- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-909-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21193-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- K. Ž., akcinė bendrovė „Bnp Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „ARN Group“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Invest Group“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital group“, akcinė bendrovė Swedbank, Behemia Credit, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Akvaja“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1663-587/2019 pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys K. Ž., akcinė bendrovė „Bnp Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „ARN Group“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Invest Group“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital group“, akcinė bendrovė Swedbank, Behemia Credit, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Akvaja“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. Ž. prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, fizinio asmens bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Nurodė, kad pareiškėjos pradelsti mokėjimai sudaro 43 212,10 Eur, ji vykdo individualią veiklą apskaitos, buhalterijos ir audito veikloje bei dirba UAB (duomenys neskelbtini), per mėnesį gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 1 250,00 Eur, atskaičius mokesčius. Pareiškėja sudarė vartojimo kredito sutartis, skolintomis lėšomis norėjo pagerinti gerbūvį. Per paskutiniųjų trijų metų laikotarpį ji nebuvo sudariusi jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais, ar kurių išdavoje atsirado skola ir fizinis asmuo tapo nemokus. Pareiškėja tapo nemokia ne dėl žalingų įpročių, taip pat ne dėl nusikalstamos veikos finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai. Susidariusi įsiskolinimų kreditoriams suma yra per didelė, kad per protingą laiko tarpą pareiškėja turėtų galimybę ją grąžinti. Pareiškėja neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, neturi jokių įmonių akcijų ir nėra jokių įmonių dalyvis. Pareiškėja neturi santaupų grynaisiais pinigais, jos turtą sudaro tik buityje naudojami daiktai. Pareiškėja nepilnamečių vaikų neturi, yra išsituokusi, jos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 650,00 Eur suma per mėnesį.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB „NEO Finance“ pareiškėjos pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos skola kreditorei sudaro 16967,54 Eur. Pareiškėjos finansinę būklę lėmė neatidus, nerūpestingas ir nesąžiningas jos elgesys. Pareiškėja, negrąžinusi paimtų paskolų, sudarinėjo naujas sutartis, žinodama, kad negalės jų grąžinti.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ pareiškėjos pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad su pareiškėja 2015 m. gruodžio 17 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos su bendrove sudarytą taikos sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo grąžinti bendrovei visą nesumokėtą vartojimo kreditą – 4 780,72 Eur sutartyje numatytu mokėjimų grafiku. Atsiliepimo pateikimo dieną pradelstų mokėjimų skola yra 538,00 Eur ir 5,90 Eur delspinigių. Pareiškėja turi finansinį išsilavinimą, todėl didindama savo įsipareigojimų apimtį elgėsi itin nerūpestingai ir suprato savo veiksmų pasekmes.
4. Kreditorė UAB „Pro Invest Group“ prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad visa pareiškėjos skolos suma kreditoriui sudaro 2138,58 Eur, pareiškėja tvarkingai atlieka mokėjimus pagal kredito sutartis. Pareiškėjos finansinę būklę lėmė neatidus, nerūpestingas ir nesąžiningas jos elgesys.
5. Suinteresuotas asmuo K. Ž. neprieštaravo, kad pareiškėjai būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškimą atmetė ir atsisakė iškelti pareiškėjai A. Ž. fizinio asmens bankroto bylą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjos mokėjimų suma sudaro 16967,54 Eur kreditorei AB „NEO Finance“, 538,00 Eur ir 5,90 Eur delspinigių kreditorei UAB „General Financing“, t. y. pareiškėjos pradelstų mokėjimų suma iš viso sudaro 17 511,44 Eur. Ši pareiškėjos pradelstų mokėjimų suma atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi apibrėžtą fizinio asmens nemokumo sąvoką. Pareiškėja dirba, jos atlyginimas per mėnesį sudaro apie 1210,00 Eur, be to, ji nuo 2017 m. kovo 16 d. vykdo individualią veiklą – apskaitos, buhalterijos ir audito veiklą, konsultuoja mokesčių klausimais.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjai per mėnesį reikėtų 908,53 Eur sumos visoms dalinėms įmokoms sumokėti bei keturių 253,42 Eur sumos įmokų dengti įsipareigojimą pagal 2016 m. balandžio 24 d. pareiškėjos ir AB Swedbank sudarytą Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 10-031845-RK. Pareiškėjos pajamos, nors ir vėluojant sumokėti įmokas, sudaro sąlygas iš esmės padengti paskolos sutartimis prisiimtus skolinius įsipareigojimus per 72 mėnesius mokant po 600,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, pareiškėja vykdydama individualią veiklą turi galimybę padidinti gaunamas pajamas, kas leistų jai ne tik laiku vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, bet ir užtikrinto asmeninių poreikių tenkinimą.
