už telefoną gautus pinigus jis (D. Ž.) gavo asmeniškai, tačiau grįžus į mašiną juos, t.y. iki 400 eurų, iš karto atidavė V. D., nes jo bijojo. Kompiuterį ir maršrutizatorių V. D. pasiliko sau ir juo naudojosi kaip asmeniniu, kai kelis kartus jis (D. Ž.) paprašė leisti naudotis kompiuteriu, V. D. leido juo naudotis geranoriškai. Kompiuteriu naudojosi ne kartą, rašinėjosi su draugais Facebook socialiniame tinkle, tačiau nei karto niekam nesiskundė ir nepasakojo, kad blogai jaučiasi dirbdamas pas V. D. ir kad jam reikalinga pagalba, kad nori pabėgti nuo V. D., nes tuo metu neturėjo noro nuo jo pabėgti, net minties tokios neturėjo, nes buvo investavęs pinigus ir bijojo juos prarasti ir vis dar tikėjosi juo atgauti. 2017 metais, tikslios dienos neprisimena, kartu su V. D., jo prašomas, nuvažiavo į TELE2 saloną, esantį prekybos centre MADA, Vilniuje ir ten nupirko dar vieną telefoną „Samsung“, kurį taip pat perdavė V. D. ir šis telefonas buvo parduotas supirktuvėje. Kiekvieną kartą V. D. įtikinėjo, kad pinigai bus investuojami į verslą, t.y. į kvepalų prekybą ir jis gaus dalį to pelno. Tačiau jokio investavimo nebuvo ir jis jokio pelno negavo. Dabar supranta, jog visą laiką buvo apgaudinėjamas ir kvailai tikėjo V. D. bei jo bijojo. Nuo V. D. pirmą kartą bandė bėgti 2017 metų sausio mėnesį, t.y. susiklostė tokia situacija, kad jie susipyko, V. D. buvo neblaivus, pareiškė, kad smirda jo (D. Ž.) drabužiai, išvarė jį iš automobilio ir liepė nakvoti lauke, o pats neva vienas būtų nakvojęs automobilyje. Jis (D. Ž.) nuėjo į degalinę SAURIDA, buvusią Savanorių prospekte, Vilniuje ir paprašė, kad jam iškviestų greitosios pagalbos medikus, atvykę medikai jį nuvežė į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės priėmimą, Lazdynuose ir paliepė laukti gydytojo. Taip pasielgė todėl, kad norėjo pabėgti nuo V. D. ir susimuliavo, kad neva susirgo ir blogai jaučiasi. Nežino kaip ir kokiu būdu V. D. sužinojo, kurioje jis ligoninėje, tačiau po kelių valandų V. D. atvyko į ligoninę ir jį pasiėmė. Jis (D. Ž.) nesulaukė galutinių tyrimų rezultatų, nesipriešino V. D. ir nuėjo pas V. D. į automobilį, jam buvo mintis negrįžti pas V. D., negalėjo jam nepaklusti, nemoka išreikšti žodžiais to, ką jautė tuo metu, kai bendravo su V. D.. Paskutinį kartą ryžosi pabėgti nuo V. D. todėl, kad savaitę iki pabėgimo V. D. buvo mušamas ne kartą, V. D. sudavė kumščiais daugybė smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausiai į veido ir galvos sritį, pabėgimo dieną suprato, kad V. D. jį sumuš, nes tą dieną buvo visiškai girtas ir žinojo, kad nubudęs vėl jį apkaltins nebūtais dalykais, įnirš ir vėl sumuš. Dėl tokio V. D. elgesio ir bijojo jo, todėl ir kentėjo tiek laiko. Į policiją kreipėsi dėl to, kad po pabėgimo mamai papasakojo situaciją, į kurią buvo patekęs ir tik jos įkalbamas kreipėsi į policiją. Prašymas, kuris pateiktas policijai Skuode buvo rašytas su mamos pagalba, nes jam sunku dėstyti mintis, nenorėjo kreiptis į policiją, nes manė, kad sunku bus įrodyti, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas (t. 1, b.l. 81-84).

Papildomai apklaustas nuketėjusysis D. Ž. parodė, kad veikiamas V. D., t.y. jo grasinimų, fizinio ir psichologinio smurto, pardavė savo jam priklausantį automobilį AUDI 100 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir gautus pinigus perdavė V. D., t.y. 450 eurų, nes V. D. žadėjo pinigus investuoti į verslą, o gautą pelną pasidalinti su juo (D. Ž.). Dabar supranta, kad V. D. apgaule savo naudai iš jo viliojo pinigus, todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 450 eurų sumai. Jis (D. Ž.) yra bedarbis ir jokių pajamų neturi, todėl visas įmokas pagal jo vardu sudarytas sutartis dėl telefonų ir kompiuterio įsigijimo moka jo mama E. Ž.. Pirminės apklausos metu nepaminėjo ir to, kad 2017-01-20 V. D. reikalavimu iš mamos išprašė 300 eurų, kuriuos mama pervedė į jo sąskaitą tą pačią dieną. gautus pinigus iš karto išgrynino AB banke SEB Akropolio skyriuje, juos taip pat perdavė V. D.. Po neteisėtų V. D. veiksmų jautėsi labai prastai, ilgą laiką bijojo ir galvojo, kad V. D. jį susiras ir jo šeimos narius bei pasikėsins įvykdyti savo grasinimus ir susidoros su jais, todėl dėl tokios psichinės būklės dabar bendrauja su Viešosios įstaigos „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ darbuotojais, jie padeda psichologiškai (t. 1, b.l. 113-114 b).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. Ž. parodė, kad nukentėjusysis D. Ž. yra jos sūnus. V. D. nepažįsta. 2016 m. sūnus pradėjo ieškoti darbo, internete patalpino skelbimą, kad ieško vairuotojo darbo. Jam paskambino kaltinamasis ir jie susitarė, kad sūnus dirbs pas jį vairuotoju, susitarė dėl 400 Eur atlyginimo. Jis pasakė, kad yra praradęs vairuotojo pažymėjimą, todėl jam reikalingas vairuotojas. Sūnus sakė, kad pasirašė sutartį, bet antro sutarties egzemplioriaus negavo. Sūnus pradėjo dirbti, bet maždaug po dviejų savaičių pasakė, kad dirbti nebepatinka, priežasčių nenurodė. Vairavo juodos spalvos visureigį. Ji vėliau sužinojo, kad sūnus buvo verčiamas dirbti, buvo mušamas. Įtarimai pradėjo kilti sausio pradžioje, kai sūnus negrįžo namo per Kalėdas ir Naujuosius metus, paklausus, pasakė, kad serga, kai ji sūnui nebegalėjo prisiskambinti 5 dienas. Telefonas būdavo išjungtas arba niekas neatsiliepdavo. Ji kreipėsi į policiją. Policija paskambino sūnaus telefonu, atsiliepė kaltinamasis ir perdavė telefoną D.. Ji girdėjo kaip sūnui buvo sakoma „sakyk, kad viskas gerai“. Kadangi policijos pareigūnas sūnui prisiskambino, pasakė, kad negali skelbti paieškos, nes jis nėra dingęs. Po to bendravimas nutrūko, niekas nebegalėjo jam prisiskambinti. Vėliau, maždaug kas 10 dienų D. pats paskambindavo, sakydavo, kad dirba ir viskas gerai, tačiau sausio mėn. pabaigoje iš universiteto pranešė, kad jis nelaikė sesijos. Vasario viduryje ji, jos sesuo ir D. brolis buvo atvažiavę jo ieškoti, skambino, bet niekas neatsiliepė, ieškojo bendrabutyje, klausinėjo draugų, bet niekas nežinojo kur yra D.. Kai jis dingo, ieškojo ir draugai, bandė surasti per Facebook, tačiau per šį laikotarpį prisijungimų nebuvo. Po kelių dienų jis pats paskambino, sakė, kad dirba visą laiką, neturi išeiginių. Su sūnumi taip bendravo iki jis pabėgo. Sūnus pradėjo prašyti jos pinigų įvairiems pirkiniams. Vėliau sužinojo, kad tie pinigai iš sūnaus būdavo paimami, buvo paimtas telefonas, neleidžiama bendrauti nei su ja, nei su draugais. Šias aplinkybes žino iš sūnaus pasakojimų. Tai tęsėsi iki kovo vidurio, kai sūnus pabėgo ir grįžo namo, buvo visas sumuštas, matėsi mėlynės, sulaužyti akiniai, vienas akinių stiklas buvo iškritęs, skruostas buvo perpjautas akinių stiklu, jo savijauta buvo labai blogai. Sūnus ilgai buvo konsultuojamas psichologo, kol jo būklė pagerėjo, kol galėjo pradėti normaliai gyventi, grįžti mokytis, taip pat buvo vieną kartą chirurgo konsultacijoje. Sūnus jautė įtampą ir baimę, bijojo vienas važiuoti į universitetą Vilniuje. D. papasakojo, kad buvo mušamas, terorizuojamas, jam buvo grasinama, kad susidoros su šeima. Jis tikėjo, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Birželio mėn. pabaigoje sūnus kažkiek atsigavo, nuo kovo mėn., kai grįžo namo iki birželio mėn. vienas bijodavo kur nors eiti, reikėdavo jį lydėti. Pasakojo, kad atimdavo visus pinigus, liepdavo išgryninti ir atimdavo. D. iš namų išsivežė akordeoną, kuris taip pat buvo paimtas ir parduotas. Išviliotas ir parduotas buvo automobilis Audi 100, vėliau Nissan Almera. Automobilis Audi 100 buvo registruotas D. vardu, o Nissan Almera – jos vardu, kuris taip pat buvo parduotas jai nežinant. Automobilį Nissan Almera ji buvo davusi sūnui važiuoti į universitetą. Sūnus paaiškino, kad automobilis sugedo, kad remontui reikia 400 Eur, ji pinigų nedavė, nes neturėjo ir automobilis buvo parduotas į laužyną, po to atsiuntė sutartį, kad jis būtų išregistruotas. Automobilis buvo pirktas prieš metus iki pardavimo, jo būklė buvo gera, vertė – 1500 Eur. Ankstesniuose parodymuose nurodė automobilio vertę – 100 Eur, kadangi tokia suma nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Automobilis buvo pirktas 2015 m. už 1500 Eur. Sūnus taip pat buvo priverstas iš telekomunikacinių bendrovių paimti techniką, kuri buvo parduota ir už kurią jie iki šiol moka įmokas. Sūnus taip pat sakė, kad ir draugas T. yra paėmęs telefoną. Už telefoną, kompiuterį moka įmokas. Kadangi nebuvo sumokėta nei viena įmoka, kad nebūtų perduota antstoliams, ji paėmė paskolą ir padengė įsiskolinimą. D. pasakojo, kad iš jo iš karto paimdavo daiktus ir parduodavo. Sūnus taip pat pasakojo, kad jie gyveno automobilyje, praustis važiuodavo į prie Kauno esančią degalinę. Dėl sūnaus jai tai yra didžiulė psichologinė trauma, pasekmės yra iki šiol. Iki bylos nagrinėjimo, kaltinamojo V. D. nebuvo mačiusi, ar jis atliko sūnaus atžvilgiu minėtus veiksmus, nežino. Sūnaus darbdavio vardą ir pavardę – V. D. sužinojo iš D., kai jis grįžo namo. D. pasakojo, kad kai V. D. neblaivus miegojo automobilyje, D. tyliai išlipo ir pabėgo. Sakė, kad nuėjo į kažkokią kavinę, paprašė, kad jam iškviestų taksi ir taksi vairuotojas jam davė pasinaudoti savo telefonu. D. jai paskambino, kadangi mintinai žinojo jos telefono numerį ir pasakė, kad pabėgo, neturi pinigų, nei telefono, nei dokumentų, klausė kur jam pasislėpti. Taksi vairuotojas sutiko jį nuvežti į Kauną, kur turi giminių. Sūnus sakė, kad jis bandė pabėgti ir anksčiau, tačiau jam nepasisekė. Jis bandė apsimesti, kad jam blogai su sveikata, kad iškviestų greitąją pagalbą į kažkokią degalinę. Jam buvo iškviesta greitoji pagalba, buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau paskui atvažiavo D. ir nelaukdamas apžiūros, privertė sūnų išeiti iš ligoninės. 2017 m. rudenį D. toliau tęsė mokslus, buvo akademinėse atostogose. Mokslai sekasi sunkiau nei praeitais metais, dėl praleistų mokslo metų. Reiškia civilinį ieškinį dėl 3814.15 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą grindžia pateiktais dokumentais, o neturtinę aplinkybėmis, kurios nurodytos ieškinyje. Išperkamosios nuomos sutartys buvo sudaromos sūnaus vardu. Žalą prašo priteisti jai, kadangi ji už viską sumokėjo iš savo sąskaitos (t. 7, b.l. 46-56).

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsinti nukentėjusiosios E. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. Ž. parodė, kad turi sūnų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus apklausos metu gyveno su ja (duomenys neskelbtini), Skuode. 2015 metais D. įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kur studijavo transporto inžineriją ir gyveno Vilniuje. 2016 metų lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, D. pranešė, kad įsidarbino vairuotoju ir vairuoja visureigį, paminėjo, kad vežioja verslininką. Praėjus dviem savaitėms po to, kai jis pranešė, kad įsidarbino, D. paskambino ir pasiguodė, kad darbas jam nepatinka ir kad negauna jokio atlygio. D. paaiškino, kad jis turėtų mesti darbą ir nedirbti, tačiau kaip dabar jau žino, jis negalėjo išeiti iš darbo ir palikti tariamo darbdavio, nes jis D. grasino, o kai pavartodavo alkoholio, tai ir mušdavo. Tuo metu kai D. gyveno ir studijavo Vilniuje, jai paskambindavo pakankamai dažnai, t.y. kas dvi - tris dienas ir pasipasakodavo, kaip jam sekasi mokslai ir panašiai, į namus iš Vilniaus atvažiuodavo vieną kartą per mėnesį. Po to, kai sužinojo, kad D. įsidarbino, jis pradėjo rečiau skambinti, neatvažiuodavo į namus. Didžiausias įtarimas, kad jam gali būti kažkas nutikę, jai kilo tada, kai D. negrįžo į namus per 2016 metų Kalėdas ir Naujuosius metus ir apytiksliai savaitę laiko, jis po Naujųjų metų neatsiliepė telefonu, telefonas būdavo arba išjungtas arba D. tiesiog neatsiliepdavo. 2017 metų sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, nuvyko į Skuodo policiją ir pranešė, kad negali susisiekti su sūnumi, nežino kur jis yra ir ar jam nenutiko nelaimė. Policijos pareigūnas paaiškino, kad D. suaugęs ir pareiškimo dėl asmens dingimo iš jos nepriėmė. Paprašė, kad policijos pareigūnas paskambintų D.. Jis paskambino, kaip suprato iš pokalbio, D. telefonu atsiliepė, kaip dabar jau žino, V. D.. Pareigūnas paprašė leisti pasikalbėti su D. bei perdavė jai telefoną. Tą kartą pavyko pasikalbėti su D.. D. paaiškino, kad jam viskas gerai, kad yra pas draugą ir kad į namus sugrįš apytiksliai po dviejų savaičių. Pokalbio metu girdėjo, kad šalia esantis V. D. jam duoda nurodymus, ką D. turi pasakyti, girdėjo jo ištartus žodžius „sakyk, kad viskas gerai“. D. kalbėdamas mikčioja, tačiau to pokalbio metu D. visiškai nemikčiojo ir kalbėjo ramiai, aiškino, kad lanko universitetą ir laiko egzaminus. Po šio pokalbio ryšys su D. vėl nutrūko. Negalėjo jam prisiskambinti, jis vėl neatsiliepdavo telefonu arba telefonas būdavo išjungtas. 2017 metų sausio mėnesio pabaigoje jai paskambino iš universiteto dekanato ir pranešė, kad D. nelankė paskaitų, nelaikė pirmojo semestro egzaminų. Labai išsigando, paskambino D., jis vėl ją nuramino ir paaiškino, kad dėl didelio darbo krūvio negalėjo nueiti į universitetą ir kad nuvyks į universitetą bei parašys prašymą dėl akademinių atostogų. Tikslios dienos neprisimena, sausio mėnesio pabaigoje, D. paaiškino, kad dirba Alytuje sandėliuose, jog kiekvieną dieną yra vežamas iš Vilniaus į Alytų dirbti. Jai kilo įtarimų, todėl paskambino pažįstamai moteriai gyvenančiai Alytuje ir paklausė, ar Alytuje yra kokie nors sandėliai, į kuriuos vežami dirbti žmonės iš Vilniaus, tačiau ji patikino, kad tokių sandėlių Alytuje nėra ir kad nėra girdėjusi, jog iš Vilniaus būtų vežiojami žmonės darbui. Vėliau sužinojo, kad D., bijodamas V. D., tyčia jai pamelavo, nes tikėjosi, kad ji supras, jog jam kažkas negerai ir imsis priemonių. 2017-03-10 D. nuo V. D. pabėgo ir atvažiavo pas jos brolį į Kauną. Taksi vairuotojas leido D. paskambinti, D. paaiškino, kad pabėgo nuo darbdavio. Tą pačia dieną ji atvažiavo į Kauną pasiimti D.. Kai jį pamatė, patyrė šoką. D. buvo nesiprausęs, purvinais drabužiais, akiniai buvo visiškai sulaužyti, vienas akinių lęšis buvo visiškai išmuštas, veido srityje matėsi kraujosruvos, veidas buvo tiesiog mėlynas nuo kraujosruvų. V. D. apžiūrėjo namuose ir matė, kad ant kūno įvairiose vietose buvo daugybė kraujosruvų. D. paaiškino, kad V. D. visą laiką jį mušė dėl įvairių mažareikšmių dalykų, dar labiau V. D. įsiaudrindavo ir dar labiau mušdavo D., kai apsvaigdavo nuo alkoholio. Matė, kad D. palūžęs, įbaugintas, visą kelią kol važiavo į namus Skuode, D. vis dairėsi aplinkui, vis žiūrėjo, ar V. D. jų neseka ir vis bijojo, kad jis juos pasivys. D. buvo tiek įbaugintas, kad net bijojo vienas pasilikti, bijojo papasakoti kas jam nutiko. 2017-03-11 kartu su D. nuvyko į policiją Skuode ir parašė pranešimą apie D. atžvilgiu įvykdytus neteisėtus veiksmus. D. buvo tiek palūžęs, kad tą pačią dieną negalėjo smulkiai nupasakoti, kas jam nutiko, savaitę po pabėgimo bijojo vienas išeiti iš namų. Po kelių dienų įkalbėjo D. papasakoti ir vos ne po žodį turėjo iš jo traukti, kad sužinotų apie nusikaltimą. D. pasakojo, kad veikiamas V. D. grasinimų, įtaigos, ėjo į mobiliojo ryšio operatorių salonus, kartu su juo ėjo ir V. D., tam kad D. nuo jo nepabėgtų ir visada stovėdavo šalia bei pirkdavo mobiliuosius telefonus, kompiuterį. Visus nupirktus daiktus perduodavo V. D., kuriuos jis pardavė ir gautus pinigus pasiėmė sau, D. iš tų pinigų nedavė nei vieno cento. Visą laiką, kol D. V. D. grasino, kad su juo susidoros, kad susidoros su šeimos nariais, jei šis ketintų nuo V. D. pabėgti. V. D., siekdamas kuo labiau įbauginti D., jam puikuodavosi, kad puikiai sutaria su aukšto lygio pareigūnais, nieko nebijo, nes viskas būtų sutvarkyta ir jis liktų nenubaustas. Visos mobiliojo ryšio operatorių sutartys dėl D. vardu pirktų telefonų ir kompiuterio yra pridėtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. D. pasakojo, kad veikiamas V. D., įkalbėjo savo draugą T. K. taip pat nupirkti telefoną, kurį perdavė taip pat V. D., o šis telefoną pardavė ir gautus pinigus pasisavino. D. veikiamas V. D. pardavė ir du jų šeimai priklausančius automobilius „Audi 100“, kuris buvo registruotas D. vardu, kurį vertina 500 eurų suma, ir jos vardu registruotą automobilį "Nissan Almera“, kadangi automobilis buvo pakankamai senas, todėl vertina jį 100 eurų suma. Kokias sumas pinigų V. D. gavo už parduotus automobilius, nežino, to taip pat nežino ir D.. Veikiamas V. D., D. perdavė jam savo akordeoną, kuris 2008 metais buvo pirktas už 4600 litų. Kiek žino iš D., V. D. akordeoną pardavė Kaune už 500 eurų. 2017 metų sausio mėnesio pabaigoje jai paskambino D. ir paprašė pinigų pragyvenimui, t.y. 300 eurų. Pervedė D. prašomą sumą ir dabar jau žino, kad visus gautus pinigus D. perdavė V. D., pats net neturėjo už ką valgyti. D. pasakojimu, jo veikimas buvo visiškai apribotas, V. D. visiškai draudė jam bendrauti su išoriniu pasauliu, nurodinėjo ką ir kam gali sakyti, su kuo gali bendrauti ir su kuo negali. D. buvo visiškai priklausomas nuo V. D.. Jo psichinė būklė po to, kai pabėgo nuo V. D. buvo labai sunki, jis labai sunkiai atsigavo. Visas sumas už D. vardu pirktus telefonus, kompiuterį ir už T. K. vardu pirktą telefoną, moka ji (E. Ž.), nes D. negali mokėti, kadangi neturi jokių pajamų. Po bendravimo su V. D., D. buvo psichologiškai palūžęs. Jis niekada nebuvo toks nusiminęs, užsisklendęs savyje, net į namų kiemą bijojo išeiti. Dėl to D. turėjo kreiptis psichologinės pagalbos (t. 1, 148-150).

