- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1744-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27861-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- R. U., M. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-33694-1040/2020 pagal pareiškėjų R. U. ir M. U. pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. U. ir M. U. teismui paduotame pareiškime dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu prašė: i) pareiškėjų santuokos apskaitos įrašą, apskaitytą Vilniaus metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto Nr. 1695, panaikinti; ii) po santuokos nutraukimo M. U. grąžinti mergautinę pavardę – K1., R. U. palikti pavardę U.; iii) patvirtinti tarp pareiškėjų 2020-09-24 sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis); iv) pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje buvo sudaryta pareiškėjų santuoka. Santuokos metu pareiškėjai susilaukė sūnaus, kuris jau yra pilnametis. Užaugus sūnui pastebėjo, kad nebeliko bendrų interesų. Senai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-07 nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pašalinti nutartyje išdėstytus pareiškimo trūkumus. Apylinkės teismas nurodė, kad:
2.1. pareiškėjos M. U. vardu registruota transporto priemonė „Mercedes Benz E350 BLUETEC“, tačiau sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi aptarta transporto priemonė nepadalinta. Kadangi transporto priemonė pareiškėjams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pareiškėjai Sutartyje turi išspręsti transporto priemonės padalinimo klausimą;
Šalies argumentai
2.2. pareiškėjai turėtų tiksliai ir aiškiai nurodyti kokią 2018-10-24 notaro patvirtintos sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties dalį ar punktą keičia, kokio rezultato minėtu susitarimu siekia;
2.3. pareiškėjai nurodė, jog yra sudarę 2018-10-24 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Minėta turto pasidalijimo sutartimi pasidalinti ir kreditoriniai reikalavimai, tačiau pareiškėjai kreditorių į bylą suinteresuotais asmenimis neįtraukė ir kreditoriams apie teismui teikiamą prašymą dėl santuokos apskaitos akto panaikinimo ir Sutarties patvirtinimo nepranešė. Visi pareiškėjų kreditoriai turi būti informuojami apie tokio pobūdžio bylos iškėlimą, nepaisant to, kada ir kokiu pagrindu prievolės yra kilusios;
2.4. nustatė, kad antstolis Irmantas Gaidelis pareiškėjų atžvilgiu vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/00338 UAB „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS, AB „Luminor Bank“ naudai. Pareiškėjai minėtų kreditorių neįtraukė suinteresuotais asmenimis, Sutartyje šių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo neaptarė ir kreditorių apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme neinformavo;
2.5. pareiškėjai prašė po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjai iki santuokos turėtą pavardę – K1. Pareiškėjos ikisantuokinė pavardė buvo K2. Pareiškėjai įpareigotini patikslinti prašymą, nurodant kurią pavardę pareiškėja M. U. pasilieka po santuokos nutraukimo: U. ar K2.
3. Teisme gautas pareiškėjo procesinis dokumentas, įvardintas dėl trūkumų šalinimo. Jame nurodoma, kad vykdomoji byla yra užbaigta. Pareiškėjai povedybinėje sutartyje pakeitė turto režimą, o transporto priemonė „Mercedes Benz E 350 Bluetec“ įgyta po povedybinės sutarties sudarymo, todėl nedalintina. Pareiškėjas nurodė, kad bendrų kreditorių neturi. Visi bendri kreditoriai buvo informuoti ir gauti kreditorių raštai. Pareiškėjos prašymas dėl pavardės neprieštarauja įstatymams. Įstatymų leidėjas nenurodė iki kokios santuokos turėtą pavardę galima pasilikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-16 nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjams 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti. Apylinkės teismas nurodė, kad:
4.1. Įstatymas įtvirtina kreditorių teisę būti informuotiems apie bylos dėl sutuoktinių turto padalijimo iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Įstatymas nenumato išimčių iš kreditorių teisių garantijų, t. y. atvejų, kuomet sutuoktinių bendri ir(ar) asmeniniai kreditoriai gali būti neinformuojami apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą. Pareiškėjai teigia, jog kreditorius informavo ir gavo jų raštus prieš tvirtinant 2018-10-24 turto pasidalijimo sutartį, todėl pareiškėjų kreditoriai neįtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis ir jiems nepranešta apie teismui teikiamą pareiškimą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Apylinkės teismas sprendė, kad visi pareiškėjų kreditoriai