9. Teismas sprendė, kad pareiškėjos išsilavinimas ir vykdoma veikla leido jai tinkamai įvertinti savo galimybes prisiimti naujus skolinius įsipareigojimus sudarant kiekvieną naują vartojimo kredito sutartį. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina pareiškėjos neatsakingą požiūrį į skolinimąsi, nes per 2015 - 2018 metų laikotarpį buvo paimtos paskolos (vartojimo kreditai), neplanuojant pareiškėjos pajamų ir išlaidų, nevertinat prisiimtų įsipareigojimų mąsto ir savo galimybių juos įvykdyti. Vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos siekiant pagerinti pareiškėjos gerbūvį. Teismo vertinimu, toks dažnas skolinimasis su dideliais paskolų sutarčių kaštais neatitinka sąžiningo asmens kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą reiškia, kad asmenys, kurie, neturėdami pakankamai lėšų, norėdami gyventi ne pagal turimas pajamas, imdami vartojimo kreditą ir/ar paskolas, jau turint ženklius kreditorinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, negali būti laikomi sąžiningais asmenims ir jiems nėra suteikiama teisė bankrutuoti, t. y. išvengti nesąžiningais veiksmais prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali būti priemone nesąžiningiems asmenims išvengti finansinių prievolių vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja A. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos A. Ž. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (4 t. b. l. 74-82). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai apskaičiavo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro 17511,44 Eur sumą. Teismas nevertino, pagal pareiškėjos ir kreditoriaus UAB „General financing“ taikos sutarties 7 p. pareiškėjai vėluojant bent 10 dienų atlikti mokėjimus, kreditorius turi teisę reikalauti sumokėti visą taikos sutartyje nurodyta sumą iš karto. Kreditoriaus atsiliepimas buvo pateiktas iki kol suėjo dar vieno mokėjimo terminas, todėl skola kreditoriui skundžiamos nutarties priėmimo metu sudarė ne mažesnę nei 714,64 Eur sumą, šiuo metu įsiskolinimas sudaro 4589,89 Eur sumą be delspinigių.
10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriui UAB „NEO Finance“ sudaro 16967,54 Eur sumą. Teismas nevertino, kad šis kreditorius be pagrindinės skolos taip pat reikalauja, kad būtų priteista 1154,62 Eur mokėjimo palūkanų iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos, 692,25 Eur tarpininkavimo mokesčio, 2760 Eur tarpininkavimo mokesčio, 35,13 Eur sutartinių palūkanų, 382 Eur žyminio mokesčio, 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl šiam kreditoriui pagal pareikštą ieškinį reikalaujamų lėšų suma sudaro 22 237,55 Eur. Be to, pareiškėjos skola vien dėl kreditoriaus reikalaujamų palūkanų kas mėnesį bendrai didės po 289,12 Eur.
10.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie kitiems kreditoriams mokėtinas sumas. Kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ skolos išieškojimą taip pat yra perdavęs skolų išieškojimo bendrovei UAB „Skolų valdymo centras“. Iš šios įmonės 2018 m. spalio 26 d. pranešimo yra matyti, kad šio kreditoriaus atstovas reikalauja, kad būtų sumokėta visa šiam kreditoriui mokėtina 2692,11 Eur suma. Teismas šio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė.
10.4. Teismas formaliai atliko skaičiavimus per kiek laiko pareiškėja gali įvykdyti savo įsipareigojimus. Teismas nevertino skaičiuojamų netesybų apimties, kurios iš esmės tik dar labiau gramzdins pareiškėją į nemokumą ir pareiškėjos situacija praėjus tam tikram laikui taps kritinė. Skolų grąžinimo laikas prie dabartinių pajamų gali išsitęsti netgi iki 17 metų termino su prielaida, kad pareiškėja galės grąžinti teismo nutartyje numatytas sumas per mėnesį, kurios iš esmės net nepadengs vieno kreditoriaus UAB „NEO Finance“ skaičiuojamų netesybų per mėnesį.
10.5. Teismo išvada, kad pareiškėja, vykdydama individualią veiklą, turi galimybę padidinti savo pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais, yra formali ir nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėja vykdo individualią veiklą, tačiau ji negauna iš šios veiklos pajamų. Nors deda maksimalias pastangas susirasti klientų, tačiau dėl jos amžiaus ir konkurencijos rinkoje tai padaryti nepavyksta ir neaišku ar greitu metu pavyks.
