- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1847-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- G. R.
- Advokatai
- Simona Ambroziūnaitė, Romualdas Drakšas, Simona Ambroziūnaitėpas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R.- C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. R. - C. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. C., kuriuo prašo nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti pavardžių klausimą po santuokos nutraukimo, nepilnamečio šalių sūnaus N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą 1200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 d. terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Dėl dokumentų vertimų.
3. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, šalys tarpusavyje bendrauja anglų kalba, taigi atsakovas, labai tikėtina, nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos. Atsakovas ir jo atstovai taip pat yra nurodę, kad atsakovas nesupranta pakankamai angliškai, kad galėtų suprasti teismo procesą, jei dokumentai būtų verčiami į anglų kalbą, ir pageidauja dokumentų vertimo į jo gimtąją (duomenys neskelbtini) kalbą.
4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalimi, 113 straipsnio 3 dalimi, 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 8 straipsnio reikalavimais pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turėtų pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimus į (duomenys neskelbtini) kalbą, kad dokumentai galėtų būti tinkamai įteikti atsakovui.
Dėl įrodymų, dokumento originalo.
5. Pirmos instancijos teismas išaiškino, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, patvirtinantys procesiniame dokumente dėstomas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
6. Pirma, nutraukdamas santuoką, teismas išsprendžia sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis), išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia teismui nutraukus santuoką arba kitais įstatymo nustatytais pagrindais (CK 3.100 straipsnis). Tai reiškia, kad santuokos nutraukimo byloje teismas turi teisę ir pareigą padalyti sutuoktinių nepadalintą, bendrosios jungtinės nuosavybės teise jų turimą turtą. Pagal CPK 786 straipsnį išimtinai tik Lietuvos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.
Šalies argumentai
6.1. Ieškovė teigia, kad turtiniai klausimai spręstini vadovaujantis šalių sudaryta povedybine sutartimi (duomenys neskelbtini) teismuose, tačiau nepateikia teismui povedybinės sutarties kopijos, kuri patvirtintų ieškovės teiginius. Sutartis (su vertimu į valstybinę kalbą) turėtų būti teismui pateikta.
6.2. Ieškovė taip pat turėtų pateikti teismui duomenis iš valstybės įmonės „Regitra“, kurie patvirtintų, kad šalys neturi Lietuvos Respublikoje registruotų santuokos metu įgytų transporto priemonių arba pagrįsti, kad Lietuvos Respublikoje šalių vardu registruoti automobiliai (jei tokių yra) šioje byloje nedalintini.
Žemesnės instancijos teismas
7. Antra, remiantis CPK 382 straipsnio 8 punktu, kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo į bylą betarpiškai turi būti pateiktas santuokos liudijimo (santuokos sudarymo įrašą liudijančio dokumento) originalas. Byloje yra pateikta tik dokumento kopija, todėl ieškovė įpareigotina šį dokumentą betarpiškai pateikti teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliantė G. R. - C. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad atsakovui P. C. skirti procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. e2-7991-1102/2021 gali būti teikiami anglų kalba.
9. Nesutikimo su nutartimi motyvus apeliantė grindžia sekančiomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
10. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodė teismui, kad jo anglų kalbos žinios neleidžia jam suprasti ieškinio vertimo į anglų kalbą. Atsakovas nuslėpė nuo teismo, kad jis puikiai moka anglų kalbą.
10.1. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju specialistu. (duomenys neskelbtini) įsidarbinimo sąlygose (kurios viešai skelbiamos internete1) nurodoma, kad aplikuojant į tarnybą, „[v]isi kandidatai privalo pademonstruoti savo anglų kalbos žinias, kadangi ši kalba yra pagrindinė (duomenys neskelbtini) bendravimo kalba bei yra naudojama įdarbinimo metu.“.
10.2. Atsakovas, kandidatuodamas į darbo poziciją (duomenys neskelbtini), savo pareiškime nurodė, kad lengvai (t. y. gerai) anglų kalba skaito, rašo, kalba ir supranta.