turi būti informuojami apie tokio pobūdžio bylos iškėlimą, nepaisant to, kada ir kokiu pagrindu prievolės yra kilusios, nes tai susiję su tinkamu kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu. Pareiškėjai įpareigoti pranešti visiems jų žinomiems bendriems ir asmeniniams kreditoriams apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjos prašymas palikti pareiškėjai mergautinę pavardę neprieštarauja Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.69 straipsnio dispozicijai, nes įstatymų leidėjas yra nenurodęs iki kokios santuokos turėtą pavardę galima pasilikti. Iš pareiškėjų santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjos pavardė iki santuokos sudarymo buvo K2., o po santuokos sudarymo – U. Pareiškėjos mergautinė pavardė buvo K1. CK nenumato teisės po santuokos nutraukimo (apskaitos akto panaikinimo) pasilikti mergautinę pavardę, todėl pareiškėjai įpareigotini tikslinti prašymą, nurodant kokią: santuokinę ar iki santuokos turėtą pavardę, pasilieka pareiškėja po santuokos apskaitos akto panaikinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas R. U. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų pareiškimą priimti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais motyvais:
5.1. Pareiškėjai nebeturi bendrų kreditorių. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo neįgyvendinama, nes neaišku apie kokius tik teismui žinomus pareiškėjų kreditorius kalbama. Šalys visą bendra jungtine nuosavybe valdomą turtą pasidalino. Tuo metu kai buvo pasirašyta notarinė sutartis dėl turto pasidalijimo šalys turėjo hipotekos kreditorių „Swedbank“, AB su kuriuo atsiskaityta. Pateikti įrodymai dėl užbaigtos vykdomosios bylos.
5.2. Teismas siaurai aiškina CK 3.69 straipsnį. Negalima sutikti, kad CK nenumato teisės po santuokos nutraukimo (apskaitos akto panaikinimo) pasilikti mergautinę pavardę.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (el. b. l. 84–85), kuria pareiškėjams R. U. ir M. U. nustatytas pakartotinis terminas pareiškimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumams pašalinti.
9. Analizuojant skundžiamos nutarties turinį nustatyta, kad apylinkės teismas pakartotinai pareiškėjus įpareigojo pašalinti du pareiškimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumus: i) informuoti (pranešti) visiems pareiškėjų žinomiems bendriems ir asmeniniams kreditoriams apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus; ii) nurodyti kokią pareiškėja pavardę pasilieka po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo: ar santuokinę (U.) ar iki santuokos turėtą pavardę (K2).
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
10. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus įrodymus: i) kompiuterio ekrano išrašą, kuriame atvaizduojama informacija iš Antstolių informacinės sistemos apie vykdomąją bylą Nr. 0008/11/00338; ii) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-20 išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. 952V/2009. Nors pareiškėjas atskiro prašymo prijungti naujus įrodymus nesuformulavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti.
11. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
12. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamais naujais įrodymais, sprendžia, kad pareiškėjo teikiami papildomi įrodymai susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai nedidelės apimties, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos. Prijungti nauji įrodymai padės išsamiau atskleisti faktines aplinkybes, reikšmingas procesinio dokumento priėmimo klausimui išspręsti.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
14. Bylos duomenimis, pareiškėjai R. U. bei M. U. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), rodo, kad prieš sudarant santuoką su R. U. pareiškėja turėjo K2 pavardę. Pareiškėjos M. U. gimimo liudijime nurodyta, kad M. U. mergautinė pavardė – K1.
15. Pareiškėjai taip pat teismui pateikė pareiškėjų (R. U. ir M. U.) 2018-10-24 povedybinę sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės (toliau – Povedybinė sutartis). Iš Povedybinės sutarties 2 punkto nuostatų matyti, kad sutuoktiniai susitarė nusistatyti atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinį režimą, pagal kurį pareiškėjų turtas, įsigyjamas nuo Povedybinės sutarties sudarymo momento, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
16. Pareiškėjai apylinkės teismui pateikė ir pareiškėjų R. U. ir M. U. 2018-10-24 sudarytą sutuoktinių turto padalijimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės (toliau – Turto padalijimo sutartis).
