- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e2S-881-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11438-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- G. I.
- Suinteresuotas asmuo
- D. I., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. I. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: D. I., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. I. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti jam terminą palikimui priimti po tėvo N. I., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas N. I.. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tėvo mirtį, todėl nedalyvavo ir jo laidotuvėse. Tuo metu pareiškėjas gyveno Vilniuje ir praktiškai su tėvu nebendravo. Apie tėvo mirtį sužinojo 2021 m. balandžio 10 d., kai pareiškėjo senelė V. B., atvykusi apžiūrėti pareiškėjo tėvų butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kurie tuo metu buvo išvykę bei gyveno ir dirbo Norvegijoje, pašto dėžutėje rado įmestą laišką, kuriame buvo notarės B. G. pranešimas apie tėvo mirtį ir kvietimas išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas nuo vaikystės yra registruotas savo motinos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jau seniai jame negyvena. Nuosavo būsto neturi, o jį tik nuomojasi įvairiose vietose, todėl nėra pakeitęs ir savo deklaruotos gyvenamosios vietos. Visus jam siunčiamus laiškus priima jo motina ir vėliau jam perduoda. Pareiškėjas, sužinojęs apie tėvo mirtį, iš karto kreipėsi į notarą ir užpildė notaro paruoštą formą dėl palikimo priėmimo, tačiau jau buvo praleistas terminas palikimui priimti. Todėl notarė nurodė, jog reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjas iš karto kreipėsi į advokatą, kuris operatyviai surinko duomenis iš testamentų registro ir iš notaro apie asmenis, priėmusius palikimą. Gavus duomenis, kad palikimą priėmė tik pareiškėjo senelė D. I., pareiškėjas registruotu paštu kreipėsi į ją prašydamas išduoti sutikimą palikimui priimti nesikreipiant į teismą. D. I. telefonu nurodė, jog sutinka, kad pareiškėjas priimtų palikimą ir vis žadėjo nueiti pas notarą ir savo sutikimą patvirtinti, tačiau iki pareiškimo surašymo taip ir nenuėjo. Po pareiškėjo tėvo mirties iš esmės yra likęs vienintelis turtas – dalis žemės sklypo, esančio Kaune. Tačiau pareiškėjas jau yra gavęs pretenziją iš Č. S., kurioje nurodyta, jog atitinkamą žemės sklypo dalį velionis tėvas ketino parduoti ir buvo paėmęs avansą, kurį pareiškėjas kaip įpėdinis turės grąžinti. Kadangi pareiškėjas iki 2021 m. balandžio 10 d. nežinojo apie savo tėvo mirtį, objektyviai negalėjo laiku per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimo. Sužinojęs apie tai, jis ėmėsi operatyvių priemonių savo teisėms apginti, o pareiškimo teismui padavimas užsitęsė tik dėl to, kad suinteresuotas asmuo D. I. iš pradžių sutiko, jog pareiškėjas priimtų palikimą, tačiau savo sutikimo taip ir nepatvirtino pas notarą. Todėl mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir gali būti atnaujintas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. I. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas į notarą nesikreipė per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, jis terminą praleido be svarbios priežasties, nors apie tėvo mirtį žinojo. Ji pati pranešė notarei apie pareiškėją 2021 metų kovo mėnesio pabaigoje. Pareiškėjas registruotas (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena jo seneliai, jo motinos K. V. tėvai, tai yra tame pačiame rajone kaip ir velionis N. I., adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tėvo niekada nelankė, todėl jo mobilus telefonas jai nebuvo žinomas. Apie pareiškėjo tėvo mirtį buvo žinoma gyvenamajame rajone iš žiniasklaidos, nes tai buvo tragiška mirtis, todėl tikėtina, kad pareiškėjas žinojo apie tėvo mirtį, tačiau nesikreipė dėl kitos priežasties, nes buvo apsisprendęs nepriimti palikimo po tėvo mirties dėl savo požiūrio į tėvą t. y. pareiškėjas su tėvu nebendravo, jo vengė ir ignoravo, tėvo nepripažino ir mano, kad tokius jo veiksmus įtakojo tėvo liga. Tapęs pilnamečiu pareiškėjas nebandė ir nesistengė susisiekti su tėvu, juo nesidomėjo, nelankė, nesirūpino. Nors pareiškėjo tėvas turėjo skolų (kreditorių), ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimą priėmė. Po palikimo priėmimo gavo pareiškėjo prašymą, rašytą 2021 m. balandžio 21 d., kuriame jis prašė informuoti, ar ji sutinka, kad pareiškėjas priimtų tėvo N. I. palikimą pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Vėliau jai paskambino pareiškėjas, reikalaudamas tokio sutikimo. Ji pasiūlė susitikti, nes norėjo pareiškėją pamatyti, pasikalbėti, paaiškinti apie kreditorinius įsiskolinimus, tačiau pareiškėjas į susitikimą neatvyko. Po to ji keletą kartų skambino pareiškėjui, tačiau pareiškėjas į telefono skambučius neatsakė.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, įmonė neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškimą atmetė, priteisė valstybei iš pareiškėjo 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suinteresuotam asmeniui D. I. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
6. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas G. I., gimęs (duomenys neskelbtini), yra N. I., mirusio 2021 m. sausio 8 d., sūnus. Po N. I. mirties palikimą priėmė suinteresuotas asmuo D. I. (mirusiojo motina). Po velionio mirties liko jo vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 10336/20774 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/2408813. Pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2021 m. balandžio 13 d.