Pagarsinus parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino, išskyrus tai, ką patikslino teisiamojo posėdžio metu (t. 7, b.l. 46-56).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad su V. susipažino 2015 m. spalio ar lapkričio mėnesį. Pradžioje jis buvo geras, dėmesingas, vėliau paaiškino, kad turi problemų su teisėsauga, kad didelę sumą turi grąžinti advokatei ir todėl jam reikia pinigų. Jis įtikino ją, kad paimtų kreditus. Lapkričio 30 d. ji paėmiau kreditus iš Vivus.lt ir credit24. Iš Vivus.lt pasiėmė 747,84 Eur, o iš Credit24 - 400 Eur. Tuos pinigus D. pasiėmė sau. Pasakė, kad atiduos advokatei, sakė, kad gresia teismas, suėmimas. Po kurio laiko jis atsikraustė pas ją gyventi. Paprašė, kad dar paimtų kreditų. Po kurio laiko pradėjo gyventi kartu pas ją namuose, Lazdynuose, ten gyveno 3-4 mėnesius. Iš „Credit24“ paėmė 400 Eur paskolą, su palūkanomis- 699 Eur. Paskola sumokėta. Iš „VivusLt“ gavo 750 Eur paskolą, o su palūkanomis 1497,84 Eur, liko sumokėti 691,88 Eur. Pinigus „PayPost“ gavo iš karto grynaisiais 24 mėnesiams, kiekvieną mėnesį mokant įmokas pagal nustatytą grafiką. D. įtikinėjo, kad pinigus su palūkanomis grąžins, kad reikia advokatei. Jis sakė, kad jam reikėjo 5000 ar 6000. Pinigų įmokoms D. nėra davęs nei karto. Ėmė greituosius kreditus norėdama padėti V., jis ją įtikino, kad grąžins tuos pinigus. PROVIDENT paskolą paėmė, nes jis ją mušė. Sakė, kad paimtų kreditus, nes jam reikia pinigų. Artimiesiems nieko nesakė, nes bijojo. Atvažiavo atstovė (anksčiau važinėjo į namus). Paėmė 600 Eur paskolą, o su palūkanom - 1126,53 Eur. Liko mokėti 640,94 Eur. D. dalyvavo kartu, kai jai davė pinigus ir pasiėmė sau. Ji pasirašė sutartį. Į policiją nesikreipė nes bijojo, kadangi D. jai grasindavo. Dėl telefonų paėmimo taip pat bijojo, nes jis grasino. Jai liko sumokėti dar apie 3100 Eur su draudimu. Jiems priteisė 530 Eur atlyginti draudimui žalą, kai D. padarė avariją ir pabėgo. Ši suma neįeina į ieškinį. Toliau kreditus ėmė, nes jis sakė, kad turės mašiną, užsidirbs pinigų ir jai viską grąžins. Sakė, kad be mašinos jis negali dirbti, kad ji būtinai jam reikalinga. Matė, kad jis vežiojo kvepalus, kosmetiką į kavines, siūlydavo merginoms. V. D. pradėjo prieš ją naudoti fizinį smurtą, Kai atvažiuodavo girtas, pradėdavo ją mušti, prisikabindavo prie kiekvieno menkniekio. D. ją privertė paimti išsimokėtinai automobilį. Jis pradėjo daryti avarijas, prasižengimus, automobilis registruotas jos vardu, reikėdavo jai mokėti baudas. d. visą laiką nepalikdavo jos ramybėje, visą laiką skambino, ji dirbo 3 darbuose, svėriau 48 kg, buvau labai psichologiškai jautri, negalėdavo naktimis miegoti, lankėsi pas psichologą. D. ją visur vežiodavosi, neklausė nori ji ar ne, privalėjo važiuoti su juo. Tekdavo miegoti ir automobilyje, ir jo nuomojamuose butuose. 2016 m. rudenį jis pasakė, kad rado butą gerame rajone, Kęstučio gatvėje, kad nori išsinuomoti, bet kad nuomos sutartį pasirašytų ji. Sudarė nuomos sutartį, Jis davė kažkiek pinigų brokeriui už mėnesio pradžią ir padėjo ten gyventi. JI atvažiuodavo, kai paskambindavo ir D. pasakydavo atvažiuoti. Jis pragyveno beveik mėnesį tame bute, vėliau brokeris paprašė sumokėti už nuomą. Jis pasakė, kad nieko nemokės ir pabėgo iš buto. Ji su brokeriu susitarė, kad sumokės dalimis. Kurį laiką nemokėjo, nes neturėjo pinigų. Jis jai parašė laišką, kad atiduos antstoliams ir kad be nuomos 150 Eur man dar papildomai 50 eurų reikės sumokėti už antstolio paslaugas. Ji brokeriui pinigus už buto nuomą ir komunalinius mokesčius sumokėjo. D. ji prašė grąžinti automobilį MOGO lizingui, tačiau D. atsakė, kad „Aš tau parodysiu kaip grąžinti mašiną, aš pasakysiu savo berniukams, jie parodys tau kaip reikia grąžinti mašiną“. Jis grasino susidoroti. Kai D. buvo suimtas, automobilis buvo servise sugedęs. Ji važiavo paimti automobilio, ten sumokėjo 50 Eur. Tuomet susitarė su MOGO lizingu ir jie automobilį pasiėmė, vėliau parašė, kad parduoda, o pardavus automobilį jai dar priteisė mokėti 1200 Eur, nustatė grafiką mokėti po 50 Eur kas mėnesį. Kai jis padarė pirmą avariją, automobilį paėmė policija. Policijos stovėjimo aikštelėje stovėjo 1 mėnesį ir jai priteisė sumokėti už stovėjimą 603 Eur, pasirašė vekselį, iki šiol moka. Automobilis buvo pirktas ne naujas, iš žmogaus, surastas per internetą. Automobilio gedimų nebuvo, V. patamsino užpakalinius stiklus ir padarė slenksčius, ar dar kas automobilyje buvo papildomai padaryta, nežino. Automobilis buvo nupirktas 2016-02-22. Taip išeina, kad automobilį pirko D., nes jis sakė, kad jei reikės, ją pavežios, o jam reikia darbui. Jausmų tarp jų nebuvo, jis paprašė, kad jam nėra kur gyventi, kad pinigų neturi, todėl priėmė.. Automobilis buvo remontuojamas už V. pinigus. Ji mokėjo baudas kaip mašinos savininkė ir dėl parkavimo, ir dėl jo viršyto greičio, nes automobilis buvo jos vardu paimtas. Sakydavo policijai, kad ne ji vairavo, tačiau nenurodydavo asmens, kuris vairuodavo.

2016-02-24 ji paėmė 2 telefonus. Iš „Mokilizingas“ paėmė Samsung G903telefoną, kaina buvo 250 Eur 24 mėnesiams. M. G. nuvažiavome į saloną ir paėmėme telefoną. Tą pačią dieną paėmėm Samsung telefoną su Omnitel abonementu 24 mėnesiams, kainavo 699 Eur. Pradžioje ji nemokėjo, nes neturėjau iš ko mokėti. Iki šiol moku už Omnitel, o už „Mokilizingas“ jau atsiskaitė. Sūnus jai pranešė, kad policija internete pranešė, kad ieško nukentėjusiųjų nuo V. D.. Ji kreipėsi į policiją.

Patyrė žalą 6562,51 Eur sumai - „VivusLt“ paimta suma 750 Eur, bet prašo sumos su palūkanomis 1497,84 Eur; „Credit24“ paimta paskola 400 Eur, suma su palūkanomis - 699,68 Eur, „PROVIDENT paimtas kreditas 600 Eur, su palūkanomis 1126,53 Eur, UAB „Tomada“ vekselis (policijos stovėjimo aikštelė)- 605,13 Eur, telefono iš „Mokilizingas“ kaina buvo 250 Eur, sumokėjo 400,42 Eur, Omnitel telefonas kainavo 699 Eur, iš jos priteisė 833,33 Eur, „MOGO lizingas“ priteisė iš jos 1200 Eur. Brokeriui už buto, kuriame gyveno D., nuomą, sumokėjo 200 Eur. Automobilis kainavo 3450 Eur, grąžinus automobilį liko mokėti 1200 Eur.

Atsakydama į klausimus dėl jai žinomų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiuoju D. Ž., R. K. parodė, kad V. jai girdint skambino ir ieškojo vairuotojų, kalbėjo, kad jam reikia vairuotojo, nes jis neturi teisių. Girdėjo kaip kalbėjo su D. Ž.. Sprendžia, kad jis kalbėjo su Ž., kadangi buvo susitarta dėl darbo. Jis daug kam skambino, bet daug kas atsisakė. D. Ž. buvo atvažiavęs pas ją į darbovietę su V.. Kai kada jis ją su D. vežiodavo. Mašinoje sėdėdavo D., D. ir ji ant galinės sėdynės. D. labai nepagarbiai su D. elgdavosi, pastoviai jį stumdydavo, bardavo, žnybdavo. Girdėdavo jų barnius. Jeigu ji įsiterpdavo ir klausdavo D. kodėl šis su juo taip elgiasi, atsakydavo, kad tai ne jos reikalas. Matydavo D. ir prie vairo, ir V. nuomojamame bute. Ž. važinėjo automobiliu TOYOTA RAV4, kuris buvo jos. Matė kaip D. D. įgnybdavo stumteldavo alkūne kai važiuodavo automobiliu. Nežino, dėl kokių priežasčių V. su juo taip elgdavosi. Gal dėl to, kad D. yra lėtokas, kai vairuodavo nepasukdavo į tą pusę, kad greičiau nuvažiuotų, tai V. pastoviai bardavo, vadindavo „debilu“, kad ne ten pasukdavo. Kai V. nuomojo butą, D. būdavo kartu su jais ir nakvodavo tam bute. Jeigu reikėdavo į parduotuvę nueiti, pastoviai siųsdavo jį, atimdavo iš jo telefonus ir visą laiką jis būdavo kartu, nuveždavo ją į darbą ir ji nebematydavo. D. sakė, kad D. neturi namų, gyvena „Carite“, geriau, kad kartu pabus, D. jį paglobos, kad jis vargšas, turi invalidumą. Dėl elgesio su juo D. jai liepė nesikišti. Pats D. nieko nepasakojo. D. visą laiką buvo kartu, neleisdavo jam su niekuo bendrauti. Kai jie kartu su D. gyveno, ji taip pat su savo artimaisiais beveik nebendravo ir bijojo kam pasiskųsti, kad jis negražiai elgiasi. Nematė Ž. kūne ar veide sužalojimų. D. Ž. teko dalyvauti eismo įvykiuose, gal 2016 m., kai viršijo greitį ir kitą kartą, kai padarė avariją. Policijoje jos klausė, kas vairavo, ji pasakė, kad nežino, paklausė D., šis pasakė, kad D. Ž.. Nematė, kad D. vairuotų automobilį, su vienu akinių stiklu. Paskutinį kartą D. matė, kai nuomojo butą centre, vėliau paklausė D. kus D., o V. atsakė, kad jie susipyko ir jis daugiau nevairuos.

Ikiteisminio tyrimo meti apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad apytiksliai prieš dvejus metus susipažino su V. D.. V. jai paskambino ir jie sutarė susitikti. Į susitikimą jis atvažiavo vienas, automobiliu, tačiau koks tai buvo automobilis, ji neprisimena. Įsėdo pas jį į automobilį, pradėjo kalbėtis, jis pasiūlė nuvažiuoti pailsėti į sodybą. Jai sutikus, jie nuvažiavo į pirtį, tikslaus adreso pirties nežino, tačiau kiek prisimena, jis važiavo link Molėtų. Pirtyje praleido parą, kaip pora. Kitą dieną grįžo į Vilnių. Po to buvo dar keli pasimatymai, kurių metu V. vis guodėsi, kad jo materialinė padėtis yra labai sunki, kad yra padaręs avariją, dėl kurios jis nekaltas dėl to samdosi advokatę, kuriai moka didžiulius pinigus, taip pat minėjo, kad pykstasi su seserimi dėl turtų, kad sesuo yra išmetusi jį iš namų ir jis neturi kur gyventi. V. ją sužavėjo, dėl jo pasakojimų jai buvo jo gaila. Kaip dabar supranta, tokie dalykai buvo pasakojami todėl, kad jis tokiu būdu ketino sukelti gailestį ir ketino pasinaudoti ja, ką ir padarė. Po kelių pasimatymų, praėjus apytiksliai dviem savaitėms po pažinties, V. pasikvietė pas save į namus ir leido jam gyventi pas save. Kaip dabar supranta ir tvirtai yra tuo įsitikinusi, kad visos V. pasakojamos istorijos buvo ne kas kitas, kaip siekis išvilioti iš jos pinigų, nes po trumpo bendravimo su ja, V. D. pasiūlė paimti greitąjį kreditą ir paaiškino, kad kreditų įmokas jis mokės pats, taip pat V. paaiškino, kad pats savo vardu kredito gauti negali, dėl kažkokių priežasčių, kurių konkrečiai neįvardijo. Ji nieko neįtardama ir geranoriškai norėdama jam padėti, 2015-11-30 kartu su V. nuėjo į Pay Post terminalą, esantį netoli jos Architektų gatvėje 19 ir tą pačią dieną gavo du kreditus, t.y. iš Credit 24 gavo 400 eurų kreditą (grąžintina suma 699.68 Eur) bei iš VIVUS.LT gavo 750 Eur kreditą (grąžintina suma 1497.87 Eur). Pinigus gavo grynais ir iš karto perdavė V., nes jis neva turėjo susimokėti advokatei už jo atstovavimą teisme. V. prekiavo kvepalais ir ji buvo įsitikinusi, kad jis pats mokės įmokas. Tačiau V. nei vienos įmokos nemokėjo, nors visada ją įtikinėjo, kad mokės, įtikinamai vis pasakojo, kaip jis perka parduoda kvepalus, kaip vienoj ar kitoj situacijoj jam nepasisekė, mokėjo save parodyti nuskriaustu ir mokėjo įtikinti, kad jam reikia pinigų ir finansinės pagalbos. 2016-01-20 V. vėl paprašė, kad ji gautų greitąjį kreditą, vėl įtikino, kad jam reikalingi pinigai kvepalams ir advokatei. Ji vėl sutiko, internete surastu telefonu paskambino kredito įstaigos PROVIDENT (dabartinis pavadinimas SIA B2Kapital) vadybininkei, kuri atvykusi į namus užpildė kredito paraišką ir išmokėjo jai 600 eurų (grąžintina suma 1126.53 Eur). Šiuos gautus pinigus vėl atidavė V., įmokas vėl mokėjo pati, V. nedavė nei vieno euro įmokų mokėjimui. V. dažnai grįždavo į namus apsvaigęs nuo alkoholio ir nežino kodėl, tačiau vieną dieną jis tapo agresyviu ir pradėjo ją kaltinti dėl visų savo nesėkmių bei dėl nenusisekusio savo gyvenimo, nors niekada nebandė su juo diskutuoti tuo klausimu nei jam priešgyniauti, tačiau jis vis labiau įsiaudrindavo ir vieno tokio jo pykčio priepuolio metu priėjo prie jos ir pradėjo ją abiejų rankų kumščiais daužyti, jis visada mušdavo tik į galvos sritį, V. D. ją mušė ne mažiau nei 4 kartus. Kiekvieno mušimo metu suduodavo į galvos sritį ne mažiau nei 5-6 smūgius į galvos sritį. V. bijojo, apie tai, kad jis ją muša bijojo pasakyti net savo sūnui, niekada dėl V. fizinio smurto nesikreipė į policiją, nes bijojo, kad po to jai bus dar blogiau. Neprisimena tikslios dienos, tačiau V. pradėjo prašyti, kad ji jam nupirktų automobilį. Kadangi atsisakė pirkti automobilį ir jam paaiškino, kad negalės išsimokėti už automobilį, tai V. ją ramino, kad nieko čia tokio, jis pats mokės įmokas, o jei įmokos nebus mokamos, tai MOGO lizingas atsiims automobilį atgal ir jokių įmokų nereiks mokėti. Kai pamatė, kad ji vistiek spyriojasi, jis pradėjo reikalauti pirkti automobilį ir dėl to, kad ši neperkanti net sudavė kelis smūgius į galvos sritį. V. bijojo, buvo įbauginta jo rėkavimų, jai metamų nepagrįstų kaltinimų, tuo labiau buvo jo mušama. Nors jis ir nemokėjo nei vienos anksčiau paimtų kreditų įmokos, ji vėl sutiko ir kreipėsi į MOGO lizingą bei nupirko automobilį TOYOTA RAV4, jei gerai prisimena, automobilis kainavo 3450 Eur, tačiau MOGO lizingui reikėjo grąžinti didesnę sumą pinigų. Įmokas už automobilį mokėjo pats V., tačiau mokėti nustojo nuo tada, kai buvo suimtas. Nors V. ir mokėjo įmokas, bet mokėjo ne pilnai, nes įmoka turėjo būti 130 Eur, o jis mokėdavo tai po 80 eurų, tai dar kokią kitą sumą, tačiau ne pilną įmoką. Šiuo metu MOGO lizingui ji yra skolinga apie 1200 eurų ir pati juos turi išmokėti. Praėjus porai dienų po to, kai nupirko automobilį, V. vėl pasakė, kad reikia pinigų kvepalams ir pareikalavo nupirkti jam mobilųjį telefoną, nes jam neva reikėjo pinigų vėl kvepalams. Reikalaudamas pinigų pasakė „jokių kalbų, eini ir imi telefonus“. Bijojo, kad jis vėl pradės smurtauti prieš ją, todėl nesipriešino ir sutiko. Jis ją atvežė iki prekybos centro RIMI, ji viena nuėjo į Omnitel saloną, ten įsigijo mobilųjį telefoną SAMSUNG už 699 Eur, o salone TELE2 įsigijo mobilųjį telefoną SAMSUNG už 327.84 Eur. Visą laiką V. sėdėjo automobilyje prie prekybos centro ir jos laukė. Abu telefonus atidavė jam, kiek žino, abu telefonus jis pardavė telefonų supirkėjui, tačiau už kokią sumą, nežino. Kadangi V. nei už vieną telefoną nemokėjo nei vienos įmokos, todėl už telefoną, pirktą iš operatoriaus TELE2, turėjo sumokėti 400 Eur, nes buvo susikaupusios palūkanos, o už telefoną, pirktą iš OMNITEL, moka iki šiol ir turi išmokėti 833.33 Eur sumą. Tikslios dienos neprisimena, galimai 2016 metų kovo - balandžio mėnesiais, po ne vienkartinio V. smurtavimo prieš ją, ji ryžosi viską papasakoti savo sūnui. Sūnus sužinojęs tokią situaciją, pranešė policijos pareigūnams bei kartu su jais atvyko pas ją į namus ir su policijos pareigūnų pagalba išprašė V. iš jos namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą dieną jis išeidamas iš namų pasiėmė savo daiktus. Sūnaus reikalavimu V. D. grąžino lizingu pirkto automobilio TOYOTA raktus. Apytiksliai po mėnesio V. vėl paskambino ir pradėjo prašyti automobilio raktų, neva jam reikia vežioti pardavinėti kvepalus, neva jo verslas sustojo, nes jis neturi automobilio, todėl ji vėl juo patikėjo ir grąžino jam automobilio raktelius bei leido naudotis automobiliu ir pradėjo vėl su juo susitikinėti. Jų susitikinėjimai truko iki pat jo suėmimo, tačiau jis jos bute negyveno. 2016 metų spalio mėnesį iš V. sužinojo, kad jis su aukščiau paminėtu automobiliu padarė avariją ir automobilis yra laikomas aikštelėje, per visą laiką kol automobilis dėl V. padarytos avarijos buvo laikomas aikštelėje, susikaupė 605,13 Eur suma, kurią ji turinti mokėti tik dėl V. kaltės, nes jei automobilio neatsiimtų iki šiol, jai būtų reikėję mokėti dar didesnę sumą pinigų. Kur V. gyveno visą tą laiką, kai buvo išmestas iš jos namų, nežino, tačiau 2016 metais lapkričio mėnesį V. ją įkalbėjo savo vardu išsinuomoti butą Žvėryne, (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartį pasirašė su A. D., telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame bute ne kartą lankėsi su V.. Tačiau V. už butą nemokėjo, taip pat nemokėjo už patarnavimus bute, todėl A. D. turėjo sumokėti 200 eurų. Negali paaiškinti savo elgesio, gali pasakyti tik tiek, kad V. buvo įbauginta, kadangi jis ne kartą prieš ją naudojo fizinį smurtą, ji jo bijojo, jo (V. D.) bijo ir dabar, nes bijo, kad paleistas iš įkalinimo įstaigos gali ją persekioti ir toliau bauginti, o jei sutiktų vėl, ją muštų. Paskutinį kartą V. ją mušė 2016 metų vasarą, tikslios dienos neprisimena, dėl to, kad ji nenorėjo su juo likti sodyboje ir ketino su jo draugu grįžti į Vilnių. Tampė ją už plaukų, sudavė porą smūgių į galvos sritį. Dėl V. padarytų sužalojimų niekada nesikreipė nei į policiją, nei į medikus, nes labai bijojo V. ne tik dėl to, kad jis ją mušė, bet ir todėl, kad jis ne kartą grasino susidorojimu, grasino tuo, kad su ja susidoros jo pažįstami, t.y. jis ne kartą sakė „turiu tokių berniukų, kad tau tikrai bus blogai“, taip pat grasino, kad išveš ją į mišką ir išrengęs nuogai pasodins ant skruzdėlyno. Dėl tokio V. D. elgesio patyrė fizinės, moralinės ir turtinės žalos. 2016 metų rudenį ir žiemą ne kartą buvo susitikusi su V. ir matė, kad jis važinėja su vaikinu vardu D., tačiau pavardės jo neprisimena, jai įsiminė tai, kad jis mikčiojo. D. vairavo automobilį. Matė, kad D. bijo V., suprato, kad D. taip pat įbaugintas ir bijo V.. Pati ne kartą girdėjo kaip V. rėkia ant D., nes šis vairuodamas padarydavo kokią nors klaidą. Kai V. šaukdamas ant D. pakeldavo ranką, tai D. net krūptelėdavo, susigūždavo, nes jos manymu bijojo, kad V. jam gali suduoti, iš to ką matė, gali daryti prielaidą, kad D. taip pat galėjo būti mušamas. Vėliau, jau kai buvo susitikusi su V., klausė, kur yra D., tai V. tik atsakė, kad D. yra „durnius, debilas“ ir t.t.“, kad jis susipyko su D. ir jį išvijo. Daugiau nieko apie D. nežino. Su pačiu D. niekada nekalbėjo ir jo neklausinėjo, kaip jis jaučiasi būdamas su V. (t. 2, b.l. 174-178).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. T. parodė, kad su V. D. susipažino per radijo stotį „A2“. Bendravo SMS žinutėmis, vėliau susitiko. V. D. sakė, kad turi verslą – kvepalų parduotuvę. Ji paėmė paskolą, važiavo į Lenkiją, pirko kvepalus. Paskolas ėmė iš „SmsCredit.LT“ ir „Vivus.Lt“ Viena paskola buvo 3000 Lt, grąžinti su palūkanomis reikėjo 5000 Lt. Kita paskola buvo 300 Lt, tiksliai neprisimena. Iš viso paėmė 3 paskolas. Trečios paskolos sumos neprisimena. Pinigus atidavė D.. Paskolas paėmė V. D. prašymu. Už tuos pinigus važiavo pirkti kvepalų. Nežino ar už visus pinigus pirko kvepalus, V. D. jai nerodė už kiek pirko, kiek mokėjo. Vėliau važiavo į Kauną. V. D. sakė, kad ten turi „taškus“, kur išvežioja kvepalus. Ji buvo kaip vairuotoja. Vėliau skolinosi pinigus iš sesers vyro V. K., kadangi V. D. sakė, kad jį pasodins į kalėjim, jeigu nesumokės tokios sumos. V. K. jai paskolino 6000 Lt, nes tiek prašė V. D.. V. K. žinojo, kad pinigus skolina V. D., Pinigus jis perdavė jai, o ji – V. D.. Ji su V. D. kartu gyveno pas sesers vyrą. Pinigų perdavimo V. D. jis nematė. Sesers vyrui ji sakė, kad pinigus skolina V. D.. Kam V. D. panaudojo 6000 Lt, nežino. Kai atidavė pinigus, V. D. panaudojo prieš ją smurtą ir ji su juo daugiau nebebendravo. Kartu su V. D. gyveno apie tris savaites (duomenys neskelbtini), V. D. sakė, kad tai jo namas. Tuo metu V. D. važinėjo žydros spalvos automobiliu „VW Passat“.

BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu pagarsinti nukentėjusiosios V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. T. parodė, kad V. D. pažįsta nuo 2013 metų. Su juo susipažino per radijo stotį „A2“. Pradžioje, t.y. apytiksliai tris savaites, susirašinėjo SMS trumposiomis žinutėmis. Po to V. pasiūlė susitikinėti ir jie apsigyveno (duomenys neskelbtini), Valų k., Trakų rajone. Ten buvo statomas namas, kuriame įrengtas vienas kambarys. V. pasakojo, kad šis namas priklauso jam, o draugas, kuris neva tuo metu buvo kalėjime, atlieka remonto darbus. Tuo metu ji naudojosi sesers vardu registruotu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. V. apie save nieko nepasakojo, o ji labai nieko neklausinėjo, nes buvo ką tik pradėję bendrauti, ji net nežinojo jo pavardės, jis nuolat pasakojo, kad yra verslininkas ir prekiauja kvepalais, kvepalus atsiveža iš Lenkijos. Greit po to, kai pradėjo su juo susitikinėti, t. y. praėjus dviem – trims dienoms nuo pirmojo susitikimo, V. pradėjo ją įtikinėti, kad reikia pinigų bendram jų verslui, kad jei ji turėtų pinigų ir investuotų kartu su juo į prekybą kvepalais, tai jie kartu galėtų išsinuomoti patalpas, kur įrengtų parduotuvę ir prekiautų kvepalais. V. apie ją buvo labai daug išsiklausinėjęs, žinojo, kad ji dirba virėja, kad atlyginimas nedidelis. Jis žinojo, jog ji (V. T.) norėdama užsidirbti papildomų pinigų, tikrai juo patikės ir bet kokiais būdais padės jam bei gaus pinigų. Dabar praėjus daug metų nuo pažinties su V. D., supranta, kad jis sukčius, manipuliuoja žmonėmis, juos skriaudžia ir jais naudojasi, dar ir dabar prisimindama tai, kaip jis su ja elgėsi, verkia, bijo jo ir galvoja, kad jis gali su ja susidoroti. V. D. ją įtikino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nes neva pateko į eismo įvykį, dėl kurio jis buvo kaltas ir eismo įvykio metu buvo išgėręs, todėl iš jo buvo atimta teisė vairuoti. Patikėjo V. D. pasakojimais ir ne kartą jį aukščiau paminėtu automobiliu vežiojo pardavinėti kvepalų. Kiek prisimena, vežė jį į Juodšilius, Vilniuje, į Kauną, jis eidavo į kirpyklas ir nešdavosi kvepalus. Įtikinta V. D., kad jis tikrai verslininkas ir kad investavus į verslą jis išsiplės ir jie uždirbs daug pinigų, buvo įtikinta, kad gyvenimas pagerės, 2013-09-07 gavo tris paskolas iš kredito bendrovių „Vivus.Lt“ suteikė 3000 Lt (868 Eur) paskolą, o grąžinti reikėjo 5284.62 Lt (1530.53 Eur); „SmsCredit“ - suteikė 300 Lt (86.88 Eur) paskolą, šią paskolą grąžino iš savo asmeninių lėšų ir anksčiau numatyto termino, todėl nereikėjo mokėti palūkanų ir grąžino tokią pačią sumą kaip ir buvo suteikta; UAB „MCB Finance“ - Credit24 suteikė 700 Lt (202.73 Eur) paskolą, o grąžinti reikėjo 948.78 Lt (274.78 Eur). Pinigus kredito bendrovės tą pačią dieną pervedė į jos sąskaitą, esančią banke SWEDBANK, kuriuos iš karto, tą pačią dieną, ji išgrynino ir visus atidavė V. D., iš jų negavo nė lito. Tą pačią dieną V. D. pinigus, galimai dalį pinigų, konvertavo į zlotus ir tą pačią dieną jos automobiliu (ji vairavo) važiavo į Lenkiją apsipirkti. Kažkokiame sandėlyje, kurio adreso nežino V. D. už jos pinigus pirko kvepalus. V. D. vis kalbėjo, kaip verslas vystysis, kai jie uždirbs daug pinigų, ir kad paskolas grąžins iš gauto pelno, jog nebus jokių problemų dėl paskolų grąžinimo. V. D. ne tik kad nedavė jai pinigų, nemokėjo jokių įmokų, visas paskolas grąžino ji pati iš savo asmeninių lėšų, o galų gale pradėjo ją mušti. Tikslios dienos neprisimena, nes tai buvo labai seniai, V. D. pasakė, kad važiuoja namo, jis supyko, griebė už plaukų ir trenkė ją į žemę bei neleido išvažiuoti, šaukė, kad ji niekur nevažiuos ir nuo to momento pradėjo ją kontroliuoti, visada buvo su ja kartu, kontroliavo kur eina, su kuo kalba telefonu, neleido sesei nieko pasakoti, net nurodinėjo ką ji turinti sakyti sesei ir ko negalinti jai pasakoti, jautėsi nuo jo priklausoma, bijojo jo, nes jis nuolat gyrėsi, kad pažįsta daugybę pareigūnų ir kad yra nebaudžiamas. Su V. D. kažkurį laiką buvo kartu tik todėl, kad tikėjosi, jog jis grąžins pinigus ir ji galės grąžinti paskolas. Tikslios dienos neprisimena, išsiuntė sesei L. K. SMS žinutę iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini), parašė, kad nedrįsta V. D. pasakyti, jog jis grąžintų paskolas, kad skolos ją slegia ir dėl to ji nuolat verkia, o V. D. vis ją kaltina nebūtais dalykais, muša ir nė neketina grąžinti paskolų. Tokio agresyvaus V. D. buvo išgąsdinta, bijojo, kad jei priešinsis jam, tai gali dar labiau nukentėti, gali būti dar labiau sumušta, bijojo, kad jo agresijos priepuolio metu gali ir neišgyventi. Siųsdama sesei tokią SMS žinutę, paprašė pagalbos, kad sesuo ją (V. T.) nuo jo išvaduotų. Po to, kai baigėsi paskolų pinigai, V. D. pareikalavo, kad ji parduotų savo kompiuterį, kai ši nesutiko, tada jis grasinančiu tonu pareikalavo vėl pinigų. Labai jo išsigando, bijojo, kad jis vėl pradės ją mušti, tačiau jam pasakė, kad pinigų neturi, bet gali paklausti ar jo reikalaujamą sumą, t. y. 6000 Lt, turi sesuo. Kai sesuo pasakė, kad 6000 Lt neturi, turi tik 5000 Lt, tada V. D. pasakė, kad jam reikia 6000 Lt ir ne mažiau, nes neva jei jis negaus tokios sumos ir jos kažkam nesumokės, tai neva jį pasodins į kalėjimą. Ir ji, ir sesuo buvo įtikintos jo pasakojimų, todėl patikėjo ir sesuo paskolino 6000 Lt. Po to, kai išsiskyrė su V. D., t.y. pabėgo nuo jo, visko bijojo, nuolat dairėsi aplinkui, galvojo, kad jis ją seka, važiuodama automobiliu nuolat žvilgčiojo į veidrodėlį, eidama gatve net apsidairydavo. Dėl tokių V. D. veiksmų patyrė turtinės ir moralinės žalos (t. 4, b.l. 58-60 b.l.).

Pagarsinus parodymus, nukentėjusioji nurodė, kad parodymai užrašyti iš jos žodžių, patikslino, kad V. D. ją mušė tik vieną kartą. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti 1892,19 Eur turtinei žalai atlyginti. Tiek patyrė žalos dėl kreditų ir sumokėtų palūkanų. V. D. nereikalavo grąžinti pinigus, tikėjosi, kad pats grąžins. Žadėjo grąžinti skolą, pripažino, kad yra skolingas. Į policiją dėl kaltinamojo veiksmų, padarytos žalos nesikreipė. Vėliau sesuo internete perskaitė, kad ieškoma nukentėjusiųjų, prašoma atsiliepti. Apklausos metu jai nebuvo išaiškinta teisė rašyti pareiškimą. Duodama paaiškinimus, pati neskaičiavo kokią žalą patyrė, pasitikėjo pareigūnu, pateikė tyrėjui dokumentus. Prašo priteisti žalą, kurią patyrė bei palūkanas (t. 7, b.l. 17-33).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad jo žmonos sesuo V. T. su kaltinamuoju buvo išvykusi į Lenkiją. Po apsipirkimo trumpam užvažiavo pas juos į namus. Taip susipažino su kaltinamuoju. Jis parodė ką nusipirko iš parfumerijos. Po kurio laiko paprašė paskolinti pinigų verslui. Dėl to į jį kreipėsi žmona, kadangi pinigai buvo pas jį, prašydama paskolinti seseriai V. T. pinigų kartu su V. D. verslui plėtoti. Skolindamas pinigus galvojo, kad skolina jiems verslui. Pinigus davė žmonai, o žmona – V. T.. Pinigų perdavimo V. D. jis nematė. V. T. pasakė, kad pinigus perdavė V. D.. Po kurio laiko šeimoje atsitiko nelaimė, reikėjo pinigų laidotuvėms. Kreipėsi į V.d., prašydami grąžinti skolą, tačiau jis pasakė, kad pinigų neturi. Skolos neneigė, iki šiol skola negrąžinta.

Palaiko civilinį ieškinį dėl 1737,72 Eur priteisimo.

BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu pagarsinti nukentėjusiojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 7, b.l. 17-33).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad tikslios dienos neprisimena, galimai 2013 metais į jį kreipėsi jo žmonos L. K. sesuo V. T.. Ji paaiškino, kad jos draugas V. D. yra verslininkas ir prekiauja kosmetika bei kvepalais, kuriuos atsiveža iš Lenkijos ir pardavinėja Lietuvoje įvairiems asmenims. Vaida pasakojo, kad jis ją įkalbėjo vykdyti bendrą verslą, t.y. įdėti savo pinigus į verslą, prekiauti kvepalais ir gautą pelną pasidalinti per pusę. Kadangi V. dirba virėja ir gauna nedidelį atlyginimą, todėl patikėjo V. D. sukurta istorija ir tikėjosi užsidirbti papildomų pinigų, tokiu būdu pagerinti savo finansinę padėtį. Kadangi jos atlyginimas yra nedidelis ir savų pinigų ji negalėjo investuoti į verslą, todėl kreipėsi į jį ir paprašė paskolinti 6000 Lt (1737.72 Eur). Jis (V. K.) tuo metu turėjo sutaupęs 5000 Lt, o 1000 Lt išgrynino iš savo sąskaitos, esančios banke Swedbank. Visus pinigus, t.y. 6000 Lt perdavė V.. Tuo metu V. buvo jų namuose, tai V. jam pinigus iš karto ir perdavė. Žino, kad už šiuos pinigus V. D. kartu su V. vyko į Lenkiją, matė, kad grįžę iš Lenkijos atsivežė prekių, t.y. kvepalų, nes po buteliuką kvepalų gavo ir jis su žmona. Iki to, kai paskolino 6000 Lt, nežinojo, kad V. jau yra gavusi greituosius kreditus ir gautus pinigus perdavusi V. D.. Kokią tiksliai sumą pinigų V. gavo iš kredito bendrovių, nežino. Po bendravimo su V. D., V. labai blogai jautėsi. Jis matė, kad ji buvo sužlugdyta morališkai, buvo labai jautri, tik užsiminus apie V. D., iš karto pradėdavo verkti, ji ir dabar negali ramiai galvoti ir kalbėti apie santykius su V. D.. Iš V. žodžių žino, kad jis jai yra sudavęs ir tokiu būdu sukėlęs fizinį skausmą. Tuo metu, kai V. draugavo su V. D., buvo laikotarpis kai ji gyveno su juo atskirai name. V. D. buvo pasakęs, kad tas namas priklauso jam, nors vėliau išsiaiškino, kad tas namas jam nepriklauso ir niekada nepriklausė. V. labai nukentėjo nuo V. D. psichologinio smurto, jis ją kontroliavo, neleisdavo bendrauti nei su seserimi, nei su juo. Kontroliavo jos veiksmus visiškai, net veždavo į darbą ir pasiimdavo iš darbo, kad tik ji negrįžtų pas juos į namus, nes iki susitikimo su V. D., V. gyveno jų namuose. Tikslios dienos neprisimena, tačiau V. pasislėpusi nuo V. D., atsiuntė trumpąją SMS žinutę, kurios tikslaus teksto neprisimena, tačiau V. šaukėsi pagalbos, prašė ją išvaduoti nuo V. D.. Su žmona nuvažiavo į namą, kur V. gyveno su V. D. ir ją parsivežė į namus. Vaida buvo tiek išgąsdinta, kad vis dairėsi, ar V. D. jos neseka ir pan. Su V. D. bendravo ir pats asmeniškai. Jis kartu važiavo į sodybą, kur pasisėdėjimo metu pavartojo alkoholio ir tapo labai agresyvus. Per miegus keikėsi, daužėsi. Nuoširdžiai patikėjo ir jis, ir V., kad V. D. tikrai gali būti verslininkas, todėl ir skolino pinigus bei tikėjosi, kad jis V. neapgaus, padės jai užsidirbti papildomų pinigų ir grąžins jam skolą, t. y. 6000 Lt, tačiau V. D. jam skolos negrąžino. Negrąžino ir V. pinigų, kuriuos ji gavo iš kredito bendrovių. Po to, kai V. iš V. D. išsivežė, vis bandė su juo susisiekti ir prašė grąžinti skolas, tačiau girdėjo tik pažadus, kad jis užsidirbs, surinks reikiamą sumą pinigų ir skolas grąžins, tačiau negrąžino. Apie tai, kad V. D. yra sulaikytas, sužinojo iš savo žmonos, informaciją apie tai, kad atliekamas tyrimas dėl neteisėtų V. D. veiksmų ji sužinojo iš žiniasklaidos (t. 4, b.l. 68-70 b.l.).

Pagarsinus parodymus, nurodė, kad nematė kaip V. T. perdavė pinigus V. D.. Kvepalus iš Lenkijos pas V. D. patė prieš paskolinant 6000 Lt, dėl to juo pasitikėjo. Buvo kalba apie jų bendrą verslą. Nuo 2013 m. į policiją nesikreipė, kadangi V. buvo prigąsdinta. Pinigus skolino V., nes ji prašė per žmoną. Prašo priteisti iš V. D., kadangi jie su V. buvo verslo partneriai. Pinigai buvo skolinami pirkti parfumerijai, verslui kartu su V. D.. Pinigai buvo šeimos (t. 7, b.l. 17-33).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. C. parodė, kad su D. susipažino 2016 m. balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje per draugę. Maždaug po mėnesio bendravimo, gegužės pabaigoje, V. D. jai pradėjo pasakoti, kad pas jį sunki situacija, reikalingi pinigai - 3000 Lt teisminiam procesui dėl avarijos. Ji pasakė, kad tokių pinigų neturi. Jis primygtinai prašė, kad čia vos ne gyvybės klausimas. Jis pasakė, kad parašys skolos raštelį, kad iki 3000 Lt galioja ranka rašytas. Ji sutiko, paėmė paskolą Vilniaus „Swedbanke“ ir ji V. D. perdavė 1000 Eur Jis parašė skolos raštelį. Tai buvo paskola banke, kuriame ji turi sąskaitą. Paskolą paėmė, atrodo, 2016 m. gegužės 25 d. Kadangi bankomatas, išimant pinigus, duoda nelygiai, tai buvo lygtai 950 Eur. 50 Eur jis jai davė pirmajam įnašui birželio 17 d. Jis apsakė, kad įnašus darys pats. V. D. atidavė 900 Eur grynais pinigais. Vėliau jis paskambino ir pakvietė atvažiuoti į ligoninę, jai nuvykus, V. D. paaiškino, kad jį siunčia reabilitacijai į Šventąją ir kad reikia greitai jai grąžinti skolą ir dar užsidirbti, jis investuos į kvepalus reikalingą sumą. Sakė, kad Šventojoje ir Klaipėdoje jau 20 metų turi pažinčių šiame versle, tai yra greitas būdas realizuoti ir grąžinti pinigus. Jai tai buvo aktualu. Išvykti į Šventąją jis turėjo birželio 1 ar 2 d., pirmadienį, o apie tai užsiminė sekmadienį. Mėgino sakyti, kad jai neduos paskolų. Vis tiek jis primygtinai prašė pabandyti. Nuvyko į „Akropolį“, į grietojo kredito firmas. Nebuvo galimybės gauti iš karto, nes reikėjo duomenis patikrinti. Jis mašinoje turėjo nešiojamą kompiuterį, pasižiūrėjo paskolas kompiuteryje. Paskolos.lt apskaičiavo galimybę duoti paskolą. Užpildė duomenis, visą informaciją internetu pildė ji, buvo pasiskolinta 1600 Eur be palūkanų. D. prašė 3000 Eur kvepalams užsipirkti, bet čia buvo 1600 Eur ir pas ją kortelėje buvo dar 400 Eur, kuriuos ji nuėmė nuo sąskaitos. Kadangi tokios pinigų sumos iš kortelės negalima buvo nuimti, po to, kai pinigai buvo pervesti į sąskaitą, abu vyko Akropolyje esantį „Swedbanką“, kad padidintų nuėmimų limitą. Banke išdavė grynais. Akropolio aikštelėje ji D. atidavė 2000 Eur. Dar buvo paskolinta 1200 eurų suma. Važiuojant į darbą, V. D. pasakė, kad jam reikia dar pinigų, nes nesurado teisminiams nagrinėjimams. Važiuodami užsuko į Nemenčinės „PayPost“ kioską ir ten jai grynais išdavė 1200 Eur paskolą, kurią ji atidavė V. D.. Ši paskola buvo prieš 1600 Eur paskolą. Paskutiniai jos paskolinti pinigai buvo 500, kuriuos ji pasiskolino iš sesers. Tai buvo po sanatorijos. Ji paklausė D., kur pinigai, tačiau jis pradėjo jai sakyti, kokia pas jį sunki padėtis, kad jis neturi kur gyventi, neturi ką valgyti, o ji gerai gyvena ir dar iš jo reikalauja pinigų. Po tokio žodinio konflikto jie išsiskyrė. Bet vėl susitikus jis sakė, kad jam šiuo momentu nesiseka ir kad jam reikia pinigų nuvažiuoti į Lenkiją paimti kosmetiką. Sakė, kad pats važiuoti negali, nes nevairuoja, o ji irgi vairuoti negali, neturi teisių. Reikėjo grynųjų pinigų. Vėliau paskambino ir pasakė, kad atėjo nauja kvepalų partija, labai pigi, iš sandėlio paimama. Tada ji jam padavė 500 Eur, kuriuos pasiskolino iš sesers. Sesuo pervedė tą pačią dieną, kai paprašė. Jis nuvažiavo į sandėlius. Prieš tai ji jam davė 300 savo pinigų, jis atvežė kvepalus, bet ji juos paėmiau pas save. Tada jis paprašė 500. JI daviau jam 500 Eur. Jis paskambino, kad sugedo automobilis. Pasakė, kad sandėlis uždarytas, negalėjo paimti, kad mašinos remontui labai daug reikia. Tuomet jau suprato, kad pinigų nėra. Pirmą kartą parašė skolos raštelius, o kitus kartus nespėdavo. Kai jis pradėjo prašyti pinigų į Lenkiją kvepalų važiuoti, ji pasakė, kad nekalbės apie kitas paskolas kol nebus grąžinti pinigai pagal raštelius. Tada jis sutiko parašyti raštelius. Pasakė, kad galima paimti telefoną iš salono, jį priduoti ir pinigus investuoti į parfumeriją. Ji atsisakė. Pasiskambindavo pasiklausti kaip reikalai su pinigais. Paskutinį kartą paskambino ir pasakė, kad nebegali laukti, kadangi vieno raštelio terminas jau buvo pasibaigęs, pasakė, kad paduos išieškojimui. V. D. paskolino 4650 Eur, perduodama grynais pinigais. Paskolų rašteliai yra 4700 Eur sumai.

BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu pagarsinti V. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. C. parodė, kad apytiksliai 2016 metų pavasarį susipažino su vyriškiu vardu V. D.. Jo duomenis sužinojo po to, kai jis pasirašė paskolos raštelius. Pradžioje su V. bendravo telefonu, vėliau pradėjo susitikinėti, jis pasakojo, kad yra susipykęs su savo seserimi, nes nepasidalina tėvų turto, yra išsikraustęs iš namų, su seserimi dėl turto dalybų vykta teisminiai ginčai, todėl neturintis kur gyventi, pradžioje turėjo pinigų, todėl nuomojosi butą, bet po to turėjo kraustytis į automobilį ir jame gyventi, nes neturi pinigų. Kaip supranta, V. savo tokiomis kalbomis bandė sukelti gailestį jo atžvilgiu, kiekvieną kartą guodėsi, kaip yra skriaudžiamas, kad neturi už ką gyventi, kad reikia labai daug pinigų teisminiams ginčams ir t.t. Pasakojo, kad dėl problemų jam pašlijusi sveikata. V. mokėjo kalbėti labai įtikinamai, įtikino ją ne tik dėl to, kad jis turi finansinių problemų, bet tuo, kad yra verslininkas ir prekiauja kvepalais bei dekoratyvine kosmetika, taip pat tikėdama jo apgaule, patikėjo ir tuo, kad jo ketinimai jos atžvilgiu yra rimti, manė, kad jie draugaus. Dabar supranta, kad V. yra sukčius ir kad siekdamas gauti iš jos naudos, o būtent pinigų, kalbas apie tai, kokia sudėtinga jo finansinė padėtis pradėdavo visada tokiu momentu, kai ji turėdavo apsispręsti labai greitai, neturėdavo galimybės apsvarstyti susiklosčiusią situaciją ir jai nelikdavo kitos išeities, kaip tik padėti, t.y. jo įkalbėta ir patikėjusi jo apgaule ėmė paskolas ir visus iš paskolų gautus pinigus perduodavo jam, jis visada žadėjo mokėti įmokas, jai niekada nekilo įtarimų, kad jis apgaudinėja. V. sakė, kad jam labai daug pinigų reikia teisminiams ginčams ir prekėms, t.y. kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti. Tokiu būdu, veikiama jo apgaulės, savo vardu ji gavo 4 paskolas, viso bendroje sumoje jam perdavė 5250.68 Eur. Kiekvieną kartą V. prašydamas paimti paskolą, įtikinėdavo ją, kad pasirašys paskolos raštelį, kuris garantuos pinigų grąžinimą ir yra galiojantis, neva jis mokės paskolas. Siekdamas gauti pinigų, jis net žadėjo perrašyti jos vardu automobilį, kuriuo tuo metu važinėjo, t.y. „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl tokio V. spaudimo ji jutusi didelį psichologinį spaudimą, vieno susitikimo metu buvo labai įbauginta jo agresyvaus elgesio, nes jam nepatiko, kad ji bendravo su pro šalį ėjusiu vyriškiu, tuo metu labai išsigando, nes jie buvo Vilniaus rajone prie ežero ir bijojo, kad jei jis pradės naudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą, neturės kur eiti ir kur nuo jo pasislėpti. Ji bandė jo klausti, kur pinigai, kur prekės ir kur uždirbti pinigai, nes jai reikėjo grąžinti paskolas, tai V. D. visada situaciją pakreipdavo ta linkme, kad kiekvieną kartą ji pasijusdavo kalta, kad užklausdavo, kur jos pinigai. Nei vienos įmokos už jos vardu paimtas paskolas jis nemokėjo, nors ir žadėjo tą daryti, kiekvieną kartą kai ji paskambindavo paprašyti pinigų įmokoms, gaudavo suktą persuktą atsakymą, kad jam nesiseka verslas, gyvenimas ir pan., kiekvieną kartą pamatydavęs, kad ji teisi, V. D. užimdavo puolimo poziciją ir vėl ją apkaltindavo dėl jo neva nenusisekusio verslo ir gyvenimo. Paskutinį kartą su V. bendravo galimai 2017-05-19, jis eilinį kartą bandė sukelti jos gailestį, apie įmokas jo net neklausė, nes kaip suprato iš jo kalbos, eilinį kartą neturėjo pinigų. V. yra pasirašęs 4 skolos raštelius. Dvi paskolas, t.y. pagal 2016-07-30 (1750.68 Eur) ir pagal 2016-08-11 (1600 Eur) yra grąžinusi, nes tai paskolos, kurios gautos greitųjų kreditų bendrovėse ir labai didelės palūkanos, todėl supratusi, kad iš V. negaus nei vieno euro, paprašė, kad sūnus paimtų paskolą banke su mažesnėmis palūkanomis ir padėtų grąžinti šiuos paminėtus kreditus, apklausos metu buvo grąžinusi kreditą, kurį gavo jos sūnus V. C.. Nors skolos rašteliuose yra nurodytas skolų grąžinimo terminas, kuris dar nepasibaigęs, tačiau ji suprantanti, kad V. D. neketina padėti tų kreditų grąžinti ir niekada neketino to daryti. Dėl tokių apgaulingų V. D. įtikinėjimų patyrė ne tik moralinės, bet ir turtinės žalos. V. ją (V. C.) supažindino su savo drauge T., kuri neva jam padeda ir automobilį jam skolina ir pinigų kartais. T. tuo metu buvo Gariūnuose, ten prekiavo drabužiais. Po visų kreditų gavimo, V. pradėjo prašyti, kad ji (V. C.) savo vardu su sutartimi pirktų telefoną, tačiau ši atsisakiusi, todėl nuo tada jų draugystė nutrūko, jų bendravimas liko telefoninis ir tik dėl kreditų grąžinimo (t. 2, b.l. 125-126 b.l.).

Pagarsinus parodymus, nukentėjusioji nurodė, kad nuimant 1000 Eur paskolą grynaisiais pinigais, imamas aptarnavimo mokestis, todėl galėjo nuimti 950 Eur. 50 Eur V. D. jai atidavė, o skolos raštelį parašė 1000 Eur sumai. Kadangi priskaičiuotos 200 Eur palūkanos, tai bendra skolos suma yra 1200 Eur. Grynais pinigais į rankas V. D. perdavė 4650 Eur. 7086,03 Eur suma yra paskaičiuota su palūkanomis už kreditus. Prašo priteisti šią sumą. Fizinio smurto V. D. prieš ją nenaudojo. Būdavo agresyvus, kai ji paklausdavo apie pinigus, sakydamas kaip ji gali klausti, reikalauti, kai jam sunkus periodas. Skolinantis pinigus, jis sakė, kad įmokas mokės pats. Jis sudarė įspūdį, kad gali greitai realizuoti kvepalus ir gauti pinigus. V. D. neįmokėjo nei vienos įmokos už kreditus. Vėlesnes paskolas ėmė, tikėdamasi, kad bus grąžintos pirmiau paimtos paskolos. Šie įvykiai ją paveikė finansiškai, buvo šoke, turėjo sveikatos sutrikimų. Buvo parašyti 4 skolos rašteliai – 1000 Eur, 1200 Eur su palūkanomis, 1600 Eur su palūkanomis ir 900 Eur. Pirmame raštelyje dėl 900 Eur buvo nurodyta grąžinimo data iki 2017 m. sausio mėn. Kai suprato, kad gali nebeatgauti pinigų, kreipėsi į policiją. 2017 m. birželio 1 d. ji kreipėsi į policiją pasiteirauti apie susidariusią padėtį. Jai buvo paaiškinta, jog, kadangi santykiai yra draugiški, paskolino laisva valia, terminai nėra pasibaigę, jie nieko negali padaryti. Pirmosios paskolos 1000 Eur išmokėjimas baigsis 2017 m. gegužės mėn. Kitos paskolos buvo greitieji kreditai su didelėmis palūkanomis. Grąžinant paskolas, prašė sūnaus, pažįstamų pagalbos. Sūnaus vardu paėmė paskolą palankesnėmis sąlygomis, kad grąžintų tris greituosius kreditus. Neprisimena kiek pinigų grąžino pagal kiekvieną greitojo kredito sutartį. Paskolos grąžintos, moka įmokas pagal sūnaus paimtą kreditą. 7086,03 Eur suma susideda iš 1000 Eur, 1200 ir 1600 Eur paskolų su palūkanomis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 2016 m. gruodžio mėn., susipažino per skelbimą, bendravo kaip draugai. 2017 m. vasario 20 d. kaltinamasis paskambino ir paprašė pagalbos, kad skubiai reikia paimti prekes, kurias atvežė, kad reikalingi pinigai, sakė, kad greitai atiduos, greitai parduos ir po 2-3 mėnesių grąžinas. Ji iš General Financing“ 2017 m. vasario 20 d. paėmė 3000 Eur paskolą, su palūkanomis reikia grąžinti 4795,50 Eur iki 2020 m. sausio 20 d. Šiai dienai liko sumokėti apie 1700 Eur. Paskola jai buvo suteikta išmokant pinigus grynais, kuriuos ji iš karto perdavė D.. Su D. susitarė, kad pirmus du mėnesius nereikės mokėti, o jis per tą laiką parduos prekes ir grąžins visą sumą. Po to jis dingo, vėliau pamatė internete, kad jis sulaikytas. Dar grynais pinigais D. yra paskolinusi be jokių dokumentų apie 700 Eur, gali būti, kad 500 Eur. Pinigus D. be dokumentų skolino iki vasario 20 d., prieš Naujuosius metus be paskolos raštelių skolino D. du kartus. D. ją įtikino, kad jam reikalinga pagalba. Fizinio smurto jos atžvilgiu kaltinamasis nenaudojo (t. 7, b.l. 63-65). Jai paskambino ir pakvietė kaip liudytoją. Policijoje parašė pareiškimą dėl paimtos paskolos. Kai jie susitikdavo, už vairo visuomet būdavo D.. D. sakė, kad tai studentas ir nori užsidirbti. D. visą laiką tylėdavo. Automobilis, kuriuo važinėdavo D. buvo tamsus visureigis. D. pastoviai rėkdavo ant vaikino, kad ne taip važiuoja, ne ten suka, suduodavo ranka, t.y. pastumdavo vairavimo metu. Su D. neteko bendrauti. Su juo važiavo gal penkis kartus. D. buvo su akiniais, kad jie būtų sulaužyti, nematė, Fizinio smurto žymių ant jo kūno nepastebėjo, bet jis būdavo išsigandęs, atrodė užguitas. Paskutinį kartą, kai matėsi su D., po 20 dienos, vaikino už vairo jau nebuvo, matė tik jo telefoną. D. paaiškino, kad neprisimena, užmigo, o kai pabudo, jis buvo pabėgęs. Prašo priteisti paimtos paskolos sumą su palūkanomis bei paskolintus pinigus. Iš policijos paskambino ir pasakė, kad D. telefone rado jos numerį, todėl paskambino. Ji rašė pareiškimą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 7, b.l. 63-65).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. B. parodė, kad su V. D. susipažino per www.one.lt. Gal gegužės 4 d. pas ją atvažiavo į Molėtų raj. Jis klausė, kur yra artimiausia parduotuvė, ar yra ežerų, kad galima būtų nuvažiuoti pažvejoti. Pasiūlė važiuoti iki parduotuvės į miestą. Nuvažiavo iki Vilniaus. Nuvažiavo gal į Fabijoniškes, kur buvo jo išnuomotas butas. Po kurio laiko pasakė, kad reikia išsikraustyti iš to buto. Keitė butus ir visą laiką sakė, kad eitų ji, nes savininkas gali pareikalauti pasą parodyti. Paskutinį kartą jis nuomojosi butą priešais PC „Mandarinas“. Išnuomota buvo dviem dienom, iki pietų reikėjo išeiti. Prieš tai D. pasiūlė paimti telefoną sūnui dovanų. Nuvažiavo į „Maximą“ Jakšto gatvėje ir paėmė telefoną iPhone. V. D. apsakė, kad reikės parduoti. Telefoną pardavė už 650 Eur, pinigus pasiėmė V. D.. Po to V. D. pasiūlė prekiauti parfumerija, turėti savo verslą. Pagalvojo, kad neblogai būtų, bet pasakė, kad jai tokios paskolos neduos, nes yra nedirbanti. Tuomet V. D. jos paklausė ar turinti draugę. Jos draugė J. J. paėmė kreditą 200 Eur ir perdavė V. D., kadangi trūko pinigų, turėjo važiuoti į Lenkiją parfumerijos pirkti. Jis norėjo daugiau negu 200 Eur paimti, bet jai negalėjo suteikti didesnio kredito. Ji (O. B.) už tą kreditą moka po 23 eurus kiekvieną mėnesį, o už telefoną irgi reikia mokėti, bet neturi iš ko mokėti. Turi neįgalų vaiką, gaunu tik 168 Eur pašalpą. Už kreditą liko mokėti 5 mėnesius. Pirmą kartą V. D. pasiūlė nupirkti telefoną, kaip dovaną sūnui. Salone jis pasakė, kad telefonas bus sūnui, vėliau sakė, kad pinigų reikia išsipirkti patentą. Pirkdama telefoną, pasirašė sutartį 2 metams. Šiuo metu yra reikalavimas sumokėti 446 Eur sumą. Įmokų nemokėjo. Sutarties neturi, nes telefonas parduotas su sutartimi. V. žadėjo, kad tą sumą mokės kartu. Telefoną ji paėmė savo vardu. Telefoną pardavė nepažįstamam vyriškiui, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Pinigus minėtas vyriškis sumokėjo V.. Už parduotą telefoną pinigų ji negavo. Kokia buvo telefono kaina, neatsimena – 800 ar 900 Eur su palūkanomis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė sumą 966 Eur. Jos patirta turtinė žala – 966 Eur. Jų bendravimas nutrūko gegužės 22 d. Jis atvažiavo pas ją į kaimą pasiimti daiktų ir pareiškė, kad trūksta parfumerijos, ji teigė, kad nieko neėmė. Gegužės 23 d. V. D. telefonas jau neveikė. Gegužės 29 d. jai paskambino tyrėjas ir pasakė, kad V. D. suimtas, pasakė paskaityti internete www.delfi.lt portale. Iš kur tyrėjas turėjo jos telefono numerį, nežino. Gegužės 30 d. buvo iškviesta į apklausą. Telefoną pirko gegužės 5 d. Grafiko kiek kiekvieną mėnesį reikia mokėti, negavo 966 Eur sumą pati paskaičiavo pagal tai kiek reikia mokėti kiekvieną mėnesį. Dokumento, kuriame būtų nurodyta kaina, nedavė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. J. parodė, kad V. D. nepažįsta, O. B. – jos draugė. Gegužės 18 d. jai paskambino O. B. ir pasakė, kad atsitiko bėda, nesakė kokios pagalbos reikia, sakė, kad ne telefoninis pokalbis, tik pasakė, kad pas ją atvažiuos ir paims. Kaltinamasis atvažiavo pas ją į namus ir nuvežė ją į Vilnių pas O. B.. Ji buvo apsakiusi pasiimti su savimi pasą. Kai atvažiavo į Vilnių, Pasakė, kad reikia paimti kreditą. Ji atsakė, kad jai niekas neduos, nes gauna tik pašalpą už vaikus. Prašė 3000 Eur, bet jai nedavė. Davė 200 Eur „PayPost. Jai nepasakė kam reikalingi pinigai, ji neklausė. Paėmė paskolą padėti draugei, galvojo, kad kažkas atsitiko. Vėliau pasakė, kad sudaužė telefoną ir reikia pirkti naują. Pinigus „PayPost“ išdavė grynais, juos atidavė kaltinamajam. Už 200 Eur jai reikia grąžinti 480 Eur. Paskolą moka O. B.. Neatsimena kiek liko neišmokėta. Neturės nuostolių, jei O. B. grąžins paskolą. Atidavė pinigus nepažįstamam D., nes bijojo, kad neužmuštų. D. jai negrasino, bet buvo nepažįstamas. Galvojo, kad atvažiuos draugė, o atvažiavo nepažįstamas. Po to, kai atidavė pinigus D., jis ją nuvežė į butą, kur buvo O. B.. Neprisimena ar tarėsi kas mokės įmokas. Neprašo priteisti 480 Eur, nes paskolą moka O. B.. Jai paskambino tyrėjo D. S. ir pasakė, kad D. suimtas ir kad atvyktų į apklausą. Paklausė tyrėjos iš kur gavo jos telefono numerį, tačiau tyrėja neatsakė.

BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu pagarsinti J. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu dalyje dėl susitarimo kas mokės įmokas.

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, kad tuo metu, kai ėmė paskolą, nesigilino kas ją mokės, net nepaklausė O., kam reikalingi tie pinigai ir kada ji grąžins skolą. Paskolą ji paėmė 24 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį turės mokėti po 20 eurų, per 24 mėnesius sumokės 480 eurų. Apie tai, kad V. yra sukčius, sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kai buvo pakviesta apklausai. Dėl tokių V. veiksmų patyrė žalos, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir civiline ieškove (2 tomas, 70-71 b.l.). Pagarsinus parodymus, nukentėjusioji J. J. nurodė, kad jie yra teisingi. Supranta, kad jei O. B. paskolos nesumokės, ji turės mokėti. Palaiko civilinį ieškinį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją R. K.. V. D. jam paskambino dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos. Sutartį pasirašė R. K. pusei metų, susitarė, kad sumokės už vieną mėnesį į priekį ir depozitą pagal sutartį. Butą nuomojo 2016 m. spalio mėn. Už vieną mėnesį sumokėjo, o depozito nesumokėjo. K. pasakė, kad nebenuomos, pasakė, kad neturi iš ko mokėti, kad tas žmogus ją apgavo. Jai išrašė vekselį 150 Eur, šią sumą ji sumokėjo. Depozitas buvo 290 Eur, sutartyje įvardinta kaip už buto nuomą. Sutartyje nurodyta, kad mėnesio pabaigoje turi būti sumokėti komunaliniai mokesčiai pagal skaitiklių parodymus, išvardinti komunaliniai mokesčiai ir nurodyti skaitliukų rodmenys. Skaitliukų rodmenis jis užrašė, parodė R. K. ir ji su jais sutiko. Suma priklauso kiek išnaudota vandens ir elektros – 50-60 Eur. Elektrinis radiatorius, boileris buvo nustatyti visa galia, todėl išnaudota daugiau nei vidutiniškai (t. 7, b.l. 62-70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį butą nuomoja ir skelbimą apie jo nuomą yra patalpinęs internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt. Tikslios dienos neprisimena, tačiau 2016 metų rudenį jam paskambino vyriškis ir paprašė apžiūrėti butą, nes norėjo jį nuomotis, susitiko su vyriškiu, jis apžiūrėjo butą ir nusprendė jį nuomotis. Kitą dieną po buto apžiūros vyriškis atvažiavo su moterimi, t.y. R. K.. Visus buto nuomos klausimus derino vyriškis, o R. K. visą laiką tylėjo. Kalbantis apie buto nuomą jis (A. D.) pasiteiravo vyriškio, kuo jis užsiima, tačiau jis tik atkirto „koks skirtumas“, pokalbio metu paklausė, kokiu tikslu jie nuomojasi butą, vyriškis paaiškino, kad R. K. neva skiriasi su vyru ir turi dėl to problemų, todėl negalinti gyventi savo bute. 2016-10-11 surašė buto nuomos sutartį Nr. 16.10.11. R. K. pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir savo ranka sutartyje įrašė savo duomenis, t.y. vardą ir pavardę, asmens kodą, telefono numerį ir gyvenamosios vietos adresą. Pagal sutartį nuoma turėjo trukti nuo 2016-10-11 iki 2017-04-11, taipogi pagal sutartį jam turėjo sumokėti 290 eurų mokestį už vieną mėnesį ir 290 eurų užstatą dėl to, kad jei sutartis būtų nutraukta anksčiau laiko. Kaip suprato, bute jie turėjo gyventi kartu, tačiau jis bute nesilankė ir nematė, ar R. K. tikrai gyveno bute. Vieną kartą buvo atvažiavęs į butą ir matė, kad R. bute buvo. Pasirašius nuomos sutartį, vyriškis sumokėjo 290 eurų, tačiau užstato nesumokėjo ir vis žadėjo sumokėti užstatą, tačiau iki šiol nesumokėjo užstato nei R. nei vyriškis. R. ir vyriškis bute pragyveno vieną mėnesį ir vieną savaitę. Besibaigiant mėnesiui, jis atvažiavo į butą ir paprašė, kad jam sumokėtų užstatą, bute buvo ir R., ir vyriškis. Vyriškis paaiškino, kad tuo metu pinigų neturėjo ir užstatą sumokės po poros dienų. Jis sutiko, tačiau ir po poros dienų užstatas nebuvo sumokėtas. Vyriškis prižadėjo užstatą sumokėti po savaitės, tačiau ir po savaitės nesumokėjo, todėl praėjus savaitei po pokalbio vėl atvažiavo į butą, kuriame R. jau buvo ir ji paaiškino, kad vyriškis išvykęs, o ji neturinti pinigų sumokėti užstatą bei pasakė, kad buto daugiau nesinuomos. Tada jis peržiūrėjo elektros skaitiklių parodymus bei nustatė, kad už buto komunalinius aptarnavimus ji turinti sumokėti 100 eurų ir 50 eurų už vienos savaitės buto nuomą. Dėl susidariusios skolos R. paaiškino, kad gali kreiptis į policiją, arba ji galinti pasirašyti vekselį. Ji sutiko ir 2016-11-16 R. pasirašė vekselį. Iki 2016-11-25 R. vekselio neapmokėjo ir nuo tos dienos, t. y. 2016-11-25 ji pradėjo jo (A. D.) vengti, vengė atsiliepti į jo telefoninius skambučius. 2016-11-25 registruotu laišku R. išsiuntė pateikimą apmokėti skolą, po kelių dienų, t. y. 2016-12-02 registruotu paštu vėl išsiuntė R. pranešimą apie neapmokėjimą. Kai pagaliau jai prisiskambino ir paaiškino, kad pagal vekselį ji su juo neatsiskaitė ir jis turi teisę kreiptis į antstolius dėl skolos išieškojimo, o tada ji turėsianti sumokėti daug didesnę sumą nei nurodyta vekselyje, su R. sutarė, kad ji atsiskaitinės dalimis, t. y. po kiekvieno atlyginimo mokės po 50 eurų. Šiam momentui ji jau yra atsiskaičiusi. Po to, kai R. pradėjo su juo atsiskaitinėti, jos paklausė, kodėl ji vengė su juo (A. D.) bendrauti ir atsiskaityti bei paklausė ar jai taip elgtis patarė vyriškis. Ji patvirtino, kad būtent jis jai ir patarė nekreipti dėmesio į jo (A. D.) siųstus pranešimus. Tuo metu, kai dėl skolos apmokėjimo bendravo su R., ji pasakojo, kad vyriškis ja manipuliuoja, ją apgaudinėja, ji yra nupirkusi jam automobilį, kad ji yra apgauta, minėjo, kad vyriškis ja naudojasi, minėjo, kad dėl jo yra labai daug įsiskolinusi. Tikslios dienos neprisimena, tačiau naršydamas internete, portale DELFI rado ir perskaitė straipsnį, kuriame buvo nuotrauka ir rašoma apie vyriškį, kuris buvo su R. K., kai išsinuomojo jo butą (t. 3, b.l. 185-187 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad su D. Ž. susipažino prieš 2-3 metus, dalyvaudami ansamblyje. Šiuo metu taip pat groja, su D. susitinka repeticijose, koncertuose. 2016 m. gruodžio mėn. vakare, jam einant per pėsčiųjų perėją Gedimino per. Pri MacDonald, sustojo tamsios spalvos automobilis, nedidelis džipas. Už vairo buvo D.. D. pakėlė ranką, jis linktelėjo ir nuėjo. Jis tik po savaitės ar pusantros repeticijoje sužinojo, kad D. dingęs, neatsako į skambučius, neateina į repeticijas, nelanko paskaitų. Po to, kai D. atsirado, bendravo tik repeticijose, praėjus metams ar daugiau po įvykio. Jo dingimo tema nekalbėjo, jis pats nepasakojo. Apie tai kas įvykio, jam papasakojo J. P.. D. kažkiek natūraliai mikčioja, apibūdintų kaip ramų, bendraujantį, neišsišokantį. D. kapeloje grodavo valdišku akordeonu, kartais savo atsinešdavo, vėliau atsirado laisvų akordeonų, todėl savo nešiotis nebereikėjo (t. 7, b.l. 106-113).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį V. D., kuris iš jos įvairiais kiekiais pirkdavo kvepalus, kai ji dirbo prekyboje Gariūnų turgavietėje. Susipažino prieš 5-6 metus. Jis urmu įvairiais kiekiais pirkdavo kvepalus, kartais vieną kartą per mėnesį, kartais du kartus per savaitę. Už prekes visą laiką sumokėdavo. Porą kartų kvepalų atsiimti buvo užėjęs vaikinas. V. užsakė prekes telefonu, pasakė, kad negali atvykti. Vaikinas ateidavo su pinigais, pasiimdavo prekes. Tai galėjo būti prieš metus ar du. Vaikino amžiaus negali pasakyti. Buvo šalta, vaikinas buvo su kepure, apsirengęs, nesiskutęs, atrodė netvarkingas, nesiprausęs. Neprisimena ar buvo su akiniais. Sužalojimų ant jo kūno nematė. Buvo žiema, šalta. Nepastebėjo, kad vaikinas būtų įbaugintas. Ikiteisminio tyrimo metu vaikino neatpažino. Prekių jis paimdavo už skirtingas sumas nuo 100 iki 300 Eur arba 30, 50 Eur, priklausomai nuo to, kokių prekių turėjo. D. jai nėra skolingas. Policijoje jai pasakė, kad V. yra nesąžiningas, apgaudinėja žmones (t. 7, b.l. 106-113).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad V. D. pažįsta kaip klientą. 2017 m. ir šiuo metu dirba degalinėje „Saurida“, (duomenys neskelbtini), operatore. 2017 m. žiemą – iki kovo mėn., tiksliai neprisimena, ryte apie 9-10 val. atėjo į degalinę atėjo vaikinas iki 25 metų amžiaus, su akinukais. Vaikinas nuėjo į tualetą, ten ilgai išbuvo, apie 10 min. Jam išėjus, ji paklausė ar jo bloga savijauta, jis atsakė, kad bloga. Sužalojimų nematė. Ji pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, jis neatsisakė, ji iškvietė greitąją pagalbą. Vaikinas nieko nepasakojo, visą laiką tylėjo. Atvažiavusi greitoji po 5-10 min., berniuką išsivežė. Po to atėjo kaltinamasis ir paklausė kas atsitiko, jis neminėjo, kad vaikinas jo pažįstamas. Ji kaltinamajam papasakojo, kad iškvietė berniukui greitąja pagalbą. D. atpažino kaip klientą, kuris dažnai atvažiuodavo užsipilti kuro (t. 8, b,k, 106-113).

