Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2470-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-16
Bylos Nr.: e2A-2470-864/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: E. V., J. V.
Atsakovas: A. Š., J. Š., M. B.
Advokatai: Valdas Rakauskas, Virginija Žukienė, Laimontas Gasiūnas

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V. ir J. V. ieškinį atsakovams A. Š., J. Š. ir M. B. dėl servitutų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. V. ir J. V. (toliau ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami nustatyti žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai), nurodytus servitutus:

1.1. S1 indeksu pažymėtą 52 m² servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas);

1.2. S2 indeksu pažymėtą 233 m² servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (tarnaujantis daiktas);

1.3. S3 indeksu pažymėtą 763 m² servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas);

1.4. S4 indeksu pažymėtą 160 m² servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas);

1.5. S4 indeksu pažymėtą 160 m² servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas);

1.6. priteisti ieškovams visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje paaiškinama, kad:

2.1. ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,1000 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys sklypui nustatyti 1995 m. spalio 25 d.; ieškovams taip pat priklauso sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2.2. atsakovams A. Š. ir J. Š. nuosavybės teise priklauso 0,1000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys sklypui nustatyti 1995 m. spalio 25 d.; atsakovams taip pat priklauso sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2.3. tarp minėtų žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) g., sklypų suformavimo metu buvo įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Privažiavimas prie gyvenamųjų namų buvo galimas tik per valstybinę žemę. Nurodytuose sklypuose vienu gyvenamojo namo projektu 1996 m. buvo projektuoti du tarpusavyje garažais susiję gyvenamieji namai su bendrais inžineriniais tinklais. Žemės sklypų ir gyvenamųjų namų savininkų susisiekimas su viešaisiais keliais, t. y. su (duomenys neskelbtini) g. buvo įteisintas 2007 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.4.-01-5260, be to, formuojant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo numatytas 0,0414 ha dydžio kelio servitutas;

2.4. žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje – aplink dalį gyvenamojo namo ir tarp gyvenamojo namo bei (duomenys neskelbtini) g. buvo suprojektuotas 0,4365 ha žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirminio ieškinio pateikimo teismui metu sklypas nuosavybės teise priklausė atsakovams A. Š. ir J. Š. (1317/4365 dalys), B. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), (3048/4365 dalys);

2.5. (duomenys neskelbtini) mirus B. P., pasikeitė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai ir šiuo metu valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Registrų centras“ duomenimis, žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 1) ieškovams (nuo 2019 m. sausio 17 d.) – 508/1455 dalys (1524 m²); 2) atsakovui M. B. (nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d.) – 508/1455 dalys (1524 m²); 3) atsakovams A. Š. ir J. Š. – 1317/4365 dalys (1317 m²);

2.6. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas ir įteisintas pagal 2005 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1169. Žemės sklypo suformavimo metu sklypas buvo rekreacinėje ir gyvenamųjų mažaaukščių statinių teritorijoje. Ieškovai paaiškino, kad sklypo eksplikacijoje nurodyti žemės naudmenys – užstatyta teritorija – visas sklypas, nors sklype nėra jokių statinių, be to, šios aplinkybės nepatvirtina ir VĮ „Registrų centras“ duomenys, todėl nurodytas žemės sklypas niekuomet nebuvo ir nėra užstatytas;

2.7. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta bei VĮ „Registrų centras“ įregistruota naudojimosi sklypu tvarka: 1) sklypo dalimis, pažymėtomis plane A (599 m² ir 718 m²) naudojasi atsakovai A. Š. ir J. Š.; 2) plane pažymėta B dalimi (3047 m²) naudojasi ieškovai ir atsakovas M. B., pastarosios sklypo dalies naudojimosi tvarka nedetalizuota;

Šalies argumentai

2.8. ieškovai papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 30-1950 patvirtintas 1000 m² atsakovams A. ir J. Š. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4365 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo siekiama sujungti du besiribojančius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną sklypą ir padalyti jį į tris sklypus bei nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą. Pertvarkymo projekte nustatytas 0,0414 ha kelio servitutas padalintas į dvi dalis, liekančias sklype indeksu „B“ ir „A“. Pažymėjo, kad sklypų performavimo procedūra nebaigta, jie įsakymo pagrindu nesuformuoti ir viešajame registre neįregistruoti. Be to, projektas ieškovų iniciatyva buvo ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I2-21-789/2020, kurioje teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu nusprendė ieškovų skundą atmetė, tačiau sprendimas šiuo metu neįsiteisėjęs, kadangi yra apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

3. Nurodė, kad įvažiavimas į ieškovams ir atsakovams A. ir J. Š. priklausančius gyvenamuosius namus yra per žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą (plotas 414 m²), įvažiavimas išgrįstas šaligatvio trinkelėmis. Pažymėjo, kad įėjimas (pėsčiųjų takas) į ieškovams priklausantį namą neįskaičiuotas į kelio servituto plotą bei yra išgrįstas šaligatvio trinkelėmis, po taku įrengta elektros linija, skirta tako apšvietimui ir įvažiavimo vartų atidarymui, įrengtos laistymo ir vandens nutekėjimo sistemos, ties įvažiavimo keliu ir pėsčiųjų taku yra sumontuoti 46 lauko šviestuvai. Paaiškino, kad iki ieškovams 2005 m. gegužės 25 d. įsigyjant žemės sklypą su namu, jau buvo įrengti gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingi lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai su šuliniais, dujotiekio ir vandentiekio tinklai bei požeminis žemos įtampos kabelis: visos išvardintos požeminės ir antžeminės komunikacijos yra įrengtos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir neįskaičiuotos į kelio servituto plotą.

4. Ieškovų teigimu, atsakovai A. ir J. Š., inicijavę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo priėmimą, apie žemės sklypo projektavimą ir pertvarkymą neinformavo ieškovų ir projekto nederino, nors iš vieno sklypo projektuojant atskirus sklypus, turėjo būti sprendžiamas servitutų klausimas ne tik dėl kelio servituto, leidžiančio privažiuoti prie gyvenamojo namo, bet ir dėl servitutų, skirtų inžinerinių tinklų eksploatacijai. Pakartotinai pažymėjo, kad šiuo metu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai pasikeitę ir yra trys savininkų grupės, be to, atsakovas M. B. nuosavybės teise 2019 m. rugpjūčio 28 d. mainų sutarties pagrindu įgijo 508/1455 dalį (1524 m²) nurodyto žemės sklypo, tačiau Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1271-933/2021 dėl mainų sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių perkėlimo ieškovams.

5. Nurodė, kad ieškovų prašomi nustatyti servitutai nėra tik jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, tačiau lieka atsakovams A. ir J. Š. formuojamuose žemės sklypuose. Prie nurodytų antžeminių ir požeminių komunikacijų priėjimas galimas tik leidžiant gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkams. Pažymėjo, kad atsakovai Š. jau keletą metų pardavinėja gyvenamąjį namą, todėl nenustačius inžinerinių tinklų ir komunikacijų servitutų, ieškovams ir toliau bus sunku patekti prie komunikacijų. Ieškovų teigimu, jie neturi galimybės prieiti prie elektros energijos apskaitos prietaisų, kurie yra atsakovų Š. žemės sklypo dalyje, kuri aptverta tvora, atsakovai šiame name negyvena, nurodytus objektus nuomoja. Be to, akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ duomenimis, objekto apskaitos taškas įrengtas komercinėje apskaitos spintoje (duomenys neskelbtini), kuri sumontuota prie transformatorinės (duomenys neskelbtini). Elektros tinklų nuosavybės riba yra nustatyta apskaitos spintoje (duomenys neskelbtini), tinklas nuo (duomenys neskelbtini) iki vartotojo nepriklauso AB „Energijos skirstymo operatorius“. Pažymėjo, kad prašomų nustatyti servitutų projektinis planas numato servitutus žemės sklypo dalyse A599 ir A718, kurios pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu patvirtintą žemės sklypo pertvarkymo projektą bei pagal dabartiniu metu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką priklauso atsakovams Š.

