Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“ atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. R. ir atsakovės R. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Redanas“ dėl darbų trūkumų žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

14. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

17. Ieškovė po trečiojo asmens prašymo atsiųsti detalią sąmatą dėl atliktų darbų, pakoregavo atliktų darbų aktą – 3 716,70 Eur sumai bei 2020-10-06 išrašė patikslintą kreditinę PVM sąskaitą - faktūrą Nr. R20201006/1 (-507,41 Eur sumai), kurios apmokėjimo terminas 2020-10-16.

Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje.

53. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendra ieškovei priteistina suma už jos atliktus darbus pagal 2020-09-11 parengtą Atliktų darbų aktą yra 3 595,35 Eur su PVM (2 971,36 be PVM).

60. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė 2020-09-11 trečiajam asmeniui, atstovavusiam atsakovę, elektroniniu paštu išsiuntė 2020-09-11 atliktų darbų aktą ir už atliktus darbus apmokėti PVM sąskaitą - faktūrą 4224,11 Eur sumai, po to pakoregavus kreditinę sąskaitą-faktūrą. Todėl darytina išvada, kad atsakovė gavo ieškovės siųstus dokumentus, darbus faktiškai priėmė ir naudojasi statybos rangos darbų rezultatu, nes tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvena tame sodo name ir naudojasi suremontuotu stogu.

Dėl įstatyminių palūkanų.

64. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Nustačius, jog atsakovė nevykdė pareigos tinkamai ir laiku sumokėti už stogo remonto paslaugas, t. y. atsakovė piniginės prievolės neįvykdė laiku, ieškovė turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo. Ieškovė, skaičiuodama palūkanas, taiko CK 6.210 straipsnyje nustatytą palūkanų dydį ir paskaičiavo penkių procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, kurios sudaro 43,86 Eur (3716,70 Eur x 5 proc. yra 185,84 Eur; 185,84 eurų/365 dienų yra 0,51 eurų/dieną. 0,51 eurų x 86 d. yra 43,86 Eur).

65. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašoma suma sumažinta iki 3 595,35 Eur, tai atitinkamai sumažintinos ir kompensuojamos palūkanos. Teismas paskaičiuoja mokėtinas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 595,35 Eur Eur sumos už 86 dienas ir nustatė, jog mokėtina palūkanų suma 42,14 Eur (3595,35 Eur x 5 proc. yra 179,77 Eur; 179,77 Eur/365 dienų yra 0,49 eurų/dieną. 0,49 Eur x 86 d. yra 42,14 Eur ir jos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

66. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

68. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 3637,49 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio senaties termino.

72. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

73. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žodinės sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

74. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje ir 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

76. Nagrinėjamu atveju iš byloje šalių pateiktų rašytinių įrodymų ir jų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2020 m. birželio mėn. sudarė žodinę stogo remonto darbų sutartį – statybos rangos sutartį, ja šalys neaptarė garantinio termino, tačiau įstatymas numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (CK 6.698 straipsnio 1 dalis). Kaip byloje nustatyta, kad ieškovė šioje byloje yra rangovė, kuri vykdė, atsakovės užsakymu sodo namo stogo remonto darbus. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė stogo remonto defektus pastebėjo per garantinį laikotarpį, t.y. per 5 metų garantinį laikotarpį, laikytina, kad šioje byloje taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

77. Dėl šios priežasties atsižvelgus į tai, jog sodo namo stogo remonto žodinė sutartis tarp šalių sudaryta 2020 m. birželį, o atsakovė pirmuosius stogo trūkumus pastebėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d., t.y. dar atliekant stogo remonto darbus, o priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo dėl ieškovės atliktų darbų pateikė tik 2022-03-17, darytina išvada, kad atsakovė praleido taikomą vienerių metų senaties terminą.

78. Tačiau jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019). Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų nuspręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