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, kad yra UAB „Saurida“ darbuotoja ir dirbo degalinės operatore degalinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tikslios dienos neprisimina, 2017 m. galimai sausio ar vasario mėnesį buvo darbo vietoje, kai laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 10.00 val. į degalinę atėjo vaikinas apie 23-25 metų amžiaus ir nuėjo į tualetą, ten užtruko pakankamai ilgai, t.y. apie 20-30 minučių, todėl kai jis išėjo iš tualeto, jai pasirodė keistas, neadekvatus, pamanė, kad jis blogai jaučiasi ir paklausė, ar jam kviesti medikus. Vaikinas paaiškino, kad jam blogai ir sutiko, kad iškviestų medikus. Medikai atvyko labai greitai, t.y. iki 10 minučių laikotarpyje, tačiau vaikinas per visą laikotarpį nieko nepaaiškino, kodėl jis jaučiasi blogai, elgėsi pakankamai ramiai. Atvažiavę medikai iš karto vaikiną išsivedė į greitosios pagalbos automobilį ir išsivežė, ji pamanė, kad į greitosios pagalbos ligoninę, tačiau tuo nebuvo įsitikinusi, nes neklausė. Po kurio laiko, tai yra išvažiavus greitosios pagalbos automobiliui, į degalinę atėjo vyriškis, kurio jokių duomenų nežino, apibūdinti smulkiai negali, tačiau atpažinti gali. Vyriškis paklausė, kas įvyko, nes pamatė greitosios pagalbos automobilį. Ji vyriškiui paaiškino, kad medikai išsivežė vaikinuką, kuriam buvo negera. Tada vyriškis apsidairė ir pasitikslino, ar tas vaikinukas buvo su akiniais. Ji patvirtino, kad vaikinas buvo su akiniais ir vyriškis išėjo. Kuria kryptimi vyriškis išėjo, nematė ir nežino, ar jis buvo su automobiliu ar ne. Po kažkiek laiko, tai yra apytiksliai po dviejų ar trijų valandų, tas pats vyriškis grįžo su vaikinu, kuriam ji kvietė medikus ir liepė vaikinui, kad šis atsiprašytų jos. Nieko nepaaiškino, vaikinas pasakė atsiprašau ir jie abu išėjo iš degalinės. Jai pasirodė, kad vaikinas tuo metu bijojo vyriškio, pamanė, kad vaikinas daro viską, ką paliepia vyriškis, nes vyriškis juo manipuliuoja (t. 1, b.l. 191-192 b.l.).

Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino, nurodydama, kad po dviejų ar trijų valandų, tas pats vyriškis grįžo su vaikinu į degalinę, jai pasirodė, kad vyriškis manipuliuoja, nes liepė atsiprašyti, sakydamas „atsiprašyk greitai“, vaikinas lyg bijodamas, pasakė „atsiprašau“. Ji suprato, kad atsiprašymas dėl to, kad sutrukdė, kad kvietė greitąją pagalbą. Vaikinas buvo su akinukais, nestambus. Vaikinui pasiūlė iškviesti medikus, kadangi jai pasirodė, kad jam silpna. Kai vaikiną išvežė, D. į degalinę atėjo gal po 5 min. Iš nuotraukų, kurios jai buvo pateiktos ikiteisminio tyrimo metu, atpažino kaltinamąjį ir vaikiną. Vaikinas nuotraukoje buvo be akinių. Iki apklausos jokia informacija apie tyrimą jai nebuvo pateikta (t. 7, b.l. 106-113).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad D. Ž. jo draugas, buvęs bendraklasis, tolimas giminaitis. 2017 m. sausio viduryje ar pabaigoje, D. jam paskambino apie 12 val. ir pasakė, kad paprašė padėti. Susitarė susitikti. Jam atėjus, pamatė juodą džipą, prie vairo buvo D., su juo buvo ir kaltinamasis. D. pasakė, kad pametė kaltinamojo žmonos telefoną ir reikia atlyginti žalą pasakė, kad viską atlygins. Jis sutiko, nes pasitikėjo D.. Nuvažiavo į Tele2 saloną, adreso neprisimena, į saloną nuėjo dviese su kaltinamuoju, D. pasiliko automobilyje. Jis pasirašė sutartį, paėmė telefoną „Samsung Galaxy S7Edge“ Telefono vertė virš 700 Eur. Su D. buvo sutarę, kad jis mokės už telefoną, o jis – už sutartį. D. moka. Telefoną jis perdavė D., o pastarasis – kaltinamajam. Po to trise važiavo į Kauną. Automobilį vairavo D.. Tuo metu, kai bendravo su D., jis neminėjo, kad užsiima kvepalų verslu. Važiuojant iš Kauno, automobilį sustabdė policija. D. ir D. pasikeitė vietomis. Kaltinamasis aiškinosi su policija, po to D. liepė pastatyti automobilį į aikštelę, kaltinamąjį išsivežė, jiems pasakė skirstytis, automobilį paėmė. Važiuojant iš Kauno, kaltinamasis vieną kartą supyko, šaukė ant D., kai šis vos nepadarė avarijos, šiaip bendravimas buvo normalus. Kai kaltinamąjį išsivežė policija, jis D. pasakė su kaltinamuoju nebebendrauti, jam kaltinamasis nepatiko, buvo kažkokia nuojauta. D. nesiskundė, kad yra apgautas, buvo tvarkingai apsirengęs, su akiniais. Vėliau su D. nebepavykdavo susisiekti telefonu, nes numeris buvo užblokuotas. Su juo susitiko jau Skuode, tuomet jis papasakojo, kad buvo reketuojamas nuo 2016 m. pabaigos, kad ieškojo darbo ir rado, susitiko su kaltinamuoju, jam davė pasirašyti darbo sutartį, kad dirbs asmeniniu vairuotoju, D. pasirašė ir kaltinamasis tą sutartį pasiėmė. Į paskaitas negalėjo eiti, paskutiniu metu gyveno automobilyje iš D. pinigų. Po to kai kaltinamasis užmigo, D. išlipo iš automobilio ir pabėgo. D. taip pat pasakojo, kad jo automobilius kaltinamasis pardavė, pasiėmė kompiuterį, telefoną. D. apibūdintų kaip drovų, nedrąsų, patiklų, ramų (t. 7, b.l. 106-113).

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p., pagarsinti liudytojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dalyje dėl to, ką apie save pasakojo D.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jiems būnant Kaune, V. D. vis pasakojo istorijas, kaip jis prekiauja kvepalais ir yra verslininkas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad turi seserį V. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu gyvena su ja, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2013 metais rugpjūčio mėnesį sesuo papasakojo, kad per radijo stotį „A2“ susipažino su vyriškiu, su juo susirašinėjo SMS trumposiomis žinutėmis, vėliau vyriškis pasiūlė susitikti ir jie pradėjo bendrauti bei susitikinėti, o vėliau apsigyveno kartu. Su tuo vyriškiu, kaip vėliau sužinojo, V. D., sesuo gyveno (duomenys neskelbtini), Valų k., Trakų r. Tuo metu, kai gyveno su V. D., sesuo naudojosi jos vardu registruotu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. D. įtikinta, kad šis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, buvo neblaivus, todėl jam atimta teisė vairuoti, sesuo jį visur vežiojo. Jis jai prisistatė verslininku, kad prekiauja kvepalais. Kiek žino iš sesers žodžių, tai jis ją įtikino gauti greituosius kreditus, V. D. ją įtikino, kad pinigai reikalingi tam, jog investuotų į verslą, o gautą pelną pasidalintų su seserimi. Kadangi sesuo ir tuo metu, ir dabar dirba virėja, jos atlyginimas nedidelis, todėl patikėjo V. D. „pasakomis“ apie verslą, iš verslo gautą pelną ir geresnį gyvenimą, todėl ryžosi ir 2013-09-07 gavo tris paskolas iš kredito bendrovių: „VIVUS.LT“ suteikė 3000 Lt (868 Eur) paskolą, o grąžinti reikėjo 5284.62 Lt (1530.53 Eur); „SMS CREDIT.LT“ - suteikė 300 Lt (86.88 Eur) paskolą, sesuo greitai paskolą grąžino, todėl nereikėjo mokėti palūkanų ir grąžino tokią pačią sumą kaip ir buvo suteikta; UAB „MCB Finance“ - Credit24 suteikė 700 Lt (202.73 Eur) paskolą, o grąžinti reikėjo 948.78 Lt (274.78 Eur). Visus pinigus iš karto perdavė V. D., sesuo iš gautų paskolų negavo nė lito. V. D. žadėjo mokėti visas paskolų įmokas, tačiau jis ne tik kad nedavė nei lito iš gautų paskolų sesei pragyvenimui, tačiau jis nesumokėjo nei vienos įmokos, visas gautas paskolas sesuo grąžino pati iš savo atlyginimo. Bendraudama su seserimi, parašė jai trumpąją SMS žinutę bei pasakė, kad ši pareikalautų V. D. grąžinti kreditus, tačiau 2013-09-20, 14.45 val., sesuo atsiuntė SMS žinutę iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad ji nedrįs jam taip pasakyti, kad skolos ją slegia ir dėl to ji nuolat verkia, o V. D. vis ją uja. Tada suprato, kad V. D. gali ne tik su ja vis pyktis dėl nereikšmingų dalykų, o gali ją ir mušti. 2013-09-23, 10.27 val., gavo sesės žinutę, kurioje ji papasakojo, kad V. D. 2013-09-22 ją mušė, tampė už plaukų. V. T. buvo išsigandusi, galvojo, kad neišgyvens ir paprašėsi pagalbos. Gavusi tokią sesės žinutę labai išsigando ir suprato, kad ji yra įbauginta, nuolat mušama ir paprašė, kad ji tą dieną pas jį negrįžtų ir iš karto po darbo važiuotų pas ją (L. K.). Tuo, kad sesė buvo bauginama, įsitikino po to, kai ji pabėgusi nuo jo viską smulkiai papasakojo. Sesuo pasakojo, kad V. D. nuolat ją kontroliavo, kiekvieną dieną lydėdavo iki darbo vietos ir kiekvieną dieną po darbo pasitikdavo, po to, jo nurodymu vežiodavo po įvairias vietas, neva kvepalų pardavinėti. V. D. kontroliavo kiekvieną jos telefono skambutį ir kiekvieną išsiųstą SMS trumpąją žinutę, todėl sesė viską iš telefono atminties turėdavo trinti, nes jei jis būtų pamatęs, jog sesuo jai praneša ir pasakoja apie jo veiksmus, tai ji būtų dar labiau mušama. V. D. reikalavo, kad sesė kuo mažiau bendrautų su ja (L. K.), nieko jai nepasakotų, net nurodinėjo ką ji (V. T.) turinti jai sakyti. Po to, kai sesuo pabėgo nuo V. D., ji buvo kaip „išgąsdintas žvėrelis“, atrodė taip, lyg kažko bijotų. Važiuodama automobiliu ar eidama pėsčiomis vis apsidairydavo, jai atrodė, kad V. D. gali ją sekti, nes jis visada puikavosi, kad turi labai daug pažįstamų asmenų policijos pareigūnų tarpe, kad jis gali daryti ką tik nori ir jam niekas nieko už tai nepadarys, t.y. jo nepatrauks atsakomybėn. Iš sesers žodžių suprato, kad jos veiksmai buvo nuolat kontroliuojami, ji buvo visiškai nuo jo priklausoma. Be paminėtų sesers gautų greitųjų kreditų, ji V. D. dar atidavė savo sutaupytus 500 Lt (144.81 Eur). Tikslios dienos neprisimena, tačiau 2013 metais įtikinta V. D. sesuo kreipėsi į ją (L. K.) ir paprašė V. D. verslui paskolinti 6000 Lt. Jos vyras turėjo sutaupęs 5000 Lt, tačiau V. D. savo „verslui“ vis reikalavo 6000 Lt, todėl jos vyras V. K. iš sąskaitos banke SWEDBANK išgrynino dar 1000 Lt bei perdavė per seserį V. D. 6000 Lt (1737.72 Eur). Šių pinigų V. D. negrąžino, ne kartą jam skambino ir prašė grąžinti pinigus, tačiau jis tik žadėdavo, bet pažadų nevykdė (t. 4, 5-6 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad su D. Ž. groja tame pačiame universiteto kolektyve. 2017 m. sausio mėn. apie 10 d. jai paskambino D., tuo metu ji buvo repeticijoje. Jis apklausė ar ji galėtų jam perduoti jo akordeoną. Savo nuosavus instrumentus galėdavo laikyti repeticijų patalpose. Ji pasakė, kad jis gali atvažiuoti ir pasiimti, tačiau D. pasakė, kad nespės ir paklausė galbūt ji akordeoną galėtų jam atvežti. Ji sutiko ir pasakė, kad už pusvalandžio išvažiuos ir galės perduoti. Kai D. jai paskambino, girdėjo, kad kažkas šalia kalbėjo: „Sakyk, kad atvažiuotų ten, tokią ir tokią valandą“. Streso D. balse nebuvo girdėti, jis pakankamai ramiai kalb4jo. Susitarė susitikti prie Katedros aikštės. Ji atvažiavo automobiliu. D. atvažiavo taip pat automobiliu, kartu su kaltinamuoju, pasistatė šalia. Markės, numerio neatsimena. Mašina buvo panaši į džipą, buvo tamsu, apie 21 val., todėl mašina galėjo būti juoda ar tamsiai mėlyna. Pokalbis buvo trumpas, viso pokalbio metu kalbėjo kaltinamasis, sakė, kad bus gimtadienis, kad jie sumastė, jog reikia pagroti. Neatkreipė dėmesio kas vairavo automobilį. Prie Katedros aikštės nespėjo paklausti D., ką jis veikia. Vos tik atidarė mašinos dureles, kad išimtų akordeoną, visą laiką kalbėjo kaltinamasis. Kai palinkėjo gero gimtadienio, jie pasakė, kad labai skuba, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Sužalojimų ant D. kūno nepastebėjo, nes buvo tamsu, o D. stovėjo toliau nuo jos. Kai D. prašė akordeono, sakė, kad nori pagroti dėdės gimtadienyje. Kadangi D. mėgdavo pagroti, mėgo tą instrumentą, dažnai grodavo draugų gimtadieniuose, nekilo įtarimų. Galbūt dėl savo mikčiojimo jis labai patiklus būdavo. Jeigu jo ko nors paprašydavai, jis padėdavo, niekada neišsišokdavo, jis labai patiklus ir galbūt naivus. D. gruodžio mėnesio pradžioje kelis kartus buvo atėjęs į repeticijas, bet jo reikėdavo ieškoti, nes turėjo koncertų, o D. atsakydavo, kad jis negali dalyvauti repeticijose ir negalės dalyvauti koncerte, kadangi įsidarbino taksistu ir vakare turi dirbti. Nuo gruodžio vidurio nebebūdavo repeticijose. Repeticijos nevyko nuo maždaug gruodžio 20 d. iki sausio pradžios. D. į repeticijas grįžo 2017 m. rugsėjo mėnesį. Bandydavo su D. susisekti sausio, vasario mėnesiais, bet niekas neatsiliepdavo, vieną kartą ne ryšio zonoje buvo. Maždaug kovo mėnesio pradžioje viešojoje erdvėje iš D. giminaičių sulaukė klausimų, ar nežino kur yra D.. Tada visas kolektyvas pradėjo ieškoti kuo daugiau informacijos. Pradėjo nuo jo buvusių grupiokų, parašydami žinute, ar žino kur jis yra, ar pasikeitė telefono numeris. Visu tuo laikotarpiu D. nei atrašydavo, nei atskambindavo, nei atsiliepdavo. Sužinojome, kad D. yra dingęs, kad jo tėvai buvo atvažiavę ieškoti į Vilnių, tačiau jo nerado, kad jis nebegyvena bendrabutyje, pas tėvus taip pat negrįždavo, jie irgi neturėjo galimybės susiekti su juo susisiekti. Po to sužinojo, kad D. pavyko pabėgti. Su D. apie šią situaciją nekalbėjo. Šiuo metu D. būna geros nuotaikos, šypsosi, pajuokauja, pakalba. D. visą laiką nešiojo stačiakampius akinukus tamsiais arba sidabriniais rėmais t. 7, b.l. 120-123).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. K. parodė, kad yra V. D. sesuo, iki santuokos jos pavardė buvo D.. Apie tai, kad brolis V. yra suimtas, ji sužinojo iš jo paties, t.y. jis kreipėsi į ją telefonu, kaip supranta, skambino iš suėmimo vietos. Jis prašė įvairių daiktų ir materialinės pagalbos. Jam papildė kelias taksofono korteles, pirko jam kelis asmeninius daiktus. Tikslių datų neprisimena, tačiau apytiksliai prieš 2-3 metus pas ją adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyveno ir brolis. Iki to laiko jis gyveno pas tėvus (tėvai mirę jau) ir seserį V. G.. Tačiau kažkuriuo momentu V. iš jų išsikėlė dėl to, kad sesers vyrui pabodo V. elgesys. Iš jos namų V. taip pat išsikėlė dėl to, kad jos šeimai taip pat pabodo jo elgesys ir galimai netiesos sakymas. Tarp jų visai buvo nutrūkęs ryšys, ji su sese bandė jo ieškoti per jo draugus, net kreipėsi į policiją. Kur tuo metu ir paskutiniu metu iki suėmimo gyveno V., ji nežino. Su juo bendravo labai retai, jis buvo kažkur dingęs, net nedalyvavo abiejų tėvų laidotuvėse. Kiek žino, V. prisistato kaip verslininkas prekiaujantis kosmetika, pati buvo mačiusi pas jį kvepalus ir dekoratyvinę kosmetiką. Apie tai, kuo įtariamas V., sužinojo iš jo paties, t.y. jis paaiškino, kad įtariamas prekyba žmonėmis, tačiau paaiškino, kad ji (N. K.) netikėtų jokia informacija skelbiama spaudoje, nes anot jo, tai visiška netiesa. Jis dar minėjo, kad neva jis machinacijomis užsiima, tačiau jokios prekybos žmonėmis jis nedarė. Ji galinti daryti prielaidą apie tai, kad V. galimai galėjo apgauti kitus žmonės, nes ne tik į ją, bet ir į jos seserį kreipėsi ne vienas žmogus, kurių jokių duomenų ji nežino ir nurodė, kad V. jiems yra skolingas bei prašė grąžinti skolas, tačiau ji nieko nežinanti, nei kokiomis aplinkybėmis V. galėjo skolintis pinigus, nei kokios skolintos pinigų sumos. Daugiau kaip įtariamojo sesuo nieko nepasakojo, nes pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį (t. 4, b.l. 123-124 b.l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nuketėjusysis D. Ž. tarp 6 asmenų, iš kurių vienas – V. D., atpažino V. D. kaip asmenį, kurio bijojo, kuris jį vertė dirbti be atlygio, naudojo jo atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą (t. 1, b.l. 85-86).

Iš nukentėjusiojo D. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis parodė vietas, kuriose lankėsi su V. D. (t. 1, b.l. 98-101).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 2006/2017(01) matyti, kad D. Ž. padarytos kraujosruvos apie akis, prieš 3-10 parų iki apžiūros 2017 m. kovo 11 d., paveikus kietu buku daiktu. D. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tokio pobūdžio sužalojimai sugyja per 10 dienų (t. 1, b.l. 132-135).

Iš nukentėjusiojo D. Ž. pateiktos 2016 m. gruodžio 30 d. tarp AB „Omnitel“ ir D. Ž. sudarytos sutarties matyti, kad pagal pateiktą sutartį D. Ž. įsigijo telefoną Samsung S6 G920 32GB 399 Eur vert4s. Pagal sutartį, nukentėjusysis įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėn., mokant po 14 Eur per mėnesį (t. 1, b.l., 68-69).

Iš nukentėjusiojo D. Ž. pateiktos 2016 m. gruodžio 21 d. tarp AB „Omnitel“ ir D. Ž. sudarytos sutarties matyti, kad pagal pateiktą sutartį D. Ž. įsigyja nešiojamąjį kompiuterį Asus VivoBook X54 1SA BL 15,6 399 Eur vertės bei priedėlį Huawei E5573 4G Mobile Router 79 Eur vertės, įsipareigodamas naudotis AB „Omnitel“ paslaugomis 24 mėn., mokant kompiuterio ir modemo mokestį 36 mėn. po 11,30 Eur (t. 1, b.l. 71).