6. Ieškovų teigimu, jie neturi galimybės pagal poreikį prieiti prie elektros energijos tiekimo apskaitos įrenginių, kurie yra atsakovų Š. naudojamoje aptvertoje žemės sklypo dalyje. Pažymėjo, kad ieškovams neturint priėjimo prie elektros energijos tinklų susidaro skolos, pavyzdžiui 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovai už elektros energiją mokėjo 1651,67 Eur, įsiskolinimą, nes iki tol ieškovai, neturėdami elektros energijos prietaiso rodmenų, už suvartotą elektros energiją mokėjo savo nuožiūra. Be to, UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtino informaciją tiek atsakovams, tiek ieškovams apie tai, kad vandens ir kanalizacijos tinklai, aptarnaujantys abu gyvenamuosius namus yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodė, kad dujotiekio įvadas, aptarnaujantis ieškovų ir atsakovų žemės sklypus, yra išvestas per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent – per atsakovų Š. naudojamą sklypo dalį ir formuojamą sklypą 216-3 (pagal nustatytą naudojimosi sklypu tvarką sklypo dalis A 718).

Atsiliepimas

7. Atsakovai A. Š. ir J. Š. (toliau ir atsakovai; atsakovai Š.) pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai teigė, kad ieškovų prašymas teismo sprendimu nustatyti servitutus neatitinka nei įstatymu numatytų servituto priverstinio nustatymo sąlygų, nei teismų praktikos. Pasisakydami dėl ieškovų nuosavybės teisės į daiktus, dėl kurių valdymo ir naudojimo prašoma nustatyti servitutus, atsakovai pažymėjo, kad 1996 m. parengtas topografinis planas (genplanas) ir sklypo planas yra tik projektiniai dokumentai, kuriuose nurodyti dar tik numatomi įrengti inžineriniai tinklai, komunikacijos ir atitinkami gerbūvio bei infrastruktūros elementai. Teigia, kad projektiniai dokumentai nepatvirtina, jog žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu esami inžineriniai tinklai, komunikacijos, gerbūvio bei infrastruktūros elementai yra būtent tie, kurie buvo numatyti projektiniuose dokumentuose. Anot atsakovų, ieškovai į bylą nėra pateikę įrodymų, kad jie yra viešpataujančių daiktų, kurių atžvilgiu prašoma nustatyti servitutus, savininkai. Pabrėžė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovų gyvenamojo namo baigtumas yra 61 procentas, todėl manytina, kad gyvenamasis namas nėra baigtas statyti ir jo eksploatavimui reikalingi daiktai, kurių naudojimui ir aptarnavimui ieškovai prašo nustatyti servitutus, ieškovams nuosavybės teise nepriklauso, be to, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovai valdo daiktus, kuriems prašo nustatyti servitutus (viešpataujančius daiktus), nėra duomenų, kad šie daiktai yra inventorizuoti ir teisiškai registruoti jų vardu. Akcentavo, kad patys ieškovai patikslintame ieškinyje pripažino, kad gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingi lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai su šuliniais, dujotiekio ir vandentiekio tinklai bei požeminis žemos įtampos kabelis buvo įrengti dar iki ieškovams įsigyjant gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Atsakovai pabrėžė, kad šias ir kitas komunikacijas bei inžinerinius tinklus iki ieškovams įsigyjant gyvenamąjį namą įrengė atsakovai.

8. Atsakovai mano, kad ieškovams įrodžius, jog jie yra nurodytų komunikacijų savininkai, svarbu tai, kad ieškovai gali jomis netrukdomai naudotis. Teigė, kad atsakovai patys pripažino, jog gali netrukdomai naudotis komunikacijomis (privažiavimo prie gyvenamojo namo keliu, pėsčiųjų taku, po pėsčiųjų taku įrengta elektros linija šio tako apšvietimui ir įvažiavimo vartų atidarymui, laistymo ir vandens nutekėjimo sistema, ties keliu ir pėsčiųjų taku įrengtais 46 lauko šviestuvais, lietaus ir fekalinės kanalizacijos, dujotiekio ir vandentiekio tinklais bei požeminiu žemos įtampos elektros kabeliu) nuo gyvenamojo namo įsigijimo iki šiol, taigi ieškovų nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos. Papildomai pažymėjo, kad esant servitutų nustatymo būtinybei, atsakovai buvo pasiruošę svarstyti atlygintino servituto nustatymą sandoriu, tačiau pirmą kartą apie servituto nustatymo poreikį atsakovai sužinojo tik gavę ieškinį.

9. Pasisakydami dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 30-1950 ir su juo susijusių patikslinto ieškinio argumentų atsakovai paaiškino, kad projekto tikslas buvo atsakovams priklausančią 1317 m² ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį atskirti nuo jiems ir kitai šio žemės sklypo bendraturtei B. P. bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pažymėjo, kad ieškovai projekto rengimo ir įsakymo priėmimo metu nebuvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, todėl informuoti ieškovus apie projekto rengimą ar jį derinti su ieškovais, nebūtina. Be to, atsakovų vertinimu, aplinkybė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jau trims bendraturčiams, turi esminę reikšmę ieškinio (ne)pagrįstumui. Paaiškino, kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka, registruota viešajame registre, pagal kurią: atsakovai Š. naudojasi sklypo plane pažymėta indeksu A, o ieškovai ir atsakovas M. B. naudojasi žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu B. Taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-16-789/2021 paliko galioti įsakymu patvirtintą projektą, pagal kurį atsakovams nuosavybės teisė priskiriama į sklypo dalį A, o tai reiškia, kad, Nekilnojamojo turto registre įregistravus atsakovams nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį A, jie tampa šio sklypo dalies savininkais, o žemės sklypo dalies B bendraturčiais lieka ieškovai ir atsakovas M. B. Teigė, kad tokiu atveju, ieškovų prašomų nustatyti servitutų klausimas gali būti išspręstas ieškovams ir atsakovui M. B. atitinkamai nusistačius jiems priklausančios žemės sklypo B dalies naudojimosi tvarką arba atsidalijus jiems priklausančias šio žemės sklypo dalis.

Atsiliepimas

10. Atsakovai pabrėžė, kad ieškovai, teigdami, jog prašomi nustatyti servitutai nėra tik jų naudojamoje žemės sklypo dalyje pripažįsta, kad dalis gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingų daiktų, kuriems prašoma nustatyti servitutus S1, S2 ir S4, yra ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje, o ne atsakovams priklausančioje sklypo dalyje, todėl nustatyti servitutus (S1, S2 ir S4) nėra objektyvios būtinybės. Pažymėjo, jog ieškovai gali prieiti prie atsakovų žemės sklypo dalyje esančių komunikacijų, prieš tai įspėjus atsakovus, kad tokia būtinybė yra ir paprašius sudaryti galimybę įeiti į sklypo dalį, kurioje šie daiktai yra. Atsakovai nesutiko su ieškovų pozicija, kad pastarieji neturi galimybės prieiti prie elektros energijos tiekimo apskaitos įrenginių. Pabrėžė, kad patys ieškovai pripažino, jog objekto apskaitos taškas įrengtas komercinėje apskaitos spintoje (duomenys neskelbtini), kuri sumontuota prie transformatorinės (duomenys neskelbtini), tuo tarpu transformatorinė (duomenys neskelbtini) yra ne atsakovų sklypo dalyje, o už atsakovų žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje, todėl priėjimas prie apskaitos spintos (duomenys neskelbtini) ir elektros apskaitos taško (elektros skaitiklio) yra laisvas ir nuo atsakovų nepriklausomas. Paaiškino, kad atsakovai taip pat naudojasi šalia ieškovų elektros apskaitos spintos taip pat valstybiniame žemės sklype esančia elektros apskaitos spinta, kurioje yra atsakovų elektros apskaitos taškas (elektros skaitiklis).