79. Šiuo atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovei pastebėjus trūkumus 2020-08-06, atsakovė su trečiuoju asmeniu į ieškovę kreipėsi elektorinių ryšių priemonėmis – Viber programėle, elektroniniu paštu, tačiau ieškovė tikino, jog stogas bus geras ir šiltas, todėl atsakovė aktyvių veiksmų ginti savo teises nesiėmė. Taip pat prasidėjus teisminiam procesui – ieškovei pateiktus ieškinį dokumentinio proceso tvarka 2020-12-15, o teismui 2020-12-18 ieškinį tenkinus preliminariu sprendimu, atsakovė pateikė prieštaravimus 2021-01-12 dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriame taip pat dėstė aplinkybes dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų. Teismui galutiniu sprendimu 2021-04-15 preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, atsakovė toliau aktyviai veikė gindama savo teises ir pateikė apeliacinį skundą, kuriame taip pat aktyviai rinko įrodymus dėl ieškovės atliktų darbų su defektais. Atsakovė 2021-05-24 pateikė ieškovei pretenziją dėl broko keičiant stogą, o 2021-07-08 pateikė pakartotinę pretenziją dėl broko keičiant stogą. Apeliacinės instancijos teismui 2021-08-19 nutartimi grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsakovė ir toliau laikėsi nuoseklios pozicijos teigdama, kad ieškovė atliko stogo remonto darbus su defektais ir teikė tai pagrindžiančius įrodymus teismui. Taigi įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad atsakovė iki priešieškinio teismui pateikimo dienos aktyviai stengėsi ginti savo, kaip paslaugos gavėjos, teises, tokiais būdais, kuriais tuo metu manė esant teisingais bei tikėjosi, jog ieškovė pašalins trūkumus.

80. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atnaujinti senaties terminą taikytiną atsakovės priešieškinio reikalavimams pareikšti.

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo – nuostolių atlyginimo už atliktų darbų trūkumus.

81. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 3 900,00 Eur nuostolių, kadangi ieškovei atlikus stogo remonto darbus pagal tarp šalių sudarytą žodinę sutartį dėl stogo dangos ir lietaus nubėgimo sistemos keitimo po draudiminio įvykio, pastebėti atliktų darbų defektai. Atsakovė savo priešieškinio reikalavimus iš esmės grindžia 2021-05-05 ginčo statinio apžiūros aktu, o nuostolių dydį Lokaline sąmata, kuri pateikta prie Apžiūros akto. Taip pat atsakovė į bylą į yra pateikusi UAB „Stogų danga“ atstovo V. J. filmuotą medžiagą, kuria įrodinėja ieškovės atliktų darbų defektus. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė neatliko darbų, kuriuos susitarė atlikti žodinės sutarties pagrindu, t. y. senos stogo dangos nuėmimas, grebėstų ir difuzinės plėvelės nuėmimas, ruberoido nuėmimas, nusivalys iki plikų gegnių, išims senąją vatą, įvertins senosios garo izoliacinės plėvelės kokybę ir jei reikalinga, ją pakeis, įvertins, ar senosios gegnės patvarios. Taip pat buvo susitarta, kad paplatins senąjį stogą. Tačiau ieškovė neįrengė lietaus latakų, neuždarė kraigo, nepadarė stogo pakalimų, neišėmė senosios vatos ir nepraplatino stogo.

83. Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

84. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,, Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,, Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Byloje nustatyta, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, ieškovė elektoriniame laiške nurodė, jog darbai bus atlikti tinkamai. Taigi, nors ieškovė rangos sutartimi nesuteikė atsakovei ginčo objekto garantijos, tačiau įstatymas numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (CK 6.698 straipsnio 1 dalis).

85. Taigi įvertinus tai, jog ieškovė laikytina rangove, darytina išvada, kad ieškovės remontuotam ginčo objektui – stogui, taikomi įstatymo nustatyti garantiniai terminai, numatyti CK 6.698 straipsnio 1 dalyje, nepaisant, kad ieškovė tokios garantijos sutartimi ir nesuteikė.

86. CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šiuo atveju atsakovė priešieškiniu reikalauja, jog ieškovė atlygintų, jos netinkamai atliktų stogo darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

88. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika.

90. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

91. Šiuo atveju byloje konstatuota, kad ginčo šalys sudarė žodinę sutartį dėl stogo dangos ir lietaus nubėgimo sistemos keitimo po draudiminio įvykio, ieškovė po žodinės sutarties sudarymo atsakovei ir trečiajam asmeniui 2020-06-26 pateikė Lokalinę sąmatą, kurioje numatyti atlikti šie darbai: modulinių pastolių įrengimas ir išardymas; šlaitinių stogų dangų ardymas; banguotų beasbesčio šiferio lakštų stogo dangą, įrengiant grebėstus; šlaitinių stogų lietaus nuvedimo sistemos ardymas (pakabinami latakai); lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų montavimas; statybinių šiukšlių išvežimas. Šie Lokalinėje sąmatoje atlikti darbai iš esmės sutampa su 2020-09-11 atsakovei ir trečiajam asmeniui pateiktu Atliktų darbų aktu. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2020-09-11 Atliktų darbų akte nurodytus darbus ieškovė atliko, tačiau su trūkumais. Kaip minėta, atsakovė į bylą pateikė 2021-05-05 Apžiūros aktą, kuriuo iš esmės remiasi, įrodinėdama ieškovės atliktų darbų defektus. Taip pat atsakovė į bylą yra pateikusi UAB „Stogų danga“ atstovo V. J. filmuotą medžiagą, kurioje taip pat fiksuoti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė į bylą ir nėra pateikusi duomenų, pagrindžiančių, kad V. J. yra asmuo, turintis specialių statybos žinių, nepateikė jokių jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, tačiau filmuotoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis teismas remsis tiek, kiek šie patvirtina kitus atsakovės argumentus, grįstus kitais į bylą pateiktais įrodymais.

