Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant G. A., V. L., dalyvaujant:

ieškovui Ž. R., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui, institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. R. patikslintą ieškinį atsakovei V. A., byloje išvadą teikiančios institucijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovė L. K., teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima institucijai yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini), buvo įrašyta į stebimų ir rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Nurodė, kad dėl smurto artimoje aplinkoje, ne kartą buvo kviesta policija. Nurodė, kad didesnė problema šalių šeimoje buvo atsakovės elgesys, kadangi ieškovas buvo dirbantis ir, grįžęs po darbo, namuose rasdavo neblaivią atsakovę. Dėl šių priežasčių šeimoje kildavo konfliktai. Vaikai kartą buvo paimti iš šeimos ir perduoti brolio priežiūrai. Nurodė, kad pastaruoju metu pastebimas ieškovo didesnis dėmesys vaikams ir rūpinimasis jais. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovo šeima yra išbraukta iš rizikos šeimų apskaitos sąrašo. Šiuo metu neturi jokių nusiskundimų, kad vaikai būtų netinkamai globojami ar prižiūrimi. Nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimais.

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuota tinkamai (b. l. 54). Institucijos atstovė E. A. teismui pateiktame rašte (b. l. 47) nurodė, kad ieškovo šeimai nuo 2018 m. gegužės 10 d. yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Socialinių darbuotojų apsilankymų metu pastebėta, kad ieškovas geba rūpintis savo vaikais, užtikrina jiems saugią aplinką augimui ir ugdymui. Ieškovo vaikai lanko (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po pamokų vaikams yra užtikrinama užklasinė veikla.

Atsakovė V. A. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 3 d. tvarka. Atsakovė apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuota tinkamai (b. l. 56,66, 67). Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 37, 45-46,66) nurodė, kad jos situacija yra komplikuota, ji yra išvykusi į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo išvykimo, (duomenys neskelbtini), vaikai bendru šalių sutarimu buvo palikti auginti ieškovui kol ji įsikurs. Tačiau, ieškovas pakeitė nuomonę ir kreipėsi į teismą. Atsakovė prašymo atidėti 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio nepateikė, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Gyventojų registro duomenimis atsakovė išvykimo į užsienio valstybę nedeklaravo, jos gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje (b. l. 21). Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau 2 kartus teismui buvo pateikusi prašymus atidėti teismo paskirtus parengiamuosius posėdžius, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, ieškovo ir jo atstovo prašymu, byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad K. R., (duomenys neskelbtini), ir K. R., (duomenys neskelbtini), yra šalių vaikai, jie lanko (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8, 25, 26). Ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bet jų faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 24,47). Ieškovas transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuosavybės teise, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 13, 14). Ieškovas (duomenys neskelbtini) yra savarankiškai dirbantis asmuo, vykdantis individualią veiklą (b. l. 10). Ieškovo individualios veiklos metinės pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 11-12). Kauno socialinių paslaugų centro 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu, ieškovo šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (b. l. 48, 49). Socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenimis, atsakovė verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (b. l. 18), tačiau duomenų apie jos gaunamas pajamas ir turtinę padėtį (b. l. 19) byloje nėra. Atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), tačiau, kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų (b. l. 23) ir šalių paaiškinimų, atsakovė yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negyvena.

