- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- II-163-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00040-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- R. T.
- Kategorijos
- 9.38pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno teritorinės muitinės (toliau ir Institucija) atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. T. atstovo advokato G. V. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-284-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-284-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) R. T. nubausta už tai, kad 2022 m. spalio 20 d. muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. T., atstovaudama gavėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno teritorinės muitinės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių postui pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (šalis siuntėja Rusijos Federacija, prekė aktyvuota anglis, atsijos skirtos techniniams tikslams, prekių kodas - 38021000 90, gavėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Muitinio įforminimo metu (2022 m. spalio 20 d.) buvo paimtas deklaruotos prekės mėginys (Mėginio ėmimo protokolas Nr. 22PR200875, 2022 m. spalio 20 d.). Remiantis Prekės klasifikavimo aktu Nr. 22K0136, 2022 m. spalio 21 d., nustatyta, kad elektroninėje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 20 d. aprašyta prekė (aktyvuota anglis, atsijos skirtos techniniams tikslams, prekių kodas - 38021000 90) yra medžio anglys, klasifikuojamos 4402 pozicijoje. Tyrimui pateikto mėginio (juodos spalvos, lengvi įvairių dydžių medžio anglies gabalėliai, ant kai kurių gabalėlių matoma medienos struktūra) TARIC kodas 4402 90 00 90. Nagrinėjamu atveju galioja 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kurio 3i straipsnio 1 dalis numato draudimą importuoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija (Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys, Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas 44. Deklarantas, pateikęs muitinės įstaigai elektroninę importo deklaraciją atsako už deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis. Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. T., 2022 m. spalio 20 d. pateikdama elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), joje netiksliai nurodė deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą) ir šis netikslios informacijos pateikimas turėjo įtakos draudimų taikymui. Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. T., 2022 m. spalio 20 d. pateikdama elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodžiusi netikslią informaciją apie deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą), kas turėjo įtakos draudimų taikymui, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalyje. R. T. už ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 1100 Eur dydžio bauda.
2023 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos R. T. atstovo advokato G. V. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su Kauno teritorinės muitinės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu nesutinka. Nagrinėjamu atveju esminiu ginču objektu yra tai, ar egzistuoja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - R. T. - kaltė dėl to, jog deklaruodama išleidimui į laisvą apyvartą ginčo prekę ir nurodydama prekės importo dokumentuose jos kodą 3802100090, ji tyčia arba dėl neatsargumo įrašė netinkamą ginčo prekės klasifikavimo kodą į prekės importo dokumentus, 2022 m. spalio 20 d. pateiktus teritorinei muitinei. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kadangi deklaruodama ginčo prekes R. T., kaip atstovė muitinėje, laikėsi ES muitų teisės aktų, visų pirma, ES Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - ir KN) reikalavimų, įsitikino ginčo prekių pobūdžiu ir objektyviomis savybėmis, kurios visos nuosekliai liudijo ir patvirtino vieną ir tą patį objektyvų faktą, jog ginčo prekė atitiko ne „medžio anglies“ (KN kodas 44029000), o „aktyvintos anglies“ (KN kodas 38021000) požymius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jokio bendro tarptautinėmis sankcijomis nustatyto draudimo iš Rusijos Federacijos įvežti į ES muitų teritoriją visus anglies produktus, neatsižvelgiant į jų rūšį, niekada nebuvo ir nėra nustatyta. ES Reglamentu 2022/576 įvestos tarptautinės sankcijos Rusijos Federacijai, kiek tai aktualu šio ginčo kontekste, yra taikomos tik „medžio angliai“, kurios KN kodas yra 44029000 (kas neginčijama), tuo tarpu, pavyzdžiui, aktyvintos anglies su KN kodu 38021000 importas iš Rusijos Federacijos nėra uždraustas. Konkrečiai, ES Reglamento 2022/576 3i straipsnyje, 1 dalyje, yra nurodoma, kad „Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos“. Tuo tarpu minėto Reglamento XXI priede, kaip draudžiamos importuoti prekės, minimos medžio anglys, klasifikuojamos KN 44 skirsnyje „Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys“ (t. y. KN kodu, prasidedančiu 44....). Taigi, draudžiama į ES muitų teritoriją įvežti tuos Rusijos Federacijos kilmės anglies produktus, kurie klasifikuojami konkrečiu KN kodu ir priskiriami konkrečiai anglies produktų rūšiai, o ne bendrai visiems anglies produktams).
Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu ir neginčijama, kad anglies produktus, klasifikuojamus KN kodu 38021000, kurį parinko deklaruodama prekes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra leidžiama importuoti iš Rusijos Federacijos (tai matyti iš ES oficialios TARIC muitinės informacinės sistemos duomenų, suvedus į ją TARIC kodą 38021000 bei pasirinkus prekės kilmės šalį - Rusijos Federaciją, - todėl nagrinėjamu atveju deklaruojant ginčo prekes KN kodu 38021000 jokių prielaidų ar galimybių įtarti, manyti, nuspėti ar pan., kad tai yra prekės, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos nebuvo (kiek tai susiję su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės vertinimu). Papildomai akcentuotina, jog ginčo prekių tarifinio klasifikavimo reglamentavimas taip pat nesukėlė ir negalėjo sukelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jokių pagrįstų prielaidų šias prekes klasifikuoti kitaip nei KN kodu 38021000(90) - paskutiniai du skaitmenys papildomai pridedami TARIC muitinės informacinėje sistemoje. Konkrečiai, atkreiptinas dėmesys, jog pagal bendrąją ES Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - ir KN) aiškinimo taisyklę (1-a taisyklė), klasifikuojant prekes, klasifikavimą, pirmiausiai, be kitų požymių, lemia pozicijos aprašymas: „juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis [kitomis taisyklėmis]“. Taip pat, papildomai atkreiptinas dėmesys, jog pagal nusistovėjusią ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, taikant ES muitų teisės aktus tarifinio klasifikavimo srityje, siekiant teisinio saugumo ir kontrolės supaprastinimo. prekių tarifine klasifikacija lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatomas atsižvelgiant į jų požymius ir objektyvias savybes, apibrėžtas KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabu formuluotėse. Taip pat pagal nusistovėjusią ES Teisingumo Teismo praktiką tarifinės klasifikacijos srityje prekės paskirtis gali būti laikoma objektyviu kriterijumi, jei ji yra būdinga šiai prekei, o šį būdingumą galima įvertinti remiantis objektyviais prekės požymiais ir savybėmis. ES Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad atliekant tarifinio klasifikavimo pozicijų aiškinimą yra galima (ir būtina) remtis papildomais KN aiškinimo šaltiniais, įskaitant KN Aiškinimo taisykles.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas nurodė, kad 2022 m. spalio 25 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu Kauno teritorinei muitinei buvo pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kuriuose, remiantis papildomais KN aiškinimo šaltiniais bei prekės gamintojo ir pirkėjo pateikta informacija, nurodoma, jog pagal viešai prieinamą informaciją ginčo prekė pagal jos objektyvių požymių aprašymus atitiko „aktyvuotos anglies“, o ne „medžio anglies“ požymius, t. y. ji visuose šaltiniuose, kuriais, deklaruodamas ginčo prekę, disponavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, buvo apibūdinta išimtinai kaip „aktyvuota anglis“ (žr. Kaliningrado Pramones-Prekybos rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. ekspertizės aktą Nr. 2509701, ginčo prekių pirkėjo raštą), skirta techniniams tikslams, jos gamybos metu buvo naudojamas „aktyvinimo metodas“. KN aiškinimo šaltiniuose, konkrečiai, ES Komisijos patvirtintuose KN Aiškinimo taisyklėse (2019) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parinkta 3802 pozicija ginčo prekių klasifikavimui yra apibrėžiama taip: 3802 - Aktyvintos anglys; aktyvinti gamtiniai mineraliniai produktai; gyvūninės, anglys, įskaitant panaudotas gyvūnines anglis. 3802 10 00 Aktyvintos anglys. Protokole nurodomas 4402 KN pozicijos tarifinio klasifikavimo kodas, siūlomas priskirti ginčo prekei, papildomai apskritai niekaip detaliau nepaaiškintas aukščiau nurodytuose šaltiniuose, todėl vadovautis kokiu nors alternatyviu, detalesniu aiškinimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo galimybės. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prieš deklaruodamas ginčo prekę, įsivertino visus aukščiau minėtus prekių tarifinio klasifikavimo šaltinius, atliko papildomus veiksmus prekės požymiams nustatyti (ką patvirtina ir pačios administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos ginčijamame nutarime minimi faktai, jog prekių gavėjo atstovui muitinėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma ir gauta informacija, jog deklaruota ginčo prekė - anglies produktai - buvo gaminami Rusijos Federacijoje kaip aktyvintos anglies produktai, skirti techniniams tikslams, o ne kepimo reikmėms. Taip pat buvo gauta informacija ir iš galutinio prekės naudotojo (duomenys neskelbtini) apie ginčo