Telšių apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Vaivai Daukantienei ir Vladui Narmontui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui T. Š. dėl nepilnamečiam vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad po ankstesnio tėvų susitarimų vaikų poreikiai padidėjo, berniukui atsirado papildomų poreikių dėl sveikatos problemų, mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, akivaizdu, kad vaikų poreikiai pakito, jie yra lavinami, lanko įvairius būrelius, todėl reikalingos papildomos lėšos. Atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą, nes padidėjo jo pajamos, todėl prašoma 250 Eur išlaikymo suma nėra per didelė.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. K. ir jos atstovas advokatas Jurijus Malininas prašė ieškinį patenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Ieškovė paaiškino, kad po santuokos nutraukimo vaikų poreikiai padidėjo, sūnui atlikta kojos operacija dėl plokščiapėdystės, įstatytas implantas, vaikui būtina pirkti specialiai pritaikytus batus, ortopedinius padus, dėl sveikatos būklės jis privalo lankyti baseiną, dukra pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, lanko įvairius būrelius, muzikos mokyklą, dukra turi problemų dėl dantų, todėl tenka gydyti privačiai ir tai kainuoja. Be to, vaikai lanko skirtingas mokyklas, todėl jai tenka juos kasdien vežioti ir susidaro nemažos kuro išlaidos, vežioja ne tik į mokyklą, bet ir į būrelius, baseiną. Gyvena ekologiškame name, pastatytame iš molio, kurį tenka remontuoti, ji apmokėjo remonto išlaidas už vaikams tenkančią dalį, moka mokesčius, neneigia, jog jos darbo užmokestis padidėjo, tačiau padidėjo ir atsakovo pajamos, jis pardavė butą ir sesers vardu nusipirko namą, kur ir deklaravo gyvenamąją vietą. Ji stengiasi vaikaus lavinti, ugdyti, sudaryti galimybę susitikti su užsienyje gyvenančiais giminėmis, kas taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Be to, kelionių metu nuperka pigesnių rūbų vaikams.

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas nurodė, jog palaiko teismui pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes, pabrėžė, jog vaikų poreikiai padidėjo, berniukui atsirado papildomų poreikių dėl sveikatos problemų, mergaitė pradėjo lankyti mokyklą. Atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą, prašoma 250 Eur išlaikymo suma nėra per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė L. K. ir atsakovas T. Š. yra nepilnamečių P. Š., gim. 2009 m. rugpjūčio 12 d., ir E. Š., gim. 2011 m. gruodžio 29 d., tėvai.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-4096-636/2017, šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punkte šalys susitarė, kad atsakovas T. Š. nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės mokės po 175 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis; 2.3. punktu šalys susitarė, kad atsakovas perleidžia savo vaikams lygiomis dalimis jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitekusio 1/3 žemės sklypo su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), kurių dalies vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2017 m. lapkričio 14 d. šalių abipusiu sutarimu, yra 26 000 Eur. Šalių abipusiu sutarimu 13 000 Eur kiekvienam vaikui nustatyta kaip tėvo teikiamo išlaikymo vaikams dalis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys ir gaunantys pastovias nuolatines pajamas. Šalys neneigė, kad po santuokos nutraukimo tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamos pajamos padidėjo. Ieškovė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam yra įregistruota hipoteka, t. y. akivaizdu, kad šis butas yra pirktas paėmus banko paskolą. Atsakovas jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, kuris atiteko jam po santuokos nutraukimo, pardavė, tačiau kito gyvenamojo ploto, kaip nurodė, neįgijo, apsigyveno jo seseriai priklausančiame name, kur deklaravo ir savo gyvenamąją vietą, tačiau asmeninės nuosavybės teise įgijo garažą, esantį garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo šalių dukra E. Š. pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, mergaitė lanko įvairius būrelius, muzikos mokyklą, jai būtina odontologo pagalba. Šalių sūnus P. Š. turi sveikatos problemų, 2019 m. gegužės mėn. jam buvo atlikta dešinės čiurnos operacija, įdėtas implantas. Po atliktos operacijos šalių sūnui Pauliui medikai rekomendavo dėvėti fiziologišką, patogią avalynę.