Pagal CK 3.169 straipsnį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesutaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, jo atstovo ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovės paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė V. A. iš esmės yra nusišalinusi nuo vaikų auginimo ir auklėjimo, neteikia jiems reikalingo materialinio išlaikymo. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir siekdamas užtikrinti jų teisę į jų gyvenimo stabilumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas rūpinasi šalių vaikais, juos išlaiko, gyvena kartu, bei į tai, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, neteikia jiems materialinio išlaikymo, daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų K. R. ir K. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaikų interesus. Spręstina, kad nėra jokio pagrindo keisti vaikų gyvenamąją aplinką, kadangi gyvendami su tėvu vaikai yra saugūs, jais yra tinkamai pasirūpinta, todėl K. R. ir K. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų tėvu, ieškovu Ž. R. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad netgi esant prastesnei tėvų turtinei padėčiai, kiekvienas tėvas ar motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovė netinkamai vykdo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, lėšų jų išlaikymui neteikia. Šalių nepilnamečiai vaikai yra išlaikomi ieškovo. Atsakovė, nors ir atsiuntė teismui rašytinius paaiškinimus, tačiau bylai reikšmingų duomenų ir įrodymų nepateikė. Ji teismo posėdyje nedalyvavo ir savo turtinės padėties, bei galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė privalo teikti savo vaikams išlaikymą. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį vidutiniškai reikia apie 200,00 Eur per mėnesį. Minėta, kad ieškovo individualios veiklos metinės pajamos yra 6090,00 Eur (b. l. 11-12). Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ieškovas neturi. Byloje duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir gaunamas pajamas nėra. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga. Nors iš Sodros išrašo matyti, kad atsakovė verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau nustatyta, kad atsakovė yra išvykusi į Jungtinę Karalystę. Atkreiptinas dėmesys, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei tai, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams išlaikyti, teismo vertinimu, yra realus, pagrįstas, ir atsižvelgiant į šiuo metu esamus vaikų poreikius ir ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje nėra didelis, ieškovo reikalavimas dėl po 100,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis K. R. ir K. R. išlaikymui priteisimo tenkintinas visiškai (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodyta suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2018 m. kovo 23 d. iki K. R. ir K. R. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Ieškovas Ž. R. skirtinas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas (CK 3.190 str. 1 d.). Atsakovė įpareigotina vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervesti į ieškovo nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 25 dienos. Sprendimo dalis dėl lėšų vaikams išlaikyti priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies, 1 punktas). Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tokią atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadienį nuo 17 val. iki sekmadienio 17 val., atsakovė bendrauja su vaikais paimdama juos iš jų gyvenamosios vietos, po bendravimo pristatant atgal į jų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą bendrauti su vaikais atsakovė privalo ieškovui pranešti prieš vieną dieną. Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną vaikai švenčia kartu su atsakove. Nelyginiais metais, atsakovė pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia su vaikais. Lyginiais metais, antrą Šv. Velykų dieną, Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną atsakovė praleidžia su vaikais. Per vaikų atostogas atsakovė bendrauja su vaikais po ½ dalį atostogų pagal atskirą susitarimą. Bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, atsakovės bendravimo su vaikais tvarka gali būti pakeista.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo, jo atstovo ir išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė, teismas mano, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl ji nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui esant 100 procentų atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 5), vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 10 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 99 str., iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 172,00 Eur žyminis mokestis, 6,40 Eur (b. l. 1) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 368,29 Eur (b. l. 71) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. R., (duomenys neskelbtini) ir K. R., (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu Ž. R., (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. A., (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. R. (duomenys neskelbtini) ir K. R. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 100,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. kovo 23 d. iki vaikai sulauks pilnametystės, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė įpareigotina vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervesti į ieškovo nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Paskirti ieškovą Ž. R., uzufrukto teise tvarkyti vaikų K. R. ir K. R. išlaikymui skirtas lėšas.

Nustatyti atsakovės V. A. tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. R. ir K. R. tvarką: kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadienį nuo 17 val. iki sekmadienio 17 val., atsakovė bendrauja su vaikais paimdama juos iš jų gyvenamosios vietos, po bendravimo pristatant atgal į jų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą bendrauti su vaikais atsakovė privalo ieškovui pranešti prieš vieną dieną. Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną vaikai švenčia kartu su atsakove. Nelyginiais metais, atsakovė pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia su vaikais. Lyginiais metais, antrą Šv. Velykų dieną, Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną atsakovė praleidžia su vaikais. Per vaikų atostogas atsakovė bendrauja su vaikais po ½ dalį atostogų pagal atskirą susitarimą. Bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, atsakovės bendravimo su vaikais tvarka gali būti pakeista.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės V. A. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 178,40 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) išlaidas už žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimą bei 368,29 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 29 ct) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir proc. dokumentų į - 5660, įmokos kodas išlaidoms už antrinę teisinę pagalbą - 5630).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.