Dėl trūkumo, susijusio su pareiškėjų kreditorių informavimu
17. Apylinkės teisme 2020-10-01 gautas pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (el. b. l. 1–2). Pareiškėjai pareiškime, be kita ko, prašė patvirtinti pareiškėjų 2020-09-24 sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis). Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad kreipimosi į teismą dieną sutuoktiniai neturi kreditorinių (finansinių) įsipareigojimų. Visgi, apylinkės teismas 2020-10-07 nutartimi (nėra apeliacijos objektas) nurodė (el. b. l. 71–73), kad pareiškėjai Sutartimi pasidalino kreditorinius (finansinius) įsipareigojimus, taip pat iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad antstolis Irmantas Gaidelis pareiškėjų atžvilgiu vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/00338 (kreditoriai – UAB „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS ir „Luminor bank“, AB). Pareiškėjams šalinant 2020-10-07 nutartimi nustatytus trūkumus (el. b. l. 78), apylinkės teismas skundžiama nutartimi iš esmės laikėsi analogiškos pozicijos, kaip ir 2020-10-17 nutartyje, t. y. visi pareiškėjų kreditoriai, nesvarbu – bendri ar asmeniniai – turi būti informuoti apie santuokos nutraukimo bylą.
18. CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Aptariamu atveju pareiškėjai santuoką pageidauja nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis); ii) turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, nutarties 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, nutarties 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
19. Pastebėtina, kad pareiškėjai dar 2018-10-24 yra sudarę Turto padalijimo sutartį, kuri patvirtinta notaro. Iš Turto padalijimo sutarties turinio matyti, kad dalintas buvo ne tik turtas, bet ir prievolės kreditoriams (Turto padalijimo sutarties 5.3 papunktis). Teismui pateiktoje tvirtini Sutartyje nurodyta, kad sutuoktiniai bendro turto neturi, turtas buvo padalintas Turto padalijimo sutartimi, dalintinų kreditorių (finansinių) įsipareigojimų neturi, taip pat nurodė, kad kito turto bendrojon jungtinėn nuosavybėn neįgijo.
20. Apylinkės teismas, 2020-10-04 ir 2020-10-16, patikrinęs Antstolių informacinės sistemos duomenis nustatė, kad pareiškėjų atžvilgiu antstolis Irmantas Gaidelis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/00338 kreditorių UAB „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS ir „Luminor Bank“, AB naudai (el. b. l. 4–12, 81–83). Visgi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjai teismui teikė antstolio Irmanto Gaidelio 2020-10-22 raštą, kuriame nurodyta, jog pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 952V/2009 pareiškėjai buvo įkeitę nekilnojamąjį turtą už R. S. ir D. S., tačiau realizavus pareiškėjams priklausantį turtą pareiškėjai nėra skolininkai vykdomojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-20 vykdomasis raštas Nr. 952V/2009, iš kurio matyti, kad buvo nutarta antrąja eile parduoti pareiškėjų žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (vykdomajame rašte skolininkais nurodyti tik R. S. ir D. S.). Su atskiruoju skundu taip pat pateikti duomenys iš Antstolių informacinės sistemos, kad vykdomojoje byloje Nr. 9580008/1/11/338 pareiškėjai įtraukti į skiltį „skolininkų istorija“ (nuo 2017-01-02 iki 2020-10-27), o skolininkais likę tik R. S. ir D. S. Apeliacinės instancijos teismas 2020-11-18 taip pat patikrino Antstolių informacinės sistemos duomenis ir nustatė, kad atliekant paiešką Antstolių informacinėje sistemoje pagal pareiškėjų asmens kodo kriterijų, neužbaigtų vykdomųjų bylų, kuriose dalyvautų skolininko statusu, nėra.
21. Išanalizavus aukščiau aptarus duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjai neturi vykdomųjų bylų, kuriose dalyvautų skolininko statusu, o tai reiškia, kad pareiškėjai nėra UAB „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS ir „Luminor Bank“, AB skolininkai. Antstolių informacinės sistemos 2020-11-18 išrašas pagrindžia, kad pareiškėjai neturi apylinkės teismo nurodytų kreditorių. Kadangi pareiškėjai turimą turtą jau yra padaliję Turto padalinimo sutartimi, todėl santuokos nutraukimo byloje pagal bendrą sutuoktinių pareiškimą, nesant duomenų apie nepadalintą turtą, turto padalinimo klausimas neaktualus (CK 3.59 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, jog reikalavimas informuoti kreditorius apie santuokos nutraukimo bylą šiuo atveju būtų perteklinis įpareigojimas.
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
22. Pareiškėjai pareiškime prašė po santuokos nutraukimo pareiškėjai M. U. grąžinti mergautinę pavardę – K1. Apylinkės teismas nustatė, kad iki santuokos su pareiškėju R. U. pareiškėja turėjo pavardę K2. Dėl šios priežasties pareiškėja turi apsispręsti, ar pasilikti santuokinę pavardę U., ar ikisantuokinę pavardę K2. Pareiškėjas su tokiu apylinkės teismo įpareigojimu nesutinka.
23. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Iš gramatinės CK nuostatos formuluotės matyti, jog įstatymas pakankamai griežtai numato teisę po santuokos nutraukimo pasirinkti turėtų pavardžių alternatyvas, t. y. nurodo tik du galimus pasirinkimus – arba iki santuokos turėtą, arba santuokinę. Nei CK 3.69 straipsnio 1 dalis, nei kitos CK nuostatos ir kiti įstatymai nenumato galimybės sutuoktiniui tuo atveju, jeigu tai nėra pirma santuoka, teisės pasirinkti iki pirmosios santuokos turėtą pavardę (kuri dar kitaip įvardijama mergautine pavarde). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog analogiškoje situacijoje griežto CK 3.69 straipsnio 1 dalies punkto aiškinimo laikėsi ir kitas apygardos teismas (žr. Šiaulių apygardos teismo 2013-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-628-440/2013). Griežtam, arba kitaip – siauram CK 3.69 straipsnio 1 dalies aiškinimui pritariama ir kiek kitose situacijose (pvz., kai prašoma palikti dvigubą pavardę – ikisantuokinę ir santuokinę) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-06-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020, nutarties 84–87 punktus). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios bylos kontekste teisinio pagrindo aiškinti CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostatos plečiamai, t. y. kad pareiškėja turi teisę susigrąžinti mergautinę pavardę, tuo atveju, kai nutraukiant esamą santuoką turėta ikisantuokinė pavardė jau buvo pakeista iš mergautinės į santuokinę (K2), teisinio pagrindo nėra. CK 3.69 straipsnio dalis nenumato pavardės „susigrąžinimo“ galimybės santuokos nutraukimo byloje.
24. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, CK 2.20 straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 9.10 papunktyje nurodyta, jog pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad susigrąžinti pirmiau turėtą pavardę pareiškėja turėtų neteismine tvarka pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, o ne santuokos nutraukimo byloje remiantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi. Teismas santuokos nutraukimo byloje pavardės keitimo funkcijos neatlieka, todėl pirmiau turėtų – mergautinių – pavardžių negrąžina ir nekeičia.
25. Apibendrinant aukščiau išdėstytą sprendžiama, kad apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 3.69 straipsnio 1 dalį bei pareiškėjams pagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams, susijusiems su pareiškėjai po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės pasirinkimo galimybėmis, pašalinti.
Dėl proceso pagal atskirąjį skundą baigties
26. Kaip išdėstyta aukščiau, skundžiama teismo nutartis apėmė dviejų nustatytų pareiškimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu aptarimą: i) trūkumą dėl reikalavimo informuoti kreditorius apie inicijuojamą teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo; ii) trūkumą dėl pavardės, turėtos iki nutraukiamos santuokos sudarymo, pasirinkimo.
27. Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes padaryta išvada, kad pirmasis pareiškimo trūkumas nustatytas nepagrįstai, o antrasis apylinkės teismo nurodytas trūkumas pripažintas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai, šalindami pareiškimo trūkumus, visų trūkumų nepašalino, nors ir ne visi trūkumai teisingai buvo nurodyti skundžiamoje teismo nutartyje. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pritarė daliai pareiškėjo argumentų, todėl nustatyti skundžiamos nutarties netikslumai šalintini nutartį patikslinant (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Šių aplinkybių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 nutartis dėl trūkumų šalinimo iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau nurodoma, kad iš nutarties motyvuojamosios dalies šalintini motyvai, susiję su įpareigojimu apie inicijuojamą santuokos nutraukimą teismine tvarka informuoti žinomus kreditorius.
28. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjus įpareigojo trūkumus pašalinti per 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus išaiškinimus, pareiškėjams nustatomas naujas terminas iki 2020-12-01 pašalinti likusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-16 nutartimi nustatytus pareiškimo trūkumus pagal šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, nurodant, kad iš nutarties motyvuojamosios dalies šalintini motyvai, susiję su įpareigojimu pareiškėjams R. U. ir M. U. informuoti visus pareiškėjams žinomus pareiškėjų kreditorius apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Nustatyti pareiškėjams R. U. ir M. U. terminą iki 2020 m. gruodžio 1 d. pašalinti likusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus bei įpareigojimus pagal šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.