Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-463-464/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-12
Bylos Nr.: e2A-463-464/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00159-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: „Rolf Schlicht GmbH“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ecopipes“

Kategorijos

2.6.7Restitucija
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.8.11.5Kiti su sutarčių pabaiga susiję klausimai
2.6.11.1Bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos
3.2.4.9.6.2Eksperto išvada
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-463-464/2024Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00159-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.5; 2.6.11.1; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Rolf Schlicht GmbH“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo ir 2024 m. gegužės 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecopipes“ ieškinį atsakovei „Rolf Schlicht GmbH“ dėl restitucijos taikymo, nutraukus sutartį, bei atsakovės „Rolf Schlicht GmbH“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecopipes“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecopipes“ (buvęs pavadinimas UAB „Multikuta“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) taikyti restituciją, nutraukus 2020 m. sausio 21 d. plastikinių įvorių gamybos linijos pirkimo sutartį Nr. 01 (toliau – ir sutartis), ir iš atsakovės „Rolf Schlicht GmbH“ priteisti 46 550 Eur sumokėtą avansą; 2) įpareigoti atsakovę savo lėšomis pasiimti iš ieškovės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu pristatytą plastikinių įvorių gamybos liniją (toliau – ir įranga); 3) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji, įgyvendindama projektą „Modernių gamybos technologijų diegimas UAB „Multikuta“, bendrai finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis, ketino įsigyti naują plastikinių įvorių gamybos liniją. Atsakovė dalyvavo paskelbtame konkurse ir pateikė plastikinių įvorių gamybos linijos pardavimo pasiūlymą, atitinkantį ieškovės reikalavimus ir konkurso sąlygas. Tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. sausio 21 d. buvo sudaryta įrangos pirkimo–pardavimo sutartis. Šios sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo už 133 000 Eur nupirkti, o atsakovė – parduoti įrangą. Ieškovė 2020 m. sausio 28 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovei 46 550 Eur avansą, atitinkantį 35 proc. sutarties kainos, tačiau atsakovė įrangos per sutartyje nustatytą terminą ieškovei nepristatė.

3. Tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties vykdymo ir ieškovei sutartį vienašališkai nutraukus, Panevėžio apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-156-755/2021 konstatavo, kad įrangos pristatymo termino pradelsimas buvo nežymus – tik 12 dienų, dėl šios priežasties sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, įpareigojant ieškovę vykdyti sutartį ir per vieną kalendorinį mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti iš atsakovės pagal sutartį pagamintą ir atgabentą įrangą, sudaryti sąlygas atsakovės atstovams parengti įrangą naudojimui, ją išbandyti, apmokyti ieškovės darbuotojus su ja dirbti. Ieškovės teigimu, nors teismo sprendime ir konstatuota, kad pradelsimas buvo nežymus, tačiau tai nekeičia fakto, kad sutarties pažeidimas buvo padarytas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Ieškovė pažymėjo, kad tarp šalių kilęs pirmasis ginčas dėl sutarties vykdymo buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-311-910/2022, priimta dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal sutartį ir šalys yra pasirašiusios priėmimo–perdavimo aktą. Atitinkamai, nėra ir pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovė yra įgijusi teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti likusią sutarties kainą, t. y. kad ieškovė jau turi piniginę prievolę atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės likusią 86 450 Eur įrangos kainą ir procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos įrangos kainos dalies, įpareigojęs abi šalis vykdyti sutartį.

5. Kaip tvirtina ieškovė, atsakovė, vėluodama daugiau nei vienerius metus, 2021 m. rugsėjo 27 d. pristatė įrangą į ieškovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną pabandė ją instaliuoti, o 2021 m. rugsėjo 28 d. – paleisti. Įrangą išbandžius, jos paleidimo metu buvo nustatyti akivaizdūs įrangos trūkumai, dėl kurių ieškovė 2022 m. sausio 25 d. pateikė atsakovei pretenziją, bet atsakovė į pretenziją nereagavo. Po nustatyto papildomo termino įrangos trūkumams ištaisyti, atsakovė trūkumų net nepradėjo taisyti. Atsižvelgdama į tai, kad nustatyti įrangos trūkumai, kuriuos ne kartą buvo prašyta ištaisyti, ieškovei turi esminę reikšmę (įranga gamina nekokybišką produkciją, kuri netinka ieškovės klientams), atsakovės prievolės pagal sutartį nevykdymas, netaisant trūkumų, pažeidžia sutartį. Dėl šios priežasties ieškovė 2022 m. spalio 19 d. išsiuntė atsakovei pranešimą apie sutarties nutraukimą ir restitucijos taikymą. Šiuo pranešimu atsakovė buvo informuota, kad, praėjus 30 dienų, ieškovė vienašališkai sutartį nutraukia ir reikalauja ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos grąžinti jai pagal sutartį sumokėtą 46 550 Eur avansą, taip pat iš anksto su ieškove suderintu laiku atvykti pasiimti įrangą. Tačiau atsakovė 2022 m. spalio 28 d. pateikė atsakymą į ieškovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo, jame nurodžiusi, kad sutartis vienašališkai negalėjo būti nutraukta ir ji su sutarties nutraukimu nesutinka. Įrangos atsakovė neatsiėmė ir negrąžino ieškovei jos sumokėto 46 550 Eur avanso.

Šalies argumentai

6. Atsakovė „Rolf Schlicht GmbH“ pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti ieškovės atliktą sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti atsakovei iš ieškovės 86 450 Eur skolą ir 3 993,22 Eur delspinigius.

Atsiliepimas

7. Atsakovė nurodė, kad šalys 2020 m. liepos 20 d. pasirašė priėmimo–perdavimo protokolą, kuriuo ieškovė patvirtino, jog įranga pagal sutartį yra tinkama ir paruošta naudojimui. Taigi, atsakovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – įrangą pristatė ir apmokė ieškovės darbuotojus su ja dirbti. Ieškovės vadovas tyčia nepasirašė įrangos priėmimo–perdavimo akto, nes jis neketino vykdyti sutarties.