11. Atsakovas M. B. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytų motyvų pagrindu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad kiek tai susiję su atsakovui priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, nesutarimo su ieškovais nėra, kadangi atsakovas 2020 m. gruodžio mėn. siūlė sklypo bendrasavininkams nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, tačiau iki šiol atsakymo negavo. Teigė, kad ieškovai nepagrindė servitutų nustatymo būtinybės, be to, ieškovai patys pripažino, kad gali naudotis pėsčiųjų taku ir komunikacijomis. Be to, nurodė, kad patikslintame ieškinyje neaptartas servitutų atlygintinumo klausimas. Atsakovas laikosi nuomonės, kad ginčą galima išspręsti ne nustatant servitutus, tačiau sudarant žemės sklypo naudojimosi tvarką arba atidalinant žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Šalies argumentai

12. Ieškovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad visos komunikacijos buvo įrengtos iki ieškovams įsigyjant sklypą su gyvenamuoju namu. Teigė, kad komunikacijos buvo valstybinėje žemėje, todėl patekti/prieiti prieš komunikacijų nebuvo keblumų, tačiau kai dalis valstybinės žemės buvo gražinta B. P. ir dalį žemės sklypo įsigijo atsakovai Š., ieškovai susidūrė su problemomis patenkant prie komunikacijų, be kita ko, atsakovai Š. inicijavo žemės sklypo dalies, kurioje yra komunikacijos, paskirties pakeitimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo pagrindu, tačiau pastarąjį įsakymą ieškovai apskundė. Ieškovų įsitikinimu, jei nebus nustatyti jų prašomi servitutai ir įsigalios savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, teritorijoje bus pastatyti vienbučiai namai ir galimai neliks ieškovų gyvenamąjį namą aptarnaujančių komunikacijų arba ieškovai negalės jų tinkamai naudoti.

13. Ieškovų atstovė advokatė Virginija Žukienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo komunikacijos įrengtos 1995-1996 m., jos priklauso gyvenamiesiems namams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad inžineriniai tinklai neregistruoti, nes tokie daiktai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tada, kai suformuoti kaip atskiras turto vienetas. Mano, kad inžineriniai tinklai yra gyvenamųjų namų priklausiniai ir juos, kaip priklausinius, ištinka pagrindinio daikto likimas. Pažymėjo, kad servitutų poreikį sąlygoja tai, kad ieškovai negali tinkamai jais naudotis, prižiūrėti bei eksploatuoti, o geriausiai tai iliustruoja situacija su elektros energijos tinklais, nes ieškovai negali prieiti prie jiems priklausančio elektros skaitliuko ir tinkamai užfiksuoti elektros energijos rodmenis. Paaiškino, kad ieškovų elektros skaitliukas yra šalia transformatorinės, be to, šalia esanti teritorija yra apsodinta gyvatvore ir aptverta aukšta metaline tvora, šią aplinkybę patvirtina antstolio Roberto Vasiliausko 2021 m. gegužės 6 d. parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atstovė nurodo, kad servitutai, be kita ko, būtini, siekiant užtikrinti, kad ant ieškovų gyvenamąjį namą aptarnaujančių inžinerinių tinklų nebūtų pastatyti statiniai, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo pagrindu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta dvibučių – vienbučių namų statyba. Teigė, kad jeigu gyvenamąjį namą aptarnaujantys inžineriniai tinklai būtų perkelti, ieškovams turi būti užtikrintas vandens, elektros energijos bei dujų tiekimas, o už inžinerinių tinklų perkėlimo darbus apmokėti privalėtų namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai. Paaiškino, kad inžineriniai tinklai buvo įrengti valstybei priklausančiame žemės sklype, tačiau aplinkybė, kad atsakovai Š. įsigijo žemės sklypą, kuriame įrengta dalis inžinerinių tinklų, nesukuria atsakovams nuosavybės teisės į tinklus. Teigė, kad atsakovai Š. nekontaktuoja su ieškovais: neatsiliepia į skambučius, neatsako į elektroninius laiškus, be to, procesinius dokumentus byloje jiems įteikti pavyko tik per atstovus (advokatus). Atstovė svarstė, kas nutiktų, jei esant tokiam atsakovų Š. elgesiui, inžinerinius tinklus ištiktų avarinė situacija ar gedimas.

Atsiliepimas

14. Atsakovų A. Š. ir J. Š. atstovas advokatas Laimontas Gasiūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad esant trims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, ginčas spręstinas nustatant naują naudojimosi sklypu tvarką. Mano, kad žemės sklypui šiuo metu jau nustatyta naudojimosi tvarka keistina, nes buvo nustatyta tarp B. P. ir atsakovų Š. Atstovo manymu, tikslinga atidalinti ieškovams ir atsakovui M. B. priklausančią sklypo dalį. Atkreipia dėmesį, kad ieškovams priklauso apytiksliai 15,24 a ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu prašomų nustatyti servitutų plotas apytiksliai užima 12,8 a ploto, todėl ieškovų turimame žemės sklypo plote gali išsidėlioti jų prašomi nustatyti servitutai. Nurodė kad atsakovų Š. sklype esanti tvora, kaip tokia, neatima iš ieškovų teisės naudotis komunikacijomis. Be to, atstovas patikino, kad esant poreikiui, atsakovai Š. įleis ieškovus prie atsakovų sklypo dalyje esančių inžinerinių įrenginių. Atstovo teigimu, tvoroje, kuri atskiria atsakovų Š. ir gretimai esantį valstybinės žemės sklypą, iš medinių lentų yra sukalti vartai, pro kuriuos galima laisvai prieiti prie transformatorinės bei elektros skaitliukų. Pažymėjo, kad ieškovų nurodoma grėsmė nėra reali, kadangi inžineriniuose tinkluose nebuvo avarinių situacijų ar gedimų, be to, ieškovai nepagrindė, realios būtinybės prieiti prie inžinerinių tinklų bei nepagrindė, kad jiems, esant būtinybei, būtų trukdoma prieiti. Akcentavo, kad ieškinio pateikimo teismui metu (2016 m.) žemės sklypo savininkai buvo B. P. ir atsakovai, todėl tuo metu galimai ir buvo atitinkamas pagrindas nustatyti servitutus, tačiau šiuo metu situacija kardinaliai kitokia ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiais yra patys ieškovai.

15. Atsakovo M. B. atstovas advokatas Valdas Rakauskas nurodė, kad ieškovams ir atsakovui neatsidalinus žemės sklypų, nėra pagrindo kalbėti apie servitutų nustatymą. Pažymėjo, kad šiuo atveju žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso visiems (ieškovams ir atsakovams), todėl atstovui nesuprantama, kaip galima mėginti nustatyti servitutus savo sklype.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 5160 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų A. Š. ir J. Š. naudai bei 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. B. naudai.

17. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčą atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje numatytą servituto sąvoką, CK 4.124 - 4.126 straipsnius, taip pat CK 4.112 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą servituto turinį. Teismas akcentavo, kad šalys yra 0,4365 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, dalinė nuosavybė realiai neatidalinta, nenustatyta ir bendro žemės sklypo nustatyta tvarka naudojimosi tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje taikyti servituto institutą nėra pagrindo, nes servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai siekia nustatyti servitutus į bendraturčių nekilnojamąjį turtą, o ne į svetimą nekilnojamąjį daiktą, o tai neatitinka CK 4.111 straipsnio 1 dalyje numatytos servituto sąvokos.

18. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išplėtota 2012 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012 ir kitose, teismas pažymėjo, kad esant pareikštam reikalavimui nustatyti servitutą teismas turi pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

19. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent ieškovai turi teisę pasirinkti savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, tačiau kartu pažymėjo, kad servitutas nustatomas tik tais atvejais, kai nėra kito būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai gali apginti savo galimai pažeistas teises teikiant ieškinį kitais pagrindais, o būtent, dėl bendru žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, valdymo pažeidimo pašalinimo ir kitais. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taikyti servitutą nėra pagrindo, nes egzistuoja ir kiti ieškovų galimai pažeistų teisių gynimo būdai.

20. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika pažymėjo, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai servitutą S1 prašo nustatyti, siekdami naudotis betoninėmis trinkelėmis grįstu taku, servitutą S2 – betoninėmis trinkelėmis grįstu įvažiavimu/keliu, servitutą S3 – įrengta lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklais/vamzdynu su šuliniais, servitutą S4 – patekti į savo žemės sklypą ir turėtų teisę/galimybę aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovų gyvenamojo namo baigtumas yra 61 proc., t. y. jis nebaigtas statyti, o duomenų, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu ieškovai valdo daiktus, kuriems prašo nustatyti servitutus (viešpataujančius daiktus), nėra, nes šie daiktai nėra inventorizuoti ir teisiškai registruoti jų vardu. Akcentavo, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog jų nurodomos komunikacijos įrengtos dar iki ieškovams įsigyjant gyvenamąjį namą su žemės sklypu, be to, atsakovai Š. laikėsi pozicijos, kad komunikacijas bei inžinerinius tinklus iki ieškovams įsigyjant gyvenamąjį namą įrengė atsakovai. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad komunikacijų priklausomybės yra ginčas, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

22. Teismas vertino, kad ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, kad pirkdami gyvenamąjį namą ir žemės sklypą kartu pirko ir gyvenamojo namo eksploatavimui reikalingus daiktus, kurių naudojimui dabar prašo nustatyti servitutus, nepateikė, be to, neįrodė, kad jiems yra trukdoma naudotis tais daiktais, ir tokia apimtimi, dėl ko yra būtina teismo sprendimu nustatyti prašomus servitutus.

23. Sprendime pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, jog gali nevaržomai naudotis ir šiuo metu naudojasi privažiavimo prie gyvenamojo namo keliu, komunikacijomis bei inžineriniais tinklais, todėl nelaikytina, kad ieškovų teisės yra kokia nors apimtimi suvaržytos. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, jog negali nurašyti elektros skaitiklio parodymų, nes elektros spinta yra atsakovų Š. žemės sklypo dalyje, kurį atsakovai nuomoja ir siekia perduoti, tuo tarpu priėjimas prie elektros energijos skaitliukų yra užstatytas šiukšlių konteineriais, ką iš esmės patvirtina antstolio Roberto Vasiliausko 2021 m. gegužės 6 d. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad viename iš ieškovų pateiktų procesinių dokumentų nurodoma, jog objekto apskaitos taškas įrengtas komercinėje apskaitos spintoje (duomenys neskelbtini), kuri sumontuota prie transformatorinės (duomenys neskelbtini), todėl atsakovų Š. teiginį, kad transformatorinė (duomenys neskelbtini) yra ne jų suformuotame sklype Nr. 216-3, o už atsakovų Š. žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje bei priėjimas prie apskaitos spintos (duomenys neskelbtini) ir elektros apskaitos taško (elektros skaitiklio) yra laisvas ir nuo atsakovų nepriklausomas, teismas pripažino nepaneigtu.

24. Teismas pritarė atsakovų Š. teiginiams, kad dalis gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingi daiktai, kuriems prašoma nustatyti servitutus S1, S2 ir S4, t. y. kelias, pėsčiųjų takas, servituto S4 esantys inžineriniai tinklai yra ieškovų naudojamoje žemės sklypo Nr. 1 dalyje, o ne atsakovams priklausančiame projekte pažymėtame žemės sklype Nr. 216-3, todėl nustatyti servitutus (S1, S2 ir S4) nėra objektyvios būtinybės. Akcentavo, kad šiuo metu ieškovų įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) g. iki gyvenamojo namo Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu yra nustatytas 208 m² kelio servitutas, kuriuo ieškovai nekliudomai naudojasi ir dabar.

25. Kita vertus, teismas sutiko ir ieškovais, kad atsakovams suformuotame žemės sklype yra dalis komunikacijų ir priėjimas prie jų galimas tik leidžiant gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkams, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovams buvo trukdyta ar neleista prieiti prie minėtų daiktų, nurodyti tinklai yra bendri abiems teritorijoje esantiems gyvenamiesiems namams, todėl servituto S3, S4 nustatyti teismo sprendimu nėra pagrindo. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas sprendė kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

26. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad šiuo atveju vertintina tai, jog byla sudėtinga, yra keturių elektroninės bylos tomų, be to, nors byla gauta 2016 m. spalio 19 d., tačiau nagrinėjama iki šiol. Teismas akcentavo, kad atsakovų Š. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra už procesinių dokumentų/atsiliepimų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, įvairaus pobūdžio procesinių dokumentų pateikimą nuo pat 2016 m., taip pat byloje buvo daug posėdžių, kuriuose atsakovus atstovavo advokatai. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį, tiek atsakovai Š., tiek atsakovas M. B. turi teisę į visišką patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o pastarųjų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27. Ieškovai E. V. ir J. V. (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantai taip pat prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino faktines aplinkybes, kiek tai susiję su neturtinės žalos priteisimu, netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

29. Apeliantų įsitikinimu, ieškinio reikalavimą nustatyti servitutą sąlygojo objektyvus ir konkretus viešpataujančiojo daikto poreikis. Paaiškina, kad privažiavimas ir priėjimas prie gyvenamojo namo (susisiekimas su viešaisiais keliais) suprojektuotas ir galimas tik per gretimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl privažiavimas išspręstas nustatant servitutą, priėjimo klausimas neišspręstas. Apeliantai teigia niekaip negalintys patekti prie jų namą aptarnaujančių inžinerinių tinklų būtinojo remonto, avarijos metu, be to, negali prieiti prie jiems priklausančio elektros skaitliuko, nes skaitliukas įrengtas prie transformatoriaus ir yra uždarytas, o teritorija atsakovų valia apsodinta aukšta gyvatvore ir aptverta aukšta metaline tvora. Pažymi, kad atsakovai Š. priėjimo prie skaitliuko ieškovams nesuteikia, tai patvirtina byloje esantis antstolio Roberto Vasiliausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, kad servitutas užtikrintų apeliantų teisėtų interesų apsaugą, nes ant apeliantų namą aptarnaujančių tinklų nebūtų statomi statiniai, kaip tai yra nustatyta 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu. Minėto įsakymo pagrindu būtų pertvarkomas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojantis tris žemės sklypus ir nenustatant servitutų inžineriniams tinklams ir priėjimui prie gyvenamojo namo. Be to, teritorijoje suformuotas 718 m² žemės sklypas, kuriame esantys gyvenamojo namo inžineriniai tinklai tampa atsakovų Š. nuosavybe ir šiam žemės sklypui būtų nustatoma vienbučių/dvibučių statybos naudojimo paskirtis. Apeliantų manymu, perkeliant jų gyvenamąjį namą aptarnaujančius inžinerinius tinklus iš minėto sklypo, būtų užtikrintas nepertraukiamas vandens, elektros, dujų teikimas apeliantams.

Žemesnės instancijos teismas

30. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino dokumentais patvirtinamas faktines aplinkybes, nes sprendimo motyvas, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta naudojimosi tvarka prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi naudojimosi sklypu tvarka įforminta notaro patvirtintais susitarimais ir paviešinta viešajame registre. Pažymi, kad minėti žemės sklypo atskyrimą patvirtinantys dokumentai galiojantys ir tiek vienu atveju, esant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, tiek kitu – patvirtinus sklypo atidalijimo projektus, apeliantų gyvenamąjį namą aptarnaujantys inžineriniai tinklai gyvenamojo namo atžvilgiu yra svetimame žemės sklype, kuris priklauso atsakovams Š.. Nurodo, kad atsakovai Š. informavo apeliantus apie tai, kad parduoda jiems priklausančius sklypus. Apeliantų nuomone, šiuo atveju akivaizdu, kad suformavus atskirą žemės sklypą, kuriame yra inžineriniai įrenginiai ir perleidus jį tretiesiems asmenims, apeliantams nebus užtikrintas priėjimas prie inžinerinių tinklų, reikalingų gyvenamojo namo eksploatacijai.

31. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esamus ir sklypų padėtį apibrėžiančius dokumentus ir faktinę padėtį, kai naudojimosi žemės sklypu tvarka jau nustatyta. Pažymi, kad minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu suformuotame sklype 216-3, priklausančiame atsakovams Š., nėra jokios galimybės kitaip nustatyti naudojimosi tvarką, nes visos byloje dalyvaujančios šalys įsigijo žemės sklypo dalis jau esant nustatytai naudojimosi tvarkai. Apeliantų manymu, svarbu tai, naujai inicijuoti šios sklypo dalies atidalijimą per žemės sklypo suformavimo projektą nėra jokios galimybės, nes toks sprendimas jau priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, sklypas atidalintas ir priklauso atsakovams Š. Be to, tokio poreikio nėra, nes nepriklausomai nuo to, kas šio sklypo savininkas, privažiavimas ir priėjimas prie atsakovams priklausančio gyvenamojo namo lieka pagal faktą, sklype esantys inžineriniai tinklai aptarnauja abu gyvenamuosius namus.

32. Nurodo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo metu, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu, sandorių (parduodant, paveldint, mainant) sudarymo metu inžineriniai tinklai, skirti aptarnauti apeliantų ir atsakovų Š. gyvenamuosius namus, jau buvo įrengti, todėl inžinerinių tinklų apsaugos zonos plote servituto nustatytinas tam, kad būtų užtikrinta apeliantų gyvenamojo namo eksploatacija, o tai niekaip negali būti vertinama kaip jų siekis gauti kokios nors naudos servituto nustatymu, gyvenamųjų namų savininkų interesų balanso pažeidimas. Teigia, jog servituto nustatymas nepažeidžia atsakovų interesų, nes tie patys inžineriniai tinklai užtikrina ir atsakovams Š. priklausančio gyvenamojo namo eksploataciją, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo spręsti atlygintinumo klausimą.

33. Apeliantai laikosi nuomonės, kad teismas neįvertino ieškovų patektų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kiek tai susiję su inžinerinių tinklų (elektros energijos, dujų ir kitų) įrengimu ir priklausomybe, todėl teismas priėjo prie išvados, kad dėl komunikacijų ir inžinierinių tinklų nuosavybės kyla ginčas, kuris nėra civilinės bylos dalykas ir pagrindas. Apeliantai pabrėžia, kad visi inžineriniai tinklai buvo įrengti valstybei priklausančiame sklype su visais reikalingais leidimais iki 2005 m., o vėliau namus su įrengtomis valstybinėje žemėje komunikacijomis ir 10 ? ploto sklypais nusipirko apeliantai ir atsakovai Š. Akcentuoja, kad žemės sklypo, kuriame yra inžineriniai tinklai, įsigijimas 2007 – 2008 m., nesukuria atsakovams Š. nuosavybės teisių į tame sklype esančius inžinerinius tinklus, o byloje esantys įrodymai, priešingai atsakovų teiginiams, patvirtina, kad inžinerinius tinklus, tuo metu valstybiniame žemės sklype, įrengė gyvenamųjų namų statytojai bendromis lėšomis ir jie yra gyvenamųjų namų priklausinys. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje įtvirtinta, jog pagal CK 4.19 straipsnio nuostatas priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

34. Anot apeliantų, teismas nenurodė norminio akto, kurio pagrindu apeliantams būtų pareiga siekiant nustatyti servitutus S 1 ir S 2, taką ir privažiavimą inventorizuoti ir teisiškai registruoti. Apeliantai įvardija viešpataujantįjį daiktą, t. y. jiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, todėl byloje turi būti nagrinėjamos aplinkybės, ar nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis šį daiktą naudoti pagal paskirtį. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad gyvenamojo namo baigtumo procentas (61 proc.) netrukdo apeliantams naudotis gyvenamuoju namu, sudarant sutartis su paslaugų tiekėjais dėl elektros energijos, dujų, vandens ir nuotekų tiekimo/šalinimo, be to, elektros energijos, dujų, vandens ir kitos paslaugų teikimo sutartys pasirašytos, atsižvelgiant į inžinerinių tinklų įrengimo faktą. Teigia, kad nenustačius servituto, suteikiančio teisės naudotis pėsčiųjų taku, gali būti apsunkintas/panaikintas apeliantų priėjimas prie gyvenamojo namo ar inžinerinių tinklų. Be to, nors žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje yra pažymėtas priėjimas – pėsčiųjų takas – iki gyvenamojo namo įėjimo (durų), tačiau servitutu šis takas neapibrėžtas, plotas nepaskaičiuotas, tuo tarpu prašomu nustatyti servitutu S1 apsprendžiamas įėjimas į gyvenamąjį namą.

35. Pasisakydami dėl servituto S3 būtinybės, apeliantai vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovai prašo nustatyti servitutą S3 – įrengtą lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklais/vamzdynu su šuliniais, neteisus dėl fakto, nes servitutas S3 apima po įvažiavimu įrengtą požeminį žemos įtampos kabelį, dujotiekio tinklą ir fekalinės kanalizacijos tinklus. Anot apeliantų, žemės sklypo, kuriame yra nutiesti inžineriniai tinklai, įsigijimas savaime nesukuria nuosavybės teisių į tame sklype esančius inžinerinius tinklus, o atsakovai Š. nepateikė dokumentų, kad inžineriniai tinklai perėjo jų nuosavybėn ar jie juos įrengė. Be to, apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, jog dėl inžinerinių tinklų tarp šalių yra kilęs ginčas, nepriklausomai nuo to, kad tiek apeliantai, tiek atsakovai Š. turi sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais būtent todėl, kad sklype yra įrengti inžineriniai tinklai. Paaiškina, kad inžinerinių tinklų poreikį, pobūdį ir techninius parametrus apsprendė gyvenamojo namo projektas, kurio įgyvendinimą užtikrino ir jo darbus finansavo statytojas, šiuo atveju kiekvieno gyvenamojo namo pradinis statytojas, o vėlesnis namo savininkas gyvenamąjį namą priimdavo visumoje, sumokėjęs sutartą kainą. Pabrėžia, kad rengiant statinio projektą buvo vadovaujamasi projektavimo sąlygomis, o kiekviena institucija inžinerinių įrenginių įrengimui išduodavo technines sąlygas, tuo labiau, kad statant gyvenamuosius namus, inžineriniai tinklai buvo jungiami jau prie egzistuojančių magistralinių tinklų. Be to, sprendžiant statinio teisėtumo klausimą, buvo tikrinama, kaip inžineriniai tinklai nutiesti iki sklypo ribos prie gyvenamojo namo.

36. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vadovaujantis Vilniaus miesto architektūros ir statybos skyriaus kompleksinės inžinerinių tinklų komisijos 1996 m. lapkričio 28 d. protokolu Nr.(45)48, gyvenamųjų namų dujų įvadas nuo sklypo ribos iki gyvenamųjų namų yra bendras, apskaita vykdoma pagal atskirą kiekvieno namo apskaitą, todėl akivaizdu, kad inžineriniai tinklai priklauso gyvenamųjų namų savininkams, nors ir neregistruoti. Pažymi, kad atskiru nekilnojamojo turto vienetu inžineriniai tinklai ir nėra registruoti, kadangi jie prijungti prie magistralinių tinklų, o ne suformuoti kaip atskiras turto vienetas, kaip pavyzdžiui valymo įrengimai ar arteziniai šuliniai, be to, skundžiamame sprendime nenurodyti norminiai aktai, kurių pagrindu gyvenamojo namo statytojui ar savininkui būtų pareiga inžinerinius tinklus registruoti atskiru nekilnojamojo turto vienetu ir taip įrodyti nuosavybę. Papildomai pažymi, kad teismo sprendime nurodoma pareiga pateikti įrodymus, kad ieškovams yra trukdoma naudotis tais daiktais, ir tokia apimtimi, dėl ko yra būtina teismo sprendimu nustatyti prašomus servitutus yra perteklinė. Apeliantai nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, o šiuo atveju objektyvią būtinybę lemia tai, kad žemės sklypas su inžineriniais įrenginiais atidalintas, suformuotas atskiras sklypas, kuris aptvertas tvoromis ir priėjimas prie inžinerinių tinklų yra negalimas, tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys, jog šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), esančiame sklype įrengti infrastruktūros įrengimai ir auga miškas.

Šalies argumentai

37. Apeliantų teigimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktą, kad apskaitos spinta (duomenys neskelbtini) ir elektros skaitiklis yra atsakovų naudojamoje ir aptvertoje teritorijoje. Anot apeliantų, atsakovai nepateikė dokumento, kad ši aptverta teritorija yra valstybinės žemės dalis ir kad jie neteisėtai užvaldė valstybės turtą, todėl nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad transformatorinė (duomenys neskelbtini) yra ne sklype Nr. 216-3, o už žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje ir tokiu atveju civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai ir Vilniaus miesto savivaldybei. Kartu apeliantai pažymi, kad šalių procesinės teisės yra lygios, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, todėl atsakovams teigiant, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra kam nors priklausančių inžinerinių tinklų, tokį teiginį atsakovai turi pagrįsti bei nurodyti, kur yra inžineriniai tinklai.

38. Dėl servituto atlygintinumo apeliantai nurodo, kad spręsdamas šį klausimą teismas turėjo atsižvelgti tiek į ieškovų reikalavimus, tiek į atsakovų poziciją, išreikštą procesiniuose dokumentuose: nors atsakovas M. B. nurodė, kad servitutas jo manymu turėtų būti atlygintinas, tačiau dėl kompensacijos dydžio ar būdo nepasisakė, priešieškinio nepareiškė, tuo tarpu atsakovai Š. nurodė, kad yra pasiryžę svarstyti atlygintino servituto klausimą, tačiau derybų metu apie kompensaciją ir jos būdą nekalbėjo.

39. Anot apeliantų, pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra priimtas netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, taip pat visapusiškai, neįvertinus faktinių bylos aplinkybių. Nors atsakovų Š. naudai buvo priteista 5160 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliantai pažymi, kad atsakovų 2020 m. lapkričio 23 d. pateiktoje sąskaitoje faktūroje serija LGA Nr. 20-21 nurodoma, kad 3600 Eur išlaidos patirtos už procesinių ir kitų dokumentų parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teismo posėdžiuose, tačiau nei sąskaitoje, nei prašyme nėra detalizuojama išlaidų už kiekvieną procesinį veiksmą suma ir valandų skaičius. Pažymi, kad nors sąskaitoje nurodoma, jog teisinių paslaugų teikimas užėmė 30 val., tačiau atsakovų pateiktais duomenimis, iš bendro valandų skaičiaus 5 val. susidarė teikiant teisines konsultacijas dėl ieškinio nagrinėjimo teisme, 6 val. sudarė pasirengimas trims parengiamiesiems posėdžiams, tuo tarpu kitų teisinių paslaugų teikimui skirtas laikas nedetalizuojamas. Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. kovo 25 d. atsakovų atstovo pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma, kad atsakovai papildomai patyrė 2160 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios grindžiamos 2021 m. kovo 23 d. sąskaita faktūra serija LGA Nr. 21-04 ir 2021 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 63, tačiau nei sąskaitoje, nei prašyme nėra detalizuojama išlaidų už kiekvieną procesinį veiksmą suma ir valandų skaičius. Apeliantai pažymi, kad nors teismas įvertino ilgą bylos trukmę, tačiau pabrėžtina, jog civilinė byla buvo sustabdyta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2020 m. spalio 26 d., ir jokie procesiniai veiksmai byloje visą šį laikotarpį nebuvo atliekami.

Šalies argumentai

40. Apeliantai prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes vertino subjektyviai, neįsigilino į ieškovų pateiktus paaiškinimus, argumentus ir į bylą pateiktus dokumentus, dėl kurių dalies apskritai nepasisakė ir jų nevertino.

Atsiliepimas

41. Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantų 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

42. Atsakovo manymu, apeliacinis skundas nepagrįstas, jame nurodyti argumentai prieštarauja materialinės teisės normoms bei servituto nustatymo klausimams aktualiai teismų praktikai. Teigia, kad nors apeliantai ir nurodė, jog šalys dėl sutartinio servituto nesusitarė, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, apeliantai nepateikė įrodymų, kad jiems priklauso inžineriniai tinklai, dėl kurių ir prašoma nustatyti servitutus.

43. Atsakovas teigia, kad servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyti servitutą nėra pagrindo, nes šalys yra žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti servitutus, bendrasavininkai. Pažymi, kad nors bendraturčių dalys yra nustatytos VĮ „Registrų centras“ (idealiosios dalys), tačiau neatidalintos, tokiu būdu nėra nustatytos realiosios dalys, be to, nenustatyta naudojimo žemės sklypu tvarka. Šiuo atveju ieškovai siekia nustatyti servitutus į bendrą žemės sklypą, o ne į svetimą daiktą, kas iš esmės neatitinka CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos servituto sąvokos. Akcentuoja, kad ir patys apeliantai pripažįsta, jog žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

44. Atsakovas nesutinka su apeliantų argumentais, kad nenustačius servitutų apeliantai prarastų galimybę eksploatuoti inžinerinius tinklus. Nurodo, kad civilinį ginčą ieškovai inicijavo dar 2016 m., tačiau visus šiuos metus ieškovai galėjo ir naudojosi komunikacijomis, be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovai Š. jau keletą metų negyvena name, sublokuotame su apeliantų namu, o atsakovui M. B. priklauso tik dalis žemės sklypo, todėl atsakovai negali fiziškai trukdyti ieškovams naudotis inžineriniais tinklais, be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patys ieškovai pripažino, jog gali ir šiuo metu naudojasi privažiavimo prie gyvenamojo namo keliu, pėsčiųjų taku, požeminės ir antžeminėmis komunikacijomis, o ši aplinkybė, atsakovo vertinimu, iš esmės paneigia servituto nustatymo būtinybę.

45. Atsakovas laikosi nuomonės, kad apeliantai neįrodė esant CK 4.126 straipsnyje numatytų servituto nustatymo sąlygų, be to, apeliantai net nenurodė, kad už prašomus nustatyti servitutus, kurių bendras plotas 1208 m², sutiktų atsakovams išmokėti kompensaciją. Atsakovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, pagrįstai priteisė iš ieškovų atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžia tai, jog byla nagrinėjama nuo 2016 m., išlaidos susidarė už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, be to, byloje buvo pakankamai daug teismo posėdžių, kurių atidėjimą sąlygojo nepagrįsti ieškovų prašymai ir sąmoningas bylos vilkinimas.

Atsiliepimas

46. Atsakovai A. Š. ir J. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą bei priteisti iš apeliantų 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovai nesutinka su apeliaciniu skundu, nes mano, kad jis nepagrįstas ir turėtų būti atmestas dėl atsakovų atsiliepime išdėstytų motyvų.