2017 m. vasario 27 d. Telie Lietuva, AB (buvusi AB Omnitel) kreipėsi į D. Ž. dėl netesybų sumokėjimo, nurodydama, kad netesybos turi būti sumokėtos iki 2017 m. kovo 29 d., viso 742,26 Eur. (t. 1, b.l. 72).

Iš 2017 m. sausio 14 d. judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad D. Ž. ir UAB „Tele2“ 2017 m. sausio 14 d. įsigijo telefoną Samsung G920FA Galaxy S6 32GB 398 Eur vertės, 24 mėn. terminui, mokant po 7,82 Eur mėnesinį mokestį už ryšio įrangą (t. 1, b.l. 74).

Iš D. Ž. banko sąskaitos matyti, kad 2017 m. sausio 20 d. E. Ž. pervedė į nukentėjusiojo sąskaitą 300 Eur, kurie tą pačią dieną buvo nuimti nuo sąskaitos, atskaičius 3 Eur mokesčių, t.y. 297 Eur (t. 1, b.l. 75).

Iš 2017 m. sausio 26 d. judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad T. K. iš UAB „Tele2“ 2017 m. sausio 26 d. įsigijo telefoną Samsung Galaxy S7 EDGE 32GB už 819 Eur, 24 mėn. terminui, mokant po 26,40 Eur mėnesinį mokestį už ryšio įrangą (t. 1, b.l. 112-120).

Iš 2017 m. gegužės 5 d. judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad O. B. iš UAB „Tele2“ 2017 m. gegužės 5 d. įsigijo telefoną Samsung Apple Iphone 7 Plus 128GB už 1025 Eur, 24 mėn. terminui, mokant po 40 Eur mėnesinį mokestį už ryšio įrangą (t. 1, b.l.121-130). 2017 m. spalio 26 d. UAB „Tele2“ rašte nurodyta, kad pagal minėtą sutartį nėra apmokėta nei viena sąskaita, susidariusi skola – 366,17 Eur, apribotas paslaugų teikimas, skola perduota skolų išieškojimo įmonei (t. 3, b.l. 110).

Iš daiktų atpažinimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. Ž., iš jam pateiktų atpažinimui mobiliojo ryšio telefonų atpažino jam priklausantį mobilųjį telefoną NOKIA (t. 1, b.l. 138-139).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja A. S. tarp 6 asmenų, iš kurių vienas – V. D., atpažino V. D., kaip asmenį, kuris 2017 m. pradžioje buvo atėjęs į degalinę „Saurida“ (duomenys neskelbtini) kartu su vaikinu ir vaikinui liepė jos atsiprašyti (t. 1, b.l. 193-195).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja A. S. tarp 6 asmenų, iš kurių vienas – D. Ž., atpažino D. Ž., kaip asmenį, kuris 2017 m. pradžioje buvo atėjęs į degalinę „Saurida“ prašyti pagalbos. Vėliau atėjo į degalinę su vyru, kuris jam (D. Ž.) liepė jos atsiprašyti (t. 1, b.l. 197-199).

Iš automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi V. D., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu asmeniniuose V. D. daiktuose rastas mobilusis telefonas NOKIA, kompiuterių tinklus jungiantis įrenginys - Router „Huawei“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele PILDYK Nr. (duomenys neskelbtini); rožinės spalvos lapelis su jame nurodytais nukentėjusiosios R. K. duomenimis; rožinės spalvos lapelis su jame nurodytu liudytojos L. K. telefono numeriu; rožinės spalvos lapelis su jame nurodytais nukentėjusiosios O. B. duomenimis (t. 2, b.l. 19-21).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. P. tarp 6 asmenų, iš kurių vienas – V. D., atpažino V. D., kaip asmenį, kuriam D. prašymu 2017 m. sausio 4 d. prie Katedros, Vilniuje, perdavė akordeoną (t. 2, b.l., 7-9 b.l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja T. P. tarp 6 asmenų iš kurių vienas – V. D., atpažino V. D. kaip vyrą vardu V., kuris apie penkis metus iš jos perka parfumerijos produkciją (t. 2, b.l. 59-60 b.l.).

Iš UAB „4Finance“ pateiktų duomenų matyti, kad V. T. 2013 m. rugsėjo 7 d. su Vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteikta 1500 Eur paskola, bendra kredito gavėjo mokama suma – 1944,06 Eur. (t. 3, b.l. 178-182). Taip pat 2013 m. rugsėjo 7 d. su SMScredit.lt sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteikta 86,89 Eur paskola (t. 3, b.l. 166-170). Minėti kreditai grąžinti.

2017-08-10 apžiūros protokole užfiksuota liudytojos L. K. pateiktame mobiliojo ryšio telefone esančios jos (L. K.) ir nukentėjusiosios V. T. susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis laikotarpiu, kai V. T. gyveno su įtariamuoju V. D..

2013-09-20; 13:56:04 val., nukentėjusioji V. T. rašo:

Iš nukentėjusiosios J. A. pateiktos 2017 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutarties matyti, kad General Financing suteikė J. A. (buvusi pavardė – P.) 3000 Eur vartojimo kreditą iki 2020 m. sausio 21 d., mokant kas mėnesį po 145,32 Eur, viso sumokant 4795,50 Eur (t. 92-98). Pagal minėtą sutartį į galutinę grąžintiną sumą įskaičiuotas sandorio sudarymo mokestis – 472,82 bei mėnesinis tvarkymo mokestis 9 Eur.

Iš PayPost kvito matyti, kad 3000 Eur kredito suma buvo išmokėta 2017 m. vasario 20 d. (t. 4, b.l. 100).

Iš 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „Tele2“ pranešimo matyti, kad UAB „Tele2“ nukentėjusiajai O. B. praneša apie atsiskaitymo terminų praleidimą ir skolos sumą – 464,97, kurią O. B. privalo sumokėti iki 2018 m. sausio 30 d. (t. 7, b.l. 3).

Iš O. B. UAB „Tele2“ 2017 m. gegužės 5 d. prašymo pakeisti mokėjimo būdą, matyti, kad nukentėjusioji prašė pakeisti mokėjimo už įsigytą telefoną Apple Iphone 7 Plus 128GB, taip pat už sutartimi įsigyta originalų dėklą (t. 7, b.l. 4-12).

Iš Kreditų centras.Lt (UAB „Pro Invest Group“) 2017 m. gruodžio 7 d. pateiktos informacijos matyti, kad 2017 m. gegužės 18 d. J. J. vardu užregistruota paraiška 200 Eur kreditui gauti. Tą pačią dieną J. J. buvo suteiktas 200 Eur kreditas 12 mėn. laikotarpiui, pervedant į jos asmeninę sąskaitą. Už J. J. kreditą buvo gauti mokėjimai, nurodomas mokėtojas – O. B.. Informacijos pateikimą dieną už kreditą likusi mokėti suma yra 158,19 Eur (t. 2, b.l. 112-123).

Iš 2017 m. birželio 1 d. pareiškimo matyti, kad V. C. pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad yra nukentėjusi nuo V. D. veiksmų, kadangi jo apgaulės įtakoje gavo paskolas ir pinigus perdavė jam. Prašo pripažinti nukentėjusiąja (t. 2, b.l. 123).

Iš 2016 m. birželio 3 d. vartojimo kredito sutarties matyti, kad V. C. UAB SB lizingas“ suteikė vartojimo kreditą – 1200 Eur, (4143,36 Lt) iki 2017 m. gruodžio 3 d.; sutarties mokestis 144 Eur (497,20), viso mokėtina suma su palūkanomis – 1750,68 Eur (6044,75 Lt), kas mėnesį mokant po 335,82 Eur (t. 2, b.lo. 137-141).

Iš 2016 m. gegužės 25 d. vartojimo kredito sutarties matyti, kad Swedbank AB V. C. suteikė 1000 Eur vartojimo paskolą iki 2018 m. gegužės 17 d., bendra grąžintina suma su palūkanomis – 1238,55 Eur (t. 2, b.l. 142-147).

Iš vartojimo kredito sutarties tarp UAB Nordecum ir V. C. matyti, kad jai buvo suteikta 1600 Eur paskola, pagal kurią bendra grąžintina suma su palūkanomis – 3196,80 Eur (t. 2, b.l. 148-149, 156-168).

Iš 2016 m. gegužės 25 d. paskolos raštelio matyti, kad V. D. pasiskolina iš V. C. 1000 Eur ir įsipareigoja grąžinti iki 2018 m. gegužės 17 d. (t. 2, b.l. 130).

Iš 2016 m. liepos 30 d. paskolos raštelio matyti, kad V. D. pasiskolina iš V. C. 900 Eur ir įsipareigoja grąžinti iki 2017 m. sausio 30 d. (t. 2, b.l. 131).

Iš 2016 m. liepos 30 d. paskolos raštelio matyti, kad V. D. pasiskolina iš V. C. 6044,75 Lt (1750,68 Eur) Eur ir įsipareigoja grąžinti iki 2017 m. gruodžio 3 d. (t. 2, b.l. 132).

Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskolos raštelio matyti, kad V. D. pasiskolina iš V. C. 1600 Eur ir įsipareigoja grąžinti iki 2020 m. gegužės 15 d. su metinėmis palūkanomis 39.32 proc. (t. 2, b.l. 133).

Iš 2016 m. gruodžio 2 d. A. D. pranešimo apie neapmokėjimą, R. K. pranešė, kad pagal 2016 m. lapkričio 16 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, suėjus terminui yra skolinga 150 Eur (t. 3, b.l. 4).

Iš UAB „4Finance“ pateiktų duomenų matyti, kad R. K. 2015 m. lapkričio 30 d. su Vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteikta 750 Eur paskola, bendra kredito gavėjo mokama suma – 1497,84 Eur (t. 3, b.l. 176-177). Likusi nesumokėta suma 689 Eur (t. 3, b.l. 148-149). 2015 m. rugpjūčio 26 d. su R. K. pagal vartojimo kredito sutartį su SMS credit.lt buvo suteikta 250 Eur paskola, bendra kredito gavėjo mokama suma – 297 Eur (t. 3, b.l. 164), bendra sumokėta suma – 275,11 Eur (t. 3, b.l. 148-149).

Iš 2016 m. vasario 24 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties matyti, kad R. K. buvo suteikta 250 Eur paskola telefono Samsung G903 pirkimui, sutarties terminas – 24 mėn., bendra mokėtina suma – 327,84 Eur (t. 3, b.l. 35-38).

Iš 2015 m. lapkričio 30 d. paskolos sutarties matyti, kad R. K. „Credit24“ suteikė 400 Eur paskolą 24 mėn., kredito gavėjo mokėtina suma – 699,68 Eur (t. 3, b.l. 43-47).

Iš 2016 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutarties matyti, kad R. K. „Prevident finansai“ suteikė 600 Eur paskolą, bendra grąžintina suma – 901,53 Eur (t. 3, b.l. 61-64).

Iš 2016 m. vasario 22 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties matyti, kad pagal šią sutartį nukentėjusiajai R. K. buvo perduotas automobilis Toyota RAV4, automobilio lizingo kaina – 3622,50 Eur. Lizingo termino pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 22 d. (t. 2, b.l. 77-97).

Iš paskolos/lizingo paraiškos Mogo.lt matyti, kad R. K., pildydama paraišką, grafoje „papildoma kontaktinė informacija“ nurodė tel. Nr (duomenys neskelbtini) ir varą „V.“ (t. 3, b.l. 98).

Mogo Lt R. K. 2017 m. birželio 1 d. pranešė apie lizingo sutarties nutraukimą nuo 2017 m. birželio 1 d., nurodant, kad bendra skola bendrovei yra 3673,41 Eur. Taip pat prašoma per dvi dienas grąžinti transporto priemonę (t. 3, b.l. 99).

2017 m. birželio 21 d. Mogo.lt R. K. pranešė, kad 2017 m. birželio 14 d. automobilis parduotas už 2100 Eur, skolos likutis po transporto priemonės pardavimo – 1902 Eur (t. 3, b.l. 100).

2017 m. liepos 11 d. R. K. išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 1898,01 Eur tiesiogiai UAB „Mogo.lt“ (t. 3, b.l. 101). 2017 m. liepos 11 d. tarp UAB „Mogo LT“ pasirašytas susitarimas dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis – po 50 Eur iki 2019 m. birželio 11 d.( t. 3, b.l. 102-103).

Iš 2016 m. vasario 24 d. tarp AB „Omnitel“ ir R. K. sudarytos sutarties matyti, kad pagal pateiktą sutartį R. K. įsigyja telefoną Samsung S6 edge 32GB 4G+G925 Gold 699 Eur. Pagal sutartį, nukentėjusioji įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėn., mokant po 28,67 Eur per mėnesį (t. 1, b.l., 136-143).

BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.

Nukentėjusysis D. Ž. parodė, 2016 m. lapkričio mėn. studijavo VGTU ir ieškojo darbo pragyvenimui. Ieškojo vairuotojo ar kurjerio darbo. Per skelbimų portalą dirbu.lt pateikė savo CV, kad ieško vairuotojo darbo ir D. ten rado jo telefono numerį. D. jam paskambino ir pasiūlė vairuotojo dabą. Jis sakė, kad yra verslininkas, reikės važinėti į įvairius miestus, sakė, kad švenčių dienomis nereikės dirbti. Atlyginimą, atrodo, sutarė 400 Eus per mėnesį. Po pokalbio sekančią dieną susitiko su D.. Darbo sutartis buvo parašyta ranka ant balto popieriaus lapo. D. pildė darbo sutartį. Jis pasirašė. Galvojo, kad įsidarbina legaliai, bus užregistruotas Sodroje. Susitarė dėl darbo grafiką, atrodo nuo pirmadienio iki penktadienio, derinant su jo paskaitomis. Tiksliai neprisimena, gal išeiginė buvo tik sekmadienis. Po sutarties pasirašymo, dirbti pradėjo iš karto. Vairavo automobilį Toyotą RAV 4 juodos spalvos, numerio nebeprisimena. Galvojo, kad tai D. automobilis. Vieną kartą kai policija buvo iškviesta, kai pastatė ne vietoje automobilį, tai paaiškėjo, kad automobilis priklauso kažkokiai moteriai. D. sakė, kad dirba su kosmetika, kvepalais, vežioja po įvairius taškus ir reikės važinėti po grožio salonus. Pirmą dieną, atrodo, važiavo į Uteną. Pirmą naktį nakvojo automobilyje. Per 4 mėn., kai buvo su D., gal buvo viso 3 savaitės kai kambarį buvo išsinuomoję. Pirmą darbo dieną Utenoje, kiek pamena, kažkokiam žmogui perdavė kosmetines priemones. Tada iš karto važiavo į Kauną pas kažkokią šeimą, pavalgė. Po to nuvažiavo iki Rumšiškų ir D. pasirodė, kad jis iš D. pavogė pinigus, pradėjo prieš jį smurtauti. D. smūgiavo į galvos sritį, veidą, smakrą kumščiu. Smūgių sudavė tikrai daugiau nei 10. Tą kartą mėlynių, sužalojimų gal ir nesimatė, nekreipė dėmesio. Po to D. atsiprašinėjo. Važinėjo kelias savaites, detalesnių aplinkybių nepamena. Paskaitų nelankė ir negalėjo nueiti į egzaminus. Porą kartų sakė D., kad reikia egzaminą laikyti, bet jis neišleido iš kambario bute Švitrigailos gt. ir sakė, kad turi su juo dirbti. Jis buvo įbaugintas smurtavimų ir bijojo tolimesnių protrūkių. Kaip baugino nepamena, tiesiog bijojo, įbaugino, nes visuomet mušė, todėl manė, kad vėl gali mušti. Tuo metu su mama dar bendravo. Su namiškiais nebendravo, atrodo nuo Naujų metų, tiksliai nepamena, jau buvo žiema. Kai turėjo eiti į paskaitas ir buvo egzaminai, tai atrodo smurto nebuvo, bet buvo baimė tiesiog išeiti. Buvo bute Švitrigailos gatvėje. Į universitetą nėjo, nes bijojo D.. Buvo atvejis, kai D. naudojo smurtą, kai buvo pasikvietęs prostitutes, su jomis išvažiavo į parduotuvę alkoholio ir paliko telefoną namie. Grįžęs labai įtūžo ir pradėjo mušti tų merginų akivaizdoje. Mušė ir kaltino kodėl neperspėjo jo, kad paliko telefoną. Buvo pora smūgių į krutinę ir per galvą kelis kartus. Su kitais žmonėmis D. elgėsi įvairiai ir pagarbiai, ir ne. Jei žmogus jam prieštarauja, nepatinka, tai jis būdavo susinervina, supyksta, išvaro iš automobilio. D. sudaužė jo akinius kai važiavo su merginomis į Klaipėdą gruodžio pabaigoje. D. pagalvojo, kad jis kažką ne taip pasakė vienai iš merginų ir buvo smarkus antplūdis smūgių. Iškrito akinių stiklas. Tą kartą nuvažiavo pas laikrodininką ir sutvarkė akinius. O kovo pabaigoje, kitame bute kažkur Lazdynuose, stipriai mušė, yra likęs randas ir su akiniais buvo prakirstas žandas, tada akiniai visiškai buvo sulaužyti. Dėl ko buvo konfliktas, nepamena. D. jam sudavė kelis smūgius į veidą ir vienas buvo stiprokas, kraujas bėgo, veidas buvo geltonai mėlynas nuo smūgių. Gal porą kartų, tiksliai nepamena, į krūtinę. Tada buvau nuo smūgio ant žemės nukritęs. Jam nukritus ant žemės, nepamena ar buvo suduoti smūgiai. Ikiteisminio tyrimo metu, kai apklausinėjo tyrėja (t. 1, b.l. 39-42) nurodė, kad kai nukrito ant žemės, tai kažkiek pamena, kad mušė ar spyrė, bet šiandien tiksliai jau nepamena. Kai apklausinėjo Vilniuje, tada geriau prisiminė, viskas jau buvo susigulėję, susidėlioję. Pirminė apklausa buvo emocionali. Dėl tų dviejų smūgių į pilvą nepamena. Veidas buvo geltonas nuo ankstesnių sumušimų. Pabėgęs nuo D., nuėjo pas gydytoją, kad pažymą išrašytų ir jis matė, kad įsisenėjusios mėlynės ir dar šviežių buvo. Atrodo gydytojui neaiškino iš kur mėlynės. Kai akiniai buvo sulaužyti, vairavo su vienu stiklu. Pirmas pabėgimas nuo D. buvo, kai D. jį išvarė iš automobilio, o pats užmigo. Jis nuėjo prie degalinės apsimetė segančiu ir prašė iškvieti greitąją. Niekam nieko nesakė. Atvažiavo greitoji, gydytojui nieko nesakė. Greitoji atvežė iki Lazdynų ligoninės ir galvojo iš ten važiuoti namo. D. važiavo paskui greitosios automobilį. Iš greitosios automobilio jį nuvedė į pirmo aukšto koridorių ir liepė laukti tyrimų. Prie jo priėjo D. ir išsivedė. Pagalbos nesikreipė, nes buvo įbaugintas. D. jį išsivedė iš ligoninės, bet po to nesmurtavo. Po to dirbo, važiavo į Elektrėnus, Kauną, atrodo Anyksčius, Ukmergę, Rokiškį. Vieną kartą važiavo į Mažeikius, bet D. važiavo su moterimi susitikti. Jis jos nematė, susitikimas buvo prekybos centre. Jis turėjo savo automobilį Audi 100, (duomenys neskelbtini) D. jį pardavė kažkokiam supirkėjui už 550 eurų. Automobilį pardavė, nes D. sakė, kad pinigus įdės į verslą ir gavę pelną pasidalins. Jis sutiko. Automobilis buvo senas 1992 m, važiuojantis, praėjęs techninę apžiūrą. D. pardavė jo automobilį už 550 eurų. Jam tiek supirkėjas pasiūlė. Turėjau akordeoną Welmeister 80 bosų, grojo ansamblyje, dalyvaudavo koncertuose. Akordeoną atvežė J.. D. įkalbėjo parduoti akordeoną, bet kaip įkalbėjo nepamena. Jį pardavė kažkokiam žmogui Kaune Šilainiuos už 500 eurų. D. jam pinigų nedavė nei už automobilį, nei už akordeoną, už darbą taip pat nemokėjo. Akordeonas buvo pirktas už 4600 Lt prieš 8-9 metus. Tokį akordeoną per skelbimus galima nusipirkti už 800 -1000 Eur. Jis nebuvo profesionalus. Jis gaudavo iš mamos pinigų, pervesdavo per banką. Iš tų pinigų mokėjo už bendrabutį, maistą, kurą. Kai bendravo su D., tai visus mamos pinigus jis paimdavo ir sakė įdės į verslą. Bankomatuose išsigrynindavo, D. juos visus paimdavo ir nei kiek jam neduodavo. Per mėnesį buvo 200 Eur, kartais 300 Eur. Tuo metu kai dirbo vairuotoju, pirko mobilaus ryšio priemones. Pamena, kad buvo žiema, gruodis ar sausis. Vieną telefoną ir kompiuterį Asus - Mindaugo Maximoje, Omnitel salone. Telefonai buvo išmanieji. Galėjo būti telefonas Samsung S6. Telefoną ėmė tikslu, kad parduotų ir gautų pinigų. Tai sugalvojo D., kad būtų pinigų jo verslui. Telefonas buvo parduotas Antakalnyje vienoje iš telefono įmonių priešais naują Maximą salone. Už kiek pardavė nepamena. Kompiuteriu D. pats ilgai naudojosi savo reikmėms, po to pardavė Nemenčinėje kažkokiam žmogui. Buvo dar du kartai, kai ėmė telefonus, paskutinį kartą jo draugas T. K. už jį paėmė telefoną. Jie buvo geri draugai. Nepamena ką sakė T. kodėl pats negali paimti telefono. Tomas paėmė telefoną iš PC Mandarino Tele2, salono, atrodo Samsung RG. D. telefoną pardavė Kaune, tiksliai nepamena. Per laikotarpį, kai dirbo su D., neteko gyventi bendrabutyje. Vieną kartą buvo užėjęs pasiimti drabužių, D. ėjo kartu su juo. Kad buvo mušamas, niekam nesakė, nes bijojo tolimesnių D. smurto protrūkių. Tuo metu su draugais ir mama, broliu kažkiek bendravo. Draugams kažkam buvo rašęs, kad įsidarbino vairuotoju, tik tiek. Su mama ir draugais bendraudavo beveik kasdien. Telefoną jis visą laiką turėjo iki Naujų metų, kai D. savo telefoną sugadino ir tuomet paėmė jo telefoną. Nuo Naujų metų telefonas buvo D. žinioje ir kai mama skambino jis atsiliepdavo, bet pats neskambindavo. Jo telefonas buvo pas D.. Mamai nieko nesakė. Kai D. vieną kartą sakė kad „pasakyk, kad viskas gerai“, tada mama išgirdo ir suprato, kad kažkas negerai. Buvo atvažiavusi su broliu ir pusbroliu jo ieškoti ir kai nerado, kreipėsi į policiją, kad yra dingęs. Antras pabėgimas buvo kai D. miegojo neblaivus automobilyje ir tą dieną turėjo susitikti su viena moterimi 3 val. D. miegojo ilgai ir jis bijojo jį žadinti, galvojo, kad vėl supyks ir pradės mušti, bet ir baiminosi, kad nesusitiks su ta moterimi. Jam skaudėjo galvą ir pagalvojo, kad neištvers smūgių. Išlipo iš automobilio, nubėgo į autobusų stotelę, įlipo į pirmą pasitaikiusį autobusą. Atrodo nuvažiavo iki Pilaitės, užėjo į kažkokią kavinę, paprašė, kad taksi iškviestų ir prašė, kad nuvežtų į Kauną pas giminaičius. Taksistui nesakė, kad neturi pinigų. Nežinojo veš ar ne, taksistui nieko neaiškino. Atvažiavo į Kauną pas gimines. Už taksi sumokėjo teta ir nusivežė pas save. Po to atvažiavo mama su dėde ir išsivežė namo į Skuodą. Mamos telefono numerį žinojo mintinai ir per taksistą susisiekė su mama, viską papasakojo kas atsitiko. Taksistas matė, kad jis buvo visas sumuštas. Skuode iškarto važiavo į policiją, kitą dieną kreipėsi į medikus. Veidas buvo sužalotas, geltonai mėlynas. Gydytojas viską surašė pažymoje. Po įvykių draugams papasakojo, kai jau D. buvo suimtas. Kol nebuvo suimtas, iš namų bijojo išeiti ir bijojo, kad jis gali į Skuodą atvažiuoti. Jis žinojo adresą, nes buvo nurodytas darbo sutartyje. Po įvykių studijuoti grįžo rugsėjį. Pabėgo kovo 10 d. Mokslo metai baigiasi birželio viduryje. Nuo kovo 10 dienos netęsė studijų, nes bijojau važiuoti į Vilnių. Porą savaičių lankėsi pas psichologę, buvo reikalinga pagalba. Nelankė paskaitų, nes bijojo D., tai naktimis sapnavo iki rugpjūčio. Visos emocijos tęsėsi maždaug iki rugpjūčio mėn. Šiuo metu dirbu, yra užimtas. Pagal pareikšta civilinį ieškinį - 3942,25 Eur turtinė ir neturtinė 5000 Eur žala. Iš nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondo jis gavo 1500 Eur, todėl šia suma mažina ieškinį dėl neturtinės žalos. Nissan automobilis buvo registruotas mamos vardu. Su Nisanu važinėjo Vilniuje į paskaitas. Audi automobilį laikė Skuode kieme, nes buvo neekonomiškas ir važinėj mamos automobiliu. Jį D. taip pat pardavė kažkokiam autoservise Šiaurės miestelyje. Jisdalyvavau, buvo sumokėta atrodo 400 Eur ir D.. D. jam pinigų nedavė. Automobilis Nissan panašiai rinkoje ir kainavo. Audi automobilio vertė 1000 Eur - 4200 Lt. jis buvo pirktas 2014 m. Už Audi prašo priteisti tą sumą, už kurią buvo parduotas automobilis. Kai buvo su D., negalėjo paskaitų lankyti, nes važinėjo po miestus ir fiziškai nebuvo įmanoma, po to buvo įbaugintas, todėl nebeėjo. Kol gyveno automobilyje, tai prausdavosi degalinėse, o valgyti D. užveždavo į kavines, nebadavo, D. mokėdavo. Kai motina pervedė lapkričio 18 d. pinigus, tai šių pinigų nepamenu. Nepamena viso pinigų judėjimo kelio. Neturtinė žala - tai jo išgyvenimai, stresas, baimė. Kai pabėgo stresas, išgyvenimai, emocijos tęsėsi iki rugpjūčio mėn. Šiuo metu yra atsigavęs. Bijojo D., kadangi jis žinojo jo adresą ir galėjo jį susirasti. Dėl smūgių skaičiaus, tai, važiuojant į Klaipėdą daugiau nei 10 smūgių buvo. Bute su merginomis, kai D. paliko telefoną, tai buvo 5-6 smūgiai, Lazdynuose bute buvo panašiai kaip nurodyta, tik į veido sritį. Kai jį D. apkaltino pavogus pinigus ir sumušė, tai buvo suduota daug smūgių. Visi smūgiai buvo į galvą. Smūgių buvo iki 10, galėjo būti ne mažiau 5 smūgių, tiksliai negali pasakyti. Atvejis, kai kai buvo prostitutės bute, tai buvo iki 10 smūgių, 5 maždaug. Smūgiai buvo į galvą ir krūtinę, dėl pilvo nepamena, negali patvirtinti. Važiuojant į Klaipėdą buvo daug smūgių, daugiau nei 10. Smūgiai buvo į galvą, veidą (t. 7, b.l. 160-167).