8. Pasak atsakovės, sutarties 4.1.2 papunktyje nurodoma, kad 65 proc. sutarties sumos dalis bus sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Kadangi tinkamai veikianti įranga ieškovei yra pristatyta ir ieškovės darbuotojai apmokyti ja naudotis, įrangos perdavimo–priėmimo ieškovei diena laikytina 2021 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė nėra atsakovei sumokėjusi 86 450 Eur kainos dalies, šią sumą atsakovė ir prašo priteisti iš ieškovės. Be to, sutarties 6.5 papunktyje ieškovė įsipareigojo mokėti 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną. Kadangi 86 450 Eur pagal sutartį atsakovė nėra gavusi, ieškovei už 6 mėn. (154 dienos) buvo priskaičiuoti 3 993,22 Eur delspinigiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

9. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė: 1) taikė restituciją po 2020 m. sausio 21 d. plastikinių įvorių gamybos linijos pirkimo sutarties Nr. 01 nutraukimo: ieškovei UAB „Ecopipes“ iš atsakovės „Rolf Schlicht GmbH“ priteisė 46 550 Eur sumokėtą avansą bei įpareigojo atsakovę „Rolf Schlicht GmbH“ savo lėšomis pasiimti iš ieškovės UAB „Ecopipes“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu pristatytą įrangą; 2) priteisė ieškovei UAB „Ecopipes“ iš atsakovės „Rolf Schlicht GmbH“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 46 550 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 923 Eur žyminį mokestį ir 4 126,10 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

10. Teismas nustatė, kad šalys Vokietijoje 2020 m. liepos 20 d. pasirašė priėmimo–perdavimo protokolą, kuriame atsakovė patvirtino, jog įranga ieškovei bus pristatyta, sumontuota ir pradėta eksploatuoti pagal visas sutartyje suderintas specifikacijas, o jos perdavimo metu nenustatyta jokių šios įrangos trūkumų. Ieškovė taip pat patvirtino, kad įranga pagal sutartį yra tinkama ir paruošta naudojimui. Visgi, teismo vertinimu, šio protokolo turinys liudija tik tai, kad tuo metu atsakovė turėjo pagamintą ir sukomplektuotą įrangą, kurią ji buvo įsipareigojusi pateikti ieškovei pagal sutartį. Protokole nenurodoma, kad šalys susitarė dėl kitokio modelio ar kitokių techninių parametrų, nei atsakovė buvo pateikusi savo pasiūlyme konkursui, įrangos perdavimo ieškovei, dėl kurios įgijimo ir buvo sudaryta ginčo sutartis.

11. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės pristatyta įranga yra su trūkumais, kurių atsakovė nustatytais terminais neištaisė, todėl ieškovė turėjo pagrindą nepasirašyti 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovės parengto įrangos priėmimo–perdavimo akto. Kaip matyti iš antstolio A. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2021 m. rugsėjo 30 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant šalių atstovams buvo užfiksuota, kad po užsitęsusio įrangos paleidimo proceso abi šalys sutiko, jog įranga veikia, tačiau ji netinkamai sukalibruota, dėl ko pjaustomos plastikinės įvorės neatitinka matmenų. Atsižvelgiant į esančią situaciją, ieškovės direktorius T. V. atsisakė patvirtinti įrangos priėmimą, o atsakovės atstovas nurodė, kad artimiausiu metu įrangą tinkamai sukalibruos. Duomenų, kad atsakovė atliko tinkamą įrangos sukalibravimą, į bylą nėra pateikta.

12. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė 2021 m. spalio 7 d. pagrįstai kreipėsi į atsakovę su pastabomis priėmimo–perdavimo aktui, kuriose ji išdėstė pastebėtus įrangos veikimo trūkumus ir nurodė, kad galės pasirašyti priėmimo–pardavimo aktą tik atsakovei per 20 darbo dienų ar kitą protingą terminą ištaisius akivaizdžius įrangos trūkumus, t. y. įrenginio OC 70 HS trūkumus: 1) per didelė vibracija kuri persiduoda gaminamam vamzdžiui, t. y. su kiekvienu pjovimu ant vamzdžio vidinio ir išorinio paviršiaus atsiranda apskriti dryžiai; dėl aparato konstrukcijos jokiais nustatymais neįmanoma panaikinti vibracijos; 2) ilgio tolerancija yra didesnė nei +/- 0,15 mm, o tai neatitinka ieškovės ikisutartinių reikalavimų, kurie buvo žinomi tiekėjai (atsakovei), ir gamintojo informacijos (2020 m. liepos 20 d. duomenimis), kuri buvo laisvai prieinama internetinėje svetainėje; gaminys (plastikinė įvorė) yra netinkamas pardavimui; 3) įrenginys negali pasiekti maksimalaus pjovimo greičio 20 metrų/min ir 60 ciklų/min; 4) nestatus pjūvio kampas, t. y. ne 90 laipsnių; 5) konkurso sąlygose nurodyta, kad perkamas OC70 HS įrenginys, o pristatytas OC70 20-053 NG įrenginys; taip pat ir įrenginio 0 MC 80 trūkumus: 1) gaminiams nukreipti į dėžę nėra lovio; 2) peilis netinka diametrui 79 mm; 3) peilis nulūžo po 30 min. darbo; 4) gaminys (plastikinė įvorė) yra pjovimo metu gniuždomas ir netinkamas pardavimui; RB 600 įrenginio trūkumai: įrenginys negali kompensuoti OC70 HS sukeltų vibracijų, nors buvo perkamas komplektu bendram darbui. Teismas pažymėjo, kad įrangos trūkumai buvo nustatyti ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros atliktame įrangos vertinimo akte bei teismo paskirtos vamzdinių komponentų pjaustymo mašinos tinkamumo ekspertizės 2023 m. gruodžio 20 d. akte.

13. Įvertinęs sutarties priedo – techninės specifikacijos reikalavimus (rodiklius) įrangai bei nustatytus įrangos trūkumus, teismas padarė išvadą, kad atsakovės ieškovei pristatytos įrangos trūkumai turi esminės reikšmės ieškovei ir neatitinka techninės specifikacijos 12, 13 eilutėse numatytų techninių reikalavimų, t. y. orbitalinio greitos eigos pjovimo įrenginio (židinio pjoviklio, griebtuvo OC70HS) linijinis greitis turi būti ne mažiau nei 20 m/min, o maksimalus pjūvių greitis – ne mažiau nei 60 vnt/min, ir jų atsakovė per ieškovės nustatytus papildomus terminus neištaisė, taip pat nesukalibravo įrangos. Kadangi atsakovė per ieškovės nurodytus terminus trūkumų neištaisė ir sutarties tinkamai neįvykdė, ieškovė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.209 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

14. Teismas konstatavo, kad ieškovė, priešingai nei priešieškinyje teigė atsakovė, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį suėjus 30 dienų terminui, skaičiuojamam nuo 2022 m. spalio 19 d. pranešimo apie būsimą sutarties nutraukimą. Ieškovei teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukus sutartį, yra pagrindas taikyti dvišalę restituciją: ieškovei grąžinti pagal sutarties 4.1.1 papunktį sumokėtą 46 550 Eur avansą, o atsakovę įpareigoti pasiimti pristatytą ieškovei įrangą. Nusprendęs taikyti dvišalę restituciją, teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Atitinkamai, patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimų pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes teismas pagrindo neįžvelgė, padaręs išvadą, kad atsakovė nėra įgijusi teisės reikalauti, o ieškovė neturi pareigos sumokėti atsakovei 86 450 Eur prekės kainos dalį pagal sutartį.