10.3. Atsakovas, aprašydamas kaip jis susipažino su ieškove, pats nurodo, kad „Ieškovė čia dirbo ir papildomai (duomenys neskelbtini) universitete studijavo ir siekė įgyti magistro laipsnį duomenų apsaugos ir visuomenės (angl. Data Science and Society) srityje. Tuo tarpu Atsakovas tame pačiame universitete bei įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo kaip duomenų apsaugos ir pažangiosios analizės docentas (angl. associate professor of Data Science and Advanced Analytics)“. Ieškovė paaiškina, kad kai ji susipažino su Atsakovu, jis dėstė (duomenys neskelbtini) universitete anglų kalba bei dirbo tarptautinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje darbo kalba buvo tik anglų kalba. Be to, netgi pats atsakovas savo procesiniame dokumente ne kokia kita, bet anglų kalba nurodo kokios buvo jo pareigos, anglų kalba nurodo ką studijavo ieškovė.
10.4. Atsakovas yra parašęs ne vieną straipsnį anglų kalba. Atsakovas veda seminarus anglų kalba. Be to, pats atsakovas savo teikiamais dokumentais teismui patvirtina, kad naudoja anglų kalbą, nes su 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo, jis pateikė priedą Nr. 6 – savo profilio išrašą iš socialinio tinklo linkedin. Šis dokumentas pateiktas anglų kalba.
10.5. Atsakovas su ieškove povedybinę sutartį pasirašė anglų kalba. Vadinasi jis suprato ir teisinę anglų kalbą, priešingai, nei teigia savo el. laiške teismui.
10.6. Atsakovas su ieškove visada bendravo tik anglų kalba. Tą patvirtina paties jo į bylą su 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo.
11. Apeliantės nuomone, atsakovas jau patvirtino teismui, kad procesinių dokumentų vertimas į anglų kalbą jam yra priimtinas, kadangi jis teismui pateikė 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo. Šiuo procesiniu dokumentu atsakovas atsiliepė į ieškovės 2021 m. balandžio 14 d. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį ieškovė teismui pateikė lietuvių kalba su vertimu į anglų kalbą. Apeliantės teigimu, atsakovas negali reikalauti, kad procesiniai dokumentai būtų išversti į jo gimtąją kalbą, nes jie jau išversti į jam suprantamą kalbą.
12. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas savo išvadą dėl įpareigojimo ieškovei patiekti ieškinio vertimą į (duomenys neskelbtini) kalbą Nutartyje argumentavo 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas) 8 straipsniu, kuris numato, kad adresatas gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas arba b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų. Apeliantė pateikia nesutikimo su šia teismo išvada argumentus:
12.1. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas panašią situaciją dėl procesinių dokumentų vertimo į užsienio kalbą yra pasisakęs, kad „[n]agrinėjamu atveju Reglamentas adresatui nesuteikia absoliučios teisės pasirinkti, kuria kalba jis pageidautų gauti dokumentus – jam suprantama ar valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai, oficialia kalba, juolab kad valstybės oficiali ir suprantama adresatui kalbos nebūtinai turi sutapti. Vadinasi, adresatas pagrįstai pasinaudoja savo teise atsisakyti priimti dokumentus tik tada, kai dokumentai, kuriuos siekiama jam įteikti, nėra parengti nė viena iš šių kalbų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-464/2018). Atsižvelgiant į tai, toks vertinimas suponuoja nacionalinio teismo pareigą atsižvelgti į visus bylos dokumentus bei aspektus, kad, viena vertus, nustatytų dokumento adresato kalbines žinias ir, kita vertus, nuspręstų, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo dokumento pobūdį, reikalingas jo vertimas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C-519/13, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika)“.
12.2. Taigi, Reglamentas nesuteikia teisės adresatui pasirinkti, kokia kalba jis pageidauja gauti procesinius dokumentus. Įstatymas nenumato, kad kalbos supratimas turi būti toks, kad adresatas suprastų būtent teisinės tematikos dokumentus. Pakanka, kad adresatas (šiuo atveju – atsakovas) gautų teismo siunčiamus dokumentus tokia kalba, kurią jis supranta.