92. Taigi, atsakovė, remdamasi Apžiūros aktu, nurodo, kad stogo konstrukcijai panaudota mediena netenkina kokybės reikalavimų, nes ji nekalibruota, išlinkusi, galimai panaudota per drėgna (nuotraukos Nr. 6, 7). Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad mediena buvo antispetikuota ir padengta antiprenine medžiaga.

93. Nors ieškovė nepateikė sąskaitų faktūrų, patvirtinančių, jog ji apmokėjo už medieną, tačiau byloje ginčo nėra, kad ieškovė apmokėjo sąskaitą už medieną. Ginčas byloje kyla dėl to, kas medieną išrinko, kadangi tai lemia, kas yra atsakingas už paimtos medienos kokybę. CK 6.647 straipsnis numato, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis; taip pat rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Atsižvelgus į tai, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos vartojimo teisiniai santykiai, laikytina, kad ieškovė yra atsakinga už ginčo remonto objektui pateiktas medžiagas išskyrus stogo dangą, kadangi byloje ginčo tarp šalių nėra, jog stogo dangą išrinko ir atvežė trečiasis asmuo, veikiantis atsakovės pusėje. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad 2020-08-06 trečiasis asmuo atvyko savo transportu pasiimti medienos. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad vieną ar du kartus vyko paimti medienos, tačiau mediena jau buvo parinkta ieškovės. Atsižvelgus į tai, kad įstatymas numato, kad ieškovė, kaip rangovė, yra atsakinga už pateiktas medžiagas, ieškovė nepateikė priešingų įrodymų, jog medieną išrinko ne ji, laikytina, jog ieškovė yra atsakinga už ginčo statiniui pateiktos medienos kokybę.

94. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad stogo konstrukcijai panaudota mediena nekokybiška, nes ji nekalibruota, išlinkusi, galimai panaudota per drėgna, taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad mediena buvo antispetikuota ir padengta antiprenine medžiaga. Su šia atsakovės pozicija sutiktina iš dalies. Atsakovė ieškovės atliktų darbų defektus grindžia į bylą pateiktu Apžiūros aktu, tačiau jame nurodyta, kad ginčo statinys buvo apžiūrėtas tik vizualiai, t.y. detalesni matavimai, statybinių medžiagų kokybės mėginiai nebuvo imami ir medienos kokybė nebuvo vertinama. Taigi atsižvelgus į šią aplinkybę, teismas sutinka, kad vizualiai apžiūrėjus medines konstrukcijas (brūselius, medinius elementus), matyti, jog jie yra išlinkę, nelygūs, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad mediena buvo drėgna, neantiseptikuota ir nepadengta antiprenine medžiaga.

95. Atsakovė teigia, kad stogo remonto metu po lentų paklotu palikta sena termoizoliacinė medžiaga – mineralinė vata, kuri nuo nusidėvėjimo yra sudūlijusi ir sukritusi. Po lentų paklotu (senaisiais grebėstais) yra tušti tarpai, kurie neužpildyti termoizoliacine medžiaga. Dėl šių defektų stogo apšiltinimas netenkina kokybės reikalavimų, būtina stogą apšiltinti, įrengti medinę konstrukciją ir perkloti stogo dangą. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad šalys žodine statybos rangos sutartimi susitarė, jog ieškovė atliks stogo remonto darbus apšildant senos konstrukcijos stogą – nuardant šlaitinio stogo asbestinę dangą, o ją nuardžius padengiant banguotų beasbesčio šiferio lakštų stogo danga. Tai patvirtina 2020-06-26 Lokalinė sąmata ir 2020-09-11 Atliktų darbų aktas. Iš šių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalių susitarimas neapėmė senųjų stogo grebėstų ardymo ir senosios termo izoliacijos išėmimo, kurie yra po senaisiais grebėstais. Šie 2020-06-23 ir 2020-09-11 rašytiniai duomenys patvirtina, kad šalių susitarimas nekito ir išliko būtent toks. Be to iš bylą pateikto šalių susirašinėjimo, vykusio 2020-06-25 matyti, jog trečiasis asmuo, atsakovės atstovas, prašė atlikto stogo remonto darbus, nors pats ieškovės atstovas, siūlė keisti visą stogą. Taigi, senoji stogo konstrukcija buvo su sena termo izoliacija jau nebetinkama naudoti, ieškovė įsipareigojo senąją konstrukciją apšiltinti naująją termo izoliacija bei stogą uždengti naująja stogo danga. Taigi atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolius už nekokybiškai atliktus darbus, dėl kurių šalys net nebuvo susitarusios yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas.

97. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kadangi iš į bylą pateiktų abiejų šalių kviestų liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog garo izoliacija yra vidaus apdailos elementas, kadangi ji montuojama iš patalpų vidaus atliekant vidaus apdailos darbus, todėl šis atsakovės argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaip jau konstatuota anksčiau, šalys susitarė dėl stogo remonto darbų, kurių metu ieškovė tik apšiltina senąją konstrukciją iš išorės ir uždeda stogo dangą.

98. Atsakovė teigia, kad ieškovės atliktų darbų defektai pasireiškia tuo, kad ties pagrindinių įėjimu į pastatą stogo plokštuma netinkamai įrengta, kadangi ji nėra statmena. Stogo šlaito įstrižainės nesimetriškos (Apžiūros akto nuotraukos Nr. 1, 9).

99. Teismas, vertindamas šiuos atsakovės argumentus, remiasi į bylą pateiktu atsakovės Apžiūros aktu bei jame pateiktomis nuotraukomis. Išanalizavus šiuos pateiktus duomenis, nustatyta, kad visų pirma, statinio apžiūra buvo atlikta tik vizualiai, tai patvirtino ir į bylą iškviestas liudyti E. K., kuris dalyvavo atliekant ginčo statinio apžiūrą. Taigi teismas, taip pat vizualiai įvertinęs į bylą pateiktas nuotraukas, objektyviai neturi galimybės nustatyti, kad stogo plokštuma ties pagrindiniu įėjimu yra nestatmena, o stogo šlaito įstrižainės yra nesimetriškos. Kita vertus, byloje ginčo nėra, jog naujoji stogo danga buvo dengiama ant senojo stogo konstrukcijos, kuri šalių teigimu nėra lygi. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė rekomendavo atsakovei pakeisti visą stogą, tačiau atsakovė norėjo tik iš naujo apšiltinti senąją stogo konstrukciją. Įvertinus šias faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad stogo netolygumas galėjo būti numatytas, kadangi natūralu, jog dengiant naująją stogo dangą ant senosios, nauja atkartoja senojo stogo netolygumus. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti, jog šie defektai buvo lemti išimtinai ieškovės netinkamai atliktų darbų.

100. Atsakovė teigia, kad vizualiai apžiūrėjus stogą matyti, kad danga sumontuota nelygiai – „lapai pasišiaušę“ (nuotraukos Nr. 4, 12), todėl ekspertas vizualiai pakeltos dangos lakštus rekomendavo perkloti. Taip pat ties pagrindiniu įėjimu į pastatą stogo plokštumoje netinkamai sumontuotas lakštas (nuotrauka Nr. 3), t.y. banguotas lakštas turėjo būti vientisas. Siauras sumontuotas lakštas nėra pritvirtintas prie grebėstų, todėl gali būti nuplėštas esant nepalankioms oro sąlygoms. Rekomendavo pakeisti siaurą lakštą (nuotrauka Nr. 3) vientisu lakštu. Ties pagrindiniu įėjimu į pastatą stogo plokštumoje tarp plokštumos ir terasos stogelio nėra tinkamai įrengtas sujungimas, kadangi sujungimas turėjo būti sandarintas švino juosta (nuotrauka Nr. 5), todėl rekomendavo atlikti stogo šlaito dangos sujungimo su terasos stogeliu sandarinimą švino juosta.

101. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą iš dalies sutinka su atsakovės pozicija, jog stogo danga sudėta nelygiai, tačiau ne visa stogo danga, bet tik tam tikros jos dalys. Iš į bylą pateikto apžiūros akte pateiktų nuotraukų Nr. 4, 9, 12 matyti, kad stogo dangos dalis lakštų sudėti nelygiai, yra atsikišę, pakilę nuo stogo dangos. Esant tokiai netolygiai stogo dangai, esant stipresniam vėjo gūsiui, tokią dangą gali būti lengviau nuplėšti. Tai laikytina ieškovės atliktų darbų defektu. Ieškovė duomenų, paneigiančių jos, kaip rangovės, atsakomybę dėl atliktų darbų, nepateikė. Kita vertus, teismas vertindamas nuostolių dydį, atsižvelgia ir į tai, kad stogo dangą pateikė atsakovė, o stogo danga nebuvo nauja, šiuos faktus patvirtino ir trečiasis asmuo, veikiantis atsakovės pusėje. Tai jog stogo danga buvo jau panaudota, taip pat galėjo lemti stogo dangos nelygumus ją padengus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaip jau minėta anksčiau, stogo remonto darbai buvo atliekami ant senosios stogo konstrukcijos, kuri buvo nelygi, todėl tai taipogi galėjo turėti įtakos netolygiam stogo dangos pasiskirstymui ant stogo šlaitų. Įvertinus šių aplinkybių visumą, bei tai, jog Apžiūros aktas parengtas tik ginčo statinį apžiūrėjus tik vizualiai, neatlikus papildomų tyrimų, byloje nėra galimybės nustatyti, kas lėmė netolygų stogo dangos sugulimą ant stogo šlaitų, todėl laikytina, jog tai yra abiejų šalių atsakomybė – ieškovės, kaip rangovės, kuri atliko stogo dangos dengimo darbus, bei atsakovės, kuri pateikė naudotą stogą dangą, kuri galimai jau buvo su defektais.