16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl 2020 m. liepos 20 d. ieškovės ir atsakovės pasirašyto priėmimo–perdavimo protokolo vertinimo (t. y. ar jis pagal sutarties sąlygas gali būti laikomas priėmimo–perdavimo aktu, patvirtinančiu, kad ginčo įranga neturi trūkumų), jau yra išspręstas prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiame Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-156-755/2021. Toje byloje dėl kilusio pagal tą pačią sutartį ginčo dalyvavo tos pačios šalys, o joje teismas konstatavo, kad šis protokolas nelaikytinas įrangos perdavimo–priėmimo aktu pagal sutarties sąlygas, po kurio pasirašymo atsakovei atsirastų teisė į likusią sutarties kainos dalį; tai tik preliminarus, tarpinis vertinimas, patvirtinantis aplinkybę, kad jau 2020 m. liepos 20 d. atsakovė turėjo pagamintą, sukomplektuotą ir iš esmės tinkamą naudojimui pagal paskirtį įrangą, kurią galėjo pristatyti pirkėjai. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas tą bylą apeliacine tvarka, 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-311-910/2022 taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal sutartį ir šalys yra pasirašiusios priėmimo–perdavimo aktą.

17. Nustatęs, kad ieškovė, kurios ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovės priešieškinis atmestas, byloje už ieškinį sumokėjo 923 Eur žyminį mokestį bei patyrė 4 126,10 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą, konsultacijas, dalyvavimą teismo posėdžiuose, šias bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė ieškovei iš atsakovės.

18. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 31 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė papildomai priteisti ieškovei UAB „Ecopipes“ iš atsakovės „Rolf Schlicht GmbH“ 11 952,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 399,30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

19. Papildomame sprendime teismas pažymėjo, kad bylos duomenys rodo, jog ieškovė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio reikalavimus į bylą 2022 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. birželio 11 d., 2023 m. rugpjūčio 24 d., 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. kovo 25 d. pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pridėjo įrodymus apie turėtas iš viso 17 001,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 923 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos, 1 573 Eur neteisminės ekspertizės atlikimo išlaidos, 202,94 Eur dokumentų vertimo išlaidos, o kitą išlaidų dalį sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

20. Teismas atkreipė dėmesį į nuorodą 2024 m. gegužės 31 d. sprendime, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau ieškovei, kurios naudai priimtas sprendimas, šiuo sprendimu yra priteista tik dalis faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų (t. y. 923 Eur žyminio mokesčio ir 4 126,10 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų), nors ir kitos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat išlaidos už vertimus bei ekspertinio vertinimo aktą, kuris buvo pripažintas tinkamu įrodymu, taip pat buvo būtinos ir pagrįstos.

21. Ieškovė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, neišsprendė klausimo dėl visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas, teismo vertinimu, gali būti išspręstas per papildomo sprendimo institutą. Teismas ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkino ir papildomai ieškovei priteisė 11 952,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė už prašymo priimti papildomą sprendimą parengimą turėjo 399,30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taigi, dar ir šios jos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš atsakovės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22. Atsakovė „Rolf Schlicht GmbH“ apeliaciniuose skunduose prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti; 2) Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 31 d. papildomo sprendimo panaikinimo klausimą spręsti, kai bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

22.1. Atsakovės specialistams Vokietijoje patikrinus visus duomenis, paaiškėjo, kad įrangos nesukalibravimas nepriskirtinas prie pačios įrangos defektų, tai yra susiję su trumpu jos naudojimo terminu. Be to, medžiagos, kurias pjaustė įranga, buvo ieškovės, o tai taip pat galėjo turėti įtakos įrangos kalibravimui.

22.2. Pirmosios instancijos teismas nepatenkino atsakovės prašymo skirti ekspertu jos pasiūlyto eksperto – Vokietijos įmonės „Iba-GmbH“, teismo ekspertu buvo paskirtas V. B., numatant atsakovės ekspertui galimybę dalyvauti atliekant teismo ekspertizę. Atsakovės atstovui advokatui J. V. derinant laiką su Vokietijos ekspertu, paaiškėjo, kad Vokietijos ekspertas negalės atvykti teismo eksperto V. B. nustatytu laiku. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti kilusį ginčą, privalėjo atidėti ekspertizės atlikimo datą ir laiką, kad joje galėtų dalyvauti ir atsakovės atstovas, žinantis visus įrangos veikimo principus.

22.3. Ekspertizės turinys yra nedetalus, t. y. ekspertas detaliai nepaaiškina, kaip buvo tiriamas įrangos veikimas. Iš esmės ekspertizės turinys atspindi tik subjektyvią paties eksperto nuomonę apie įrangos (ne)veikimą. Be to, ekspertas pateikė išvadą, kad įranga vis dėlto gali pasiekti 20 m/min greitį, tačiau tokį greitį įranga pasiekia tik gaminant trumpus gaminius. Kadangi pats ekspertas pripažino, jog įranga veikia, pirmosios instancijos teismas negalėjo šio argumento vertinti išimtinai atsakovės nenaudai, nurodęs, kad įranga nepasiekia reikiamo greičio.

22.4. Nėra suprantama, kaip ekspertas gali teigti, kad jis mano, jog 60 pju?viu? per minute? greitis yra pasiekiamas, o vėliau jau teigia, kad įranga nuolatinio darbo režimu tokiu greičiu nėra tinkama. Kaip toks argumentas pirmosios instancijos teisme galėjo padaryti įtaką sprendimo priėmimui, nėra suprantama.

Žemesnės instancijos teismas

22.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad įranga buvo netinkamai sukalibruota, todėl atsakovė tinkamai sutarties neįvykdė. Tačiau įrangos kalibravimo klausimas ekspertui nebuvo užduotas, juolab kad tiek ekspertas, tiek ir ieškovės atstovas – jos vadovas – patvirtino, jog įranga veikia. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota aplinkybė, kad įranga netinkamai sukalibruota, dėl to pjaustomos plastikinės įvorės neatitinka matmenų, yra neįrodyta. Ekspertui buvo užduotas klausimas dėl įvorių matmenų ir kokybiškumo, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė tiek eksperto, tiek ieškovės argumentus dėl įvorių netinkamų matmenų bei įvorių kokybės. Todėl darytina priešinga išvada, kad įranga buvo sukalibruota tinkamai.