13. Anot apeliantės, atsakovas yra atstovaujamas netgi dviejų profesionalių teisininkų. Jei atsakovas teigia, kad teisiniais klausimais jis gali bendrauti tik (duomenys neskelbtini) kalba, tuomet ir su savo atstovais jis turėtų bendrauti (duomenys neskelbtini) kalba. Tačiau abu atsakovo atstovai (duomenys neskelbtini) kalba nekalba: advokatas Romualdas Drakšas nurodo, kad kalba lietuvių, anglų, rusų, vokiečių kalbomis, o advokato padėjėja Simona Ambroziūnaitė – lietuvių ir anglų kalbomis. Taigi, galima daryti išvadą, kad teisine tematika jis su savo atstovais bendrauja anglų kalba.
14. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo įvertinti, ar atsakovo atsisakymas priimti ieškinį gali būti laikomas pagrįstu ir ar dokumento vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbą tikrai būtinas, atsižvelgiant į adresato kalbines žinias ir į tai, kad atsakovas jau yra priėmęs procesinį dokumentą anglų kalba ir į jį pateikęs atsiliepimą. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais byloje Nr. C- 384/145, bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, nustatęs, jog atsisakymas priimti procesinius dokumentus dėl kalbos nemokėjimo buvo nepagrįstas, nulemtas siekio vilkinti procesą, gali imtis visų priemonių, įtvirtintų nacionalinėje teisėje, siekiant užkirsti kelią tolesniam proceso vilkinimui.
Atsiliepimas
15. Atsakovas P. C. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodė, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė ieškovei procesinius dokumentus išversti į (duomenys neskelbtini) kalbą. Atsakovo nuomone, ieškovės atskirojo skundo motyvai yra pateikti ir interpretuojami vien tik ieškovės pozicijai pagrįsti naudinga linkme, tačiau visiškai neįrodo to, kad atsakovas geba skaityti dokumentus teisine anglų kalba, juo labiau teisinius dokumentus verstus iš sudėtingos lietuviškų sakinių struktūros į anglų kalbą. Atsakovo vertinimu ieškovė šiuo atskiruoju skundu siekia įgyti procesinį pranašumą prieš atsakovą, jam teikiant dokumentus tokia kalba, kurią suprasti atsakovui reikės papildomų pastangų, darantis vertimus į (duomenys neskelbtini) kalbą ir tokiu būdu prarandant laiką pasiruošiant efektyviai gynybai.
16. Atsakovas pažymi, kad įstatymas ir teismų praktika numato, kad atsakovui procesiniai dokumentai privalo būti pateikti į jam geriausiai suprantamą kalbą. Todėl, tokiu atveju reikia nustatyti, kurią iš kalbų adresatas supranta geriausiai ir kuri jam leistų geriausiai pasinaudoti efektyvia teismine gynyba. Anot atsakovo, akivaizdu, kad procesiniai dokumentai atsakovui turi būti siunčiami geriausiai jam suprantama kalba, šiuo atveju jo gimtąja (duomenys neskelbtini) kalba, o ne anglų kalba, kuri nėra jo gimtoji ir dėl to atsakovas nėra pajėgus suprasti į šią kalbą išverstų procesinių dokumentų, nes juose yra naudojama teisinė kalba.