7. Nors pareiškėjas teigė, kad jam apie tėvo mirtį nebuvo žinoma, jam tėvas neegzistavo, jis jo neatsiminė nuo vaikystės, su juo niekada nebendravo, o apie jo mirtį sužinojo 2021 m. balandžio 10d., kai gavo iš notarės pranešimą, teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.). Be to, nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Nustatęs minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atnaujinti prašomo termino eigoje savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyveno, kad apie notarės pranešimą jis sužinojo iš močiutės tik 2021 m. balandžio 10 d.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo D. I. (velionio motina) palikimą priėmė ir palikėju dėl jo sveikatos būklės (psichinės ligos) rūpinosi visą laiką iki pat jo mirties, o pareiškėjas su tėvu visiškai nebendravo, nesiėmė aktyvių veiksmų sužinoti ar tėvas gyvas net jam tapus pilnamečiu, teismas nurodė, kad termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, pažeistų civilinių santykių stabilumo principą. Be to, atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų sumažinta suinteresuoto asmens – palikėjo motinos palikimo dalis, dėl ko nukentėtų šio asmens turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Suinteresuotam asmeniui D. I. buvo teikiama 100 proc. dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma patvirtina, kad tarnyba patyrė 250,00 Eur išlaidų. Todėl šias išlaidas teismas priteisė iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti jam terminą N. I., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, neįvertino visų faktinių aplinkybių visumos, todėl netinkamai išaiškino ir pritaikė Civilinio kodekso 5.57 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad apeliantas praleido terminą palikimui priimti tik 5 dienas. Pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2021 m. balandžio 13 d., o jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti baigėsi 2021 m. balandžio 8 d. Be to, toks trumpas termino praleidimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių.
10.2. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantas yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o suinteresuotas asmuo D. I. yra antros eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymu pareiškėjui suteikta teisė paveldėti pirmiau už suinteresuotą asmenį, todėl teismas turėjo atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Be to, velionis pareiškėjo tėvas nebuvo išreiškęs valios pakeisti įstatyme nustatytos paveldėjimo eilės, t. y. velionis nebuvo sudaręs testamento, kuriuo savo turtą būtų palikęs suinteresuotam asmeniui, o ne pareiškėjui. Todėl velionio valia buvo tokia, kad jo turtą paveldėtų pareiškėjas. Teismas turėjo atsižvelgti į šią velionio valią ir nekeisti įstatyme nustatytos įpėdinių eilės.
10.3. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog pareiškėjas nebendravo su savo tėvu, dėl ko jam nebuvo žinoma apie tėvo mirtį. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. I. patvirtino, jog tiek ji pati, tiek jos sūnus (velionis pareiškėjo tėvas) apeliantą paskutinį kartą matė jam būnant darželyje, t. y. kai pareiškėjui buvo 4-5 metai. Vėliau, nei suinteresuotas asmuo D. I., nei velionis tėvas nebendravo su pareiškėju, juo nesirūpino, nedalyvavo jo auklėjime, t. y. nevykdė CK 3.155 straipsnyje, 3.163 straipsnyje, 3.165 straipsnyje, 3.170 straipsnyje, 3.172 straipsnyje įtvirtintų tėvo pareigų. Be to, pats pareiškėjas nėra gavęs ir jam nebuvo žinoma apie jokį jo tėvo jam suteiktą išlaikymą. Apie tai, kad pareiškėjui išlaikymas buvo suteiktas perduodant jam nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
10.4.Teismas be pagrindo skundžiame sprendime neigiamai akcentuoja pareiškėjo nebendravimą su savo tėvu, kadangi tiek velionis, tiek suinteresuotas asmuo su pareiškėju nebendravo nuo vaikystės.
