- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-354-651/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kategorijos
- 1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. B. 2019 m. rugsėjo 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad A. B. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 2018 m. rugsėjo 27 d. prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įformintą elektroninę importo deklaraciją (toliau - importo deklaracija) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prekę „Silikoninis kačiukų kraikas“, deklaravo TARIC kodu 2811 22 00 90. Muitinio įforminimo metu kilus abejonėms dėl kraiko TARIC kodo teisingumo, vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis buvo paimti minėtos prekės mėginiai, kurie tyrimams išsiųsti į Muitinės laboratoriją. Klaipėdos teritorinė muitinė išanalizavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolą su pateiktomis rekomendacijomis nustatė, kad tyrimui pateiktas katinų kraiko užpildas „PLEASE Crystals“ 3,8 L, pagamintas iš silikagelio su dažiųjų medžiagų priedu. Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. spalio 31d. užpildė Prekės klasifikavimo aktą Nr.l8L0301, kuriuo prekę suklasifikavo TARIC kodu 3824 99 96 99 ir 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190746S, kuria pakeitė importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės TARIC kodą iš 2811 22 00 90 į 3824 99 96 99 ir įregistravo mokestinę nepriemoką muito — 468,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą - 98,00 Eur, iš viso 566,00 Eur, o tai sudaro 11,32 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Pateikdama importo deklaracijose neteisingus deklaruojamos prekės duomenis (TARIC kodas, apskaičiuoti mokesčiai) A. B. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2, 27.37.3, 27.53 punktų nuostatas Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla, kurioje A. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį, nutraukta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad klaidingi duomenys muitinei (klaidingas prekės TARIC kodas) buvo pateikti ne dėl A. B. tyčinių veiksmų, o dėl klaidingų užsakovo pateiktų duomenų. Teismas nenustatė A. B. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėties elemento - kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylą nutraukė (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinė muitinė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarimą dėl A. B. panaikinti ir priimti naują nutarimą. Klaipėdos teritorinė mano, jog A. B. kaltė įrodyta bylos medžiaga ir darytina išvada, kad šioje situacijoje yra muitinės tarpininko atstovės neatsargi kaltė, nes pasitikėdama turima informacija apie prekes, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmės, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtina, kad pagal tuo metu galiojusį 1993-07-02 Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2454/93, išdėstant} Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str. nuostatas, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačio deklaranto atsakomybės, o vertinant ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti (pvz. imti mėginius). Sąjungos muitinės kodekso 134 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Dėl nurodytų argumentų mano, kad argumentai, kad ji neturi pareigos tikrinti prekių sudėties, imti pavyzdžius, yra nepagrįsti ir tai patvirtina, kad ji turėjo galimybę išvengti netikslaus kodų surašymo. Jei asmuo savo rizika nepasinaudojo įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikinęs, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, vis tik ją pateikia muitinės įstaigai, t. y. sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Mano, kad byloje nėra aplinkybių atleidžiančių muitinės tarpininko atstovę nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019-03-21 nutarimu neįvertino visų minėtų aplinkybių ir netinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas.
4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkė teismo išvada, kad nėra įrodyta nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, subjektyvioji pusė ir mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. B. veiksmuose yra visi nusižengimo požymiai. Tvirtina, kad deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą ir faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, nenaikina deklaranto atsakomybės. Nurodo, kad šiuo atveju pažeidėja veikė neatsargia kaltės forma.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 9 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčios kaltės forma, ir atsižvelgęs į tai, kad A. B. klaidingai nurodė prekės tarifinį kodą tik dėl to, kad toks buvo pateiktas užsakovo dokumentuose, sprendė, kad nėra jos tyčios. Taigi pirmosios instancijos teismas neįžvelgė A. B. tyčios ir apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad A. B. veiksmuose yra tiesioginės tyčios požymių, tačiau šis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnis). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (atnaujintos administracinio nusižengimo bylos Nr. 2AT-48-511/2019). Nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi būtina nustatyti, ar A. B. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padarinius t. y. veikė neatsargiai.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. B. veikė neatsargia kaltės forma.
10. Apeliantės tvirtinimu, A. B. turėjo galimybę išvengti netikslaus kodų surašymo atlikusi prekių patikrinimą. Tuo tarpu A. B. tvirtina, kad ji ne tik neturėjo pagrindo abejoti užsakovo nurodytu prekės tarifiniu kodu, bet ir neturėjo pareigos patikrinti prekių sudėtį siunčiant prekę į laboratoriją. Taigi ginčas yra kilęs dėl to, ar A. B. turėjo pareigą tikrinti prekių sudėtį.
12. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad muitinės tarpininkė turėjo galimybę patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) bei tokiu būdu nustatyti prekės tarifinį kodą. Tačiau įvertinus šias nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad muitinės tarpininkė kiekvienu atveju turi pareigą imtis tokių veiksmų. Pasinaudoti šia teise muitinės tarpininkė tik turi teisę, ir, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, šia teise gali pasinaudoti tuo atveju, kai kyla abejonės dėl pateiktų duomenų apie prekę.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad turima informacija apie prekes neatitiko faktinės padėties ir, atlikus silikagelio katinų kraiko, tualeto užpildo „PLEASE Crystal“ tyrimą, paaiškėjo, kad prekės tarifinis kodas yra 3824 99 96 99. Tačiau analizuojamu atveju vien nustatytas faktas, kad prekės kodas buvo neteisingas, nes katinų kraiko užpildas „PLEASE Crystal“ sudarytas iš dviejų rūšių granulių ir vien dėl to produktas nepriskirtinas 2811 pozicijai, dar nesudaro pagrindo savaime patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.
14. Iš Muitinės pateiktų duomenų akivaizdu, kad tinkamą prekės tarifo kodą buvo galima nustatyti tik atlikus išsamų tyrimą laboratorijoje, tačiau tokį tyrimą muitinės tarpininkė būtų privalėjusi atlikti, jei jai būtų kilusi bent menkiausia abejonė dėl kodo teisingumo. A. B. nurodė, kad jai nekilo jokių abejonių dėl užsakovo pateiktų duomenų apie prekę. Ji neturėjo jokio pagrindo netikėti pateiktų duomenų tikrumu, nes užsakymas buvo gautas iš Švedijos ir visuose pateiktuose dokumentuose: sąskaitoje-faktūroje, (Invoice), pristatymo lape (Delivery note), pakavimo lape (packing materials list) kokybės sertifikate (quality certificate) buvo nurodytas tas pats tarifinis kodas. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. turėjo visą išsamią informaciją apie gautą prekę, visuose prekę lydinčiuose dokumentuose buvo nurodytas tas pats prekės tarifinis kodas, be to, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, papildomą pasitikėjimą dokumentais kėlė ir faktas, kad prekė atsiųsta iš Švedijos, t. y. patikimos šalies. Apeliantė taip pat nenurodė nė vieno argumento, dėl ko A. B., įvertinus pateiktus dokumentus ar matant prekę, būtų galėjusi kilti bent menkiausia abejonė dėl prekės tarifo kodo neteisingumo. Taigi nesant jokių duomenų, kad A. B. turėjo bent menkiausią pagrindą abejoti užsakovo pateiktais duomenimis apie prekę, nėra pagrindo teigti, kad ji privalėjo atlikti prekės patikrinimą. Minėta, kad teisės aktuose nėra nustatyta muitinės tarpininkės pareiga kiekvienu atveju atlikti prekės patikrinimą. Vadinasi, esant tokiai faktinei situacijai, teigti, kad A. B. būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padarinius t. y. veikė neatsargiai, negalima. Kita vertus, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybė patraukto asmens darbinė patirtis muitinės tarpininko srityje nėra didelė. Patikrinus duomenis apie A. B. Sodra informacinėje sistemoje matyti, kad A. B. bendrovėse, kurios užsiima muitinės tarpininkų paslaugomis, dirba nuo 2017-07-01 (UAB „M.“ nuo 2017-04-01, UAB „A“ nuo 2019-06-26). Tokie duomenys leidžia manyti, kad A. B. pagal savo darbinę patirtį iš tiesų nesielgė neapdairiai ar neatsakingai, priešingai, ji patikrino visus gautus duomenis apie prekę ir nekilus jokioms abejonėms dėl prekės kodo teisingumo, jį nurodė importo deklaracijoje. Pastebėtina ir tai, kad A. B. dar nebuvo bausta administracine tvarka už administracinių nusižengimų kodekse numatytus pažeidimus, susijusius su muitinės funkcijų vykdymu. Būtent šių visų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. veiksmuose nėra ir neatsargios kaltės požymių.
15. Dėl apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos, kuria prašoma vadovautis nurodytina, kad ja vadovautis nėra pagrindo, nes skiriasi faktinės situacijos, pvz. administracinio nusižengimo byloje AN2-317-813/2019 muitinės tarpininkė turėjo neišsamią informaciją apie prekę.
16. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar A. B. veiksmuose nėra neatsargios kaltės požymių, tačiau nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą nesant A. B. veiksmuose subjektyviųjų ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių, iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.