17. Atsakovas pažymi, kad pagal ESTT išaiškinimą, pateiktą 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje byloje C-384/14 nors Reglamentas įtvirtina spartesnes teismines procedūras teisminių ir neteisminių dokumentų perdavimui tarp valstybių, tačiau tai negali susilpninti dokumentų adresatų teisės į gynybą, kylančios iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl niekaip negali būti ribojama Reglamento 8 straipsnyje įtvirtinta teisė atsisakyti priimti dokumentus, jeigu jie pateikti ne suinteresuotam asmeniui suprantama kalba. Atsižvelgiant į tai, ESTT minėtoje byloje išaiškino, kad „[k]albant konkrečiau, jeigu prieš pradedant dokumento įteikimo procedūrą bylą nagrinėjantis teismas atlieka pirminį adresato kalbinių žinių vertinimą, kad kartu su ieškovu nustatytų, ar būtina pateikti dokumento vertimą, sprendimas nereikalauti parengti tokio vertimo neturi jokios įtakos nei adresato teisės atsisakyti priimti šį dokumentą buvimui, nei jos įgyvendinimui. Kitaip tariant, net jei šis teismas šiuo etapu jau įsitikino, kad adresatas supranta kalbą, kuria parengtas dokumentas, todėl jo vertimas nereikalingas, jis iš to negali daryti išvados, kad suinteresuotasis asmuo negalės teisėtai ginčyti įteikimo procedūros, ir taip neleisti jam pasinaudoti Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta jo teise atsisakyti priimti šį dokumentą, nes kitaip būtų pažeista jo teisė į gynybą.“
18. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad moka anglų kalbą, tačiau jo anglų kalbos žinių lygis nėra pakankamas suprasti teisinės anglų kalbos terminologiją bei jam nežinomą Lietuvos teisinę sistemą.
19. Atsakovas taip pat pripažįsta, kad tarp šalių bendravimas tikrai vyko anglų kalba, atsakovas anglų kalbą taip pat naudoja ir savo darbinėje veikloje, tačiau atsakovas yra (duomenys neskelbtini), o ne anglas, todėl ši kalba atsakovui nėra gimtoji. Kas atitinkamai reiškia, kad atsakovo anglų kalbos žinios ir naudojama terminija yra tokio lygio, tiek atsakovas yra išmokęs per savo gyvenimą ir kiek iki šiol naudojo buityje ir savo darbe. Kadangi kaip matyti iš bylos duomenų atsakovas nėra teisininkas jis teisinės anglų kalbos iki šiol niekada nėra naudojęs ir vartojęs nei buitinėje nei darbinėje veikloje, dėl ko jis teisinės anglų kalbos nežino ir nemoka. Todėl ir teismo siųstų procesinių dokumentų išverstų į anglų kalbą naudojant teisinius terminus atsakovas nėra pajėgus suprasti. Tokių duomenų, kad atsakovo anglų kalbos žinios būtų tokio lygio, kad jis galėtų skaityti ir suprasti teismo siųstus procesinius dokumentus nepateikė ir ieškovė.
20. Atsakovas pažymi, kad ieškovės teismui teikiami procesiniai dokumentai yra parengti profesionalių teisininkų, ginčo atveju advokato, dėl ko šių dokumentų turinys net ir lietuvių kalba yra ir ateityje bus sudėtingos teisinės konstrukcijos. Dėl ko ir šių dokumentų vertimai į anglų kalbą yra atliekami ne paprasta buitine ir atsakovui suprantama anglų kalba, o naudojant sudėtingos teisinės anglų kalbos konstrukcijas. Be to, lietuvių ir anglų kalbos sakinių struktūra yra labai skirtinga, dėl ko net ir teisės profesionalui yra sunku skaityti ir suprasti teismo dokumentus išverstus iš lietuvių į anglų kalbą, ką jau kalbėti apie paprastą žmogų. Jeigu teismo procesiniai dokumentai būtų rengiami anglų kalba, o ne daromi vertimai iš lietuvių kalbos, tuomet tokių dokumentų anglų kalbos sakinių konstrukcija taptų paprastesnė ir galbūt atsakovui būtų labiau suprantama. Tuo tarpu ir kiti ieškovės nurodyti argumentai to fakto, kad atsakovas supranta anglų kalbą tokiu lygiu, kad galėtų skaityti ir suprasti iš lietuvių į anglų teisinę kalbą verstus procesinius dokumentus nepatvirtina.
21. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad darbe (duomenys neskelbtini) tikrai turi naudoti anglų kalbą, tačiau čia atsakovui reikalingos anglų kalbos žinios yra labai aiškiai apibrėžtoje srityje – konkrečiai jo pareigoms vykdyti pagal jo įgytą profesiją. Atsakovas yra vyresnysis (duomenys neskelbtini) „didžiųjų duomenų“ ir dirbtinio intelekto specialistas (angl. Senior Big Data and Artificial Intelligence specialist). Akivaizdu, kad atsakovo profesinė sritis niekaip nesisieja su teisininko profesine sritimi ar filologija, o yra išskirtinai techninė, todėl einant atitinkamas pareigas yra naudojama tos srities terminologija. Tad yra visiškai klaidinga teigti, kad vien darbo pareigų ėjimas pozicijoje, kuriai reikalingos konkrečios techninės srities anglų kalbos žinios, suponuoja išvadą apie atsakovo anglų kalbos žinių lygį kaip pakankamą efektyviai gintis teisminiame procese. Taigi, vien tai, kad atsakovas dirbdamas (duomenys neskelbtini) turi tam darbui reikalingą profesinės anglų kalbos žinias, tai jokiu būdu nepatvirtina, kad atsakovas geba skaityti dokumentus teisine anglų kalba.
22. Anot atsakovo, ieškovės teiginiai, kad atsakovas dirbo tarptautinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), kur naudojo darbinę anglų kalbą, ir kad (duomenys neskelbtini) universitete dėstė anglų kalba, patvirtina analogišką aplinkybę, kad atsakovo anglų kalbos žinios jo profesinėje srityje yra pakankamos. Tačiau jokiu būdu atsakovo anglų kalbos žinių konkrečioje srityje lygis negali būti tapatinamas su jo gebėjimu suprasti procesinių dokumentų turinį teisine anglų kalba. Juo labiau, kai atsakovas neturi teisinių žinių, pakankamų suprasti jam svetimos šalies teisinę sistemą ir iš jos išplaukiančias jo teises ir pareigas.
23. Atsakovo vertinimu, ieškovės argumentas apie atsakovo publikuotus straipsnius anglų kalba arba kad atsakovo LinkedIn profilio informacija yra skelbiama anglų kalba, nepatvirtina, kad atsakovas geba suprasti teisinę anglų kalbą bei tai negali būti siejama su jo anglų kalbos žinių lygiu teisinėje srityje. Pažymi, kad viešai publikuojami atsakovo profesiniai straipsniai anglų kalba yra rengiami gan ilgai bei yra derinami su anglų kalbos specialistais ir vertėjais. Tuo tarpu socialiniuose tinkluose (LinkedIn) informacija yra skelbiama tokia kalba, kurią suprastų potencialūs darbdaviai dėl ko vien iš socialiniame tinkle pateiktos šabloniškos informacijos negali būti daromos jokios išvados apie atsakovo anglų kalbos žinių lygį.
Atsiliepimas
24. Atsakovas teigia, kad jo su ieškove sudaryta povedybinė sutartis anglų kalba taip pat nepavirtina to, kad ji moka teisinę anglų kalbą. Kadangi anglų kalba buvo ir yra vienintelė bendra kalba, kuria kalba abi šalys povedybinė sutartis buvo sudaryta šia kalba. Pažymi, kad būtent šios sutarties tekstą derino ne atsakovas, o ieškovė, pats sutarties tekstas buvo apie (duomenys neskelbtini) teisinį reglamentavimą, kur atsakovas gyvena ne vienerius metus, sutarties tekstas šalims papildomai buvo paaiškintas profesionalių (duomenys neskelbtini) teisininkų.