47. Teigia, kad apeliantai nepateikė įrodymų, jog jie negali arba jiems yra trukdoma naudotis gyvenamąjį namą aptarnaujančiais inžineriniais tinklais, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu pripažino ir ieškovai. Pažymi, kad apeliantai gali nevaržomai naudotis ir šiuo metu naudojasi privažiavimo prie gyvenamojo namo keliu, kuriam jau yra nustatytas galiojantis servitutas, taip pat naudojasi pėsčiųjų taku, požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis, todėl ieškovų nuosavybės teisės jokia apimtimi nėra suvaržytos.

48. Pasisakydami dėl apeliantų argumento, jog šalys dėl servituto nustatymo nesitarė, atsakovai pažymi, kad esant servitutų nustatymo būtinybei, atsakovai visada buvo pasiruošę svarstyti atlygintinio servituto nustatymo sandoriu klausimą, tačiau ieškovai nuo pat 2005 m., kuomet įsigijo sklypą su gyvenamuoju namu, iki pat ieškinio pareiškimo 2016 m., tokio klausimo nekėlė. Papildomai pažymi, kad atsakovai Š. kartu su atsakovu M. B. bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovams jų keliamą naudojimosi inžineriniais tinklais klausimą išspręsti ginčo šalims sudarant susitarimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo arba atsidalinti žemės sklypo dalis, tačiau ieškovai šio pasiūlymo nepriėmė. Be to, atsakovai pakartotinai siūlė ieškovams sklypo atidalijimo klausimą išspręsti neskundžiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-16-789/2021 apeliacine tvarka. Šiame kontekste atsakovai pažymi, kad apeliacinio skundo teiginys, jog 2012 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas yra galiojantis ir jo pagrindu sklypas dalijamas į tris savarankiškas dalis, yra klaidingas, nes esant teisminiam ginčui dėl įsakymo teisėtumo, kuris šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, atitinkamai žemėtvarkos institucijos šio įsakymo projekto nėra patvirtinusios.

49. Nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai dėl servitutų nustatymo yra nepagrįsti, nes 718 m² ploto sklypas, kuriame yra dalis inžinerinių tinklų, nėra suformuotas, atidalintas ir nepriklauso atsakovams Š., be to, 718 m² ploto sklypas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurio bendraturčiai yra ieškovai. Papildomai nurodo, kad viešai įregistruota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka buvo sudaryta su buvusia sklypo savininke B. P., o jai mirus, žemės sklypo bendraturčiams tapus ieškovams ir atsakovui M. B., atsirado pagrindas nustatyti naują naudojimosi sklypu tvarką. Atsakovai taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog žemės sklypą valdant keliems bendraturčiams, teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas.

50. Atsakovai akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju prašomi nustatyti servitutai neatitinka įstatyme nustatytos servituto sąvokos, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamą daiktą, leidžianti naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, tačiau aptariamu atveju, žemės sklypas, į kurį prašoma nustatyti servitutus, ieškovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, be to, 718 m² dalis, kurioje yra atsakovams Š. šiuo metu nepriklauso ir atsakovai ja, kaip ir ieškovai, naudojasi kaip bendraturčiai.

Atsiliepimas

51. Atsakovai nesutinka, kad elektros apskaitos įrenginys yra atsakovų naudojamame žemės sklype. Kartu pažymi, kad antstolio Roberto Vasiliausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodytos žemės sklypų ribos, o tik pagal jas galima spręsti, kuriame žemės sklype yra ieškovų elektros energijos apskaitos įrenginys. Atsakovų teigimu, aplinkybę, kad ieškovai negali prieiti prie elektros energijos įrenginio ir juo naudotis, ieškovai nurodė tik patikslinę ieškinį, be to, patikslintu ieškiniu atsakovai nereikalavo nustatyti servituto, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudotis elektros energijos prietaisu. Atsakovai, atsiliepdami į patikslintą ieškinį, nurodę, kad elektros energijos apskaitos įrenginys yra ne atsakovų, o valstybinėje žemėje, o paneigti tai buvo ieškovų pareiga, tačiau jie to nepadarė.

52. Atsakovai pastebi, kad pagrindinis apeliantų tikslas yra pasiekti, kad būtų panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte numatytas žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, šią aplinkybę, atsakovų manymu, patvirtino ir ieškovai teismo posėdžių metu.

53. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo atsakovai nurodo, kad apeliantai nepateikė jokių teisinių tokio prašymo argumentų, be to, neteikė jokių naujų su apeliaciniu skundu vertintinų įrodymų. Atsakovų vertinimu, byloje pilnai ištirtos ir įvertintos visos faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas gali pilnai įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

55. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

56. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovų reikalavimas nustatyti servitutus, pripažinus, kad ieškovai neįrodė servitutų nustatymo būtinybės, be to, ieškovai nepagrįstai reikalauja servitutų nustatymo žemės sklype, kurio bendraturčiai yra patys ieškovai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

57. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

58. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes vertino subjektyviai, neįsigilino į ieškovų pateiktus paaiškinimus, argumentus ir į bylą pateiktus dokumentus, dėl kurių dalies apskritai nepasisakė ir jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio skundžiamo teismo sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

59. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai pagal 2016 m. spalio 10 d. UAB „Ginteka“ parengtą planą servitutus, suteikiančius teisę naudotis pėsčiųjų taku, privažiavimo keliu bei suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas prašo nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, atsakovams A. Š. ir J. Š. bei atsakovui M. B. Ieškovai (apeliantai) servitutų būtinybę iš esmės grindžia argumentais, kad ieškovai neturi galimybių tinkamai eksploatuoti jų gyvenamąjį namą aptarnaujančių inžinerinių tinklų, patekimas prie gyvenamojo namo galimas tik per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be to, įsigaliojus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymui Nr. 30-1950, kurio teisėtumo klausimas šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. A-2915-520/2021), daliai sklypo, kuriame yra apeliantų gyvenamąjį namą aptarnaujančios požeminės ir antžeminės komunikacijos, bus nustatyta vienbučių – dvibučių statybos paskirtis, todėl apeliantai baiminasi, kad komunikacijos gali būti užstatytos statiniais.

60. Atsakovai A. Š. ir J. Š. bei atsakovas M. B. iš esmės laikosi vieningos pozicijos, kad ieškovų reikalavimas dėl servitutų nustatymo nepagrįstas, nes servitutus prašoma nustatyti ne į svetimą, o bendraturčių, tame tarpe ir ieškovams priklausantį, žemės sklypą, be to, atsakovų tvirtinimu ieškovai neįrodė, kad jiems būtų vienaip ar kitaip apribotas patekimas prie reikalingų požeminių ir antžeminių komunikacijų.

61. Spręsdamas dėl servitutų nustatymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siekiama nustatyti servitutus į bendraturčių nekilnojamąjį turtą, o ne į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kas iš esmės neatitinka CK 4.111 straipsnio 1 dalyje numatytos servituto sąvokos, be to, teismas pažymėjo, kad ieškovai savo pažeistas teises gali ginti kitais būdais ir tam nereikia varžyti atsakovų nuosavybės teisių servitutu bei pripažino, kad ieškovai neįrodė, jog jiems yra neleidžiama ar trukdoma patekti prie jiems reikalingų objektų.

62. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalyką bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija įvertins apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl reikalavimo nustatyti ginčo servitutus pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl servituto nustatymo sąlygų (ne)buvimo

63. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą.

64. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis.

