Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo S. B. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nustačius, kad jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė surašė administracinio nusižengimo protokolą S. B. dėl to, kad ji, būdama muitinės tarpininko UAB „D.L.“ atstove, 2018 m. birželio 4 d. pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TARIC kodą, dėl ko buvo apskaičiuota 595 Eur mokestinė prievolė, tokiais savo veiksmais pažeisdama 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas. Tokiais savo veiksmais S. B. buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos atstovo skundas netenkintinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

9. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, jog, norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje.

10. ANK 212 straipsnio 2 dalis, kuri galiojo elektroninės importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo metu, numatė atsakomybę deklarantui, kuris pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje arba kitaip suklaidino muitinę, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti vien faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog asmuo tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019). Taigi nekyla abejonių, jog ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, o asmens kaltė kaip ir bet kurio kito ANK numatyto administracinio nusižengimo atveju turi būti įrodyta ir negali būti preziumuojama.

11. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių ginčų dėl to, kad UAB „D.L.“ atstovė S. B. muitiniam įforminimui 2018 m. birželio 4 d. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „K.“ įsigytų ir į Europos Sąjungos muitų teritoriją importuotų prekių, kurioje nurodė neteisingą įvežtų prekių kodą, dėl ko susidarė valstybei mokėtinų mokesčių nepriemoka, kurios dydis 595 Eur. Iš S. B. paaiškinimų matyti, kad ji dirba UAB „D.L.“, kuri UAB „K.“ teikia muitinės tarpininko paslaugas. UAB „K.“ darbuotojai visuomet pateikia muitinamų prekių vertimą, visą informaciją apie prekes. Gavus dokumentus, ji visuomet žiūri, kas juose parašyta. Elektroniniu paštu iš UAB „K.“ gautuose dokumentuose dėl išmuitinamų prekių buvo nurodytas prekės pavadinimas bei prekės serijinis numeris. S. B. minėtos prekės serijinį numerį įvedė į internetinės paieškos sistemą „Google“ ir jai pateikė prekių sąrašą. Duomenys nurodyti internetinės paieškos sistemoje „Google“, pateiktuose dokumentuose bei sąskaitoje sutapo, todėl ji pasirinko būtent tokį kodą, kurį nurodė deklaracijoje (b. l. 34). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja E. G. patvirtino, kad UAB „K.“, atsivežusi prekes iš trečiųjų šalių, perduoda jas muitinės tarpininkams išmuitinti. Išmuitinimui muitinės tarpininkui teikia informaciją apie prekes, teikia prekių aprašymus, siunčia prekių specifikacijas, iškilus klausimams, teikia papildomą informaciją. Nagrinėjimu atveju buvo lygiai taip pat, t. y. UAB „K.“ pateikė informaciją UAB „D.L.“ apie išmuitinamą prekę (b. l. 83). Taigi tiek S. B., tiek liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad S. B. disponavo reikiama informacija ir neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl importo deklaracijoje nurodomo prekės kodo, kuris buvo nustatytas pagal UAB „K.“ pateiktus dokumentus.

12. Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys neleidžia daryti išvados, jog S. B. tyčia importo deklaracijoje nurodė neteisingą prekių kodą. Apeliaciniame skunde taip pat nėra keliama versija, kad S. B. veikė tyčia.

13. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad S. B. veikė neatsargia kaltės forma, t. y. ji, tikrindama UAB „K.“ duomenis, nesielgė pakankamai rūpestingai bei atidžiai, nesiėmė visų būtinų veiksmų, jog įsitikintų deklaracijoje nurodomo prekės kodo teisingumu.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Institucijos atstovo teiginys, kad S. B. veikė neatsargia kaltės forma, yra deklaratyvaus pobūdžio, jis nėra pagrįstas nei byloje užfiksuotais duomenimis, nei teisės aktų nuostatomis. Pozicija, kad S. B. veikė neatsargia kaltės forma iš esmės yra grindžiamas tik faktu, jog deklaracijoje buvo nurodyti neteisingi duomenys apie deklaruojamų prekių TARIC kodą. Vis tik, kaip jau buvo minėta anksčiau, faktas, kad deklaracijoje buvo nurodyti neteisingi duomenys, savaime nepagrindžia asmens kaltės padarius ANK 212 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

15. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad S. B. būtų neteisingai deklaraciją užpildžiusi neatsargiai, t. y., kad ji numatė, jog deklaracijoje pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingų pasekmių, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, ar kad to nenumatė, nors pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, jog nei administracinio nusižengimo protokole, nei apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokios konkrečios pareigos, numatytos teisės aktuose, kurią privalėjo vykdyti S. B., nevykdymas ar netinkamas vykdymas nulėmė tai, jog deklaracijoje buvo nurodytas neteisingas prekių kodas, t. y. kokių konkrečių teisės aktuose numatytų veiksmų ji nesiėmė, nors privalėjo imtis, siekdama tinkamai nustatyti importuojamos prekės kodą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019 yra nurodęs, jog 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkto bei Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už nurodytų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nenustato konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, kurią pažeidus kyla teisinė atsakomybė. Apeliaciniame skunde jokiais administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais duomenimis nėra pagrindžiama pozicija, kad pagal susidariusią situaciją S. B. numatė, kad jai pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, ar, jog S. B. pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, jog dėl jos veikimo ar neveikimo atsiras ANK 212 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai. Kaip jau buvo nurodyta šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje, S. B. neturėjo pagrindo nesivadovauti UAB „K.“ pateiktais duomenimis, kurie sutapo su jų tikrinimo metu gautais duomenimis, ir neturėjo jokio pagrindo numanyti, kad jai buvo pateikti klaidingi duomenys apie importuojamas prekes.

16. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog S. B. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, jog psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo, todėl jos veiksmuose nėra visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, požymių. Čia pabrėžtina ir tai, kad, sužinojusi apie deklaracijos trūkumą, S. B. nedelsiant kreipėsi į UAB „K.“ atstovus dėl pateiktos informacijos apie importuojamą prekę patikslinimo.

17. Esant aptartų aplinkybių visumai, apeliacinė instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra paliktinas galioti, o Institucijos atstovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno teritorinės muitinės atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.