Šalies argumentai

22.6. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo, apeliacinės instancijos teismas turės įvertinti šio sprendimo pagrįstumą. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas arba paliks nepakeistą šį sprendimą, arba iš dalies jį pakeis, arba jį panaikins. Taigi, tik po galutinio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo bus įmanoma išnagrinėti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Atsiliepimas

2. Ieškovė UAB „Ecopipes“ atsiliepimuose į atsakovės „Rolf Schlicht GmbH“ apeliacinius skundus prašo: 1) netenkinti apeliacinio skundo, paduoto dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo; 2) nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. papildomo sprendimo; 3) netenkinus prašymo dėl apeliacinio proceso nutraukimo, atmesti apeliacinį skundą, paduotą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. papildomo sprendimo. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:

23.1. Prof. dr. V. B. į civilinę bylą pateikus ekspertizės aktą, kuriame nustatyti įrangos trūkumai, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą bei užkirsti kelią bylos vilkinimui, 2024 m. sausio 2 d. nutartimi nustatė galutinį terminą šalims pateikti teismui visus numatomus šioje byloje pateikti procesinius dokumentus, sudarančius ieškinio dalyką ir pagrindą, kitus prašymus, turimus argumentus, motyvus bei įrodymus, turinčius reikšmės šios bylos išsprendimui, įskaitant ir argumentus, susijusius su teismo ekspertizės akto turinio vertinimu. Tačiau atsakovė šia pirmosios instancijos teismo suteikta teise nepasinaudojo ir jokių argumentų, susijusių su ekspertizės aktu ar eksperto kvalifikacija, arba duomenų vertinimu, nepateikė. Vadinasi, atsakovė sutiko su ekspertizės akto turiniu, tyrimo išvadomis. Dar daugiau, pirmosios instancijos teisme atsakovė nekėlė klausimo dėl atliktos ekspertizės išvadų patikimumo (pagrįstumo). Tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė sutiko su ekspertizės išvadomis ir eksperto V. B. kompetencija bei pastabų neturėjo, patvirtina net ir tai, kad atsakovė nepasinaudojo šalies teise prašyti apklausti ekspertą teismo posėdyje ir užduoti jam klausimus, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės teismo ekspertizės.

23.2. Ekspertizės aktas yra surašytas tam tinkamą kvalifikaciją (specialių žinių) turinčio asmens – V. B., kuris turi 22 metų darbo stažą ir kuris, būdamas Vilnius TECH Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros Mechanikos fakulteto vedėju, šioje srityje specializuojasi. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, ekspertas neabejotinai turi reikiamą kvalifikaciją atlikti plastikinio vamzdžio pjovimo įrenginio techninių charakteristikų įvertinimą, nustatant, ar įranga turi kokybės trūkumų.

23.3. Ekspertizės akte konstatuota, kad sistemos bendra greitaveika gali siekti 20 m/min greitį esant trumpiems gaminiams (apie 20 mm ilgio), vadinasi, įranga pasiekia užduotą 20 m/min sistemos bendrą greitaveiką tik daliai gaminių, o daliai gaminių reikiamos greitaveikos nepasiekia, nors šalių pasirašytoje sutartyje jokių išlygų gaminių ilgiui nebuvo nurodyta. Taip pat ekspertizės akte konstatuota, kad pjovimo įrenginio greitis 60 pjūvių per minutę yra ribinis ir jo naudojimas nuolatinio darbo režimu nėra tinkamas, vadinasi, ieškovei 60 pjūvių per minutę yra normalus darbo greitis, o ne ribinis. Atsižvelgiant į tai, kad techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, jog įrenginio linijinis greitis turi būti ne mažiau kaip 20 m/min, o maksimalus pjūvių greitis ne mažiau nei 60 vnt/min, darytina išvada, kad atsakovės pristatyta įranga, nesant jokių papildomų išlygų ar sąlygų, privalėjo atitikti šiuos reikalavimus ir nesukelti ieškovei naudojimo sunkumų ar nepatogumų. Atsakovė pristatė ieškovei nekokybišką įrangą, taip pažeisdama sutartį.

23.4. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis ne tik ekspertizės aktu, bet ir vertinimo išvada, kurioje yra konstatuoti iš esmės tie patys įrangos trūkumai, taip pat kitais įrodymais (pavyzdžiui, ankstesnėse bylose teismų priimti sprendimai, antstolio surašyti dokumentai, šalių ikisutartiniai santykiai, sutartiniai santykiai ir pan.), t. y. įrodymų visuma. Minėti įrodymai apeliaciniame skunde nėra vertinami ir selektyviai bei visiškai nepagrįstai pasirenkamas analizuoti tik vienas iš įrodymų – teismo ekspertizės aktas. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą – įranga turi trūkumų, kurių atsakovė sąmoningai netaisė, todėl atsakovė laikoma pažeidusia sutartį.

23.5. Antstolis konstatavo įrangos trūkumą – ji nesukalibruota. Šias aplinkybes atsakovė asmeniškai pripažino. Įranga taip ir liko nesukalibruota.

23.6. Atsakovės apeliacinis skundas dėl papildomo teismo sprendimo neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje turi būti nutrauktas. Pirmosios instancijos teismo priimtas papildomas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl negali būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymo vertinimo

24. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą visų pirma tuo aspektu, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o tai lėmė neteisingos išvados sprendime padarymą, jog šalių ginčo objektu tapusi įranga neatitiko sutarties sąlygų, taigi ieškovė turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai šią sutartį nutraukti.

25. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (CPK 320 straipsnis), aktualios yra įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančios teisės normos bei jas aiškinanti teismų praktika. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo pareigą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas).

26. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 34 punktas).

27. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 33–34 punktai).

28. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs ir tai, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, ir kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 106 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtinta apeliantės teiginių, kad ginčo įrangos netinkamą veikimą, o šio fakto apeliantė iš esmės nė neginčija, lėmė ne tie įrangos trūkumai, kuriuos yra užfiksavę tiek antstolis, tiek ir specialių žinių turintys kiti asmenys (ekspertai, įskaitant ir teismo paskirtą ekspertą), bet įrangos trumpas naudojimo laikotarpis, dėl ko nėra galimybės jos sukalibruoti, taip pat darbo su įranga procese ieškovės naudojamos medžiagos.

30. Pažymėtina, kad siekdamas patikimai nustatyti, ar įranga iš tiesų atitiko jai viešo konkurso sąlygose keltus bei pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neapsiribojo vien ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paskyręs teismo ekspertizę. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tik tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams; tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).