Ieškovė pateikė duomenis, jog dukra E. lanko pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklą. Kiekvieną dieną dukrai pietums duoda 2 Eur, per mėnesį susidaro 40 Eur suma, uniforma kainavo 50 Eur. Ieškovė nurodė, jog 20 Eur įnešė į dukters E. klasės fondą, pirko pratybas vaikams. Nors kvitų ieškovė nepridėjo, tačiau teismas pripažįsta, jog tokias išlaidas ji patyrė ir jos yra ne mažesnės, nei 2 bazinių socialinių išmokų dydžio suma, t. y. 76,00 Eur (kuri nustatyta Socialinės paramos mokiniams įstatymo 8 straipsnyje). Vaikams pildomos telefono sąskaitos, mėnesiui išleidžiama apie 5 Eur, dukrai gydomi dantys, odontologo paslaugos yra mokamos, todėl nurodyta ieškovės 150,00 Eur suma yra reali, atsižvelgiant į gydytojų (specialistų) įrašų duomenis, jog 2018-2020 metais mergaitė lankėsi pas odontologą 5 kartus, vaikai lanko baseiną, kuris mėnesiui kainuoja apie 40 Eur. Akivaizdu, kad šaltuoju metų laiku vaikai serga peršalimo ligomis, jiems būtini medikamentai, maisto papildai, pateikti įrodymai, jog pirkta vitamino D3 už 18,07 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės pateiktu sąskaitos įrašu, kuriame nurodyta 24,00 Eur suma, kurią ji įvardijo kaip vitamino D tyrimui išleistą sumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė pirko šį tyrimą iš UAB „Beta.lt“, kas rodo, jog ji nėra linkusi švaistyti pinigų ir didinti vaikams išlaikymui skirtų išlaidų. Teismas taip pat įvertina tai, jog ieškovės pateiktuose kvituose nurodoma, jog tiek rūbai, tiek laisvalaikio, užimtumo priemonės, perkamos su nuolaidomis. Vaikų vasaros stovykla kainavo 228,00 Eur, kas mėnesiui sudaro 19,00 Eur. Kelionės į Jungtinę Karalystę su bagažu kainavo 290,49 Eur 2019 metais, o 220 metais – 150,82 Eur. Mėnesiui tai sudaro 36,78 Eur (441,31 Eur : 12 mėn.). Teismas nelaiko šių išlaidų perteklinėmis, nes akivaizdu, jog ieškovė siekia lavinti vaikus visapusiškai, šios kelionės nepriskirtinos prabangos kelionėms, tai nėra pasyvus poilsis ištaiginguose kurortuose, tuo labiau, kad šios išvykos, pasak ieškovės, surengtos ryšių su užsienyje gyvenančiais pusbroliais ir pusseserėmis palaikymui. Ieškovės pateikti pirkimo kvitai patvirtina, jog šių kelionių metu vaikams pirkti įvairūs rūbai ir kt. daiktai, kurių kainos nuo 1,50 iki 10,00 GPB (svarų sterlingų, kas atitinka 1,08 ir 10,78 Eur). Ieškovė pateikė įrodymus, jog teko remontuoti gyvenamąjį namą, tvarkyti kaminą, pateikti įrodymai, jog tai kainavo daugiau nei 2 000 Eur, vaikams priklausančią 1/6 dalį sudaro apie 350 Eur. Remonto aplinkybę patvirtino ir atsakovas, kuris nurodė, jog jis derino su meistrais kainas. Nors ieškovė ir nepateikė meistrams sumokėtas sumas pagrindžiančių įrodymų, tačiau suprantama, jog darbininkams buvo sumokėta. Gyvenamasis namas yra draudžiamas, pateikti įrodymai, jog draudimo suma yra 79,61 Eur, vaikams priklausanti dalis sudaro 13,32 Eur metams. Ieškovė moka už šildymą, kitus žemės mokestį (8 Eur x 2), vaikų asmens draudimas kainavo 103,50 Eur, vaikų reikmėms nupirktas spausdintuvas, kuris kainavo 169,99 Eur, kas mėnesiu sudaro 11,33 Eur.