prekės, būtent kaip aktyvintos anglies produkto, naudojimą. Šiuo atveju, nors Kauno teritorinė muitinė ir nurodo, jog informaciją apie ginčo prekę pateikęs vienas iš subjektų - Kaliningrado Pramonės-Prekybos Rūmai - aprašė tik ginčo prekės perdirbimą, bet ne jos KN kodą, toks argumentas jokios teisinės reikšmės kaip kaltinamojo pobūdžio argumentas nagrinėjamu atveju neturi. Visiškai akivaizdu, jog trečiųjų valstybių institucijos ir negali pateikti jokių privalomų išvadų dėl ES muitų teisės aktų taikymo, tačiau, kartu akivaizdu ir tai, kad minėta informacija buvo reikšminga kaip įrodymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui deklaruojant ginčo prekę ir ji turėjo pagrindą į ją atsižvelgti. Šiuo atveju ginčo aplinkybės patvirtina tai, kad be specialių žinių panaudojimo, muitinės įstaigoms neatlikus papildomų patikrinimų, neištyrus ginčo prekės sudėties laboratoriniu tyrimu būdu, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (atstovė muitinėje) jokių objektyvių galimybių nusistatyti kitą prekės kodą neturėjo, o jo(-s) turimi dokumentai (įrodymai) jokių ginčo prekių požymių, sudarančių būtinybę ja deklaruoti KN pozicijos 4402 kodu, neindikavo.
Pareiškėjos atstovas pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikloje taikomi teisės norminiai jokių konkrečių pareigų prieš deklaruojant anglies produktus privalomai išsitirti jų sudėtį, atlikti jų laboratorinius tyrimus ir pan. specialius veiksmus neįtvirtina. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1B-525 ir jo 4 punktas nustato tik prekių turėtojo teisę (galimybę), o ne pareigą prašyti imti prekės pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl šių prekių pobūdžio, tačiau tokių abejonių, įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą ir turimus įrodymus, nekilo. Šiuo atveju tas faktas, dėl ginčo prekių klasifikavimo buvo surašyta Muitinės laboratorijos išvada (Kauno teritorinėje muitinėje iš Muitinės laboratorijos 2022 m. spalio 21 d. gautas prekių klasifikavimo aktas Nr. 22K0136, kuriame nurodytas kitas ginčo prekės kodas) tik patvirtina faktą, jog be specialių papildomų tyrimų taikymo (pvz. tyrimų laboratorijose, ką vėliau nagrinėjamu atveju atliko Muitinės laboratorija) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal jam prieinamus prekės išorinius požymius, savybes ar aprašymus neturėjo objektyvių galimybių kitaip suklasifikuoti ginčo prekės ir priskirti jai kitos pozicijos nei 3802 pozicija. Šiuo atveju, laikantis Kauno teritorinės muitinės pozicijos, jog Muitinės laboratorijos surašytas 2022 m. spalio 21 d. prekių klasifikavimo aktas Nr. 22K0136 patvirtina, kad ginčo prekė realiai buvo ne aktyvintos anglies produktas, bet medžio anglies produktas, tokia išvada aktuali yra ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kaip atstovo muitinėje, kaltės nustatymui, bet įvertinimui galimos prekių pirkėjo (gavėjo) kaltės, kuris užsakė šių prekių tiekimą iš Rusijos Federacijos ir jį organizavo savo reikmėms, už ką jo atsakingi darbuotojai ir turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal specialiąsias teisės normas - ANK 213⁸ ir ANK 515⁹ straipsnių nuostatas. Taip pat Ginčijamame nutarime yra minima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tariamai neginčijo Muitinės laboratorijos 2022 m. spalio 21 d. prekių klasifikavimo akto Nr. 22K0136, tuo pripažindamas jo išvadų teisingumą, tačiau šis teiginys visiškai neatitinka galiojančių procesinių teisės aktų normų bei teismų praktikos. Administracinių bylų teisenos įstatymas (3 straipsnis) ir aktuali teismų praktika leidžia ginčyti tuos administracinius aktus (sprendimus) kurie sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjams, o tarpinio bei procedūrinio pobūdžio mokesčius administruojančių institucijų sprendimai nėra ginčo objektas bei apskritai negali būti ginčijami. Nagrinėjamu atveju Muitinės laboratorijos 2022 m. spalio 21 d. prekių klasifikavimo akte Nr. 22K0136 jokių tiesiogiai taikomų pasekmių R. T. atžvilgiu (pvz. dėl sankcijų skyrimo, mokesčių apskaičiavimo ir t. t.) nebuvo nurodyta (šios pasekmės atsirado tik priėmus Ginčijamą nutarimą), pačiame klasifikavimo akte jokia galimybė jį ginčyti net nebuvo nurodyta (neminima). Todėl šis aktas negalėjo būti užginčytas atskira tvarka, o klausimas dėl ginčo prekių tarifinio klasifikavimo tuomet ir turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą dėl priimto Ginčijamo nutarimo, o ne kažkokia atskira ar specialia tvarka. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakomybėn patrauktas asmuo (atstovė muitinėje) jokio ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo nepadarė ir jos kaltės bei nusižengimo sudėties nėra (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Institucija remiasi teismų praktika, teismų kuri aktualiu nagrinėjamu momentu yra pasikeitusi, įskaitant tą aplinkybę, jog nuo 2017 m. įsigaliojo naujasis ANK, pakeitęs anksčiau galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taip pat keitėsi ir tokių bylų teismingumas (administracinių nusižengimų bylos ir skundai juose buvo perduotos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams), kas yra visuotinai žinoma ir jokio papildomo įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė. Todėl rėmimasis, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu atveju yra visiškai neaktualus, nes aktualiu einamuoju momentu šis teismas jokios praktikos administracinių nusižengimų bylose nenagrinėja. Be to, Kauno teritorinės muitinės minimos Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019¹⁰, AN2-318-245/2019¹¹ yra priimtos 2019 m. vasario - rugsėjo mėn. tačiau būtent po šio laikotarpio teismų praktika šiai dienai yra pasikeitusi (žr. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartį byloje AN2-76-935/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-354-651/2019). Nors administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai buvo žinoma ši aplinkybė, tačiau ji, manytina, sąmoningai ginčijamame nutarime ją paprasčiausiai nutylėjo kaip sau nepalankią aplinkybę. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis būtent šiuo metu formuojama aktualia teismu praktika, tais atvejais, kai deklarantas muitinės deklaracijoje įrašo atitinkamus prekės požymius, tokius kaip inter alia jo klasifikavimo kodas, remdamasis tik kompetentingu trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis, administracinė atsakomybė jam negali būti taikoma, nesant kaltės (privalomo subjektyviojo nusižengimo požymio). Konkrečiai, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi byloje AN2-76-935/2020 yra išaiškinęs, jog deklarantas, remdamasis trečiųjų asmenų jam pateiktais duomenimis apie išmuitinamą prekę, disponavo reikiama informacija ir neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl importo deklaracijoje nurodomo prekės kodo, kuris buvo nustatytas pagal trečiojo asmens pateiktus dokumentus. Tokiu atveju konstatuojama, kad jo psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo, todėl jo veiksmuose nėra visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, požymių. Pagal kitą aktualią teismų praktiką ir kitus joje pateikiamus išaiškinimus, yra nurodyta, kad (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-354-651/2019). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių (Taisyklės) 4 p. numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad deklarantas turi galimybe patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) bei tokiu būdu nustatyti prekės tarifini kodą. Tačiau įvertinus šias nuostatas, nėra pagrindo teigti. kad deklarantas kiekvienu atveju turi pareigą imtis tokiu veiksmu. Pasinaudoti šia teise muitinės tarpininkė tik turi teisę, ir, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, šia teise gali pasinaudoti tuo atveju, kai kyla abejonės dėl pateiktų duomenų apie preke. Įvertinus ir objektyvius prekės aprašymus bei išvaizdą (ginčo prekė nebuvo supakuota į buitiniam naudojimui, kepimui skirtos medžio anglies pakuotes), naudojimo paskirtį (kurią patvirtino tiek prekės galutinis naudotojas, tiek institucija Ginčo prekių kilmės šalyje) bei teisinį reglamentavimą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kitaip suklasifikuoti deklaracijoje ginčo prekių nei kaip 3802 pozicijoje negalėjo, jokiu objektyvių abejonių (įtarimų) dėl to nekilo. Taigi, nagrinėjamu atveju laikytina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykdė savo pareigas išsiaiškinti objektyvų ginčo prekių statusą, su juo susijusį teisinį reglamentavimą, kuris pats savaime yra aiškus, konkretus ir be jokių papildomų išlygų nurodantis, kad anglies produktai, pagaminti iš gamtinių mineralinių medžiagų aktyvinimo būdu, yra klasifikuojami 3802 pozicijoje, kas ir buvo padaryta, o toks ginčo prekių klasifikavimo būdas jokiems teisės norminiams aktams, įskaitant KN ir jos Aiškinimo taisykles neprieštaravo (deklaravimo metu). Atitinkamai, laikytina, jog objektyvieji galimo administracinio nusižengimo požymiai deklaravimo tvarkos pažeidimas dėl netinkamo prekės klasifikavimo kodo nurodymo nėra neginčijamai nustatyti, o jų nenustačius, patraukimas atsakomybėn pagal aktualią šiuo metu teismų praktiką yra negalimas ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta; tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-354-651/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį byloje AN2-76-935/2020).