31. Nagrinėjamoje byloje esančiame teismo ekspertizės akte buvo padarytos tokios išvados: 1) abiejų įrenginių darbas sujungtas bendru vamzdžio tiekimu; tiekimo įrenginys gali tiekti daug didesniu greičiu, tačiau pjaustymo įrenginys gali veikti tokiu našumu tik esant mažam gaminio ilgiui. Sistemos bendra greitaveika gali siekti 20 m/min greitį tik esant trumpiems gaminiams (apie 20 mm ilgio); 2) pjovimo įrenginio greitis 60 pjūvių per minutę yra ribinis ir jo naudojimas nuolatinio darbo režimu nėra tinkamas; 3) gaminiai netenkina gaminio darbo brėžinyje pateiktų tolerancijų lauko, tačiau įrenginio derinimo ir medžiagos savybių klausimai čia nėra ištirti; 4) gaminių pjovimo kampas nėra tikslus ir yra gaminių, kurie netenkina užduoto tolerancijos lauko ir tuo yra nekokybiški; 5) pateiktų matavimui gaminių ilgio nuokrypis viršija ±0,15 mm; 6) pjovimo įrenginio atliekamas gaminio pjūvis sukelia užvartas bei pjovimo proceso plastines deformacijas, tai nėra įrenginio defektas, tačiau tai yra nepakankamo įrangos suderinimo pasekmė.

32. Taigi, kaip matyti iš teismo ekspertizės akto, nepakankamas įrangos sukalibravimas įtakojo gaminio pjūvį, sukeliantį užvartas bei pjovimo proceso plastines deformacijas. Duomenų apie kitų teismo ekspertizės akte įvardytų įrangos trūkumų ryšį su netinkamu įrangos sukalibravimu, įskaitant neilgo įrangos eksploatavimo laikotarpio įtaką galimybei ją sukalibruoti, byloje nėra. Tokių aplinkybių nepatvirtina nei aptartas teismo ekspertizės aktas, nei vertinimo akto turinys, nei kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė teiginių, kad įrangos netinkamas veikimas visa apimtimi buvo nulemtas vien įrangos nesukalibravimu dėl trumpo jos naudojimo laiko, o ne kitų ekspertų nustatytų šios įrangos trūkumų.

33. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad sutartimi ieškovei nebuvo priskirta pareiga pačiai suderinti (sukalibruoti) įrangą, siekiant ja naudotis pagal paskirtį. Remiantis sutarties 2.3 papunkčiu, į bendrą įrangos kainą, kurią sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovė, buvo įskaičiuotas ir įrangos derinimas bei tolesnė techninė pagalba, kitaip tariant, suderinti (sukalibruoti) įrangą ir teikti techninę pagalbą, kad ji veiktų pagal sutarties priede – techninėje specifikacijoje – nurodytus techninius reikalavimus, buvo būtent apeliantės prievolė. Todėl net ir tuo atveju, jei įrangos netinkamas veikimas būtų nulemtas vienintelės priežasties – netinkamo įrangos sukalibravimo (nesukalibravimo), tokia aplinkybė teiktų pagrindą pripažinti pačią apeliantę sutartį pažeidusia šalimi.

34. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad įrangos netinkamą veikimą galėjo nulemti ieškovės naudojamos medžiagos, yra deklaratyvūs ir paremti vien apeliantės abstraktaus pobūdžio abejonėmis bei prielaidomis, jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl tokie argumentai atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir neįrodyti.

35. Taip pat stokoja pagrįstumo ir apeliantės pozicija, susijusi su teismo ekspertizės, kurios išvadomis, spręsdamas šalių ginčą, rėmėsi pirmosios instancijos, paskyrimo ir jos atlikimo proceso kritika. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paskyrė techninę įrangos ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertui prof. dr. V. B.; įpareigojo ekspertą ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų pranešti ieškovės ir apeliantės atstovams apie numatomą atlikti įrangos apžiūrą ir (ar) jos tyrimo veiksmus, kai tai netrukdys ekspertui atlikti savo pareigas, kad šalių atstovai užtikrintų savo ar kitų šalių įgaliotų atstovų dalyvavimą tokiuose veiksmuose, jei tokį poreikį šalis turėtų.

36. Kaip matyti, 2023 m. lapkričio 17 d. elektroniniu laišku paskirtasis teismo ekspertas V. B. kreipėsi į šalių atstovus ir nurodė, kad, abiem pusėms suderinus laiką, ekspertizė vyks (bus atliekama) 2023 m. gruodžio 14 d. Tik prieš dieną iki abiejų pusių suderintos datos, t. y. 2023 m. gruodžio 13 d. apeliantės atstovas advokatas J. V. elektroniniu laišku kreipėsi į ekspertą V. B. ir ieškovės atstovą advokatą L. D., prašydamas nurodyti, ar jiems tinkamas ekspertizės atlikimo laikotarpis nuo 2023 m. vasario 19 d. iki 2023 m. vasario 23 d. 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku ekspertas V. B. nurodė, kad jau yra suplanavęs ekspertizės atlikimo laiką, nebent teismas jį įpareigotų atlikti ekspertizę konkrečią datą. Tą pačią dieną (2023 m. gruodžio 13 d.) apeliantė, nurodžiusi, kad apeliantės atstovas gali atvykti į Lietuvą 2024 m. vasario 19 d. – 2024 m. vasario 23 d., kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas paskirti ekspertize? 2024 m. vasario 19 d. – 2024 m. vasario 23 d. laikotarpiu, leidžiant ekspertui V. B. pasirinkti tarp 2024 m. vasario 19 d. – 2024 m. vasario 23 d. jam tinkamesne? data?. Ieškovė 2023 m. gruodžio 13 d. atsiliepime į šį apeliantės prašymą prašė jį atmesti. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė netenkinti apeliantės prašymo paskirti ekspertizės atlikimo datą. Nutartyje nurodė, kad informaciją apie tai, jog ekspertizė vyks 2023 m. gruodžio 14 d., ekspertas šalių advokatams pranešė 2023 m. lapkričio 17 d., t. y. beveik prieš mėnesį, todėl teismo nutarties nurodymų nepažeidė; per beveik mėnesio laikotarpį šalių atstovai turėjo realų ir protingą terminą pasirūpinti jų atstovų dalyvavimu ekspertizės atlikimo metu, tačiau apeliantės atstovas advokatas J. V. į kitą šalį bei teismo ekspertą dėl ekspertizės datos pakeitimo kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 13 d., t. y. eksperto nustatytos datos ekspertizei atlikti išvakarėse.

