Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-08-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1328-479/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-23Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-08-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
2A-1328-479/2019
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00333-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
B. M.
Ieškovas
S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1328-479/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00333-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui B. M. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. M. dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad šalys bendrų vaikų neturi, santuokos metu dalintino turto neįsigijo. Ieškinyje teigiama, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsakovas yra kaltas dėl iširusios santuokos, nes jis išvarė ieškovę iš namų, jos negerbė, nesirūpino šeimos išlaikymu, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Ieškovė ieškiniu teismo prašė nutraukti 2017 m. kovo 24 d. Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M. bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei S. M. paliko pavardę M., atsakovui – M., priteisė ieškovei iš atsakovo 423,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. kovo 24 d. Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto šalys neįgijo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigą būti lojaliais, vienas kitą gerbti, moraliai bei materialiai remti ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Kadangi abi šalys nesugebėjo išlaikyti santuokinių santykių, spręsti atsiradusių problemų abipusiu susitarimu, remti ir gerbti vienas kitą, santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo, teismas atsižvelgė į tai, kad santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl įvertinęs ieškovės valią ir interesus, teismas nusprendė ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę – M.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas B. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovei palikti santuokinę pavardę M. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę R.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę M.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarydama santuoką su atsakovu, ieškovė siekė perimti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovui nėra priimtina, jog ieškovė pasiliktų jo giminei priklausančią pavardę.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. M. prašo skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovė turi teisę pasilikti santuokos metu įgytą pavardę. Kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškovei jos santuokinę pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę M.. Kita Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalis apeliaciniu skundu nėra ginčijama.

10. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę M.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarydama santuoką su atsakovu, ieškovė siekė perimti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovui nėra priimtina, jog ieškovė pasiliktų jo giminei priklausančią pavardę. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

11. Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad pavardės pasirinkimas po santuokos nutraukimo yra sutuoktinio teisė, kuri gali būti apribota tik esant visoms Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms – 1) sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo; 2) kito sutuoktinio reikalavimas uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę; 3) sutuoktiniai neturi bendrų vaikų.

12. Nagrinėjamu atveju ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę M.. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliaciniu skundu ši teismo sprendimo dalis nėra ginčijama. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, tai yra ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, dėl kurios teismas galėtų atsakovo reikalavimu uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovė turi teisę pasilikti savo santuokinę pavardę, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

13. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kartu su prašymu yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. M. iš atsakovo B. M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma ČuchrajJolanta Gailevičienė