Pareiškėjos atstovas pabrėžė, kad administracinei atsakomybei už tarptautinių sankcijų režimo pažeidimus taikyti yra skirti visiškai kiti straipsniai (specialiosios teisės normos), numatytos ANK 213 straipsnyje („Prekių gabenimo tvarkos pažeidimas“) ir ANK 515 straipsnyje („Tarptautinių sankcijų pažeidimas“). Minėtų straipsnių dispozicijose yra aiškiai aprašyti ir minimi nusižengimų požymiai aktualūs nagrinėjamu atveju, t. y. „įgyvendinamos tarptautinės sankcijos“, taip pat „prekių, kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimas pažeidžiant nustatytų tvarkų“. Būtent šių ANK straipsnių nuostatos individualizuoja kaip ir kokia turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė tarptautinių sankcijų pažeidimo atvejais (o ne ANK 212 straipsnio 3 dalis, kuri yra tik bendroji norma, taikoma visais prekių deklaravimo atvejais), tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo būti laikomas tinkamu atsakomybės subjektu, parinktu tinkamai siekiant nustatyti dėl susidariusios teisinės ir faktinės situacijos kaltą asmenį. Taip yra dėl tos priežasties, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir ginčo prekių gavėjo atstovas muitinėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nebuvo asmenys organizavę, koordinavę, vykdę ginčo prekių vežimą, užsakymą, atgabenimą į ES muitų teritoriją, jie apskritai nėra sudarę jokių su ginčo prekėmis susijusių draudžiamų sandorių, dėl kurių prekės buvo atvežtos į ES muitų teritoriją ir nėra tokių sandorių šalimis, visi tokie veiksmai buvo atlikti prekių gavėjo ir/arba kitų asmenų, kurie fiziškai vežė, gabeno prekes valia, iniciatyva ir dėl jų sąmoningų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog taikant atsakomybę pagal ANK 213 ir 515 straipsnio nuostatas atsakomybėn turėtų būti traukiamas atitinkamo subjekto, pažeidusio prekių gabenimo tvarką atsakingam asmeniui (vadovui arba kitam įgaliotam asmeniui), tai yra ne kartą pažymėta bei išaiškinta teismų praktikoje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - R. T. - vykdė tik ginčo prekių gavėjo atstovavimo muitinėje funkciją (o ne pati buvo ginčo prekių gavėjas ar šias prekes gabenęs asmuo), ji veikė išimtinai tik pagal jos teisėtai turimą ir gautą informaciją apie ginčo prekes ir jas deklaravo muitinei pagal jai prieinamus duomenis, kurie (kiek tai susiję su jos kompetencija) jokių abejonių dėl prekės deklaravimo kodo nekėlė. Jokių kitų šių ginčo prekių deklaravimo tvarkos pažeidimų nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta (kiek tai susiję su R. T. kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimu), todėl tuo atveju, jei, Kauno teritorinės muitinės vertinimu, fizinis ginčo prekių į ES muitų teritoriją atgabenimas ir buvo susijęs su Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimu, teisinė atsakomybė turėjo būti taikoma šiuos veiksmus faktiškai atlikusiems asmenims pagal ANK 213 ir/ar ANK 515 straipsnių nuostatas. Atitinkamai, darytina išvada, jog bet kuriuo atveju ginčo teisinėje situacijoje Kauno teritorinė muitinė administracinę atsakomybę pritaikė netinkamam subjektui ir tai sudaro papildomą teisini pagrindą R. T. paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti (kaip neteisėtą ir nepagrįstą).