65. Nagrinėjamu atveju nustatyta neginčijama aplinkybė, kad apeliantai reikalauja servitutų nustatymo į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios nuosavybės teise, t. y. 508/1455 dalys (1524 m²), priklauso patiems ieškovams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, priėjusiam prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl servituto nustatymo nepatenka į servituto sąvoką, kaip ją apibrėžia CK 4.111 straipsnio 1 dalis, kadangi ieškovai reikalauja nustatyti servitutus į žemės sklypą, kuris daiktinių teisių turėjimo prasme nelaikytinas svetimu ieškovams. Savo apeliaciniame skunde ieškovai laikosi pozicijos, kad įsigaliojus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymui bus suformuotas 718 m² žemės sklypas, kurio nuosavybės teisės priklausys atsakovams A. Š. ir J. Š. ir tokiu būdu sklypo dalis taps svetimu turtu likusioms žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalims. Kolegija kritiškai vertina tokį apeliantų argumentą, kadangi, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovai A. Š. ir J. Š., esant teisminiam ginčui dėl įsakymo teisėtumo, kuris šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, atitinkamai žemėtvarkos institucijos šio įsakymo projekto negali patvirtinti teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius nuosavybės teisę bei teritorijų planavimą pagrindžiančius dokumentus, todėl šiuo atveju aplinkybė, kad bendroji dalinė nuosavybės teisė žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pasibaigusi, yra reikšminga ir saistanti servituto nustatyto klausimą sprendžiantį teismą.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju aplinkybė, ar žemės sklypo dalis, kurios plotas 718 m² , taps svetimu likusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei ieškovų, kaip daiktinių teisių turėtojų, atžvilgiu, priklauso nuo to, kaip Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2915-520/2021 pagal apeliantų E. V. ir J. V. apeliacinį skundą. Taigi, aptariama aplinkybė yra susijusi su tam tikros sąlygos (ne)buvimu. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į teisinį reguliavimą, įtvirtintą CPK 267 straipsnyje, kuris reglamentuoja draudimą priimti sąlyginius sprendimus, t. y. teismui neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Dėl šios priežasties, pripažinus, kad šiuo metu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra svetimas CK 4.111 straipsnio 1 dalies apibrėžties kontekste, kadangi tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai (ieškovai) sutampa, be to, nesant pasibaigusiai bendrai dalinei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybei, konstatuotina, kad servitutai negali būti nustatomi.

67. Papildomai reikšminga pažymėti, kas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aktualioje sprendžiant servitutų nustatymo klausimus pažymima, kad atsižvelgiant į įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, pagrindas nustatyti servitutą yra objektyvus jo būtinumas, todėl tokį būtinumą pagrindžiančių aplinkybių nustatymas ir atribojimas nuo kitų – tokios reikšmės neturinčių aplinkybių yra pagrindas tinkamam bylos išsprendimui. Teismui konstatavus, kad kuri nors šalies įrodinėjama aplinkybė nesusijusi su servituto objektyviu būtinumu, tolesnis su šia aplinkybe susijusių faktų nustatinėjimas ir vertinimas nėra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2014). Kolegijos manymu, šiuo atveju pripažinus, kad servitutų nustatymas objektyviai negali būti pateisinamas dėl tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų sutapties, kiti apeliantų argumentai dėl reikalingumo nustatyti servitutus neturi esminės reikšmės.

68. Apeliantų argumentus, kad servitutų būtinybę sąlygoja tai, jog privažiavimas ir priėjimas prie apeliantams gyvenamojo namo galimas tik per gretimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be to, nenustačius servitutų apeliantai tinkamai eksploatuoti jų gyvenamąjį namą aptarnaujančiu požeminių ir antžeminių komunikacijų, paneigia byloje esantys įrodymai. Akcentuotina, kad kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli ir joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012).

69. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantai į jiems priklausantį gyvenamąjį namą gali patekti ir patenka be jokių apribojimų, o apeliantų priėjimas prie jų namą aptarnaujančių antžeminių ir požeminių komunikacijų nėra ribojamas, be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovai ne kartą nurodė, jog sutiktų spręsti klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir/ar esamos bendravimo tvarkos sklypo daliai „B“ detalizavimo ir teigė esant poreikiui nekliudysiantys apeliantams patekti prie jų gyvenamąjį namą aptarnaujančių antžeminių ir požeminių komunikacijų. Taigi, aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog ieškovai neįrodė, jog jiems objektyviai suvaržytos galimybės įgyvendinti savo naudojimosi teises. Tuo tarpu apeliantų nuogąstavimai dėl grėsmės inžinerinių tinklų avarijos atveju ar tai, kad įsigaliojus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymui apeliantų gyvenamąjį namą aptarnaujantys inžineriniai tinklai gali būti užstatyti statiniais yra paremti tik jų spėjimais, preziumuojami ir deklaratyvūs, bet ne realiai įvykę faktai. Be to, šiuo atveju apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nenurodo teismo, vertinant įrodymus, padarytų teisės aiškinimo ar taikymo klaidų, o tik išdėsto savo nuomonę dėl potencialių grėsmių nenustačius servituto. Iš to seka, kad apeliantų argumentai dėl jų teisių pažeidimo laikytini teisiškai nepagrįstais (neįrodytais).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

70. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jų priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, taip pat neįvertino tokių faktinių bylos aplinkybių, jog civilinė byla buvo sustabdyta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2020 m. spalio 26 d. ir tuo metu jokie procesiniai veiksmai byloje visą šį laikotarpį nebuvo atliekami. Be to, nei atsakovų Š. atstovo pateiktoje sąskaitoje, nei prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra detalizuojama išlaidų už kiekvieną procesinį veiksmą suma ir valandų skaičius.

71. Teismas, spręsdamas šalies, kurios naudai išspręsta byla, patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių, pobūdį, turinį.

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-533/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija. Kasacinis teismas pripažįsta, kad advokatų kontoros išduota pažyma, kurioje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodytos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių, toks įrodymas yra tinkamas, patvirtinant patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, užtenka, kad pažymą patvirtintų advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 247-611/2017).

73. Nagrinėjamoje byloje atsakovai A. Š. ir J. Š. patyrė iš viso 5160 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju atsakovai (jų atstovas) pateikė atstovavimo sutartį, prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kurie patvirtina išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje buvo pateikti atsakovus Š. byloje atstovavusio advokato Laimonto Gasiūno parengti ir pasirašyti 2021 m. sausio 14 d. ir 2021 m. kovo 25 d. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir nurodyti prašymai, kuriuose detalizuotos advokato teiktos paslaugos bei pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai (PVM sąskaitos-faktūros, pinigų priėmimo kvitai bei mokėjimo pavedimų kopijos) priešingai, nei teigia apeliantai, pagal kasacinio teismo praktiką laikomos tinkamais įrodymais dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kadangi jose buvo nurodyta visa reikalinga informacija, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą.

74. Pažymėtina, šios aplinkybės savo ruožtu neginčija ir patys apeliantai, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių rekomendacinių dydžių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjama byla priskirtina prie sudėtingesnių, t. y. byla didelės apimties, byloje buvo įrodinėjama nemažai skirtingų aplinkybių, atsakovai ginčijo daug aplinkybių ir faktų. Be to, bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose buvo kelissyk atidėtas dėl ieškovų prašymų suteikti terminą taikiam susitarimui sudaryti, kas iš esmės sąlygojo ilgesnę bylos trukmę. Apeliantai nenurodė objektyvių priežasčių atsakovų bylinėjimosi išlaidų sumažinimui, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į paruoštų procesinių dokumentų pobūdį ir turinį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę bei kitas minėtas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovų A. Š. ir J. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų dėl atsakovui M. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

75. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

76. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos išsamiai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino servituto nustatymui taikytiną teisinį reguliavimą ir šiam institutui aktualią teismų praktiką. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovų apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovų apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

77. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams priteistinos jų bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

78. Atsakovas M. B. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą išreiškė prašymą dėl 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas įrodinėja 2021 m. liepos 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. R/2021/07/16-01 bei pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 1069130.

79. Atsakovai A. Š. ir J. Š. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovai įrodinėja 2021 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymo Nr. 94 kopija.

80. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovams lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų (CPK 98 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

atsakovų E. V. ir J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Lygiomis dalimis iš ieškovų E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Lygiomis dalimis iš ieškovų E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovams A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1331,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė