- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-800-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00333-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- B. M.
- Ieškovas
- S. M.
- Kategorijos
- 2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.3.1.6Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui B. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio B. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M.. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė S. M. ir B. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei S. M. paliko pavardę M., atsakovui B. M. – M.; priteisė iš atsakovo B. M. ieškovei S. M. 423,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. 2019 m. sausio 17 d. teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria nuspręsta po santuokos nutraukimo palikti ieškovei S. M. M. pavardę, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – po santuokos nutraukimo palikti ieškovei S. M. R. pavardę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo B. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5.1. Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. gruodžio 17 d. bylą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvaujant abiem bylos šalims. Darė išvadą, kad trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti suėjo 2019 m. sausio 16 d. Pažymėjo, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis surašytas 2019 m. sausio 16 d., tačiau atsakovas B. M. apeliacinį skundą teismui pateikė 2019 m. sausio 17 d., ir šias aplinkybes patvirtina tai, kad iš žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo kvito matyti, jog jis buvo sumokėtas tik 2019 m. sausio 17 d. 16.13 val. Konstatavo, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus apskundimo terminą vieną dieną ir atsakovas šio termino atnaujinti neprašė.
5.2. Nurodė, kad atsakovas praleido trisdešimties dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nenurodė jo praleidimo priežasčių, neprašė šio termino atnaujinti. Taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių teismas turėtų atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, nes atsakovas apeliaciniam skundui surašyti pasitelkė profesionalaus teisininko pagalbą, todėl turėjo galimybę ir sąlygas išsiaiškinti savo procesines teises ir tinkamai jomis pasinaudoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nurodė, kad apeliacinio skundo pateikimo terminą praleido dėl sveikatos problemų, kadangi yra persirgęs du insultus, kurių pasekmes gydėsi reabilitacijos įstaigose. Teigia, jog ligos pasekmės yra juntamos iki šiol, todėl jis turėjo nutraukti visus darbo santykius. Nurodė, kad liga paūmėjo per patį skyrybų procesą 2018 metų gruodžio mėnesį, tačiau sustiprėjęs atsakovas paruošė apeliacinį skundą dėl dalies sprendimo, kuris jam ir jo giminei yra itin svarbus.
7.2. Prašė atsižvelgi į jo sveikatos būklę ir atnaujinti vieną dieną praleistą terminą. Teigia, jog jeigu būtų visiškai sveikas, tai ši situacija nebūtų susidariusi.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodė, kad atsakovas praleido skundo padavimo terminą ir šio termino atnaujinti neprašė, todėl mano, kad teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą. Teigia, jog apeliantas turėjo galimybę kreiptis į pirmosios instancijos teismą ir prašyti praleistą terminą atnaujinti, tačiau su tokiu prašymu į pirmosios instancijos teismą jis nesikreipė. Pažymėjo, jog jau yra išduotas liudijimas dėl santuokos nutraukimo, todėl mano, jog šis atskirasis skundas yra visiškai pavėluotas.
8.2. Nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė prašymo dėl termino atnaujinimo pateikimo tvarkos ir tiesiogiai dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą. Teigia, jog toks veiksmas yra neteisėtas, todėl aiškiai negalimas, todėl mano, jog atskirajį skundą patenkinti nėra galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).
12. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą ir turėdamas tikslą užtikrinti koncentruotą, greitą ir efektyvų bylų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius terminus (CPK 7 straipsnis, 73 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinį terminą, yra teisės paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo įgyvendinimas. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taigi praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų terminą teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta, tačiau pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie tokio pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
13. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas praleido įstatymu nustatytą 30 dienų terminą apeliaciniam skundui pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju būtina išsiaiškinti, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
14. Pažymėtina, kad svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato, tačiau vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teisminėje praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
15. Taigi svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį; jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos) neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka, nes priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-135/2010).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. gruodžio 17 d., bylą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka. Įstatymas numato, jog apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis), todėl atsižvelgdamas į tai, kad procesinio termino eiga prasidedama skaičiuoti rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia (šiuo atveju priimto teismo sprendimo)(CPK 73 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti suėjo 2019 m. sausio 16 d. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliacinis skundas teismui pateiktas 2019 m. sausio 17 d., t. y. terminą apeliaciniam skundui pateikti praleidus vieną dieną.
17. Atskiruoju skundu teigiama, jog apeliacinį skundą pateikti teismui buvo pavėluota dėl atsakovo silpnos sveikatos būklės, todėl, atsakovo vertinimu, terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje nėra duomenų, jog teismo sprendimo apskundimo laikotarpiu atsakovas turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau įvertinus byloje esančią medžiagą, jog atsakovas turi sveikatos problemų (2017 m. spalio 6 d. patyrė smegenų infarktą dėl nepatikslinto smegenų arterijų užsikimšimo arba susiaurėjimo), yra pensinio amžiaus, tikėtina, jog dėl vykstančio teisminio proceso bei ankstesnių sunkių susirgimų atsakovui galėjo sušlubuoti sveikata, o tai galėjo turėti įtakos apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimui.
18. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas tik 1 (vieną) dieną, todėl ši aplinkybė turėtų būti vertinama objektyviai, atsižvelgiant į apeliantui sukeliamas teisines pasekmes, t. y. netenkinus apelianto prašymo dėl apeliacinio skundo pateikimo termino atnaujinimo, apeliantas praranda vieną pagrindinių teisių, teisę į teisminę gynybą, kadangi yra užkertamas kelias apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienos darbo dienos vėlavimas yra nedidelis, todėl yra pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą.
19. Byloje, nenustatyta, jog atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu būtų buvęs nesąžiningas, procesinius dokumentus teikė įstatymo numatytais terminais, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant duomenų apie atsakovo persirgtas sunkias ligas, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas tik vieną dieną, atsakovas viso proceso metu iš esmės elgėsi sąžiningai, apriboti jo teisės į vieną pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – atsakovas neturėtų prarasti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo pagal kompetenciją grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, tenkinus atskirąjį skundą, ieškovės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą netenkintinas.
23. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir atsakovo B. M. apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.