Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dianos Labokaitės ir Editos Šliumpienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir K. P. prašymą dėl santuokos įrašo panaikinimo abipusiu sutikimu, tretieji asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė E. R., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

9. Pareiškėjai I. P. ir K. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (CM įstaigos kodas (duomenys neskelbtini)), įrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai turi vieną nepilnametį vaiką – L. P., gimusį (duomenys neskelbtini).

11. I. P. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. K. P. vardu įregistruotos dvi transporto priemonės: AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Šalims nesusitarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.

17. Iš 2025 m. kovo 10 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad sutarties parengimui su atstovais buvo suderintas laikas 2025 m. kovo 11 d. (ne darbo dieną). I. P. ir K. P. 2025 m. kovo 11 d. sudarė sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, ją pasirašė ir kartu su prašymu bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka sutartį pateikė teismui 2025 m. kovo 12 d. (DOK-15172). Pareiškėjų prašyme nurodyta, kad jie prašo panaikinti bendru sutikimu pareiškėjų santuokos apskaitos įrašą, patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjams pavardes „R.“, „P.“. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir paskyrė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2025 m. balandžio 2 d.

18. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas tik 2025 m. balandžio 10 d. Taigi, apeliantas nuo 2025 m. kovo 13 d. turėjo pakankamai laiko apgalvoti sutarties sąlygas, pasitarti su advokatu, pateikti teismui prašymą netvirtinti jo pasirašytos sutarties (iki paskirto teismo posėdžio 2025 m. balandžio 2 d.) ar atnaujinti bylos nagrinėjimą (iki sprendimo paskelbimo 2025 m. balandžio 10 d.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atmeta apelianto argumentus, kad sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių pasirašyta skubotai, jam neužteko laiko suprasti sutarties turinį, ir kad pažeidžia jo teises.

19. Apelianto teigimu, vaiko bendravimo su tėvu tvarka nepakankamai aiškiai reglamentuota. Sutarties 2.3 punktas numato „laisvą bendravimą“, tačiau neapibrėžia konkretaus laiko, dienų ar tvarkos, todėl tai gali lemti neapibrėžtumo ir konfliktų situacijas. Sutarties 2.3.1 punktas numato, kad norėdamas pasiimti vaiką, tėvas turi pranešti rašytine žinute prieš 1 parą, tačiau nėra apibrėžta, per kiek laiko motina privalo atsakyti, nėra numatyta kuriam laikui galima pasiimti sūnų, nėra numatyta jokių pasekmių, jei motina ignoruoja pranešimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus atmeta kaip kaip nepagrįstus.

20. Sutarties dėl santuokos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 2 punkto papunkčiais susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvais tvarkos, materialinio išlaikymo. Sutarties 2.3 papunkčiu pareiškėjai susitarė, jog nenusistato bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos – paliekamas abiejų tėvų laisvas bendravimas su vaiku: tiek betarpiškai, tiek išmaniosiomis technologijomis. Taip pat susitarė, kad apeliantas, ketindamas pasiimti sūnų iš pareiškėjos, privalo prieš parą laiko rašytine žinute (SMS, MSG ir panašiai) informuoti pareiškėją apie ketinimo pasiimti vaiką laiką, buvimo vietą, grąžinimo laiką (sutarties 2.3.1 p.).

21. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

22. Iš pareiškėjos (ieškovės) pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ji nėra sudariusi sąlygų, kurios būtų trukdžiusios apeliantui bendrauti su sūnumi. Priešingai, pareiškėja siekė ir siekia, kad apeliantas su sūnumi bendrautų kuo daugiau, laisvai, neapsiribojant konkrečia tvarka. Patikslintame ieškinyje (2025-02-14 DOK-9897) dėl atsakovo bendravimo su sūnumi ieškovė nurodė: „Atsakovas, manau, atsakingai bendraus su sūnumi. Tikiuosi, kad atsakovas metams bėgant norės bendrauti su savo sūnumi, norės prisidėti prie jo auklėjimo, ugdymo. Lyg šiol nesutarimų dėl bendravimo tvarkos nebuvo, todėl ir toliau, manau, nereikalinga nustatyti konkrečią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Tačiau noriu, kad atsakovas mane informuotų, kada su sūnumi bendraus, kur bus, kada sūnų grąžins į mano namus. Tokią informaciją pageidaudiau gauti SMS ar kitos formos rašytine žinute prieš vieną parą laiko.“ Taigi, pareiškėjos (ieškovės) pozicija dėl tėvo bendravimo su vaiku buvo tokia pat nuosekli ir kryptinga: ir patikslintame ieškinyje, ir 2025 m. kovo 10 d. parengiamajame posėdyje, ir pareiškėjų sutartyje.

23. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie pareiškėjos trukdymą apeliantui bendrauti su sūnumi. Byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, numatančios apelianto ir sūnaus bendravimo tvarką. Tai patvirtina aplinkybę, jog tarp šalių nekilo nesutarimų dėl apelianto ir sūnaus bendravimo.

24. Abu tėvai turi pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Apelianto argumentai, kad sutartis neapibrėžia konkretaus laiko, dienų ar tvarkos, ir tai gali lemti neapibrėžtumo ir konfliktų situacijas, atmetami, nes abu vaiko tėvai turi teisę ir pareigą su juo praleisti tiek pat laiko ir nekliudyti tai daryti vienas kitam. Apeliantas jokiais įrodymais nepatvirtino, jog vaiko motina pastarajam nesudaro sąlygų bendrauti su vaiku.

26. CK 3.175 straipsnis reglamentuoja ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nagrinėjimą. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, bet kuris iš tėvų turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

28. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo faktiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) skyriaus 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. ATP-2025-21429 ieškovei I. P. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2025-08-20 DOK-18973). Už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą valstybė patyrė 212,50 Eur išlaidų. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš apelianto valstybės naudai priteistina 212,50 Eur suma už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei apeliacinės instancijos teisme. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodant įmokos kodą, mokėjimo paskirtį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš K. P. 212,50 Eur (du šimtus dvylika Eur 50 ct) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą I. P. apeliacinės instancijos teisme, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.