37. Aptarta įvykių seka patvirtina, kad apeliantei apie nustatytą ekspertizės atlikimo datą (2023 m. gruodžio 14 d.) buvo žinoma beveik prieš mėnesį (2023 m. lapkričio 17 d.), nepaisant tokios aplinkybės, iki pat ekspertizės atlikimo dienos apeliantė jokių prieštaravimų dėl nurodytos datos nepareiškė. Apeliantės prašymas, pateiktas likus vos vienai dienai iki numatytos atlikti teismo ekspertizės, juolab jame nepagrindžiant, dėl kokių konkrečiai priežasčių, nenurodant ir nepagrindžiant jų svarbumo, apeliantės atstovas negali atvykti ir dalyvauti 2023 m. gruodžio 14 d. atliekamoje ekspertizėje, nesudarė objektyvaus pagrindo pirmosios instancijos teismui pačiam nustatyti kitą, nei iš anksto paskelbė ekspertas, ekspertizės datą. Kitoks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nebūtų atitikęs ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimams. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji, kaip rūpestinga ir atidi proceso šalis, įgyvendindama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimus (CPK 7 straipsnio 2 dalis), objektyviai negalėjo pateikti tokio prašymo anksčiau per protingą laikotarpį ir suderinti kitos ekspertizės datos, kuri nepagrįstai neužtęstų bylos išnagrinėjimo.

38. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad CPK 212–219 straipsnių, reglamentuojančių ekspertizės paskyrimo ir jos atlikimo procedūras, nuostatos neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo suteikti galimybę šalių atstovams dalyvauti ekspertizės atlikime, taigi, vien šalies nurodyto atstovo nedalyvavimas, atliekant ekspertizę, negali būti vertinamas kaip civilinio proceso teisės normų pažeidimas. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokią galimybę šalims buvo suteikęs, tačiau apeliantė šia galimybe nepasinaudojo dėl savo pačios neapdairumo ir nerūpestingumo. Tokios procesinės teisinės pasekmės (apeliantės nurodyto atstovo nedalyvavimas ekspertizėje) buvo nulemtos būtent apeliantės veiksmų (neveikimo), todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė galimybės apeliantės nurodytam atstovui dalyvauti ekspertizėje, atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

39. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad CPK 219 straipsnis numato papildomos ir pakartotinės teismo ekspertizės institutus, kurių taikymo gali prašyti byloje dalyvaujantys asmenys, manantys, kad ekspertizės aktas yra nepakankamai išsamus ar neaiškus. CPK 217 straipsnyje numatyta galimybė teismo posėdyje apklausti ekspertą, atlikusį teismo paskirtą ekspertizę. Nagrinėjamu atveju po ekspertizės akto pateikimo į bylą nei papildomos, nei pakartotinės teismo ekspertizės apeliantė skirti neprašė, nepasinaudojo ir teise prašyti apklausti ekspertą teismo posėdyje bei užduoti jam klausimus, susijusius su ekspertinio tyrimo eiga ir (ar) ekspertizės akto turiniu. Vadinasi, apeliantė nesiėmė procesinių veiksmų, kurių turi imtis šalis, manydama, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai ar neišsamiai. Tokiu atveju darytina išvada, kad savo pasyviu procesiniu elgesiu apeliantė iš esmės pripažino, jog ekspertizės atlikimo procesui, atsižvelgiant ir į jame dalyvavusius ar nedalyvavusius asmenis, pastabų ar priekaištų ji neturi.

40. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja ir ekspertizės akto, kuriuo priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi pirmosios instancijos teismas, turinį, keldama jo nepakankamo detalumo klausimą, ekspertus nenurodžius, kaip buvo tiriamas įrangos veikimas. Su nurodytais teiginiais bei argumentais, kad ekspertizės išvados grįstos tik subjektyvia eksperto nuomone, nėra jokio pagrindo sutikti.

41. Iš ekspertizės akto matyti, kad jame nurodyta, jog atliekant ekspertizę buvo fiksuojami esminiai įrenginio veikimo aspektai: bendras vaizdas, pjovimo procesas, valdymo ekrano vaizdas; parinkti gaminiai buvo išmatuoti matavimo mašina, kurios tikslumas 0,01 mm; ekspertizės akto išvados pateiktos atlikus linijos darbo analizę, apžiūrą bei darbo proceso stebėjimą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ekspertizės akte yra nurodyta, kokiais metodais ir kokius duomenis vertinant buvo tiriamas įrangos veikimas. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje taip pat yra paaiškinta, kokių procesų metu buvo nustatyti atitinkami įrangos veikimo rodikliai, ekspertizės akto išvados atitinka ekspertizės metu nustatytus faktus. Ekspertizės aktas atitinka ir tokio pobūdžio aktui keliamus formos reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, kritikuodama ekspertizės aktą, nenurodė, kaip kitaip, nei nurodyta ekspertizės akte, turėjo būti atlikta įrangos ekspertizė, kokie konkretūs tyrimo metodai, būdai ir priemonės turėjo būti naudojami jos metu. Taigi, apeliantė nepagrindė savo pozicijos, kad ekspertizė turėjo ir galėjo būti atlikta kitaip, nei faktiškai buvo atlikta.

42. Apeliantė taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą ekspertizės akto vertinimą tuo aspektu, kad ekspertizės akte yra nurodyta, jog įranga visgi gali pasiekti 20 m/min greitį, tačiau pirmosios instancijos teismas padaręs priešingą išvadą, kad įranga nurodyto greičio nepasiekia. Teisėjų kolegija negali pritarti ir tokiai apeliacinio skundo argumentacijai.

43. Kaip matyti iš ekspertizės akto, atsakydamas į pirmąjį ekspertizės klausimą (ar įrangos darbo metu yra pasiekiamas gamintojo nurodytas griebtuvo linijinis 20 m/min greitis), teismo ekspertas padarė išvadą, kad įrangos bendra greitaveika gali siekti 20 m/min greitį esant trumpiems gaminiams (apie 20 mm ilgio). Viena vertus, apeliantė yra teisi dėl to, kad nurodytu greičiu įranga iš esmės galėtų veikti (t. y. pasiektų 20 m/min greitaveiką), kita vertus, ekspertas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad toks greitis gali būti pasiektas tik gamybos procese naudojant trumpus (apie 20 mm ilgio) gaminius. Kadangi sutarties priede – techninėje specifikacijoje – įtvirtintas reikalavimas greičiui (20 m/min) nebuvo nustatytas tik trumpų (apie 20 mm ilgio) gaminių naudojimui, pripažintina, kad tokį greitį (ne mažiau kaip 20 m/min) įranga turėjo būti techniškai pajėgi pasiekti naudojant, be kita ko, ir ilgesnius nei 20 mm gaminius. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės metu nustatyta, jog 20 m/min greitį įrangą gali pasiekti tik naudojant trumpus gaminius (t. y. tik dalį gaminių), pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įranga neatitinka jai keliamų reikalavimų dėl veikimo greičio ir kitiems (t. y. ilgesniems nei 20 mm) gaminiams.