102. Teismas taip pat neturi pagrindo atmesti atsakovės argumentų, kuriais teigiama, kad ieškovė ties pagrindiniu įėjimu į pastatą stogo plokštumoje netinkamai sumonatavo stogo dangos lakštą, kuris turėjo būti vientisas, o ne banguotas. Be kita ko, šis lakštas nėra pritvirtintas prie grebėstų. Be to ir sujungimas tarp stogų turėjo būti sandarinamas švino juosta. Atsakovė šiuos argumentus grindžia specialisto išvada, kurios teismas neturi pagrindo atmesti. Ieškovė duomenų, paneigiančių, tokias išvadas, nepateikė. Atsižvelgus į tai, jog nesutvarkius šių defektų, šį stogo dalis gali būti nuplėšta ar kitaip pažeista esant nepalankioms oro sąlygoms, darytina išvada, jog tokie atlikti ieškovės stogo remonto darbai yra su defektais, kuriuos būtina šalinti.

103. Atsakovė, remdamasi Apžiūros aktu, teigia, kad stogo difuzinė plėvelė ties stogo kraštais suvesta netinkamai, todėl kondensatas gali nutekėti ant medinių pakalimo lentų ir taip kiltų pavojus sudrėkti medinėms pakalimų lentoms, jos gali pradėti irti (nuotrauka Nr. 8).

104. Iš atsakovės pateiktos vaizdinės medžiagos (nuotraukos Nr. 8) nėra galimybės nustatyti, ar difuzinė plėvelė yra įrengta tinkamai ar ne, o teismo posėdžio metu trečiasis asmuo detalizuoti negalėjo. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, jog teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, veikiantis atsakovės pusėje, gyvenantis name, nurodė, kad pro stogą vanduo neteka, stogo konstrukcinės dalys nedrėksta, taip pat nėra ir tai patvirtinančių duomenų nors atsakovė ir trečiasis asmuo ginčo name gyvena jau dvejus metus. Į bylą iškviestas liudytojas, parengęs Apžiūros aktą, taip pat papildomai nedetalizavo, kodėl ir kaip difuzinė plėvelė yra įrengta netinkamai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė difuzinę plėvelę sumontavo su trūkmais, todėl prašymas atlyginti nuostolius šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

105. Atsakovė teigia, jog stogo kraštai suvesti netinkamai, t.y. vėjaskardžių (vėjalenčių) tvirtinimui nėra tinkamai įrengta konstrukcija, esant nepalankioms oro sąlygoms, jos gali nuplyšti (nuotraukos Nr. 10, 11). Atlikus stogo dangos uždengimą, stogo nuosvyrose neatliktas stogo pakalimų, vėjaskardžių įrengimas, o prie didelių vėjų stogo danga iš apačios gali būti veikiama didesnės jėgos ir taip suplėšyti difuzinę plėvelę ar nuplėšti stogo dangą (nuotrauka Nr. 8).

106. Teismas su šiais atsakovės argumentais sutinka tik iš dalies. Iš teismui pateikto Apžiūros akto nuotraukų bei į bylą pateiktos video medžiagos matyti, kad vėjaskardžių tvirtinimui nėra tinkamai įrengta konstrukcija, kadangi pats stogo kraštas yra netolygus. Ginčo tarp šalių nėra, jog ieškovė atliko šiuo darbus, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jos atliktų darbų trūkumus. Tačiau teismas negali pripažinti ieškovės neatliktų darbų – stogo pakalimų, vėjaskardžių neįrengimo kaip darbų defektu, kurį reikia taisyti, kadangi ieškovė šių darbų net neatliko, už šiuos darbus atlyginti neprašo. Be kita ko, iš liudytojai E. K. ir N. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pakalimai yra fasado apdailos dalis, todėl dažnu atveju jie įrengiami, kai statinio fasado apdailos darbai yra pilnai užbaigti. Šiuo atveju bylos šalys žodžiu diskutavo apie ieškovei galimai ateityje pavedamus atlikti ir ginčo statinio išorės fasado apdailos darbus, tačiau vėliau atsakovė su ieškove žodinę sutartį nutraukė ir susirado kitus rangovus, kurie atliko fasado apdailos darbus. Tai atsižvelgus į faktines šias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad visų pirma, ieškovė šių darbų neatliko, todėl net nėra pagrindo laikyti, jog šie darbai atlikti su trūkumais; antra, šie darbai statybų praktikoje dažniausiai atliekami jau atlikus statinio išorės fasado apdailos darbus, todėl ieškovė bet kuriuo atveju, šių darbų neatliko pagrįstai.