Nors atsakovas atsiliepime teigė, jog ieškovės vaikų draudimui, uniformai bei kitiems rūbams, batams ir kt. pirkiniams išleista suma per mėnesį nėra reikšmingai didelė, turinti įtakos vaikų išlaikymo padidinimui, tačiau teismas sprendžia, kad vaikų išlaikymui atsakovo skiriama 175,00 Eur yra aiškiai per maža, nes be materialinių išlaidų ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta dar ir dėl to, kad ji privalo rūpintis kasdiene vaikų rutina, vežioti juos į mokyklas, būrelius ir kt. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog dukrai radėjus lankyti mokyklą, jos poreikiai nepadidėjo dar ir dėl to, kad ieškovė dukrai lankant darželį taip pat turėjo mokėti už jo lankymą kiekvieną 66/69 Eur. Toks atsakovo teiginys, teismo manymu, negali būti laikomas pagrindu nedidinti išlaikymo sumos, nes nėra jokių abejonių, jog mokyklą lankantis vaikas reikalauja daugiau išlaidų jo asmenybės ugdymui, kaip antai įvairių būrelių, užsiėmimų, kino filmų lankymui, knygoms ir pan.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji stengiasi sudaryti vaikams kuo palankesnes sąlygas augti, vystytis, rūpinasi jų sveikata, lavinimu, vaikai lankė vaikų vasaros stovyklas, jie naudojasi mobiliojo ryšio telefonais, lanko baseiną. Oro transportu buvo nuvykę į Jungtinę Karalystę, kur, pasak ieškovės, lankė giminaičius (pusbrolius ir pusseseres), ten vaikams buvo perkami rūbai, batai, ir kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, buvo perkama išpardavimų metu. Ieškovė rūpinasi vaikams priklausančia turto – 1/3 gyvenamojo namo, kuri po šalių santuokos nutraukimo vaikams teko kaip dalis išlaikymo turtu, iš pateiktų įrodymų matyti, kad vaikams priklausanti turto dalis yra drausta, ieškovė moka vaikams priklausančios turto dalies mokesčius. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Ieškovė yra paskirta tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą, o tai, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, reikalauja papildomų lėšų – draudimui, mokesčiams, kasdienio naudojimo reikmenims (pvz. elektros lemputėms, kurui ir kt.). Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po santuokos nutraukimo, kai buvo susitarta dėl išlaikymo vaikams ir jo dydžio, vaikų poreikiai pasikeitė, ir, siekiant tinkamai aprūpinti šalių vaikus, jiems yra būtina gauti didesnį išlaikymą iš tėvų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip minėta, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais ir stengiasi sudaryti jiems ne tik minimalias jų poreikius atitinkančias sąlygas, bet stengiasi jas suteikti kuo geresnes. Byloje pateikti įrodymai leidžia teismui spręsti, kad kiekvieno vaiko išlaikymui šalių susitartos 175 Eur periodinių išmokų sumos, kurią teikia abu vaikų tėvai prioritetinių vaikų interesų tenkinimui bei kokybiškam jų poreikių tenkinimui, nepakanka. Tai, kad santuokos nutraukimo metu buvo susitarta būtent tokia suma, nepaneigia vaikų galimybės, pasikeitus jų poreikiams, gauti didesnes periodines išmokas iš kartu negyvenančio tėvo. Nors ieškovė ir nepateikė vaikų poreikių apskaičiavimo lentelės, tačiau iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad šiuo metu jai tenka didesnė vaikų auginimo, priežiūros, gydymo, ugdymo, bei jų išlaikymo našta, nei atsakovui.

Nors atsakovas teigė, jog sūnui P. dėl atliktos kojos operacijos – dėl plokščiapėdystės įmontavus implantą, nėra nustatyti specialūs poreikiai, tačiau visuotinai žinoma, kad gydantis ligoninėje, o ir po to, ypač vaikams, tėvai stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas, kompensuodami patirtus nepatogumus, skausmą. Ieškovė pateikė įrodymus, jog sūnui reikalinga fiziologinė patogi avalynė, iš pateiktų kvitų matyti, kad pirkti ECCO batai ir basutės bei ortopediniai batai, kurie kainavo 178,44 Eur, kas mėnesiui sudar14,87 Eur. Atsakovas neneigė, jog sūnus lanko robotikos ir kompiuterinio ugdymo būrelius, o ai taip pat kainuoja.

Vertindamas ieškovės nurodytas vaikų bei vaikams priklausančios turto dalies išlaikymo išlaidas, teismas pripažįsta, jog ieškovė nepateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų jos prašomą priteisti 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį išlaikymo sumą, tačiau teismas pripažįsta, kad jos prašoma priteisti vaikams išlaikymo suma nėra tokio dydžio, jog kiekvieną išleistą eurą vaikų išlaikymui būtų privalu pagrįsti rašytiniais įrodymais. Nėra jokio pagrindo netikėti ieškove, jog siekdama vaikų gerovės, juos išauginti sveikais, visapusiškai išsilavinusiais piliečiais, atsakovo teikiamų 175,00 Eur išlaikymo periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui nebepakanka, vaikų poreikiai nuo 2017 metų yra padidėję ir tai teismas pripažįsta visuotinai žinoma aplinkybe.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad vaikams susitarta išlaikymo suma periodinėmis išmokomis kas mėnesį viršija ieškovės prašomą priteisti 250 Eur sumą kiekvienam vaikui, nurodydamas, kad išdalijus vaikams tekusios nekilnojamojo turto 1/6 dalies vertę pinigais, sūnui P. kas mėnesį susidaro 287,07 Eur, o dukrai E. – 264,66 Eur išlaikymo suma.