25. Atsakovo teigimu, jis Lietuvoje dalyvauja teisminiame procese (savo skyrybų byloje), kuris yra labai asmeniškas ir jam jautrus, dėl ko informaciją kita nei gimtoji kalba, atsakovas gali suprasti klaidingai ir dėl patiriamo streso. Todėl atsakovui yra itin svarbu procesinius dokumentus gauti gimtąja (duomenys neskelbtini) kalba. Pažymi, kad atsakovas savo norą gauti teisinius dokumentus (duomenys neskelbtini), o ne anglų kalba dėl kalbos barjero yra išreiškęs dar prieš pradėtą teismo procesą. 2021 m. balandžio 1 d. atsakovas su ieškove dalyvavo susitikime su vaiko teisių apsaugos specialistais, kur buvo sprendžiamas atsakovo ir sūnaus bendravimo klausimas jam būnant Lietuvoje. Susitikimas vyko anglų kalba. Po šio susitikimo atsakovas jautėsi labai prastai, nes ieškovė atsisakė, kad susitikimo metu dalyvautų atsakovo atstovė advokato padėjėja Simona Ambroziūnaitė, o pats atsakovas viso susitikimo metu jautė kalbos barjerą, negalėjo pilnai išreikšti anglų kalba savo minčių. Dėl ko atsakovo atstovė advokato padėjėja Simona Ambroziūnaitė po sutikimo vaiko teisių apsaugos specialistų paprašė išversti surašytą protokolą ne į anglų kalbą, o į atsakovo gimtąją (duomenys neskelbtini) kalbą.
26. Pažymi, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jokia forma neįrodo atsakovo sutikimo, kad dokumentai jam būtų verčiami į anglų, o ne (duomenys neskelbtini) kalbą. Paaiškina, kad gavęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas iš karto 2021 m. balandžio 28 d. el. laišku nurodė pirmos instancijos teismui, kad jis nesupranta atsiųsto dokumento turinio ir paprašė išversti minėtą prašymą į (duomenys neskelbtini) kalbą. Atitinkamai siekiant nevilkinti proceso, nes dokumentų vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbą būtų užtrukęs, o teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo išspręsti skubiai, buvo sutarta, kad atsiliepimas bus parengtas nepaisant to, kad pats prašymas buvo išverstas į anglų, o ne (duomenys neskelbtini) kalbą ir dėl to atsakovas nesupranta pilnai jo turinio. Tam, kad atsakovas suprastų pareikšto prašymo turinį buvo papildomai naudojamos vertėjo iš (duomenys neskelbtini) kalbos paslaugos, nes atsakovo atstovai (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka. Dėl ko iki šio momento tam, kad atsakovas galėtų tinkamai suprasti vykstantį procesą yra naudojamos vertėjo iš (duomenys neskelbtini) kalbos paslaugos, nes atsakovo atstovai patys nemokėdami (duomenys neskelbtini) kalbos, o atsakovui nesuprantant teisinės anglų kalbos terminijos, jam tinkamai be vertėjo pagalbos nesugeba paaiškinti vykstančio proceso. Dėl ko, šiai dienai teisės normų ir procesinių veiksmų paaiškinimas atsakovui trunka labai ilgai ir visada tik su vertėjo iš (duomenys neskelbtini) kalbos pagalba. Ieškotis atstovo Lietuvoje, kuris mokėtų lietuvių ir (duomenys neskelbtini) kalbą atsakovas nepageidauja, nes teisės specialistų, kurie dirbtų su tarptautinėmis šeimos bylomis mažai, dėl ko atsakovui net ir radus tokį atstovą, kuris kalba lietuvių ir (duomenys neskelbtini) kalba, jis nebūtų užtikrintas šio atstovo kvalifikacija atstovauti jį santuokos nutraukimo byloje Lietuvoje. Atsakovas savo atstovus susirado pagal rekomendaciją, žino, kad jie dirba būtent su tarptautinėmis šeimos bylomis, todėl vien todėl, kad ieškovė nenori versti procesinių dokumentų į (duomenys neskelbtini) kalbą, savo atstovų atsakovas keisti neketina.
27. Taip pat atsakovas papildomai pažymi, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra pradėta jo ir ieškovės santuokos nutraukimo byla, dokumentai (duomenys neskelbtini) teismui buvo pateikti šios šalies (olandų) kalba, dėl ko atsakovas taip pat turėjo išversti ieškovei savo pareikštą ieškinį į jai suprantamą kalbą. Nepaisant to, kad ieškovė taip pat moka anglų kalbą, ieškinys jai buvo išverstas į lietuvių kalbą, taip siekiant užtikrinti, kad ieškovei nekils sunkumų susipažįstant su šio dokumento turiniu.
28. Papildomai atsakovas nurodė, kad 2021 m. gegužės 3 d. advokatui dr. Romualdui Drakšui teikiant prašymą dėl prieigos prie civilinės bylos Nr. e2-7991-1102/2021 suteikimo kartu buvo pateiktas ir prašymus visus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus siųsti pačiam atsakovui, o ne jo atstovams. Toks prašymas buvo pateiktas dėl to, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini). Dėl specifinių teisinių terminių naudojimo atsakovas nėra pajėgus suprasti vykstančio teismo proceso anglų kalba, jo atstovai (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka, todėl visus esminius teismo dokumentus atsakovas pageidavo gauti pats asmeniškai išverstus į (duomenys neskelbtini) kalbą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329, 338 straipsniai).
Dėl bylos aplinkybių
30. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis dalyje, kuria ieškovei (apeliantei) nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti ieškinį bei jo priedus išverstus į (duomenys neskelbtini) kalbą.
31. Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi dalyje dėl įpareigojimo pateikti teismui procesinius dokumentus, skirtus įteikti atsakovui, išverstus į (duomenys neskelbtini) kalbą. Jos nuomone, toks teismo nurodytas trūkumas yra perteklinis, kadangi, jos teigimu, atsakovas klaidiną teismą ir piktnaudžiauja teise, nes jis supranta, kalba, skaito ir rašo ne tik buitine anglų kalba, bet supranta ir teisinę kalbą.
32. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymima, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).
33. Teisė būti informuotam apie teisminį procesą yra neatsiejamai susijusi su teise būti informuotam asmeniui suprantama kalba. CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018). Aptartas teisinis reguliavimas bei nacionalinių ir tarptautinių teismų jurisprudencija teikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą pripažinti, kad ieškinio turinio elementai, skirti užtikrinti tinkamą bylos šalių informavimo pareigą, yra būtinieji, o tokie ieškinio trūkumai, kurie neleidžia teismui šios pareigos įgyvendinti, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės. Kaip minėta, tik tuo atveju, kai šalis yra tinkamai informuojama apie prieš ją prasidėjusį procesą, toks procesas bus laikomas teisėtu. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tai reiškia, kad tik tinkamai ieškinyje nurodžius procesinių dokumentų gavėją, jo adresą bei pateikus reikalingus informavimo pareigai įvykdyti dokumentus (aktualios CPK nuostatos, susijusios su procesinių dokumentų kalba), būtų užtikrinta priešingos šalies teisė pagal įstatymą būti informuotai apie procesą ir, atitinkamai, jos teisė pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės.
34. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovui procesiniai dokumentai siųstini įteikti vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas) 5 ir 8 straipsniais, kurie numato, kad užsienio valstybėje narėje įteikiami procesiniai dokumentai turi būti išversti į kalbą, kurią supranta adresatas arba į valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą. Priešingu atveju, adresatas turi teisę pasinaudoti Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta teise atsisakyti priimti siunčiamus procesinius dokumentus. Šiuo atveju, būtina užtikrinti, kad siunčiami dokumentai atsakovui būtų išversti į jo gimtąją arba jam suprantamą kalbą.
35. ESTT, aiškindamas Reglamento 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pasisakęs dėl bylą nagrinėjančio nacionalinio teismo veiksmų tuo atveju, jeigu įteikiant dokumentą kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančiam adresatui, nėra laikomasi reglamento 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kalbinio reikalavimo: 1) nacionalinis teismas turėtų įsitikinti, kad naudojant šio reglamento II priede pateiktą tipinę formą adresatui tinkamai pranešta apie jo teisę atsisakyti priimti šį dokumentą; 2) neįvykdžius šio reikalavimo, šis teismas turi ištaisyti procedūros trūkumus laikydamasis reglamento nuostatų; 3) bylą nagrinėjantis teismas negali kliudyti adresatui pasinaudoti teise atsisakyti priimti šį dokumentą; 4) tik adresatui faktiškai pasinaudojus teise atsisakyti priimti dokumentą bylą nagrinėjantis teismas gali vertinti šio atsisakymo pagrįstumą; šiuo tikslu šis teismas turi atsižvelgti į visą svarbią bylos medžiagą, kad nustatytų, ar adresatas supranta kalbą, kuria parengtas dokumentas; 5) minėtam teismui konstatavus, kad adresatas nepagrįstai atsisakė priimti dokumentą, jis iš esmės galės taikyti tokiu atveju jo nacionalinėje proceso teisėje numatytus padarinius su sąlyga kad bus užtikrintas Reglamento Nr. 1393/2007 veiksmingumas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties Alta Realitat SL prieš Erlock Film ApS ir Ulrich Thomsen, C-384/14, 89 punktas).