107. Atsakovė taip pat teigia, jog apžiūrėjus stogo sujungimą su terasos stogeliu, medinių dalių (gegnių) tarpusavio sujungimas neatitinka reikalavimų, kadangi gegnių konstrukcija išpjauta netinkamų išmatavimų, įpjovos nesiremia visa plokštuma ant mūrtašio. Gegnių sujungimui panaudotos vinys ir sraigtai netinkami (nuotraukos Nr. 13, 14, 15, 16, 19, 20 21, 22, 23, 24). Terasos stogas gali atitrūkti nuo pagrindinio stogo. Taip pat gegnių sutvirtinimas prie mūrtašio netinkamas – panaudotas per mažas kiekis kampų ir sraigtų (nuotraukos Nr. 25, 26). Statinio apžiūrą atlikę specialistai, rekomenduoja sutvirtinti gegnes mūrtašiu; atlikti stogo ir terasos gegnių sutvirtinimą. Siekiant tinkamai bei saugiai eksploatuoti statinį, būtina atlikti papildomą stogo konstrukcijos sutvirtinimą nuardant stogą, pašalinant seną termoizoliacinę medžiagą, pakloti naują, atlikti gegnių tvirtinimą su mūrtašiu bei uždengti naują stogo dangą. Esant būtinybei atlikti ir kitos stogo dangos papildomą tvirtinimą.

108. Įvertinus į bylą pateiktą Apžiūros aktą bei jame pateiktas nuotraukas, sutiktina su šia atsakovės pozicija. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad medinės konstrukcijos nesiremia visa plokštuma ant mūrtašio, taip pat akivaizdu, kad medinių konstrukcijų sutvirtinimas yra nepakankamas dėl panaudotų netinkamų vinių ir sraigtų. Tai patvirtina ir į bylą pateikta filmuota medžiaga, iš kurios taip pat matyti tarpai tarp medinių konstrukcijų ir mūrtašio. Dėl netinkamai panaudotų vinių, sraigtų, kitų sutvirtinimo elementų, akivaizdu, kad stogo konstrukcija šioje vietoje įrengta su defektais.

109. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė atliko šiuos stogo remonto darbus su defektais: netinkamai įrengė karkaso pastorinimą tašeliais, iš dalies netinkamai įrengė stogo dangą, netinkamai įrengė stogo dangą ties terasos stogu, ties stogo sujungimu su terasos stogu mediniai elementai nesiremia plokštuma į mūrtašį, taip pat mediniai elemantams sutvirinti parinkti netinkami sraigtai ir vinys. Nustačius šiuos defektus yra pagrindas spręsti dėl nuostolių atlyginimo atsakovei už ieškovės netinkamai atliktus remonto darbus.

110. Atsakovė prašo atlyginti 3 900,00 Eur nuostolių už ieškovės netinkamai atliktus darbus. Savo reikalavimo dydį grindžia prie MB „Statybu? technine?s priez?iu?ros projektai“ statinio apz?iu?ros akto pride?ta 2020 m. spalio me?nesio kainu? lygiu sudaryta Stogo remonto darbu? (duomenys neskelbtini) lokaline? sa?mata. Joje nurodyti turimi atlikti darbai, kuriuos reikia atlikti tam, kad būtų ištaisyti nekokybis?kai atlikti stogo remonto darbai.

111. Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. nurodė, kad nurodyti atlikti darbai yra automatiškai parinkti sistemos „Sistela“. Taigi teismui kyla pagrįstų abejonių, ar visi šie nurodyti atlikti darbai yra būtini, jog būtų pašalinti ieškovės atliktų darbų defektai. Be to, pateikta Lokalinė sąmata yra nedetalizuota, t.y. nurodyta tik bendra darbų suma, todėl teismas neturi galimybės nustatyti kiekvienos turimų atlikti darbų sudėtinių darbų kainos. Trečia, teismas šioje byloje konstatavo, kad šiltinant stogą, keičiant esamą dangą beasbesčio šiferio danga, stogo plotas yra 82 kv.m., o ne 76 kv., kaip tai šioje Lokalinėje sąmatoje nurodo atsakovė. Ketvirta, minėtoje Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad Lokalinę sąmatą parengė M. L., tačiau ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus – M. L. elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio m. tokios sąmatos nerengė, taip pat Lokalinėje sąmatoje nėra laiške nurodytos koduotės ir sąmatininko parašo, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, teismui vėlgi kyla pagrįstų abejonių dėl sąmatos tikslumo, pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, atsakovė, teikdama prieštaravimus teismui dėl priimto preliminaraus sprendimo, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl nekokybiškai atliktų darbų iškviesti specialistai, apžiūrėję atliktus darbus, nustatė, kad broko šalinimo darbų kaina yra 1 500,00 Eur. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje yra surinka pakankamai duomenų, keliančių abejonių dėl šios Lokalinės sąmatos tikslumo, pagrįstumo bei joje nurodytų atliktinų darbų būtinumo, todėl teismas atsisako remtis šią sąmata, apskaičiuodamas atsakovės nuostolius.

112. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Atsakovė teismui nei kartu su priešieškiniu, nei jau prasidėjus bylos nagrinėjimui iki pat jo pabaigos nepasitelkė kvalifikuotų ekspertų patvirtinančių atsakovės poziciją dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų ir jų nuostolių dydžio, o pateikė tik specialisto išvadą, kurioje statinys buvo apžiūrėtas vizualiai. Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą nepateikė patikimų rašytinių įrodymų, kuriais remiantis teismas gali nustatyti detalius ieškovės atliktų darbų defektus, taip pat nepateikė ir detalios lokalinės sąmatos, kuria remiantis teismas galėtų apskaičiuoti atsakovės patirtus nuostolius. Teismas savo atžvilgiu viso bylos nagrinėjimo proceso metu – 2021-09-08 nutartimi bei protokoline nutartimi, siūlė šalims skirti ginčo statinio stogo ekspertizę, kurios metu būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau abi šalys skirti ekspertizę atsisakė.

113. Taigi įvertinus tai, kad atsakovė į bylą nepateikė patikimos Lokalinės sąmatos dėl atliekamų darbų šalinant defektus, o šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovės jau atliktų darbų trūkumų, todėl teismo vertinimu yra pagrindas remtis ieškovės pateiktu Atliktų darbų aktu ir jame nurodytas atliktų darbų kainas laikyti orientacinėmis apskaičiuojant nuostolių dydį, taip pat atsižvelgia į tai, jog atsakovė, reikšdama prieštaravimus nurodė, jog darbų šalinimo kaina 1500,00 Eur.

114. Taigi, byloje nustačius, kad ieškovė atsakovei pateikė nelygią, nekalibruotą medieną, o tai galėjo lemti, jog mediniai elementai nesiremia plokštuma į mūrtašį ties stogo sujungimu su terasos stogu. Taip pat mediniams elemantams sutvirtinti parinkti netinkami sraigtai ir vinys. Ieškovė šiuos darbus atliko su trūkumais, tačiau teismas, apskaičiuodamas nuostolių sumą, taip pat vertina ir tai, jog trūkumai nėra esminiai, tai patvirtino ir liudytojas ekspertas N. B.. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo bei liudytojas E. K., patvirtindami, jog stogas savo tiesioginę paskirtį atlieka – apsaugo nuo išorinių aplinkos veiksnių, o atsakovė stogu naudojasi jau dvejus metus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog trūkumų šalinimo apimtis nėra didelė – apimanti viso stogo naujus remonto darbu. Atsižvelgus į tai, kad šių ieškovės atliktų darbų bendra suma - 820,00 Eur be PVM, laikytina, kad atsakovės nuostolių dalį sudaro 25 proc. šios sumos, t. y. 248,05 Eur su PVM (205,00 Eur be PVM).

115. Byloje nustačius, kad ieškovė iš dalies yra atsakinga už nelygiai sudėtą stogo dangą ir visiškai atsakinga už ties įėjimu į namą netinkamai įrengtą pagrindinio stogo dangą ties terasos stogeliu, yra pagrindas priteisti nuostolius atsakovei už šių darbų trūkumų šalinimą. Teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, kaip minėta anksčiau, atsižvelgia į tai, jog trūkumai nėra esminiai, o trūkumų šalinimo apimtis nėra visa apimanti, todėl laikytina, kad atsakovės nuostolių dalį sudaro 30 proc. nuo 246,00 Eur be PVM sumos, kuria įkainoti ieškovės atlikti darbai, t.y. 89,30 Eur su PVM (73,80 Eur be PVM).

116. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, į tai, jog tarp šalių kilęs ginčas iš vartojimų teisinių santykių, į tai, kad iš esmės dėl ieškovės kaltės buvo netinkamai ir nekokybiškai atlikta dalis šalių sutartų darbų ir ieškovė patyrė bei patiria nepatogumus, taip pat įvertinus tai, jog ne visi ieškovės padaryti trūkumai yra esminiai ir stogas gali būti naudojamas pagal paskirtį, taip pat atsižvelgus į abiejų šalių elgesį darbų vykdymo metu ir po darbų atlikimo ir jų priėmimo, į ieškovės atliktų darbų mastą, nustatytų ieškovės atliktų darbų defektus ir jų šalinimo būtinumą, šalių sutartų ir ieškovės atliktų darbų vertę bei atsakovės prašomų nuostolių, t. y. trūkumų šalinimo vertę, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais sprendžia, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomų nuostolių dydį ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 900,00 Eur nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu ši suma yra proporcinga sutartinių įsipareigojimų pažeidimo mastui bei pakankama, kad būtų atlyginti atsakovės nuostoliai dėl darbų trūkumų šalinimo, todėl yra pagrindas atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant jai 900,00 Eur nuostolių ieškovės atliktų darbų trūkumams šalinti (CK 1.5 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.363 straipsnis, 6.662 straipsnis, 6.665 straipsnis, 6.689 straipsnio 4 dalis, 6.695 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

117. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Priešieškinį tenkinus iš dalies atsakovei iš ieškovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 900,00 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo (2022-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

118. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

119. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas).

120. Ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kiekvienai iš šalių.

121. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė, teikdama ieškinį teismui dokumentinio proceso tvarka, patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 605,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį bei 42,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį byloje, o po preliminaraus sprendimo priėmimo papildomai patyrė 1 210,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas – 726,00 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą, 484,00 Eur už atstovavimą teisme. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie išlaidas patirtas pateikiant teismui Eksperto (specialisto) išvadą, už kurios parengimą ekspertui sumokėta 600,00 Eur, o už eksperto iškvietimą į teismo posėdį ieškovė patyrė 250,00 Eur. Taigi, bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 2 707,00 Eur.

122. Atsakovė teismui pateikė duomenis apie patirtas šias bylinėjimosi išlaidas: 320,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas parengiant prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, 100,00 Eur už atsakovės atstovavimą teismo posėdyje 2021-03-10; taip pat atsakovė sumokėjo 88,00 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio pateikimą teismui, 550,00 Eur advokatui už priešieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose 2022-04-14, 2022-05-02, 2022-05-16, tačiau pateikė apmokėjimą patvirtinanti banko pavedimą 300,00 Eur sumai. Atsakovė pateikė 100,00 Eur sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas – atstovavimą teismo posėdyje 2021-12-03, tačiau nepateikė duomenų, kad ši sąskaita buvo apmokėta. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Taip pat atsakovė pateikė duomenis, jog sumokėjo 400,00 Eur specialistui už atliktą ginčo statinio apžiūrą ir parengtą Apžiūros aktą 2021-05-05, atsakovė pateikė ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus – bankinį pavedimą. Atsakovė sumokėjo 250,00 Eur už UAB „Stogo danga“ atstovo J. atliktą ginčo statinio stogo apžiūrą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Šios atsakovės patirtos išlaidos laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu apmokant specialistui už atliktą ginčo statinio apžiūrą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

123. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Taigi atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu bei atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. tarp atsakovės ir jos atstovo advokato buvo sudaryta atstovavimo sutartis, advokatas yra pateikęs detalizuotas sąskaitas dėl suteiktų teisinių paslaugų bei advokato patvirtinimą, kad atsakovė už šias suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė, darytina išvada, kad atsakovė pateikė visus rašytinius įrodymus būtinus realių bylinėjimosi išlaidų priteisimui. Taigi bendra atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 2 408,00 Eur.

124. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, bylos šalių atstovų atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

125. Ieškovės ieškinį tenkinus 97 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 2 625,79 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovės prieškieškinį tenkinus iš dalies – 23 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina 553,84 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 428 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, teismas,

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismas 2020-12-18 preliminarų sprendimą ir priimti galutinį sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. K. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 595,35 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt penki eurai ir 35 ct) skolos už atliktus darbus, 42,14 Eur (keturiasdešimt du eurai ir 14 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3637,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 625,79 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt penki eurai ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Redanas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 900,00 Eur (devyni šimtai eurų ir 00 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 900,00 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo (2022-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 553,84 Eur (penki šimtai penkiasdešimt trys eurai ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. K. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.