Nors nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje dėl kai kurių faktinių aplinkybių nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau jais netikėti visa apimtimi, nėra jokio pagrindo. Teismas remiasi tais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir dėl kurių teismui nekyla abejonių jų patikimumu.

Liudytoja T. P. parodė, kad Vaikino amžiaus negali pasakyti. Buvo šalta, vaikinas buvo su kepure, apsirengęs, nesiskutęs, atrodė netvarkingas, nesiprausęs. (t. 7, b.l. 106-113).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad V. D. pažįsta kaip klientą. 2017 m. ir šiuo metu dirba degalinėje „Saurida“, (duomenys neskelbtini), operatore. 2017 m. žiemą – iki kovo mėn., tiksliai neprisimena, ryte apie 9-10 val. atėjo į degalinę atėjo vaikinas iki 25 metų amžiaus, su akinukais. Vaikinas nuėjo į tualetą, ten ilgai išbuvo, apie 10 min. Jam išėjus, ji paklausė ar jo bloga savijauta, jis atsakė, kad bloga. Sužalojimų nematė. Ji pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, jis neatsisakė, ji iškvietė greitąją pagalba. Vaikinas nieko nepasakojo, visą laiką tylėjo. Atvažiavusi greitoji po 5-10 min., berniuką išsivežė. Po to atėjo kaltinamasis ir paklausė kas atsitiko, jis neminėjo, kad vaikinas jo pažįstamas. Ji kaltinamajam papasakojo, kad iškvietė berniukui greitąja pagalbą. Po dviejų ar trijų valandų, tas pats vyriškis grįžo su vaikinu į degalinę, jai pasirodė, kad vyriškis manipuliuoja, nes liepė atsiprašyti, sakydamas „atsiprašyk greitai“, vaikinas lyg bijodamas, pasakė „atsiprašau“. Ji suprato, kad atsiprašymas dėl to, kad sutrukdė, kad kvietė greitąją pagalbą. Vaikinas buvo su akinukais, nestambus. Vaikinui pasiūlė iškviesti medikus, kadangi jai pasirodė, kad jam silpna. Kai vaikiną išvežė, D. į degalinę atėjo gal po 5 min. Iš nuotraukų, kurios jai buvo pateiktos ikiteisminio tyrimo metu, atpažino kaltinamąjį ir vaikiną. Vaikinas nuotraukoje buvo be akinių. Iki apklausos jokia informacija apie tyrimą jai nebuvo pateikta D. atpažino kaip klientą, kuris dažnai atvažiuodavo užsipilti kuro (t. 8, b,k, 106-113).

Liudytoja P. parodė, kad 2017 m. sausio mėn. apie 10 d., kai D. jai paskambino dėl akordeono,, girdėjo, kad kažkas šalia kalbėjo: „Sakyk, kad atvažiuotų ten, tokią ir tokią valandą“. Atvažiavusi prie Katedros aikštės nespėjo paklausti D., ką jis veikia. Vos tik atidarė mašinos dureles, kad išimtų akordeoną, visą laiką kalbėjo kaltinamasis, jis pasakė, kad labai skuba, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Sužalojimų ant D. kūno nepastebėjo, nes buvo tamsu, o D. stovėjo toliau nuo jos.

Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį tik nustačius, kad buvo disponuojama asmeniu kaip daiktu, taip pat verbuojant, gabenant ar laikant žmogų nelaisvėje, panaudojant fizinį smurtą, grasinimus, arba kitaip atimant galimybę priešintis bei kitais šios normos dispozicijoje numatytais būdais palaužiant nukentėjusiojo valią. Kvalifikuojant veiką pagal BK 147 straipsnį būtina nustatyti, kad nukentėjusio asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jo valią bent vienu iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius ir bent vieną nusikalstamą veiksmą (neveikimą) – nukentėjusio asmens valios palenkimo būdą (prievartos elementą). Nusikaltimas prekyba žmonėmis padaromas tiesiogine tyčia, pasireiškiančia pelnymosi tikslu, t.y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitą žmogų, žino, kad siekiant kontrolės prieš šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu, kad šis žmogus būtų išnaudojamas priverstiniam darbui arba, nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2014).

Savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Iš BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijos matosi, kad jame atsakomybė siejama ne su pačiu nukentėjusiojo išnaudojimu, o su kaltininko žinojimu, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas.

Šioje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. D., realizuodamos savo nusikalstamus tikslus, pasinaudojo D. Ž. pažeidžiamumu dėl ramaus būdo, nuolankumo, nesugebėjimo priešintis, įvertinti pasekmes, jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus – nagrinėjamu atveju – dirbti vairuotoju, kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo kontrolėn.

Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis pats sutiko dirbti, be to, bet kuriuo metu galėjo atsisakyti darbo, išeiti, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiojo laisvė buvo suvaržyta. BK 147 straipsnio sudėtis aiškiai įtvirtina, jog nukentėjusiojo sutikimas nėra lemiamas veikos kvalifikavimui, net jeigu jis yra, nustačius kitus įtvirtintus požymius, kaltininkas atsako pagal šį straipsnį.

Byloje pasitvirtino, kad D. Ž. dėl fizinio smurto naudojimo prieš jį bei grasinimų panaudoti smurtą prieš jį ir jo šeimą, buvo pažeidžiamas, o kaltinamasis tuo pasinaudojo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sutikimas būti išnaudojamam (šiuo atveju darbui), duotas pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, ar bet kuria kita valios palenkimo forma, negali būti laikomas savanorišku. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, buvo nustatyta, kad nukentėjusysis sutiko dirbti dėl jam žadėto materialinio atlygio, nežinodamas, kokiems tikslams bus išnaudojamas.

Byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo D. Ž., nukentėjusiųjų R. K., J. A., liudytojų A. S., iš dalies ir paties V. D. parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad prieš nukentėjusįjį D. Ž. buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas.

Teismo vertinimu, netikėti pirmiau išdėstytais nukentėjusiojo duotais parodymais pirmosios nebuvo pagrindo. Nukentėjusysis D. Ž. buvo apklausiamas eilę kartų, su juo buvo atliekami ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Visų apklausų metu, atliekant kitus procesinius veiksmus, nukentėjusysis, dėl esminių įvykių aplinkybių davė nuoseklius, tarpusavyje sutampančius parodymus, kurie, atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus.

Nukentėjusiojo D. Ž. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios R. K. parodė, kad V. jai girdint skambino ir ieškojo vairuotojų, kalbėjo, kad jam reikia vairuotojo, nes jis neturi teisių. Girdėjo kaip kalbėjo su D. Ž.. Sprendžia, kad jis kalbėjo su Ž., kadangi buvo susitarta dėl darbo. Jis daug kam skambino, bet daug kas atsisakė. <...> tais atvejais, kai ji važiuodavo D. vairuojamu automobiliu, D. sėdėdavo priekinėje sėdynėje, o ji ant galinės sėdynės. D. labai nepagarbiai su D. elgdavosi, pastoviai jį stumdydavo, bardavo, žnybdavo. Girdėdavo jų barnius. Jeigu ji įsiterpdavo ir klausdavo D. kodėl šis su juo taip elgiasi, atsakydavo, kad tai ne jos reikalas. Matydavo D. ir prie vairo, ir V. nuomojamame bute. Ž. važinėjo automobiliu TOYOTA RAV4, kuris buvo jos. Matė kaip D. D. įgnybdavo, stumteldavo alkūne kai važiuodavo automobiliu <...> D. yra lėtokas, kai vairuodavo nepasukdavo į tą pusę, kad greičiau nuvažiuotų, tai V. pastoviai rėkdavo ant jo, vadindavo „debilu“, bardavo, kad ne ten pasukdavo. Kai V. nuomojo butą, D. būdavo kartu su jais ir nakvodavo tam bute. Jeigu reikėdavo į parduotuvę nueiti, pastoviai siųsdavo jį, atimdavo iš jo telefonus ir visą laiką jis būdavo kartu. <..> Dėl elgesio su D., D. jai liepė nesikišti. Pats D. nieko nepasakojo. D. visą laiką buvo kartu, neleisdavo jam su niekuo bendrauti. Kai jie kartu su D. gyveno, ji taip pat su savo artimaisiais beveik nebendravo ir bijojo kam pasiskųsti, kad jis negražiai elgiasi.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad <...> D. pastoviai rėkdavo ant vaikino, kad ne taip važiuoja, ne ten suka, suduodavo ranka, t.y. pastumdavo vairavimo metu. Su D. neteko bendrauti. Su juo važiavo gal penkis kartus. <..> Fizinio smurto žymių ant jo kūno nepastebėjo, bet jis būdavo išsigandęs, atrodė užguitas. Paskutinį kartą, kai matėsi su D., po 20 dienos, vaikino už vairo jau nebuvo, matė tik jo telefoną. D. paaiškino, kad neprisimena, užmigo, o kai pabudo, jis buvo pabėgęs (t. 7, b.l. 63-65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 2006/2017(01) matyti, kad D. Ž. padarytos kraujosruvos apie akis, prieš 3-10 parų iki apžiūros 2017 m. kovo 11 d., paveikus kietu buku daiktu. D. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tokio pobūdžio sužalojimai sugyja per 10 dienų (t. 1, b.l. 132-135).

Asmens laisvės varžymas apima ir poveikį asmens valios laisvei. Todėl specialiai BK 147 straipsnio dispozicijoje įtvirtinta nuostata dėl asmens, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį. Tokios kontrolės faktas yra pakankamas konstatuoti, kad buvo pažeista asmens laisvė. Jeigu tokie asmens laisvės suvaržymai susiję su paties sandorio ar asmens išnaudojimo saugumu, tai to visiškai pakanka teisinei išvadai, jog buvo pažeista asmens laisvė. Asmens laisvės suvaržymas (pažeidimas) gali būti susijęs ne tik su visiška, bet ir daline galimybe judėti ar galimybe pasirinkti savo elgesio variantą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

Aukščiau minėtais įrodymais nustatyta, kad dėl nuolatinio fizinio smurto bei grasinimų jį panaudoti prieš patį nukentėjusįjį bei jo šeimos narius, D. Ž. bijojo kam nors pasiskųsti dėl patiriamos prievartos, bijojo kreiptis pagalbos. Be to, nukentėjusysis buvo nuolat kontroliuojamas. Po nukentėjusiojo bandymo pabėgti, kaltinamasis nuvažiavęs į ligoninę, nukentėjusįjį pasiėmė.

Gynybos teiginiai, kad nukentėjusysis dirbo laisva valia, nebuvo verčiamas, prieš jį nebuvo naudojamas nei fizinis smurtas, nei grasinimai ir ji nebuvo laikoma nelaisvėje, yra neatitinkantys Europos teisėje ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintos taisyklės, jog nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Laisvė, kaip saugoma vertybė, suprantama dviem aspektais: kaip fizinė žmogaus laisvė, ir kaip jo valios laisvė. Fizinė žmogaus laisvė pasireiškia žmogaus galimybe judėti erdvėje, atlikti tam tikrus judesius, pačiam pasirinkti savo buvimo vietą. Tuo tarpu žmogaus valios laisvė reiškia asmens galimybę pasirinkti savo elgesio variantą. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Tačiau asmens laisvė gali būti suvaržoma ne tik tada, kai asmuo visiškai netenka galimybės pasirinkti savo buvimo vietos ar elgesio varianto, bet ir tada, kai ši laisvė apribojama iš dalies. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo valios laisvė buvo suvaržyta pasinaudojant jo pažeidžiamumu bei panaudojant apgaulę, fizinį bei psichologinį smurtą. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis smurtas, psichologinis smurtas, jam buvo grasinama, siekiant jį priversti dirbti. Todėl natūralu, kad nukentėjusysis V. D. bijojo bei jam pakluso. Taip, D. Ž. galėjo laisvai judėti, turėjo galimybę kreiptis pagalbos į pareigūnus, kita vertus, akivaizdu, kad nedarė iš baimės.

Byloje nustatyta, kad V. D. apgavo jam pinigus perdavusius asmenis, nutylėjo apie savo finansinę būklę ir neturėjo jokių finansinių galimybių padengti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Aptarti nukentėjusiųjų parodymai atskleidžia, jog V. D., tiek bandydamas užvaldyti pinigus (įtikindamas pasiskolinti pinigus, paimti telefonus, automobilį), tiek ir pakartotinai pasiskolinti didesnes sumas bei kuo ilgiau išlaikyti asmenis nuo kreipimosi į teisėsaugos institucijas, juos bauginant, nukentėjusiesiems nurodydavo skirtingas pinigų poreikio ar jų negrąžinimo priežastis. Iš to, kas išvardyta matyti, jog byloje neginčytinai nustatyta, jog V. D., siekdamas įgyti nukentėjusių asmenų turtą prieš juos panaudojo apgaulę, ir būtent dėl jos panaudojimo net 7 nukentėjusieji šioje byloje perdavė V. D. įvairias pinigų sumas, bei mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos jis užvaldė. Nėra abejonės, jog tuo atveju, jei V. d. nebūtų piktnaudžiavęs asmenų pasitikėjimu juo, būtų nukentėjusiesiems nenurodęs melagingų duomenų apie pinigų panaudojimą juos investuojant, taip pat nebūtų nutylėjęs šiuo atveju itin svarbios aplinkybės apie savo jau turimus finansinius įsipareigojimus ir galimybes grąžinti užvaldomus pinigus, šių pinigų nukentėjusieji V. D. nebūtų perdavę, o tai rodo, jog nuteistojo panaudota apgaulė buvo esminė.

Nukentėjusioji V. T. parodė, kad D. sakė, kad turi verslą – kvepalų parduotuvę. Ji paėmė paskolą, važiavo į Lenkiją, pirko kvepalus. Paskolas ėmė iš „SmsCredit.LT“ ir „Vivus.Lt“ Viena paskola buvo 3000 Lt, grąžinti su palūkanomis reikėjo 5000 Lt. Kita paskola buvo 300 Lt, tiksliai neprisimena. Iš viso paėmė 3 paskolas. Trečios paskolos sumos neprisimena. Pinigus atidavė D.. Paskolas paėmė V. D. prašymu. Už tuos pinigus važiavo pirkti kvepalų. Nežino ar už visus pinigus pirko kvepalus, V. D. jai nerodė už kiek pirko, kiek mokėjo. Vėliau važiavo į Kauną. V. D. sakė, kad ten turi „taškus“, kur išvežioja kvepalus. Ji buvo kaip vairuotoja. Vėliau skolinosi pinigus iš sesers vyro V. K., kadangi V. D. sakė, kad jį pasodins į kalėjim, jeigu nesumokės tokios sumos. V. K. jai paskolino 6000 Lt, nes tiek prašė V. D.. V. K. žinojo, kad pinigus skolina V. D., Pinigus jis perdavė jai, o ji – V. D.. Ji su V. D. kartu gyveno pas sesers vyrą. Pinigų perdavimo V. D. jis nematė. Sesers vyrui ji sakė, kad pinigus skolina V. D.. Kam V. D. panaudojo 6000 Lt, nežino. Kai atidavė pinigus, V. D. panaudojo prieš ją smurtą ir ji su juo daugiau nebebendravo. Kartu su V. D. gyveno apie tris savaites (duomenys neskelbtini), V. D. sakė, kad tai jo namas.

Nukentėjusysis parodė, kad V. T. atlyginimas yra nedidelis ir savų pinigų ji negalėjo investuoti į verslą, todėl kreipėsi į jį ir paprašė paskolinti 6000 Lt (1737.72 Eur). Jis (V. K.) tuo metu turėjo sutaupęs 5000 Lt, o 1000 Lt išgrynino iš savo sąskaitos, esančios banke Swedbank. Visus pinigus, t.y. 6000 Lt perdavė V.. Tuo metu V. buvo jų namuose, tai V. jam pinigus iš karto ir perdavė. Žino, kad už šiuos pinigus V. D. kartu su V. vyko į Lenkiją, matė, kad grįžę iš Lenkijos atsivežė prekių, t.y. kvepalų, nes po buteliuką kvepalų gavo ir jis su žmona. Iki to, kai paskolino 6000 Lt, nežinojo, kad V. jau yra gavusi greituosius kreditus ir gautus pinigus perdavusi V. D.. Kokią tiksliai sumą pinigų V. gavo iš kredito bendrovių, nežino. Po bendravimo su V. D., V. labai blogai jautėsi. Jis matė, kad ji buvo sužlugdyta morališkai, buvo labai jautri, tik užsiminus apie V. D., iš karto pradėdavo verkti, ji ir dabar negali ramiai galvoti ir kalbėti apie santykius su V. D.. Iš V. žodžių žino, kad jis jai yra sudavęs ir tokiu būdu sukėlęs fizinį skausmą.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. K. parodymų, pabendravus su V. D. ir pastarajam pateikus išgalvotą verslo planą plėtojant parfumerijos industrijos produktų prekybą, įtikino V. K. patikėti jo pateiktu planu bei tokiu būdu įgijo V. K. pasitikėjimą, kuris nulėmė apsisprendžiant paskolinti pinigus ir to pasėkoje V. K. paskolino 6000 Lt.

Kaltinamasis V. D. nurodė, kad kaltę pripažįsta ir parodė, kad su nukentėjusiąją V. T. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Pritrūko pinigų, pinigų ji pasiskolino pas seserį ar sesers vyrą. Už tuos pinigus pirko kvepalus, kosmetiką, dalijo dovanas, pinigus leido kartu.