36. Reglamentas adresatui nesuteikia absoliučios teisės pasirinkti, kuria kalba jis pageidautų gauti dokumentus – jam suprantama ar valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai, oficialia kalba, juolab kad valstybės oficiali ir suprantama adresatui kalbos nebūtinai turi sutapti. Vadinasi, adresatas pagrįstai pasinaudoja savo teise atsisakyti priimti dokumentus tik tada, kai dokumentai, kuriuos siekiama jam įteikti, nėra parengti nei viena iš šių kalbų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-464/2018).
37. Be to, pažymėtina, kad CPK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtinta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkint. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Be to, teismui numatytas įpareigojimas bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertintos dokumento adresato (šiuo atveju atsakovo) kalbinės žinios.
38. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, kad atsakovas; 1) šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) vyresniuoju specialistu. (duomenys neskelbtini) įsidarbinimo sąlygose nurodoma, kad aplikuojant į tarnybą, „[v]isi kandidatai privalo pademonstruoti savo anglų kalbos žinias, kadangi ši kalba yra pagrindinė (duomenys neskelbtini) bendravimo kalba bei yra naudojama įdarbinimo metu.“; 2) kandidatuodamas į darbo poziciją (duomenys neskelbtini), savo pareiškime nurodė, kad lengvai (t. y. gerai) anglų kalba skaito, rašo, kalba ir supranta; 3) savo teismui pateiktuose dokumentuose naudoja anglų kalbą, nes su 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo, jis pateikė priedą Nr. 6 – savo profilio išrašą iš socialinio tinklo linkedin. Šis dokumentas pateiktas anglų kalba; 4) aprašydamas kaip jis susipažino su ieškove, atsakovas nurodo, kad „Ieškovė čia dirbo ir papildomai (duomenys neskelbtini) universitete studijavo ir siekė įgyti magistro laipsnį duomenų apsaugos ir visuomenės (angl. Data Science and Society) srityje. Tuo tarpu atsakovas tame pačiame universitete bei įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo kaip duomenų apsaugos ir pažangiosios analizės docentas (angl. associate professor of Data Science and Advanced Analytics)“; 5) ir kt.
39. Sutiktina su apeliantės skundo argumentais, jog byloje esantys dokumentai ir nustatytos aplinkybės iš esmės yra pakankami nuspręsti, jog atsakovas P. C. supranta anglų kalbą pakankamai gerai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad šaliai turi būti suteikta galimybė pasinaudoti teise pateikti dokumentus viena kalba, o paaiškėjus, kad įteikimo galimybės nėra, teismas galėtų įpareigoti šalį pateikti atitinkamo procesinio dokumento vertimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-270-823/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-688-330/2018). Tačiau, kaip matyti ir iš bylos medžiagos, teise pateikti procesinius dokumentus atsakovui anglų kalba ieškovė jau pasinaudojo ir, pirmos instancijos teismas, atlikęs pirminį atsakovo kalbinių žinių vertinimą, susipažinęs su gautais prašymais, priėjo išvados, kad atsakovo anglų kalbos žinios nėra pakankamos suprasti procesinių dokumentų turinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.
40. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovei G. R.- C. nustatyti papildomą 14 dienų terminą nutarties trūkumams pašalinti.