44. Apeliantės teigimu, nėra aišku, kodėl ekspertizės akte nurodomi prieštaringi teiginiai, t. y. tai, kad 60 pjūvių per minute? greitis yra pasiekiamas, ir tai, kad įranga, veikdama tokiu greičiu nuolatinio darbo režimu, nėra tinkama. Pasisakydama dėl tokių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ekspertizės akto tiriamąją dalį, iš kurios matyti, kad siekdamas atsakyti į antrąjį ekspertizės klausimą (ar plastikinių vamzdžių pjovimo įrenginys atitinka 60 pjūvių per minutę, reikalavimus), ekspertas nustatė, jog įrangos darbo metu vieno pjovimo trukmė buvo apie 1,1 s. Nors patikros metu pasitaikė momentų, kai pjūvio periodas buvo 1 s, o tai atitinka 60 pjūvių per minute? greitį, tokio momento ekspertui su parengtu fotoaparatu nepavyko užfiksuoti. Susiklosčiusioje tyrimo metu situacijoje ekspertas ir pateikė savo nuomonę, kad 60 pjūvių per minutę greitis yra ribinis, todėl natūralu, kad stabili tokio greičio reikšmė pasiekiama tik išimtiniais atvejais. Atitinkamai, ekspertas ir padarė išvadą, kad pjovimo įrenginio greitis 60 pjūvių per minutę yra ribinis (kitaip tariant, ne nuolatinis), o jo naudojimas nuolatinio darbo režimu nėra tinkamas.

45. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė neginčija aptartų faktinių aplinkybių, nustatytų ekspertizės metu, t. y. kad įprasta ir pastovi įrangos darbo metu vieno pjovimo trukmė buvo apie 1,1 s, o 60 pjūvių per minute? greitį įranga pasiekdavo tik išimtiniais atvejais ir negalėdavo tokio greičio palaikyti ilgesnį laiko tarpą. Kadangi sutarties priede – techninėje specifikacijoje – buvo įtvirtintas reikalavimas minimaliam pjovimo greičiui – ne mažiau kaip 60 pjūvių per minutę (vadinasi, galėtų būti siūlomas ir didesnis), o skiltyje „Siūlomi techniniai duomenys; funkcionalumas“ apeliantės siūlomos įrangos funkcionalumas nurodytas kaip 60 pjūvių per minutę, tokio veikimo greičio nesiejant su išimtiniais, tik kartais pasitaikančiais atvejais, kai tokį greitį įranga trumpam pasiekia, bet negali jo palaikyti ilgesnį laiko tarpą, darytina išvada, kad įrangos veikimas neatitiko sutarties ir apeliantės pasiūlymo viešame konkurse sąlygų. Atitinkamą greitį įranga turėjo būti techniškai pajėgi pasiekti ir palaikyti nuolatiniu darbo rėžimu, nes aptariamu reikalavimu buvo apibūdintas ne trumpalaikis (momentinis) pjovimo greitis, bet nuolatinis pjovimo greitis. Todėl eksperto išvada, kad pjovimo įrenginio 60 pjūvių per minutę greitis yra ribinis ir jo naudojimas nuolatinio darbo režimu nėra tinkamas, yra teisinga ir apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. Teisėjų kolegija neįžvelgia ir ekspertizės išvados dėl maksimalaus trumpalaikio (momentinio) greičio, kurio įranga negali palaikyti ilgesnį laiką (ekspertas net negebėjo šio momento užfiksuoti fotoaparatu) prieštaringumo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai, be kita ko, vadovavosi ir teismo ekspertizės išvadomis.

46. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai įvertino, kad įranga buvo netinkamai sukalibruota, kadangi: 1) įrangos kalibravimo klausimas ekspertui nebuvo užduotas; 2) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota aplinkybė, kad įranga netinkamai sukalibruota, yra neįrodyta. Prielaidų sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas, atsakydamas į aštuntą ekspertizės klausimą (ar pjaunant plastikinį vamzdį ant jo susidaro nelygumai; jei taip, ar tai laikytina įrenginio defektu), nurodė, jog pjovimo įrenginio atliekamas gaminio pjūvis sukelia užvartas bei pjovimo proceso plastines deformacijas, tai nėra įrenginio defektas, tačiau tai yra nepakankamo įrangos suderinimo pasekmė. Taigi, ekspertizės akte yra nustatytas įrangos nesuderinimo (tinkamo nesukalibravimo) faktas. Nors klausimas dėl įrangos sukalibravimo ekspertui ir nebuvo užduotas, apeliantė nenuginčijo tokios eksperto išvados, nepagrindė, kad įrangos (ne)sukalibravimo fakto objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti ekspertui atliekant ekspertizę. Pažymėtina, kad jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šitų aplinkybių (CPK 216 straipsnio 2 dalis).

47. Pasisakant dėl antstolio A. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomosios reikšmės, aktualu tai, kad jame antstolis neteigia pats savarankiškai nustatęs įrangos nesukalibravimo faktą, pažymėdamas, kad ieškovė ir apeliantė sutiko, jog įranga veikia, tačiau ji yra nesukalibruota, todėl pjaustomos plastikinės įvorės neatitinka matmenų. Kadangi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole įrašytas pačių šalių pripažįstamas įrangos nesukalibravimo faktas, nėra pagrindo šio rašytinio įrodymo vertinti kitaip, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas.

48. Dar daugiau, įrangos nesukalibravimo faktą pripažįsta ir pati apeliantė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad „specialistams būnant Vokietijoje patikrinus visus duomenis, paaiškėjo, jog įrangos nesukalibravimas priklausė ne nuo pačios įrangos defektų, tačiau dėl trumpo naudojimo laiko, t. y., kadangi ieškovės darbuotojai buvo apmokyti naudotis įranga <...> Vokietijos specialistai nurodė, jog tam, kad įranga veiktų pilnu pajėgumu, būtina įrangą šiek tiek ilgiau patestuoti su nustatymais“.

49. Vadinasi, tiek ekspertui ekspertizės metu nustačius įrangos nesukalibravimo faktą, tiek antstoliui nurodžius, kad šalys sutiko, jog įranga nėra sukalibruota, tiek ir pačiai apeliantei pripažinus būtent tokią aplinkybę (įrangos nesukalibravimo faktą), apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo išvada apie įrangos nesukalibravimą nėra paneigta.

50. Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje esančių įrodymų turinio, pagrįstumo. Įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė, o priešinga apeliantės nuomonė, jos nepagrindus civiliniame procese taikomomis įrodinėjimo priemonėmis, kitokio vertinimo nesuponuoja.