Teismas, analizuodamas šalių ginčą šiuo aspektu, akcentuoja, jog pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis išmokomis. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Taigi kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali būti nustatoma, remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

Pateikti išaiškinimai dėl kriterijų, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl labiausiai vaiko (vaikų) interesus atitinkančios išlaikymo formos parinkimo koreliuoja su kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika nagrinėjamo pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2006; Nr. 3K-3-513/2011; Nr. 3K-3-491/2013; Nr. 3K-3-49-969/2017, Nr. e3K-3-501-687/2018).

Kasacinis teismas suformavo praktiką, jog nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar buvo nustatytas šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais laikytina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko teismo sprendimo priėmimo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamu atveju šalys pačios susitarė dėl išlaikymo vaikams formos ir dydžio nutraukdamos santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir teismas tokį susitarimą patvirtino, priimdamas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.8. punkte šalys įtvirtino susitarimą, jog dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypstama nuo sutuoktinių lygių dalių principo dėl to, kad santuokos metu įsigyjant nekilnojamąjį turtą buvo panaudota 13 000 Eur asmeninių ieškovės lėšų, o taip pat dėl to, kad su ja lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai.

Teismas pažymi, kad toks šalių susitarimas dalį nekilnojamojo turto perleisti vaikams tuo metu nepažeidė jų teisių, nes užtikrino jų gyvenimą įprastoje vaikams aplinkoje, o susitarta išlaikymo dalis kas mėnesį mokamomis 175 Eur periodinėmis išmokomis tuo metu santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusio teismo buvo laikoma pakankama. Po santuokos nutraukimo padidėjus tėvų pajamoms, o taip pat padidėjus aukščiau aptartiems vaikų poreikiams, teismas pripažįsta, jog galimybės gauti iš atsakovo vaikams perleistos turto dalies pajamų, kurios galėtų užtikrinti padidėjusius vaikų poreikius, nėra, todėl atsakovas privalo teikti vaikų išlaikymui didesnes, nei susitartos, periodines išmokas.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis yra pajėgus mokėti ieškovės prašomą išlaikymo sumą vaikams, tačiau su ieškiniu nesutinka, nes jo mokamų periodinių išmokų ir palikta vaikams išlaikymo turtu suma, išskaidžius ją pinigine išraiška iki vaikų pilnametystės, viršija ieškovės reikalaujamą sumą. Be to, jis nurodė, jog bendraudamas su vaikais jis patiria išlaidas, tačiau įrodymų apie jų dydį atsakovas nepateikė. Teismas, išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą, taip pat pripažįsta šią aplinkybę kaip visuotinai žinomą, nes akivaizdu, kad vaikams bendraujant su tėvu, jis taip pat patiria ir materialinių papildomų išlaidų.

Spręsdamas išlaikymo sumos dydžio klausimą, teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 607 Eur.

Vertindamas byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikai auga pas ieškovę, tačiau atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo jų auklėjimo ir išlaikymo, tačiau ieškovo teikiamas išlaikymas neatitinka vaikų pasikeitusių poreikių, o taip pat tai, kad atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą, šalių vaikams teikiamas išlaikymas padidintinas iki 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Tokią sumą teismas pripažįsta šiuo metu pakankama, atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų poreikius, o taip pat tėvų pajamas ir, kaip minėta, atsakovo išsakytą galimybę mokėti didesnį išlaikymą vaikams. Teismas daro išvadą, kad iki 220,00 Eur padidintas išlaikymas užtikrins būtinas vaikų kokybiškas augimo, ugdymo, raidos ir kt. sąlygas, jų poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultūriniam gyvenimui ir kt. patenkinimą.

Ieškovė L. K. skirtina nepilnamečių vaikų P. Š. ir E. Š. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies – 88 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Patenkinus ieškinį iš dalies, mokėtinas žyminis mokestis lygus 24,30 Eur (90 Eur (220,00 Eur – 175,00 Eur x 2) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), todėl ši suma priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Už ieškinį ieškovė sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už ieškinį neturi mokėti žyminio mokesčio, jai grąžintina 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovės L. K. advokato pagalbos išlaidas sudaro 300,00 Eur, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo T. Š. priteistina 264,00 Eur.

Atsakovo T. Š. advokato pagalbos išlaidos sudaro 1 400,00 Eur. Šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistina 168,00 Eur (1 400 x 12 proc., t. y. netenkintų reikalavimų dalies), advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-4096-636/2017, dalyje dėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei dukrai E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. spalio 2 d. – iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. K., (duomenys neskelbtini) naudai 264,00 Eur advokato pagalbos išlaidas.

Priteisti iš ieškovės L. K., (duomenys neskelbtini) atsakovo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 168,00 Eur advokato pagalbos išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 24,30 Eur (dvidešimt keturis eurus 30 ct) žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.