Atsakydamas į klausimus, parodė, kad neįtikinėjo V. T. imti paskolų. Su nukentėjusiąja vedė bendrą ūkį, pinigai buvo bendri. Buvo pasiskolinta 6000 Lt suma iš K.. Jiems būnant name N. Vilniuje, nukentėjusioji paklausė ar važiuosim kvepalų. Jis atsakė, kad važiuosim, bet neturi tokios pinigų sumos. Ji nusileido į pirmąjį namo aukštą ir grįžo su pinigais, pasakė, kad yra pinigai, padavė jam ir jie išvažiavo. Už tuos pinigus atsivežė prekių. V. T. savarankiškai pasiskolino pinigus iš K.. Nebuvo kalbos apie tai, kas grąžins pinigus. Kai kalbėjo su V. T. seserimi l., V. pasakė, kad atiduosim, kai turėsime, dalimis ar kitaip, nesvarbu per kiek laiko. Kaltę pripažįsta dėl to, kad paėmė pinigus, nors juos leido kartu. T. nedraudė bendrauti su seserimi, nežino kodėl ji taip teigia. Nukentėjusiosios nemušė. Kai ėmė kreditą, tarėsi, kad jis mokės palūkanas. Negrąžino dėl to, kad yra suimtas.

Nors kaltinamasis nurodė, kad neįtikinėjo V. T. imti paskolų, tačiau pripažino, kad paskolos buvo paimtos daugiau jo iniciatyva. Dėl šio epizodo kaltinamasis kaltę pripažino. Nukentėjusioji V. T. teigia, kad visas paimtas paskolas ji perdavė V. D.. Kaltinamasis šios aplinkybės neginčija. V. T. 2013 m. rugsėjo 7 d. su Vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteikta 1500 Eur paskola, bendra kredito gavėjo mokama suma – 1944,06 Eur. (t. 3, b.l. 178-182). Taip pat 2013 m. rugsėjo 7 d. su SMScredit.lt sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteikta 86,89 Eur paskola (t. 3, b.l. 166-170). V. D. pažadėjo pinigų sumas grąžinti tačiau nustatytu terminu negrąžino.

Nors nurodytų faktinių aplinkybių kaltinamasis neneigia, tačiau nurodo, kad jis nesiekė įgyti turto apgaule, pinigus leido kartu – už dalį pinigų pirko prekes, kita dalį išleido pragyvenimui.

Iš nukentėjusiosios parodymų, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, matyti, kad kaltinamasis įtikino ją paimti vartojimo paskolas, taip pat paskolą iš sesers vyko nukentėjusiojo V. K., nurodydamas, kad jam trūksta pinigų prekėms.

Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad po pažinties praėjus kuriam laikui, V. D. paaiškino, kad turi problemų su teisėsauga, kad didelę sumą turi grąžinti advokatei ir todėl jam reikia pinigų. Jis įtikino ją, kad paimtų kreditus. Lapkričio 30 d. ji paėmė kreditus iš Vivus.lt ir credit24. Iš Vivus.lt paėmė 747,84 Eur, o iš Credit24 - 400 Eur. Tuos pinigus D. pasiėmė sau. Pasakė, kad atiduos advokatei, sakė, kad gresia teismas, suėmimas. Po kurio laiko jis atsikraustė pas ją gyventi. Paprašė, kad dar paimtų kreditų. Po kurio laiko pradėjome gyventi kartu pas ją namuose, Lazdynuose, ten gyveno 3-4 mėnesius. Iš „Credit24“ paėmė 400 Eur paskolą, su palūkanomis- 699 Eur. Paskola sumokėta. Iš „VivusLt“ gavo 750 Eur paskolą, o su palūkanomis 1497,84 Eur, liko sumokėti 691,88 Eur. Pinigus „PayPost“ gavo iš karto grynaisiais 24 mėnesiams, kiekvieną mėnesį mokant įmokas pagal nustatytą grafiką. D. įtikinėjo, kad pinigus su palūkanomis grąžins, kad reikia advokatei. Jis sakė, kad jam reikėjo 5000 ar 6000. Pinigų įmokoms D. nėra davęs nei karto. Ėmė greituosius kreditus norėdama padėti V., jis ją įtikino, kad grąžins tuos pinigus.

Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios R. K. parodymus, matyti, kad iš esmės neneigiamos faktinės aplinkybės, kurias patvirtina ir byloje esančios sutarčių kopijos iš kurių matyti, kad R. K. 2015 m. lapkričio 30 d. su Vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteikta 750 Eur paskola, bendra kredito gavėjo mokama suma – 1497,84 Eur (t. 3, b.l. 176-177). Likusi nesumokėta suma 689 Eur (t. 3, b.l. 148-149). 2015 m. rugpjūčio 26 d. su R. K. pagal vartojimo kredito sutartį su SMS credit.lt buvo suteikta 250 Eur paskola, bendra kredito gavėjo mokama suma – 297 Eur (t. 3, b.l. 164), bendra sumokėta suma – 275,11 Eur (t. 3, b.l. 148-149).

2016 m. vasario 22 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindu nukentėjusiajai R. K. buvo perduotas automobilis Toyota RAV4, automobilio lizingo kaina – 3622,50 Eur. Lizingo termino pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 22 d. (t. 2, b.l. 77-97). Iš paskolos/lizingo paraiškos Mogo.lt matyti, kad R. K., pildydama paraišką, grafoje „papaldoma kontaktinė informacija“ nurodė tel. Nr (duomenys neskelbtini) ir varą „V.“ (t. 3, b.l. 98). Mogo Lt R. K. 2017 m. birželio 1 d. pranešė apie lizingo sutarties nutraukimą nuo 2017 m. birželio 1 d., nurodant, kad bendra skola bendrovei yra 3673,41 Eur. Taip pat prašoma per dvi dienas grąžinti transporto priemonę (t. 3, b.l. 99). 2017 m. birželio 21 d. Mogo.lt R. K. pranešė, kad 2017 m. birželio 14 d. automobilis parduotas už 2100 Eur, skolos likutis po transporto priemonės pardavimo – 1902 Eur (t. 3, b.l. 100).

2017 m. liepos 11 d. R. K. išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 1898,01 Eur tiesiogiai UAB „Mogo.lt“ (t. 3, b.l. 101). 2017 m. liepos 11 d. tarp UAB „Mogo LT“ pasirašytas susitarimas dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis – po 50 Eur iki 2019 m. birželio 11 d.( t. 3, b.l. 102-103).

2016 m. vasario 24 d. tarp AB „Omnitel“ ir R. K. sudaryta sutartis, kad pagal pateiktą sutartį R. K. įsigyja telefoną Samsung S6 edge 32GB 4G+G925 Gold 699 Eur. Pagal sutartį, nukentėjusioji įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėn., mokant po 28,67 Eur per mėnesį (t. 1, b.l., 136-143).

Kaltinamasis nurodė, kad paskolas, už telefonus gautis pinigus leido bendroms reikmėms su R. K., taip pat automobilius iš lizingo bendrovės buvo paimtas jų bendroms reikmėms vertintina kai pasirinkta jo versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Kaltinamasis nurodė, kad mokėjo įmokas už automobilį lizingo įmonei, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad V. D. įkalbėjo nukentėjusiąją paimti tiek greituosius kreditus, tiek įsigyti automobilį per lizingo bendrovę, taip pat mobiliuosius telefonus ir turtą perduoti jam.

Nukentėjusioji nebūtų sutikusi sudaryti nurodytas sutartis, jei būtų žinojusi, kad kaltinamasis nevykdys savo pažado mokėti atitinkamas įmokas – ji parodė, kad V. D. įkalbėjo ją pasirašyti tas sutartis, nurodydamas, kad turi klientų, verčiasi kosmetikos ir parfumerijos pardavimu, todėl greitai bus galima grąžinti minėtas sumas. Teismas sprendžia, kad reikšmingos ir aplinkybės, kad, kaip parodė nukentėjusioji, jai buvo sudarytas verslu užsiimančio asmens įvaizdis, dėl ko ji pasitikėjo, kad jis gali mokėti įmokas už jos prisiimtus įsipareigojimus.

Kaltinamasis teigia, kad turėjo individualią veiklą, prekiavo kvepalais ir parfumerija. Rašytinių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tačiau iš nukentėjusiųjų bei liudytojos T. P., parodymų matyti, kad V. D. pirkdavo kvepalus ir parfumeriją ir ją perparduodavo. Tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad ši prekyba buvo nuolatinė. Kaltinamojo teiginiai, kad jis per dieną uždirbdavo po 200 Eur vertintina kaip neatitinkanti tikrovės, kadangi iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad nukentėjusiesiems jis nurodydavo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, neužtenka pinigų nei verslui, nei turi kur gyventi. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis neturėjo jokių finansinių galimybių įvykdyti savo pažadus mokėti įmokas už R. K. vardu sudarytas sutartis.

Kaltinamojo V. D. veika šiame epizode kvalifikuota teisingai, kadangi jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Nukentėjusioji parodė, kad maždaug po mėnesio bendravimo, gegužės pabaigoje, V. D. jai pradėjo pasakoti, kad pas jį sunki situacija, reikalingi pinigai - 3000 Lt teisminiam procesui dėl avarijos. Ji pasakė, kad tokių pinigų neturi. Jis primygtinai prašė, pasakė, kad parašys skolos raštelį, kad iki 3000 Lt galioja ranka rašytas. Ji sutiko, paėmė paskolą Vilniaus „Swedbanke“ ir V. D. perdavė 1000 Eur Jis parašė skolos raštelį. Paskolą paėmė, atrodo, 2016 m. gegužės 25 d. Kadangi bankomatas, išimant pinigus, duoda nelygiai, tai buvo lygtai 950 Eur. 50 Eur jis jai davė pirmajam įnašui birželio 17 d. Jis apsakė, kad įnašus darys pats. V. D. atidavė 900 Eur grynais pinigais. Vėliau V. D. paaiškino, kad jį siunčia reabilitacijai į Šventąją ir kad reikia greitai jai grąžinti skolą ir dar užsidirbti, jis investuos į kvepalus reikalingą sumą. Sakė, kad Šventojoje ir Klaipėdoje jau 20 metų turi pažinčių šiame versle, tai yra greitas būdas realizuoti ir grąžinti pinigus. Jai tai buvo aktualu. Paskolos.lt gavo 1600 Eur be palūkanų. D. prašė 3000 Eur kvepalams užsipirkti, bet čia buvo 1600 Eur ir pas ją kortelėje buvo dar 400 Eur. Pinigus išgrynino ir perdavė D. 2000 Eur. Dar buvo paskolinta 1200 eurų suma. Važiuojant į darbą, V. D. pasakė, kad jam reikia dar pinigų, nes nesurado teisminiams nagrinėjimams. Važiuodami užsuko į Nemenčinės „PayPost“ kioską ir ten jai grynais išdavė 1200 Eur paskolą, kurią ji atidavė V. D.. Paskutiniai jos paskolinti pinigai buvo 500, kuriuos ji pasiskolino iš sesers. Ji paklausė D., kur pinigai, tačiau jis pradėjo jai sakyti, kokia pas jį sunki padėtis, kad jis neturi kur gyventi, neturi ką valgyti, o ji gerai gyvena ir dar iš jo reikalauja pinigų. Vėliau susitikus jis sakė, kad jam šiuo momentu nesiseka ir kad jam reikia pinigų nuvažiuoti į Lenkiją paimti kosmetiką. Reikėjo grynųjų pinigų. Vėliau paskambino ir pasakė, kad atėjo nauja kvepalų partija, labai pigi, iš sandėlio paimama. Tada ji jam padavė 500 Eur, kuriuos pasiskolino iš sesers. Sesuo pervedė tą pačią dieną, kai paprašė. Jis nuvažiavo į sandėlius. Prieš tai ji jam davė 300 savo pinigų, jis atvežė kvepalus, bet ji juos paėmė pas save. Tada jis paprašė 500. Ji daviau jam 500 Eur. Jis paskambino, kad sugedo automobilis. Pasakė, kad sandėlis uždarytas, negalėjo paimti, kad mašinos remontui labai daug reikia. Tuomet jau suprato, kad pinigų nėra. Pirmą kartą parašė skolos raštelius, o kitus kartus nespėdavo. Kai jis pradėjo prašyti pinigų į Lenkiją kvepalų važiuoti, ji pasakė, kad nekalbės apie kitas paskolas kol nebus grąžinti pinigai pagal raštelius. Tada jis sutiko parašyti raštelius.

Kaltinamasis V. D. parodė, kad kai jokie ryšiai su R. K. nebesiejo, susipažino su V.. Kreipėsi dėl pinigų, parašė skolos raštelius, vadinamus vekselius, kad skolinasi, jokių kėslų apgavystei nebuvo. Jis paprašė C., kad paimtų paskolą ir jis iš jos pasiskolino. Ji pasiūlė pasirašyti paskolos raštus. Pripažįsta, kad pasiskolino ir dar negrąžino 1000 Eur, 1200 Eur, 1600 Eus. Sutinka su civiliniu ieškiniu šioje dalyje. Nepamena dėl 400 Eur ir 500 Eur, iš kur ji juos turi, ar šiuos pinigus jis iš jos paėmė, ar rašė paskolos raštelius dėl jų. Neskubino V. paimti kreditą, apgaulės nebuvo. Pinigus išleido automobiliui, prekėms, maistui. Aptarė su V. kad jis grąžins kreditą ir palūkanas. Vekselyje buvo nurodyta iki kokios datos turi grąžinti tam tikrą sumą. Ji įrašė sumą su palūkanomis. Pinigų dar negrąžino, nes yra suimtas.

2017 m. birželio 1 d. pareiškimo matyti, kad V. C. pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad yra nukentėjusi nuo V. D. veiksmų, kadangi jo apgaulės įtakoje gavo paskolas ir pinigus perdavė jam. Prašo pripažinti nukentėjusiąja (t. 2, b.l. 123).2016 m. birželio 3 d. vartojimo kredito sutartis patvirtina, kad V. C. UAB SB lizingas“ suteikė vartojimo kreditą – 1200 Eur, (4143,36 Lt) iki 2017 m. gruodžio 3 d.; sutarties mokestis 144 Eur (497,20), viso mokėtina suma su palūkanomis – 1750,68 Eur (6044,75 Lt), kas mėnesį mokant po 335,82 Eur (t. 2, b.lo. 137-141).

Iš 2016 m. gegužės 25 d. paskolos raštelio matyti, kad V. D. pasiskolina iš V. C. 1000 Eur ir įsipareigoja grąžinti iki 2018 m. gegužės 17 d. (t. 2, b.l. 130). Pagal 2016 m. liepos 30 d. raštelį V. D. pasiskolina iš V. C. 900 Eur ir įsipareigoja grąžinti iki 2017 m. sausio 30 d. (t. 2, b.l. 131). 2016 m. liepos 30 d. V. D. pasiskolina iš V. C. 6044,75 Lt (1750,68 Eur) Eur ir įsipareigoja grąžinti iki 2017 m. gruodžio 3 d. (t. 2, b.l. 132). 2016 m. rugpjūčio 11 d. pasiskolina iš V. C. 1600 Eur ir įsipareigoja grąžinti iki 2020 m. gegužės 15 d. su metinėmis palūkanomis 39.32 proc. (t. 2, b.l. 133).

Sukčiavimas gali pasireikšti nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Pasinaudodamas kito asmens pasitikėjimu, kaltininkas pasiūlo sudaryti sandorį, iš kurio šis turės naudos, o kito asmens nuostolius pažada ateityje atlyginti. Kita šalis, tikėdama kaltininko nuoširdumu ir gerais ketinimais, sudaro sandorį, perduoda savo turtą, tikėdamasi, kad vėliau už tai jai bus atlyginta sutartu būdu. Tačiau kaltininkas (skolininkas), jau sudarydamas sandorį, nesiruošia to daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2014).

Ištyrus įrodymus teisiamajame posėdyje nustatyta, jog V. D. naudojama apgaulė, siekiant įgyti svetimą turtą buvo tai, kad prašydamas pinigų, juos gavęs bei surašęs paskolų dokumentus, neketino jų grąžinti, kadangi neturėjo finansinių galimybių ir apie tai žinojo. Be to, jis nuo nukentėjusiosios nuslėpė esminę informaciją apie turimas dideles skolas ir nemokumą.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2017 m. vasario 20 d. kaltinamasis paskambino ir paprašė pagalbos, kad skubiai reikia paimti prekes, kurias atvežė, kad reikalingi pinigai, sakė, kad greitai atiduos, greitai parduos ir po 2-3 mėnesių grąžinas. Ji iš General Financing“ 2017 m. vasario 20 d. paėmė 3000 Eur paskolą, su palūkanomis reikia grąžinti 4795,50 Eur iki 2020 m. sausio 20 d. Šiai dienai liko sumokėti apie 1700 Eur. Paskola jai buvo suteikta išmokant pinigus grynais, kuriuos ji iš karto perdavė D.. Su D. susitarė, kad pirmus du mėnesius nereikės mokėti, o jis per tą laiką parduos prekes ir grąžins visą sumą. Po to jis dingo, vėliau pamatė internete, kad jis sulaikytas. Dar grynais pinigais D. yra paskolinusi be jokių dokumentų apie 700 Eur, gali būti, kad 500 Eur. Pinigus D. be dokumentų skolino iki vasario 20 d., prieš Naujuosius metus be paskolos raštelių skolino D. du kartus. D. ją įtikino, kad jam reikalinga pagalba.

Priešingai nei nukentėjusioji, kaltinamasis teigia, kad pinigus pasiskolino, sudarė paskolos sutartis ir įsipareigojo grąžinti, nurodė, kad jam reikėjo pinigų investicijoms ir ji paskolino. Tuo metu jam reikėjo tam tikros sumos išvažiuoti į Lenkiją, gal iki 4000 Eur. Bet kažkiek pats turėjo, o kiek trūko, jos paprašė. Ji sutiko. Atrodo, kad du kartus J. jam skolino pinigus. Pripažįsta, kad pasiskolino visą sumą - 3500. Nepamena, ar minėjo nukentėjusiajai, kokiam tikslui reikalingi pinigai. Vieną kartą davė nukentėjusiajai 100 Eur. Neskubino nukentėjusiosios dėl kredito paėmimo. 5295,50 Eur sumą pripažįsta, sutinka grąžinti. Nežadėjo nukentėjusiajai mokėti įmokų dėl kreditų, nes neprivalo to daryti. Pažadėjo grąžinti pinigus, kuriuos pasiskolino. Buvo įrašyta suma su palūkanomis iki tam tikrų datų, kurios yra nurodytos vekselyje. Pinigų negrąžino, nes yra suėmime, neturiu galimybių. Niekur kitur pasiskolintų pinigų nepanaudojo, tik verslui.

Ištyrus įrodymus teisiamajame posėdyje nustatyta, jog V. D. naudojama apgaulė, siekiant įgyti svetimą turtą buvo tai, kad prašydamas pinigų ir įsipareigodamas mokėti įmokas, surašydamas paskolos raštelius, jų gražinti, neketino, nors nukentėjusiąją įtikinėjo priešingai, be to, neturėjo finansinių galimybių skolas grąžinti. Be to, jis nuo nukentėjusiosios nuslėpė esminę informaciją apie turimas dideles skolas ir nemokumą.

Kaltinamojo V. D. veika šiame epizode pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą

O. B. parodė, kad D. pasiūlė paimti telefoną sūnui dovanų. Nuvažiavo į „Maximą“ Jakšto gatvėje ir paėmė telefoną iPhone. V. D. apsakė, kad reikės parduoti. Telefoną pardavė už 650 Eur, pinigus pasiėmė V. D.. Po to V. D. pasiūlė prekiauti parfumerija, turėti savo verslą. Pagalvojo, kad neblogai būtų, bet pasakė, kad jai tokios paskolos neduos, nes yra nedirbanti. Tuomet V. D. jos paklausė ar turinti draugę. Jos draugė J. J. paėmė kreditą 200 Eur ir perdavė V. D., kadangi trūko pinigų, turėjo važiuoti į Lenkiją parfumerijos pirkti. Jis norėjo daugiau negu 200 Eur paimti, bet jai negalėjo suteikti didesnio kredito. Ji (O. B.) už tą kreditą moka po 23 eurus kiekvieną mėnesį, o už telefoną irgi reikia mokėti, bet neturi iš ko mokėti. Turi neįgalų vaiką, gaunu tik 168 Eur pašalpą. Už kreditą liko mokėti 5 mėnesius.

Kaltinamasis V. D. parodė, kad buvo apimtas telefonas, kuris buvo parduotas. Jis paprašė, kad O. B. paimtų telefoną. Su ja susipažino per internetą. Ilgą laiką bendravo internetu. Vasarą O. B. jam pasiūlė atvažiuoti į Labanoro regioninį parką. Bendravome draugiškai. Ji papasakojo, kad sūnus sudaužė telefoną. Jis pasiūlė nupirkti, papasakojo, kad jeigu naudosis abonementu, tai telefonas bus sūnui, nereikės pildyti kortelės. Vėliau nukentėjusiosios sūnus pasakė, kad jam nereikia telefono. Telefoną nukentėjusioji paėmė iš „Tele 2“. Neprisimena ar buvo kartu su nukentėjusiąja, kai ji paėmė telefoną. Ji klausė koks telefonas geresnis. Paklausė, koks yra geresnis. Nors matė, kad nukentėjusioji vargingai gyvena, nežino kodėl pasiūlė jai paimti telefoną, kainuojantį 965 eurų. Sutinka atlyginti žalą. Nukentėjusioji matė kokiu verslu užsiimu, buvo pas ją sodyboje palikęs kvepalus. Nesiūlė B. būti verslo partnere. Ji klausė ar galėtų dirbti tokį darbą. Jis jai paaiškino, kad, įsigijusi patentą, turguje su kvepalais dirbti negalėtų, nes kvepalai yra vardiniai, jais draudžiama bet kur prekiauti, o su kosmetika ji turi teisę prekiauti pagal sąskaitomis- faktūromis. J. B. patarė parduoti telefoną, kai pasakė, kad sūnui nereikia ir iš tų pinigų įsigyti patentą. Kiek kainuoja patentas, nežino. Nukentėjusiajai negrasino. O. B. apgavo savo draugę, jis jos nepažinojo. Jis paprašė O. B., kad ji paskolintų 200 eurų. Pinigus gavo, bet negrąžino. Kredito bendrovėje su J. nebuvo. Neatsimena, kas padavė pinigus. Esu skolingas O. B. 200 Eur, skolą pripažįsta. 160 Eur reikėjo automobiliui. Pripažįsta 317 Eur sumą.

Nukentėjusioji J. J. parodė, paskolinti pinigų jos paprašė O. B.. V. D. jai Po to, kai atidavė pinigus D., jis ją nuvežė į butą, kur buvo O. B.. Neprisimena ar tarėsi kas mokės įmokas. Neprašo priteisti 480 Eur, nes paskolą moka O. B.. Kaip matyti iš pačios J. J. parodymų, jokia apgaulė prieš šią nukentėjusiąją nebuvo naudojama.