Pareiškėjos atstovo nuomone, Institucija nesilaikė ANK 567 straipsnio nuostatų. Ginčijamame nutarime yra minima, jog: Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys R. T. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų bei juos pažeidinėti. Šiuo klausimu atkreiptinas dėmesys, kad nei protokole, nei nutarime nėra nustatyta jokių faktų ar aplinkybių, kad anksčiau administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo taikomos kokios nors atsakomybės priemonės už nusižengimus, kurie savo pobūdžiu kaip nors būtų susiję su Ginčijamo nutarimo turiniu ir jame aprašyto „nusižengimo“ pobūdžiu. Ginčijamame nutarime yra minimas anksčiau priimtas kitas procesinis sprendimas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANRN-71-2022, tačiau kaip jis savo turiniui yra susijęs su nagrinėjama byla niekaip nėra paaiškinta.
Ginčijamame nutarime yra nurodyta, kad byla buvo išnagrinėta viešame posėdyje žodinio proceso tvarka (2022 m. gruodžio 14 d.). Tačiau, nors toks bylos nagrinėjimo posėdis aktualiu atveju iš tiesų vyko, jame paprasčiausiai tik buvo skaitomos, cituojamos frazės, citatos iš jau priimto Ginčijamo nutarimo teksto, pavyzdžiui, pažodžiui pakartota jokio aiškaus teisinio pagrindo neturinti frazė (prie kurios nėra jokios nuorodos į ją pagrindžiantį teisės norminį aktą ar aktus aktualius administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui). Taip pat bylos žodinio nagrinėjimo metu (ką teisme gali patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas) buvo minimi faktai, kurių net nėra aprašyta, inkriminuota bei pagrįsta nei 2022 m. spalio 25 d. protokole, nei Ginčijamame nutarime, pavyzdžiui, tai, jog tariamai pagal ginčo prekių gavėjo pobūdį buvo ar turėjo būti aišku, jog jis importuoja ne aktyvintą anglį, o medžio anglis (nors tai niekaip niekur Kauno teritorinės muitinės nepaaiškinta, nepagrįsta, apie jokius prekių gavėjui teiktus užklausimus ar jo patikrinimus tuo klausimu nėra minima), akcentuojami jau aukščiau aprašyti teiginiai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau buvo anksčiau baustas (nors apie tai nebuvo paminėta protokole), yra linkęs daryti nusižengimus, atitinkamai, jį reikėtų nubausti ir šiuo atveju (kas ir buvo nedelsiant padaryta). Visos šios aplinkybės ir Ginčijamo nutarimo argumentacija patvirtina, tai, kad administracinio nusižengimo byla nebuvo išnagrinėta objektyviai, laikantis ANK 567 straipsnio nuostatų ir jų reikalavimų, bei turint išankstinę administracinėn atsakomybėn patraukta asmenį kaltinančią nuostatą, paprasčiausiai įvardijant jį kaip linkusį daryti administracinius nusižengimus asmenį, tačiau nevertinant realių įvykio aplinkybių, ginčo prekių deklaravimo eigos ir jo reglamentavimo. Visa tai liudija apie tai, jog Kauno teritorinė muitinė, palaikydama kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui, iš esmės net nesigilino į jokias bylos teisines ir faktines aplinkybes ir, turėdama išankstinę nuostatą, priėmė formalų bei neobjektyvų procesinį sprendimą (Ginčijamą nutarimą), kuris privalo būti panaikintas teisme. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimą R. T. administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_-284-2022 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylą R. T. atžvilgiu nutraukti, nenustačius ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių (sudėties).
Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos R. T. skundą nurodė, kad šioje administracinio nusižengimo byloje R. T. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą. R. T. buvo nubausta pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį už netikslios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, kai tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, o ne už, kaip teigiama skunde, tarptautinių sankcijų pažeidimą. 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau- Sąjungos muitinės kodeksas) 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato reikalavimus asmenims, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantiems atliekant muitinės formalumus, pareigas. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visus toliau išvardintus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Atsižvelgus į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, matyti, kad deklarantas (jo atstovas), pateikęs (užpildęs jos duomenis) muitinės įstaigai muitinės deklaraciją atsako už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, ir tos aplinkybės neginčija R. T., kad ji, 2022 m. spalio 20 d. surašė duomenis (informaciją) ir muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), ir, kaip vėliau paaiškėjo, joje netiksliai nurodė deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą) ir šis netikslios informacijos pateikimas turėjo įtakos draudimų taikymui. Nagrinėjamu atveju nepaneigtina aplinkybė, jog administracinio nusižengimo padarymo metu (2022 m. spalio 20 d.) galiojo 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kurio 3i straipsnio 1 dalis numato draudimą importuoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija (Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys, Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas 44). Institucija nurodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos 3 straipsnio (a) dalis nurodo, jog valstybės narės privalo savo teisinėje sistemoje užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu, už kurį taikoma atsakomybė be kaltės būtų laikomi veiksmas (neveikimas) kai asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, neužtikrina deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Sąjungos kodekso 15 straipsnio 2 dalies i punktą. Nagrinėjamu atveju R. T. neneigia, kad nedisponuodama specialiomis žiniomis ar priemonėmis pati neturėjo jokių galimybių kitaip suklasifikuoti ginčo prekes, kol nebuvo paimtas deklaruojamos prekės mėginys ir surašytas Prekės klasifikavimo aktas. Jei asmuo savo rizika nepasinaudoja teisės aktų numatytomis teisėmis (pvz. pačiam inicijuoti mėginio ėmimą, kreiptis į muitinės įstaigą dėl prekės kodo nustatymo) ir neįsitikina, kad muitinei teikiamoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, ir vis tiek ją pateikia muitinės įstaigai, laikytina, kad asmuo sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, todėl kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. R. T. skundo argumentas, kokių priemonių ir kokiais šaltiniais rėmėsi, parinkdama deklaruojamai prekei TARIC kodą, Kauno teritorinės muitinės nuomone, vertinamas kritiškai ir laikytinas kaip gynybinė versija. Nagrinėjamu atveju neginčijama aplinkybė, kad jeigu deklaruojama prekė būtų aktyvinta anglis, ji turėtų būti deklaruojama (remiantis tais pagrindais, kurie nurodomi Skunde) TARIC kodu 3802100 00, tačiau deklaruojama ir muitinei pateikta prekė buvo ne aktyvinta anglis, o medžio anglis, kurios TARIC kodas 44029000 90. Pagal ANK 567 ir 569 straipsnių nuostatas, administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. R. T. skunde argumentai, pagrindžiantys Kauno teritorinės muitinės padarytus proceso teisės pažeidimus vertintini kaip gynybinė versija. Iš argumentų turinio matyti, kad R. T. iš esmės tik neigia savo kaltę ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateikia savą šių aplinkybių vertinimą ir subjektyvias interpretacijas, kaip turėtų būti vertinami byloje esantys įrodymai. Kauno teritorinės muitinės nuomone, Nutarimas yra teisėtas, kadangi jame padarytos pagrįstos išvados dėl administracinio nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos, ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai, todėl nėra pagrindo nėra pagrindo jį naikinti. Kauno teritorinė muitinė prašo R. T. skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.
Institucijos atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-284-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) R. T. nubausta už tai, kad 2022 m. spalio 20 d. muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. T., atstovaudama gavėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno teritorinės muitinės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių postui pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (šalis siuntėja Rusijos Federacija, prekė aktyvuota anglis, atsijos skirtos techniniams tikslams, prekių kodas - 38021000 90, gavėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Muitinio įforminimo metu (2022 m. spalio 20 d.) buvo paimtas deklaruotos prekės mėginys (Mėginio ėmimo protokolas Nr. 22PR200875, 2022 m. spalio 20 d.). Remiantis Prekės klasifikavimo aktu Nr. 22K0136, 2022 m. spalio 21 d., nustatyta, kad elektroninėje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 20 d. aprašyta prekė (aktyvuota anglis, atsijos skirtos techniniams tikslams, prekių kodas - 38021000 90) yra medžio anglys, klasifikuojamos 4402 pozicijoje. Tyrimui pateikto mėginio (juodos spalvos, lengvi įvairių dydžių medžio anglies gabalėliai, ant kai kurių gabalėlių matoma medienos struktūra) TARIC kodas 4402 90 00 90. Nagrinėjamu atveju galioja 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kurio 3i straipsnio 1 dalis numato draudimą importuoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija (Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys, Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas 44. Deklarantas, pateikęs muitinės įstaigai elektroninę importo deklaraciją atsako už deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis. Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. T., 2022 m. spalio 20 d. pateikdama elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), joje netiksliai nurodė deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą) ir šis netikslios informacijos pateikimas turėjo įtakos draudimų taikymui. Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. T., 2022 m. spalio 20 d. pateikdama elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodžiusi netikslią informaciją apie deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą), kas turėjo įtakos draudimų taikymui, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalyje. R. T. už ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 1100 Eur dydžio bauda.
Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 straipsnio 3 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.
Neginčytina, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas.