10.5. Apeliantas pažymi, kad palikimo priėmimas ar jo atsisakymas yra valinis veiksmas (sandoris). Pareiškėjui nežinant apie tėvo mirtį, jokios valios (nei priimti, nei atsisakyti palikimo) jis negalėjo išreikšti. Todėl nesikreipimas į notarą (ar kitokiu būdu palikimo nepriėmimas) per įstatymo nustatytą terminą neturėtų būti vertinamas kaip atsisakymas nuo palikimo. Pareiškėjui sužinojus apie tėvo mirtį, jis nedelsiant ėmėsi veiksmų palikimui priimti. Ši valia žinoma tiek notarui, tiek suinteresuotam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Teismas nepagrįstai akcentavo į apelianto nepateiktų įrodymų svarbą, t. y. kad jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prašomo atnaujinti termino eigoje pareiškėjas negyveno savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kad apie notarės pranešimą jis sužinojo iš močiutės tik 2021 m. balandžio 10 d. Byloje nėra jokių įrodymu kurie patvirtintų, jog pareiškėjas būtų anksčiau sužinojęs apie savo tėvo mirtį. To neteigia ir suinteresuotas asmuo. Pats notaro pranešimas buvo išsiųstas gerokai pavėluotai. Pareiškėjas aiškiai įvardijo asmenį, iš kurio sužinojo apie tėvo mirtį. Tuo abejodamas, teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatomis, turėjo teisę ir pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
10.7. Sprendžiant dėl termino atnaujinimo teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, jog palikimą sudaro tik dalis žemės sklypo. Suinteresuotas asmuo dėl atitinkamo turto priėmimo nepatyrė jokių išlaidų ir šio turto niekaip netvarkė. Suinteresuotam asmeniui iki šiol neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl iš esmės jokių teisų į atitinkamą turtą suinteresuotas asmuo neįgyvendino. Todėl atnaujinus apeliantui terminą, jokie suinteresuoto asmens lūkesčiai išlaikyti atitinkamą turtą nebus pažeisti.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. I. prašo apelianto skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Apelianto atskirojo skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, kad N. I. nebendravo su sūnumi (apeliantu) ne dėl jo (tėvo) kaltės, nes sūnus tėvo gėdijosi, jį ignoravo ir visiškai nepripažino tikėtina dėl tėvo ligos (šizofrenijos). Tai, kad pareiškėjas tėvo nepripažino patvirtina ir tai, jog tapęs pilnamečiu jis nesistengė susisiekti su tėvu, o žinodamas apie tėvo ligą iš motinos K. V., tėvu nesidomėjo, jo nelankė ir nesirūpino, nors pagal CK 3.205 straipsnį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Netiesa, kad N. I. nesirūpino savo sūnumi, kad jis neskyrė sūnui išlaikymo. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad N. I. sūnui G. skyrė išlaikymą turtu (CK 3.196 straipsnio 3 punktas), o būtent 2002 metais, kai pareiškėjo tėvai, nutraukdami santuoką bendru susitarimu, pasirašė taikos sutartį dėl turto padalinimo, sūnaus išlaikymo ir sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, pagal kurią apeliantui nuosavybės teise atiteko 1/3 dalis buto (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 534,68 Lt.
11.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad D. I. (velionio motina) palikimą priėmė, palikėju (sūnumi) dėl jo sveikatos būklės (psichinės ligos) rūpinosi visą laiką iki pat jo mirties, o pareiškėjas su juo visiškai nebendravo, nesiėmė aktyvių veiksmų sužinoti ar tėvas gyvas net jam tapus pilnamečiui. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų sumažinta suinteresuoto asmens, patikėjo motinos palikimo dalis, dėl ko nukentėtų šio asmens turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. I., gimęs (duomenys neskelbtini), yra N. I., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Po N. I. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė suinteresuotas asmuo D. I. (mirusiojo motina). 2021 m. kovo 22 d. pranešimu notarė B. G. informavo pareiškėją, kad Kauno miesto 18-ame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 45/2021 po pareiškėjo tėvo N. I. mirties. Katu pranešime nurodyta per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo dienos atvykti į Kauno m. 18-ajį notarų biurą susipažinti su užvestos paveldėjimo bylos medžiaga ir pareikšti savo valią dėl palikimo po tėvo mirties. Pranešimas buvo siųstas pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Po velionio mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 10336/20774 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2021 m. balandžio 13 d., terminą palikimui priimti praleidęs 5 dienas. Be to, apeliantas 2021 m. balandžio 21 d. prašymu kreipėsi į suinteresuotą asmenį D. I., kuriuo prašė informuoti, ar ji sutinka, kad apeliantas priimtų palikimą pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Negavęs atsakymo raštu, apeliantas 2021m. liepos 13 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą po N. I., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, nurodydamas, jog pareiškime išdėstytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jas pripažinti objektyviomis ir svarbiomis, o atsižvelgiant į abiejų šalių teisėtų interesų balansą, pirmenybė teiktina civilinių santykių stabilumui.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. CK 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė tuo, kad jam nebuvo žinoma apie tėvo mirtį, nes jis su tėvu nebendravo nuo vaikystės. Anot apelianto, apie tėvo mirtį jis sužinojo tik 2021 m. balandžio 10 d., kai pareiškėjo senelė iš motinos pusės V. B., atvykusi apžiūrėti tėvų, kurie tuo metu buvo išvykę ir gyveno bei dirbo Norvegijoje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pašto dėžutėje rado įmestą laišką, kuriame buvo notarės B. G. pranešimas apie tėvo mirtį ir kvietimas išreikšti valią dėl palikimo priėmimo.
