Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Laura Karmazaitė Civilinė byla Nr. 2S-628-440/2013 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02732-2013-2

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje iškeltoje pagal pareiškėjų M. K. ir M. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Apeliantė nurodo, kad prie savo prašymo dėl santuokos nutraukimo pridėjo visus dokumentus, įrodančius jos pavardės eiliškumą – gimimo liudijimą, kuriame nurodyta jos prigimtinė, mergautinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, ištuokos liudijimą, kuriame nurodyta, kad po santuokos nutraukimo palikta pavardė „(duomenys neskelbtini)“, santuokos liudijimą, kad yra „(duomenys neskelbtini)“. Prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu nenurodė ir neprašė po santuokos nutraukimo pakeisti jos pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“. Su buvusiu sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė 1994 metais, jokio ryšio su juo nepalaiko ir jo pavardės susigrąžinti nepageidauja.Teismas neturėjo teisės panaikinti 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo ir savo nuožiūra nuspręsti palikti apeliantei pavardę „(duomenys neskelbtini)“ be jos sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas ir pareiškėjai palikta „(duomenys neskelbtini)“ pavardė, teisėtumo ir pagrįstumo.

LR CPK 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą. Santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino proceso, kurį reglamentuoja LR CPK 538–541 straipsniai, tvarka. Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ir ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (LR CK 3.51 straipsnis). LR CPK 541 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus. LR CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. LR CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal LR CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka LR CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė kartu su sutuoktiniu M. K. teikdama prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, išreiškė aiškų norą po santuokos nutraukimo susigrąžinti mergautinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“ (3 b. l.). Prašymui pagrįsti pateikė gimimo liudijimą (10-11 b.l.), santuokos su A. A. liudijimą (5 b.l.), ištuokos su A. A. liudijimą (6 b.l.), santuokos su M. K. liudijimą (4 b.l.). Pirmos instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nenustatęs LR CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjų nurodytomis sąlygomis (30-31 b.l.). Minėtam sprendimui įsiteisėjus, 2013 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė ištaisyti sprendime padarytą rašymo apsirikimą ir nurodė, kad apeliantei M. K. po santuokos nutraukimo paliekama „(duomenys neskelbtini)“, o ne „(duomenys neskelbtini)“ pavardė (35 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjų nurodytomis sąlygomis, privalėjo patikrinti ar ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus ir nustačius pažeidimus atsisakyti ją tvirtinti, sustabdyti civilinę bylą ir pasiūlyti sutuoktiniams sudaryti naują sutartį, tačiau šios įstatyme numatytos pareigos neįvykdė.( LR CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad LR CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 2 punktą, Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą. Remiantis Civilinės metrikacijos taisyklių 88 punktu, santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos nutraukimo įrašą ir išduodant ištuokos liudijimus, o 83 punktas numato, kad registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams paliekamos atsižvelgiant į jų pageidavimą, jeigu teismas, nutraukdamas santuoką, nenusprendė kitaip.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas įstatymų nuostatas daro išvadą, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkte nurodyta sąlyga dėl M. K. grąžintinos mergautinės pavardės „(duomenys neskelbtini)“ (3 b.l.), pirmos instancijos teismo turėjo būti vertinta kaip prieštaraujanti ir neatitinkanti įstatymų reikalavimų (LR CK 3.69 straipsnio 1 dalis), todėl netvirtintina. Patvirtindamas minėtą sąlygą, pirmos instancijos teismas padarė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės pažeidimus (LR CK 3.69 straipsnis, 3.53 straipsnio 4 dalis, LR CPK 541 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. LR CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų ištaisymas – tai procesinis veiksmas, kurio tikslas užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą, teismo sprendime nepaliekant rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų, kurie galėtų ateityje sudaryti kliūčių vykdant teismo sprendimą. Visais atvejais galimas tik toks klaidų sprendime (nutartyje) ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo (nutarties) esmės. Tai reiškia, kad ištaisant rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas negalima pakeisti sprendime (nutartyje) nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų. Rašymo apsirikimu gali būti laikomi neteisingai nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų, teisėjų, kitų proceso dalyvių vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, klaidos nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį ir kitokie panašaus pobūdžio netikslumai. T.y. tokie netikslumai dėl kurių akivaizdžiai suklysta. Pabrėžtina, kad taisant rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas sprendimo turinys.

Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad apeliantė teismui pateiktame prašyme nenurodė ir neprašė po santuokos nutraukimo pakeisti jos pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismas savo nuožiūra pakeitęs pareiškėjos pavardę į „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės pakeitė sprendimo turinį ir tokie teismo veiksmai negali būti pripažinti kaip rašymo apsirikimo ištaisymas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas siekdamas ištaisyti padarytą pažeidimą, nepagrįstai taikė rašymo apsirikimo ištaisymo institutą ir priėmė nutartį iš esmės pakeitusią 2013 m. balandžio 29 d. teismo sprendimo rezoliucinės dalies dvyliktą dalį, t.y. pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytą pareiškėjų sąlygą po santuokos nutraukimo M. K. grąžinti mergautinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, pareiškėjų prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu išdėstytus reikalavimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė rašymo apsirikimo ištaisymo institutą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis naikintina (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, LR CPK 338 straipsnis).

Išaiškintina, kad 2013 m. balandžio 29 d. teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos gali būti keičiamos taikant ne rašymo apsirikimo ištaisymo, bet proceso atnaujinimo institutą (LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.