Dėl įrangos trūkumų teisinių pasekmių

51. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė sutarties 1.1 papunktyje įsipareigojo parduoti ieškovei įrangą pagal prie sutarties pridedamą techninę specifikaciją. Sutarties 5.1 papunktyje šalys sulygo, kad įrangos kokybė turi atitikti gamintojo technines specifikacijas ir turėti CE sertifikatą ar atitikties deklaraciją. Sutarties 7.1 papunkčiu apeliantė suteikė ieškovei 12 mėn. garantiją nuo įrangos eksploatacinio akto pasirašymo.

52. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

53. Kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ginčo įranga neatitiko jai sutartyje (jos prieduose) keliamų techninių reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 27 d. pristatė įrangą į ieškovei priklausančias patalpas, 2021 m. rugsėjo 27 d. ją instaliavo, 2021 m. rugsėjo 28 d. paleido. 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovė pateikė ieškovei įrangos priėmimo–perdavimo aktą pasirašymui, kurį ieškovės direktorius pasirašyti atsisakė. Ieškovė 2021 m. spalio 7 d. kreipėsi į atsakovę su pastabomis priėmimo–perdavimo aktui, kuriose nurodė pastebėtus įrangos trūkumus ir pažymėjo, kad galės pasirašyti įrangos priėmimo–perdavimo aktą tik atsakovei per 20 darbo dienų ar kitą protingą terminą ištaisius nurodytus įrangos trūkumus. 2021 m. lapkričio 4 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą nurodydama, kad įranga tinkamai perduota, o nurodyti trūkumai neegzistuoja. Ieškovė 2022 m. sausio 25 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl įrangos trūkumų ištaisymo ir specialistų atliktą įrangos vertinimo aktą, kuria pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 60 dienų, pašalinti nurodytus įrangos trūkumus ir įspėjo, kad laiku nepašalinus trūkumų gali taikyti vienašalį sutarties nutraukimą. Atsakovė į pretenziją neatsakė. Ieškovė 2022 m. balandžio 28 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriuo nustatė papildomą 30 dienų terminą trūkumų, kurie ieškovei yra esminiai, ištaisymui bei informavo, kad, atsakovei neištaisius įrangos trūkumų, nurodytų pretenzijoje ir vertinimo akte, per nustatytą papildomą terminą, šalių sudaryta sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovė trūkumų neištaisė ir į pretenziją neatsakė.

54. Ieškovė 2022 m. spalio 19 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, kuriuo informavo, kad vienašališkai nutraukia sutartį, laiko, kad ji nutraukta praėjus 30 dienų, ir pareikalavo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, grąžinti ieškovei jos pagal sutartį sumokėtą 46 550 Eur avansą ir iš anksto su ieškove suderintu laiku atvykti atsiimti iš ieškovės įrangą. 2022 m. spalio 28 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nurodydama, kad nesutinka su vienašališku sutarties nutraukimu ieškovės iniciatyva.

55. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis).

56. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

57. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad apeliantės pristatyta įranga neatitinka sutartyje nurodytų techninių reikalavimų ir yra nesukalibruota, taigi, ieškovė negavo to, ką ji pagrįstai pagal sutartį tikėjosi gauti. Per ieškovės nustatytus papildomus terminus (pagal 2022 m. sausio 25 d. pretenziją – per 60 dienų, pagal 2022 m. balandžio 28 d. pretenziją – per 30 dienų) apeliantė į pranešimus dėl įrangos netinkamo veikimo nereagavo ir trūkumų neištaisė, tuo sudarydama ieškovei pagrindą daryti išvadą, kad vykdyti jai iš sutarties atsiradusių pareigų, susijusių su sutarties sąlygas atitinkančios įrangos pristatymu bei jos sukalibravimu, apeliantė neketina.

58. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo konstatuotais įrangos trūkumais, jau yra pripažinti nepagrįstais, o jokie kiti argumentai, kodėl apeliantės veiksmai neturėtų būti laikomi esminiu šalis siejusios sutarties pažeidimu, apeliaciniame skunde nenurodyti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos ribas, dėl pirmosios instancijos teismo pozicijos pagrįstumo, kvalifikuojant sutarties pažeidimą kaip esminį, nepasisako (CPK 320 straipsnis).

59. Atitinkamai, apeliantei iš esmės pažeidus sutartį, ieškovė pagal įstatymą įgijo teisę vienašališkai ją nutraukti (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Ieškovei nutraukus sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pirkėjo pažeistų teisių gynimo priemones ir ieškovei iš apeliantės priteisė 46 550 Eur avansą, kurį ieškovė sumokėjo apeliantei pagal sutarties 4.1.1 papunktį, o apeliantę įpareigojo atsiimti pristatytą nekokybišką įrangą.

Dėl teismo papildomo sprendimo

60. Ieškovės argumentai, kad apeliacinis skundas dėl teismo papildomo sprendimo neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų – yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl apeliacinis procesas dėl šios dalies turi būti nutrauktas, viena vertus, neatitinka apeliaciniam procesui taikomų taisyklių, kita vertus, nėra ir pagrįsti. Šalis turi teisę atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti dar ir papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 4 dalis). Apeliantė papildomo sprendimo patikros poreikį susiejo su šalių ginčo išnagrinėjimo baigtimi, nekvestionuodama nei bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei jų paskirstymo tinkamumo, todėl šiuo aspektu ir atliktina papildomo sprendimo teisėtumo bei jo pagrįstumo patikra.

61. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, bei nustačius, jog apeliaciniame skunde, paduotame dėl papildomo sprendimo, jokių savarankiškų, nesiejamų su pačios bylos baigtimi, argumentų dėl šio teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo nenurodoma, teisėjų kolegija, laikydamasi apeliantės apibrėžtų apeliacinio proceso dėl papildomo sprendimo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis), apeliacinį skundą, paduotą dėl papildomo sprendimo, atmeta kaip nepagrįstą, o papildomą sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

63. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

64. Ieškovė UAB „Ecopipes“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 545,30 Eur išlaidas ir pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.

65. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

66. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

67. Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 809,30 Eur (2 161 Eur x 1,3).

68. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (3 545,30 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytą rekomenduotiną priteisti maksimalų dydį, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš apeliantės (atsakovės) priteisiama 2 809,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir šio teismo 2024 m. gegužės 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecopipes“, juridinio asmens kodas 148516846, iš atsakovės „Rolf Schlicht GmbH“, juridinio asmens kodas HRB17274, 2 809,30 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia KačinskienėNeringa ŠvedienėAlma Urbanavičienė