19. Pažymėtina, kad palikėjo įpėdinio nebendravimas su palikėju bei jo nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas yra registruotas (duomenys neskelbtini), t. y. tuo gyvenamosios vietos adresu, kuriuo notarė ir išsiuntė jam pranešimą dėl valios išreiškimo palikimui priimti. Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kad apie šį notarės pareiškimą jis buvo informuotas savo močiutės tik 2021 m. balandžio 10 d. (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip pripažįsta ir pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose, nuo mažens jis su savo mirusiu tėvu nepalaikė jokių ryšių dėl asmeninių priežasčių, todėl toks elgesys negali būti ta pateisinančia priežastimi, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, jog ir dėl tokio fakto (nebendravimo su tėvu) pareiškėjas negalėjo laiku sužinoti apie palikimo atsiradimą, nes tokia išvada prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams, CK 3.162 straipsnio nuostatoms (vaikų pareigos). Todėl pripažinti apelianto nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis nėra pagrindo.
21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad termino atnaujinimas palikimui priimti turėtų neigiamą poveikį suinteresuoto asmens, priėmusio palikimą per įstatymo nustatytą terminą, turtiniams interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Pareiškėjo nuomone, suinteresuotas asmuo D. I. jokių turtinių praradimų nepatyrė, palikimo realiai nepriėmė, kadangi nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taip pat negalėjo turėti ir teisėtų lūkesčių, kadangi apeliantas yra pirmos eilės, o suinteresuotas asmuo – tik antros eilės įpėdinis.
22. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, paveldėjimo liudijimas tik patvirtina įpėdinio teisių į palikimą įgijimą, tačiau nepatvirtina esminės aplinkybės – kad palikimą įpėdinis priėmė.
24. Priešingai nei teigia apeliantas, įpėdinių pagal įstatymą eilė (CK 5.11 straipsnis) yra reikšminga tuo atveju, kai visi įpėdiniai arba jų dalis palikimą priima (CK 5.50 straipsnis), tačiau jos (įpėdinių eilės) nuostatos netaikomos, jeigu vienas iš aukštesnės eilės įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriima. Kaip buvo minėta, apeliantas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, savo teisių į palikimą per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą neįgyvendino, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis turi pirmumo teisę į palikimą.
25. Be to, apelianto įrodinėjamos aplinkybės kontekste pažymėtina, kad plikimą priėmusi įpėdinė yra palikėjo motina, pas kurią palikėjas iki savo mirties gyveno ir kuri juo rūpinosi bei prižiūrėjo. Taigi, nei faktine, nei teisine prasme apeliantas šiuo atveju jokio pranašumo prieš suinteresuotą asmenį neturi.
26. Nuosavybės teisė paprastai sudaro pagrindinę paveldimo turto dalį. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisių negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
27. Be to, svarbus ir laikotarpis, asmens praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti tokio asmens (šiuo atveju pareiškėjo) ir palikimą priėmusių įpėdinių (šiuo atveju suinteresuoto asmens) interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
28. Nagrinėjamu atveju terminas palikimui priimti pasibaigė 2021 m. balandžio 8 d., į teismą apeliantas kreipėsi tik 2021 m. liepos 13 d., t. y. praleisdamas įstatymu nustatytą terminą daugiau kaip tris mėnesius, nors apie palikimą, kaip teigia pats pareiškėjas, jis sužinojo 2021 m. balandžio 10 d.
29. Minėta, kad pripažinti apelianto nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis nėra pagrindo, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimą palikimui priimti ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
30. Kiti atskirojo skundo argumentai galutinio bylos rezultato nelemia, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 42 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.