Iš skundo matyti, kad ginčo, jog buvo neteisingai nurodytas prekių TARIC kodas, nėra, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. T. ir jos atstovas tvirtina, jog ji niekaip negalėjo žinoti, kad pateikta prekė turi būti klasifikuojama kitu kodu, todėl jos veiksmų traktuoti kaip nepagrįstą pasitikėjimą ar nerūpestingumą, nebuvo jokio pagrindo. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. neneigia, kad nedisponuodama specialiomis žiniomis ar priemonėmis pati neturėjo jokių galimybių kitaip suklasifikuoti ginčo prekes, kol nebuvo paimtas deklaruojamos prekės mėginys ir surašytas Prekės klasifikavimo aktas. Jei asmuo savo rizika nepasinaudoja teisės aktų numatytomis teisėmis (pvz. pačiam inicijuoti mėginio ėmimą, kreiptis į muitinės įstaigą dėl prekės kodo nustatymo) ir neįsitikina, kad muitinei teikiamoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, ir vis tiek ją pateikia muitinės įstaigai, laikytina, kad asmuo sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, todėl kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius.
Nustojus galioti Muitinės departamento 2004 m. birželio 7 d. įsakymui Nr. 1B-615, nuo 2016 m. birželio 28 d. įsigaliojo 2016 m. birželio 20 d. priimtas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1B-525 „Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) su teikimo taisyklių patvirtinimo.“ Šio įsakymo II skyrius suteikė prekių turėtojui teisę gauti vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) prekių turėtojui. Šio įsakymo 4 punkte nustatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), Taisyklių nustatyta tvarka gavęs teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra muitinės prižiūrimos prekės, Vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius). Šis įsakymas priimtas vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas ir 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotu reglamentu (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, matyti, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus deklarantė atsako už deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis. Tam, kad deklaracijoje būtų nurodyti teisingi duomenys, teisės aktai prekių turėtojui numato teisę patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius). Tikrinimą gali atlikti esant abejonėms apie deklaruojamų prekės kodų teisingumą. Muitinės tarpininkė, veikdama apdairiai ir rūpestingai, privalėjo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama aplinkybė, kad aktyvintos anglies TARIC kodas, deklaruojant ją muitinės procedūrai, yra 3802100090, tačiau 2022 m. spalio 20 d. muitinei pateikta prekė buvo ne aktyvuota anglis, atsijos skirtos techniniams tikslams, o medžio anglys, klasifikuojamos TARIC 4402 pozicijoje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja R. T. neneigia aplinkybės, kad prekės klasifikavimo aktas jai buvo pateiktas, tačiau prekės gavėjas (deklarantas) teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto prekės kodo neginčijo, taip patvirtinant aplinkybę, kad elektronine importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 20 d. buvo deklaruota ne aktyvuota anglis, atsijos skirtos techniniams tikslams, o medžio anglys. Šiuo atveju Kaliningrado Pramonės-Prekybos rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. ekspertizės aktas Nr. 2509701 nelaikytinas kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos teikti atitinkamas prekes, išvada. Pažymėtina ir tai, kad šios ekspertizės tikslas buvo ne prekės KN kodo nustatymas, bet prekės perdirbimo fakto nustatymas.
ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas yra formalus, todėl pakanka nustatyti, kad deklarantas deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis.
Teismas manymu, kad pareiškėja nesiekė ir nenorėjo tyčia pateikti deklaraciją, kurioje nurodyti neteisingi duomenys, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų Kauno teritorinei muitinei teikiamos informacijos teisingumu.
Vykdydami savo veiklą, verslo subjektai turėtų taikyti rizika pagristą požiūrį, gerai įsivertinti visus jų veiklai laikomus teisinius reikalavimus ir apribojimus, tinkamai nusistatyti turimų verslo partnerių ir jų naudos gavėjų tapatybę bei reputaciją ir efektyviai sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras ir politikas, kad būtų užtikrintas tinkamas atitikties tarptautinių sankcijų reikalavimams valdymas ir kontrolė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė R. T. 2022 m. spalio 20 d. pateikdama elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodžiusi netikslią informaciją apie deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą), kas turėjo įtakos draudimų taikymui, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje.
Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjai R. T. už ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 1100 Eur dydžio bauda. Laikytina, kad bauda individualizuota tinkamai, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikyti nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad R. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį patraukta pagrįstai, darytina išvada, kad skundžiamas 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-284-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl R. T. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
R. T. skundo netenkinti ir Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-284-2022 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.