10.6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė sąžiningumą reglamentuojančias FABĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, nenustatė ir neįvertino pareiškėjos perspektyvų ir objektyvių galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismas iš esmės nenustatė priežasčių, dėl kurių ji tapo nemokia, nenustatė subjektyvių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjos sąžiningumą. Teismas nevertino, ar pareiškėja grąžino nors dalį paskolų, ir kokią dalį, taip pat pačių kredito įstaigų veiksmų ir prisiimtos rizikos, suteikiant pareiškėjai vartojimo kreditus.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo UAB ,,General Financing“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą (4 t. b. l. 85-88). Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Teismas pagrįstai vertino, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina pareiškėjos neatsakingą požiūrį į skolinimąsi. Vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos tik siekiant pagerinti pareiškėjos gerbūvį.
11.2. Pareiškėjos elgesys taikos sutarties sudarymo metu kelia pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo. Pareiškėja pagal sutartį sumokėjo tik vieną įmoką ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienai jos einamasis įsiskolinimas sudarė tik 250,00 Eur ir 2,38 Eur delspinigių.
11.3. Pareiškėja turi finansinį ar kitą jai leidžiantį dirbti kvalifikuotą darbą apskaitos, buhalterijos ir audito veikloje išsilavinimą, todėl galima pagrįstai teigti, kad pareiškėja didindama savo įsipareigojimų apimtį elgėsi itin nerūpestingai ir visiškai suprato savo veiksmų pasekmes bei galėjo jas valdyti.
11.4. Pareiškėjos finansinė būklė nėra kritinė ir ji gali vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
13. Apeliacijos dalykas yra Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria pareiškėjai atisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
15. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 str. 8 d. 2-4 p.); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 str. 8 d. 5 p.); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 str. 8 d. 6 p.).
16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjos A. Ž. pradelstų įsipareigojimų suma atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo sąvoką. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos finansinė būklė nėra kritinė, nes jos pradelstų įsipareigojimų suma iš viso sudaro 17 511,44 Eur, o pareiškėjos pajamos, nors ir vėluojant sumokėti įmokas, sudaro sąlygas iš esmės padengti paskolos sutartimis prisiimtus skolinius įsipareigojimus per 72 mėnesius, be to, pareiškėja vykdydama individualią veiklą turi galimybę padidinti gaunamas pajamas. Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėja, prisiimdama vis naujus skolinius įsipareigojimus, elgėsi nesąžiningai, neprotingai bei neatsakingai, todėl skundžiama nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą.
17. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą, nevertino skaičiuojamų netesybų apimties, formaliai atliko skaičiavimus, todėl padarė neteisingas išvadas, kad pareiškėja gali įvykdyti savo įsipareigojimus per tam tikrą laiką. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą FABĮ prasme, nes teismas iš esmės nenustatė priežasčių, dėl kurių ji tapo nemoki, nevertino kokią dalį paskolų pareiškėja grąžino bei kredito įstaigų veiksmų, suteikiant pareiškėjai vartojimo kreditus, todėl nepagrįstai atsisakė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
Dėl pareiškėjos nemokumo
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų, buvimo, būtina ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?269-219/2015).
19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos atitikimą FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams konstatavo, kad pareiškėjos pradelstų skolinių įsipareigojimų suma sudaro 17 511,44 Eur: kreditorei AB „NEO Finance“ – 16 967,54 Eur (civilinė byla Nr. e2-2183-752/2019 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. Ž.); kreditorei UAB „General Financing“ – 538,00 Eur ir 5,90 Eur delspinigių pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtintą pareiškėjos su bendrove sudarytą taikos sutartį, nes likusios skolos sumos įmokų sumos – 4 042,72 Eur - mokėjimo terminas dar nesuėjęs. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, jog pareiškėjos pajamos, nors ir vėluojant sumokėti įmokas, sudaro sąlygas iš esmės padengti paskolos sutartimis prisiimtus skolinius įsipareigojimus per 72 mėnesius mokant po 600,00 Eur per mėnesį.
20. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad civilinėje byloje Nr. e2-2183-752/2019 ieškovė AB „NEO Finance“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. Ž.: 12 325,54 Eur negrąžintos kredito dalies; 1 154,62 Eur (mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos; 17 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 151,54 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 22 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6174,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 692,25 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2 760,00 Eur administravimo mokesčio; 35,13 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, iki kreipimosi į teismą dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 382,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, kreditorės AB „NEO Finance“ pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš apeliantės suma sudarė ne 16 967,54 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 17 595,54 Eur bei priskaičiuotos 17 proc. ir 22 proc. mokėjimo palūkanos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
21. Vertinant fizinio asmens mokumą/nemokumą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, vertinamos fizinio asmens turimos pradelstos skolos. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu apeliantės pradelsta skola kreditorei UAB „General Financing“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį jau sudarė 714,64 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas į bendrą pradelstų įsipareigojimų sumą neįskaičiavo apeliantės 2 692,11 Eur skolos kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva“, nors įrodymai apie šią skolą teismui buvo pateikti (1 t. b. l. 32). Iš nurodytų duomenų matyti, kad apeliantės pradelstų įsipareigojimų suma skundžiamos nutarties priėmimo metu sudarė 21 002,29 Eur, o ne 17 511,44 Eur sumą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus duomenis, darytina išvada, kad priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį įvertinti ne visi byloje esantys duomenys apie apeliantės skolinius įsipareigojimus, reikšmingi vertinant jos realias galimybes padengti skolas kreditoriams.
22. Šiuo atveju byloje nekilo ginčo, jog apeliantės vienintelį turtą sudaro jos gaunamas 1210,00 Eur darbo užmokestis per mėnesį (1 t. b. l. 157–158). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėja vykdydama individualią veiklą turi galimybę padidinti gaunamas pajamas ir laiku vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, šios savo išvados iš esmės jokiais argumentais nepagrindė. Taip pat teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neįvertino tarp UAB „General Financing“ ir apeliantės sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 7 punkto sąlygos, pagal kurią apeliantei vėluojant bent 10 dienų atlikti mokėjimus, kreditorius turi teisę reikalauti sumokėti visą taikos sutartyje nurodytą sumą iš karto. Kreditorė UAB „General Financing“ bet kada gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) ir pateikti jį vykdyti antstoliui priverstine tvarka, tokiu atveju kreditorė pradėtų visos 4580,72 Eur skolos su delspinigiais išieškojimą ir apeliantės pradelstų įsipareigojimų suma dar padidėtų. Be to, byloje yra pateikti duomenys apie apeliantės vėluojamas mokėti įmokas kitiems kreditoriams (1 t. b. l. 117-118). Nors nėra įrodymų apie konkrečias pradelstų įsipareigojimų sumas kitiems kreditoriams, tačiau pradėjus priverstinį skolos išieškojimą kurio nors kreditoriaus naudai, sutriktų apeliantės atsiskaitymai su visais kreditoriais, dėl ko jos finansinė padėtis taptų kritiška. Taigi, pirmosios instancijos teismas nors ir atliko skaičiavimus susijusius per kiek apeliantė gali įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau neteisingai nustatęs apeliantės pradelstų įsipareigojimų sumą, neįvertinęs apeliantės skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos, padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė yra pajėgi per 72 mėnesius padengti kreditorinius įsipareigojimus.
Dėl pareiškėjos sąžiningumo
23. Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, kai paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
24. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja, prisiimdama vis naujus skolinius įsipareigojimus, elgėsi neprotingai bei neatsakingai ir taip sukėlė savo nemokumą, toks vartojimų paskolų kiekis su dideliais paskolų sutarčių kaštais nebuvo būtinas būtiniausiems pareiškėjos poreikiams tenkinti, o yra kilęs iš pareiškėjos noro gyventi ne pagal jos finansines galimybes, todėl neatitinka sąžiningo asmens kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl apeliantės nesąžiningumo, su jomis nesutinka ir laiko jas esant bendro pobūdžio, kurios negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
26. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino, kokiu tikslu pareiškėja ėmė vartojimo kreditus, kam faktiškai šie kreditai buvo naudojami, ar iš esmės pareiškėja vykdė bent iš dalies savo turimus finansinius įsipareigojimus bei iš kokių lėšų (paskolintų lėšų ar uždirbtų pinigų). Nenustačius visų šių aplinkybių, nėra galimybės spręsti, ar pareiškėjos vis naujų įsipareigojimų prisiėmimas patvirtina (paneigia) skolinimosi konkrečiu atveju būtinybę bei atitinkamai įvertinti pareiškėjos veiksmų adekvatumą buvusiai situacijai bei pačios pareiškėjos sąžiningumą.
27. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie pareiškėjos nesąžiningumą pastarajai nepateikus duomenų, jog vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui gydymo išlaidoms dengti, atlyginti asmens sveikatai padarytą žalą, dėl aplinkybių, kuriomis pareiškėja neteko darbo, ar panašiai. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 25 pastraipoje, FABĮ nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama tik ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nepateikta. Teismų praktikoje yra laikoma, jog ir neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad pareiškėjos neatsakingas požiūris į skolinimąsi, norint pagerinti savo gerbūvį ir gyventi ne pagal turimas pajamas, imant vartojimo kreditus, jau turint ženklius kreditorinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, vertintini kaip jos nesąžiningumas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, nukrypo nuo formuojamų teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.
30. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nes nevertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, nustatytų FABĮ, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Paminėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjai A. Ž. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.